Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-594-281-2008].doc
Bylos nr.: I-594-281/2008
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Adm

Adm. byla Nr.I-594-281/2008

  Procesinio sprendimo kategorija 16.8.

(S)



Sprendimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008-10-30

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseja Mefodija Povilaitiene, sekretoriaujant Anai Cilinkeviciutei, dalyvaujant Lietuvos valstybe atstovaujancios LR Vyriausybes atstovui Ramunui Valatkai, teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos V. Z. skunda  atsakovams Lietuvos valstybei, Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui, treciajam suinteresuotajam asmeniui LR teisingumo ministerijai  del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo.

 

Išnagrinejes byla, teismas

                                                            nustate:

 

pareiškeja V. Z. skundu bei patikslintu skundu (b.l. 2-4, 81-83) prašo teismo: 1) ipareigoti Lietuvos valstybe išmoketi neišmoketa darbo u˛mokesti u˛ laikotarpi nuo 2004-05-01 iki 2007-12-31; 2) ipareigoti Lietuvos valstybe apskaiciuojant jai darbo u˛mokesti nuo 2008-01-01 iki teismo sprendimo priemimo dienos taikyti Vyriausybes nustatyta kintamaji bazines menesines algos dydi.

Pagrisdama savo reikalavimus paaiškino, jog 2001-07-12 Konstitucinis teismas nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatos, nustatancios teiseju atlyginimo ma˛inima, prieštarauja Konstitucijos 5 str., 109 str., 114 str. 1 d. ir Konstitucijoje itvirtintam teisinto valstybes principui, todel jos negali buti taikomos nuo Konstitucinio teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos.

Pagal Seimo 1993-02-03 priimta istatyma „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju, valstybiniu arbitru bei valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“, teiseju atlyginimai buvo nustatyti Vyriausybes nutarimais, kol buvo patikslinti atitinkami istatymai.

Konstitucinis Teismas 1995-12-06 nutarime analizavo toki teisini reguliavima ir konstatavo: „kol nera priimtas teiseju atlyginimo istatymas, Seimo pavedimas Vyriausybei galioja, o kiekvienais metais Seimo priimame biud˛eto istatyme yra nustatomos realios to pavedimo igyvendinimo ribos.“ Todel, Seimui 2000-08-29 priemus istatyma, kuriuo sureguliuoti teiseju atlyginimai, Seimo pavedimas Vyriausybei pasibaige. Konstitucinio Teismo nutarimu pripa˛inus prieštaraujanciomis Konstitucijai 2000-08-29 Seimo priimto „Lietuvos Respublikos Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo“ nuostatas, kuriomis ma˛inamas teiseju atlyginimas, nei visas istatymas, nei jo dalys, prieštaraujancios Konstitucijai, nebuvo pripa˛intas netekusiu galios, istatymo nuostatos, prieštaraujancios Konstitucijai, negali buti taikomos. Del šiu aplinkybiu negalimas subsidiarus Vyriausybes 1999-12-28 nutarimo Nr.1494 taikymas tiems teisiniams santykiams, kuriems po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo nebetaikomos 2000-08-29 Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatos. Iš to darytina išvada, kad nuo Konstitucinio 'Teismo 2001-07-12 nutarimo oficialaus paskelbimo iki šio reikalavimo pareiškimo dienos jos atlyginimo dyd˛io klausimas nera pilnai sureguliuotas teises normomis, t.y, nera ginco santyki reglamentuojanciu ir galimu jam taikyti istatymo leidejo ar jo pavedimu vykdomosios vald˛ios instituciju išleistu teises aktu. Nesant atitinkamo teisinio reguliavimo ir siekiant kad teisejams butu mokami aiškiais skaiciavimo principais pagristi atlyginimai, Teismu taryba 2003-03-07 nutarimu Nr.84 nustate tvarka, kuria turi buti skaiciuojami ir mokami atlyginimai teisejams. Pagal šia tvarka, asmeniui, paskirtam i teisejo pareigas iki LR valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo arba šiame istatyme nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, turi buti mokamas teisejo tarnybinio atlyginimo (pareigines algos) priedas u˛ ištarnauta laika, kurio (kintantys) dyd˛iai nustatyti Vyriausybes 1997-06-24 nutarimo Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ 2 priede. Teisejo, paskirto iki 2000-08-29 LR valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo priemimo arba šio istatymo nustatytu pereinamuoju laikotarpiu atlyginimas turi buti skaiciuojamas pagal dyd˛ius, nustatytus Vyriausybes 1997-06-24 nutarimo Nr.666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamentu pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ I priede. Nuo 2001-07-12 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo butent taip defacto ir yra skaiciuojamas teiseju atlyginimas. Per visa laikotarpi, kuri Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo nuostatos, nustatancios teiseju atlyginimu ir ju priedu ma˛inima nebetaikomos del ju prieštaravimo Konstitucijai, valstybe teisejams mokejo atlyginimus pagal iki šio istatymo ir iki Vyriausybes 1999-12-28 nutarimo Nr.1494 priemimo galiojusia tvarka. Toleruodama tokia situacija, kuria Konstitucinis Teismas 2006-08-08 sprendimu pavadino neišsamia, nepakankamai apibre˛ta, stokojancia teisinio aiškumo, iš kurios istatymu leidejui kyla pareiga teiseju atlyginimu santykiu istatymini reguliavima pakoreguoti taip, kad jis atitiktu Konstitucija ir butu visiškai aiškus, Valstybe itvirtino faktine padeti, pagal kuria, nesant istatymu nustatytos tvarkos, atlyginimai teisejams skaiciuojami vadovaujantis nebegaliojanciais teises aktais ir tuo paciu pripa˛ino ir šia padeti, kad teiseju atlyginimai skaiciuojami netinkamai. Šios aplinkybes ir irodo, kad valstybe Teismu tarybos 2003-03-07 nutarimu patvirtinta bei faktiškai, nesant atitinkamo aiškaus teisinio reguliavimo, nusistovejusia teiseju atlyginimo mokejimo tvarka pripa˛ino ir prisieme isipareigojimus - moketi teisejams atlyginimus pagal aptarta tvarka. Po 2001-07-14 Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo, valstybes institucijos – LR finansu ministerija kasmet planuoja išlaidas teiseju atlyginimams, o Seimas, tvirtindamas biud˛eta, numato ir pritaria toms išlaidoms.

