Civilinė byla Nr. e2A-1561-861/2023
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01926-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) UAB „Deltra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Deltra“ dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė teismui ieškinį, prašydama iš atsakovės UAB „Deltra“ priteisti 13 514,76 Eur išmokėtą draudiminę išmoką, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2020-08-25 sudarė įprastinę draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, buvo apdrausta (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Vokietijoje (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu apdraustojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas apgadino trečiųjų asmenų turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, pagal juos išmokėjo 13 514,76 Eur draudimo išmoką, dėl ko įgijo 100 procentų draudimo išmokos dydžio reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovei buvo pateiktos pretenzijos, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė.
3. Atsakovė UAB „Deltra“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog atsakovei kartu su ieškiniu nebuvo pateikta nei vieno rašytinio įrodymo (policijos pažymos, eismo įvykio deklaracijos ir pan.), kurie neginčijamai patvirtintų faktą, jog būtent atsakovės darbuotojo valdoma transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino ieškovės nurodomas nukentėjusiems asmenims priklausančias transporto priemones ir, kad atsakovės darbuotojas tariamai pasišalino iš eismo įvykio. Nurodo, jog iki civilinės bylos iškėlimo teisme ieškovė buvo pateikusi prašymą atsakovei dėl vairuotojo (M. A.) paaiškinimo pateikimo ir tai buvo padaryta, t. y. ieškovei buvo pateiktas rašytinis atsakovės vairuotojo paaiškinimas, kuriame pastarasis nurodė, jog jokiame eismo įvykyje (duomenys neskelbtini) Vokietijoje nedalyvavo ir žalos nepadarė. Aiškina, jog ieškovė privalo įrodyti eismo įvykio faktą, atsakovės darbuotojo atsakomybę už eismo įvykį, pasišalinimo iš eismo įvykio faktą bei reikalaujamos atlyginti žalos dydžio pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų, ieškinys yra atmestinas vien šiuo pagrindu. Kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, o tik ieškovės atlikti mokėjimo nurodymai bei vidiniai dokumentai, kurie niekaip neleidžia atsakovei tinkamai gintis nuo pareikšto reikalavimo dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-04-17 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
4.1 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Žalos administravimo bylos duomenis apdraustasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovei, (duomenys neskelbtini) Vokietijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti tretiesiems asmenims priklausantys automobiliai, o apdraustosios transporto priemonės vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 13514,76 Eur draudimo išmoką. Ieškovė 2021-12-15 pateikė atsakovei pretenzijas dėl įvykusio eismo įvykio ir išmokėtų išmokų grąžinimo;
4.2 nurodė, jog atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu ir jo reikalavimu, tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai negali būti vertinami ne tik kaip pagrindžiantys atsakovės darbuotojo atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio, bet ir pastarojo dalyvavimą aktualiame ginčui eismo įvykyje, kadangi niekur nenustatyta, kad būtent atsakovės darbuotojas sukėlė eismo įvykį, juolab, kad jo atžvilgiu tyrimas nutrauktas;
4.3 teismas pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) šalių sudarytos atsakovei priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkto „c“ papunktį draudėjas (atsakovė) įsipareigojo pranešti draudikui (ieškovei) sutarties vykdymui svarbią ir teisingą informaciją. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė neteikė jokių dokumentų ir jokios informacijos ieškovei. Teismas vertino, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, t. y. netinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytas pareigas. Atsakovė yra savo veiklos profesionalė, užsiimanti krovinių pervežimu, ji turėjo ir galėjo numatyti pasekmes, galinčias kilti dėl jos neveikimo, todėl privalo prisiimti neigiamas pasekmes;
4.4 atsižvelgiant į tai, jog atsakovės pasamdytas darbuotojas buvo kaltinamas dėl Vokietijoje sukelto eismo įvykio padarymo su atsakovei priklausančia transporto priemone, atsakovė, gavusi informaciją, pretenzijas iš ieškovės turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl faktinių aplinkybių išsiaiškinimo, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Pažymėjo, jog atsakovė 2021-12-15 gavusi pretenzijas turėjo aktyviais veiksmais bendradarbiauti su ieškove, padėdama nustatyti aplinkybes, galėjusias lemti ieškovės galimybę atsiimti išmokėtą draudimo išmoką, įrodant atsakovės teisme aptartas aplinkybes, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką būtent dėl jų transporto priemonės sukelto eismo įvykio, atmestini. Kaip apdairi draudėja atsakovė turėjo pareigą domėtis įvykio aplinkybėms, nedelsiant imtis priemonių surasti atitinkamus dokumentus ir pateikti gautą informaciją ir dokumentus (ekspertizę, vairuotojo paaiškinimus) ieškovei, kas taip pat padaryta nebuvo;
