Administracinė byla Nr. eAS-633-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02837-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. birželio mėnesio sprendimą „Dėl D. K. bausmės atlikimo vietos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą nurodyti Pravieniškių pataisos namų direktoriui, kad pareiškėjas turi atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas 6 mėnesiai, atvirojoje kolonijoje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. K. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas apskundė Sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jo (pareiškėjo) prašymą dėl perkėlimo į Pravieniškių pataisos namų atvirąją koloniją.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 6 dalį, vadovaudamasis BVK 183 straipsnyje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę vykdančių institucijų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2022 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-481-575/2022), kurioje akcentuojama, jog administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą ir Sprendimas yra siejami su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra ne dėl teisės viešojo administravimo srityje ir dėl to negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais santykiais susiję ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Dėl to teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo (ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis su skundu turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pareiškėjui paskirtą laisvės atėmimo bausmę, Departamento ir Pravieniškių pataisos namų administracijos sprendimu pareiškėjas buvo nukreiptas į Pravieniškių pataisos namų 1 sektorių atlikti bausmę bendromis sąlygomis. Pareiškėjas, vadovaudamasis BVK 90 straipsniu, 2022 m. birželio 15 d. padavė Departamentui prašymą, prašydamas perkelti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių pataisos namų atvirąją koloniją. Pareiškėjas, gavęs Sprendimą ir vadovaudamasis jame nurodyta jo apskundimo tvarka, kreipėsi į teismą su skundu.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai įvertino ginčo esmę ir teisinį reguliavimą ir priėmė neteisingą sprendimą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 50 straipsnio pakeitimas, dėl kurio teismai, skirdami nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, nebeparenka pataisos įstaigos arba jos rūšies. Atitinkamai Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje nenurodė pataisos įstaigos rūšies. Tai reiškia, kad pataisos įstaigos rūšies parinkimą teismas perdavė Departamentui. Šiuo atveju teismas rėmėsi teismų praktika, kuri aiškino nebegaliojantį teisinį reglamentavimą, nustatytą BK 50 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėjo vertinimu, Sprendime nurodyta teisinga jo apskundimo tvarka, nes pagal teisinio reglamentavimo pakeitimus būtent Departamentui yra perduoti įgaliojimai nustatyti laisvės atėmimo vietos bausmės įstaigos rūšį, priimant dėl to vienašališką ir savarankišką sprendimą. Teismo reikalavimas, jog jis turi papildomai pateikti teisiškai pagrįstus argumentus dėl skundo nagrinėjimo teismingumo, yra perteklinis ir nepagrįstas. Šiuo atveju kylant abejonių dėl Sprendimo apskundimo tvarkos, teismas turėjo arba priimti skundą ir nagrinėti jį iš esmės arba motyvuotai, remdamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, paaiškinti pareiškėjui, dėl kokių priežasčių vertina, jog Departamentas Sprendime nurodė neteisingą jo apskundimo tvarką.

Pareiškėjas pažymi, kad teismo išaiškinimas jam kreiptis į teismą, priėmusį nuosprendį, dėl išaiškinimo, yra formalus ir nepagrįstas, nes ne pats pareiškėjas paskyrė sau pataisos įstaigos rūšį ir ne jo pareiga yra tinkamai ir teisingai parinkti sau pataisos įstaigos rūšį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog dėl valstybės institucijų prieštaringų aiškinimo dėl apskundimo tvarkos pareiškėjas galimai ir toliau patiria didesnius laisvės atėmimo bausmės ribojimus, nes jo prašymai ir skundai dėl bausmės sąlygų nenagrinėjami.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. skundą dėl Departamento 2022 m. birželio mėnesio sprendimo „Dėl D. K. bausmės atlikimo vietos“ panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. šiuo konkrečiu atveju laikantis ABTĮ ir kituose įstatymuose nurodytų kreipimosi į administracinį teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į administracinį teismą sąlygų, paduoti skundą nagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. ABTĮ 18 straipsnyje išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. 

Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (žr., pvz., 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas kildinamas ne iš administracinių teisinių santykių, o iš baudžiamųjų teisinių santykių, susiklosčiusių dėl bausmės vykdymo. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka, laikydamasis pozicijos, kad Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka yra teisinga, nes pasikeitus teisminiam reglamentavimui, nebe teismui, o Departamentui suteikti įgaliojimai priimti administracinį sprendimą dėl bausmės atlikimo vietos, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priešingos išvados priėjo neteisingai pritaikęs teismų praktiką, kuri pagrįsta nebegaliojančia BK 50 straipsnio 3 dalimi. 

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos pareiškėjo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu (gautas 2022 m. birželio 17 d.), prašydamas paskirti jį į atvirąją koloniją atlikti bausmę, motyvuodamas tuo, jog jam (pareiškėjui) paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant nedelsiant atlikti dalį bausmės – 6 mėnesius, likusią bausmės dalį atidedant 2 metams. Departamentas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą, priėmė Sprendimą. Departamentas, vadovaudamasis BVK 71 ir 90 straipsniais ir nustatęs, kad pareiškėjui nuosprendžiu paskirta didesnė nei vienų metų laisvės atėmimo bausmė, atsisakė pareiškėją paskirti į atvirąją koloniją. Sprendime nurodyta, kad Sprendimas pagal BVK 183 straipsnio nuostatas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde dėl Sprendimo panaikinimo nurodo argumentus, kuriais iš esmės nesutinka su Departamento atliktu BVK 90 straipsnio aiškinimu dėl pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus BVK pakeitimo 2019 m birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 65, 71 ir 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priima ne baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. 

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl Sprendime nurodytos apskundimo tvarkos įtakos iš Sprendimo kylančių teisinių santykių kvalifikacijai, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl administracinio akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2021; kt.).

Pažymėtina, kad pagal BVK 183 straipsnį administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-541/2014; kt.).

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka pirmosios instancijos teismo teisiniam vertinimui nėra reikšminga. Vien tai, kad pareiškėjas sutinka su skundžiamame Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, nesudaro teisinio pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti pareiškėjo skundą nagrinėti.

Šioje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo akcentuojamą pasikeitusį BK reglamentavimą, teismų praktiką aiškinant pataisos įstaigų bei Departamento priimtų sprendimų apskundimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-481-575/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-307/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-178-875/2022; Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-15/2018; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-54/2016; 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-104/2014; 2013 m. liepos 16 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-87/2013; kt.), 2022 m. spalio 5 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylose dėl rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) su prašymu išspręsti, ar byla pagal pareiškėjo skundą teisminga bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui. 

Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 7 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-52 nurodė, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. 

Nutartyje išaiškinta, kad nors nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti tokios bausmės atlikimo vietos, nes ji yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme – BVK, teisės aktai nustato pareigą įvertinti 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 padaryto BK 50 straipsnio pakeitimo – šio straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios – įtaką nusikalstamą veiką iki 2020 m. liepos 1 d. padariusio asmens teisinei padėčiai, t. y. jos palengvinimui ar pasunkinimui (BK 3 str.). Ši nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtis gali būti įvertinama teismui priimant nuosprendį arba, jei nuosprendyje nėra nurodyta pataisos įstaigos rūšis, Departamentui vykdant pareigą kreiptis į tokį nuosprendį priėmusį teismą dėl nuosprendžio patikslinimo; teismui nurodžius pataisos įstaigos rūšį – į tai atsižvelgiama skiriant nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą. Dėl bausmės atlikimo vietos (pataisos įstaigos rūšies) tokiu atveju sprendžia būtent nuosprendį priėmęs bendrosios kompetencijos teismas, o nuteistojo paskyrimas į atitinkamą bausmės atlikimo vietą yra susijęs su tokio nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu, todėl kyla ne iš viešojo administravimo, o iš baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių.

Minėtoje nutartyje nurodyta, jog BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 d.); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 d.). Departamento direktoriaus 2022 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad, jei nuteistojo nusikalstama veika įvykdyta iki 2020 m. liepos 1 d. ir teismo sprendime nenurodyta pataisos įstaigos rūšis, būtina kreiptis į teismą dėl sprendimo patikslinimo. Tuo atveju, kai teismo sprendime nurodyta pataisos įstaigos rūšis, asmuo į bausmės atlikimo vietą skiriamas atsižvelgiant į teismo sprendimą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Jolanta Malijauskienė

        Dalia Višinskienė