Tai, kad šiuo metu atsakovas moka jai priedus, numatytus LR Vyriausybes 1997-06-24 nutarimu Nr.666, ir moka juos, laikydamasis Teismu tarybos 2003-03-07 patvirtintos tvarkos, parodo ne tik tai, kad atsakovas pripa˛ista ir sutinka, kad jai po Konstitucinio Teismo 2001-07-12 nutarimo turi buti mokamas iki suma˛inimo, ivykdyto Vyriausybes 1999-12-28 nutarimo Nr.1494 pagrindu, buves atlyginimas. Tokia aplinkybe taip pat iš dalies patvirtina šio pareiškimo reikalavimu pagristuma atsakovo faktiniu situacijos pripa˛inimu ir itvirtinimu. Taciau svarbu ir tai, kad teiseju atlyginimai negali buti skaiciuojami nuo neegzistuojancio, t.y. jokiame istatyme ar poistatyminiame akte neivardinto dyd˛io.

Šioje byloje reikšminga tai, kad valstybe pritare ir isipareigojo moketi atlyginima teisejams pagal tam tikra salygine formule VA= PA + P, kur VA yra visas atlyginimas, PA - pagrindinis atlyginimas, P -priedas, sudarytas iš dvieju komponentu - nekintamos dalies bei kintamos dalies. PA turi buti skaiciuojamas pagal Vyriausybes 1997-06-24 nutarimo Nr.666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ 1 prieda ir pareiškeju atveju lygus trisdešimciai baziniu menesiniu algu, kur bazines menesines algos dydis nustatomas Vyriausybes nutarimu. Kadangi Vyriausybes 2003-12-16 nutarimais Nr.1604 ir 2007-09-26 Nr.1023 „Del bazines menesines algos ir bazinio valandinio atlygio padidinimo“ bazine menesine alga padidino nuo 2004-05-01 iki 115 Lt dyd˛io, vietoje buvusio 105 Lt, o nuo 2008-01-0.1 iki 128 Lt dyd˛io vietoj 115 Lt, teisejams privalejo nuo 2004-05-01 ir nuo 2008-01-01 skaiciuoti atlyginimus ir skirti jiems moketi papildomu lešu. tai yra pagrindini atlyginima (PA) skaiciuoti atsi˛velgdamas i padidejusi bazini menesines algos dydi. Tokiu budu pagrindinis atlyginimas jai nuo 2004-05-01 turejo buti skaiciuojamas ne 2940 Lt (30 x 105 Lt), o 3450 Lt (30 x 115Lt), o nuo 2008-01-01 ne 29401 Lt (30 x 105Lt), o 3840 Lt (30 x l28Lt).

LR Vyriausybes 1997-06-30 nutarimu Nr.689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ nustatyti tarnybiniai atlyginimai (koeficientai) nuo 1997-07-01 buvo padidinti 2,5 karto. LR Vyriausybe 1999-12-28 nutarimu Nr.1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-06-30 nutarimo Nr.689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ tarnybiniu atlyginimu padidinima nuo 2,5 karto suma˛ino iki 1,75 karto, tuo gaunamus tarnybinius atlyginimus suma˛indama, taip tarnybiniai atlyginimai apskaiciuojami nuo 2000-01-01. Toki atlyginimu suma˛inima Vyriausybe motyvavo sudetinga ekonomine bei finansine bukle. Taciau toks teismo pirmininku ir ju pavaduotoju atlyginimu suma˛inimas yra neteisetas, todel per laikotarpi, kuri jai buvo pavesta laikinai eiti teismo pirmininko pareigas negavo darbo u˛mokescio dalies.

Todel per laikotarpi nuo 2004-05-01 iki 2007-12-31 atsakovas neišmokejo atlyginimo dalies, del ko negavo 34368,19 Lt (neatskaicius mokesciu) darbo u˛mokescio skirtumo.

Atsakove Lietuvos valstybe atstovaujanti LR vyriausybe atsiliepimuose teismui (b.l. 30-31, 182-183) su skundo reikalavimais nesutiko bei paaiškino, kad pareiškeja yra praleidusi ieškinio senaties terminus kreiptis i teisma ir juos praše taikyti. Nurode, kad LR civilinio kodekso 1.134 str. nustato atvejus, kuriais ieškinio senaties terminas netaikytinas, o šio straipsnio 3p. nustato, jog ieškinio senatis netaikoma ir kitais atvejais, numatytais istatymu. Atsi˛velgus i Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartyje (adm. b. Nr.A1-638/2005) pateiktus išaiškinimus, nesant valstybes tarnybos santykius reglamentuojanciuose istatymuose del darbo u˛mokescio priteisimo numatytu senaties terminu, pagal analogija taikytinas LR darbo kodekso 27 str. 2d. nustatytas treju metu senaties terminas.

