Civilinė byla Nr. 2-260/2008                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 110.1

 

                                                              

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. balandžio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno,    

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,ACDC“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 26 d. nutarties, kuria pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-482-538/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,ACDC“ ieškinį atsakovams V. V., G. V. dėl avanso grąžinimo.   

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „ACDC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų V. V. ir G. V. 500 000 Lt sumokėto avanso, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą.

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba neužtenkant – turtines teises bei piniginines lėšas, neviršijant 500 000 Lt sumos.

Atsakovas V. V. pateikė teismui prašymą pakeisti minėta teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti konkretų atsakovams priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovui nesikreipus į antstolį dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo, atsakovai patys kreipėsi į antstolę V. D., kuri 2008 m. vasario 13 d. turto aprašu areštavo atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10 500 000 Lt. Tačiau vėliau 2008 m. vasario 15 d. antstolė L. U., ieškovo prašymu, vykdydama tą pačią nutartį, turto aprašu aprašė ir areštavo kitą atsakovams priklausantį turtą, kurio vertė 495 000 Lt. Todėl šiuo metu yra areštuotas visas atsakovams priklausantis turtas, kuris žymiai viršija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą ir kuriuo atsakovai negali disponuoti, todėl tikslinga pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti konkretų turtą.

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 26 d. nutartimi pakeitė to paties teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams V. V. ir G. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Teismas nurodė, kad viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeičiama į kitą, kai to motyvuotai prašo byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti suinteresuoti asmenys (CPK 146 str. 1 d.) ir vien ta aplinkybė, kad ieškovas apskundė antstolės V. D. veiksmus, priimant vykdyti atsakovo V. V., bet ne ieškovo pateiktą 2008 m. vasario 7 d. nutartį, nesudaro pagrindo atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismo teigimu, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių ginčas kilo dėl avanso grąžinimo pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pirkti, o atsakovai parduoti atsakovo prašomą areštuoti turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo prašomo areštuoti turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) – vertė pagal korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą yra  10 500 000 Lt, todėl žymiai viršija ieškinio kainą (500 000 Lt). Atsakovas nurodė, kad kitas, antstolės L. U. areštuotas, turtas jiems yra reikalingas, šio turto atžvilgiu atsakovai ketina sudaryti sandorį, todėl suvaržymai šio turto atžvilgiu nepagrįstai apriboja atsakovų teises. Teismo teigimu, pats atsakovas prašo teismo areštuoti turtą, kurio vertė yra žymiai didesnė už ieškinio reikalavimą, todėl tokio turto areštas negali būti vertinamas kaip atsakovų interesų pažeidimas, be to, atsakovo prašomas areštuoti turtas yra tas, kurį ketinta parduoti. Teismas konstatavo, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovo prašomą areštuoti turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo interesai nebus pažeisti, būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus tinkamai užtikrintas, nes nekilnojamojo turto vertė viršija ieškinio kainą, esant būtinybei, areštuojamas turtas bus lengviau parduodamas, likvidus, todėl atsakovo prašymas tenkintinas (CPK 145 str. 1 d. 1 p. 146 str.).

Ieškovas UAB ,,ACDC“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai pažeidžia ekonomiškumo principą, nes areštuota labai didelės vertės turtas be jokio pagrindo. Ekonomiškumo principo laikymasis taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškovui yra svarbus, nes pažeidžiant šį principą atsakovai įgyja teisę reikalauti žymiai didesnių nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu byloje būtų priimtas ieškovui nepalankus sprendimas. Ši aplinkybė yra svarbi ir dėl to, kad prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pasirašė ir teismui pateikė tik vienas iš atsakovų, nors turtas priklauso abiems atsakovams. Esant akivaizdiems ekonomiškumo principo pažeidimams, atsakovė G. V. gali nesutikti su didesnės vertės turto areštu ir reikalauti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl jų neproporcingumo pareikštiems reikalavimams. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones dėl jų neproporcingumo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes kitą turtą, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, atsakovai gali būti realizavę arba apsunkinę daiktinėmis teisėmis. Taip pat dėl to, kad yra areštuota turto neproporcingai daug, vėliau gali būti nepagrįstai ribojama ieškovo skolinio reikalavimo teisė, pažeidžiami realaus ir greito vykdymo proceso principai, išieškotojo teisė kuo greičiau realiai įgyvendinti savo teisę į reikalavimo patenkinimą. 

2. Teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartyje nurodė turto arešto mastą ir išsprendė kitus svarbius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus. Kokiam turtui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, sprendžia antstolis, o jo procesinės veiklos kontrolę vykdo apylinkės teismo teisėjas. Tokiu būdu, visi klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pan. turėtų būti sprendžiami vykdant antstolio procesinių veiksmų kontrolę pateikiant skundus ir prašymus. Ieškovo pasirinktas antstolis, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį, areštavo tą turtą, kurio vertė atitinka nutartyje nurodytą arešto mastą, netgi yra nežymiai mažesnė. Ieškovas elgėsi sąžiningai ir nesiekia nepagrįstai apriboti atsakovų teisių ir pažeisti jų interesų, todėl keisti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo teisinio pagrindo.

3. Teismas nepagrįstai skundžiamoje nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė nutartį vykdyti skubiai, tuo pažeidė CPK 152 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Atsakovai V. V. ir G. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. 

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 146 ir 150 straipsnių nuostatas, atsakovas, esant pagrindui, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita priemone, arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Taikant ieškinio užtikrinimo priemones, teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, Šveicarijos įmonė ,,Apatit Fertilizers S.A.“ v AB ,,Lifosa“, civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2002, bylos kategorija 124).

Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, tenkindamas atsakovo V. V. prašymą, pakeitė to paties teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams V. V. ir G. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios korporacijos ,,Matininkai“ pažymos matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 10 500 000 Lt (b. l. 26-28). 

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Nagrinėjamu atveju atsakovams ieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas 500 000 Lt sumai, kurio užtikrinimui skundžiama teismo nutartimi buvo areštuotas atsakovams priklausantis 10 500 000 Lt vertės turtas. Todėl teisėjų kolegijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kurio prašymu buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą bei atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslą (CPK 144 str. 1 d.).

Skundžiama teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos konkrečiam atsakovams priklausančiam turtui būtent atsakovo prašymu, todėl atmestini apelianto argumentai, kad buvo pažeistas ekonomiškumo principas ir pažeidžiant šį principą atsakovai įgyja teisę reikalauti žymiai didesnių nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

Aplinkybė, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovų V. V. ir G. V. vardu pateikė jų atstovas (b. l. 59-60, 72-75), patvirtina, kad atsakovė G. V. pritaria skundžiama teismo nutartimi pakeistoms laikinosioms apsaugos priemonėms – atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) areštui. Todėl atmestinas ir apelianto argumentas, kad prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pasirašė ir teismui pateikė tik vienas iš atsakovų, todėl esant ekonomiškumo principo pažeidimams, atsakovė G. V. gali nesutikti su didesnės vertės turto areštu ir reikalauti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones

Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai skundžiamoje nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė nutartį vykdyti skubiai, ir tuo pažeidė CPK 152 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingą teismo nutartį.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                    Alė Bukavinienė

 

                                                                                                               Danutė Gasiūnienė       

 

                                                                                                                                     Kazys Kailiūnas