Civilinė byla Nr. e2S-1435-601/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7765-1158/2023 pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gedraisva“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti 2015–2022 metų laikotarpiu į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gedraisva“ banko sąskaitą įneštas 42 000 Eur pinigines lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo paskirtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas. Pranešimu ieškovui buvo nustatytas 14 dienų terminas pateikti teismui dubliką į atsakovės atsiliepimą. Pranešimas išsiųstas ieškovo atstovei advokatei Gerdai Storpirštienei 2023 m. gegužės 22 d. elektroninio ryšio priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) ir laikomas įteiktu kitą po išsiuntimo einančią darbo dieną, t. y., 2023 m. gegužės 23 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalis). Ieškovo atstovės prašymą tenkinus iš dalies, 2023 m. birželio 6 d. priimta teisėjo rezoliucija terminas dublikui pateikti pratęstas iki 2023 m. birželio 26 d. imtinai. Ieškovo atstovės prašymu, 2023 m. birželio 27 d. priimta teisėjo rezoliucija terminas dublikui pateikti pratęstas iki 2023 m. liepos 7 d. imtinai. Ieškovo atstovės prašymu, 2023 m. liepos 10 d. priimta teisėjo rezoliucija terminas dublikui pateikti dar kartą pratęstas iki 2023 m. liepos 28 d. imtinai. Tačiau per teismo nustatytą terminą ieškovas dubliko nepateikė, o 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. ieškovo atstovė advokatė Gerda Storpirštienė į bylą pateikė informaciją apie jai išduotą nedarbingumo pažymėjimą (nedarbingumo laikotarpio pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 18 d.).

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo G. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gedraisva“ dėl skolos priteisimo.

4.       Teismas nurodė, kad, ieškovui nepateikus dubliko, tolimesnis pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme paruošiamųjų dokumentų būdu yra negalimas, o skirti žodinį pasirengimo bylos nagrinėjimui būdą draudžia įstatymas (CPK 228 straipsnio 3 dalis), todėl procesas toliau vykti negali. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio ir atsiliepimo argumentus, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktu, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sprendimo už akių priėmimas pagal pateiktus argumentus ir rašytinius įrodymus nėra galimas. O, kadangi CPK normos tiesiogiai nenumato, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas tuo atveju, kai ieškovas per teismo nustatytą terminą nepateikia dubliko ir yra CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų nepriimti sprendimo už akių, teismas remdamasis apygardos teismų praktika, sprendė, kad tokiu atveju pagal analogiją taikytinos CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, suteikiančios teismui teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovo procesinis pasyvumas šiuo atveju prilygintinas ieškinio reikalavimų nepalaikymui.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovas G. R. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat prašo jo atstovės ligą (kojos lūžį) pripažinti svarbia priežastimi, atnaujinti ir pratęsti terminą dublikui pateikti iki 2023 m. rugsėjo 25 d. (pagal atskirojo skundo rengimo metu suplanuotą gydymosi planą, 2023 m. rugsėjo 20 d. bus pasibaigusi reabilitacija). Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1.1.                         Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, žinojo, kad ieškovo atstovės nedarbingumas, prasidėjęs nuo 2023 m. gegužės 24 d., yra nepasibaigęs, kad ieškovo atstovė visą laiką buvo ir yra nedarbinga, tačiau vis tiek ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu;

1.2.                         Pirmosios instancijos teismui žinoma, kad nedarbingumo laikotarpiu yra draudžiama dirbti. Bet net jeigu ir būtų leidžiama dirbti, po traumos ir atliktos operacijos, ieškovo atstovė neturėjo galimybės pateikti dubliką dėl gydytojų rekomendacijų, gulimo režimo, nuolatinių skausmų ir vaistų vartojimo;

1.3.                         Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo atstovės nedarbingumą laikė paties ieškovo pasyvumu ir sprendė, kad ieškovas nebepalaiko ieškinio reikalavimų. Priešingai, ieškovas pilna apimtimi palaiko savo ieškinį. Tuo tarpu dubliko nustatytu terminu nepateikė dėl jo atstovės, kuria jis pasitiki, ir kuri jį atstovavo ikiteisminėse derybose su atsakove, nedarbingumo;

1.4.                         Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui nepateikus dubliko, teismo procesas toliau vykti negali. Anot apelianto, teismas, nutartimi nusprendęs bylos nagrinėjimui rengtis paruošiamųjų dokumentų būdu, pats šią nutartį gali ir pasinaikinti, nes įstatymas to nedraudžia, tuo labiau esant aplinkybėms, kai advokatas negali dirbti dėl nedarbingumo;

1.5.                         Ieškovas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui kartu su advokatės nedarbingumo išrašu dėl advokatės žmogiškosios klaidos nebuvo pateiktas prašymas pratęsti terminą dublikui pateikti, tačiau, jo įsitikinimu, advokatės nedarbingumas šiuo atveju turi būti pripažintas objektyvia, nuo ieškovo valios nepriklausiusia priežastimi terminui atnaujinti. Juolab, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog dėl advokato klaidos negali kentėti klientas.