Konstitucinio teismo 2001-07-12 nutarimu buvo pripa˛intos prieštaraujanciomis Konstitucijai LR valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo (toliau - Istatymas) nuostatos, itvirtinancios teiseju atlyginimo ma˛inima pereinamuoju laikotarpiu (2001-2006 m. ), - 7 str. 3 d. 1 punkto dalis, 4 dalis, 5 dalis ir 6 dalis, kiek tai liecia teiseju atlyginimu ma˛inima pereinamuoju laikotarpiu. Taciau Istatymo 4 str. 1 dalis (teiseju pareigines algos skaiciuojamos taikant Vyriausybes patvirtintus minimalios menesines algos (MMA) dyd˛io koeficientus, Istatymo 5 str. 1 dalis (teisejams mokamas priedas u˛ ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990-03-11), Istatymo 7 str. 3 d.1 punktas (teisejams, kuriu vidutinis darbo u˛mokestis, Vyriausybes nustatyta tvarka apskaiciuotas iš triju paskutiniu menesiu tarnybiniu atlyginimu (pareiginiu algu) ir iš paskutiniu dvylikos menesiu nustatytu priedu ir priemoku yra didesnis u˛ šio istatymo nustatyta darbo u˛mokesti, isigaliojus šiam istatymui, mokamas iki tol gautas darbo u˛mokestis ir 2000 metais nedidinamas pripa˛inta, kad neprieštarauja Konstitucijai.

Po šio Konstitucinio teismo nutarimo, Teismu tarybos buvo priimti 2003-03-07 nutarimas Nr.84 Del pritarimo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju išvadai (2003-06-06 nutarimas Nr.113 Del pritarimo papildomai Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju išvadai) ir 2004-04-02 nutarimas Nr.207 Del pritarimo darbo grupes parengtai teiseju darbo u˛mokescio apskaiciavimo metodikai. Nors Konstitucinis teismas 2006-08-08 nutarime nurode, kad šios metodikos yra abejotinos teisines prigimties ir abejotinos teisines galios, taciau bet kuriuo atveju faktiškai teisejams atlyginimai skaiciuojami vadovaujantis butent šiais nutarimais.

Šioje metodikoje išaiškinta, kad teisejams atlyginimai skaiciuojami pagal 2000m. LR valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatyma, taikant MMA (šiuo metu - pareigines algos baziniai dyd˛iai). Istatymas nera pripa˛intas antikonstituciniu ir teiseju atlyginimai priklauso nuo šio dyd˛io, o ne nuo bazines menesines algos. Nera imanoma tokia teisine situacija, kuomet atlyginimas susietas su dviem kintamais koeficientiniais dyd˛iais. Taip pat nera imanoma tokia teisine situacija, kuomet galiojant teiseju atlyginimus reglamentuojanciam istatymui, jis savavališkai butu ignoruojamas, taikant šiems teisiniams santykiams Vyriausybes nutarimus. Todel pareiškeja klysta, pareiškime nurodydama, kad nesant istatyminio reguliavimo, teiseju atlyginimai iki šiol skaiciuojami taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo Nr.666 koeficientus. Metodikoje nurodyta, kad del Konstitucinio Teismo 2001-07-12 nutarimo, be teisejo pareigines algos ir priedo u˛ ištarnautus Lietuvos valstybei metus (pagal 2000 m. Istatyma), teisejams moketinas ir skirtumas tarp teisejo atlyginimo, nustatyto Istatyme ir iki tol (iki 2001-01-01) gauto teisejo atlyginimo. Metodikos 3.1 punktas nustato, kaip apskaiciuojamas buves teiseju atlyginimas. 5 punkte išaiškinta, kad, kai pasibaigus Istatyme nustatytam pereinamajam laikotarpiui (2006 m.), pagal Istatyma apskaiciuojamas teiseju atlyginimas butu ma˛esnis u˛ iki tol gauta atlyginima, tai ir tuomet teisejui be Istatyme nustatytos pareigines algos ir priedo u˛ ištarnautus Lietuvos valstybei metus taip pat turi buti mokamas skirtumas tarp Istatyme nustatyto atlyginimo ir iki tol teiseju gauto (buvusio) atlyginimo.

Tokiu budu teiseju atlyginimai šiuo metu skaiciuojami ne pagal Vyriausybes 1997-06-24 nutarima Nr.666, o pagal mineta metodika, kurioje gautas (buves) atlyginimas, nuo kurio skaiciuojamas ir pridedamas teiseju atlyginimo skirtumas, turi buti u˛fiksuotas ir nekintantis. Tik šis skirtumas apskaiciuojamas taikant nurodyta Vyriausybes 1997-06-24 nutarima Nr.666.

Nurodo, kad teismams nebuvo teisinio pagrindo apskaiciuoti pareiškejams atlyginima nuo 2004-05-01 pagal padidejusia bazine menesine alga (toliau – BMA).

Teismo posed˛io metu Lietuvos valstybe atstovaujamos LR vyriausybes atstovas praše skunda atmesti.

Atsakovas Ma˛eikiu rajono apylinkes teismas atsiliepime (b.l. 175-176) teismui paaiškino, kad V. Z. Ma˛eikiu rajono apylinkes teisme teiseja dirba nuo 1996-08-01 (paskirta 1996-06-17 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu; 1996-06-26 LR Teisingumo ministro isakymu buvo nustatyta darbo prad˛ia teiseja). Šiauliu apygardos teismo pirmininko isakymu nuo 2005-07-04 iki 2004-08-05 ji pavadavo teismo pirmininka.

