Civilinė byla Nr. e2A-564-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00118-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. D. ir I. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1029-259/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno spauda“ ieškinį atsakovams K. D. ir I. A. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno spauda“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų K. D. ir I. A. (toliau kartu – ir atsakovai) 69 602,87 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovai 2020 m. gegužės 21 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2020/05 dėl 53,41 kv. m ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei požeminio parkavimo vietos nuomos (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovė laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 22 d. išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį butą (toliau – butas) atsakovams. 2020 m. spalio 23 d. bute kilo gaisras, kurio metu sudegė bute esantys baldai, buitinė technika, sienos, lubos, grindys, durys, užuolaidos, langai, jų rėmai, aprūko namo fasadas, laiptinė, kaimyninių butų durys, lifto durys. 2020 m. spalio 26 d. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – Kauno PGV VPPS) vyresnysis inspektorius K. S., dalyvaujant ieškovės atstovui E. V., apžiūrėjęs butą, patvirtino, kad gaisro kilimo priežastis – užsidegęs perkaitintas aliejus. Priešgaisrinės apsaugos pareigūnas K. S. apie pašalinį ugnies šaltinį – gartraukio įtaką gaisro kilimui neužsiminė, jo neapžiūrėjo ir techniniam vertinimui jo nepaėmė, nors gartraukis buvo virtuvėje. K. S. 2020 m. spalio 26 d. surašė aktą dėl kilusio gaisro Nr. 473, kurio 7 punkte „Gaisro kilimo priežastis“ įrašė: „neatsargus žmogaus elgesys“. Po buto apžiūros ir akto surašymo buvo pradėti vykdyti buto valymo ir tvarkymo darbai. UAB „Gaisriniai projektai“ pateikė gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadą Nr. GP/GT/2021/03-1 (toliau – specialisto išvada), kurioje nurodė, kad Kauno PGV VPPS suformuluota priežastis: „pašalinis ugnies šaltinis (galimai dėl neatsargaus žmogaus elgesio gaminant maistą perkaitinus aliejų, kurio garai galėjo užsidegti įtakojant elektrinio prietaiso (gartraukio) galimam gedimui“ yra neteisinga, nes nurodant gaisro kilimo priežastį yra sujungtos net keturios skirtingos galimos priežastys: 1) pašalinis ugnies šaltinis, 2) neatsargus žmogaus elgesys, 3) aliejaus perkaitinimas, 4) gartraukio gedimas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad atsiradęs galimas gartraukio gedimas galėtų turėti įtakos perkaitinto aliejaus garų užsidegimui yra mažai tikėtinas, kadangi patys perkaitinto aliejaus garai jau yra savaiminio užsiliepsnojimo šaltinis, bei tokie garai gali turėti įtakos gartraukio gedimui, o ne atvirkščiai. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad perkaitinus aliejų galėjo savaime kilti gaisras. Dėl kilusio gaisro ieškovei buvo padaryta 67 352,87 Eur žala turtui, taip pat ieškovė negavo 2 250 Eur pajamų iš buto nuomos.

3.                      Nurodė, kad atsakovų civilinė teisinė atsakomybė už gaisro metu sugadintą turtą kyla iš jų, kaip nuomininkų statuso, nes gaisro metu jie butą valdė ir juo naudojosi pagal nuomos sutartį. Pagal nuomos sutartį atsakovai yra atsakingi ieškovei už gaisru padarytų nuostolių atlyginimą.

4.                      Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad bute gaisras kilo dėl atsakovų kaltės. Ieškovė turėjo teisę iš karto po gaisro kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centrą, prašydama nustatyti tikrąją gaisro priežastį, tačiau to nepadarė ir pradėjo buto remonto darbus. Ieškovė neįrodė jai padarytos žalos dydžio, nes nepateikė atliktų darbų aktų, iš kurių būtų galima įvertinti remonto, valymo darbų apimtis, atliktų remonto, valymo darbų būtinybę, remonto, darbų kainų atitiktį rinkos kainoms. Taip pat ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti negautas pajamas (2 250 Eur), nes nuomos sutartimi buvo sutarta, kad atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai (nuomos sutarties 6 skyriaus 3 punktas).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.                      Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovų 69 602,87 Eur padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 69 602,87 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 896,97 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė valstybei iš atsakovų po 3,27 Eur procesinių išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu.

