Administracinė byla Nr. eI-3322-821/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01513-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,
dalyvaujant skundą pateikusios atsakovės atstovei A. Č.,
pareiškėjo atstovui advokatui Raimundui Moisejevui,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo, pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Translukta“, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija,
Teismas
n u s t a t ė :
Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – ir Agentūra, atsakovė) su skundu (I t., b. l. 1-9) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019-03-19 sprendimą Nr.21R-199(AG-136/01-2019) ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skunde nurodė, jog Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti NMA 2019-01-08 sprendimą ir įpareigoti pakartotinai atlikti tyrimą – paskirti ekspertizę ir vadovaujantis jos rezultatais priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Paaiškino, jog Agentūra, įtarusi pareiškėjos įgyvendinto projekto pažeidimus, jog pareiškėja įsigydama žvakių gamybos liniją dirbtinai užaukštino kainas, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atliko pažeidimo tyrimą. Nustačiusi projekto pažeidimų, informaciją pateikė Lietuvos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerijai) siūlydama pritarti sprendimui taikyti sankciją – dalies išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t.y. susigrąžinti 133 547,51 Eur. Ministerija šiam siūlymui 2018-12-12 posėdyje pritarė.
Paaiškino, jog gavusi 2018-04-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos raštą Nr.25/9-1-4-5882 apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr.07-6-00011-16 pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 203 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 216 str. 1 d. požymius, susijusius su paramos gavėjų (E. V., UAB „Pyplių ūkis“, UAB „Translukta“, A. S.) projektais, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Remiantis FNTT analize nustatyta, kad tikslu įgyti nepagrįstai didelę paramos lėšų sumą, atikus fiktyvius viešuosius prikimus, tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir pareiškėjos 2015-05-12 pasirašyta sutartis už 366 751,00 Eur su PVM (arba 303 100, 00 Eur be PVM) dėl žvakių gamybos linijos įsigijimo. Realiai iš Lenkijos gamintojo „Dolecki“ įranga pirkta už 98 712,52 Eur, o siekiant pagrįsti neva 366 751,00 Eur apmokėjimą buvo imituojami pavedimai su ta pačia pinigų suma, juos atliekant tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir pareiškėjos po kelis kartus iš pradžių pervedant, o po to susigrąžinant. Agentūra pažeidimo tyrimo metu kreipėsi į Lenkijos gamintoją „Dolecki“ su prašymu pateikti minėtos įrangos kainas 2015 m. Po telefoninio pokalbio, atsakydamas į paklausimą el. paštu gamintojas nurodė, jog ši įranga kainavo 399 710,00 zlotus, t.y. 99 474,89 Eur (pagal 2015-05-06 valiutos kursą). Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo nustatyta, kad Lenkijos gamintojas „Dolecki“ išrašė UAB „Pyplių ūkis“ dvi sąskaitas faktūras dėl įsigytos žvakių gamybos linijos, t.y. 2015-06-25 sąskaitą faktūrą Nr.42/6/2015, kurioje nurodyta kaina 404 010,00 zlotai, ir 2015-06-06-25 sąskaitą faktūrą Nr.43/6/2015, kurioje nurodyta kaina 3422,00 zlotai, t.y. iš viso už 407 432,00 zlotus (97 642,29 Eur) (valiutos keitimo kursas birželio 25 d. buvo 1 Eur – 4,1727 zlotai) Už žvakių gamybos liniją pareiškėjai buvo kompensuota 197 015,00 Eur (303 100,00 x 65 proc. (intensyvumas) = 197 015,00 Eur). Remiantis iš Lenkijos gamintojo „Dolecki“ gauta informacija žvakių gamybos linija kainavo 97 642,29 Eur, todėl pritaikius intensyvumą turėjo būti kompensuota 63 467,49 Eur (97 642,29 x 65 proc. (intensyvumas) = 63 467,49 Eur, viršija 197 015,00 Eur – 63 467,49 Eur = 133 547,51 Eur), todėl buvo apskaičiuota grąžintina paramos dalis 133 574,51 Eur. Agentūra nustatė, jog tinkamai nevykdydama veiklos pareiškėja pažeidė Paramos sutarties 25.4 ir 25.24 papunkčius. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, (pareiškėja įsigijo investiciją (žvakių gamybos liniją) už didesnes kainas), jo mastą ir sunkumą (UAB „Pyplių ūkis“ įrangą įsigijo už 97 642,29 Eur, o pareiškėjai pardavė už 366 751,00 Eur, t.y. kainą užaukštino 3,76 karto arba 269 108,71 Eur), vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 p., 253 p. Įgyvendinimo taisyklių 67 p., Paramos sutarties 25.4, 25.24 p., pareiškėjai pritaikyta sankcija – susigrąžinti dalį išmokėtų paramos lėšų 133 547,51 Eur.
