Baudžiamoji byla Nr. 1-201-161/2012

                                                              (Proceso numeris 1-88-1-00068-2012-7)

                                              Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.; 1.1.7.2.5.; 2.10.1.

(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 9 d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

M. G., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  , asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini)  , teistas 1) 1996-05-28 pagal LR BK 271 str. 3 d., laisvės atėmimas 2 m. su 1/2 dalies turto konfiskavimu, 2) 1999-03-08 pagal LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimas 4 m. su 1/4 dalies turto konfiskavimu, 3) 2005-09-12 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir

n u s t a t ė:

Kaltinamasis M. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent:

M. G., žinodamas apie pareigą pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 28 d. nutarimą mokėti alimentus A. J. jo vaiko V. G., gim. (duomenys neskelbtini)  , išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokant po 125 litus iki vaiko pilnametystės, nuo 2004-07-28 iki 2012-03-01 vengė išlaikyti vaiką, oficialiai nedirbo, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2006-08-11 iki 2006-09-04, kuomet registracija buvo nutraukta įsidarbinus savarankiškai (duomenys neskelbtini)  iki 2006 m. 10 mėn., tačiau apie įsidarbinimą antstolei nepranešė ir pinigai vaikui išlaikyti išieškoti nebuvo, tuomet buvo registruotas darbo biržoje nuo 2007-01-09 iki 2007-04-18, nuo 2007-08-13 iki 2007-08-22 ir visus kartus buvo išbrauktas iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėn., nuo 2011-07-04 iki 2011-08-12 registravosi darbo biržoje, išbrauktas iš darbo biržos dėl kitų priežasčių, pinigų dukters išlaikymui nemokėjo ir tokiu būdu vengė išlaikyti vaiką, dėl ko susidarė vaiko išlaikymo bendras 12.365,16 Lt įsiskolinimas, iš kurių 5564,52 Lt įsiskolinimo suma sudaro Vaiko išlaikymo fondui prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2000 m. susipažino su A. J.. (duomenys neskelbtini)  . ne santuokoje susilaukė dukters V. G.. Kartu su A. gyveno apie 7 metus, tačiau iš tų 7 metų, pusantrų metų jis sėdėjo Marijampolės kalėjime. Jam grįžus iš kalėjimo, po kiek tai laiko jis A. paliko, kadangi sužinojo, kad ji susirado kitą vyrą. Kai A. paliko, V. buvo apie 5 metai. Tačiau jiems su A. dar gyvenant kartu, ši padavė jį į teismą dėl alimentų priteisimo dukters išlaikymui. Apie teismą žinojo, nes apie tai jam buvo pranešta, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, bet apie teismo priimtą sprendimą jis žinojo. 2006 m., tikslaus laiko neprisimena, dar gyvendamas su A., oficialiai įsidarbino (duomenys neskelbtini)  pagalbiniu darbuotoju. Pradirbo apie pusantro mėnesio ir tuo metu jis A.i finansiškai padėjo išlaikyti vaiką, tačiau ne už ilgo, jis A. paliko ir nuo tada kai išėjo, nei pinigų, nei kaip kitaip dukters išlaikyti A. nepadėjo iki šios dienos. Tačiau su pačia dukra jis bendrauja iki šiol, kai ji atvažiuoja pas savo močiutę į kaimą, kuriame jis gyvena. Kai su dukra susitinka kaime, kuriame ji atostogauja beveik per visas savo atostogas, tai jis su ja dažnai susitinka, gražiai bendrauja, gerai sutaria. Kai ji išvažiuoja namo, susiskambina mobiliuoju telefonu. Dukrai jis yra davęs vieną kartą 70 litų per 2012 m. Naujuosius metus, bei davė 30 Lt per 2011 m. Šv. Kalėdas. Ar A. žinojo, kad jis dukrai davė pinigų bei su ja bendrauja, pasakyti negali, nes to nežino. Nuo to laiko, kai dirbo (duomenys neskelbtini)  iki dabar jokio oficialaus darbo neturėjo ir šiuo metu neturi. Oficialaus darbo neieškojo, nes stipriai visą tą laiką vartojo alkoholinius gėrimus, o be to, 2007 m., tikslios datos neprisimena, patyrė galvos traumą. Policijoje byla dėl jo sužalojimo nebuvo pradėta, nes jis pats to nenorėjo. Ligoninėje jis tada pragulėjo daugiau kaip mėnesį laiko. Dėl patirtos traumos galėjo gauti neįgalumą, tačiau pats nevažiavo ir neįgalumas jam nebuvo nustatytas. Šiuo metu nedarbingumas jam nėra nustatytas. Po patirtos šios traumos jam dabar būna, kad užeina dideli skausmai, negali dirbti sunkaus fizinio darbo. O antroji jo patirta trauma tai buvo tada, kai vėl trūko galvoje ta pati kraujagyslė. Tai įvyko maždaug po 2-3 mėn. nuo išėjimo iš ligoninės, kai kraujagyslė trūko pirmą kartą. Tada kraujagyslė trūko savaime. Jis vėl ligoninėje pragulėjo apie mėnesį laiko. Darbo biržoje būdavo kad užsiregistruodavo, tačiau jį išbraukdavo iš sąrašų dėl to, kad neatvykdavo ir vėl kurį laiką nesiregistruodavo darbo biržoje. Nenuvykdavo į darbo biržą dėl to, kad būdavo „užgėręs“ alkoholinių gėrimų, būdavo kad neturėdavo pinigų nuvažiuoti į darbo biržą. Kai buvo registruotas darbo biržoje, jam buvo pasiūlę kelis darbus, tačiau jis jų atsisakydavo, kadangi darbą siūlydavo (duomenys neskelbtini)  mieste, o jis neturėdavo pinigų iki miesto atvažiuoti. Šiuo metu jis dirba padienius darbus pas ūkininkus. Į mėnesį uždirba apie 300 litų, tačiau iš šių uždirbamų pinigų alimentų dukrai išlaikyti neperveda, kadangi jam jų pačiam neužtenka pragyventi. Jis per visus tuos metus, kai paliko A. su dukra, nė kiek neprisideda prie dukters auklėjimo, auginimo bei išlaikymo, dėl to labai gailisi ir stengsis susirasti oficialų darbą, kad galėtų nors kiek pinigų pervesti dukters išlaikymui. A. niekada jam nedraudė lankyti, bendrauti ar susitikti su dukra (t. 1, b.l. 47; 51, 54).

