Administracinė byla Nr. TA-284-556/2022

 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00009-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas), 1 200 Eur neturtinę žalą.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas) buvo laikomas nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: kamerose ploto teko žymiai mažiau, jose buvo laikomas maksimalus suimtųjų skaičius pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių, patalpa perpildyta baldais, kurie ribojo judėjimą kameroje. Kameros nebuvo skirtos gyventi, o jos priskiriamos sanitarinio mazgo patalpoms. Tualetas įrengtas toje pačioje erdvėje, be atskiros vėdinimo sistemos, o tai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kamerose kaupėsi drėgmė, pelėsis, jas vėdinti pro langą trukdė įrengtos grotos, šaltuoju metų laikotarpiu atidarius langą, kameroje laikėsi lauko temperatūra. Buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iš jo sklido nemalonus kvapas. Pareiškėjui nebuvo suteiktas joks užimtumas už kameros ribų, nebuvo pakankamai sudarytos sąlygos pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla – mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, žiūrėti videofilmus ir pan. Pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu tik vieną kartą per savaitę. Kamerose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.

3.       Pareiškėjas teigė, jog netinkamos kalinimo sąlygos jam sukėlė daug nemalonių emocinių patyrimų, ypatingai didelius orumo pažeminimus, psichologinių problemų, baimių, kompleksų ir fobijų, nepilnavertiškumą, susierzinimą, blogą savijautą, todėl jis patyrė neturtinę žalą

4.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.       Šiaulių TI nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam suaugusiam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 kv. m nepilnamečiui asmeniui. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, taigi kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas – durimis arba užuolaidėle, todėl teiginiai dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai ir dėl kitų pažeidimų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovo atstovui už ginčo laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už ginčo laikotarpį negali būti tenkinamas.

II.

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.2 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 30 (plotas 23,37 kv. m), Nr. 86 (plotas 17,78 kv. m), Nr. 42 (plotas 22,85 kv. m) sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytų reikalavimų, t. y. vienam asmeniui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

8.       Kadangi Įsakyme nėra nurodyta, kad, apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, teismas vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika Muršic prieš Kroatiją byloje ir priėjo prie išvados, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis, atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

9.       Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl jo laikymo patalpose, kurios nėra skirtos gyventi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.

10.       Teismas nustatė, kad 2018 m. gyvenamojoje kameroje Nr. 86 buvo atliktas remontas. Ginčo laikotarpiu byloje nėra duomenų apie kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus, taip pat nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.

11.       Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl blogo oro kameroje, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

12.       Teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas nurodė, jog teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog šaltuoju metų laikotarpiu kameroje laikėsi lauko temperatūra, jei buvo atveriamas langas, tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nebuvo laikomas Šiaulių TI šaltuoju metų laikotarpiu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, sprendė, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

13.       Teismas nepagrįstomis pripažino pareiškėjo pretenzijas dėl neužtikrinto privatumo, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis.

14.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitariniame mazge neįrengto klozeto, teismas nustatė, jog nors atsakovas ir neužtikrino pareiškėjui galimybės naudotis sėdimu unitazu, tačiau jo teiginiai dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, neturtinė žala. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su skundais dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą dėl sanitariniame mazge įrengto tupimo klozeto.

15.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturėjo judėjimo laisvės bei nebuvo užtikrintas užimtumas už kameros ribų, tačiau teismas šiuos pareiškėjo teiginius pripažino abstrakčiais, nedetalizuotais, neindividualizuotais dėl subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl nenustatė atsakovo atstovo veiksmų neatitikties teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl užimtumo už kameros ribų, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, byloje esančius suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikus, teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepažeidė pareiškėjo teisių šiais aspektais.

16.       Teismas nustatė, kad Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-149 reglamentuota suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo tvarka ir trukmė, kuri garantuoja visiems suimtiesiems minimalią įstatymu nustatytą trukmę. Taip pat numatyta galimybė skirti kaip paskatinimo priemonę ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą nerūkantiems asmenims. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI direktoriaus įsakymas dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomas, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

17.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl perteklinių baldų kamerose, vadovaudamasis Eksploatavimo taisyklių nuostatomis ir byloje esančia pažyma apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo Šiaulių TI, teismas pareiškėjo teiginius šiuo aspektu pripažino deklaratyviais.

