Civilinė byla Nr. 2-422-255/2012
(Proceso Nr. 2-06-3-09894-2011-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.1; 75.4.3.; 116.1.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovei Irenai E. Ž., jos atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovei A. Č. ir jos atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui, atsakovui A. Ž. ir jo atstovui advokatui Remigijui Jakštui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Irenos E. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, atsakovo A. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovei Irenai E. Ž., atsakovei A. Č., Šiaulių miesto 3-iajam notaro biurui dėl santuokos nutraukimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė :
ieškovė (patikslintu) ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1997-04-16 Klaipėdos metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 211, dėl atsakovo kaltės, palikti jai ikisantuokinę pavardę – A., priteisti atsakovui santuokos metu įgytą automobilį Mersedes Benz 240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės ir visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, o pakeitęs gyvenimo būdą ir nustojęs gerti, tapo agresyvus, bando vartoti fizinį ir psichologinį smurtą. Bendro gyvenimo metu jo gaunamos lėšos buvo nepakankamos, nedirbo, o gautos jo pajamos buvo skirtos skoloms padengti. Dėl patiriamo streso ji susirgo išemine širdies liga, nestabilia krūtinės angina, hipertenzijos kardiopatija, arterine hipertenzija ir t. t. Dalintino nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu gyvena su dukra. Nesutinka, kad būtų patenkintas atsakovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Argumentas, kad ieškovė visus sandorius darė viena, be atsakovo žinios nepagrįstos, nes iš notarinės sutarties matyti, kad atsakovas pats dalyvavimo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo gaunamos pajamos nedidelės, yra ligotas, todėl jo santaupos buvo naudotos gydymui, vaistų ir papildų pirkimui. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė netinkamai tvarkė šeimos biudžetą nepagrįsta, nes manydamas, jog ji blogai tvarkosi, pinigų galėjo nebeduoti. Prašo ieškovės reikalavimus tenkinti, o priešieškinio reikalavimus atmesti (2 T, b.l. 151).
Atsakovas A. Ž. (patikslintu) priešieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę „Andriulienė“; pripažinti trijų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2008-07-15 prikimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento bei taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovę A. Č. natūra grąžinti butą; priteisti atsakovui automobilį; padalinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei ¼, o atsakovui 3/4 dalį šio buto; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš bendrų šeimos lėšų 2004-09-03 šalys nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas be jo žinios buvo parduotas ieškovės dukrai A. Č.. Šio buto prikimo-pardavimo sutartis laikytina negaliojanti, nes ieškovė apgaule pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), realiai pinigais gauti nebuvo. Tokiais veiksmais ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas ir laikytina kalta dėl santuokos nutraukimo.
Atsakovė A. Č. atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo reikalavimai nepagrįsti, todėl netenkinti. Paaiškino, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo 2004 m. nupirktas padedant jos mamai Irenai E. Ž., kuri jau buvo susituokusi su atsakovu. Nuo 2000 – 2007 m. gyveno ir dirbo užsienyje, susitaupė pinigų, dalį pinigų vis siųsdavo mamai. Atsakovas A. Ž. tuo metu buvo bedarbis, todėl realios galimybės prisidėti prie buto prikimo neturėjo. 2008-07-15 A. Ž. pats asmeniškai dalyvavo sudarant notarinę šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė visus dokumentus. Prašo atsakovo A. Ž. priešieškinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės A. Č. atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas teismo posėdžio metu patikslino, kad sudarant prikimo-pardavimo sutartį dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvavo pats atsakovas. Notarinė sutartis nėra ginčijama, todėl turi įrodomąją galią. Prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti (2 T, b.l. 152).
Ieškinys tenkintinas ir priešieškinys tenkintini iš dalies
Dėl santuokos nutraukimo
Teismas vertindamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė , kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26-3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos.
Iš rašytinių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 1997-04-16 Klaipėdos metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 211 (1 T, b.l. 6). Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes gėrė, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl jo elgesio susirgo išemine širdies liga, nestabilia krūtinės angina, hipertenzijos kardiopatija, arterine hipertenzija ir t. t. Santuoka laikoma nutrūkusia dėl jo kaltės. Tuo tarpu atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Paaiškino, kad sutuoktinė naudodamasi apgaule visus šeimos pinigus panaudojo savo reikmėmis ir paliko jį be gyvenamosios vietos.
