Civilinė byla Nr. e2A-1938-390/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04676-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.5; 3.2.6.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10954-717/2018 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. P., trečiasis asmuo – V. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo 0.1600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini)., Kauno r. sav. dalį - priteisiant ieškovui A. V. iš atsakovės M. P. 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o M. P. priteisti iš A. V. 1237,50 Eur kompensaciją už A. V. tenkančias 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.

3.       Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje numatytu būdu, viešo paskelbimo tvarka, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4.       Teismas, iš ieškovo pateiktų duomenų nustatė, kad 0,1600 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kauno rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso bendrasavininkams: 1/16 dalis priklauso M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), 5/16 dalys priklauso A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), ½ dalis priklauso V. M., bei 1/8 dalis priklauso M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė yra ginčo sklypo dalies savininkė.

5.       Atlikęs formalų įrodymų vertinimą, teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti duomenys nėra pakankami ieškiniui patenkinti, nes 

6.       Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės įmanomas tik tarp bendraturčių, valdančių turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.80 straipsnis), todėl atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovė yra ginčo turto bendrasavininkė, teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. V., kurio interesams atstovauja advokatė Skaistė Jautakienė, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 2 dalį, nes privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigoti pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius, kad dalis ginčo sklypo priklauso atsakovei.

7.2.                       Priėmęs ieškinį ir pastebėjęs, kad nėra pateikta pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti, kad dalis ginčo sklypo priklauso atsakovei, teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus (CPK 256 straipsnis).

7.3.                      Teismas ieškiniu buvo informuotas, kad po motinos mirties ieškovas paveldėjo dalį nekilnojamojo turto, o į likusią dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes atsakovė nenuvyksta pas notarą.

8.       Atsiliepimu į apeliaciniu skundu trečiasis asmuo V. M., kurios interesams atstovauja jos globėjas A. V., prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas negalėjo ieškinį atmesti vien todėl, kad nėra pateikti visi dokumentai, nepasiūlydamas jų pateikti, be to, ieškovas kreipėsi į teismą, kad būtų išspręstas ginčas su bendraturte, tačiau ginčas ir liko neišspręstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai

argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9.       Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė ir naują įrodymą – Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro 2016 m. lapkričio 3 d. išduotą liudijimą, kad po M. V. mirties yra užvesta paveldėjimo byla ir palikimą su turto aprašu priėmė M. V. , A. V. ir S. V..

10.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdama į tai, kad būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik ieškovui pateikus apeliacinį skundą, juo grindžiami apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegija aptartą įrodymą priima.                    

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).

      Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių

12.       Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

13.       Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

14.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytoms prielaidoms priimti sprendimą už akių, t. y. atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant priimti sprendimą už akių, pasinaudodamas savo teise priėmė ginčijamą sprendimą už akių, kuriuo konstatavo, kad ieškovo pateikti duomenys nėra pakankami ieškiniui patenkinti ir ieškinį atmetė.

15.       Ieškinys sprendimu už akių gali būti atmestas tik tais atvejais, jeigu juo reiškiami materialiniai subjektiniai reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Kitaip tariant, tais procesiniais atvejais, kai ieškovas apskritai nenurodo faktinių aplinkybių ir nepateikia faktinių duomenų, pagrindžiančių reiškiamus materialinius subjektinius reikalavimus, kai pareikštas reikalavimas akivaizdžiai kertasi su pateiktais įrodymais ir nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis arba kai pareikštasis reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas teisiškai.

16.        Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių nesprendė, kad pagal ginčo aplinkybes  tikslinga imtis priemonių nustatyti byloje reikšmingoms aplinkybėms ir yra būtinas išsamus aplinkybių tyrimas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė ieškinio turinio pagrindžiantį įrodymą, jog bylos šalys po savo motinos mirties paveldėjo nekilnojamąjį turtą (CPK 178 straipsnis).

17.       Atitinkamai sprendimas už akių negali būti priimtas, jeigu, teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės yra neaiškios, sudėtingos ar prieštaringos ir todėl yra būtinas išsamus aplinkybių tyrimas, pateikti faktiniai duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs ar nepakankami teisingam sprendimui priimti ir todėl yra būtinas papildomų duomenų pateikimas, egzistuoja kiti faktinių aplinkybių ir / ar duomenų trūkumai, kurie kliudo teismui apsispręsti dėl ginčo esmės (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių atmetė ieškinį, nes, teismo vertinimu, apelianto pateikti duomenys nėra pakankami pareikštam materialiniam subjektiniam reikalavimui pagrįsti ir kartu patenkinti. Pirmosios instancijos teismas, esant tokiai procesinei situacijai, turėjo nepriimti sprendimo už akių, nes nėra būtinosios sąlygos bylai sprendimu už akių baigti. Jeigu, teismo vertinimu, ginčui teisingai išspręsti yra reikalingi papildomi faktiniai duomenys, byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir išvadomis, naikina skundžiamą sprendimą už akių ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), darydama išvadą, kad ginčui teisingai išspręsti yra reikalingi papildomi faktiniai duomenys, byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl dalinai tenkina apeliacinį skundą.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       Panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Dėl šių išlaidų paskirstymo nuspręs pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

             Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.        

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                    Algimantas Kukalis

                                        Nerijus Meilutis

                                        Arūnas Rudzinskas