Agentūra nesutinka su Komisijos sprendimu, pažymėdama, jog jame pateikiama prieštaringų argumentų. Viena vertus teigiama, jog tam, kad nustatyti aplinkybę, jog prekė buvo įsigyta padidinta kaina, Agentūra privalo užsakyti ekspertizę, kita vertus, pripažįstama, jog pateikti duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėja prekę įsigijo padidinta (rinkoje egzistuojančių kainų vidurkį viršijančia) kaina, kadangi jai prekę pardavęs tiekėjas už ją sumokėjo ženkliai (3,67) karto pigiau. Nesutinka su Komisijos sprendimo išvada, jog Agentūra šiuo atveju, atlikdama pažeidimo tyrimą, privalėjo užsakyti ekspertizę, o jos neatliktus, sprendimu taikoma paramos susigrąžinimo sankcijos suma nėra pagrįsta tinkamai nustatytu rinkoje egzistuojančių kainų vidurkio viršijimu. Kitoje byloje (2019-03-20 Komisijos sprendimas Nr.21R-200(AG-135/03-2019) Komisija sprendė, jog nėra pagrindo naikinti UAB „Pyplių ūkis“ ginčijamo Agentūros sprendimo, kuriuo buvo nustatyta, kad 4 mobilių prekyviečių kaina buvo padidinta 4,9 karto. Skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju Agentūra priimdama sprendimą nustatytus faktus (prekių įsigijimą už užaukštintą kainą) savarankiškai įvertino ir susiejo su pažeistomis teisės normomis. Nors Komisija Agentūros sprendimą panaikino, kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų, tačiau sprendime aiškiai nurodyta, kodėl buvo taikoma tokio dydžio sankcija.
Pareiškėja atsiliepime su atsakovės Agentūros skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 59-74).
Paaiškino, kad Komisija pagrįstai nusprendė panaikinti Agentūros sprendimą. Pažymi, jog Agentūros sprendimas pažeidžia daugiau teisinių reikalavimų, nei nurodė Komisija ir pateikia argumentus dėl jų. Pareiškėja pilnai ir tinkamai įgyvendino projektą pagal pasirašytą paramos sutartį. Nenuosekli Komisijos praktika nesudaro pagrindo teigti, kad ekspertizė neturi būti atliekama. Pažymi, jog Administravimo taisyklių 197.1.8, 197.3.15 ir 253.91 p. įpareigoja Agentūrą atlikti ekspertizę tuo atveju, jeigu Agentūrai kyla įtarimai, kad prekių paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė, todėl ji privalėjo atlikti ekspertizę, jei laikėsi nuomonės, kad žvakių gamybos linijos kaina yra padidinta. Šioje byloje Agentūra nepasitelkė jokių konsultantų ar ekspertų nesinaudojo jokiomis ekspertų konsultacinėmis išvadomis, todėl neturėjo teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad žvakių gamybos linija įsigyta padidinta kaina. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-98-438/2019 nustatė VAĮ 8 str. pažeidimą, nes Agentūra neatliko ekspertizės, kuri galėtų pagrįsti, kad prekės buvo įsigytos padidintomis kainomis. Pareiškėja tiesiog paskelbė viešąjį pirkimą, kuriame dalyvavo UAB „Pyplių ūkis“, todėl neprivalėjo domėtis iš kur ir kokiomis sąlygomis UAB „Pyplių ūkis“ įsigijo atitinkamas prekes.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepimu atsakovo Agentūros skundą prašo tenkinti (I t .b.l. 45-48). Atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsakovė.
Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens Ministerijos atstovas palaikė Agentūros skundą ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje pareiškėjos advokatas su skundu nesutiko, skundą prašė atmesti. Pažymėjo, kad teikdamas atsiliepimą suklydo reikšdamas savarankiškus reikalavimus, pareiškėja Komisijos sprendimo neginčija.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilęs dėl 2019-03-19 Komisijos sprendimo Nr.21R-199(AG-136/01-2019) (b.l. 22-27), teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-03-23 Agentūra su pareiškėja pasirašė paramos sutartį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Paramos sutartis), kuria susitarė, jog Agentūra projekto įgyvendinimui suteiks iki 200 000 Eur (Komisijos byla, I t. b.l. 68-79). Šios sutarties 1.1 p. pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos sutarties 2 p. numatyta, jog pareiškėjai šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 200 000 Eur (65 proc.) visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Agentūra 2019-01-08 sprendimu Nr. SKP-1 už tai, kad paramos gavėja įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už didesnes kainas pritaikė sankciją - susigrąžinti dalį išmokėtų paramos lėšų 133 574,51 Eur. Sprendime pažymima, jog remiantis FNTT analize, „tikslu įsigyti nepagrįstai didelę paramos lėšų sumą, atlikus fiktyvius viešuosius pirkimus, tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir UAB „Translukta“ 2015 m. gegužės 12 d. pasirašyta sutartis už 266 751,00 Eur su PVM (arba 303 100,00 Eur be PVM) dėl žvakių gamybos linijos įsigijimo. FNTT analizės metu nustatyta, kad realiai Lenkijos gamintojo „Dolecki“ įranga pirkta už 98 712,52 Eur, o siekiant pagrįsti neva 366 751,00 Eur apmokėjimą buvo imituojami pavedimai su ta pačia pinigų suma, juos atliekant tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir UAB „Translukta“ po kelis kartus iš pradžių pervedant, o po to susigrąžinant“. Agentūra pažeidimo tyrimo metu kreipėsi į Lenkijos gamintoją „Dolecki“ su prašymu pateikti minėtos įrangos kainas, o telefoninio pokalbio metu įrangos gamintojas teigė, jog įrangą pardavė būtent UAB „Pyplių ūkis“. Atsakydamas į paklausimą el. paštu gamintojas nurodė, jog ši įranga kainavo 99 474,89 Eur (399 710,00 zlotus) (pagal 2015-05-06 valiutos kursą). Susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr.07-6-00011-16 medžiaga buvo nustatyta, kad Lenkijos gamintojas „Dolecki“ išrašė UAB „Pyplių ūkis“ dvi sąskaitas faktūras dėl įsigytos žvakių gamybos linijos (2015-06-25 sąskaitą faktūrą Nr.42/6/2015, kurioje nurodyta kaina 404 010,00 zlotai, ir 2015-06-06-25 sąskaitą faktūrą Nr.43/6/2015, kurioje nurodyta kaina 3422,00 zlotai), iš viso už 407 432,00 zlotus (97 642,29 Eur) (valiutos keitimo kursas birželio 25 d. buvo 1 Eur – 4,1727 zlotai). Už žvakių gamybos liniją pareiškėjai buvo kompensuota 197 015,00 Eur. Remiantis iš Lenkijos gamintojo „Dolecki“ gauta informacija žvakių gamybos linija kainavo 97 642,29 Eur, todėl Agentūra nustatė, jog pareiškėjai turėjo būti kompensuota 63 467,49 Eur (97 642,29 x 65 proc. (intensyvumas) = 63 467,49 Eur. Agentūra apskaičiavo 133 574,51 Eur grąžintiną paramos dalį (197 015,00 Eur – 63 467,49 Eur = 133 547,51 Eur).
Pareiškėja nesutikdama su Agentūros 2019-01-08 sprendimu taikyti sankciją šį sprendimą apskundė Komisijai (Komisijos byla, I t., b. l. 1–10), kuri skundžiamu 2019-03-19 sprendimu Nr.21R-199(AG-136/01-2019) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Agentūros 2019-01-08 sprendimą ir įpareigojo Agentūrą pakartotinai atlikti tyrimą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (b.l. 39-47, Komisijos byla, II t. b.l. 136-141).
