Civilinė
byla Nr. 2-591/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno,
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Autokausta“ atskirąjį skundą dėl Kauno
apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti
uždarajai akcinei bendrovei ,,Wellman-invesco“ bankroto bylą ir panaikintos
laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-1324-601/2010 pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Autokausta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei ,,Wellman-invesco“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB ,,Autokausta“ kreipėsi į teismą su
ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Wellman-invesco“ bankroto bylą.
Nurodė, jog atsakovas iki galo laiku neapmokėjo ieškovui už atliktus statybos
rangos darbus, ir liko skolingas 2 170 134,26 Lt pagrindinės skolos, taip pat
už termino praleidimą atsiskaityti priteistinos 6 proc. dydžio metinės
palūkanos, kurios ieškinio pateikimo dienai sudaro 62 305,45 Lt. Ieškovas ne
kartą kreipėsi į atsakovą dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau atsakovas vykdyti
savo įsipareigojimų vengė.
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 28 d.
nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti bankroto
bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, areštavo atsakovui UAB
„Wellman-invesco“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį
turtą bei pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir
esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų
piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu UAB „Autokausta“.
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartimi
atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Wellman-invesco“, panaikino Kauno
apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias
apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad iš atsakovo UAB „Wellman-invesco“
teismui 2010 m. sausio 20 d. pateikto atsiliepimo į pareikštą ieškinį bei 2010
sausio 14 d.. pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog pagal balanso
sudaryto 2010 m. sausio 12 d. duomenis, įmonė turi 58 867 919 Lt balansinės
vertės turto (iš jo ilgalaikis turtas sudaro 13 237 419 Lt, trumpalaikis – 45
630 500 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 51 837 676 Lt.
Pagal pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą sudarytą 2010 m. sausio 12 d.
matyti, jog įmonė turėjo 2 829 420 Lt pelno. Atsiliepime atsakovas taip pat
nurodė, jog pagal pateiktą kreditorių sąrašą matyti, jog ieškinio dėl bankroto
bylos iškėlimo metu įmonės įsipareigojimai savo pagrindiniams kreditoriams – AB
„Swedbank“ (33 886 204,02 Lt), ir AS „Wellman-invesco“ (9 684 582 Lt)
nėra pradelsti. Teismo teigimu, paskaičiavus bendrą reikalavimų sumą, kurios
apmokėjimo terminai jau suėję, akivaizdu, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai
kreditoriams neviršija 4 mln. litų. Kadangi įmonės turimo turto vertė sudaro
virš 50 mln. litų, o įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik apie 4
mln. Lt, teismas padarė išvadą, įmonė nėra nemoki. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas yra
skolingas darbuotojams ar būtų viešai paskelbęs ar kitaip pranešęs
kreditoriams, kad neketina ir (ar) negali su jais atsiskaityti. Remdamasis aplinkybėmis, kad UAB „Wellman-invesco“ yra
moki (pradelsti įsipareigojimai neviršija Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 1 d.
8 d. nustatytosios pusę į jos balansą įrašyto įmonės turto vertės santykio), be
to, kaip nurodė pats atsakovas, nevėluoja išmokėti darbo užmokestį
darbuotojams, taip pat nėra pradelstų atsiskaitymų su valstybės biudžetu, įmonė
nėra viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali
atsiskaityti ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų, teismas sprendė, jog UAB
„Wellman-invesco“ neatitinka ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų nemokios
įmonės kriterijų, todėl bankroto bylą atsisakytina kelti. Taip pat teismas
nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos, nutarčiai įsiteisėjus (CPK 150
str.).
Ieškovas UAB ,,Autokausta“ atskiruoju skundu prašo
Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir kausimą
išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui UAB ,,Wellman-invesco“ bankroto bylą,
bei panaikinti nutarties dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos
priemonės. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas sprendimą, jog ĮBĮ numatytų pagrindų
atsakovo bankroto bylai kelti nėra, priėmė tinkamai neįsitikinęs, kad tam
tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja, kuo
pažeidė CPK 176 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimą reglamentuojančias
nuostatas. Skundžiamą nutartį teismas priėmė byloje nesant tinkamų ir pakankamų
įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad sąlygų bankroto bylai
iškelti nėra. Aplinkybės, ar atsakovas nevėluoja atsiskaityti su savo darbuotojais
teismas tinkamai netyrė, o atsakovui palankią išvadą padarė vadovaudamasis
pastarojo faktiniais duomenimis nepagrįstais įrodymais. Teismas netinkamai
vykdė pareigą savo iniciatyva rinkti reikšmingus bylai įrodymus, dėl ko nutartį
priėmė nesant byloje pakankamai duomenų, taigi, neįvertinęs visų galutinei
išvadai priimti reikšmingų įrodymų.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nesant
išspręstam atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimui, ypač atsižvelgiant į
didelę ieškinio sumą, sąlygotų realią grėsmę, kad teismui nusprendus iškelti
bankroto bylą, patenkinti ieškovo kreditoriniams reikalavimams atsakovo turto
neužtektų. Todėl atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės
turėtų būti paliktos galioti iki teismas priims galutinį sprendimą dėl UAB
,,Wellman-invesco“ bankroto bylos iškėlimo.
