Civilinė byla Nr. e2S-1020-260/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03119-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.1.18.1; 3.3.2.5.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-8803-214/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Parama“ 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos pavaduotojo K. T. 2018 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę vykdyti 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą Nekilnojamo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kuriuo draudžiama Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos perleisti nuosavybės teises į 1,024 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (adresas patikslintas pagal adresų registrą, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei uždrausti sudaryti minėto žemės sklypo nuomos ar kitaip šį žemės sklypą apsunkinančius sandorius.

Ieškovė nurodė, kad ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus įsakymą, kuriuo vienašališkai nutraukta nuomos sutartis. Jeigu atsakovė perleis kitų asmenų nuosavybėn ar išnuomos ginčo žemės sklypą ar jo dalį, būsimo ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Parama“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – įpareigojo padaryti Nekilnojamojo turto registre įrašą, kuriuo draudžiama Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) perleisti nuosavybės teises į 1,024 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (adresas patikslintas pagal adresų registrą, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei sudaryti nuomos ar kitaip šį žemės sklypą apsunkinančius sandorius. Nutartį teismas pavedė vykdyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, Valstybės įmonei „Registrų centras“.

Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Todėl teismas sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, kadangi pagal ieškovės nurodytas aplinkybes atsakovė siekia nutraukti tarp šalių susiklosčiusius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, dėl ko kyla reali grėsmė žalos atsiradimui. Teismas pažymėjo, jog iki bylos išnagrinėjimo netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimo atsakovei sudaryti sandorius dėl ieškovei išnuomoto žemės sklypo, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie dėl šios priežasties vėliau turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, ar ginčijamos su jais sudarytos sutartys. Dėl to užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ginčo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 3 straipsnis) bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1808-254/2017).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį, ieškovės UAB „Parama“ 2018 m. vasario 26 d. prašymo ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

Ieškovo reikalavimai ir su jais siejamas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju viešojo intereso negali paneigti ar sumenkinti, nes grėsmė valstybės turtui yra svarbiau negu ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, sudarant sandorius dėl šio žemės sklypo nuomos vyrauja viešasis interesas, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja viešajam interesui.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino teisinio statuso atsakovo, kaip subjekto, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos. Ši aplinkybė, sprendžiant dėl tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo ieškiniui užtikrinti, teismų vertinama kaip aplinkybė, mažinanti grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Ieškovė UAB „Parama“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti bei priteisti atstovavimo išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad jau pats atskirojo skundo padavimas rodo, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Nutartimi pritaikytos laikinos apsaugos priemonės riboja tiktai tokius atsakovės veiksmus, dėl kurių teismo sprendimas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas (atsakovė neteko galimybės išnuomoti žemės sklypą kitam nuomininkui). Jeigu atsakovė mano, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržo jos teises, tai rodo kad atsakovė ketina imtis veiksmų, kurie sąlygotų teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Apeliantė atskirajame skunde nurodė tuos pačius motyvus dėl viešo intereso pažeidimo bei ypatingo atsakovės teisinio statuso, kurie yra išdėstyti atsakovės atsiliepime į ieškinį. Tačiau šioje pradinėje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra nagrinėjama byla iš esmės. Todėl tokie apeliantės motyvai, nepagrindžia atskirojo skundo ir negali būti pagrindu jį patenkinti. Atsakovė teigdama, kad yra pažeidžiami jos, patikėjimo teise valdančios ginčo žemės sklypą, interesai, nenurodo, kokias neproporcingas pasekmes jai sukelia taikyti suvaržymai, dėl ko turėtų būti atsisakyta ieškovės interesų apsaugos. Vien tai, kad atsakovė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriam teismo nutartimi taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, nereiškia viešo intereso pažeidimo, kadangi valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis su kitais asmenimis. Be to, vien apeliantės statusas nėra veiksnys, dėl kurio būtų galima netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nekilnojamo turto disponavimo apribojimo, uždraudžiant bet kokį nekilnojamo turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto pranašumo.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš ieškovės byloje pareikšto ieškinio pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė siekia, jog būtų nenutraukta ir toliau vykdoma valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis. Teismui priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą ir pripažinus, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus įsakymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo yra negaliojantis, sutartiniai santykiai tarp sutarties šalių tęstųsi, iš nuomos sutarties kilusios teisės ir pareigos liktų galioti. Todėl šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, ieškovės prašymą tenkino. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, dėl jos pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja viešajam interesui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį ir juos pagrindžiančias aplinkybes, atsakovės atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertinti kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės reikalavimų nepagrįstumu bei kvestionuojama jos reikalavimo teise, priskirtini argumentams dėl ginčo esmės ir šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, yra neaktualūs.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia atsakovės interesų, priešingai, ji užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą, kadangi atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, gali šį žemės sklypą išnuomoti kitam subjektui. Todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet patenkinus ieškovės reikalavimus, pastaroji, siekdama realios pažeistų teisių gynybos, turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė susijusi su pareikštais ieškinio reikalavimais, o jos taikymas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė teigdama, kad yra pažeidžiami jos, patikėjimo teise valdančios ginčo žemės sklypą, interesai, nenurodo, kokias neproporcingas pasekmes jai sukelia taikyti suvaržymai, dėl ko turėtų būti atsisakyta ieškovės interesų apsaugos. Vien tai, kad atsakovė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriam teismo nutartimi taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, nereiškia viešo intereso pažeidimo, kadangi valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis su kitais asmenimis.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre dėl nekilnojamo turto disponavimo apribojimo, uždraudžiant bet kokį nekilnojamo turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Raimondas Buzelis