Nesutikdama su Komisijos sprendimu Agentūra skundu kreipėsi į teismą prašydama šį sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti.
2019-01-08 sprendime taikydama paramos dalies susigrąžinimo sankciją Agentūra vadovavosi Administravimo taisyklių 197.1.8 p., 197.3.1 p., 197.3.14 p., 253.91 p., 253.13 p., Paramos sutarties 25.4 p., 25.24 p., 21.1 p. Taip pat Žemės ūkio ministro 2011-09-26 įsakymu Nr.3D-698 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (veikiančios ar naujau įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau ir Įgyvendinimo taisyklių) 11 p., 24.1 p., 67 p.
Įgyvendinimo taisyklių 67 p. nustatyta, jog paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant šiose taisyklėse, paramos paraiškoje ir sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomo sankcijos numatytos Administravimo taisyklėse.
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės, aktuali redakcija galiojanti nuo 2015-10-31), 5.9 p. nustatyta, kad Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas <...> užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Administravimo taisyklių 5.10 p. be kita ko numatyta, jog siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublik?s finansinius interesus administruojant paramą, Agentūra priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).
Pagal Administravimo taisyklių 197 p. paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai paramos gavėjas pažeidžia paramos Programos gavimo ir naudojimo sąlygas (Administravimo taisyklių 253 p.), t.y. kai pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą kainą (remiantis Agentūros atliktos užsakomosios ekspertizės išvadomis) (253.91p. ), pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (253.13 p.). Nustačiusi pažeidimus Agentūra atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas (Administravimo taisyklių 255 p.). Viena iš nurodytame skirsnyje numatytų sankcijų rūšių yra paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 punktuose nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; pažeidė kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.
Visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisija iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, panaikino pareiškėjo ginčytą Agentūros 2019-01-08 sprendimą ir įpareigojo Agentūrą pakartotinai atlikti tyrimą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Nesutikdama su šiuo Komisijos sprendimu skundą teismui pateikė Agentūra, todėl teismas pasisakys tik dėl Agentūros skunde išdėstytų argumentų, kuriais ginčijamas Komisijos priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčijamame sprendime Komisija, įvertinusi Administravimo taisyklių 5.10 p., 253.91p., 197.1.8 p. ir 197.3.15 p. nuostatas, nurodė, jog tam, kad nustatyti aplinkybę, kad prekė įsigyta padidinta kaina, Agentūra privalo užsakyti ekspertizę, kurios metu turi būti nustatomas rinkoje egzistuojančių prekių kainų vidurkis, t.y. ekspertizė turi būti atliekama analizuojant ne vieno gamintojo (tiekėjo) rinkoje siūlomas (egzistuojančias) kainas. Neatlikus ekspertizės, sprendimu taikoma paramos susigrąžinimo sankcijos suma nėra pagrįsta tinkamai nustatytu rinkoje egzistuojančių kainų vidurkio viršijimu, todėl sprendimas nepagrįstas pagal Viešojo administravimo 8 str. 1 d. nuostatas.
Nesutikdama su Komisijos sprendimu Agentūra nurodo, jog teisės aktų nuostatos ir teismų praktika jai suteikia teisę prireikus pasitelkti ekspertus, tačiau neįpareigoja to daryti visais atvejais. Nagrinėjamu atveju Agentūra savarankiškai įvertino nustatytus faktus (prekių įsigijimą už užaukštintą kainą) ir juos susiejo su pažeistomis teisės normomis.
Su šiais Agentūros argumentais teismas sutinka iš dalies. Kaip matyti iš 2018-01-08 Agentūros sprendimo, jame nurodoma, jog sprendimas priimtas vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1 p., 197.1.8 p. ir 197.3.14 p. Administravimo taisyklių III skirsnyje yra numatytos trys sankcijų rūšys (paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas), kurios taikomos priklausomai nuo paramos gavimo stadijos. Nors Agentūra taikydama sankciją, be kita ko, vadovavosi 197.1.8 p., tačiau Administravimo taisyklių 197.1 p. nustato atvejus, kuomet yra taikomas paramos gavėjui dar neišmokėtų paramos sumų sumažinimas. Nagrinėjamu atveju Agentūra taikė jau išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją, kuri numatyta 197.3 p. ir, kaip matyti iš 2018-01-08 sprendimo, vadovavosi Administravimo taisyklių 197.3.1 p. (vykdydamas projektą pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu) ir 197.3.14 p. (pažeidė kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Komisija sprendimą priėmė įvertinusi 197.1.8 p. ir 197.3.15 p. nuostatas, tačiau, kaip jau buvo minėta, 197.1.8 p. šiuo atveju negalėjo būti taikomas, o 197.3.15 p. priimdama 2018-01-08 sprendimą Agentūra nesivadovavo, todėl Agentūra 2019-01-08 sprendime nepagrįstai rėmėsi 197.1.8 p., ir atitinkamai Komisijos sprendime šio ir 197.3.15 p. punkto nuostatos analizuotos nepagrįstai.
2019-01-08 sprendime Agentūra vadovavosi Administravimo taisyklių 253.91p., numatančiu, jog pažeidimas nustatomas, kai pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą kainą (remiantis Agentūros atliktos užsakomosios ekspertizės išvadomis), o Agentūros ginčijamame sprendime Komisija nurodė, jog nagrinėjamu atveju, taikydama šį punktą Agentūra privalėjo užsakyti ekspertizę. Pažymėtina, jog priimdama 2019-01-08 sprendimą Agentūra be minėto punkto rėmėsi ir 253.13 p., numatančiu, jog pažeidimas nustatomas, kai pažeidžiamos kitos paramos skyrimo ir naudojimo sąlygos ir savo sprendimą taikyti dalies paramos susigrąžinimo sankcijas grindė paramos sutarties 25.4 p., 25.24 p., 21.1 p. pažeidimu. Apskaičiuodama grąžintinos paramos dalį (133 574,51 Eur) Agentūra atliko savarankišką tyrimą ir nustatė, jog pareiškėjai įgyjant investicijas (Lenkijos gamintojo „Dolecki“ žvakių gamybos liniją) jų kaina buvo padidinta 3,67 karto, o pati įranga įsigyta iš paramos gavėjo UAB „Pyplių ūkis“ dėl kurio, kaip ir dėl pareiškėjos, veiksmų FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.07-6-00011-16 pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 203 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 216 str. 1 d. požymius, susijusius su paramos gavėjų (E. V., UAB „Pyplių ūkis“, UAB „Translukta“, A. S.). Išvadas dėl kainos padidinimo Agentūra padarė įvertinusi Lenkijos gamintojo „Dolecki“ UAB „Pyplių ūkis“ išrašytas sąskaitas faktūras (Komisijos byla, I t. b.l. 146,147,148) bei elektroninį susirašinėjimą su šiuo juridiniu asmeniu (Komisijos byla, II t, b.l. 35-38), kurie surašyti lenkų kalba.
ABTĮ 86 str. 2 d. nustatyta, jog įvertinęs teismo posėdyje įrodymus, teismas sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, juos teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Teismas turi imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos.
Pažymėtina, jog tiek atsakovė, tiek Komisija savo išvadas iš esmės grindė dokumentais (sąskaitomis faktūromis, važtaraščiu ir elektroniniu susirašinėjimu), kurie surašyti lenkų kalba ir išversti į valstybinę lietuvių kalbą nebuvo. Teismo posėdžio metu teismui į tai atkreipus atsakovės dėmesį, šių dokumentų vertimai nebuvo pateikti. Taigi byloje nesant dokumentų įvertinus kuriuos būtų galima įvertinti ir patikrinti atsakovo sprendime nurodytų teiginių tikrumą, t.y. kokios komplektacijos prekės buvo įsigytos UAB „Pyplių ūkis“ ir vėliau parduotos pareiškėjai. Teismas negali šių įrodymų betarpiškai ištirti ir įvertinti, todėl kartu negali pasisakyti dėl atsakovo 2019-01-08 sprendime padarytų išvadų dėl taikytos sankcijos dydžio.
