Administracinė byla Nr. I-3364-402/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00173-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjo T. K. atstovui advokatui J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 2-6).

Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 2-6, 89-98) nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2013 metų yra kalinamas Kybartų pataisos namuose (toliau tekste – ir Kybartų PN). Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. buvo laikomas kamerose Nr. 103, 104, 116, laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2018 m. sausio 30 d. buvo laikomas kamerose Nr. 4, 104, 6, 5, 103, 102, laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. buvo laikomas kamerose Nr. 106, 117, 130, 104, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. teko mažiau ploto vienam asmeniui nei numato teisės aktai, be to, kamerų plotą atitinkamai mažino joje buvusių baldų plotas. Nurodė, kad nuo 2015 m. buvo paskirtas gyventi į 5 būrio 506, 503, 505 kambarius, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. teko mažiau ploto vienam asmeniui nei numato teisės aktai, buvo įrengtos dviejų aukštų perteklinės lovos. Nurodė, kad kamerose Nr. 116, 104, 103, 4 buvo įrengtos dviejų aukštų perteklinės lovos. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose ir bendrabučio tipo patalpose buvo šalta, bloga ventiliacija, drėgna. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs sveikatos sutrikimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą. 

Atsakovės atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 17-22, 107-111) nurodė, kad pareiškėjui, ginčo laikotarpiu, atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose gyvenamųjų ir kamerų tipo patalpų plotas nebuvo per mažas, išskyrus 2017 m. kovo 14 d. – 2017 m. kovo 15 d., vienam asmeniui tenkantis plotas kamerų tipo patalpose buvo 3,21 kv. m. ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. vienam asmeniui tenkantis plotas bendrabučio tipo patalpose buvo 3,21 kv. m. Pataisos namai užtikrina patalpose tinkamą temperatūrą, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, be to, įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl oro trūkumo nepagrįsti. Nors tam tikrais neilgais laikotarpiais pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, šis pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, nežymus, trumpalaikis, todėl objektyviai negalėjo sukelti skunde nurodomų neigiamų pasekmių. Mano, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. sausio 21 d. (skundo pateikimo teismui dienos). Skundo papildyme nurodė, kad skundžia visą laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. kovo 19 d. (1 t., b. l. 89-98).

Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (1 t., b. l. 107-111).

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT), formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Kybartų PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sąlygų į pataisos namų administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2019 m. sausio 21 d. (1 t. b. l. 14), todėl praleido senaties terminą daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

CK

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, depresiją ir pan. Pažymėtina, kad jei pareiškėjas jautė minėtus nepatogumus ir išgyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. sausio 20 d. taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Kybartų pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 19 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose, t. y. - kamerų tipo patalpose Nr. 116, 104, 103, 4, 6, 5, 102, 106, 117, 130 ir 5 būrio 506, 505, 503 kambariuose.

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punkte nustatyta, kad minimalaus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), o 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 15 d. buvo išvykęs iš Kybartų PN (1 t., b. l. 8).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. bausmę atliko 5-ame būryje 506 kambaryje, bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 3 iki 10, bendras kambario plotas 36,00 kv., todėl vienam asmeniui teko nuo 3,27 kv. m. iki 5,14 kv. m. ploto.

Nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. bausmę atliko drausmės grupėje kamerų tipo patalpose Nr. 116, 104, 103, bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 3 iki 4, kamerų plotas 16,49 kv., todėl vienam asmeniui teko nuo 4,12 kv. m. iki 5,49 kv. m. ploto.

Nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. sausio 30 d. bausmę atliko 5-ame būryje, 503 kambaryje, bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 4 iki 5, kambario plotas 16,56 kv. m., todėl vienam asmeniui teko nuo 3,31 kv. m. iki 4,14 kv. m. ploto.

Nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2018 m. sausio 30 d. bausmę atliko drausmės grupėje kamerų tipo patalpose Nr. 4, 5, 6, 102, 104, 103, iš pateiktų duomenų nustatyta, kad paminėtose kamerose pareiškėjui teko ploto nuo 3,85 kv. m. iki 16,49 kv. m., išskyrus laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 15 d. kai buvo patalpintas į kamerą Nr. 4, pareiškėjui ploto teko 3,21 kv. m.

Nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. bausmę atliko 5-ame būryje, 505 kambaryje, bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 6 iki 12, kambario plotas 36,00 kv. m., todėl vienam asmeniui teko nuo 3,27 kv. m. iki 6,00 kv. m. ploto, išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. kai buvo patalpinta į kambarį Nr. 505 12 nuteistųjų, pareiškėjui ploto teko 3,00 kv. m.

Nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpose Nr. 106, 117, 130, 104, bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 2 iki 5, vienam asmeniui teko nuo 3,70 kv. m. iki 10,62 kv. m. ploto.

Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 29 d., nuo 2019 m. vasario 12 iki 2019 m. kovo 19 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 104, kameros plotas 16,49 kv. m., bausmę atlikusių asmenų skaičius buvo nuo 1 iki 3, vienam asmeniui teko nuo 5,50 kv. m. iki 16,49 kv. m. ploto (1 t., b. l. 17-20, 24-61, 62-63, 112-125).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 505, 506, 503 kambariuose buvo 5 miegamosios vietos ir įrengtos dviejų aukštų lovos, 6-o būrio kamerose Nr., 116, 104, 103, 4 taip pat įrengtos dviejų aukštų lovos (neteisėtai įrengtos perteklinės lovos).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos perteklinės lovos (1 t., b. l. 110). Iš į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose patalpose yra įrengtos dviejų aukštų lovos ( 2 t., b. l. 1, 3-4, 9, 11-12, 16-27), tačiau tai nereiškia, kad jos yra perteklinės. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis, šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Pareiškėjas nedetalizavo kiek kiekvienoje kameroje skirtingais laikotarpiais buvo asmenų, o tik apsiribojo abstrakčiu paaiškinimu, kad buvo dviejų aukštų perteklinės lovos, trūko ploto, todėl šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose buvusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis (1 t., b. l. 17-20, 24-61, 62-63, 112-125).  

Šioje administracinėje byloje konstatuotina, kad minimali gyvenamojo ploto norma tiek kamerų, tiek bendrabučio tipo patalpose pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, išskyrus laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 15 d. kai buvo patalpintas į kamerą Nr. 4, pareiškėjui ploto teko 3,21 kv. m. ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. kai buvo patalpintas į kambarį Nr. 505, pareiškėjui ploto teko 3,00 kv. m.

Taigi, minimali ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta 1 parą kamerų tipo patalpose (teko 3,21 kv. m., trūko 0,39 kv. m ploto) ir 7 paras bendrabučio tipo patalpose (teko 3,00 kv. m., trūko 0,1 kv. m ploto). Tai sudaro pagrindą atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad kameroje buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

Pareiškėjas skunde teigia, jog kamerose ir gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas vėdinimas, patalpose drėgna, šalta.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra reglamentuota Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

Atsakovės atstovas nurodė, jog visos kameros atitinka šiuo metu (ir ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko) galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kybartų pataisos namų kamerose drėgmė, temperatūra ir kiti parametrai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodė, jog Kybartų pataisos namuose kamerų tipo patalpose ir bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o taip pat galima vėdinti ir pro atvertus langus.

Iš į bylą pateiktų Patikrinimo aktų (1 t., b. l. 165-180) matyti, kad patikrinimų metu higienos normos pažeidimų Kybartų PN nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamųjų patalpų ir kamerų patalpų oro temperatūros, drėgmės atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo jose metu. Atsakovės atstovas į bylą nepateikė aktualių ginčo laikotarpiui duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per atidarytą langą, pats pareiškėjas neteigia, jog kamerose ir kitose gyvenamosiose patalpose langai neatsidarė.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės ginčo gyvenamosiose patalpojs vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šių pažeidimų atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės, netinkamo vėdinimo kamerose ar gyvenamosiose patalpose pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Kybartų PN laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 15 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 4 ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. bendrabučio tipo patalpoje Nr. 505, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.

   Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dideliais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, garbės ir orumo pažeminimu, taip pat teigė, jog patyrė sveikatos sutrikimus.

   Teismui pateiktuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą (1 t., b. l. 126-164) duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai nėra, tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Atsižvelgus į tai, kad gyvenamojo ploto norma pažeista buvo nežymiai (\]teko kamerų tipo patalpoje 1 parą 3,21 kv. m., bendrabučio tipo patalpose 7 paras 3,00 kv. m.), pats pažeidimas truko neilgai (8 dienas), dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas nesikreipė į Kybartų PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, nesant įrodymų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 50 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui T. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), 50,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                       Natalja Zelionkienė