Civilinė byla Nr. e2S-1250-967/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07764-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.12.3; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui D. G. dėl paskolos sutarties modifikavimo, tretieji asmenys – R. Š., V. J. ir J. G..
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo A. Š. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovui D. G. (toliau – atsakovas) dėl paskolos sutarties modifikavimo. Ieškovas prašė: 1) pakeisti ieškovo, J. G. ir R. Š. sudarytos 2017 m. sausio 12 d. sutarties (toliau – ginčo sutartis) 2.4 punktą – sumažinti delspinigių dydį nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc.; 2) taikyti senatį reikalavimui dėl 500 Eur metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d. ir nustatyti, kad šioje dalyje vykdomasis raštas negali būti išduotas; 3) taikyti senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo nuo negrąžintos paskolos sumos iki visiško prievolės įvykdymo už laikotarpį, senesnį nei 6 mėnesiai iki kreipimosi į notarą dienos, ir nustatyti, kad šioje dalyje vykdomasis raštas negali būti išduotas; 4) pripažinti neteisėtu atsakovo reikalavimą dėl kompensuojamų palūkanų už prievolės įvykdymo pažeidimą – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 139 000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki paskolos sumos grąžinimo, ir nustatyti, kad šioje dalyje vykdomasis raštas negali būti išduotas; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Paminėtą bylą išnagrinėjęs teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė: 1) pakeisti 2017 m. sausio 12 d. ginčo sutarties 2.4 punktą – sumažinti delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,2 procentų; 2) taikyti senatį reikalavimui dėl 500 Eur metinių (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d ir nustatyti, kad šioje dalyje vykdomasis įrašas negali būti išduotas; 3) taikyti senatį reikalavimuinegrąžintos paskolos sumos ir nustatyti, kad vykdomasis įrašas dalyje dėl delspinigių išieškojimo gali būti išduotas dėl laiku negrąžintos paskolos, nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo; 4) pripažinti teisėtu atsakovo reikalavimą dėl kompensuojamų palūkanų už prievolės įvykdymo pažeidimą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už 139 000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. (galutinis paskolos grąžinimo terminas) iki 2022 m. gruodžio 6 d., t. y. tada, kai atsakovas įgyja reikalavimo teisę netesybas (delspinigius); kitoje dalyje ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d., apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus.
3. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 34 punkte nurodė, jog tenkina ieškovo prašymą dėl senaties termino delspinigiams taikymo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 125 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas mano, kad nors teismas rezoliucinėje dalyje ir nenurodė, jog delspinigiai skaičiuojami už 6 mėnesių terminą, tačiau sprendimo rezoliucinės dalies negalima aiškinti atsietai nuo sprendimo motyvuojamosios dalies. Ieškovo teigimu, teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad delspinigiai skaičiuojami nuo 2022 m. gruodžio 9 d., nes nuo šios dienos iki kreipimosi į notarę dienos (2023 m. birželio 6 d.) yra terminas, kuriuo gali būti skaičiuojami delspinigiai, atsižvelgiant į CK 125 straipsnio 5 dalį. Ieškovas prašė išaiškinti rezoliucinės dalies vykdymo tvarką, t. y. ar delspinigiai turi būti skaičiuojami atsižvelgiant į CK 125 straipsnio 5 dalyje numatytą sutrumpintą 6 mėnesių terminą, ar neterminuotai.
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, prašydamas nurodytą prašymą atmesti. Atsakovo teigimu, ieškovas siekia, kad būtų pakeista sprendimo rezoliucinė dalis, nustatant, kad delspinigiai yra skaičiuojami ne taip, kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje: nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo, t. y. neterminuotai, o terminuotai, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki 2023 m. birželio 6 d. (atsakovo kreipimosi į notarę dienos dėl vykdomojo įrašo išdavimo). Tokia pozicija iš esmės keistų sprendimo turinį, o tai yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalį. Ieškovas prašyme nurodė, kad jo norimu būdu išaiškinus sprendimą, jam reikėtų sumokėti atsakovui ne 383 013,86 Eur, o tik 212 225,21 Eur, tuo, atsakovo nuomone, pripažindamas, kad sprendimo išaiškinimas iš esmės keistų ieškovo ir atsakovo turtines padėtis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 13 d. nutartimi netenkino ieškovo A. Š. prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo.
6.