4.5 teismas nurodė, jog atsakovės atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad transporto priemonė turi nežymius apgadinimus, tačiau jie negalėjo kilti dėl aptariamo įvykio, juolab, kad pagal transporto priemonės technines specifikacijas minėta transporto priemonė negalėjo apgadinti kelių automobilių, galėjo apgadinti vieną, kas sukelia pagrįstą abejonę dėl transporto priemonės nedalyvavimo (duomenys neskelbtini) eismo įvykyje Vokietijoje. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovės samdytas darbuotojas ir nebuvo patrauktas atsakomybėn bei nubaustas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės;
4.6 ieškovė, neturėdama jokios informacijos apie eismo įvykį be tos, kurią gavo iš Vokietijos kompetentingų institucijų, atsakovei ne tik nevykdžius savo pareigų surinkti informaciją apie eismo įvykį iš savo samdyto asmens, bet ir nepateikus net turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų, prarado galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis, sugretinti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus bei įvertinti reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumą. Todėl atsakovės argumentus, jog faktas, kad ieškovė negavo informacijos apie eismo įvykį neturėjo reikšmės jos sprendimui dėl išmokos sumokėjimo, atmetė kaip nepagrįstus;
4.7 vertino, kad ieškovės prašoma maksimali 100 proc. nuo išmokėtos draudimo išmokos suma laikytina pagrįsta, todėl priteistina;
4.8 teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 13 514,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė (atsakovė) UAB „Deltra“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-04-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. nurodo, jog nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas (atsakovės darbuotojas) tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu;
5.2. pažymi, jog eismo įvykiui pagrįsti byloje ieškovė pateikė tik šiuos dokumentus: 2021-12-10 savo 8 133,20 Eur mokėjimo nurodymą (duomenys neskelbtini); 2021-12-03 savo 5 381,56 Eur mokėjimo nurodymą (duomenys neskelbtini); 2021-04-30 Draudžiamojo įvykio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-04-30 Draudžiamojo įvykio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žalos administravimo bylą;
5.3. byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų apie atsakovės vairuotojo (transporto priemonės valdytojo) kaltę. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo ieškovės prašomos priteisti žalos aplinkybių, atsakovės (ar transporto priemonės valdytojo) kaltės ir kelia abejonių. Jokių neginčijamų įrodymų apie atsakovės vairuotojo (transporto priemonės valdytojo) kaltę byloje nėra. Vertina, kad teismas turėjo padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovės transporto priemonės valdytojas nepadarė veiksmų, kurie lemtų Vokietijos transporto priemonių apgadinimus, dėl kurių ieškovė išmokėjo draudimo išmoką. Akcentuoja, jog ieškovė nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo (policijos pažymos, eismo įvykio deklaracijos, vaizdo įrašo ir pan.), kurie neginčijamai patvirtintų faktą, jog būtent atsakovės darbuotojo valdyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino ieškovės nurodomas nukentėjusiems asmenims priklausančias transporto priemones;
5.4. taip pat pažymi, kad iki civilinės bylos iškėlimo teisme ieškovė buvo pateikusi prašymą atsakovei dėl vairuotojo (M. A.) paaiškinimo pateikimo ir tai buvo padaryta – ieškovei buvo pateiktas rašytinis atsakovės vairuotojo paaiškinimas, kuriame pastarasis nurodė, jog jokiame eismo įvykyje (duomenys neskelbtini) Vokietijoje nedalyvavo ir žalos nepadarė. Todėl apeliantė nesutinka su teismo sprendime nurodytais teiginiais, kad atsakovė neteikė jokių dokumentų ir jokios informacijos ieškovei;
5.5. kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė, gavusi informaciją apie įvykusį eismo įvykį, nedelsdama kreipėsi į draudėją (atsakovę) dėl būtinos informacijos pateikimo, nors Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedamas reikiamas pastangas;
5.6. į bylą pateiktas vairuotojo A. M. 2021-05-13 pareiškimas, kuriame A. M. nurodė, jog jis (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone nepakliuvo į eismo įvykį ir nesusidūrė su kitu automobiliu. Taip pat byloje pateiktas M. A. advokato Vokietijoje laiškas, gautas iš Vokietijos prokuratūros, kuris patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos M. A. atžvilgiu buvo nutrauktas pagal Vokietijos baudžiamojo proceso kodekso 170 skirsnio 2 pastraipą. Minėti duomenys patvirtina, jog atsakovės vairuotojo veiksmuose neteisėtų veiksmų nebuvo;