3.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bute gaisras kilo atsakovei I. A. kaitinant aliejų puode ir bute buvusio gartraukio gedimas neturėjo įtakos gaisro plitimui.

4.                      Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, kad ieškovė buvo nurodžiusi jiems, jog butas buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, taip pat neįrodė, kad atsakovai, prieš sudarant buto nuomos sutartį, buvo ieškovės suklaidinti dėl aplinkybės, jog butas buvo apdraustas nuo draudiminių įvykių.

5.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai nevykdė ir sutartyje nustatytos pareigos grąžinti ieškovei butą tokios būklės, koks jis buvo iki gaisro, kurį sukėlė atsakovai savo veiksmais. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ieškovės įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ji turėjo 67 102,87 Eur išlaidų sugadinto turto atkūrimui, daiktų, baldų įsigijimui, regreso tvarka sumokėjo draudimo bendrovei jų išmokėtas draudimo sumas tretiesiems asmenims. Taip pat, nutraukus terminuotą nuomos sutartį, ieškovė patyrė 2 250 Eur nuostolių dėl negautų nuomos pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų.

6.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovams atsirastų nepriimtinų ir itin sunkių neigiamų pasekmių.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.                      Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bute gaisras kilo dėl atsakovės I. A. veiksmų. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad gaisras bute kilo dėl perkaitinto aliejaus, teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis prielaidomis, nes ieškovė į bylą pateikė dokumentus, kurie nepatvirtina, jog atsakovė I. A. būtų pažeidusi kokius nors priešgaisrinę saugą reglamentuojančius aktus, kad būtų pažeidusi pareigą elgtis atsargiai, gaminant maistą ar pan. Taip pat teismas atsakovų kaltę preziumavo, nors pagal nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.502 straipsnio 2 dalis) kaltė nėra preziumuojama.

10.2.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal nuomos sutarties 6 skirsnio 5 punktą, jei įvyksta avarija ar vienai šaliai iš sutarties šalių atsiranda nuostolių dėl kitos šalies, ši (kaltoji šalis) privalo nedelsiant pašalinti avarijos priežastis bei pasekmes, atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius, kiek jų nepadengia atitinkama draudimo bendrovė. Atsakovai turėjo pagrįstą lūkestį, kad butas buvo apdraustas ir, įvykus draudiminiam įvykiui, jie bus atsakingi tik už tokį nuostolių dydį, kurio nepadengs draudimo bendrovė. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), ieškovė kaip verslininkė turi prisiimti atsakomybę už atsakovų (vartotojų) suklaidinimą bei nuostolių atsiradimą.

10.3.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos žalos dydį, neįvertino buto ir jame buvusių daiktų nusidėvėjimo. Teismas nevertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų dėl buto nusidėvėjimo ir tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovai nenurodė, kokia procentine išraiška buvo nusidėvėję bute esantys baldai. Neįvertinus buto bei baldų nusidėvėjimo, priteisiant visą ieškovės prašomą žalos dydį, ieškovė atsidūrė geresnėje padėtyje nei ji buvo iki gaisro.

10.4.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų dėl bute kilusio gaisro padarinių pašalinimo. Pagal atsakovų pateiktus dokumentus ieškovė buto remonto darbus galėjo atlikti už 9 029,65 Eur mažesnę kainą, daugiabučio namo laiptinės remonto darbus už 4 906,44 Eur mažesnę kainą nei juos atliko ieškovė. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovų negautas pajamas (2 250 Eur), nes pagal nuomos sutarties 6 skyriaus 3 punktą, atsakovai gali būti atsakingi tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą.

10.5.       Atsakovai iš savo uždirbamo darbo užmokesčio negalėtų ieškovei sumokėti jai priteistos nuostolių sumos. Atsakovė I. A. neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį pardavus, bent iš dalies galėtų įvykdyti teismo sprendimą, taip pat visiškai tenkinus ieškinį atsakovai atsidurtų ekonomiškai beviltiškoje situacijoje, t. y. neturėtų jokių galimybių užtikrinti net savo minimalių poreikių, vykdyti mokestines prievoles valstybės biudžetui, todėl šiuo konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas mažinti ieškovei priteistinos žalos dydį (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

1.                      Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1.                      Nors atsakovai nurodo, kad atsakovė I. A. jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlė bute gaisrą, neatliko, tačiau kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti pakanka nustatyti, kad atsakovė I. A. pažeidė įstatymo nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

11.2.                      Priešingai nei nurodo atsakovai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bute naudojamas gartraukis neturėjo įtakos gaisro išplitimui bute.