6.       Atsakovė UAB „Gedraisva“ Kauno apygardos teismo prašo ieškovo G. R. atskirąjį skundą atmesti visoje apimtyje kaip nepagrįstą, netenkinti ieškovo G. R. prašymo atnaujinti praleistą terminą dublikui pateikti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

2.1.                         Ieškinys pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi, teismui kilus abejonių dėl ginčo aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų, o ieškovui nepateikus dubliko, teismas negalėjo priimti nei sprendimo už akių, nei skirti parengiamąjį posėdį;

2.2.                         Terminas procesinio dokumento pateikimui negali būti pratęsinėjamas „iki begalybės“, nes įstatymas tam numato ribotą terminą. Šiuo konkrečiu atveju, ne paties ieškovo, o jo atstovės nedarbingumas / liga negali būti laikoma tinkama, pagrįsta ir svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą, kurio trukmė ir taip buvo suteikta maksimaliam įstatymo leistinam laikotarpiui – 60 kalendorinių dienų;

2.3.                         Ieškovo atstovei (advokatei) dėl pablogėjusios sveikatos negalint kelis mėnesius tinkamai atstovauti kliento, atstovė privalėjo informuoti apie tai ieškovą. O tai žinodamas ieškovas galėjo / turėjo pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu šioje byloje ir įgyvendinti procesinę teisę pateikti dubliką per nustatytą terminą. Atskirajame skunde / prašyme nėra nurodytos jokios svarbios priežastys / argumentai ir kartu su skundu / prašymu nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad egzistavo svarbios ir objektyvios aplinkybės / kliūtys, kurios būtų sutrukdę ieškovui pasitelkti kitą atstovą byloje, jeigu jo pasirinkta atstovė neturi galimybės bylos nagrinėjimo metu teikti teisinę pagalbą. Juolab, kad atskirąjį skundą ieškovo atstovė, vis dėlto, surašė nedarbingumo metu;

2.4.                         Jeigu terminas būtų atnaujinamas ir laukiama, kol ieškovo atstovė pasveiks ir galės teikti teisinę pagalbą ieškovui šioje byloje, tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra, paneigta atsakovės teisė į proceso operatyvumą ir CPK 7 straipsnyje numatyti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai;

2.5.                         Ieškovas kartu su atskiruoju skundu / prašymu atnaujinti dublikui praleistą terminą – nepateikė paties dubliko. Tai reiškia, kad ieškovo prašymas neatitinka CPK 78 straipsnio sąlygų, todėl ir dėl šios priežasties yra atmestinas kaip nepagrįstas.

7.       Ieškovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną pateikė prašymą civilinę bylą Nr. e2S 1435 601/2023 perduoti į teisminę mediaciją, mediatore paskiriant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją Dianą Jasaitienę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo, prieš tai išsprendus ieškovo pateiktą procesinio pobūdžio klausimą.

Dėl prašymo perduoti bylą į mediaciją

9.       Ieškovas prašo apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą perduoti į teisminę mediaciją. Tačiau pažymėtina, kad teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams). Tuo tarpu apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje joks tarp šalių kilęs ginčas nėra sprendžiamas. Apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu nepateikus dubliko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Juolab, kad iki procesinio sprendimo šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje priėmimo apskritai jokio teisme nagrinėjamo ginčo nėra (ieškinys paliktas nenagrinėtu), todėl teisminės mediacijos taikymas šioje proceso stadijoje dar ir dėl to nėra galimas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą civilinę bylą perduoti į teisminę mediaciją, mediatore paskiriant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją Dianą Jasaitienę.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

10.       Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovui nepateikus dubliko, teismo procesas toliau vykti negali, o nustatęs, kad yra CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų nepriimti sprendimo už akių, paliko ieškinį nenagrinėtą. Apeliantas tvirtina, kad dėl ieškovo atstovės nedarbingumo ir žmogiškosios klaidos negali nukentėti paties ieškovo interesas vesti civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui negali trukti neribotą laiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu.

11.       Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas taip pat privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

12.       Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228–231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). CPK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Taigi įstatymas nustato maksimalų terminą paruošiamiesiems dokumentams pateikti. Vis dėlto, tuo atveju, kai teismo paskirtas terminas paruošiamiesiems dokumentams pateikti nėra pasibaigęs, esant pagrindui gali būti taikomos CPK 77 straipsnyje įtvirtintos procesinio termino pratęsimo taisyklės. Tokią galimybę netiesiogiai patvirtina ir CPK 142 straipsnio 1 dalies nuostata, leidžianti teismui išimtiniais atvejais pratęsti nustatytą terminą atsakovui pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 18 d. konsultacija Nr. A3-101. Teismų praktika. 2004, 21). Taigi, taikant teisės normos analogiją, išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių prašymą ir bylos sudėtingumą, terminą paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali pratęsti iki šešiasdešimties dienų.