Atlyginimas teisejams Ma˛eikiu rajono apylinkes teisme buvo skaiciuojamas vadovaujantis šiais norminiais aktais: LR Vyriausybes 1997-06-24 nutarimu Nr.666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“; LR Vyriausybes 1997-06-30 nutarimu Nr.689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“; LR Vyriausybes 1999-12-28 nutarimu 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vy­riausybes 1997-06-30 nutarimo Nr.689 Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles insti­tuciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo dalinio pakeitimo“, reglamen­tuojanciais teiseju tarnybiniu atlyginimu koeficientus, tarnybiniu atlyginimu priedu u˛ ištarnauta laika kintamus dyd˛ius ir nustatyto tarnybinio atlyginimo (koeficiento) padidinima 1,75 karto bei  LR teisingumo ministro 1999-12-23 isakymu Nr.370.

Ma˛eikiu rajono apylinkes teismas, skaiciuodamas teisejai V. Z. atlyginima ir tarnybinio atlyginimo prieda u˛ ištarnauta laika kaip teisejai ir teismo pirmininkui, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-06-24 nutarimu Nr.666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir LR valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“. Vadovaujantis 1997-06-30 LR Vyriausybes nutarimu Nr.689 teismo pirmininkui buvo skaiciuojamas padidintas 2,5 karto tarnybinis atlyginimas (koeficientas), o nuo 2000-01-01, vadovaujantis tuo paciu nutarimu, kuris buvo pakeistas 1999-12-28 LR Vyriausybes nutarimu Nr.1494, nurod˛ius, kad atsi˛velgiama i sudetinga ekonomine situacija bei finansine bukle, buvo skaiciuojamas padidintas 1,75 karto tarnybinis atlyginimas (koeficientas).

Vadovaujantis LR teisingumo ministro 1998-12-24 isakymu Nr.221 teisejams buvo nustatytas 50 procentu dyd˛io priedas prie atlyginimo, kuris buvo mokamas teisejai V. Z. iki 1999-12-31. Nuo 2000-01-01 LR teisingumo ministro 1999-12-23 isakymu Nr.370 teisejams buvo nustatytas 40 procentu dyd˛io priedas prie atlyginimo, kuris teisejai V. Z. mokamas iki šiol.

Nurodo, jog Ma˛eikiu rajono apylinkes teismas yra netinkama šalis šioje byloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ˛alos, atsiradusios del vald˛ios instituciju neteisetu veiksmu, atlyginimo ir atstovavimo valstybei istatymo 51 str. 4 d., teisme valstybei atstovauja institucija, priemusi gincijama sprendima arba atlikusi gincijama veiksma, arba institucija, kurios neveikimas yra gincijamas. Vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.273 str.1 d., bylose del ˛alos atlyginimo, kai ˛ala privalo atlyginti valstybe, valstybei atstovauja Vyriausybe arba jos igaliota institucija. Kadangi su Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo teisemis ir pareigomis šis gincas nesusijes, teismas yra netinkama šalis šioje byloje.

Teismas, skaiciuodamas ir mokedamas teisejai V. Z. atlyginima, laikesi galiojanciu norminiu aktu, reglamentuojanciu teiseju tarnybiniu atlyginimu koeficientus, tarnybiniu atlyginimu priedu u˛ ištarnauta laika kintamus dyd˛ius, reikalavimu ir todel teisejos V. Z. ieškinys Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo saskaita neturetu buti tenkintas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad V. Z. jos nurodytos bei teismo prašomos priteisti darbo u˛mokescio dalies neišmokejimo laikotarpiu dirbo Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo teiseja. Nuo 2005-07-04 iki 2005-08-05 pareiškeja laikinai ejo Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininko pareigas (b.l. 6, 21)

Byloje sprestinas gincas del V. Z. skundo reikalavimu priteisti iš Lietuvos valstybes laikotarpiu nuo 2004-05-01 iki 2007-12-31 neteisetai suma˛into bei moketo teisejo darbo u˛mokescio dali pagristumo ir teisetumo.

Atsiliepime teismui atsakove Lietuvos valstybe, atstovaujama LR Vyriausybes, pareiškejos skundo reikalavimams praše taikyti ieškinio senaties termina.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje (adm. b. Nr.A1-638/2005) išaiškino, kad valstybes tarnybos teisiniams santykiams del neišmoketo darbo u˛mokescio dalies priteisimo taikytinas LR darbo kodekso 27 str. 2d. numatytas treju metu ieškinio senaties terminas.

Teismu praktikoje ne karta pa˛ymeta, jog nors tarp teisejo ir valstybes nesusiklosto darbo teisiniai santykiai, kurie yra reglamentuojami LR darbo kodekso normomis, taciau teisejo veikla taip pat yra darbas, u˛ kuri mokamas atlyginimas. Atsi˛velgus i minetoje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus bei nesant specialiuose istatymuose nustatytu teisejo atlyginimo ieškinio senaties terminu, sprend˛iama, jog nagrinejamo ginco atveju, taikant istatymo analogija, skundo reikalavimams del  neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo taikytinas LR darbo kodekso 27 str. 2d. numatytas treju metu ieškinio senaties terminas.

Tenkinus atsakoves reikalavima del ieškinio senaties termino taikymo bei ivertinus tai, jog V. Z. del savo teisiu gynimo skundu i teisma kreipesi 2007-10-23, jos reikalavimu pagristumas bei teisetumas vertintinas analizuojant ginco teisinius santykius, susiklosciusius tarp šaliu nuo 2004-10-23.

Iš V. Z. patikslinto skundo motyvu argumentu matyti, jog pareiškeja teismui savo galutiniu reikalavimu pagristuma del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo grind˛ia: 1) netinkamu bazines menesines algos (toliau – BMA) dyd˛io taikymu; 2) Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininko pavadavimo laikotarpiu netinkamai taikytu pareigines algos koeficientu – buvo taikytas 1,75 dyd˛io koeficientas, kai tuo tarpui, pasak pareiškejos, turejo buti taikomas koeficientas 2,5.