Be kaltinamojo M. G. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad su M. G. susipažino 2000 m. Kartu gyveno 2001 m. apie pusę metų laiko. Per tą pusmetį bendro gyvenimo ji pastojo. (duomenys neskelbtini)  gimė jų bendra dukra V. G.. Tuo metu, kai gimė dukra jie jau kartu nebegyveno, nes ji M. G. paliko, kadangi šis stipriai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, niekur nedirbo ir net nesistengė ieškotis darbo bei smurtaudavo prieš ją. 2004-07-28 teismo sprendimu M. buvo priteista mokėti alimentus po 125 litus kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis jos naudai dukters V. G. išlaikymui iki jos pilnametystės. Tačiau nuo pat tos dienos, kai buvo priimtas šis sprendimas iki šios dienos, ji nė karto negavo iš M. nė lito. Apie alimentų priteisimą M. žinojo, nes jinai jį buvo perspėjusi, kad padavė į teismą dėl alimentų priteisimo. M. teismo posėdyje, kuriame jam buvo priteisti mokėti alimentai dukters išlaikymui nedalyvavo. Per visus tuos metus M. nesirūpino dukters auklėjimu, nepadėjo jai dukters nei auginti, nei auklėti. Šiuo metu dukra eina į trečią klasę ir M. dukters išleisti į mokslus nepadeda. Per dukters gimtadienius M. nėra sveikinęs jos ir nieko nedovanojęs. Per visas kitas šventes, Kalėdas ir t.t niekada nėra sveikinęs savo dukters V.. Pinigų nei į jos sąskaitą, nei jai pačiai į rankas M. nėra davęs iki pat šios dienos. Ji jau apie 4 metus gyvena (duomenys neskelbtini)  ir tą laiką nuo dukters gimimo iki išvažiavimo gyventi į (duomenys neskelbtini)  , M. galėjo lankyti ir matyti savo dukrą. M. ateidavo pas ją į namus pasižiūrėti dukters, tačiau jokių dovanų ar pinigų neduodavo. Nuo to laiko, kai gyvena (duomenys neskelbtini)  , dukra kaime, kuriame gyvena M., leidžia savo atostogas ir jų metu susitinka savo tėvą. Jai apie tokius jų pasimatymus pasipasakodavo pati dukra. Būdavo, kad V. pasakydavo, jog M. duoda jai pinigų, tačiau kokiom sumom ir kaip dažnai jis duodavo pinigų pasakyti negali, nes to tiksliai nežino, kadangi V. ne visada jai tai pasakydavo. Dukra su M., kiek žino, susitikę gražiai bendrauja. Tačiau ji pati yra prieš tokius jų pasimatymus, nes ji pikta ant M., kad jis jai nepadėjo ir šiuo metu nepadeda išlaikyti jų bendros dukters. Kai dukra neatostogauja ir būna (duomenys neskelbtini)  , tai buvo porą kartų, kad susiskambino M. su dukra. Kai tėvas dukrai paskambindavo, tai dukra prie jos nenori su juo kalbėti, kadangi ji žino, kad jai tai nepatinka. Ar M. žino jos sąskaitos numerį, pasakyti negali, nes nežino, o pats M. jos to ir neklausė. Kiek ji žino, M. jokio oficialaus darbo nuo dukters gimimo iki šios dienos neturėjo. Taip pat, kiek ji žino, jis ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus, nedirba ir praktiškai valkatauja (t. 1, b.1. 11).

Akistatos metu, vykusios tarp A. J. ir įtariamojo M. G., A. J. laikėsi savo ankščiau duotų parodymų, o įtariamasis M. G. sutiko su visais A. J. duotais parodymais (t. 1, b.1. 16, 17).

Liudytoja A. J. parodė, kad jos anūkė V. G. pas ją atvažiuoja per atostogas. Anūkė pas ją būna per visas vasaros atostogas, lankosi taip pat per žiemos bei pavasario atostogas. V. tėvas M. G. pas ją į namus neina, tačiau dažnai susitinka su savo dukra V. kai ji būna lauke. Jos nuomone, V. su tėvu bendrauti nori. M. G. dukrai keletą kartų yra davęs pinigų, tačiau tai būna labai retai ir pinigų jis duoda apie 10 Lt. Su dukra M. G. sutaria normaliai, nesipyksta (t. 1, b.1. 18).

Liudytojas K. V. E. parodė, kad, kiek jis žino, M. G. šiuo metu dirba pas ūkininkę S. H., gyv. (duomenys neskelbtini)  . Pastaruoju metu neblaivaus M. G. nematė, bet anksčiau M. G. išgėrinėdavo dažnai. Anksčiau, prieš kelis mėnesius, M. G. ir jam padėjo ūkyje, jis dirbdavo po 2-3 dienas į mėnesį. Jis taip pat yra matęs, kai M. G. bendrauja su dukra. Jo supratimu dukra M. G. mylį, su juo bendrauti nori. M. G. dukrai duodavo pinigų, tačiau kiek pinigų jis duodavo dukrai, nežino, o ir pati M. G. dukra jam apie tai yra sakiusi ir dar sakė, kad tėvas jai nuperka ledų (t. 1, b.1. 19).

Liudytoja Z. A. parodė, kad M. G. šiuo metu dirba pas ūkininkę S.. Paskutiniu metu M. G. alkoholį vartoja maždaug kartą į savaitę, bet anksčiau gerdavo dažniau. Anksčiau M. G. taip pat dirbdavo padienius darbus, padėdavo žmonėms prižiūrėti gyvulius, kapodavo malkas. Ji ne kartą matė, kaip M. G. bendrauja su savo dukra, kai ji atvažiuodavo į jų kaimą. Kai M. G. turėdavo pinigų, tai kažkiek duodavo savo dukrai, kiek tiksliai duodavo pinigų pasakyti negali, bet yra pati mačiusi kai M. G. dukrai davė ir 20 Lt banknotą (t. 1, b.l. 20).

Kaip matyti iš 2004-07-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymo, iš M. G. nutarta išieškoti nuo 2004-07-27 išlaikymą jo dukrai V. G., gim. (duomenys neskelbtini)  , kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 125 Lt, mokant pinigus A. J. (t. 1, b.l. 43).

Antstolės raštu patvirtinama, kad M. G. alimentų (išlaikymo) įsiskolinimas nepilnametės dukros V. G. atžvilgiu yra 12.365,16 Lt (t. 1, b.l. 22).

Kaip matyti iš Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenų, M. G. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2006-08-11 iki 2006-09-04, kuomet registracija buvo nutraukta įsidarbinus savarankiškai, buvo registruotas darbo biržoje nuo 2007-01-09 iki 2007-04-18, nuo 2007-08-13 iki 2007-08-22, buvo išbrauktas iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėn., nuo 2011-07-04 iki 2011-08-12 registravosi darbo biržoje, išbrauktas iš darbo biržos dėl kitų priežasčių (neatvyko į darbo biržą nustatytu laiku (t. 1, b.l. 32).

Kaip matyti iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą, M. G. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra 5.564,52 Lt (t. 1, b.l. 4, 5).

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis M. G. sistemingai materialinės paramos savo dukrai neteikė, nesiėmė visų įmanomų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, kad galėtų teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą savo dukrai, oficialiai niekur nedirbo, ilgą laiką nebuvo registruotas darbo biržoje kaip asmuo ieškantis darbo. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamasis M. G., būdamas darbingas, turėjo visas galimybes dirbti ir teikti lėšas savo dukros išlaikymui, juolab, kad tėvai, atsižvelgdami į įstatymo numatytą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį ir pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais, todėl kaltinamojo M. G. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 164 str., požymius, t.y. vengimas pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo M. G. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis M. G. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir gailisi, todėl šią aplinkybę teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nėra. M. G. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas jam yra išnykęs, todėl pagal LR BK 97 str. 6 d. nuostatas, asmuo laikomas neteistu.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (LR BK 55 str.). Atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, ir įvertinus kaltinamojo asmenybę, teismas laiko, kad kaltinamasis M. G. gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam M. G. yra skirtina sankcijoje už padarytą veiką numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis - laisvės apribojimas, kurią siūlo prokuroras.

Kaltinamasis M. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (1 t., b.l. 74).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas

n u s p r e n d ė:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., ir paskirti jam laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, per vieną mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                              Edita Zarembienė