Bendriausia prasme, vienas sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2011 m. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie fizinio smurto naudojimą nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, t. y. teismui nepateikė duomenų, kad būtų kreipusis į medicinos įstaigas ar policiją dėl smurto prieš ją. Yra tik duomenys, kad 2011-06-18 atsakovas pateikė pareiškimą Klaipėdos a. VPK Klaipėdos m. 1-ojo PK dėl konflikto su sutuoktine ir jos dukra (1 T, b.l. 42). Tačiau ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar paskirta administracinė nuobauda, teismui nepateikta. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas gėrė, dėl ko jo elgesys darėsi neprognozuojamas, piktas, linkęs smurtauti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai (2 T, 149-150). Tačiau 2012-01-24 pažyma iš Klaipėdos priklausomybės ligų centro patvirtina, kad atsakovas dėl ligos remisijos išbrauktas iš įskaitos dar 2001-06-20 (2 T, b.l. 30). Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ji turėjo neįgalumą, turi sveikatos problemų, bet duomenų, kad šie negalavimai atsirado dėl atsakovo kaltės, nepateikta (1 T, b.l. 11-14). Tuo tarpu atsakovas savo darbovietės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ vertinamas teigiamai, t. y. pareigingas, atsakingas, sumanus, gerai atlieka savo darbą ir nevartoja alkoholio (1 T, b.l. 41). Kitų duomenų, kuriais būtų galima konstatuoti atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo nepateikta. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė piktnaudžiavo savo kaip sutuoktinės pareigomis, gaunamus pinigus šeimos išlaikymui naudojo savo reikmėmis, nepagrįstos.
Remiantis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą, konstatuotina, kad tiek atsakovas tiek ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigą išsaugoti šeimą, gerbti vienas kitą, dalyvauti bendrame gyvenime, tapo nelojalūs vienas kitam ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia
Iš rašytinių įrodymų matyti, kad 2004-09-03 ieškovės I. E. Ž. vardu buvo nupirktas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 T, b.l. 51-52). Butas pripažintas šeimos turtu, ginčo dėl to nėra. Tačiau 2008-08-24 butas parduotas ieškovės dukrai A. Č. (1 T, b.l. 51-52). Atsakovas nurodė, kad ši sutartis negaliojanti, nes realių pinigų jis negavo, tai buvo apsimestinis sandoris.
Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; 2005-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).
Turto pirkimo-pardavimo sutartis yra atlygintinė (CK 6.305 str. 1 d., 6.344 str. 1 d.). Šalys ginčo sutartyje nurodė (5 p.), kad turto pardavimo kaina yra 100 000 Lt ir (sutartyje pardavėjai, t. y. Irena E. Ž. ir A. Ž.) tvirtina ir garantuoja, kad visą pinigų sumą, t. y. 100 000 Lt gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį (2 T, b. l. 157-160). Atsakovas įrodinėjo, jog atsakovė A. Č. tokios pinigų sumos neturėjo, todėl jis pinigų negavo. Atsakovė A. Č. be sutarties nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji sumokėjo buto pirkimo-pardavimo sutartyje už butą nustatytą 100 000 Lt kainą. Tačiau teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad pinigus užsidirbo nuo 2000 m. gyvendama Anglijoje, gavo 1000 svarų atlyginimą, todėl 100 000 Lt uždirbo pati, tik pinigus į Lietuvą parsiveždavo grynaisiais (2 T, b.l. 149). Jos gaunamas pajamas patvirtinta teismui pateikti rašytiniai duomenys (1 T, b.l. 178-180; 2 T, b.l. 2-12). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (CPK 178 straipsnis). Atsakovo nurodytos aplinkybės priešieškinėje, teismo posėdžio metu skiriasi. Priešieškinėje jis nurodo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nupirktas jam nežinant, ieškovei panaudojus jo suteiktą įgaliojimą (1 T, b.l. 33). Paaiškėjus, kad jis pats dalyvavo pasirašant 2008-08-24 notarinę buto pirkimo-pardavimo sutartį nurodė, kad sutartis buvo apsimestinė, jis pinigų negavo, tačiau įrodymų pateikti negali (2 T, b.l. 147, 148). Tokie atsakovo parodymai vertintini prieštaringais ir nepagrįstais. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas motyvo, kodėl buvo daromas toks apsimestinis sandoris, nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms tenkinti atsakovo prašymo dėl 2008-08-24 prikimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Automobilis Mersedes Benz 240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu (1 T, b.l. 21). Tačiau ginčo tarp šalių nėra, jis pripažintinas A. Ž. asmenine nuosavybe.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – A., atsakovui – Ž. .
Dėl I. ir A. B. reikalavimo
Priešieškinyje A. Ž. reiškė tokį reikalavimą: „Pripažinti niekine ir negaliojančia buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2007-12-06 pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) nuo sutarties sudarymo momento negaliojančia, netaikyti restitucijos ir nustatyti, kad tikrieji buto pirkėjai yra ieškovė ir atsakovas“. (1 T, b.l. 32-38).
