Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-378-290/2018

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00058-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. V. atstovės advokatės Redos Aleksynaitės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties, R. V. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. R. V. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2018 m. vasario 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 55-ANR_P-394-2018 už tai, kad jis 2018 m. vasario 4 d. 9.37 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiavo per geležinkelio pervažą mirksint dviem pakaitomis raudoniems šviesoforo signalams ir veikiant garso signalui. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK įgaliotas pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. kovo 14 d. nutarimu už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, skyrė R. V. 230 Eur baudą ir taikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.
2. Nesutikdamas su paskirta nuobauda R. V. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuriuo prašė 2018 m. kovo 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi R. V. skundo netenkino ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-427-2018 paliko nepakeistą.
3. Skundu apygardos teismui R. V. atstovė advokatė Reda Aleksynaitė prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
1. Skunde advokatė nurodo, kad teismas jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė esminio fakto, kad R. V. ne važiavo per pervažą, bet įvažiavo į pervažą jau degant draudžiamam signalui. R. V. ir Ū. V. parodymai šį faktą neigia, abu R. V. vairuojamame automobilyje buvę asmenys įsitikinę, kad pravažiuojant šviesoforo liniją degė leidžiamas – balstos spalvos šviesoforo signalas, o prieštaringais pareigūnų parodymais teismas neturėjo pagrindo remtis. Tokiu būdu vertinama, kad teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles administraciniame procese, kadangi rėmėsi tik prielaidomis, tačiau ne neabejotinais faktais (ANK 569 straipsnis). Administracinėn atsakomybė patraukto asmens kaltumą turi įrodyti protokolą surašiusi institucija, o visos abejonės privalo būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
2. Pats faktas, kad automobilis buvo pervažoje esant draudžiamam signalui, ir kurį daug kartų skundžiamoje nutartyje mini teismas, jokios reikšmės neturi ir administracinės atsakomybės neužtraukia, kadangi tokia nusižengimo sudėtis nėra numatyta ANK 431 straipsnyje. Įvažiavimas ir išvažiavimas yra skirtingi veiksmai, kadangi įvažiavimas turi būti siejamas su šviesoforo linijos kirtimu, o važiavimas – manevro pabaigimas, kuris nebaudžiamas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį. Kelių eismo taisyklių 162 punktas numato, jog vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos.
3. Akcentuojama ir tai, kad įspėjamosios fazės geležinkelio pervažų šviesoforuose nėra, eismą leidžiantis baltas signalas pasikeičia draudžiamuoju raudonu akimirksniu, prieš tai vairuotojų neįspėjus,  kad netrukus eismo sąlygos keisis ir įsijungs draudžiamas signalas. Ir šis aspektas yra itin svarbus, kadangi artėdamas prie pervažos vairuotojas negali žinoti, kokiu momentu pasikeis šviesoforo ženklas ir jis iš tiesų gali pasikeisti tik ką pravažiavus šviesoforo liniją, kai vairuotojas nebegali matyti nei už jo likusio įvažiavimo šviesoforo, nei priešais esančiojo. Bylos medžiagoje neabejotinai R. V. kaltė įrodančių duomenų nėra ir negali būti, kadangi jis šio nusižengimo nepadarė.
4. Be to byloje nenustatyta ar veikė garsinis signalas, kurio veikimo beje nepatvirtino ir pareigūnas G. S.. Be to faktą, jog R. V. suvokė, jog įvažiavo į pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, teismas kildina iš to, kad jis stabtelėjo prieš bėgius įsitikinti, ar neartėja traukinys. Tai yra tik teismo prielaida apie R. V. veiksmų priežastis, kuriai byloje esantys faktai prieštarauja. Be to, R. V. bylos nagrinėjimo eigoje nuosekliai teigė ir pagrindė savo teiginius pervažos fotonuotraukomis, darytomis netrukus po protokolo surašymo, kad į pervažą įvažiavo leidžiamam šviesoforo signalui. Privažiavęs šviesoforo liniją stabtelėjo jokiu būdu ne dėl to, kad suvokė įvažiavęs į pervažą esant draudžiamam signalui, bet iš atsargumo, kadangi važiavo su dukra ir nepasitikėjo pervažos technika. Toks vairuotojo elgesys laikytinas ne itin neatidžiu, o priešingai net per daug rūpestingu.  Be to, vairuotojas stabtelėjo pravažiavęs šviesoforą vien todėl, kad šalia augantys krūmai trukdė apžvelgti pervažos teritoriją.