18.       Teismas nusprendė, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ar žalos, teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

III.

19.       Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nesiėmė efektyvesnių veiksmų įrodymams tirti, nepažymėjo, kad visi atsakovo atstovo pateikti duomenys turi atitikti teisės aktų reikalavimus, kitu atveju, neatitikimas turi būti konstatuojamas kaip pažeidimas ir pripažinta pagrįsta pareiškėjo skundo dalis. Teismas nesilaikė proceso teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje, 87 straipsnio 4 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir EŽTT. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė, kokiu pagrindu laikė tinkamais atsakovo atstovo pateiktus dokumentus, kokiais motyvais atmetė pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus. Teismas nepasisakė, kokiu skaičiavimo metodu apskaičiavo baldų ir inventoriaus užimamą patalpos dalį, neanalizavo, jog baldų ir inventoriaus gabaritai nereglamentuojami, todėl aktualu nustatyti, kiek realiai pareiškėjas turėjo laisvos vietos kameroje. Teismas nevertino baldų užimamo ploto, kai nenustatomas gyvenamojo ploto pažeidimas, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas realiai negalėjo pasinaudoti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma kiekvieną dieną ginčo laikotarpiu.

21.       Pareiškėjo vertinimu, teismas neišsprendė pagrindinio viešojo administravimo subjektų veikloje taikomo principo – viskas, kas įstatymu nėra leista, yra draudžiama. Kai byloje nustatoma daugybė nepagrįstų ir atsakovo nepaaiškintų aplinkybių, minėto principo nesilaikymas, viešojo administravimo subjekto veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, yra laikomi neteisėtais. Ne pareiškėjo pareiga yra atlikti kalinimo įstaigos patikrinimus, pareiškėjas rėmėsi asmeniniais patyrimais ir atsakingų institucijų pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie skiriasi nuo atsakovo pateiktų duomenų. Teismas atsakovui suteikė geresnę procesinę padėtį, tuo pažeisdamas teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo (ABTĮ 7 str. 1 d.), tyrimo betarpiškumo (ABTĮ 80 str. 1 d.), laisvo įrodymo vertinimo (ABTĮ 56 str.), draudimo piktnaudžiauti procesu (ABTĮ 11 str. 1 d.) principus.

22.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nustatęs, jog iškvietimo mygtuko nebuvo, sprendė, kad pažeidimas neįrodytas, tokiu būdu atleisdamas pažeidėją nuo įstatymo laikymosi. Pareiškėjas pažymi, jog jis tik vizualizacijos pagalba galėjo įsivaizduoti aliarmo mygtuką, o teismas reikalauja įrodyti realias aplinkybes dėl neegzistuojančio daikto. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl kartu su juo kameroje buvusių asmenų skaičiaus, jam tekusio gyvenamojo ploto ir jo apskaičiavimo metodikos, gyvenamojo ploto normos taikymu, tinkamu judėjimu patalpoje ir sanitarinio mazgo įrengimu, nes šiais atvejais teismas nenustatė objektyvios tiesos, neįvertino atsakovo atstovo pateiktų įrodymų teisėtumo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog buvo kalinamas pagalbinėse (tualeto) patalpose.

23.       Pareiškėjas akcentuoja, jog buvo pažeistos jo procesinės teisės, jis nebuvo supažindintas su byloje esančiais visais dokumentais (ABTĮ 49 str. 1 d.), pažeistas proceso šalių lygybės principas (ABTĮ 6 str.), teismas, nepripažindamas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ tinkamu pareiškėjo atstovu ir pašalinęs ją iš proceso, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnį, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, pačios organizacijos teises ir pareiškėjo lūkesčius, atėmė iš jo pasirinkimo teisę.

24.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25.       Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodologija, sanitarinio mazgo atitvėrimu, pagalbos mygtuko įrengimu ir papildomai nurodo, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus įrodymus tenka atsakovui. Šiuo atveju atsakovo pateikti įrodymai paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes, pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodė, kad buvo pažeidžiamos tam tikros jo teisės, teisės aktų reikalavimai, tačiau jų pakankamai nedetalizavo ir neįrodė.