1993-02-23 istatymas „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju, valstybiniu arbitru bei valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“ Nr.1-76 (toliau- Istatymas Nr.1-76) nustate, kad, iki bus patikslinti atitinkami istatymai, teiseju atlyginimus nustato LR Vyriausybe. LR Vyriausybe 1997-06-24 nutarimo Nr.666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ (toliau - Nutarimas Nr.666) 1.1 p. nustate LR teismu teiseju (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo, apygardu bei apylinkiu teismu teiseju) tarnybinius atlyginimus pagal 1-ji prieda, 1.2 punktu - teiseju  tarnybiniu  atlyginimu priedus u˛ ištarnauta laika pagal 2-ji prieda. Nutarimo Nr.666 1-sis priedas nustate, kad teiseju alga skaiciuojama atsi˛velgus i BMA; 2-sis priedas teiseju tarnybiniu atlyginimu priedus u˛ ištarnauta laika. Vyriausybe 1997-06-30 nutarimo Nr.689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ (toliau- Nutarimas Nr.689) 1.1 punktu nutare Lietuvos Aukšciausiojo Teismo pirmininkui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo skyriu pirmininkams ir teisejams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, skyriu pirmininkams ir teisejams, apygardos teismu pirmininkams, skyriu pirmininkams ir teisejams, miestu ir rajonu apylinkiu teismu pirmininkams ir pavaduotojams padidinti neviršijant darbo u˛mokescio fondo 2,5 karto Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimais nustatytus tarnybinius atlyginimus (koeficientus), t.y., šiuo nutarimu apylinkiu teismu teiseju darbo u˛mokestis nebuvo padidintas.

Vyriausybes 1998-04-01 nutarimu Nr.382 „Del biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo u˛mokescio, valstybines socialinio draudimo bazines pensijos ir minimaliu dyd˛iu didinimo“ nuo 1998-04-01 buvo nustatyta 105 Lt BMA (LR Vyriausybes 2003-12-16 nutarimu Nr.1604 nuo 2004-05-01 dienos BMA buvo padidinta iki 115 litu;  LR Vyriausybes 2007-09-26 nutarimu Nr.1023 patvirtinta 128 Lt bazine menesine alga).

Vyriausybe 1999-12-28 nutarimu Nr.1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-06-30 nutarimo Nr.689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau - Nutarimas Nr. 1494), atsi˛velgdama i sudetinga ekonomine bei finansine bukle, 1 p. nutare iš dalies pakeisti Nutarima Nr.689 ir irašyti 1 p. pirmojoje pastraipoje vietoj ˛od˛iu „2,5 karto“ ˛od˛ius „1,75 karto“, o 2 p. nustate, kad tarnybiniai atlyginimai nuo 2000-01-01 apskaiciuojami taikant šio nutarimo 1 p. nurodyta koeficienta.

2000-08-29 buvo priimtas LR valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas, kuriuo nustatyta teiseju algu paskaiciavimo tvarka.

Konstitucinis teismas savo aktuose yra suformaves placia teismines vald˛ios doktrina, apimancia ir teiseju atlyginimo santykiu teisiniam reguliavimui skirstas nuostatas. Todel sprend˛iant pareiškejos skundo reikalavimu pagristuma yra svarbus Konstitucinio teismo aktuose pateikti  Konstitucijos aiškinimai. Pagal Konstitucija teiseju atlyginimai turi buti nustatomi istatymu, ju dyd˛iai, kaip ir teisejams nustatytos materialines bei socialines garantijos, turi buti tokie, kad atitiktu teisejo konstitucini statusa ir jo oruma, teiseju atlyginimai, jiems nustatytos materialines bei socialines garantijos gali buti diferencijuojamos pagal aiškius, ex ante ˛inomus kriterijus, nesusijusius su teisingumo vykdymu sprend˛iant bylas (pavyzd˛iui, pagal asmens darbo teiseju trukme), teisejo atlyginimas neturi priklausyti nuo jo darbo rezultatu (Konstitucinio teismo 2000-01-12 sprendimas).

Konstitucinis teismas savo 2001-07-12 nutarime (isigaliojusiame 2001-07-18) pripa˛ino, kad Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo:

– 7 str. 3 d. 1 p. (2000-08-29 , 2000-10-17 , 2001-03-27 redakcijos), 7 str. 5 d. (2000-08-29 ir 2001-03-27 redakcijos), 7 str. 6 d. nuostata, itvirtinanti pereinamaji laikotarpi (per kuri turi buti ma˛inamas teiseju darbo u˛mokestis), ir šio istatymo priedelio II skirsnis „Teiseju pareigines algos“ ta apimtimi, kuria juose nustatomas teiseju, kuriu darbo u˛mokestis yra didesnis u˛ šio istatymo nustatyta darbo u˛mokesti, darbo u˛mokescio ma˛inimas, prieštarauja Konstitucijos 5 str., 109 str., 114 str. 1 d., konstituciniam teisines valstybes principui;

– 7 str. 4 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (per kuri turi buti ma˛inamas teiseju darbo u˛mokestis) i teisejo pareigas paskirtiems asmenims darbo u˛mokestis nustatomas ir apskaiciuojamas pagal tas šio istatymo 7 str. nuostatas ir formules, kurios nustato teiseju atlyginimu ma˛inima, prieštarauja Konstitucijos 5 str., 109 str., 114 str. 1 d., konstituciniam teisines valstybes principui.