5. Aplinkybę, kad vairuotojo stabtelėjimo priežastimi buvo augantys krūmai patvirtino ne tik R. V. savo paaiškinimuose, bet ir Institucija pateiktame 2018 m. birželio 11 d. Pervažų apžiūros akte. Be kita ko, skunde teigiama, kad tiek pareigūnų tarnybiniai pranešimai, tiek protokolai surašyti nenustačius nusižengimo, o vėlesni parodymai buvo tik bandymas paslėpti blogai atliktas tarnybines pareigas, tačiau teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Objektyvūs filmuotos medžiagos duomenys ir pareigūnų parodymai bei tarnybiniai pranešimai dėl R. V. automobilio matymo prie pervažos akivaizdžiai nesutampa, todėl akcentuotina, kad pareigūnų parodymai vertinami kritiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas G. S., duodamas parodymus teismo posėdžio metu, nurodė, kad jam sėdant į tarnybinį automobilį, degė viršutinis šviesoforo signalas (baltas), iš filmuotos medžiagos, matyti, kad jam sėdant į tarnybinį automobilį pareigūnui į veidą stipriai švietė saulė, dėl ko jis galėjo ir neįžiūrėti šviesoforo spalvos, tačiau negalėjo suklysti dėl šviesų vietos konstrukcijos. Be to, G. S. patvirtino, kad tikrai negirdėjo garsinio signalo arba sėdant į automobilį jo dar nebuvo, kaip nebuvo ir raudonos šviesoforo signalo, arba jis iš vis neįsijungė, kadangi signalo buvimo nepatvirtino nei R. V., nei Ū. V.. Be to, teismas, grubiai ir nepagrįstai konstatavo faktą, jog sėsdamas į tarnybinį automobilį G. S. matė būtent raudonos šviesos signalą, kadangi toks teismo spėjimas nėra įmanomai patvirtinamas.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas S. D. prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. V. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.

k o n s t a t u o j a :

5. R. V. atstovės advokatės Redos Aleksynaitės. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu R. V. atstovė advokatė Reda Aleksynaitė nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. V. atžvilgiu priėmė skundžiamą nutartį, kadangi apeliaciniu skundu teigiama, jog administracinio nusižengimo byloje buvo netinkamai vertinami įrodymai, ko rezultate buvo priimta neteisėta nutartis, kadangi jis nepadarė administracinio nusižengimo numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis priimta įvertinus visus byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, jog R. V. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad tik teismas vedinas vidinio įsitikinimo nusprendžia, kurie byloje esantys duomenys laikytini įrodymais ir kuriais iš jų remiantis bus priimtas teismo baigiamasis aktas.
8. ANK 421 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas, kuris numato, jog važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas, vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.11 punktas numato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą, tuo tarpu KET 80 punktas numato, jog geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą gali dubliuoti garso signalas. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei tai teigiama apeliaciniame skunde, yra nustatyta, jog R. V. važiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui.
