Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-341-337/2015

Proceso Nr. 4-54-3-00037-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

Teisėjas Rimvydas Žukauskas

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Zarasų rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje A. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 str. 1 d. ir 413 str. 1 d. už tai, kad ji samdė V. G. nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties pardavėjos pareigoms atlikti, kad A. S. asmeniui mokėjo algą (apskaitos suvestinėse, V. G. 2014 m. vasario – lapkričio mėn. priskaičiuota alga 10 173,50 Lt), aprūpino darbo priemonėmis (prekybai įrengtas automobilis (duomenys neskelbtini) prekėmis (pagal prekių suvestines, V. G. 2014 m. sausio – lapkričio mėn. išduota prekių už 310 114,41 Lt), dengė veikloje patirtas išlaidas (pagal V. G.  paaiškinimą apmokėjo verslo liudijimo įsigijimo išlaidas ir kuro išlaidas), iš veiklos gavo pajamas (2014 m. sausio – lapkričio mėn. - 212 974,84 Lt), taip pat samdė R. K. ir M. P., nurodytą veiklą vykdė neįregistravusi individualios veiklos, šiais veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 2 d., 3 d. reikalavimus bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d., reikalavimus, teiseną A. S. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 172 str. 1 d. ir 413 str. 1 d., įvykių ir sudėties.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir A. S. skirti administracinę nuobaudą. Institucija vardija byloje surinktus įrodymus ir cituoja skundžiamą nutarimą bei tvirtina, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad V. G.  pateikti paaiškinimai, kurie grindžiami rašytiniais įrodymais (sąsiuviniai, automobilio panaudos sutartis), yra nepatikimi ir jais negali būti vadovaujamasi. Teismas nepagrįstai atmeta sąsiuvinių, kuriuose Institucijos vertinimu, fiksuotos ūkinės operacijos, pinigų išmokėjimo informacija ir kt., kopijas, nes šios kopijos yra patvirtintos Institucijos pareigūno, be to, šiuose sąsiuviniuose daryti įrašai, kurie pagal V. G.  paaiškinimus ir informacijos turinį (prekių pavadinimai, kiekiai, kainos, išdavimo datos, asmenų, kuriems išduodamos prekės, vardai, prekių likučių ir skolų suvestinės, piniginė ir procentinė atlyginimo išraiška, inventorizacijų duomenys ir kt.) laikytini ūkinių operacijų registrais. Nors formaliai ir nėra nustatytos formos, išlaikomi reikalavimai rekvizitams ir informacijai, tačiau iš jų galima nustatyti ūkinių operacijų turinį. Atsižvelgiant į tai, sąsiuviniai turėtų būti pripažįstami svarbiais ir laikytini pagrindiniais įrodymais. Institucija nesutinka ir su apylinkės teismo pateiktu byloje esančios automobilio panaudos sutarties vertinimu, nes mano, kad po tokio pobūdžio sutarties turiniu, kai neatlygintinai suteikiamos veiklos priemonės, yra slepiama nelegali veikla. A. S. savarankiškos individualios prekybinės veiklos nebuvo įregistravusi. Sąsiuviniai, kuriuose A. S. fiksuotos ūkinės operacijos, įrodo, kad ji kontroliavo pinigų ir prekių srautus, inventorizuodavo skolas, prekių likučius, apskaičiuodavo darbo užmokestį. Įvertinus A. S. pripažinimą, kad ji seseriai ir V. G. padėjo tvarkyti apskaitą, V. G.  paaiškinimą, kad sąsiuviniuose įrašus darė A. S., darytina išvada, kad A. S. vykdė savarankišką komercinę veiklą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 1 d. iš byloje esančių įrodymų taip pat darytina išvada, kad V. G.  vykdė pardavėjos pareigas, nors darbo sutartis sudaryta nebuvo. Pažymi, kad A. S. atitinka ir darbdaviui, kaip asmeniui, keliamus reikalavimus dėl amžiaus, teisnumo bei veiksnumo. 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. prašo palikti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų nepadarė ir teismas pagrįstai bylą nutraukė. Byloje surinkti įrodymai ne patvirtino, o atvirkščiai, paneigė jos kaltę. Tuo tarpu Institucijos skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netiksliai, o jį surašiusios V. K. teisme duoti paaiškinimai neaiškūs ir neapibrėžti. V. G.  teisme duoti parodymai patvirtina, kad ji savarankiškai vykdo individualią veiklą ir jokių darbo santykių tarp jų nebuvo ir negalėjo būti. Iš V. G.  paaiškinimų buvo visiškai neaišku, kaip ir kokiu būdu ji (A. S.) V. G. mokėjo algą, V. G.  pateiktuose sąsiuviniuose žodis „alga“ minimas tik keliose vietose, V. G.  nepaaiškino, kaip pagal šiuos sąsiuvinius nustatyti, kas, kam ir kada galėtų mokėti algą, prie algos išmokėjimo įrašų nėra jokių vardų ir pavardžių, kam ta alga išmokėta, nėra užfiksuoto periodiško algos mokėjimo, taip pat neaišku, kokiomis darbo priemonėmis buvo aprūpinta V. G. . Panaudos sutartimi V. G. buvo suteikusi naudotis ne automobilį „Mercedes Benz 311“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklausė G. B., o kitą, t.y. automobilį „Mercedes Benz 311“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo sudariusios žodinį susitarimą, kad už naudojimąsi automobiliu V. G.  savo sąskaita jį pritaikys prekybai. Tokiu būdu pati tikėjosi vėliau pradėti savarankišką veiklą. Visus automobilio pagerinimus atliko V. G. , bet dėl dažnų automobilio gedimų ji (A. S.) neturėjo galimybės juo naudotis pagal paskirtį. V. G.  paaiškino, kad pati užsako ir priima prekes. Sąskaitose-faktūrose, kurios yra prekių priėmimo dokumentai, yra pačios V. G.  parašai. V. G.  buvo suinteresuota negauti baudos už veterinarinių ir buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimą, todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai apskundė ją. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir sąsiuvinių įrodomąją galią. Apklausiama teisme V. G.  nepaneigė aplinkybės, kad per visą sąsiuvinių turėjimo laikotarpį ji turėjo galimybę padaryti iš esmės bet kokius įrašus šiuose sąsiuviniuose ir pakeisti ar papildyti juose buvusią informaciją. Apžiūrint sąsiuvinius vizualiai matyti, kad juose yra trijų skirtingų asmenų ranka daryti įrašai. Iš sąsiuvinių neįmanoma nustatyti jokio ūkinių operacijų turinio. Šiuo metu prižiūri A. B. sandėlį, kurį jis buvo suteikęs naudotis asmenims nemokamai už minimalią pastato priežiūrą, dabar prižiūri ji, nes sandėlis yra tuščias, o A. B. serga, ir kaip sandėlį prižiūrintis asmuo prižiūrėdavo ir tai, kad asmenys pasiimtų tik jiems priklausančias prekes. Pažymi, kad pati niekada nėra vykdžiusi savarankiškos veiklos prekybos maisto prekėmis srityje. Šiuo metu yra samdoma darbuotoja, dirba pardavėja. Teisme duoti parodymai, kad padėjo seseriai tvarkyti buhalterinę apskaitą, nereiškia ir neįrodo, kad savarankiškai vykdė ūkinę komercinę veiklą. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo V. G.  darbdavys. Nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo nelegalaus darbo požymių.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Ž. T. Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Ž. T. Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta įrodymų patvirtinančių, jog A. S. padarė ATPK 411 str. 1 d., 172 str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta pagrįstai.