Teismas, įvertinęs 2019-01-08 sprendimą, ir bylos medžiagą konstatuoja, jog Komisija sprendime iš esmės pagrįstai nurodė, jog iš sprendimo turinio nėra aišku, kaip apskaičiuota grąžintinų lėšų suma, o atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, todėl Komisijos pagrįstai buvo panaikintas. Tačiau, teismas nesutinka su Komisijos sprendimo išvada, jog atlikdama pakartotinį pažeidimo tyrimą Agentūra privalo užsakyti nepriklausomų ekspertų ekspertizę. Pažymėtina, jog Administravimo taisyklių nuostatos (5.9 ir 5.10 p.) suteikia Agentūrai teisę (ne pareigą) pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Atlikti užsakomąją ekspertizę Agentūra turėtų tuomet, jei pakartotinio tyrimo metu vadovautųsi išskirtinai Administravimo taisyklių 253.91p., numatančiu, jog pažeidimas nustatomas, kai pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą rinkos kainą. Nagrinėjamu atveju sprendime Agentūra nurodė, jog remiasi FNTT atlikta analize, kurios metu nustatyta, kad realiai Lenkijos gamintojo „Dolecki“ įranga pirkta už 98 712,52 Eur, o siekiant pagrįsti neva 366 751,00 Eur apmokėjimą buvo imituojami pavedimai su ta pačia pinigų suma. Tačiau byloje nėra šiuos atsakovės teiginius pagrindžiančių įrodymų.
Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, jog Komisija iš esmės pagrįstai sprendė, kad Agentūros 2019-01-08 sprendimas nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, todėl naikintinas, todėl Agentūros skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos sprendimą ir atmesti pareiškėjos skundą, netenkinamas.
Byloje pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiančius dokumentus pateikė 2019-08-20 raštu (I t. b.l. 97-99).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės skundas atmestas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad pareiškėja įgijo teisė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos advokatas atsiliepimu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o jas pagrindžiančius dokumentus pateikė 2019-08-20 raštu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 2019-08-19 sąskaitoje nurodoma, jog pareiškėja patyrė 3751,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už susipažinimą su skundu, atsiliepimo rengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, kelionę į teismą, dalyvavimą teismo posėdyje.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais - 2,5, už vieną dalyvavimo teismo posėdyje valandą – 0,1. Pažymėtina, jog atsiliepimo parengimas apima ir susipažinimą su skundu bei teisines konsultacijas. Prašyme taip pat prašoma priteisti 150 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, kuris truko 1 val.
Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2019 m. I ketvirtį (atsiliepimas pateiktas 2019-05-21) sudarė 1262,70 Eur, rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už atsiliepimo parengimą buvo 3156,75 Eur (2,5 x 1262,70 Eur) 1 valandos trukmės teismo posėdžiui yra 126 Eur (1262,70 Eur x 0,1 x1). Pareiškėjo prašoma priteisti už atsiliepimo parengimą ir pasirengimą teismo posėdžiui bylinėjimosi išlaidų suma viršija rekomenduojamas sumas, todėl ji mažintina. Teismas pažymi, jog atsiliepimas parengtas skundo Komisijai pagrindu, jame nurodyti tie patys klausimai, kuriuos pareiškėjas kėlė kreipdamasis į Komisiją. Dalį pareiškėjos atsiliepimo atsisakyta priimti teismo 2019-08-21 nutartimi. Įvertinus tai, kad atsakovo procesinis dokumentas ir yra didelės apimties, tačiau iš esmės jame nėra išsamiai pasisakyta dėl atsakovės skundo argumentų, pareiškėjo skundo išlaidos yra realiai patirtos, teismas sprendžia, jog pareiškėjai iš atsakovės priteistina 400 Eur už atsiliepimo parengimą ir 126 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje. Todėl iš viso priteistina 526 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos UAB „Translukta“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
Iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros (juridinio asmens kodas 288739270) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Translukta“ (juridinio asmens kodas 302655438) naudai priteisti 526 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Iveta Pelienė