11.3.                      Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad jie pagrįstai tikėjosi, jog butas buvo apdraustas draudimo bendrovėje. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad jie, prieš sudarant nuomos sutartį, būtų teiravęsi dėl buto civilinės atsakomybės draudimo. Net jei ir butas būtų apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, draudimo bendrovė regreso tvarka būtų pareiškusi reikalavimą atsakovams dėl padarytos žalos atlyginimo.

11.4.                      Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieškovė neįrodė jai padarytos žalos dydžio. Ieškovė į bylą pateikė išsamius duomenis, patvirtinančius ieškovei padarytą žalą. Atsakovų į bylą pateiktos buto remonto darbų atlikimo lokalinės sąmatos yra netikslios, jose nenurodyti darbai, kurie būtini buto remontui atlikti.

11.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovų 2 250 Eur negautų pajamų už buto nuomą. Nuomos sutartyje nebuvo sąlygos ribojančios atsakovų civilinę atsakomybę už nuomos sutarties nevykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

2.                      Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

3.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kauno spauda“ nuosavybės teise priklauso 53,41 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

4.                      Ieškovė ir atsakovai (apeliantai) 2020 m. gegužės 21 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2020/05 dėl 53,41 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei požeminio parkavimo vietos nuomos, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo nuosavybės teise priklausantį butą apeliantams gyventi bute laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 22 d.

5.                      2020 m. spalio 23 d. bute kilo gaisras. Apeliantė I. A. pranešime policijai, prie namo buvusiems liudytojams įvykio metu, taip pat paaiškinime Kauno PGV darbuotojui K. S., tyrusiam įvykį, nurodė, kad, jai ant viryklės kepant spurgytes, užsidegė puode buvęs aliejus.

6.                      PGV darbuotojas K. S. 2020 m. spalio 26 d. akte Nr. 473 dėl kilusio gaisro, nurodė, kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio.

7.                      Ieškovė pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi 21 566,22 Eur (su PVM) už kaimyninių trijų butų durų gamybą bei montavimą, taip pat yra atlyginusi žalą, padarytą tretiesiems asmenims t. y. sumokėjusi 11 234,61 Eur draudimo bendrovėms reikalaujamą žalos atlyginimą už kaimyniniams butams padarytą žalą. Ieškovė yra sumokėjusi 7 000 Eur avansą UAB „Mariusta“ už buto remonto darbų atlikimą ir 2 000 Eur avansą UAB „Gusto baldai“ už kietųjų baldų gamybą.

8.                      Ieškovė pateikė įrodymus, kad po ieškinio pareiškimo teisme dienos ieškovė patyrė dar 6 189 Eur papildomų išlaidų dėl gaisro metu sugadinto turto atkūrimo ir atliktų remonto darbų. Taip pat atliekant gaisro padarinių darbus ieškovė patyrė šias išlaidas: 909,93 Eur už papildomai atliktus buto remonto darbus (UAB „Mariusta“ 2021 m. birželio 2 d. atliktų darbų aktas Nr. S001-A001, 2021 m. balandžio 2 d. PVM sąskaita faktūra serija MAR Nr. 5615; 2021 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymas); 165,29 Eur skirtumas už virtuvės įrangą (plautuvė ir maišytuvas), susidaręs tarp ieškinyje nurodytos UAB „Gusto baldai“ preliminariosios sutarties kainos (4 297,52 Eur) ir faktiškai patirtų 4 462,81 Eur išlaidų (2021 m. birželio 23 d. PVM sąskaita faktūra serija GB Nr. 21065; 2021 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymas); 8,56 Eur – šviestuvas – UAB „Kesko Senukai Digital“ (2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KD0001855685; 2021 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymas); 214,04 Eur skirtumas už buitinę techniką (orkaitė, kaitlentė, šaldytuvas, indaplovė), susidaręs tarp ieškinyje nurodytos UAB „Vektrona“ komercinio pasiūlymo kainos (1 028,93 Eur) ir faktiškai patirtų 1 242,97 Eur išlaidų (2021 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GUT21A596; 2021 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymas); 1 357,02 Eur skirtumas už baldus (virtuvinis stalas, kėdės, staliukas, komoda, vitrina, minkštasuolis, lova, čiužinys, naktiniai staliukai, fotelis, sofa), susidaręs tarp ieškinyje nurodytos 2018 metais įsigijimo kainos (895,87 Eur) pagal UAB „Araneta“ sąskaitą faktūrą ir faktiškai patirtų 2 252,89 Eur išlaidų (2021 m. liepos 1 d. PVM sąskaita faktūra ARA Nr. 020278; 2021 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymas; 2021 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra ARA Nr. 020212; 2021 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra ARA Nr. 020211; 2021 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymas); 94,18 Eur – kilimas, kilimėlis, vonios kilimėlis – UAB „Kesko Senukai Digital“ (PVM sąskaita faktūra serija SS Nr. 10366300179; 2021 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymas); 3 293,50 Eur – fasado ir balkono remontas (UAB „Mariusta“ lokalinė sąmata Nr. S001; 2021 m. birželio 2 d. atliktų darbų aktas Nr. S001-A001, 2021 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra serija MAR Nr. 5 694; 2021 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymas); 150 Eur – baldų montavimas (T. B. 2021 m. liepos 28 d. sąskaita faktūra serija TBNr. 210728); 3,51 Eur skirtumas už užuolaidų komplektą, susidaręs tarp įsigijimo kainos pagal UAB „Ausfa“ (2021 m. gegužės 11 d. PVM sąskaita faktūra serija AUSF0144; 2021 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymas).