Taigi, nuo minetas Konstitucinio teismo nutarimo isigaliojimo dienos Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatos, pripa˛intos prieštaraujanciomis Konstitucijai, negalejo ir nebegali buti taikomos, o tai reiškia, kad teisejams, gaudavusiems didesni atlyginima iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo, po šio nutarimo isigaliojimo turejo ir turi buti mokamas didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas teisejo atlyginimas. Tame paciame nutarime konstatuota, kad „Seimas 2000 m. rugpjucio 29 d. prieme Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatyma, kuriuo buvo nustatyti teiseju atlyginimai. Tai reiškia, kad isigaliojus šiam istatymui minetu 1993 m. vasario 3 d. priimtu istatymu „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju, valstybiniu arbitru bei valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“ Vyriausybei nustatytas pavedimas nustatyti teiseju atlyginimus neteko galios. Atsi˛velgiant i tai, kad Istatyme teiseju atlyginimu santykiai reguliuojami kitaip nei Vyriausybes nutarimuose, Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“, Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ ir Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr.1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja.“ Kita vertus nei minetame nei kituose savo nutarimuose Konstitucinis neišaiškino, koks ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinis reguliavimas, nustatantis teiseju atlyginimus, galioja ir turetu buti taikomas vietoje pripa˛into prieštaraujanciu Konstitucijai (nors prašymu, susijusiu su šiuo klausimu, buvo pateikta, taciau Konstitucinis Teismas arba atsisake aiškinti 2001-07-12 nutarimo nuostatas (Konstitucinio Teismo 2006-03-14 sprendimas byloje Nr.13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01), arba nutrauke teisena ir netyre prašomo teisinio reguliavimo (inter alia Nutarimo Nr.1494) atitikties Konstitucijai (Konstitucinio teismo 2006-08-08 sprendimas)). Atsi˛velgus i tai, darytina išvada, jog, isigaliojus Konstitucinio teismo 2001-07-12 nutarimui, galiojanciam iki šiol, jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, susijusio su teiseju atlyginimu dyd˛iu itvirtinimu, neliko, nes: 1) kai kurias Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatas pripa˛inus prieštaraujanciomis Konstitucijai, remtis tebegaliojanciomis mineto istatymo nuostatomis skaiciuojant nurodytu teiseju atlyginimu dydi neimanoma, nes po Konstitucinio teismo 2001-0-7-12 nutarimo isigaliojimo turejo ir turi buti mokamas didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas teisejo atlyginimas, taciau teiseju atlyginimo dydis, paskaiciavus ji remiantis minetomis istatymo nuostatomis, visada bus ma˛esnis negu buvo iki šio istatymo isigaliojimo; 2) Seimo 1993-02-03 priimtas istatymas „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju, valstybiniu arbitru bei Valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“, neteko galios nuo 2001-05-09; 3) Nutarimas Nr.666, Nutarimas Nr.1494, kaip Konstitucinis teismas konstatavo 2001-07-12 nutarime, 2006-03-14 (byla Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01) ir 2006-08-08 sprendimuose neteko galios, kai isigaliojo Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas; 4) jokiu teisiniu kliuciu konstatuoti, jog ir Nutarimas Nr.689 (del tu paciu argumentu, kuriais Konstitucinis teismas konstatavo, jog Nutarimas Nr.666, Nutarimas Nr. 1494 neteko galios) neteko galios, kai isigaliojo Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas.

Vadinasi, isigaliojus Konstitucinio teismo 2001-07-12 nutarimui, galiojanciam iki šiol, jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, susijusio su teiseju atlyginimu dyd˛iu itvirtinimu neliko. Kita vertus, remiantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo teiseju teisinio statuso principais, po mineto Konstitucinio teismo nutarimo isigaliojimo visiems teisejams turejo ir turi buti mokamas didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas.

Butent todel, kad nera jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, nustatancio teiseju atlyginimu dyd˛ius, Konstitucinis teismas 2006-08-08 sprendime konstatavo, jog „kol istatymu leidejas nera ivykdes šios savo konstitucines pareigos“, t. y. pataisyti teisini reguliavima, „asmenys, manantys, jog ju teises ar laisves Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatyme (2000-08-29 redakcija su velesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytu teiseju atlyginimo santykiu teisiniu reguliavimu yra pa˛eid˛iamos butent del to, kad istatymu leidejas nera ivykdes šios savo konstitucines pareigos, turi teise ir del tokiu pa˛eidimu kreiptis i teisma, o atitinkami teismai, pagal savo kompetencija nagrinejantys tokias bylas, pagal Konstitucija privalo, jeigu nustato, kad asmens teises ar laisves šiuo istatymu iš tikruju yra pa˛eistos del nurodytos prie˛asties, u˛tikrinti pa˛eistu teisiu ar laisviu teismine gynyba, taikydami ne tik istatyma (apibendrinta šios savokos prasme), bet ir inter alia bendruosius teises principus, taip pat aukštesnes galios teises aktus, pirmiausia aukšciausiaja teise – Konstitucija, joje itvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenu lygiateisiškumo, teisetu lukesciu apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas. Toks teiseju atlyginimu santykiu visuminio teisinio reguliavimo trukumu iveikimas ad hoc, teismams nagrinejant bylas, yra butina prielaida asmens, kuris kreipesi i teisma del savo pa˛eistu teisiu gynimo, teisiu ir laisviu apsaugai u˛tikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose tol, kol istatymu leidejas ivykdys savo konstitucine pareiga ir teiseju atlyginimu santykiu istatymini reguliavima pakoreguos taip, kad jis atitiktu Konstitucija, butu visiškai aiškus, darnus, idant nebutu galima nevienodai jo aiškinti ir nevienodai taikyti jo nuostatu, ir neskatintu inter alia teismines vald˛ios savivaldos instituciju savo aktais spresti tu klausimu, kurie pagal Konstitucija priklauso tik istatymu leidejo Seimo kompetencijai.“

Kita vertus, nors, kaip mineta, Nutarimai Nr.666, Nr.689, Nr.1494 neteko savo teisines galios, i juose buvusi itvirtinta teisini reguliavima atsi˛velgtina kaip i taisykles, vertinant pareiškejos skundo reikalavimus del neteisetai paskaiciuotos darbo u˛mokescio dalies priteisimo pagristuma.