7. Teismas
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
8. Ieškovas A. Š. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nors teismas rezoliucinėje dalyje ir nenurodė, kad delspinigiai skaičiuojami už 6 mėn. terminą, tačiau sprendimo rezoliucinės dalies negalima aiškinti atsietai nuo sprendimo motyvuojamosios dalies, ką šiuo atveju daro atsakovas. Ieškovas pareiškė reikalavimą taikyti 6 mėn. senatį delspinigiams, teismas šį reikalavimą tenkino, tačiau sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, dėl ko kyla neaiškumas sprendimo vykdyme. Kadangi kreditorius dėl vykdomojo įrašo išdavimo į notarę kreipėsi 2023 m. birželio 6 d., teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad delspinigiai skaičiuojami nuo 2022 m. gruodžio 9 d., nes nuo šios dienos iki kreipimosi į notarę dienos (2023 m. birželio 6 d.) yra terminas, kuriuo gali būti skaičiuojami delspinigiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 125 straipsnio 5 dalį.
8.2. Ieškovas siekia parduoti atsakovo reikalavimo užtikrinimui įkeistą turtą už 205 000 Eur bei padengti turimą skolą atsakovui, tuo pagrindu yra sudaryta preliminari turto pirkimo – pardavimo sutartis, kuri galioja iki 2025 m. vasario 28 d. Ši suma, ieškovo manymu, beveik padengia atsakovo turimą reikalavimą į ieškovą ir jo sutuoktinę. Ieškovui siekiant parduoti atsakovui įkeistą turtą, atsakovas turi išduoti sutikimą dėl turto pardavimo. 2025 m. sausio 21 d. atsakovas išdavė sutikimą, kuriuo nurodė, kad jam grąžintina suma 2025 m. vasario 28 d. yra 383 013,86 Eur, t. y. atsakovas 0,2 proc. delspinigius skaičiuoja neatsižvelgdamas į CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą senaties terminą, kurį teismas ieškovo prašymu tenkino ir sprendimu pritaikė. Nors ieškovo reikalavimas taikyti 6 mėn. senatį delspinigiams buvo patenkintas, rezoliucinė dalis sudaro prielaidas atsakovui delspinigius skaičiuoti neterminuotai, neatsižvelgiant į 6 mėn. senaties terminą. Tokiu būdu paneigiamas pats ieškovo reikalavimo tenkinimas, kuriuo buvo prašoma taikyti senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo nuo negrąžintos paskolos sumos iki visiško prievolės įvykdymo už laikotarpį, senesnį nei 6 mėnesiai iki kreipimosi į notarą dienos, ir nustatyti, kad šioje dalyje vykdomasis raštas negali būti išduotas.
8.3. Teismo sprendimas turi būti išaiškintas, nes tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 6 mėn. senaties termino taikymo delspinigiams, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodžius, kad delspinigiai skaičiuojami iki pilno prievolės įvykdymo, ir nenurodžius CK 1.125 straipsnio 5 dalies, kuri numato senaties terminą, kaip tai nurodyta sprendimo 34 punkte, atsakovas sprendimą aiškina atsietai nuo likusių teismo sprendimo dalių, teigdamas, kad jam svarbi tik rezoliucinė dalis, ir jis delspinigius turi teisę skaičiuoti neterminuotai. Tokiu būdu jis trukdo parduoti jam įkeistą turtą ir už kiekvieną dieną skaičiuoja vis didesnius delspinigius. Nors paskola buvo suteikta 139 000 Eur, atsakovas jau priskaičiavo ieškovui sumokėti beveik 390 000 Eur. Tokią sumą atsakovas pateikė notarui sutikime dėl turto pardavimo, kai turtas parduodamas už 205 000 Eur.
9. Atsakovas D. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, prašydama skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinės dalys dėl delspinigių išieškojimo yra suprantamos, konkrečios ir nedviprasmiškos. Teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 34 punktas sutampa su rezoliucine dalimi dėl delspinigių – vykdomasis įrašas dalyje dėl delspinigių išieškojimo gali būti išduotas dėl laiku negrąžintos paskolos, nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo.
9.2. Vienintelis ieškovo tikslas, kurio yra siekiama, pateikus prašymą ir skundą – sprendimą pakeisti. Tačiau teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, sprendimas galėjo būti pakeistas tik naudojantis apeliaciniu ar kasaciniu procesu. Nors ieškovas sprendimą skundė apeliaciniu skundu, sprendimo rezoliucinės dalies, dėl kurios pateiktas prašymas ją išaiškinti, neskundė, ir savo apeliaciniame skunde sprendimo neaiškumo argumentais nesirėmė. Kasacinio skundo byloje ieškovas neteikė ir kasacinio apskundimo terminas yra pasibaigęs. Tai, kad ieškovas siekia ne tik sprendimo pakeitimo, bet net jo esminio pakeitimo, patvirtina ieškovo prašymo motyvai: ieškovas nurodo, kad jo norimu būdu išaiškinus sprendimą, jam reikėtų sumokėti atsakovui ne 383 013,86 Eur, o tik 212 225,21 Eur, tuo pripažindamas, kad sprendimo išaiškinimas iš esmės keistų ieškovo ir atsakovo turtines padėtis.