Atsakovas UAB ,,Wellman-Invesco“ atsiliepimu į atskirąjį
skundą prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį palikti
nepakeistą. Atsiliepimuose nurodė, kad ieškovas atskirąjį skundą iš esmės
grindžia vieninteliu argumentu, kad teismas, vertindamas įmonės mokumą, be kitų
nurodytų aplinkybių, pasirėmė atsakovo teiginiu, jog atsakovas nevėluoja
išmokėti darbo užmokesčio darbuotojams. Šiam argumentui pagrįsti pateikiama
pažymą, jog atsakovas nėra įsiskolinęs darbuotojams. Ieškovo atskirasis skundas
pateiktas nesąžiningai, stengiantis apsunkinti įmonės padėtį. Turto pardavimas
yra atsakovo pagrindinė veikla, iš kurios įmonė gauna pajamas. Taikant
ilgalaikį įmonės turto areštą, įmonė negali atsiskaityti su pagrindiniu
kreditoriumi – banku, t. y. mokėti laiku Kredito sutartyje nustatytas
palūkanas, todėl kyla grėsmė, jog bankas gali nutraukti sutartį bei
pareikalauti grąžinti kreditą. Tokiu atveju bendrovei kiltų reali grėsmė tapti
nemokia.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties
negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320
str. 1 d., 338 str.).
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas
taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui
yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos,
susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ
nuostatoms.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje. Bankroto byla
iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra
nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba
įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad
negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti
savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo
įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir
pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę
į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės
veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose
dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę
(įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita,
pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės
veiklos rezultatus atspindintys dokumentai).
Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik
įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne
formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto
procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla
įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus,
nelieka abejonių dėl įmonės mokumo.
Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl bankroto bylos
iškėlimo atsakovui UAB „Wellman-invesco“ grindžiamas atsakovo nemokumo būsena.
Tokiu atveju ieškinys gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei gali būti
iškeliama tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas –
negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų skolų sumos
viršijimą pusės į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Iš byloje pateikto UAB „Wellman-invesco“ 2009 m. sausio
1 d. – 2009 m. lapkričio 30 d. balanso matyti, kad atsakovo turto vertė sudaro 58
867 919 Lt (iš jo ilgalaikis turtas sudaro 13 237 419 Lt,
o trumpalaikis – 45 630 500 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir
trumpalaikiai įsipareigojimai – 8 273 753 Lt (t. 2, b. l. 14-15). Taip pat
minėtame balanse nurodyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 51 837
676 Lt, tačiau atsiliepime atsakovas nurodė, jog ieškinio dėl bankroto bylos
iškėlimo metu įmonės įsipareigojimai pagrindiniams kreditoriams – AB „Swedbank“
(33 886 204,02 Lt), ir AS „Wellman-invesco“ (9 684 582 Lt) nėra pradelsti. Pagal
pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad 2009 metais įmonė turėjo 2 829 420 Lt
pelno (t. 2, b. l. 16). Remdamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos
teismas pagrįstai sprendė, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę
į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė nėra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8
d.).
Bylos duomenimis, jog pirmosios instancijos teismas
ėmėsi pakankamai aktyvių veiksmų tam, kad būtų surinkti išsamūs duomenys,
sprendžiant, ar atsakovas yra moki įmonė, ir išnaudojo visas galimybes įmonės
finansinei būklei nustatyti. Teismui pareikalavus, į bylą buvo pateikti finansinės
atskaitomybės dokumentai, atspindintys įmonės finansinę būklę skirtingais
laikotarpiais (2008 m. ir 2009 m.), atsakovas pateikė kreditorių sąrašą,
informaciją apie teismuose iškeltas bylas, ilgalaikio materialaus turto sąrašą,
duomenis apie įkeistą turtą. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas
netinkamai vykdė pareigą savo iniciatyva rinkti reikšmingus bylai įrodymus, dėl
ko nutartį priėmė nesant byloje pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų
galima nustatyti, kad sąlygų bankroto bylai iškelti nėra.
Apeliantas nepateikė duomenų pagrindžiančių
argumentus, jog teismo vertinti atsakovo finansiniai duomenys neatitinka
realios įmonės padėties. Išsamiai įmonės finansinę padėtį galima išsiaiškinti
tik bankroto bylos metu, išnagrinėjus kreditorių reikalavimų pagrįstumą,
patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorius, nustačius tikslią įmonės turto
vertę. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje išsiaiškinti visus nurodytus klausimus
teismas neturi galimybės ir neprivalo, nes tai galima padaryti tik teisminio
bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo procese.
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas skundžiamoje
nutartyje netyrė aplinkybės, ar atsakovas nevėluoja atsiskaityti su savo
darbuotojais. Nagrinėjamu atveju, ieškovo faktinis šioje byloje pareikšto
reikalavimo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Wellman-invesco“ pagrindas –
įmonės nemokumas. Tokiu atveju, atsakovo skola darbuotojams galėtų būti
vertinama kartu su kitais pradelstais įsipareigojimais, sprendžiant dėl
atsakovo nemokumo, o ne kaip savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas.
Byloje nėra duomenų apie atsakovo skolas darbuotojams. Todėl atmestinas ir
minėtas atskirojo skundo argumentas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė
iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Wellman-invesco“ bei panaikino Kauno
apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias
apsaugos priemones. Kadangi šia nutartimi skundžiama teismo nutartis paliekama
nepakeista ir byloje priimamas galutinis sprendimas dėl UAB ,,Wellman-invesco“
bankroto bylos iškėlimo, nėra pagrindo atsakovo turtui taikyti laikinąsias
apsaugos priemones, todėl paliktina nepakeista ir pirmosios instancijos teismo
nutarties dalis, kuria panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos
priemonės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytomis
aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o
pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo atsakovui
iškelti bankroto bylą nebuvimo. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330
straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais
motyvais, o taip pat CPK 329
straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies
1 punktu,
n
u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Teisėjai
Alė Bukavinienė
Danutė Gasiūnienė
Kazys Kailiūnas