9. Skundo nagrinėjimui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kurie patvirtina aplinkybę, jog R. V. važiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis G. S. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. vasario 4 d. 09. Val. 37 min. kartu su kolega vyriausiuoju patruliu Ž. Š., dirbdami pagal pajėgų išdėstymo planą, pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) geležinkelio pervažoje degant raudonos šviesos šviesoforui bei veikiant garsiniam signalui, pervažą kirto automobilis ,,VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo pilietis R. V., kurio atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau jis atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes (b. l. 15). Tuo tarpu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Ž. Š. savo tarnybiniame pranešime išdėstė analogiškas analizuojamo pažeidimo aplinkybes kaip ir jo kolega, tačiau papildomai nurodė, jog R. V. žodžiu paaiškino, kad šviesoforo signalo nepastebėjo, nes jį apakino saulė, o garsinio signalo negirdėjo, nes automobilio salone garsiai grojo muzika (b. l. 16). Šie policijos pareigūnai apklausti pirmosios instancijos teisme iš esmės nurodė analogiškas, įvykio aplinkybes kaip ir savo tarnybiniuose pranešimuose, tik G. S. nurodė, jog nepamena ar veikė garsinis signalas. Tačiau ši aplinkybė, kad liudytojas neatsimena ar buvo garsinis signalas, analizuojamu atveju nėra turinti ypatingos reikšmės, kadangi KET taisyklių 80 punktas numato, kad geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą gali, tačiau neprivalo dubliuoti ir garsinis signalas, juo labiau, kad praėjus laiko tarpui nuo administracinio nusižengimo padarymo ir bylos nagrinėjimo teisme yra natūralu, kad asmuo gali neatsiminti tam tikrų dalykų. Be to, iš policijos pareigūno Ž. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad R. V. žodžiu paaiškino, kad automobilio salone garsiai grojo muzika, todėl garsinio signalo ir negirdėjo. Šiuo atveju netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais bei tarnybiniais pranešimais teisinio pagrindo nėra. Tuo labiau, kad R. V. po padaryto administracinio nusižengimo atsisakė pateikti savo paaiškinimus apie įvykį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog policijos pareigūnai betarpiškai fiksavo administracinio nusižengimo faktą, todėl ir nėra pagrindo abejoti jų pateiktos versijos teisingumu.
10. Nors apeliaciniame skunde labai daug dėmesio skiriama faktui, kad R. V. nepadarė administracinio nusižengimo, nes įvažiavo į geležinkelio pervažą degant baltos šviesos šviesoforo signalui ir tik vėliau baigė manevrą jau degant raudonos šviesos šviesoforo signalui, su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Pagrindžiant šią išvadą pažymima, jog byloje pateikta vaizdo medžiaga patvirtina faktą, kad R. V. per geležinkelio pervažą važiavo ir į ją įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Nors filmuota medžiaga yra be garso ir negalima nustatyti ar veikė garsinis įspėjimo signalas, tačiau pagal aukščiau aptartas KET taisykles, nusižengimo konstatavimui pakanka fakto, jog degė draudžiamos spalvos šviesoforo signalas, kas ir yra užfiksuota vaizdo medžiagoje.
1. Iš byloje pateiktos filmuotos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnams apsisukus tarnybiniu automobiliu, pervažoje jau degė draudžiamos spalvos šviesoforo signalas, kuris neleidžia važiuoti per geležinkelio pervažą. Nežiūrint į tai R. V. automobiliu jau buvo įvažiavęs į pervažą ir buvo sustojęs prie bėgių įsitikinti ar neatvažiuoja bėginė transporto priemonė. Nors filmuotoje medžiagoje ir nesimato momento, kuomet R. V. vairuojama transporto priemonė artėja prie geležinkelio pervažos, tačiau iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir vaizdo, užfiksuoto vaizdo registratoriumi, yra akivaizdu, jog R. V. įvažiavo į pervažą jau degant raudonam šviesoforo signalui. Tuo tarpu atliekamo sustojimo veiksmo negalima vertinti kaip siekio įsitikinti ar neatvažiuoja bėginė transporto priemonė, kadangi R. V. nepasitiki technika. Toks apeliaciniame skunde pateiktas R. V. atliktų veiksmų traktavimas laikytinas tik gynybine versija, kurios nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad AB ,,L. G.“ pateiktame rašte apie tai, kada nebuvo galima važiuoti per geležinkelio pervažą (b. l. 58) ir vaizdo registratoriumi fiksuoto vaizdo, laiko neatitikimai neturi esminės reikšmės, kadangi policijos komisariatas pateikė argumentuotus paaiškinimus apie tai, kad vaizdo registratoriui neatliekama metrologinė patikra, todėl galimi tam tikri neatitikimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad vaizdo registratoriumi fiksuota medžiaga vis tik patvirtina, kad R. V. įvažiavo į geležinkelio pervažą bei ją kirto, kai tai daryti buvo draudžiama. Taip pat teismas nesiremia liudytojos Ū. J. V. parodymais, kaip neabejotinu R. V. nekaltumo įrodymu, kadangi ji važiavo kartu su R. V., o juos sieja šeiminiai ryšiai, kas kelia pagrįstas abejones dėl liudytojos suinteresuotumo R. V. atžvilgiu ir parodymų patikimumo.
