KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 15 d.
Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas V. Skaraitis,
sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:
ieškovui V. R. ,
ieškovo atstovei advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei,
atsakovei N. R. ,
institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Nijolei Urbonavičienei,
neviešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei N. R. , dalyvaujant savivaldybės institucijai, teikiančiai išvadą, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nuginčijimo ir neturtinės žalos priteisimo, teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą bei prašė nuginčyti G. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), tėvystę, tai yra nustatyti, kad jis nėra šio vaiko tėvas, taip pat prašė iš atsakovės N. R. priteisti 2500 Lt neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad su N. R. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė trys dukros: I. R. , L. R. ir G. R. . Santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sutarė, jog I. ir L. gyvenamoji vieta nustatoma su juo, ieškovu, G. – su atsakove. 2011 m. vasarą kilus abejonių dėl dukros G. tėvystės, buvo kreiptasi į A. G. teismo medicininių tyrimų biurą, kuriame atlikus DNR tyrimą nustatyta, jog jis nėra G. biologinis tėvas. Mano, jog nėra praleidęs CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinto kreipimosi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo vienerių metų ieškinio senaties termino, nes apie tai, kad G. yra ne jo vaikas, sužinojo tik 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Sužinojęs, kad G. nėra jo vaikas, patyrė ir neturtinę žalą: žinia, kad ji nėra jo dukra, sukėlė ir iki šiol sukelia dvasinius išgyvenimus, nerimą. Neturtinę žalą vertina 2500 litų, kurią taip pat prašo priteisti iš atsakovės. (b.l. 3-4)
Atsakovė atsiliepimo nepateikė.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b.l. 42), kurioje nurodė, jog G. R. žino apie V. R. ketinimus nuginčyti tėvystę ir jiems neprieštarauja.
Ieškovas V. R. teismo posėdžio metu palaiko reikalavimus, prašo juos tenkinti. Nurodė, jog dar gyvenant santuokoje girdėjo kalbų apie tai, jog G. gali būti ne jo vaikas, tačiau į jas nekreipdavo dėmesio. Tėvystę nusprendė pasitikrinti 2011 metais, kai jo motina pasakė, jog G. gali būti ne jo vaikus. Atlikus tyrimą sužinojo, kad jis nėra G. tėvas ir kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Sužinojęs, kad ne jo vaikas, susinervino, gėrė vaistus. Su G. visą laiką, kol nesužinojo, bendravo kaip su dukra, 2006 metais, kai pradėjo gyventi atskirai, ir toliau bendravo su dukra. 2008 m. išvyko gyventi į Angliją, tačiau ir iš ten grįždamas pas motiną, bendraudavo su G.
Ieškovo atstovė advokato padėjėja Danguolė Andrijauskienė palaiko ieškovo reikalavimą, prašo jį tenkinti. Mano, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimą, jog jis nėra biologinis tėvas, savo paaiškinimais, liudytojos paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, tą faktą patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovė atsisako atlikti DNR ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar ieškovas yra vaiko tėvas, ar ne.
Atsakovė N. R. nesutinka su ieškiniu bei prašo jį atmesti. Nurodė, jog apie tai, kad G. yra ne jo vaikas, atsakovas sakė dar 2000 metais, kai iškilus ginčui dėl vaiko, ieškovas teigė, ko ji iš jo norinti, jei žino, kad G. yra ne jo. Tai, kad G. ne jo vaikas, ieškovas dažnai priekaištaudavo, kai išgerdavo. Mano, jog dėl tos pačios priežasties neparsivežė jos ir iš ligoninės su ką tik gimusia G.. Nors jai gimus ir augant ieškovas G. rūpinosi kaip savo dukra, G. jam grįžus į Lietuvą, taip pat važiuodavo pas jį, kartu važiuodavo atostogauti. Kol būdavo Anglijoje, mergaitė lankydavosi ir pas ieškovo motiną. Atsakovė teigia, jog visi nesutarimai su ieškovu prasidėjo po to, kai ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, ieškovas, jai paskambinęs, priekaištaudavo ir aiškino, kad G. yra ne jo ir išlaikymo nemokėsiąs.
Institucijos atstovė Nijolė Urbonavičienė mano, jog tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesus, visgi vaikui yra beveik 14 m., visą tą laiką ieškovas, nors ir abejodamas dėl vaiko tėvystės, rūpinosi vaiku, kaip ir kitomis mergaitėmis, G. iš kitų neišskyrė. Tas ieškovo bendravimas su vaiku nenutrūko ir jam persikėlus gyventi kitur, grįžęs iš užsienio, bendraudavo su vaiku, yra lankęsis ir Vaikų teisių apsaugos tarnyboje. Kiek jai yra sakiusi tos seniūnijos socialinė darbuotoja, G. jai yra sakiusi, kad ieškovas yra jos tėvas ir kito tėvo ji nenorinti žinoti.
G. R. , išklausyta teismo posėdyje, paaiškino jog V. R. jį visą savo gyvenimą laiko tėvu ir su juo nori palaikyti santykius. Nurodė, kad V. R. išvykus gyventi į Angliją, su juo ir toliau bendravo, jam parvykus į Lietuvą, su juo bendravo, kartu vykdavo ilsėtis. Nori, kad ateityje ji su V. R. bendrautų kaip su tėvu.
Iš gimimo liudijimo (b.l. 6, 21), gimimo įrašo (b.l. 7) nustatyta, jog G. R. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai nurodomi N. R. ir V. R. . Iš sprendimo (b.l. 8), ištuokos liudijimo (b.l. 9) nustatyta, jog V. R. ir N. R. santuoka nutraukta 2008 m. kovo 27 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu, šiuo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje V. R. ir N. R. sutarė, kad G. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, N. R. , V. R. įsipareigojo mokėti išlaikymą G. po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Dėl G. R. tėvystės nuginčijimo V. R. į teismą kreipėsi 2011 m. spalio 14 d. (b.l. 3-4).
Ieškinys atmetamas.
Dėl tėvystės nuginčijimo. Remiantis CK 3.152 str. 1 d., kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Yra pripažinta, jog tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Todėl kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas visų pirma atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Ieškovas teigia, jog apie aplinkybes, duodančias pagrindą teigti, kad gimimo įraše esantys duomenys apie tai, kad jis yra G. R. tėvas, sužinojo tik 2011 m. rudenį, atlikus biologinį tyrimą dėl tėvystės (b.l. 10-12). Su šiais ieškovo teiginiais negalima sutikti. Ieškovas, teismo posėdyje apklausiamas kaip šalis, nurodė, jog abejonės dėl vaiko tėvystės jam buvo žinomos ir anksčiau, tik jis į jas nekreipdavo dėmesio. Atsakovė N. R. teigia, kad V. R. nuo pat vaiko gimimo abejojo vaiko tėvyste, o nuo 2000 m., kai dar gyveno kartu, tvirtino, kad G. yra ne jo vaikas. Atsakovė mano, jog ir į ligoninę, kai reikėjo parsivežti vaiką, ieškovas neatvyko pasiimti, kas, atsakovės nuomone, patvirtino, kad ir tuo metu ieškovas manė, kad vaikas yra ne jos. Tai, kad V. R. galėjo žinoti, jog vaikas gali būti ne jo, netiesiogiai patvirtina ir teismo posėdyje apklausta ieškovo motina F. R. , paaiškinusi, jog dar N. R. būnant nėščiai, ji, F. R. , gulėdama Kupiškio ligoninėje, iš ten dirbusios slaugės sužinojo, jog N. R. yra atvykusi į ligoninę dėl nėštumo nutraukimo, nes vaikas yra ne sutuoktinio, tai yra jos sūnaus V. R. , tačiau kadangi N. R. jau buvo praleidusi nėštumo nutraukimo terminą, ligoninėje nebuvo nutrauktas nėštumas. Įvertinus glaudžius ieškovo ir jo motinos santykius, teismas neabejoja, jog tokia pat informacija apie tai, kad G. yra (gali būti) ne jo vaikas, V. R. žinojo nuo pat vaiko gimimo. Tą aplinkybę patvirtina ir jo teiginiai N. R. dar 2000 metais, jog G. yra ne jo vaikas, tą aplinkybę, jog V. R. daugiau nei prieš vienerius metus iki ieškinio padavimo teismui žinojo, kad G. yra (gali būti) ne jo vaikas, patvirtina