26.       Atsakovo atstovas teigia, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, kuriais būtų grindžiamas teismo šališkumas, nušalinimų nereiškė, o subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas neteisingas. Šiaulių TI vertinimu, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktą medžiagą bei pareiškėjo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui M. K. iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį už kalinimą Šiaulių TI nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

28.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo nusiskundimų nepripažino pagrįstais ir įrodytais. Nenustatęs pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

29.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė esmines proceso teisės normas, buvo subjektyvus ir šališkas, neaktyvus bei priėmė ABTĮ reikalavimų neatitinkantį sprendimą.

30.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31.       Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Šiaulių TI.

32.       Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nėra jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jų netinkamumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomas. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir, ar padarė pagrįstas išvadas jais remdamasis.

33.       Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

34.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi iš esmės tik atsakovo atstovo pateikta pozicija, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

36.       Gautoje patikrinti byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

38.       Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl gyvenamojo ploto kamerose ir su tuo susijusių pareiškėjo nepatogumų, vienam asmeniui tenkančio ploto apskaičiavimo metodikos, teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kamerose, ginčui aktualus Įsakymo 2.2 punktas, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

40.       Kadangi nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, o EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra aiškinama, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti atimamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra atmetami.

41.       Iš byloje pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,81 kv. m iki 5,93 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 60–61), t. y. gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateikti duomenys leidžia detalizuoti kiekvieną dieną pareiškėjui tekusį kameros plotą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeistos jokios pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto reikalavimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nebuvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose nebuvo suvaržyta. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių daryti kitokią išvadą.

42.       Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad visas kameros plotas turėtų būti pripažįstamas pagalbinėmis patalpomis ir dėl to pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas negyvenamosiose (tualeto) patalpose, vertintini kaip jo subjektyvi interpretacija, neturinti jokio teisinio pagrindo.

43.       Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinių mazgų įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų (Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145, fotonuotraukų) (b. l. 62–63; 68–70) matyti, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukštomis sienelėmis (sanitarinių mazgų atitvarinių konstrukcijų aukštis daugiau nei 2,16 m), sanitarinio mazgo įėjimai atskirti ilga užuolaida.

44.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; ir kt.). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, jog kamerose nebuvo įrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų, tačiau nenurodė nei vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jam pačiam jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir pareiškėjui nebuvo suteikta pagalba ir dėl to jis galėjo patirti žalos. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tokių kalinimo sąlygų būtų patyręs kokių nors realių papildomų nepatogumų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčo laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir panašiai, t. y. nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad saugių kalinimo sąlygų užtikrinimas reiškia teisės aktuose numatytų priemonių visumos įgyvendinimą, pagalbos iškvietimo mygtukai nėra vienintelė kameroje esančių asmenų saugumą užtikrinanti priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-266-492/2022).

46.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes jis nebuvo supažindintas su visais byloje esančiais dokumentais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, atsižvelgus į pareiškėjo skunde pateiktą prašymą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 2 d. išsiuntė pareiškėjui atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą kopiją, pateiktos medžiagos lydraščių kopiją. Pareiškėjas nenurodė, kad negavo šių jam siųstų dokumentų, taip pat konkrečiai neįvardija, su kokiais byloje esančiais dokumentais jis nebuvo supažindintas. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kad jis kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas leisti susipažinti su bylos medžiaga arba pateikti tam tikrų joje esančių dokumentų kopijas, tačiau toks jo prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl jo procesinių teisių pažeidimo atmestini.

47.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ tinkamu jo atstovu pagal įstatymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo administraciniame teisme klausimus reglamentuoja ABTĮ 47 straipsnis, kurio 4 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme, tačiau nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ į minėtą sąrašą nepatenka, t. y. pagal ABTĮ 47 straipsnį nelaikytina tinkamu fizinio asmens įgaliotu atstovu (pagal pavedimą). Analogiškos nuostatos laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-879-520/2016; 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-662/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-884-624/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-520/2022; ir kt.).

48.       Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

49.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius