Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-888/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31310-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7, 2.4.6.4.4, 2.4.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, 

dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei,

nuteistojo A. G. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje ir jam paskirtos bausmės:

-       pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

-       pagal 243 straipsnį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 890 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt) eurų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Bylos esmė

1.       A. G. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 3 d. apie 00.30 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo UAB „G“ vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

2.       Be to, jis nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, jog žinodamas, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-440-543/2024 įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 02 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams, o būtent: 2025 m. rugsėjo 3 d., apie 00.30 val., Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo UAB „G“ vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

II.       Apeliacinio skundo argumentai

3.       Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis A. G. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo ir šią sumą sumažinti iki 422 Eur.

1.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 890 Eur yra neatitinkanti realios automobilio vertės. Teismas, konfiskuodamas VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą automobilio vertės sumą neatsižvelgė, kad automobilis yra daužtas. VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikiama atitinkamos markės, modelio ir pagaminimo metų vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje, tačiau šis vertinimas yra rekomendacinio pobūdžio bei taikomas tuomet, kai nėra transporto priemonės individualaus vertinimo.

1.2.                      Pasak apelianto, UAB „G“ atlikus transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) individualų vertinimą J. P. individualioje įmonėje, vertinimo anketoje Nr. 26-011 nustatyta, kad šios transporto priemonės vertė – 422 Eur. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į automobilio apgadinimus, kurie buvo atsiradę ankščiau, t. y. dar iki jo sulaikymo vairuojant automobilį ir nustatė kelis kartus didesnę, nei reali rinkos vertė, konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

4.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja palaikė A. G. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė taip pat prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, įvertinus tai, kad buvo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta reali automobilio vertė.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6.       Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikų kvalifikavimo, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio nustatymu ir prašo šią sumą sumažinti nuo 1 890 Eur iki 422 Eur. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7.       Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. G. nuteistas už transporto priemonės – „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimą, vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai bei už vengimą vykdyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams. Apylinkės teismas, nuspręsdamas iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą įvertino tai, kad automobilis, kuris buvo BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, priklauso trečiajam asmeniui – UAB „G“, tuo tarpu įmonės vadovas nežinojo, jog A. G. vairuos šią transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvertinus VšĮ „Emprekis“ duomenis, iš nuteistojo nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 890 Eur.

8.       BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius.

9.       BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiu atveju teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga.

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, aptariama transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui – UAB „G“ (t. 1, b. l. 30). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įmonės UAB „G“ direktorė G. J., nurodė, kad A. G. buvo patikėjusi automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sutarę, kad jam bus atlikti remonto darbai, automobilį turėjo vairuoti A. G. pažįstamas asmuo. Apie tai, kad A. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, nežinojo (t 1., b. l. 34–35). Taigi, nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad su jam priklausančia transporto priemone bus padarytas nusikaltimas. Įvertinus tai, apylinkės teismas pagrįstai nutarė konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, tačiau iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

11.       Apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi baudžiamojoje byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad transporto priemonės „Mercedes-Benz“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 890 Eur (t. 1., b. l. 31). Susipažinus su pirmosios instancijos teisme vykusio 2026 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio protokolu matyti, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme nuteistasis kėlė klausimą dėl automobilio vertės, teigdamas, kad transporto priemonės vertė turėtų būti mažesnė nei 1 800 Eur, nes automobilis yra sudaužytas, su defektais (t., 2., b. l. 128). Tačiau šių savo teiginių pirmosios instancijos teisme A. G. nepagrindė jokiais įrodymais. Vis tik, apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, buvo pagarsinti kartu su apeliaciniu skundu nuteistojo pateikti dokumentai – kilnojamojo turto – transporto priemonės „Mercedes-Benz“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita Nr. 26-011 (t. 2, b. l. 142–170). Iš šios ataskaitos turinio matyti, kad jos apžiūros metu nustatyta, jog transporto priemonės rinkos vertė prieš sužalojimą siekė 1 250 Eur, transporto priemonės atkuriamoji vertė – 3 262 Eur, tuo tarpu sužalotos transporto priemonės rinkos vertė – 422 Eur.

12.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020, 2K-279-1073/2020).

13.       Taigi, viena vertus, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas transporto priemonės vertę vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateiktais duomenimis, teisės taikymo klaidos nepadarė. Tačiau kita vertus, apeliacinės instancijos teisme gavus naujus įrodymus – aptariamos konkrečios transporto priemonės įvertinimą, atliktą specialisto, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas konfiskuoti transporto priemonės vertę, nustatytą atliekant individualų jos vertinimą. Vertinimo ataskaitoje yra įvardintos transporto priemonės „Mercedes-Benz C200 CDI“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), keičiamos detalės (kairys ir dešinys žibintai, galinis dangtis) ir remontuojamos dalys bei papildomi darbai (priekinis kairys sparnas, stogas, stogo kairysis skydas, galinio buferio apvalkalas, galinė kairė šoninė, galinė dešinė šoninė). Pažymėta, kad transporto priemonė buvo daužta, dalinai dažyta, ekonomiškai nenaudinga ją atstatyti į pirminę padėtį, nes remonto kaštai viršys jos rinkos vertę, automobilis buvo intensyviai eksploatuotas, jo rida didesnė nei tokios transporto priemonės statistinė rida, t. y. siekia 439 356 km (t. 2, b. l. 148–150).

14.       Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint aptariamą automobilį užfiksuota, jog yra išdaužtas jo galinis kairės pusės žibintas, įlenktas galinis bagažinės dangtis, kairėje pusėje įlenktas stogas, matomi subraižymai (t. 1, b. l. 10–20). Užfiksuotose automobilio „Mercedes-Benz“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuotraukose iš esmės matomi transporto priemonės apgadinimai, kurie atitinka vertinimo ataskaitoje užfiksuotus transporto priemonės išorinius apgadinimus bei šioje ataskaitoje detaliau aprašyta bendra transporto priemonės techninė būklė, kuri įvertinta kaip netvarkinga. Tad, sugretinus ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus duomenis apie transporto priemonę bei vertinimo ataskaitoje aprašytą transporto priemonės techninę būklę, darytina išvada, kad vertinimo ataskaitos surašymo metu jos būklė ir atitinkamai vertė buvo įvertinta objektyviai. 

15.       Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl vertinimo ataskaitoje Nr. 26-011 padarytų išvadų apie automobilio „Mercedes-Benz“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), techninę būklę, nusidėvėjimą ir realią vertę rinkoje. Be to, su konfiskuotino turto vertę atitinkančios išieškotinos pinigu sumos sumažinimu, atsižvelgiant į vertinimo ataskaitoje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teisme sutiko ir prokurorė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apelianto skundas yra pagrįstas, todėl yra pagrindas šioje dalyje pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas) ir sumažinti konfiskuotino turto vertę nuo 1 890 Eur iki 422 Eur.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

16.       Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2026 m. balandžio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį A. G., sudaro 129,17 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

17.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti asmens procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

18.       Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkinamas pilna apimtimi, skundą parengė pats nuteistasis, antrinė teisinė pagalba jam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, todėl spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo A. G..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 9 d. nuosprendį.

A. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios išieškomos pinigų sumos dydį sumažinti iki 422 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų).

Neišieškoti iš A. G. valstybės naudai 129,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. balandžio 10 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                         Lina Lesinskienė

                                                         Aurelijus Rauckis

                 Laima Šeputienė