Civilinė byla Nr. 3K-3-490-690/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15817-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.21.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Santa Selezniovienė, V. M., G. M., uždaroji akcinė bendrovė „4Finance“, valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose), aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė panaikinti antstolės Santos Selezniovienės 2016 m. lapkričio 4 d. nurodymą Nr. S1a-32395 priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų.
3. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. lapkričio 10 d. gavo antstolės nurodymą Nr. S1a-32395 iš G. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų. Šis nurodymas buvo pateiktas vykdyti tiesiogiai kredito įstaigai, o ne per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS). Nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsniu, antstolis neturi teisės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas tiesiogiai įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, nes tokį nurodymą privalo pateikti per PLAIS. Antstolė šio reikalavimo nesilaikė, todėl jos nurodymas neteisėtas ir turi būti panaikintas.
4. Antstolė 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S1a-35108 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos skundo netenkino ir šį skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0018/16/00885 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00184/16/00885, pradėta vykdyti pagal Šilalės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-384-761/2015 dėl 469,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojai UAB ,,4Finance“. Antstolė 2016 m. gegužės 5 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Nr. 2VP-11434-965/2016 nustatė, kad antstolės areštuotos piniginės lėšos, esančios skolininko V. M. sutuoktinės G. M. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB ,,Swedbank“, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 dalis šių lėšų priklauso skolininkui V. M. Nustačius, kad skolininkas turi sąskaitą AB ,,Swedbank“, per PLAIS buvo bandoma pateikti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau PLAIS tokių nurodymų nepriėmė, t. y. juos atmetė. Nesant galimybės pateikti nurodymų per PLAIS ir kitu būdu priverstinai vykdyti minėto nurodymo, antstolė pareiškėjai išsiuntė paštu (tiesiogiai) nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
7. Įvertinęs CPK 689 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų 10.3, 12, 13 punktų nuostatas, PLAIS tvarkytojos VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 30 d. rašte pateiktą informaciją, teismas padarė išvadą, kad nesant techninės galimybės pateikti nurodymų per PLAIS, nes nurašoma tik 1/2 dalis sąskaitoje esančių lėšų, antstolė pagrįstai, nepažeisdama CPK 634 straipsnio 2 dalies, pateikė AB ,,Swedbank“ nurodymą raštu (tiesiogiai).
8. Teismas sprendė, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 00184/16/00885, esminių pažeidimų nepadarė, jos veiksmai pripažintini teisėtais ir atitinkančiais CPK reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
9. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą.
10. Teismas, remdamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 71, 72 punktais, padarė išvadą, kad antstolis nurodymus priverstinai nurašyti lėšas ar laikinai areštuoti pinigines lėšas teikia PLAIS, o ne kredito įstaigoms. Tačiau per šią sistemą nėra galimybės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma tik 1/2 dalis lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose, t. y. kai nėra žinoma konkreti suma.
11. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjos argumentą, kad antstolė turi galimybę užklausti įstaigą, kurioje yra skolininko ar bendraturčių sąskaitos, ir gauti informaciją, kokia suma yra toje sąskaitoje, ir tada pateikti nurodymą per PLAIS. Teismo vertinimu, tokiu atveju, kol antstolis, vykdydamas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę, užklaustų kredito įstaigą apie turimas pajamas ir nustatytų skolininko sutuoktinio dalį bei pateiktų vykdyti per PLAIS, praeitų laiko tarpas, per kurį sąskaitos savininkas galėtų realizuoti savo lėšas arba kitas antstolis šias lėšas nurašytų. Taip būtų pažeisti išieškotojo interesai ir antstolis neturėtų galimybės įvykdyti teismo sprendimo. Teismas pažymėjo, kad iki sistemos pokyčių banko įstaigos vykdydavo tokius antstolio nurodymus, tokiu pat būdu buvo vykdomas išieškojimas ir iki PLAIS sukūrimo. Taigi pareiškėja turi technines galimybes įvykdyti antstolio nurodymą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CPK 689 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstolis neturi teisės pateikti nurodymo nurašyti lėšas tiesiogiai įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, nes tokį nurodymą privalo pateikti per PLAIS. CPK pakeitimus įtvirtinantis įstatymas aiškiai detalizavo, kaip turi būti įgyvendinama įstatymo leidėjo valia – antstolių nurodymai nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. turi būti pateikiami tik per PLAIS. Bet kokie antstolių patvarkymai, nurodymai, teikiami kredito įstaigoms ne per PLAIS, reiškia didelį papildomą administracinį darbą, papildomas išlaidas žmogiškiesiems resursams bei tiesioginius nuostolius išieškojimo procese visiškai nedalyvaujantiems subjektams.