5.7. ieškovės pateiktoje žalos administravimo byloje esantys liudytojų parodymai patvirtina, jog nė vienas liudytojas nematė paties eismo įvykio. Taip pat atsakovės darbuotojas nebuvo nubaustas nei už eismo įvykio sukėlimą, nei už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
6. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-04-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
6.1. apeliantė nurodo vienintelį skundo argumentą, kurį pasikartojant plėtoja viso skundo apimtyje, t. y., kad jokių neginčijamų įrodymų apie atsakovės vairuotojo kaltę byloje nėra;
6.2. nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovės vairuotojas nebuvo nubaustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos administracine tvarka niekaip nesuponuoja atsakomybės išvengimo pagal ieškinį dėl civilinės atsakomybės. Ieškovė vadovaujasi CPK 4 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu byloje Nr. e3K-3-650-686/2015. Suformuotoje praktikoje yra konstatuota, kad administracinėje byloje taikyta sankcija neįrodžius vairuotojo tyčinių veiksmų, sukeliančių administracinio pobūdžio sunkesnę atsakomybę, neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės;
6.3. nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Bylos medžiaga patvirtina, kad būtent atsakovės vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl to įvyko eismo įvykis, o atsakingas vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos;
6.4. nagrinėjamu atveju tokioje situacijoje atidus ir rūpestingas, tuo labiau profesionalus vairuotojas, turi suvokti susidariusią situaciją, atitinkamai, pasišalinimas iš įvykio vietos, suponuoja didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą;
6.5. nors apeliantė nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent atsakovės vairuotojas sukėlė eismo įvykį, padarė tretiesiems asmenims žalą ir iš įvykio vietos pasišalino, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nepateikė jokio įrodymo apie tai, kad Vokietijos policijos, prokuratūros surinkti duomenys gali sukelti abejones. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nuo 2021-12-15, kai atsakovė gavo pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės vairuotojas nebuvo eismo įvykio vietoje, eismo įvykio nesukėlė ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos;
6.6. ieškovė atkreipia dėmesį, kad kartu su ieškiniu yra pateikta žalos administravimo byla, kuri patvirtina, jog atsakovės partnerių dėka pavyko nustatyti pasišalinusio atsakovės automobilio vairuotoją M. A.. Policijos pateiktoje medžiagoje yra liudytojų pranešimai dėl automobilių apgadinimų aplinkybių. Prokuratūra informavo, kad yra paskelbta pasišalinusio iš eismo įvykio asmens M. A. paieška nacionaliniu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad pasišalinusio asmens buvimo vieta yra nežinoma, baudžiamasis procesas buvo laikinai nutrauktas. Nurodyti duomenys yra ne tik ieškovės pateiktoje žalos bylos medžiagoje, bet šias aplinkybes patvirtina ir skaitmenizuoti dokumentai;
6.7. vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsniu, draudikas paskiria subjektą kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje, kuriam suteikti įgaliojimai pretenzijoms nagrinėti, kuris privalo užtikrinti, kad žalos administravimo klausimai būtų nagrinėjami valstybine kalba tos Europos Sąjungos valstybės narės kalba, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju AXA Versicherung AG patvirtino, kad prokuratūra laikinai nutraukė baudžiamąjį persekiojimą dėl pasišalinimo, nes kaltinamasis jau ilgą laiką yra dingęs ir nėra žinoma jo buvimo vieta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-04-17 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
9. Byloje nustatyta, jog ieškovė su atsakove 2020-08-25 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdraustas krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2020-09-19 iki 2021-09-18. Pagal Žalos administravimo bylos duomenis, apdraustasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovei, (duomenys neskelbtini) Vokietijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti tretiesiems asmenims priklausantys automobiliai, o apdraustosios transporto priemonės vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 13 514,76 Eur draudimo išmoką. Ieškovė 2021-12-15 pateikė atsakovei pretenzijas dėl įvykusio eismo įvykio ir išmokėtų išmokų grąžinimo.
10. Civiliniame procese galioja tokie įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai, jog abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nebuvo nubaustas, nepaneigia draudiko teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos. Civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė.
11. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš šių pagrindų - atsakingas asmuo pasišalina iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusio vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, suteikianti draudikui teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų pasišalinęs iš įvykio vietos atsakingas už žalos padarymą asmuo.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2020-08-25 šalių sudarytą atsakovei priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkto „c“ papunktį draudėjas (atsakovė) įsipareigojo pranešti draudikui (ieškovui) sutarties vykdymui svarbią ir teisingą informaciją. Teismas nustatęs, kad atsakovė neteikė jokių dokumentų ir jokios informacijos ieškovei, vertino, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, t. y. netinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytas pareigas. Pažymėjo, jog atsakovė yra savo veiklos profesionalė, užsiimanti krovinių pervežimu, ji turėjo ir galėjo numatyti pasekmes, galinčias kilti dėl jos neveikimo, todėl privalo prisiimti neigiamas pasekmes.
14. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia nurodydama, jog nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas (atsakovės darbuotojas) tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Taip pat nurodo, jog jokių neginčijamų įrodymų apie atsakovės vairuotojo (transporto priemonės valdytojo) kaltę byloje nėra. Vertina, kad teismas turėjo padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovės transporto priemonės valdytojas nepadarė veiksmų, kurie lemtų Vokietijos transporto priemonių apgadinimus, dėl kurių ieškovė išmokėjo draudimo išmoką. Akcentuoja, jog atsakovės vairuotojo veiksmuose neteisėtų veiksmų nebuvo. Atsakovė teigia, kad jos vairuotojas neturėjo priežasčių tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir jo veiksmai negali būti traktuojami kaip pasišalinimas iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės pasamdytas darbuotojas buvo kaltinamas dėl Vokietijoje sukelto eismo įvykio padarymo su atsakovei priklausančia transporto priemone. Analizuojant žalos administravimo bylą, matyti, kad iš policijos pateiktos medžiagos ir liudytojų pranešimų dėl automobilių apgadinimų aplinkybių, buvo nustatytas pasišalinusio atsakovės automobilio vairuotojas M. A.. Eismo įvykio metu nukentėję asmenys apibūdino transporto priemonės, sukėlusios eismo įvykį, vairuotoją ir jo vairuotą transporto priemonę. Prokuratūros pateikta informacija, kad yra paskelbta pasišalinusio iš eismo įvykio asmens M. A. paieška nacionaliniu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad pasišalinusio asmens buvimo vieta yra nežinoma, baudžiamasis procesas buvo laikinai nutrauktas.
16. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nuo 2021-12-15, kai atsakovė gavo pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės vairuotojas nebuvo eismo įvykio vietoje, eismo įvykio nesukėlė ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors atsakovė teigia, jog iki civilinės bylos iškėlimo teisme ieškovė buvo pateikusi prašymą atsakovei dėl vairuotojo (M. A.) paaiškinimo pateikimo ir tai buvo padaryta, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė.
17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad transporto priemonė turi nežymius apgadinimus, tačiau jie negalėjo kilti dėl aptariamo įvykio, juolab, kad pagal transporto priemonės technines specifikacijas minėta transporto priemonė negalėjo apgadinti kelių automobilių, galėjo apgadinti vieną, kas sukelia pagrįstą abejonę dėl transporto priemonės nedalyvavimo (duomenys neskelbtini) eismo įvykyje Vokietijoje. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tik ši viena atsakovei priklausanti transporto priemonė buvo eismo įvyko vietoje.
18. Pagal 2020-08-25 šalių sudarytą atsakovei priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkto „c“ papunktį, draudėjas (atsakovė) įsipareigojo pranešti draudikui (ieškovui) sutarties vykdymui svarbią ir teisingą informaciją. Bylos duomenimis nustačius, jog atsakovė neteikė jokių dokumentų ir jokios informacijos ieškovei, vertintina, kad atsakovė netinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytas pareigas.
19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė, neturėdama jokios informacijos apie eismo įvykį be tos, kurią gavo iš Vokietijos kompetentingų institucijų, atsakovei ne tik nevykdžius savo pareigų surinkti informaciją apie eismo įvykį iš savo samdyto asmens, bet ir nepateikus net turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų, prarado galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis, sugretinti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus bei įvertinti reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumą.
20. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.
21. Nagrinėjamu atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovas. Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).
22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytas pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir priteisė transporto priemonės draudikui iš atsakovės draudimo išmoką, kurią draudikas atlygino žalą nukentėjusiems asmenims.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Taip pat ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, atitinkamai interpretuodama juos, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo.
25. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.
Dėl bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
28. Teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios, teismo vertinimu, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliantės (atsakovės) UAB „Deltra“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiai per filialą Lietuvoje, į. k. 300665654, iš atsakovės UAB „Deltra“, į. k. 300132407, 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai DonataKravčenkienė
Kristina Lysionok
Linas Zinkevičius