13.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės skolą. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo paskirtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas – ieškovui nustatytas 14 dienų terminas pateikti dubliką, o atsakovei 14 dienų terminas nuo dubliko gavimo pateikti tripliką. Pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovo atstovei advokatei Gerdai Storpirštienei įteiktas 2023 m. gegužės 23 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) (CPK 118 straipsnis, 1751 straipsnio 10 dalis), dublikas teismui turėjo būti pateiktas iki 2022 m. birželio 6 d. (įskaitytinai). Teismas, tenkino tris ieškovo atstovės (2023 m. birželio 6 d., 2023 m. birželio 27 d. ir 2023 m. liepos10 d.) pateiktus prašymus dėl termino dublikui pateikti pratęsimo; paskutinis pratęsimas buvo iki 2023 m. liepos 28 d. imtinai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad per teismo nustatytą terminą ieškovas nei dubliko, nei prašymo dar kartą pratęsti terminą nepateikė.

14.       CPK 227 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sprendimas už akių negali būti priimtas esant CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, pagrįstai sprendė, kad tokiu atveju pagal analogiją taikytinos CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, suteikiančios teismui teisę palikti ieškinį nenagrinėtą. Ir, nors ieškovas tvirtina, kad teismas turėjo kitą pasirinkimą – pats pasinaikinti nutartį, kuria buvo nuspręsta pasiruošimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

15.       Pirmiausia, pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirmosios instancijos teismas gali pats pasinaikinti skundžiamą nutartį tik gavęs atskirąjį skundą dėl jos. Šiuo atveju nutartis, kuria nuspręsta pasiruošimą bylos nagrinėjimui vykdyti parengiamųjų dokumentų būdu, nėra skundžiama, todėl pasinaikinti teismui tokią nutartį nebuvo jokių galimybių. Kita vertus, net ir pakeisti pasirengimo nagrinėti teisme būdą nagrinėjamu atveju nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, kadangi ieškovui buvo sudarytos sąlygos dubliką teismui pateikti net per šešiasdešimt šešias kalendorines dienas (nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. liepos 28 d.), nors, kaip minėta šios nutarties 12 punkte, terminas paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip iki šešiasdešimties dienų, tačiau jis šia teise net ir per tokį ilgą terminą nesugebėjo pasinaudoti. Negana to, jis net ir neprašė 2023 m. liepos 28 d. besibaigiančio termino pratęsti (iki šios datos nepateikė prašymo pratęsti terminą). Tuo tarpu pagal CPK normas, asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

16.       Pažymėtina, kad įstatymas numato teisę asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą, prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 2–4 dalys).

17.       Ieškovas kartu su atskiruoju skundu, kuriame, be kita ko, yra pareikštas prašymas atnaujinti praleistą terminą dublikui pateikti, nepateikė paties dubliko. Tai reiškia, kad ieškovo prašymas neatitinka CPK 78 straipsnyje numatytų sąlygų, todėl ir dėl šios priežasties apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas. Tuo tarpu apelianto argumentai apie tai, kad terminą dublikui pateikti praleido dėl ilgai užsitęsusio jo atstovės nedarbingumo ir advokatės žmogiškosios klaidos, kuomet ji dėl savo ligos (kojos lūžio) neįkėlė prašymo pratęsti terminą dublikui pateikti, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad advokatės nedarbingumas buvo tęsiamas nuo 2023 m. gegužės 24 d., tačiau ji iki skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. iš karto po traumos ir net operacijos turėjo galimybę pateikti teismui net tris prašymus dėl termino pratęsimo. Be to, nedarbingumo laikotarpiu ji taip pat turėjo galimybę parengti atskirąjį skundą šioje byloje. Taigi, priešingai atskirojo skundo argumentams, advokatė net ir nedarbingumo laikotarpiu dirbo. Kita vertus, pats ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, žinodamas apie ilgalaikį jo atstovės nedarbingumą (kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatės nedarbingumas tęsėsi iki 2023 m. spalio 20 d., t. y. beveik penkis mėnesius), turėjo imtis aktyvių veiksmų ir užtikrinti savo procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimą galimai net pasitelkdamas kitus atstovus. Kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovė, pasiruošimas bylos nagrinėjimui negali būti tęsiamas „iki begalybės“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas dublikui pateikti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo ieškovo valios nepriklausiusių priežasčių.

18.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

19.       Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu bendra, civilinio proceso įstatymuose nustatyta tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

20.       Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti iš ieškovo 786,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teismas, įvertinęs Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius (už atskirąjį skundą maksimali priteistina suma – 783,80 Eur), nagrinėjamos bylos sudėtingumą (byloje nagrinėtas klausimas nėra sudėtingas), apimtį (apimtis nėra didelė), galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, t. y. priteisia 300 Eur (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. R., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gedraisva“, kurios juridinio asmens kodas 301491231, 300 Eur (tris šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                   Evaldas Burzdikas