Civilinė byla Nr. e2A-735-267/2021
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00099-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.39.2.5.1.1.;3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės (toliau – IĮ) „TAKO“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3354-1138/2021 pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei IĮ „TAKO“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančtis per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės IĮ „TAKO“ priteisti 2 527,28 Eur žalos atlyginimo, 360,19 Eur ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,00 Eur žyminį mokestį ir 724,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 19 d. ieškovas ir R. J. (toliau tekste – draudėjas) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo polisas Serija PSNTA Nr. 00072360), kuria nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2038 m. birželio 15 d. buvo apdraustas draudėjo turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), nuo įvairių draudiminių rizikų, tarp jų vandens. Draudimo suma – 347 000,00 Lt. 2018 m. sausio 28 d. turtui buvo padaryta žala – patalpos ir jame esantis draudėjui priklausantis turtas buvo užlietas vandeniu iš aukščiau esančių patalpų, (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovo atstovui apžiūrėjus turtą buvo nustatyta, kad dėl užliejimo buvo sugadintos koridoriaus lubos (deformavosi medinės dailylentės), kambario sienos (atšoko tapetai), kambario grindys (deformavosi laminatas), vonios lubos, taip pat sudrėko elektros instaliacija (reikalinga patikra). Visi sugadinimai surašyti apžiūros akte. Draudėjo turto atstatymo išlaidos į iki įvykio buvusią padėtį kainavo 2 570,99 Eur (žr. UAB „Nidos vėjas“ Atliktų darbų aktą Nr. 1). Dėl Turto sugadinimo ieškovas naudos gavėjui „Luminor Bank“ AB išmokėjo 2 570,99 Eur draudimo išmokų: 2018 m. gegužės 3 d. išmokėta 1 565,95 Eur, 2018 m. birželio 5 d. išmokėta 1 005,04 Eur. Mokėdamas draudimo išmokas ieškovas neatsižvelgė į patalpų ir stiklo paketų nusidėvėjimą. Vadovaujantis UAB ‚,Sistela“ Statinių vidutinės normos trukmės normatyvais bei Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 6 ,,Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ 1.1 punktu, plytų, blokelių ar mišrių konstrukcijų butų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 procento. Butas (duomenys neskelbtini), pagal draudėjo pateiktą informaciją paskutinį kartą buvo remontuotas 2009 metais, t. y. 9 metai iki įvykio, todėl skaičiuojant atsakovės atlygintinos žalos dydį iš ieškovo išmokėtos sumos išskaičiuotinas 7,2 proc. (t. y. 0,8 proc. x 9 m.) nusidėvėjimas nuo remontui panaudotų medžiagų kainos, kuri remiantis atliktų darbų aktu yra 501,67 Eur + PVM, viso 607,02 Eur. Ieškovo skaičiavimu nusidėvėjimo suma sudaro 43,71 Eur (607,02 x 7,2 proc.) Ieškovo iš atsakovės reikalaujamas žalos atlyginimo dydis yra 2 527,28 Eur (2570,99 Eur draudimo išmokų suma – 43,71 Eur nusidėvėjimas). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį ieškovas iš atsakovės taip pat turi teisę reikalauti 6 proc. ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų. Ieškovas ikiteisminės kompensuojamąsias palūkanos atsakovei pradeda skaičiuoti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo žalos medžiagos atsakovei pateikimo dienos (2018 m. rugsėjo 18 d.), ir skaičiuoja iki 2021 m. vasario 1 d. (šios bylos iškėlimo teisme data). Už šį laikotarpį paskaičiuotų palūkanų suma sudaro 360,19 Eur.