2. PLAIS funkcionalumas yra specifinis, todėl antstolis, norėdamas pateikti nurodymą per PLAIS nurašyti lėšas iš skolininko sąskaitos, turi nurodyti skaitmenimis išreikštą sumą, t. y. sužinoti lėšų likutį sąskaitoje, gautos informacijos pagrindu pateikti nurodymą per PLAIS nurašyti atitinkamą sumą. Neteisėtas antstolės nurodymas šioje byloje sukėlė papildomas pareigas pareiškėjai, nes antstolė įpareigojo banką įvykdyti nurodymą ne tik atliekant paprastą techninį lėšų nurašymo veiksmą, bet ir nurašant lėšas laikytis kitų įstatymo, t. y. CPK 754 straipsnio, reikalavimų, pagal kuriuos rankiniu būdu nustatytinas lėšų nurašymo eiliškumas, banko darbuotojai turi nuolat stebėti skolininko sutuoktinio sąskaitos apyvartą ir pan. Šias funkcijas turi atlikti pats antstolis pagal įstatymo reikalavimus, o ne bankas, t. y. antstolė, priimdama ginčijamą nurodymą, savo pareigas perkėlė tretiesiems asmenims.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento biudžeto ir ES struktūrinės paramos skyriaus 2014 m. liepos 1 d. pažymoje Nr. NV-1878 nurodytas PLAIS tikslas, kad priverstinis išieškomų pinigų nurašymas būtų vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, per kurią turėtų būti užtikrintas ir pinigų nurašymo proporcingumo įgyvendinimas tuo atveju, kai, skolininkui neturint pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, visi tos pačios eilės išieškotojai iš išieškotinos sumos gautų proporcingai. Pažymoje taip pat konstatuota, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. visi nurodymai kredito įstaigoms privalomi vykdyti tik jei yra pateikti per PLAIS.
13. Suinteresuotas asmuo antstolė Santa Selezniovienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
2. Antstolis naudotis PLAIS gali tik tuo atveju, jei sistema veikia tinkamai ir užtikrina tinkamą antstolio pareigų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą. PLAIS šiuo metu nepritaikyta priimti nurodymus, kurie nesuformuluoti konkrečia pinigine išraiška. Antstoliui nėra suteikiama teisė nustatyti skolininko dalį, įeinančią į bendrą turtą. Dėl to antstolė stengėsi realiai įvykdyti teismo procesinį sprendimą, kurio vykdymo pagal šią dieną funkcionuojančią PLAIS padaryti yra neįmanoma. Be to, įstatymuose nėra nurodyta, kad antstolis pagal savo kompetenciją nebeturėtų teisės priimti rašytinių patvarkymų ir nurodymų.
3. Pagal CPK 634 straipsnį antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Dėl to, netinkamai veikiant PLAIS ir siekiant įvykdyti procesinį teismo sprendimą, antstolė ginčijamą nurodymą pateikė ne per PLAIS, o tokia tvarka, kuri buvo taikoma iki PLAIS įdiegimo.
14. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjos kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose), tvarkos

15. CPK 689 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
16. CPK 689 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas nurodyti priverstinai nurašytinų piniginių lėšų sumą išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1R-197 redakcija; toliau – ir PLAIS nuostatai) 4.9 punkto, kuriame apibrėžta, kad nurašymo nurodymas – nurašymo nurodymų teikėjų elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas ir informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje.
17. Pirmiau išdėstytos proceso įstatymo nuostatos, be kita ko, patvirtina, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS.
18. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolė Santa Selezniovienė pateikė pareiškėjai vykdyti 2016 m. lapkričio 4 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstolė šiuo nurodymu nurodė priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių ir (ar) įplaukančių į skolininko sutuoktinės vardu atidarytą sąskaitą, papildomai nurodydama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatyta, jog skolininkui priklauso 50 procentų jo sutuoktinės lėšų, esančių ir (ar) įplaukančių į jos vardu atidarytą sąskaitą. Šis nurodymas dėl priverstinio lėšų nurašymo pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai (ne per PLAIS).
19. Kaip minėta, antstolio nurodyme priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, be kitų privalomų duomenų, turi būti nurodyta piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma (nutarties 16 punktas). CPK 689 straipsnyje ir šį straipsnį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra išlygų dėl kitokio nurodymo suformavimo negu nurodant konkretų piniginį ekvivalentą, kuris priverstinai nurašytinas pagal pateiktąjį nurodymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir negali būti tokių išlygų, nes, ką yra patvirtinusi ir PLAIS tvarkytoja, t. y. valstybės įmonė Registrų centras (PLAIS nuostatų 13 punktas), šioje sistemoje nėra įdiegtos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi. Kitaip tariant, tiesiog nėra techninių galimybių pateikti ir vykdyti tokius nurodymus per PLAIS.
