Baudžiamoji byla Nr. 1-263-1036/2020

                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47337-2019-9

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6;

 (S)

      2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei, kaltinamajam K. L., jo gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

K. L. 2019 m. spalio 10 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), važiuojant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis K. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo pas draugą ir ten išgėrė pora butelių. Dar prieš tai dieną gėrė. Vėliau paskambino savo draugei ir paprašė, kad jį paimtų. Jos belaukiant nuėjo į automobilį pamiegoti. Atsibudęs pamatė, kad jau tamsu, draugė neatvažiavo, todėl nusprendė pats važiuoti. Važiuodamas pastebėjo traktorių, stabdymo atstumas buvo trumpas, sumaišė pedalus ir atsitrenkė į traktorių. Visa tai įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Vairavo automobilį Volvo V70, kuris priklauso sugyventinės mamai. Automobilį buvo pasiėmęs su tikslu nuvežti į servisą remontui. Niekada nevairuodavo neblaivus. Nustatyto apsvaigimo laipsnio neginčija. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo V. M., kuris yra jo brolis, laidavimą. Brolis yra vyresnis, turi šeimą, kartu su juo gyvena. Su broliu sutaria gerai, apie šį įvykį kalbėjo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamojo K. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

V. M. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Parodė, kad už savo brolį laiduoti gali. Kartu su juo gyvena viename name, prižiūrės jį, vežios į darbą ir dės pastangas pakeisti brolio elgesį. Vairuoto pažymėjimą turi nuo 1988 m. ir niekada nėra praradęs teisės vairuoti. Administracine tvarka baustas nebent už greičio viršijimą ir tai gal prieš 4 metus, o per paskutinius metus nebaustas. Apie įvykį sužinojo praėjus pusei valandos po avarijos. Po to apie šį įvykį su broliu bendravo, netoleruoja tokio jo elgesio.

Liudytojas K. G. (K. G.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 23 d. apie 18.30 val., vairuodamas jam priklausantį traktorių MTZ-82, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo senuoju (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Buvo tamsu, kelio danga sausas asfaltas. Kelyje yra dvi eismo juostos, po vieną kiekviena važiavimo kryptimi. Traktorių vairavo su įjungtais žibintais, apie 30 km/h greičiu. Važiuodamas stebėjo kelią į priekį ir atgal žiūrėdamas į galinio vaizdo veidrodėlį. Kelias buvo tuščias, bet vienu meta pastebėjo iš galo atvažiuojančio automobilio žibintų šviesas. Žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir matė, jog jis, iš paskos važiuojantis automobilis, neišvažiuoja į priešingą eismo pusę, t. y. nebando apvažiuoti jo vairuojamo traktoriaus. Jis rankomis stipriai įsitvėrė į vairą ir pajuto į traktoriaus galinę dalį smūgį. Smūgio metu traktorius tapo nevaldomas, jis galva trenkėsi į traktoriaus kabinos galinį langą, kuris išdužo. Viskas įvyko labai greitai. Jis po smūgio negalėjo suvaldyti traktoriaus ir iškrito pro galinį išdaužtą langą. Traktorius nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir trenkėsi į pakelės medžius. Po kurio laiko atsigavo. Pats atsikėlė nuo žemės, jautė, kad galva kraujuoja, skauda kairę koją. Matė ant kelio stovintį sudaužytą automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš automobilio vairuotojo vietos sustojusių automobilių vairuotojai ištraukė vairuotoją. Jis paskambino savo sūnui, kuris iškvietė medikus ir policiją. Jį dėl galvos žaizdos paguldė į RVUL stebėjimo palatą, ryte jį išleido namo.(b.1. 45–46, 47)

Liudytoja A. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. L. yra jos sugyventinis, todėl 2019 m. spalio 23 dieną ji jam buvo davusi automobiliu naudotis. Automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už jos pinigus. Dėl sugadinto jai priklausančio automobilio savo sugyventiniui K. L. jokių pretenzijų neturi (b. l. 37–38, 39)

Iš 2019 m spalio 29 d. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio (b. l. 59).

Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2017 m. sausio 10 d. yra A. S., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

Iš VšĮ "Emprekis" duomenų matyti, kad automobilio Volvo V70 D5 vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 1830 eurai (su PVM), 1513 eurai (be PVM) (b. l. 19).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad K. L. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. K. L. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojų K. G. ir A. S. parodymai, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. L. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes K. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl principo non bis in idem

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad K. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį 200 eurų bauda už tai, kad jis 2019 m. spalio 10 d., apie 19:50 val. (duomenys neskelbtini), važiuojant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio traktoriaus MTZ-82, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į jo galinę dalį. Eismo įvykio metu sugadintos dvi transporto priemonės, traktoriaus vairuotojui K. G. dėl patirtų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų KET 126 punkto reikalavimus. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu K. L. individualizuojant administracinę nuobaudą, jo sunkų apsvaigimą nuo alkoholio – 3,21 promilės, institucija įvertino, kaip administracinio nusižengimo pavojingumą didinančią aplinkybę, dėl ko paskyrė griežtesnę nuobaudą.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas K. L. pareikštas dėl to, kad jis 2019 m. spalio 10 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), važiuojant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio.

BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis EŽTT sprendimais, formuoja vieningą praktiką, kad nubaudimo administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuota nusikalstama veika pagal atitinkamą BK straipsnį, faktas nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje suformulavo nuostatą, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo, be to, nuteisus asmenį pagal BK, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo sprendžiamas ANK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka (2017 m. gruodžio 21 d. LAT nutartis Nr. 2K-347-689/2017). Aptartos, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bylą nagrinėjančiam teismui, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju K. L. pritaikius baudžiamąją atsakomybę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nebus pažeistas non bis in idem principas.

ANK 659 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras bet kuriuo iš šio kodekso 658 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą, nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo inicijavimo (BPK 257 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018,  Nr. 2K-176-303/2018).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo brolio V. M. laidavimą. K. L. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, dėl šios nusikalstamos veikos – vairavimo esant neblaiviam, padarytą žalą įsipareigojo atlyginti per 12 mėnesių laikotarpį (b. l. 96), pirmąją įmoką 500,48 eurus jau sumokėjo (b. l. 97). Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 63), administracine tvarka baustas tik vieną kartą, paskirtą piniginę nuobaudą sumokėjęs (b. l. 60), dėl to paties įvykio paskirtą administracinę nuobaudą sumokėjęs (b. l. 96),  praeityje nėra padaręs tokio pobūdžio administracinių nusižengimų, savo elgesį vertina kritiškai. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis yra dirbantis (b. l. 64), darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 99), duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus, byloje nėra. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti K. L. pasitikėjimą.

Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad V. M. yra tinkamas būti laiduotoju. Bylos duomenys patvirtina, kad jis praeityje neteistas (b. l. 95), administracine tvarka per pastarąjį laikotarpį nebaustas, dirbantis ir darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 94). Pažymėtina, kad jo darbinės funkcijos susijusios su vadovavimu, o tai teismo vertinimu gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam K. L.. V. M. vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1988 m., niekada nėra praradęs teisės vairuoti, įsipareigojo brolį K. L. vežioti į darbą. Teisiamojo posėdžio metu tiek K. L., tiek V. M. parodė, kad jie gyvena kartu, bendrauja kiekvieną dieną, tarp jų yra tamprūs santykiai, sutaria gerai. Kalbėjosi ir aptarė kaltinamojo veiksmus, kaip nurodė V. M. toks brolio poelgis yra netoleruotinas. Nuolatinis bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad V. M. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad K. L. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, todėl V. M. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas K. L. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju V. M. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti K. L. elgesį, nei tiesiog palaikydamas nuolatinius santykius su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie V. M. asmenybę, tiek jo bei K. L. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad V. M. turi galimybę daryti teigiamą įtaką K. L., tai daro ir darys, jis yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo V. M. laidavimą, nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį K. L. elgesį, yra pakankamas. Laiduotojo ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad K. L. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam K. L. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,21 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamojo veiksmai išaiškinti ir užkardyti tik po to, kai K. L. atsitrenkė į liudytojo K. G. vairuojamą traktorių. Teismui nekyla abejonių, kad K. L. savo veiksmais, t. y. valdydamas transporto priemonę, būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Teismas pabrėžia, kad iš paties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens paaiškinimų matyti, jog jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholį. Šios aplinkybės rodo K. L. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog K. L., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam vienus metus penkis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo    2019 m. lapkričio 27 d. (b. l. 56).

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. K. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. S. (b. l. 17), kuri nežinojo, kad kaltinimasis būdamas neblaivus pasinaudos jos transporto priemone. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 1513 eurų be PVM (b. l. 19).

Procesiniai klausimai  

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 56), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ė :

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, K. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo V. M. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laiduotojo V. M. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 5 (penkis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 27 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis K. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1513 (vieną tūkstantį penkis šimtus trylika) eurų.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 19108387044) atnaujinimo inicijavimo

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. L. ir laiduotojui V. M. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                  Mindaugas Povilanskas