2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. V. sustojo prie pervažos įsitikinti, kad neatvyksta bėginė transporto priemonė, kadangi jam matomumą užstojo krūmai, tačiau bylos duomenimis ši apeliaciniame skunde iškelta versija nepasitvirtino. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad nors R. V. kaip savo nekaltumo įrodymą į bylą pateikė foto nuotraukas, darytas po nustatyto administracinio nusižengimo, jos priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina aplinkybės, kad R. V. matomumą užstojo krūmai. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje pateiktas nuotraukas konstatuoja, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas vasario mėnesį, tai yra, tuo metu kai nei medžiai, nei krūmai savo lapija matomumo neužstoja. Iš pateiktų foto nuotraukų yra akivaizdu, kad tam, jog įsitikinti ar per geležinkelio pervažą važiuoti yra saugu nėra būtina sustoti prie pat geležinkelio bėgių, kadangi pervažos matomumas yra pakankamai geras ir sustojus saugiu atstumu, tai yra prieš šviesoforą. Tokiu būdu daroma išvada, kad R. V. į pervažą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau norėdamas įsitikinti ar traukinys tuo metu vis dar neatvažiuoja, sustojo šalia bėgių po ko vėliau baigė manevrą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad geležinkelių pervažos yra padidinto pavojaus zonos šaltinis ir vairuotojai kirsdami geležinkelio pervažas turi būti itin atidūs, tai turi padaryti prieš įvažiuodami į pervažas, tačiau ne tuomet, kai jau pravažiuoja įspėjamuosius ženklus, kurie nurodo, kad už jų prasideda geležinkelio pervaža. Be to, byloje esantis 2018 m. birželio 11 d. Varėnos rajono geležinkelio pervažų apžiūros aktas (b. l. 73) nėra patvirtinantis dokumentas, jog pervažoje 40+732 km (duomenys neskelbtini)) matomumui iš tiesų trukdo krūmai, kadangi šiame rašte yra tiesiog konstatuota, kad reikalinga iškirsti krūmus, nenurodant, kad jie trukdo, be to, patikrinimo aktas yra parengtas 2018 m. birželio 11 d., kai krūmų lapija jau buvo sužydėjusi, tuo tarpu, kaip jau aukščiau aptarta administracinis nusižengimas buvo padarytas žiemos metu, kada krūmai, sprendžiant iš pateiktų foto nuotraukų, negalėjo ir netrukdė vairuotojų matomumui.
11. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. V. sustodamas ir vėl pradėdamas važiuoti vadovavosi KET 162 punkto nuostatomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad eismą per geležinkelio pervažas pagal KET taisykles numato punktai nuo 168 iki 173. Šioje vietoje pažymima, kad KET 170 punktas numato, kad vairuotojas duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Tokiu būdu akivaizdu, kad R. V., teigdamas, kad įvažiavo į geležinkelio pervažą degant baltam šviesoforo signalui, kas akivaizdžiai paneigta bylos duomenimis, taip pat nesustojo prieš šviesoforą, tokiu būdu pažeisdamas važiavimo per geležinkelio pervažą tvarką.
12. Atsižvelgiant į visą tai kas aukščiau išdėstyta teismas daro išvadą, jog R. V. atstovės advokatės apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra tik gynybinė nusižengimą padariusio asmens versija, kuri nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu pripažinti, kad apylinkės teismas padarė klaidingas išvadas, kad jis pervertino policijos pareigūnų duotus parodymus bei tarnybinius pranešimus, teisinio pagrindo nėra. Tuo labiau, kad ir AB ,,L. G.“ pateiktame rašte nurodytas laikas nuo kada iki kada nebuvo galima važiuoti per geležinkelio pervažą, iš esmės atitinka policijos pareigūnų tarnybinio automobilio sustojimo laikus bei vaizdo registratoriaus medžiagoje užfiksuotas aplinkybes. Šių duomenų visumoje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. priimta nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra. Vien tik tai, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo nesutinka su nusižengimo padarymo faktu, teismui nesukuria pagrindo priimti palankų sprendimą tokio asmens atžvilgiu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r ė :

palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą ir R. V. atstovės advokatės Redos Aleksynaitės apeliacinio skundo netenkinti.

             Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                     Jurgis Kiškis