9.3. Ieškovas teigia, kad teismas sprendimu taikė senatį, tačiau rezoliucinėje dalyje to nenurodė. Vis dėlto teismas sprendimu pritaikė senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, nustatydamas, kad delspinigiai už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. negali būti išieškomi, ir tai aiškiai nurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje: taikyti senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo nuo negrąžintos paskolos sumos ir nustatyti, kad vykdomasis įrašas dalyje dėl delspinigių išieškojimo gali būti išduotas dėl laiku negrąžintos paskolos, nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo.
9.4. Sprendimas yra aiškus, sistemiškai logiškas, nes juo nustatyta įprastai paskolos santykiuose taikoma ir teismų praktikoje patvirtinta ieškovo civilinė atsakomybė už prievolės laiku grąžinti paskolą pažeidimą: nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. (paskolos grąžinimo terminas) iki 2022 m. gruodžio 6 d. - 5 procentų dydžio metinės palūkanos; nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki visiško prievolės įvykdymo - 0,2 procentų dydžio delspinigiai.
9.5. Skundas tik patvirtina, kad ieškovas yra nesąžiningas, nes nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. (paskolos grąžinimo terminas) nėra grąžinęs nei euro skolos atsakovui, tačiau skundu siekia, kad už vėlavimą grąžinti skolą laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 6 d. iki visiško skolos grąžinimo ieškovo atžvilgiu nebūtų taikoma jokia civilinė atsakomybė, t. y. ieškovas savo nuožiūra galėtų skolos grąžinimą vilkinti kiek tinkamas be jokių turtinių pasekmių.
Teismas
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
11. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1839-1191/2024, išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo išaiškinimo, kadangi, apelianto manymu, nurodyto teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 34 punktas, kuriame teismas pateikė motyvus dėl senaties taikymo, prieštarauja rezoliucinei daliai.
14. CPK 278 straipsnis numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 278 straipsnio 3 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).
16. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo 34 punkto, kuriuo remiasi ieškovas, teismas paminėtame punkte nurodė, kad „nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreditorius jau buvo praleidęs delspinigiams taikytiną ieškinio senaties terminą ir nenustatyta pagrindų, dėl kurių ieškinio senaties terminas delspinigiams turėtų būti atnaujintinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo prašymas, pareikštas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje dėl delspinigių senaties taikymo tenkintinas – taikytina senatis reikalavimui dėl delspinigių priteisimo nuo negrąžintos paskolos sumos ir nustatytina, kad vykdomasis įrašas dalyje dėl delspinigių išieškojimo gali būti išduotas dėl laiku negrąžintos paskolos, nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis).“ Taigi, teismas paminėtoje 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nusprendė, kad vykdomasis įrašas dalyje dėl delspinigių išieškojimo gali būti išduotas dėl laiku negrąžintos paskolos nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo.
17. Kaip matyti iš atitinkamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo rezoliucinės dalies pastraipos, joje nuspręsta: „Taikyti senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo nuo negrąžintos paskolos sumos ir nustatyti, kad vykdomasis įrašas dalyje dėl delspinigių išieškojimo gali būti išduotas dėl laiku negrąžintos paskolos, nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo.“ Taigi teismas paminėto sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad vykdomasis įrašas dalyje dėl delspinigių išieškojimo gali būti išduotas dėl laiku negrąžintos paskolos nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek paminėto teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje iš esmės nurodyta identiška formuluotė – vykdomasis įrašas dalyje dėl delspinigių išieškojimo gali būti išduotas dėl laiku negrąžintos paskolos nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo, todėl, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, jokių neaiškumų ar prieštaravimų, sudarančių pagrindą išaiškinti teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą, nenustatyta.
19. Išdėstytų motyvų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo sprendimo išaiškinimo institutas yra skirtas neaiškiam teismo sprendimui paaiškinti, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas, o ne teismo sprendimo turinio pakeitimui. Tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su priimtu teismo sprendimu, jis gali paduoti apeliacinį skundą (CPK 307 straipsnis). Kaip matyti iš šios civilinės bylos duomenų, 2024 m. balandžio 30 d. teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybe ieškovas jau yra pasinaudojęs, tačiau apeliacinis skundas dėl atskirajame skunde paminėtos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatų nebuvo paduotas.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nenustatytas teismo sprendimo išaiškinimo pagrindas, kadangi 2024 m. balandžio 30 d. teismo sprendimo formuluotės yra aiškios ir nedviprasmiškos. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutarties atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė