Civilinė byla Nr. e2S-2163-1097/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13410-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Arminas Naujokaitis, išieškotojai T. S., S. S., L. S., uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. D. padavė skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio (toliau – antstolis) veiksmų, prašydamas padidinti vykdymo procese realizuojamos jam priklausančios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), dalies vertę (kainą) iki 50 000 Eur.
2. Grįsdamas skundą, pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu antstolis žemės sklypą įkainojo 4 000 Eur verte. Pareiškėjas nesutinka su nustatyta žemės sklypo kaina (verte), nes dar 2018 metais VĮ Registrų centro nustatyta žemės sklypo mokestinė vertė buvo 29 400 Eur. Pareiškėjo teigimu, nuo 2018 metų žemės sklypo vertė padidėjo mažiausiai 30–40 proc., todėl šiuo metu ji yra ne mažesnė kaip 50 000 Eur.
3. Antstolis Arminas Naujokaitis 2022 m. birželio 15 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad, pirma, pareiškėjas, grįsdamas skundą, nepagrįstai remiasi viso žemės sklypo verte, nes vykdymo procese realizuojama tik pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje tenkanti dalis, t. y. 1675/31800 dalis žemės sklypo; antra, pareiškėjui priklausančios vykdymo procese realizuojamos žemės sklypo dalies (1675/31800) vertei nustatyti 2021 m. birželio 8 d. buvo paskirta ekspertizė. Paskirtam ekspertui pareiškėjas nušalinimo nepateikė. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad žemės sklypo dalies vertė sudaro 4 000 Eur. Pareiškėjas su nustatyta žemės sklypo verte nesutiko ir padavė skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Atsižvelgdamas į tai, antstolis nurodė, kad pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies, realizuojamos vykdymo procese, vertės pagrįstumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Antstolis pažymėjo, kad nustatyta realizuojamos žemės sklypo dalies (1675/31800) vertė (4 000 Eur) yra net didesnė nei prašo nustatyti pareiškėjas, nes viso žemės sklypo vertė tokiu atveju sudaro apytiksliai 75 940 Eur. Taip pat pažymėjo, kad vykdymo procesas užsitęsė dėl pareiškėjo teiktų skundų, tačiau nuo atlikto žemės sklypo įvertinimo dar nėra praėję 1 metai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmetė.
5. Teismas nustatė, kad antstolis Arminas Naujokaitis pareiškėjo atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0157/20/00943, Nr. 0157/20/00944, Nr. 0157/20/01246, Nr. 0157/20/01263, Nr. 0157/20/01753 (toliau – vykdomosios bylos). Siekiant vykdymo procese realizuoti pareiškėjui priklausančią žemės sklypo dalį, antstolis 2021 m. birželio 8 d. patvarkymu Nr. S-21-157-13026 nurodytai žemės sklypo dalies vertei nustatyti paskyrė ekspertizę, ją atlikti pavedė UAB „Verslavita“. Per įstatyme nustatytą terminą pareiškėjas nušalinimų vertintojui nepateikė. Atlikus ekspertizę, 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte nustatyta skolininkui priklausančios žemės sklypo dalies vertė – 4 000 Eur. 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Nr. S-21-157-17564 antstolis, remdamasis ekspertizės aktu, įkainojo realizuojamą pareiškėjo žemės sklypo dalį 4 000 Eur. Pareiškėjas dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. antstolio patvarkymo Nr. S-21-157-17564 pateikė prieštaravimus. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S-21-157-18065 pareiškėjui nustatė 5 dienų terminą pateikti turto vertintojo kandidatūrai ir apmokėti pakartotinės ekspertizės išlaidas. Pareiškėjas pakartotinės ekspertizės išlaidų neapmokėjo, kito (naujo) turto vertintojo kandidatūros nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, kurie paneigtų 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte nurodytas išvadas, todėl 2021 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-21-157-19880 antstolis skolininko prieštaravimus atmetė. 2021 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. S-21-157-19946 antstolis paskelbė pirmąsias žemės sklypo dalies pardavimo varžytynes, nustatyta pradinė turto kaina – 3 200 Eur. Pareiškėjas dėl antstolio 2021 m. rugsėjo 3 d. patvarkymo pateikė skundą, kuriuo, be kita ko, nesutiko su nustatyta žemės sklypo verte. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021 pareiškėjo skundą atmetė. 2022 m. birželio 3 d. patvarkymu antstolis informavo pareiškėją, kad teismams galutinai nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies realizavimas vykdymo procese atnaujinamas, pareiškėjas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka turi teisę pasiūlyti pirkėją, realizuojamo turto kaina nustatyta 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte (4 000 Eur).
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte nustatytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021 patikrintą antstolio realizuojamos pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies vertę. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, grįsdamas skundą, nepagrįstai remiasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta 2018 metais nustatyta mokestine viso žemės sklypo verte (29 400 Eur), nes antstolis vykdymo procese realizuoja tik pareiškėjui priklausančią žemės sklypo dalį (1675/31800). Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nustatyta realizuojamos žemės sklypo dalies kaina (4 000 Eur) yra net didesnė už pareiškėjo prašomą nustatyti kainą (50 000 Eur), nes viso žemės sklypo kaina tokiu atveju sudaro apie 75 940 Eur. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu 2022 m. birželio 3 d. patvarkymu turto vertė nebuvo nustatinėjama iš naujo (ji buvo nustatyta dar 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu, kuris nebuvo nuginčytas), juo tik buvo atnaujintas turto realizavimo procesas ir pareiškėjui pasiūlyta surasti turto pirkėją, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti skundo motyvai iš esmės nesusiję su skundžiamu patvarkymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir nutraukti vykdomąsias bylas arba nustatyti žemės sklypo rinkos kainą.
8. Grįsdamas atskirąjį skundą, pareiškėjas nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolio nustatyta realizuojamos pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies kaina (4 000 Eur) yra teisėta. Šiuo metu žemės sklypo vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 Eur, nes dar 2018 metais VĮ Registrų centro nustatyta žemės sklypo mokestinė vertė buvo 29 400 Eur, o nuo 2018 metų žemės sklypo vertė padidėjo mažiausiai 30–40 proc. Vilniaus miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021 spręsdamas dėl nustatytos žemės sklypo dalies vertės pagrįstumo, nurodytų oficialių VĮ Registrų centro duomenų nevertino, pareiškėjas jų nepateikė, nes apie juos tik neseniai sužinojo; 2) pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, kad iš pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies jau buvo atliktas išieškojimas, t. y. pareiškėjui tenkanti žemės sklypo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje jau buvo nustatyta ir parduota kitame vykdymo procese 2016 metais; 3) visose bylose, kuriose išduoti vykdomieji dokumentai yra vykdomi antstolio, pareiškėjas buvo nuteistas už teisėtą veiklą – žurnalistiką, todėl, pateikus prašymus dėl bylų atnaujinimo, bylos nebegalės būti vykdomos.
9. Antstolis Arminas Naujokaitis atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad VĮ Registrų centro duomenys apie turto vertę nepaneigia individualios ekspertizės būdu nustatytos turto vertės, nes VĮ Registrų centro nurodoma turto vertė yra nustatoma neatsižvelgiant į konkretaus turto individualias ypatybes ir jo vertinimo individualias aplinkybes; be to, nustatytos žemės sklypo dalies vertės teisėtumo klausimas yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021, o nustatyta žemės sklypo dalies pardavimo kaina yra net didesnė, nei ją prašo nustatyti pareiškėjas. Antstolis taip pat teigia, kad pareiškėjo argumentą, jog iš jam priklausančios žemės sklypo dalies antstolis jau buvo išieškojęs, paneigia Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1344-803/2022 pagal kreditorių pareiškimą dėl skolininko (pareiškėjo) turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, o pareiškėjas netinkamai interpretuoja faktus bei registro duomenis.
10. Suinteresuoti asmenys S. S. ir T. S. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko antstolio argumentus.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisakoma dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio atsisakymo padidinti vykdymo procese realizuojamo pareiškėjo turto kainą nuo 4 000 Eur iki 50 000 Eur.
13. Pareiškėjas, atskiruoju skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021 turto vertės nustatymo klausimu, nes, pareiškėjo teigimu, nurodytoje byloje nebuvo vertinti oficialūs VĮ Registrų centro duomenys, pagal kuriuos 2018 metais nustatyta žemės sklypo mokestinė vertė buvo 29 400 Eur; pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad šie pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina, jog šiuo metu žemės sklypo (pareiškėjui priklausančios jo dalies) vertė yra 50 000 Eur, t. y. teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad iš pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies jau buvo atliktas išieškojimas, t. y. pareiškėjui bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe priklausiusi žemės sklypo dalis jau buvo nustatyta ir parduota kitame vykdymo procese.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.
15. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto (jo vertės), kurio, pareiškėjo teigimu, antstolis, išieškodamas iš pareiškėjo, apskritai negali parduoti vykdymo procese, nes šis turtas yra jo sutuoktinės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o iš jo (pareiškėjo) dalies jau buvo išieškota kitame vykdymo procese 2016 metais, pirmiausiai pasisakytina nurodytu aspektu, t. y. dėl realizuojamo turto nuosavybės teisės ir išieškojimo iš jo galimumo.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdymo procese siekia realizuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias 1675/31800 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Grįsdamas teiginį, kad iš pareiškėjo žemės sklypo dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje jau buvo išieškota 2016 metais, t. y. kad nurodyta žemės sklypo dalis, kurią antstolis nagrinėjamu atveju dar tik ketina realizuoti, yra jo sutuoktinės dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, likusi po 2016 metų išieškojimo iš pareiškėjo dalies, pareiškėjas pateikia antstolio Ginto Badikonio 2016 m. gegužės 16 d. turto pardavimo iš varžytinių vykdomojoje byloje Nr. 0040/10/03-42-1 aktą, patvirtinantį, kad 2016 m. balandžio 26 d. antstolis įvykusiose varžytinėse pardavė 3350/31800 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), A. K., buvęs savininkas – A. D. (pareiškėjas).
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 19 d. išieškotojai vykdomosiose bylose Nr. 0157/20/00943, 0157/20/00944, 0157/20/01246, 0157/20/01263 kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti pareiškėjo turto dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pareiškėjui priklausančiose 3350/31800 dalyse žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2598-566/2022 išieškotojų prašymą tenkino ir nustatė, kad pareiškėjui A. D. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis nuo 3350/31800 dalių, t. y. 1675/31800 dalys, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1344-803/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.
18. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartyje nustatė, kad pagal 2005 m. gegužės 13 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine įgijo iš viso 6700/31800 dalis žemės sklypo. 2006 m. kovo 1 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi kitiems asmenims pareiškėjas su sutuoktine perleido 3350/31800 dalis nurodyto žemės sklypo. Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8165-734/2012 pagal pareiškėjo A. S. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nustatė, jog pareiškėjui tuo metu bendrame su sutuoktine turėtame sutuoktinių turte – 3350/31800 žemės sklype, nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto, t. y. 1675/31800 dalys. Po šios nutarties priėmimo Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3758-619/2013 pagal ieškovų, įskaitant ir pareiškėją A. D. bei jo sutuoktinę, ieškinį dėl 2006 m. kovo 1 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ab initio ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, 2006 m. kovo 1 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta ir pareiškėjui A. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo grąžinta 3350/31800 žemės sklypo dalis. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8165-734/2012 nustatė skolininko turto dalį tuo metu likusioje skolininkui kartu su sutuoktine priklausiusioje 3350/31800 žemės sklypo dalyje. Tuo tarpu po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3758-619/2013 įsiteisėjimo skolininkui jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo grąžintos dar 3350/31800 žemės sklypo dalys, kuriose skolininko turto dalis nebuvo nustatyta. Teismo konstatuota, kad po skolininko minimų 2016 m. gegužės 16 d. varžytynių, po kurių 1675/31800 žemės sklypo dalis įgijo pirkėjas A. K., 1675/31800 dalys liko kaip skolininko sutuoktinės nuosavybė pagal 2012 m. spalio 2 d. apylinkės teismo nutartį, tuo tarpu dėl 3350/31800 žemės sklypo dalių, pareiškėjo įgytų Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties pagrindu, Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartyje nebuvo pasisakyta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje pagrįstai nustatė skolininko dalį (1675/31800) šioje 3350/31800 žemės sklypo dalyje.
19. Taigi, iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartyje nustatytų aplinkybių matyti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad 2016 m. balandžio 26 d. įvykusiose antstolio Ginto Badikonio organizuotose varžytinėse buvo parduota pareiškėjo žemės sklypo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatyta 2012 m. spalio 2 d. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties pagrindu pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo (atgavo) dar 3350/31800 dalis žemės sklypo, kuriose pareiškėjo dalis (1675/31800) buvo nustatyta tik būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2598-566/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje 2S-1344-803/2022. Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad pagrindo sutikti su pareiškėju, jog antstolis nagrinėjamu atveju antrą kartą siekia realizuoti iš esmės jo sutuoktinės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nėra.
20. Antra, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo žemės sklypo dalies (1675/31800 dalys) vertei nustatyti buvo atlikta ekspertizė. 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte nustatyta pareiškėjo žemės sklypo dalies vertė – 4 000 Eur. Remdamasis ekspertizės būdu nustatyta pareiškėjo žemės sklypo dalies verte, 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu antstolis realizuojamą pareiškėjo žemės sklypo dalį įkainojo 4 000 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30047-1099/2021 konstatavo, kad pareiškėjo žemės sklypo dalies vertė buvo nustatyta tinkamai. 2022 m. birželio 3 d. patvarkymu antstolis informavo pareiškėją, kad, esant galutinai nustatytai skolininko turto daliai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies realizavimas vykdymo procese atnaujinamas, realizuojamo turto kaina nustatyta 2021 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte (4 000 Eur).
21. CPK 512 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
22. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypo dalies įkainojimo 4 000 Eur verte teisėtumo klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, todėl antstolis, atnaujinęs vykdymo procesą, ja rėmėsi teisėtai, ir pakartotinai nagrinėjamu atveju nurodytas klausimas nespręstinas. Tai, kad sprendžiant nurodytą klausimą, pareiškėjas nurodo nežinojęs apie nurodomą įrodymą – VĮ Registrų centro išrašą (nors galėjo žinoti, nes jis egzistavo ir buvo viešai prieinamas), pagal kurį 2018 metais nustatyta žemės sklypo (viso) vertė buvo 29 400 Eur, todėl jo į bylą nepateikė ir jis joje nebuvo vertintinas, pagrindo iš naujo vertinti 2021 m. rugpjūčio 6 d. antstolio patvarkymo, kuriuo, remiantis atliktos ekspertizė išvada, buvo nustatyta ginčo žemės sklypo dalies vertė – 4 000 Eur, teisėtumo nesudaro, nes: 1) jeigu vykdymo procese turto vertę nustatė ekspertas, tai turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl netinkamai nustatytos ginčo žemės sklypo dalies vertės atmetė; 3) naujo įrodymo, kuris galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmą kartą, pateikimas pagrindo peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį) nesudaro (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
23. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad turto perkainojimas atliekamas tuo atveju, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių esmingai padidėjo ar sumažėjo jau įkainoto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-444-178/2017). Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-520-798/2017).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas duomenų, patvirtinančių 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu nustatytos ginčo žemės sklypo dalies vertės (4 000 Eur) pasikeitimą, nepateikė, nes: 1) pareiškėjo pateikti VĮ Registrų centro duomenys yra 2018 metų, t. y. pakankamai seni; 2) pareiškėjas teigiamą ginčo žemės sklypo vertės padidėjimą nuo 29 400 Eur 2018 metais iki 50 000 Eur 2022 metais grindžia jokiais duomenimis nepagrįsta prielaida, kad ginčo žemės sklypo dalies rinkos vertė per nurodytą laikotarpį turėjo padidėti mažiausiai 30–40 proc.; 3) kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, prašydamas nustatyti parduodamos ginčo žemės sklypo dalies vertę (50 000 Eur), nepagrįstai remiasi VĮ Registrų centro nustatyta viso žemės sklypo mokestine verte (29 400 Eur), nes nagrinėjamu atveju vykdymo procese realizuojama tik pareiškėjo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. 1675/31800 dalys viso žemės sklypo; 4) pareiškėjo prašoma nustatyti ginčo žemės sklypo vertė, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas teigia, jog viso ginčo žemės sklypo vertė šiuo metu sudaro 50 000 Eur, bei tai, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procese realizuojama tik pareiškėjo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. 1675/31800 dalys viso žemės sklypo, yra net mažesnė už nustatytą antstolio (4 000 Eur), nes, įvertinus pareiškėjo nurodomos viso ginčo žemės sklypo vertės (50 000 Eur) ir antstolio realizuojamos pareiškėjo žemės sklypo dalies (1675/31800 dalys žemės sklypo) santykį, realizuojamos pareiškėjo ginčo žemės sklypo dalies kaina (vertė), pareiškėjo teigimu, sudaro apie 2 633,64 Eur (50 000 x 1675 / 31800); 5) teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VĮ Registrų centro duomenys apie turto vertę nelaikytini duomenimis, galinčiais paneigti turto vertę, nustatytą atlikus individualią turto vertės ekspertizę, nes nurodyti registrų duomenys yra nustatomi remiantis ne individualiu, bet masiniu nekilnojamojo turto vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-444-178/2017).
25. Atsižvelgiant į nurodytą bei remiantis tuo, kad: 1) nustatyta, jog ginčo žemės sklypo dalies vertė 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu buvo nustatyta tinkamai ir teisėtai; 2) pripažintina, jog pareiškėjas antstoliui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nustatyta ginčo žemės sklypo dalies vertė pasikeitė, konstatuotina, jog pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis 2022 m. birželio 3 d. patvarkymu atnaujinęs vykdomą procesą pagrįstai rėmėsi ginčo žemės sklypo dalies verte, nustatyta 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu (4 000 Eur), nėra.
26. Trečia, pareiškėjas, atskirajame skunde prašydamas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir nutraukti vykdomąją bylą, nurodo, kad visose bylose, kuriose išduoti vykdomieji dokumentai yra vykdomi antstolio, pareiškėjas buvo nuteistas už teisėtą veiklą – žurnalistiką, todėl, pateikus prašymus dėl bylų atnaujinimo, bylos nebegalės būti vykdomos. Šie pareiškėjo argumentai ir prašymas atmestini, kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą ir jį vykdydamas, neturi teisės vertinti ir kvestionuoti teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, turinio, jo teisingumo. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įstatymai neleidžia kvestionuoti sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo jo vykdymo stadijoje. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pažymėta, kad pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, įtvirtinta CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Įgyvendindamas nurodytą patikrą, antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Dėl to, nurodyto pobūdžio pareiškėjo argumentai nesudarė pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
28. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Latvelė