Dėl apeliantų civilinės atsakomybės

9.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bute gaisras kilo apeliantei I. A. kaitinant aliejų puode ir bute buvusio gartraukio gedimas neturėjo įtakos gaisro plitimui. Apeliantai su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad gaisras bute kilo dėl perkaitinto aliejaus, teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis prielaidomis, nes ieškovė į bylą pateikė dokumentus, kurie nepatvirtina, jog atsakovė I. A. būtų pažeidusi kokius nors priešgaisrinę saugą reglamentuojančius aktus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

10.                      Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė taikoma be kaltės). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pripažino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

11.                      Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent apeliantės I. A. veiksmai (kaitinant aliejų bute) lėmė gaisro kilimą. Remiantis CK nuostatomis nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis). Be to, nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus (CK 6.489 straipsnio 3 dalis). Taip pat pagal 2020 m. gegužės 21 d. nuomos sutarties 6 skyriaus 3 punktą, „jeigu Nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo pablogina suteiktą naudotis turtą, patalpose esančius inžinerinius įrenginius, baldus jis privalo Nuomotojui atlyginti tuos padarytus tiesioginius nuostolius“.

12.                      Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

13.                      Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo tiek dėl tarp šalių egzistavusių nuomos teisinių santykių, tiek ir dėl paties gaisro kilimo nuomojamame bute fakto. Sprendžiant, ar apeliantai gali būti laikomi atsakingais dėl kilusio gaisro, t. y. ar būtent dėl jų neteisėtų veiksmų (neatsargaus elgesio) nuomojamame bute kilo gaisras, paminėtina, kad būtent nuomininkai yra atsakingi už savo veiksmus. Be to, būtent nuomininkai (apeliantai), kurie nuomos sutarties pagrindu naudojosi bute esančia buitine technika, turėjo pareigą tinkamai eksploatuoti buitinius prietaisus. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad PGV darbuotojas K. S. 2020 m. spalio 26 d. akte Nr. 473 dėl kilusio gaisro, nurodė, kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio, pagrįstai sprendė, jog apeliantai yra atsakingi dėl kilusio gaisro, kadangi nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantų veiksmų neteisėtumo, pagrįstai atsižvelgė ir į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2020 m. gruodžio 22 d. raštą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 20-S-26258, kuriame nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre 2020 m. spalio 23 d. 15:25 val. (bute kilusio gaisro dieną) registruotas I. A. pranešimas, reg. Nr. 0120000590512, įvykio (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad jai kepant spurgas sprogo puodas ir bute kilo gaisras. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė I. A. pripažino savo veiksmų neteisėtumą. Bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė žalos atsiradimo šaltinio.