ir liudytojos socialinės darbuotojos J. M. parodymai, jog jai 2009 m. paskambinus V. R. telefonu ir pasiūlius pasirūpinti G. dėl nepalankios atmosferos N. R. šeimoje, V. R. pasakė, kad G. nėra jo vaikas. Nežiūrint į tai, į G. gimimo įrašą V. R. įrašius kaip tėvą, jis iki 2011 m. spalio 14 d., kai buvo pareikštas teisme ieškinys, tai yra daugiau nei 13 metų, neginčijo tėvystės. Priešingai, jis G. rūpinosi ir domėjosi kaip savo vaiku, ją auklėjo nuo pat vaiko gimimo, teismui nutraukus santuoką su atsakove, ir toliau bendravo su mergaite. Išklausęs vaiko, šalių, liudytojų, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (2012-01-04 buities tyrimo aktą (b.l. 46-48), įsakymą dėl vaiko laikinosios globos nustatymo skiriant globėja F. R. (b.l. 56)), teismas daro išvadą, jog tarp ieškovo ir mergaitės yra susiklostę šilti santykiai, ir ieškovas, nežiūrint į savo abejones ar įsitikinimus, atvykęs į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, kur jis gyvena nuo 2008 metų, su vaiku bendraudavo, kartu su ja atostogavo ir leido laiką. Daroma išvada, jog kreipimąsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas inicijavo tik po to, kai F. R. gyvenamosios vietos adresu atėjo Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2011-05-24 datuotas pranešimas apie susidariusį įsiskolinimą dėl G. R. nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. fondo mokamo išlaikymo (b.l. 64). Vėlesnė įvykių seka – kreipimasis į A. G. teismo medicininių tyrimų biurą (b.l. 10-12), į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praėjus daugiau nei trylika metų nuo vaiko gimimo, patvirtina, jog ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi ne dėl to, jog iki tyrimo atlikimo neabejojo vaiko tėvyste, bet dėl to, kad nesutinka mokėti vaikui išlaikymą. Teismas nenustatė kitų aplinkybių, jog ieškovo kreipimasis į teismą būtų sąlygotas kitų aplinkybių nei ieškovo abejonės, ar jis yra tikrasis tėvas, šių abejonių jis visuomet turėjo. Manoma, jog ieškovas visą laiką abejodamas dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo teisių. Įvertinus per visą tą laiką nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo teismui susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, ieškovo elgesį su vaiku, konstatuojama, jog tėvystės nuginčijimas šioje civilinėje byloje neatitiktų vaiko, šiuo atveju, G. R. , interesų. Tuo labiau, jog nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė apskritai likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas, įvertinus atsakovės N. R. paaiškinimus teismo posėdyje ir poziciją, yra neaiškus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas nelaiko ieškinio senaties termino pradžia A. G. teismo medicininių tyrimų biuro pateiktos išvados gavimo ar susižinojimo dienos ir įvertinęs tai, kad nuo ieškovo susižinojimo yra praėjęs ilgesnis nei vienerių metų laikas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, taiko ieškinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškinį atmeta.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Atmetus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas, todėl jis taip pat yra atmetamas.
Vadovaujantis CPK 92 str., 93 str., 96 str., iš ieškovo priteisiamos 12 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 2), ieškovo patirtos išlaidos (b.l. 14, 60-61, 62, 63) nėra atlyginamos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12 Lt (dvylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Kupiškio rajono apylinkės teisme.
Teisėjas V. Skaraitis