Atsakovai I. B., A. B. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo reikalavimai nepagrįsti, todėl netenkinti. Paaiškino, kad ieškovė Irena E. Ž. butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo iki santuokos su atsakovu sudarymo iš savo asmeninių lėšų. Duomenų, kad atsakovas prisidėjo prie šio buto pirkimo ar pagerinimo, jis nepateikė. Parduodant butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo dalyvavimas nebuvo reikalingas, notaras pripažino kaip ieškovės asmenine nuosavybe šį turtą. Apie parduodamą turtą atsakovas žinojo, tačiau sandorio sudarymo metu neprieštaravo. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojo apie nupirktą ir parduotą 7 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), neteisinga, nes notarinėje sutartyje nurodyta, kad dalyvavo ir atsakovas, kuris gavo pusę pinigų. Įgaliojimų kaip tvirtina atsakovas, ieškovė neturėjo. Nusipirkę iš savo asmeninių lėšų butą, adresu (duomenys neskelbtini), jie leido jame gyventi ieškovę su atsakovu. Atsakovas neturėjo sukaupęs 256700 Lt šio buto pirkimui. Tačiau jų gaunamos tų metų pajamos patvirtina, kad butas pirktas iš jų asmeninių lėšų. Ieškovė savo gautas asmenines lėšas padovanojo dukrai I. B., kuri įsipareigojo ja rūpintis ir prižiūrėti iki gyvos galvos. Atsakovas A. Ž. nesutikdamas su esama situacija pradėjo naudoti psichologinį smurtą (1 T, b.l. 79-85).
Atsiliepimu – priešieškiniu pavadintame procesiniame dokumente atsakovas šio reikalavimo nebereiškė (2 T, 67-71). Parengiamojo posėdžio metu patvirtino, kad reikalavimo nereiškia, pripažindamas, kad šis butas yra atsakovų I. B., A. B. nuosavybė (2 T, 95-96).
Atsakovai pareiškė reikalavimą priteisti proceso išlaidas ir skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu(2 T, 67-71).
Prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas. Reikalavimo, kurio buvo atsisakyta, pareiškimas vertinamas ne kaip piktnaudžiavimas procesu, o kaip netinkamas pažeistų teisių gynimas.
Prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintinas. Atsakovų I. B. ir A. B. išlaidos yra išlaidos advokato pagalbai apmokėti 3000 Lt (2 T, b.l. 105). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. tenkinta 67 procentai. Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, mokėtinas žyminis mokestis 139 Lt. Ieškovė pateikdama ieškinį nesumokėjo 50 procentų žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo A. Ž. į valstybės biudžetą priteistina 93,13 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovės 45,87 Lt. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kitų duomenų apie turėtas išlaidas nepateikė.
Atsakovas A. Ž. pateikė duomenis, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro – 500 Lt žyminio mokesčio (1 T, b.l. 39, 62), 423,50 Lt turto vertinimas (2 T, b.l. 93), 3500 Lt advokato pagalbai apmokėti (2 T, b.l. 137-138), iš viso 4423,50 Lt. Teismas tenkino atsakovo 40 procentų priešieškinio reikalavimų. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1689,40 Lt.
Atsakovės A. Č. bylinėjimosi išlaidas sudaro – 150 Lt būtinųjų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų (1 T, b.l. 176), išlaidų advokato pagalbai apmokėti 1800 Lt (2 T, b.l. 56-57), iš viso 1950 Lt. Atsakovų I. B. ir A. B. išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti 3000 Lt (2 T, b.l. 105). Pinigus advokatei sumokėjo I. B.. Šios išlaidos jai priteistinos iš atsakovo.
2011-10-25 teismo nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis) (1 T, b.l. 63-64).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovės Irenos E. Ž. ir atsakovo A. Ž. santuoką, sudarytą 1997-04-16 Klaipėdos metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 211, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo Irenai E. Ž. palikti ikisantuokinę pavardę – A., atsakovui A. – Ž. .
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo automobilis Mersedes Benz 240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. Ž. nuosavybė.
Kitoje dalyje priešieškinio netenkinti.
Iš A. Ž. į valstybės biudžetą priteisti 93,13 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovės Irenos E. Ž. 45,87 Lt žyminio mokesčio.
Iš Irenos E. Ž. atsakovui A. Ž. priteisti 1689,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš A. Ž. priteisti A. Č. 1950,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš A. Ž. priteisti I. B. 3000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikinti 2011-10-25 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – padarytą įrašą viešame registre dėl uždraudimo perleisti ar įkeisti atsakovei A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį butą, adresu Krymo g. 14-67, Šiauliuose, unikalus Nr. 2997-4004-9015:0067.
Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos naikinti laikinąsias apsaugos priemones - padarytą įrašą viešame registre dėl uždraudimo perleisti ar įkeisti atsakovams I. B., a.k. (duomenys neskelbtini), A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų po jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Regina Bertašienė