14.                      Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantai turėjo pagrįstą lūkestį, jog butas buvo apdraustas ir įvykus draudiminiam įvykiui, jie bus atsakingi tik už tokį nuostolių dydį, kurio nepadengs draudimo bendrovė. Nuomos sutarties 6 skyriaus 5 punkte nurodyta, kad „jei įvyksta avarija ar vienai iš Sutarties Šalių atsiranda nuostolių dėl kitos Šalies kaltės, ši (kaltoji Šalis) privalo nedelsiant pašalinti avarijos priežastis bei pasekmes, atlyginti nukentėjusiosios Šalies nuostolius, kiek jų nepadengia atitinkama draudimo įmonė“. Pažymėtina, kad nuomos sutartyje nėra aiškiai nurodyta, jog butas nuomos sutarties laikotarpiu buvo apdraustas draudimo bendrovėje, taip pat apeliantams kartu su nuomos sutartimi nebuvo pateiktas buto draudimo liudijimas (polisas) ar jo kopija, todėl darytina išvada, kad apeliantai neįrodė, kad jie turėjo teisėtą lūkestį, jog butas buvo apdraustas (CPK 178 straipsnis).

15.                      Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles ir pagrįstai sprendė, kad būtent apeliantai, kuriems buvo patikėtas nuomojamas butas ir jame esanti įranga, nesielgdami taip, kaip elgtųsi pakankamai atidus, atsargus ir rūpestingas asmuo, yra atsakingi dėl kilusio gaisro.

Dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo

16.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus ieškovės įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ji turėjo 67 102,87 Eur išlaidų sugadinto turto atkūrimui, daiktų, baldų įsigijimui, regreso tvarka sumokėjo draudimo bendrovei jų išmokėtas draudimo sumas tretiesiems asmenims. Taip pat, nutraukus terminuotą nuomos sutartį, ieškovė patyrė 2 250 Eur nuostolių dėl negautų nuomos pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę apeliantų neteisėtų veiksmų. 

17.                      Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos žalos dydį, neįvertino faktinio buto, jame buvusių daiktų nusidėvėjimo. Neįvertinus buto bei baldų nusidėvėjimo, priteisiant visą ieškovės prašomą žalos dydį, ieškovė atsidūrė geresnėje padėtyje negu ji buvo iki gaisro.

18.                      Byloje duomenimis nustatyta, kad ieškovė dėl kilusio gaisro patyrė žalą, dėl kurios dydžio nustatymo tarp šalių kilo ginčas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t. y. ieškovė (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

19.                      Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkūrimo vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-417/2014).

20.                      Atkuriamoji turto vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (kaštus). Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Ieškovė šiai aplinkybei patvirtinti pateikė rašytinius įrodymus (nutarties 18, 19 punktai), kuriuose nurodyta, kad ieškovė turėjo 67 102,87 Eur išlaidų sugadinto turto atkūrimui.

21.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantų siūlomas taikyti nusidėvėjimo rodiklis, užfiksuotas VĮ Registrų centro pažymoje (4 proc.), yra teisingas bei atspindi realią, iki gaisro buvusią, ieškovės buto būklę. VĮ Registrų centro duomenimis, butas, kuriame kilo gaisras, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2015 m. sausio 15 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-150115-00018 pagrindu. Ieškovė butą nusipirko 2018 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kurį įrengusi (2018 m. gegužės 28 d. statybos darbų rangos sutartis dėl buto įrengimo ir vidaus apdailos atlikimo), 2020 m. gegužės 21 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomojo apeliantams (nutarties 13 punktas). Nuomos sutarties priede Nr. 1 perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad „patalpų sienų, grindų, lubų, langų, durų būklė perdavimo naudoti metu yra gera“. Apeliantai, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nenurodė argumentų ir nepateikė objektyvių įrodymų, kad butas ir jame esantys daiktai (baldai, buitinė technika ir pan.) iki gaisro (2015 m. (naujos) statybos name, 2018 m. iki galo įrengtame bute) buvo blogos techninės būklės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, nustatant ieškovei padarytą žalą, nėra pagrindo taikyti buto VĮ Registrų centro pažymoje užfiksuotą nusidėvėjimo rodiklį, taip pat ir nusidėvėjimo rodiklį bute buvusiems daiktams.