3. Atsakovė IĮ „TAKO“ nurodė, kad peržiūrėjus ir įsigilinus į ieškovo pateiktus dokumentus, dėl reikalavimo atlyginti žalą aiškiai matosi, kad reikalaujamas žalos dydis nėra pagrįstas. Nėra pateikta remonto darbų sutartis tarp (nukentėjusios) užsakovės R. J. ir rangovo UAB „Nidos vėjai“. Atliktų darbų aktas Nr. 1, pateiktas UAB „Nidos vėjai“, nėra pasirašytas užsakovo R. J., kas kelia dideles abejones ar iš viso buvo atlikti darbai, ar tik pradėti ir nebaigti, ar tik padaryta lokalinė darbų sąmata (taip pat nėra užsakovo parašo), o pagal ją parašytas Atliktų darbų aktas Nr. 1. Išrašyta PVM sąskaita faktūra VEJ Nr.197 taip pat nėra pasirašyta užsakovo R. J. ir nėra dokumento įrodančio jos apmokėjimą. Nepateiktas mokėjimo nurodymas, kad su rangovu yra atsiskaityta. Lokalinėje sąmatoje nėra įvertintas nusidėvėjimas. Ieškovas byloje Nr. e2-3354-1138/2021 nurodė, kad galimai buto remontas buvo darytas 2009 m. Skaičiuojant nusidėvėjimą už pagrindą paimta būtent ši data, tačiau nėra jokių įrodančių dokumentų, kad remontas buvo atliktas 2009 m. Dėl šios priežasties nėra pagrindo skaičiuoti nusidėvėjimą tik nuo 2009 m. Vertinant šiuos aukščiau pateiktus faktus matosi, kad ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti dokumentais, patvirtinančiais teisingą, realų ir sąžiningą žalos dydžio apskaičiavimą. Vadovaujantis „Sistela“ programa atliekamais skaičiavimais, sutiktų atlyginti žalą, jeigu nusidėvėjimas būtų skaičiuojamas nuo statinio statybos metų, t. y. nuo 2003 m. Kadangi atliktų darbų aktas nepasirašytas užsakovo, nėra pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matytųsi, kad rangovas yra gavęs apmokėjimą, nepateiktos buto nuotraukos po remonto, kad būtų galima įvertinti, ar faktiškai darbai buvo atlikti, ir koks šių darbų mastas, suprastų savo pareigą apmokėti žalos atlyginimą sumoje 1 183,58 Eur, iš šios sumos atimant nusidėvėjimo išlaidas, tokiu atveju tai būtų turto atstatymo išlaidos be papildomų išlaidų (darbo užmokestis, „SoDra“ ir pan.) Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matosi, kad ieškovas abiejų mokėjimo nurodymų paskirtyje nurodė, jog šia suma dengiamas R. J. kredito skolos užskaitymas, o ne sumokama draudimo išmoka, jeigu „Luminor Bankas“, jis šiuo atveju būtų turto savininkas ar naudos gavėjas. Tačiau tai patvirtinančios informacijos byloje nėra. Tai leidžia įtarti, kad tarp draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo yra kažkokie susitarimai, apie kuriuos ieškinyje nekalbama. Vien draudimo išmokos sumokėjimo faktas negali būti pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti ne tik nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, bet ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, ieškinį tenkindamas iš dalies, priteisė ieškovui „If P&C Insurance“ AS (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance“ AS filialą (juridinio asmens kodas 302279548), iš atsakovės individualios įmonės „TAKO“ (juridinio asmens kodas 172255427) 2 498,15 Eur žalai atlyginti, 356,04 Eur palūkanų, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 779,93 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė draudimo išmokos naudos gavėjui išmokėjimo faktą, atliktus darbus pagal aptartas sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą. Byloje nebuvo jokio pagrindo spręsti apie neteisėtus susitarimus dėl didesnės darbų kainos, taip pat daryti išvadą, kad ieškovas byloje elgėsi nesąžiningai. Iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo su rangovu teismas matė, kad ieškovas siekė kuo mažesnės sąmatos sumos (vyko derybos dėl transporto išlaidų, ekologijos mokesčių įtraukimo, daviklio permontavimo, elektros instaliacijos ir pan.) ir būtent mažesnę sąmatos sumą patvirtino. Tuo tarpu 2018 m. kovo 30 d. UAB „Nidos vėjai“ direktoriaus naudos gavėjui siųstame elektroniniame laiške nurodomi teiginiai apie atlikus darbus, atkurtą sugadintą kotedžo vertę, kurie tik patvirtina, kad labiau tikėtina, jog darbai faktiškai buvo atlikti. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų fotonuotraukų, darytų bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko buto užliejimas, matyti patalpose esami pažeidimai, kurie teismo vertinimu yra pakankamai reikšmingi ir labiau tikėtina, kad galėjo lemti 2 570,99 Eur turto vertės atstatymo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė kitokios darbų vertės, neįrodė, kad darbai buvo nepagrįsti ir pan. Atmesdamas atsakovės argumentus dėl nepasirašytos PVM sąskaitos faktūros, teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad parašas nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas. Tuo tarpu aplinkybė, kad mokėjimas buvo atliktas naudos gavėjui, bankui, mokėjimo paskirtyje nurodant R. J. kredito skolos užskaitymui, atsižvelgiant tiek į kitus surinktus įrodymus, tiek į naudos gavėjo (banko) reikalavimą pervesti 2 570,99 Eur į banko sąskaitą, nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad ieškovo reikalavimas šioje byloje nėra pagrįstas.
6. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog užlietas butas paskutinį kartą buvo remontuotas 2009 m., todėl sprendė, kad iš žalos atlyginimo sumos išskaičiuotinas nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2009 m. Teismo vertinimu, vien buto savininko ar jo atstovo teiginiai nėra pakankami spręsti, kad buto remontas buvo atliktas 2009 m., todėl laikė, kad yra pagrindas nusidėvėjimą skaičiuoti nuo 2003 m., t. y. nuo namo rekonstravimo pabaigos metų, todėl sprendė, kad nusidėvėjimo sumą sudaro 72,84 Eur (607,02 x 12,00 proc. (už 15 metų)). Ieškovo atstovė su tokiu nusidėvėjimo sumos skaičiavimu sutiko, todėl teismas pripažino, kad priteistinas žalos dydis iš viso yra 2 498,15 Eur (2 570,99 Eur – 72,84 Eur).
7. Teismui sprendžiant, kad priteistinas žalos dydis yra mažesnis, atitinkamai nurodė, kad iš atsakovo priteistinas atitinkamai ir mažesnis kompensuojamųjų palūkanų dydis (už 867 dienas), t. y. 356,04 Eur (6 proc. dydžio, nuo 2 498,15 Eur sumos, už 867 dienas). Teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 1 d., t. y. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė IĮ „TAKO“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, apeliantė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytoju R. K. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantės teigimu, tarp šalių nekilo ginčo, jog būtent atsakovės patalpos buvo užliejimo vandeniu kilmės šaltinis, t. y. kad dėl užliejimo trečiojo asmens turtui buvo padaryta žala. visgi, atsakovė nesutiko, jog trečiasis asmuo patyrė tokio dydžio žalą, kurios atlyginimo subrogaciniu reikalavimu šioje civilinėje byloje prašė draudikas (ieškovas).
8.2. Apeliantė įsitikinusi, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė, jog trečiasis asmuo (turto savininkė) iš tiesų patyrė 2 498,15 Eur dydžio žalą.
8.3. Apeliantės nuomone, ieškovas neįrodė, kad turtui iš tiesų buvo padaryta tokio dydžio žala, kuri nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje, nes civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai vertė abejoti jų patikimumu ir minėtų abejonių nepašalino proceso dalyviai: 1) itin apatiškai tiek šioje civilinėje byloje, tiek administruojant žalos bylą elgėsi trečiasis asmuo, kuris nebendradarbiavo nei su rangovu, nei su draudiku, be to, nė karto nepasirodė civilinės bylos nagrinėjime bei nepateikė savo pozicijos atsiliepime į ieškinį; 2) Turto savininkas nedalyvavo konstatuojant Turto sugadinimus; 3) Turto savininkas nedalyvavo tariantis su rangovu, kokius remonto darbus būtina atlikti turte, t. y. nesiderėjo dėl sąmatos sumos; 4) nė vienas iš žalos dydį patvirtinančių dokumentų nėra pasirašytas Turto savininko; 6) byloje nepateikta jokių įrodymų, jog trečiasis asmuo būtų priėmęs rangovo atliktus remonto darbus; 7) dėl draudiminio įvykio neva kilusi žala nėra atlyginta draudėjui (trečiajam asmeniui), o išmokėta Turtą įkeitusiam kreditoriui „Luminor Bank“.
8.4. Civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškinimų neteikė trečiasis asmuo – turto savininkė, taip pat nebuvo apklaustas Turto remonto darbus neva atlikęs UAB „Nidos vėjai“ atstovas. Nesant šių asmenų parodymų ir paaiškinimų nebuvo paneigta atsakovo išreikšta abejonė, ar iš tiesų Turte buvo atlikti remonto darbai, t. y. ar civilinėje byloje buvo nustatytas realus patirtos žalos dydis. Apeliantė mano, kad turėtų būti paskirtas žodinis nagrinėjimas, kurio metu reikėtų išnaudoti visas galimybes apklausti byloje trečiąjį asmenį, taip pat iškviesti ir apklausti liudytoju UAB „Nidos vėjai“ atstovą R. K., siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų Turte yra atlikti rangos darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. 1. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėtų, kad darbai buvo atlikti, tuomet, apelianto manymu, turėtų būti skiriama teismo ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, kokia yra atliktų remonto darbų (tiesioginės žalos atlyginimo) kaina.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą prašo atmesti prašymus dėl liudytojo iškvietimo ir apklausos bei dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, apeliantės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė neprašė teismo trečiojo asmens dalyvavimą pripažinti būtinu, neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės nedalyvaujant trečiajam asmeniui.
