Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-514-302-2012].doc
Bylos nr.: 2S-514-302/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                             Civilinė byla  Nr. 2S-514-302/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18807-2011-4

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 18.2.2; 106.8.3

(S)

                                         

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. kovo 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą atsakovui UAB „Dorkanas“ dėl nušalinimo nuo darbo, darbo užmokesčio priteisimo ir grąžinimo į darbą,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas M.T. kreipėsi į teismą su skundu atsakovui UAB „Dorkanas“, prašydamas direktoriaus įsakymą dėl nušalinimo nuo darbo panaikinti, priteisti atitinkamą atlygį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir grąžinti į anksčiau buvusį darbą.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Teismas konstatavo, kad skundas paduotas ieškovui nesilaikius įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas nustatęs, kad VSDFV duomenimis, ieškovo darbo santykiai su atsakovu nėra nutrūkę, sprendė, kad ieškovo pareikšti reikalavimai nepatenka į Darbo kodekso 295 str. 2 d. numatytas išimtis, kai darbo ginčas gali būti nagrinėjamas teisme.

Pareiškėjas M.T. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti. Nurodo, kad darbdavys, nušalinęs ieškovą nuo darbo, jo neįsileidžia į mokyklą, kiti darbuotojai negali priimti jokių dokumentų be direktoriaus parašo. Ieškovas prašė paaiškinti, kad su juo taip buvo pasielgta, tačiau atsakymo negavo. Taip pat nurodo, kad atsakovas neturi darbo ginčų komisijos.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą (CPK 135 str., 410 str.), Darbo kodekse įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl darbo ginčų nagrinėjimo teisme tvarką (295 str., 297 str.), todėl yra pagrindas tokią nutartį panaikinti.

Civilinio proceso kodekso 410 str. 1 d. nurodyta, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į XX skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nurodė, kad pastarasis nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, numatytos Darbo kodekso 289 str., be to, ginčas pagal pareiškėjo skundą nepatenka į Darbo kodekso 295 str. numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Darbo kodekso 295 str., numatančio atvejus, kuomet darbo ginčai nagrinėjami teismuose, 2 d. 1 p. nurodyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai kilę dėl darbo sutarties šio kodekso 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Pagal Darbo kodekso 297 str. 1 d., jei darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu nustatoma, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos, darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.

Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą bei tą aplinkybę, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, ginčija atsakovo įsakymą dėl jo nušalinimo nuo darbo, konstatuotina, jog toks darbo ginčas yra priskirtinas prie darbo ginčų, tiesiogiai nagrinėtinų teisme, nesinaudojant ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti jo priimti Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi apylinkės teismas, atsisakydamas priimti skundą kaip paduotą nesilaikant ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, kitų skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų netikrino (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo M. T. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

 

 

              Teisėja                                                         Romualda Janovičienė