22.                      Taip pat sutiktina ir su ieškovės argumentais dėl atsakovės apskaitoje nurodomo turto nuvertėjimo normatyvų, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad juridinio asmens materialiajam turtui vertinti nusidėvėjimo normatyvus įmonė gali taikyti priklausomai nuo pasirinktos verslo apskaitos politikos mokestiniais klausimais, o ne žalos atlyginimo klausimu. Tačiau ir šiuo atveju, kai įmonės turto nuvertėjimo normatyvų nustatymui pagal Verslo apskaitos standartų reikalavimus vienas iš objektyviųjų (išorinių) požymių yra turto rinkos vertės padidėjimas (visuotinai žinoma, kad ginčo įvykio metu nuomojamo objekto rinkos vertė didėjo) (23-iasis Verslo apskaitos standartas), tai ieškovė pagrįstai gali koreguoti įmonės apskaitos duomenis (panaikinti ar pakeisti nuvertėjimo normatyvus), todėl taikymas atsakovų nurodytų Registrų centro rodiklio ar įmonės apskaitoje turto nuvertėjimo normatyvų, būtų ne tik formalus, bet ir kaip mažareikšmio dydžio, prieštarautų visiškos žalos atlyginimo principui.

23.                      Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal apeliantų pateiktus dokumentus, ieškovė buto remonto darbus galėjo atlikti už 9 029,65 Eur mažesnę kainą, daugiabučio namo laiptinės remonto darbus už 4 906,44 Eur mažesnę kainą nei juos atliko ieškovė. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

24.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų pateiktus 2021 m. rugsėjo 1 d. lokalinės sąmatos aktus Nr. 1, 2, 3 (sudarytus 2020 m. spalio mėn. kainų lygiu) ir ieškovės pateiktus UAB „Mariusta“ lokalinės sąmatos aktus Nr. S001 ir atliktų darbų aktą Nr. S001-A001, daro išvadą, kad apeliantų pateiktuose duomenyse nebuvo įvertinta visuotinai žinoma aplinkybė, jog po gaisro bute kilimo dienos, statybų rinkoje paslaugų ir medžiagų kainos didėjo ir ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su buto ir laiptinės remonto darbais, buvo apskaičiuos pagal tuo metu buvusias rinkos kainas, kurias pateikė rangovas (UAB „Mariusta“), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantai nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų dėl kilusio gaisro ieškovės patirtas išlaidas.

25.                      Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantų 2 250 Eur negautas pajamas pagal nuomos sutartį. Apeliantų vertinimu, šalys nuomos sutarties 6 skyriaus 3 dalyje susitarė, kad apeliantai bus atsakingi tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

26.                      Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

27.                      Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013).

28.                      Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014

29.                      Priešingai nei nurodo apeliantai, šiuo konkrečiu atveju ieškovės negautos pajamos iš nuomos sutarties yra tiesioginiai nuostoliai, nes nuomos sutartis buvo nutraukta dėl apeliantų kaltės, o ne dėl kitų aplinkybių, nepriklausiusių nuo apeliantų. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu apeliantai nebūtų sukėlę gaisro bute, nuomos sutartis būtų buvusi vykdoma ir apeliantai būtų mokėję ieškovei nuomos mokestį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovės negautų pajamų priteisimo iš apeliantų.

Dėl galimybės mažinti nuostolių dydį

30.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie apeliantų turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovams atsirastų nepriimtinų ir itin sunkių neigiamų pasekmių. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad apeliantai iš savo uždirbamo darbo užmokesčio negalėtų ieškovei sumokėti jai priteisto nuostolių atlyginimo, apeliantė I. A. neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat visiškai tenkinus ieškinį apeliantai atsidurtų ekonomiškai beviltiškoje situacijoje.

31.                      CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, nustatantis, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kita vertus, visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus – įstatyme numatyta galimybė taikyti šio principo išimtį. CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).

32.                      Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-320-916/2019).

33.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, negalima nesutikti su ieškove, kad priteistinos žalos dydis neturėtų būti vertinamas vien pagal apeliantų turimo turto ir gaunamų pajamų dydį. Pažymėtina, kad apeliantai yra jauni, darbingo amžiaus, galintys atlyginti ieškovei padarytą žalą, priešingu atveju, sumažinus ieškovei nuostolių dydį, būtų nepagrįstai paneigti ieškovės, siekiančios jai padarytos žalos atlyginimo, interesai, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir mažinti skundžiamu sprendimu ieškovei iš apeliantų priteistos žalos dydį.

34.                      Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35.                      Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.                      Atmetus apeliantų apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikimą, susijusius teisinius veiksmus patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai.

37.                      CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Kadangi ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus priteistino dydžio, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos lygiomis dalimis (po 400 Eur) priteisiamos ieškovei iš apeliantų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno spauda“, juridinio asmens kodas 135520314, iš atsakovų K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Danguolė Martinavičienė

Gintaras Pečiulis

Laima