9.2. Nukentėjusio trečiojo asmens pasyvus dalyvavimas žalos reguliavimo procese, leidžiant remonto sąmatą derinti draudikui ir rangovui yra įprastas žalų administravimo praktikoje.
9.3. Aplinkybė, kad turto savininkė nedalyvavo konstatuojant turto sugadinimus, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo žalos atlyginimo.
9.4. Šioje byloje atsakovė neginčijo darbų apimties, buto savininkei nereiškiant nuomonės dėl darbų apimties ir sąmatos, ieškovas neturėjo pagrindo versti klientę pateikti savo poziciją dėl sąmatos.
9.5. Ieškovas pagrįstai draudimo išmoką išmokėjo ne turto savininkei, o Luminor bankui, nes draudimo polise bankas buvo nurodytas naudos gavėju, ir bankas ieškovui nurodė išmoką vesti į jo sąskaitą.
9.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė, kad turtui iš tiesų buvo padaryta tokio dydžio žala, kuri nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl patirtos turtinės žalos dydžio užliejus trečiojo asmens butą bei žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, trečiojo asmens ir liudytojo apklausos, ekspertizės skyrimo
12. Apeliantė prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kurio metu būtina apklausti byloje trečiąjį asmenį, taip pat iškviesti ir apklausti byloje liudytoju UAB „Nidos vėjai“ atstovą R. K., siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų turte yra atlikti rangos darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. 1. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėtų, kad darbai buvo atlikti, tuomet apeliantės manymu turėtų būti skiriama teismo ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, kokia yra atliktų remonto darbų (tiesioginės žalos atlyginimo) kaina.
13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantė, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, abstrakčiai nurodė tokio savo prašymo motyvus, t. y. norėdama įsitikinti ar iš tiesų buvo atlikti rangos darbai trečiajam asmeniui priklausiančiame bute, tačiau toks atsakovės nurodytas motyvas nėra pagrįstas.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė parengiamųjų posėdžių metu ne kartą išreiškė nuomonę dėl ekspertizės byloje skyrimo. Pirmosios instancijos teismas, parengiamųjų teismo posėdžių metu, atsakovei siūlė teikti prašymus dėl ekspertizės bei papildomus įrodymus, tačiau jų atsakovė neteikė. Pirmosios instancijos teismas 2021-06-14 parengiamojo posėdžio metu (posėdžio garso įrašo 14 minutė) patarė atsakovei pasinaudoti teisine pagalba dėl prašymų byloje teikimo, 2021-07-02 parengiamojo posėdžio metu (posėdžio garso įrašo 45 minutė) atsakovė išsakė mintį, kad teismo prašys eksperto, jeigu ieškovas nepateiks įrodymų apie remonto sąskaitos apmokėjimą. Teismas pasiūlė atsakovei pateikti prašymus, pasinaudoti advokato pagalba (posėdžio garso įrašo 54–57 minutės), nustatė papildomą terminą prašymui dėl ekspertizės ir kitiems prašymams pateikti, atsakovė prašė laiko pasitarti su advokatu (posėdžio garso įrašo 58 minutė). 2021-08-02 parengiamojo posėdžio metu atsakovė pateikė prašymą duoti laiko papildomiems prašymams pateikti, teismas šį prašymą tenkino, nustatė atsakovei 10 dienų terminą papildomų prašymų pateikimui (posėdžio garso įrašo 10 minutė). Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad apeliantė savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai.
15. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo apklausti byloje trečiąjį asmenį, taip pat iškviesti ir apklausti byloje liudytoju UAB „Nidos vėjai“ atstovą R. K., siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų Turte yra atlikti rangos darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. 1. Šis atsakovės prašymas, patektas tik apeliacinės instancijos teismui, tokio prašymo atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė.
16. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.
17. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės prašymus apklausti trečiąjį asmenį, liudytoją ir skirti ekspertizę atmeta, o bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka nelaikytinas tikslingu ir būtinu, byla, atsižvelgiant į civilinio proceso taisykles, nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
19. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad skundžiamame teismo sprendime nėra nurodytos teisės normos, kurių pagrindu iš atsakovės buvo priteistas žalos atlyginimas, todėl sprendimas yra nepagrįstas. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
20. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, kad, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
22. Taigi subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).
23. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.
24. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
25. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Atsakovė ieškinio teisinio pagrindo neginčijo, todėl, nesant ginčo dėl atsakovės civilinės atsakomybės pagrindo, teismui nebuvo būtinybės pasisakyti šiuo klausimu. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012).
26. Apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog būtent atsakovės patalpos buvo užliejimo vandeniu kilmės šaltinis, t. y. kad dėl užliejimo trečiojo asmens turtui buvo padaryta žala. Visgi, apeliantė nesutinka, jog trečiasis asmuo patyrė tokio dydžio žalą, ir mano, kad ieškovas neįrodė, jog trečiasis asmuo (turto savininkė) iš tiesų patyrė 2 498,15 Eur dydžio žalą.
27. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.
28. Pažymėtina, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
29. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 215/2012). Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimų pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai teismas turi priimti sprendimą reikalavimą patenkinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Ieškovo išmokėtų piniginių sumų panaudojimas turi būti tiesiogiai susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl jos išmokamos pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus. Ieškovas tokio pobūdžio bylose privalo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Minėti įrodymai – remonto sąmatos, darbų skaičiavimai, atsiskaitymo dokumentai ir kt., turi užtikrinti galimybę patikrinti darbų kiekių ir kainų atitikimą tarp atliktinų darbų ir pateikiamų atsiskaitymo dokumentuose.
30. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, pagal CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Todėl sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
31. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad draudžiamojo įvykio faktas buvo patvirtintas 2018 m. vasario 9 d. sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte. Iš 2018 m. kovo 1 d. lokalinės sąmatos matyti, jog rangovas pirmiausiai paskaičiavo, jog apgadinto buto remonto darbų bei medžiagų kaina viso sudaro 3 952,90 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. – 2018 m. balandžio 18 d. elektroninio ryšio pagalba vyko ieškovo, draudėjos, rangovo ir Draudiko žalų partnerio UAB „Finance property“ susirašinėjimai derinant atliktinų darbų sąmatos kainą, buvo suderinta galutinė sąmata 2 570,99 Eur sumai. 2018 m. gegužės 18 d. atliktų darbų akte Nr. 1, užfiksuoti rangovo „Nidos vėjai“ atlikti darbai, kurių bendra vertė su PVM, sudarė 2 570,99 Eur. Minėtas aktas pasirašytas rangovo. Atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą sudarė: kambaryje – lubų aptaisymas medinėmis dailylentėmis (nuardymas), senų tapetų nuplėšimas, sienų vidinių paviršių paruošimas tapetų klijavimui, tapetų apklijavimas, laminuotų grindų nuardymas, laminuotų grindjuostės, jų nešimas, vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų permontavimas pakabinamų lubų angose, daugkartinio veikimo automatiniai priešgaisrinės signalizacijos davikliai, rozečių pakeitimas; vonia – senų tapetų nuplėšimas, sienų vidinių paviršių paruošimas tapetų klijavimui, tapetų apklijavimas, vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų permontavimas pakabinamų lubų angose, išcentrinių vienpusio įsiurbimo ventiliatorių permontavimas; kita – elektros instaliacijos patikra, statybinių šiukšlių išvežimas, pakraunant rankiniu būdu, drėgmės surinkimas bei elektra. Rangovas UAB „Nidos vėjai“ 2018 m. gegužės 28 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija VEJ, Nr. 197, pirkėjai R. J. už atliktus remonto darbus 2 570,99 Eur sumai.
33. Apeliantė apeliuoja į tai, kad itin apatiškai tiek šioje civilinėje byloje, tiek administruojant žalos bylą elgėsi trečiasis asmuo, kuris nebendradarbiavo nei su rangovu, nei su draudiku, be to, kuris nė karto nepasirodė civilinės bylos nagrinėjime bei nepateikė savo pozicijos.
34. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo turi teisę pasirinkti, kiek jis nori būti aktyvus bylos nagrinėjimo teisme metu. Nagrinėjamu atveju atsakovė neprašė teismo trečiojo asmens dalyvavimą pripažinti būtinu, neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Nukentėjusio trečiojo asmens pasyvus dalyvavimas žalos reguliavimo procese, leidžiant remonto sąmatą derinti draudikui ir rangovui yra įprastas praktikoje, nes nukentėję asmenys paprastai yra suinteresuoti tik tuo, kad atliekant remontą būtų pašalinti turto sugadinimai (turtas atstatytas į prieš tai buvusią padėtį), ir neturi specialiųjų žinių žalos remonto sąmatai apskaičiuoti ar jos dydžio (įkainių, normatyvų) pagrįstumui įvertinti.
35. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad turto savininkė nedalyvavo konstatuojant turto sugadinimus, nesudaro pagrindo atleisti apeliantę nuo žalos atlyginimo. Ieškovo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apie draudiminį įvykį ieškovui buvo pranešta, į butą įleido ir ieškovo atstovo surašytą turto apžiūros aktą pasirašė turto apžiūroje dalyvavusi trečiojo asmens – turto savininkės mama. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo darbų apimties, nesutiko tik su pridėtinių išlaidų atlyginimu, todėl aplinkybė, kas pasirašė apžiūros aktą, kuriame buvo konstatuoti turto sugadinimus (turto savininkė ar jos mama), sprendžiant kilusį ginčą neturi reikšmės. Be to, ieškovas turto savininkei siuntė informaciją apie ieškovo su rangovu derinamą remonto sąmatą, ji turėjo teisę, bet ne pareigą, reikšti savo nuomonę dėl remonto darbų apimties. Buto savininkei nereiškiant nuomonės dėl darbų apimties ir sąmatos, ieškovas neturėjo pagrindo versti klientę pateikti savo poziciją dėl sąmatos.
36. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas neįrodė, jog turtui iš tiesų buvo padaryta tokio dydžio žala, kuri nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarytos žalos dydį įrodo ne tik rangovo išrašyta sąskaita faktūrą už atliktus darbus, bet ir apžiūros aktas, nuotraukos, atliktų darbų aktas, draudimo išmokų išmokėjimo pavedimai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neginčijo apžiūros akte nurodytų sugadinimų, sąmatoje nurodytų darbų apimties ar darbų bei medžiagų kainos.
37. Apeliantė įsitikinusi, kad ieškovas neįrodė, jog rangovas atliko remonto darbus. Aplinkybę, kad remonto darbai buvo atlikti patvirtina rangovo išrašyta PVM sąskaita faktūrą, darbų atlikimo aktas, taip pat į bylą pateiktas rangovo elektroninis laiškas, kuriame piktinamasi, kad draudimo išmokos bankas neleidžia išmokėti, nors rangovas suremontavo turtą. Kasacinis Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, išaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą, kad tai kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (nutarties 31 pastraipa). Aplinkybė, ar remonto darbai atlikti, neturi reikšmės nustatant realų žalos dydį. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Jokie teisės aktai nukentėjusiam asmeniui nenustato termino, kada jis turi susiremontuoti turtą, jis gali tą padaryti ir vėliau, jo teisė gauti žalos atlyginimą nuo atliktų darbų fakto nepriklauso (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-60-883/2019).
38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens bute užfiksuotų turto sugadinimo atsakovė leistinais įrodymai nepaneigė, o jos abejonės dėl realiai atliktų darbų fiksuotų atliktų darbų akte Nr. 1, išnagrinėjus bylą, nepasitvirtino.
39. Apeliantė tvirtina, kad dėl draudiminio įvykio neva kilusi žala nėra atlyginta draudėjui (trečiajam asmeniui), o išmokėta turtą įkeitusiam kreditoriui „Luminor Bank“. Šiuo atveju ieškovas pagrįstai draudimo išmoką išmokėjo ne turto savininkei, o „Luminor Bankui“, nes draudimo polise bankas buvo nurodytas naudos gavėju, ir bankas ieškovui nurodė išmoką sumokėti į jo sąskaitą.
40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
42. Ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 700,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš apeliantės priteistina 700,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui „If P&C Insurance“ AS (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance“ AS filialą (juridinio asmens kodas 302279548) iš atsakovės individualios įmonės „TAKO“ (juridinio asmens kodas 172255427) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Danutė Burbulienė
Vilija Valantienė