20. Pirmiau nurodytų techninių galimybių nebuvimas apsunkina išieškojimo procesą tais atvejais, kai išieškojimas turi būti nukreiptas į piniginių lėšų, esančių trečiojo asmens (pvz., skolininko sutuoktinio) sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui (CPK 667 straipsnis). Antstolė ir pareiškėja, t. y. nurodymų teikėja ir gavėja, siūlo skirtingus išeities iš aptariamos situacijos variantus: antstolės siūlymu, kurį ji, beje, ir įgyvendino, nurodymas priverstinai nurašyti lėšų, esančių trečiojo asmens sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui, turi būti vykdomas senąja, t. y. iki PLAIS sukūrimo ir įdiegimo egzistavusia, tvarka, pateikiant tokį nurodymą vykdyti tiesiogiai įstaigai, kurioje yra trečiojo asmens vardu atidaryta sąskaita; pareiškėja laikosi pozicijos, kad toks nurodymas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais; t. y. skolininkui priklausančią lėšų dalį įvardijus konkrečia pinigų suma) turi būti pateiktas ir vykdomas bendra tvarka, t. y. per PLAIS. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog abu variantai, nors ir reikalauja papildomų sąnaudų, yra fiziškai ir techniškai įgyvendinami, ir, pritardami antstolės pozicijai, konstatavo, kad skundžiamas antstolės patvarkymas pagrįstai pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai, kaip kredito įstaigai, kurioje yra skolininko sutuoktinės sąskaita.
21. CPK 689 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS (nutarties 17 punktas). Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant atsakyti į klausimą, ar, nepaisant tiesioginių nuorodų į galimybę pateikti nurodymą vykdyti ne per PLAIS nebuvimo, yra galimas kitokio pateikimo būdo parinkimas, svarbu atskleisti ir įvertinti pačios PLAIS įdiegimo tikslus, uždavinius ir pagrindines funkcijas.
22. PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Be kitų uždavinių, išskiriami tokie PLAIS uždaviniai: automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus (PLAIS nuostatų 9.2 punktas); automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę (PLAIS nuostatų 9.3 punktas); centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (PLAIS nuostatų 9.5 punktas). Be kitų šios sistemos funkcijų, išskiriama funkcija proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas).
23. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus PLAIS uždavinius ir funkcijas, konstatuoja, kad ši sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Šiems tikslams pasiekti, ką patvirtina travaux préparatoires (parengiamoji medžiaga) – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, ir buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1452 redakcija).
24. Pirmiau išdėstytais argumentais paaiškintinas ir išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas (nutarties 21 punktas): išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir išaiškinimus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino CPK 689 straipsnio, reglamentuojančio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų, nuostatas. Antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, ar skolininkui priklauso visos lėšos ar dalis, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS.
26. Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, be kitų funkcijų, suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas šios funkcijos tinkamam vykdymui užtikrinti yra, be kita ko, suteikęs antstoliui teisę į neatlygintinį informacijos gavimą (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Todėl antstolis, kuris pirmiausia ex officio (pagal pareigas) privalo užtikrinti efektyvų išieškojimo proceso įgyvendinimą, turi imtis veiksmų, kurių, nesant įdiegtos pirmiau aptartos PLAIS funkcijos (nutarties 19 punktas), reikia nurodymui priverstinai nurašyti pinigines lėšas įstatymo nustatyta tvarka pateikti.
27. Kasacinis teismas, bylą nagrinėjusiems teismams netinkamai aiškinus ir taikius CPK 689 straipsnio nuostatas ir todėl netinkamai išsprendus pareiškėjos iškeltą klausimą dėl antstolės veiksmų – skundžiamo nurodymo – teisėtumo, naikina teismų nutartis ir priima naują sprendimą, t. y. išsprendžia klausimą iš esmės, – pripažįsta antstolės veiksmus – skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas – neteisėtais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2017 m. liepos 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė skundžiamo antstolės nurodymo vykdymą. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais, naikinamos pirmiau nurodytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 11,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš suinteresuoto asmens – antstolės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti antstolės Santos Selezniovienės veiksmus – 2016 m. lapkričio 4 d. nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų Nr. S1a-32395 – neteisėtais.

Priteisti valstybei iš antstolės Santos Selezniovienės 11,41 Eur (vienuolika Eur 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės Santos Selezniovienės 2016 m. lapkričio 4 d. nurodymo Nr. S1a-32395 priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų iš G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sąskaitos vykdymo sustabdymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Egidijus Laužikas

                                                                                    Algis Norkūnas

                                                                                    Gediminas Sagatys