Institucija apeliaciniame skunde dėsto duomenis, kurie, jos vertinimu, pagrindžia A. S. kaltę, tačiau, kaip matyti, šie duomenys (pačiai A. S. kategoriškai neigiant savo kaltę) tėra tik iš esmės vienintelės liudytojos V. G.  parodymai, kuri, kaip pažymėjo apylinkės teismas, yra suinteresuota šioje byloje – administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. buvo surašytas po to, kuomet V. G., dirbančią pagal verslo liudijimą, įsigijusią kasos aparatą ir užsiimančią išvežiojamąja prekyba, patikrino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba bei nustatė tam tikrus pažeidimus (15 b.l.) ir ši, siekdama išvengti galimai gresiančios atsakomybės, nurodė, kad A. S. neteisėtai vertėsi komercine ūkine veikla (58 b.l.). Be to liudytoja V. G.  Institucijai pateikė sąsiuvinius, kuriuose buvo fiksuoti ūkiniai įvykiai bei, pasak liudytojos, kurie buvo pildomi A. S. (teismo posėdyje paaiškino, jog buvo pildomi taip pat ir A. B. bei R. K. (57 b.l.). Konstatuotina, jog šie sąsiuviniai pagrįstai nebuvo vertinti kaip įrodymas, kadangi jie nei patvirtina nei paneigia A. S. kaltę padarius jai inkriminuotus pažeidimus – akivaizdžiai matyti, jog buvo pildomi ne vieno asmens, juose nėra informacijos apie asmenis atlikusius įrašus. Taip pat Institucija tvirtina, jog A. S. kaltę pagrindžia ir sąrašas liudytojų, kurių įregistruota individuali veikla buvo susijusi su A. S. ir buvo stebimi galimi darbo santykiai. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymų patvirtinančių A. S. darbo santykius su kitais asmenimis nėra (Institucijos nurodomi asmenys net nebuvo apklausti pačios Institucijos, taigi nėra, net kokias aplinkybes jie patvirtinų), o ir protokolas dėl nelegalaus darbo A. S. buvo surašytas tik dėl liudytojos V. G. . Tuo tarpu teisme apklausti liudytojai M. P. bei R. K. teigė patys užsiimantys išvežiojamąja prekyba pagal verslo liudijimus (61 b.l.).

Taigi byloje nėra jokių įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad V. G.  nelegaliai dirbo A. S., o ši atitinkamai vykdė neteisėtą komercinę ūkine veiklą, gavo iš jos pajamas ar siekė tokias pajamas gauti. Kaip matyti Institucijos atstovė teismo posėdžio apylinkės teisme metu teigė, kad A. S. veikla buvo stebima bei duomenys apie ją renkami nuo 2010 metų, tačiau, vėlgi, jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti šiai kuriuo nors laikotarpiu vertusis neteisėta komercine ūkine veikla byloje nėra pateikta. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidėjos kaltei pagrįsti, nors asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija.

Įvertinęs visus šioje byloje esančius duomenis apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas – teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė teisės normas. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                Evaldas Vanagas