Sprend˛iant šio skundo reikalavimo pagristuma, svarbus paskutinis galiojes iš minetu Vyriausybes nutarimu – Nutarimas Nr.1494, kuriuo buvo iš dalies pakeistas Nutarimas Nr.689 taip, kad Nutarimu Nr.689 nustatyti tarnybiniai atlyginimai (koeficientai) suma˛inti (nustatyta, kad taikant koeficienta „1,75“ (vietoje buvusio koeficiento „2,5“) tarnybiniai atlyginimai apskaiciuojami nuo 2000 m. sausio 1 d.).  Iš paties Nutarimo Nr.1494 matyti, kad jis priimtas atsi˛velgiant „i sudetinga ekonomine bei finansine bukle“.

Atsi˛velgdama i teiseju atlyginimo teisiniu santykiu reguliavima, teiseju gauto atlyginimo dydi, Konstitucinio teismo 1995-12-06 , 1999-12-21, 2001-07-12 , 2006-03-28  nutarimuose ir 2000-01-12, 2006-08-08  sprendimuose suformuota oficialia konstitucine doktrina bei vadovaudamasi Konstitucijos 5, 6, 109 straipsniais, konstituciniais teisines valstybes, teisingumo, teisinio tikrumo ir saugumo, teisetu lukesciu apsaugos principais, Lietuvos aukšciausiojo teismo civiliniu bylu skyriaus plenarine sesija konstatavo, kad teisejai igijo teise gauti LR Vyriausybes 1997-06-24  nutarimu Nr.666 ir 1997-06-30  nutarimu Nr.689 nustatyto dyd˛io atlyginima. Ši igyta teise yra saugoma Konstitucijos, todel teisinemis priemonemis gintina nuo pa˛eidimu. Minetoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad nustacius, kad atlyginimas ieškovams (civiline byla Nr. 3K-P-187/2007) buvo suma˛intas bei suma˛intas atlyginimas joms mokamas ir pastaruoju metu del to, kad valstybeje buvo susiklosciusi itin sunki ekonomine, finansine padetis ir tokia padetis tebesitesia, kad atlyginimas suma˛intas laikantis proporcingumo principo, tai nebutu teisinio pagrindo konstatuoti ieškoviu teises pa˛eidima ir ja ginti. Tuo tarpu nustacius, kad atlyginimas teisejams buvo suma˛intas ne del to, kad valstybeje buvo susiklosciusi itin sunki ekonomine, finansine padetis arba kad jis (atlyginimas) suma˛intas nesilaikant proporcingumo principo, arba kad suma˛intas atlyginimas ieškovems mokamas pa˛eid˛iant galimybes ma˛inti teisejo atlyginima laikinuma, butu pagrindas konstatuoti, kad mineta ieškoviu teise yra pa˛eista, ir ja ginti.

Taigi, tiek Konstitucinio teismo oficialioje konstitucineje doktrinoje suformuluoti teiseju atlyginimo teisinio reguliavimo principai, tiek Lietuvos aukšciausiojo teismo praktika suponuoja išvada, kad bet koks teiseju atlyginimo ma˛inimas yra neteisetas, jei jis nera grind˛iamas itin sunkia ekonomine, finansine valstybes padetimi.

Teismu praktikoje, nagrinejant analogiškas bylas, ne karta pa˛ymeta, jog del 1999 m. kilusios finansines krizes nuo 1999 m. Lietuvoje buvo ˛enklus ekonominis nuosmukis, kuris truko iki 2003 metu. Veliau, t.y. nuo 2003 m., Lietuvos ekonomika sparciai augo, ekonomine situacija gerejo. Atsi˛velgus i tai, darytina išvada, jog nuo 2003 m. nebuvo objektyvaus pagrindo toliau taikyti ekonomines priemones, šiuo atveju – teiseju atlyginimu ma˛inima.

Vertinant skundo reikalavimams del darbo u˛mokescio dalies neišmokejimo pareiškejai einant teismo pirmininkes pareigas pagristuma, svarbus Konstitucinio teismo 2007-10-22 nutarimas, kuriame konstatuota, jog teiseju socialinio (materialinio) pobud˛io garantijos gali buti diferencijuojamos (paisant Konstitucijos) pagal su teisingumo vykdymu sprend˛iant bylas nesusijusius kriterijus, pavyzd˛iui, pagal asmens darbo teiseju trukme. Taciau tai anaiptol nereiškia, kad asmens darbo teiseju trukmes kriterijus gali buti pakeistas kitu, iš esmes skirtingu, kriterijumi, pavyzd˛iui, teises aktuose nustacius tam tikra kalendorine data (ja ivardijus tiesiogiai arba susiejus su kokiu nors teisiniu faktu, kaip antai, kokio nors teises akto isigaliojimu), nuo kurios asmeniui pradejus dirbti teiseju arba nutrukus jo igaliojimams tam tikros jam nustatytos (taikomos) socialines (materialines) garantijos skirtusi nuo tu, kurios nustatytos (taikomos) kitu tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teisejams. Taigi, tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teiseju atlyginimu negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io teisejo atlyginimai buvo nustatyti (inter alia pagal tai, ar asmuo pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to teismo teisejo atlyginima, ar po to). Vadinasi, pagal Konstitucija negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (nei bendro, nei individualaus), kad asmenims, paskirtiems kurio nors teismo teisejais, butu nustatytas kitoks (ma˛esnis arba didesnis) atlyginimas negu tame teisme jau dirbanciu teiseju; jeigu susiklostytu tokia teises taikymo praktika, jos nebutu galima konstituciškai pagristi.

Atsi˛velgus i tai, darytina išvada, jog nuo 2003 m. nebuvo objektyvaus pagrindo toliau taikyti ekonomines priemones, šiuo atveju – teiseju atlyginimu ma˛inima, o atsi˛velgus i Konstitucinio teismo 2007-10-22 nutarime pateiktus išaiškinimus, V. Z. einant teismo pirmininkes pareigas, vadovaujantis Nutarimu Nr.1494 (taikant suma˛inta darbo u˛mokescio koeficienta 1,75), suma˛intas teismo pirmininko atlyginimas buvo skaiciuojamas bei mokamas nepagristai.

Teismui pateikti skaiciavimai aptvirtina, kad V. Z. teismo pirmininko pavadavimo laikotarpiu nepriskaiciuotoji darbo u˛mokescio dalis (neatskaicius mokesciu) lygi 3059,46 Lt (b.l. 10).

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, pareiškejai iš Lietuvos valstybes priteistina 3059,46 Lt  neišmoketo darbo u˛mokescio dalis susijusi su laikotarpi nuo 2005-07-04 iki 2005-08-05 jos eitomis teismo pirmininko pareigomis.

              Sprend˛iant pareiškejos skundo reikalavimo del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies netinkamai taikant BMA reikalavimo pagristuma, svarbus yra Konstitucinio teismo 2001-07-12 nutarime pateiktas išaiškinimas, kad jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, susijusio su teiseju atlyginimu dyd˛iu itvirtinimu, neliko, o pagal Konstitucija teiseju atlyginimai, ju dyd˛iai gali buti nustatomi tik istatymu. Konstitucinis teismas savo 2006-08-08 sprendime pa˛ymejo, jog, istatymu leidejas nera ivykdes šios savo konstitucines pareigos, t. y. pataisyti teisini reguliavima nustatanti teisejo darbo u˛mokesti. Todel, nors vertinant ar teisejams nebuvo paskaiciuojamas bei mokamas suma˛intas atlyginimas analizuotinas, kaip mineta, negaliojanciuose LR Vyriausybes nutarimuose buves itvirtintas teisinis reguliavimas, nera jokiu teisiniu salygu, prielaidu teigti, jog skaiciuojant teiseju atlyginimus galetu buti taikomi kokie nors ˛emesnes juridines galios negu istatymai teises aktai, kurie buvo priimti po Konstitucinio teismo 2001-07-12 nutarimo isigaliojimo ir kurie butu susieje savyje itvirtinta teisini reguliavima su anksciau galiojusiu (ir tik del Konstitucinio teismo 2001-07-12 nutarimo taikomu) teisiniu reguliavimu. Priešingu atveju reiketu teigti, jog esa vel galima priimti poistatyminius teises aktus, reglamentuojancius teiseju atlyginimus, o taip butu pa˛eid˛iamas konstitucinis principas, kad teiseju atlyginimai, ju dyd˛iai gali buti nustatomi tik istatymu. Todel pareiškejos prašymas perskaiciuoti laikotarpiu  nuo 2004-05-01  iki 2007-12-31 gauta atlyginima, taikant LR Vyriausybes 2003-12-16 nutarimu Nr.1604 „Del bazines menesines algos ir bazinio valandinio atlyginimo padidinimo“ patvirtinta 115 Lt dyd˛io bazine menesine alga vietoje 105 Lt bazines menesines algos, patvirtintos LR Vyriausybes 1998-04-01 nutarimu Nr.382 „Del biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo u˛mokescio, valstybines socialinio draudimo bazines pensijos ir minimaliu dyd˛iu didinimo“, o nuo 2008-01-01 taikant LR Vyriausybes 2007-09-26 nutarimu Nr.1023 „Del bazines menesines algos ir bazinio valandinio atlyginimo padidinimo“ patvirtinta 128 Lt dyd˛io bazine menesine alga, bei priteisti iš Lietuvos valstybes neišmoketos atlyginimo dalies skirtuma yra nepagristas ir atmestinas.

Teismui nustacius, jog pareiškejos reikalavimas del netinkamo BMA taikymo skaiciuojant pareiškejai darbo u˛mokesti atmestinas, netenkintinas ir išvestinis iš šio reikalavimo prašymas ipareigoti Lietuvos valstybe apskaiciuojant pareiškejai darbo u˛mokesti nuo 2008-01-01 ir veliau taikyti kintamaji bazines menesines algos dydi.

 

Remiantis išdestytu ir vadovaujantis LR administraciniu bylu teisenos ist. 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., 129 str., teismas

                                                        nusprende:

 

pareiškejos V. Z. skunda tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybes V. Z. 3059,46 Lt  (tris tukstancius penkiasdešimt devynis litus 46 cnt.) neišmoketa darbo u˛mokescio dali u˛ laikotarpi nuo 2005-07-04 iki 2005-08-05 einant Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigas.

Kitoje dalyje skunda atmesti

 

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skunda šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma

 

 

 

Teiseja                                                                                                                      Mefodija Povilaitiene