Civilinė byla Nr. e2-189-459/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00306-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.8.10.; 2.6.8.10.; 2.6.8.11.1.; 2.6.8.12.; 2.6.1.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.                                                                       

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 14 d.

  Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,

dalyvaujant ieškovams I. R. ir A. R.,

jų atstovui advokatui A. I.,

atsakovės atstovui advokatui J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. R. ir A. R. ieškinį atsakovei bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties dalies pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia.

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovų I. R. ir A. R. (toliau – ir ieškovai) atstovas pateikė ieškinį atsakovei bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai (toliau – ir atsakovei) dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties dalies pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia, kuriuo prašo: 1. 2011 m. balandžio 28 d. su Jūreivių kredito unija pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 (toliau – ir Paskolos sutartis) nutraukimą pripažinti neteisėtu; 2. Paskolos sutartį dalyje dėl 36 000,00 Lt (10 426,32 Eur) pripažinti nesudaryta, tuo atveju jeigu šis ieškinio reikalavimas būtų atmestas – 2011 m. balandžio 28 d. Paskolos sutartį Nr. 11-00030 dalyje dėl 36 000,00 Lt (10 426,32 Eur) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

1.1.       2011 m. balandžio 28 d. ieškovė I. R. su Jūreivių kredito unija sudarė Paskolos sutartį Nr. 11-00030 dėl 120 000,00 Lt paskolos sumos, paskolos grąžinimas buvo užtikrintas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimu.

1.2.       Teigia, kad 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. SV20/4-27-1 „Dėl įsiskolinimų nevykdymo ir paskolos sutarties nutraukimo“ Pajūrio kredito unijos nemokumo administratorius nurodė, kad kredito gavėja - ieškovė nevykdo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį ir pradelsti neįvykdyti įsipareigojimai 2020 m. balandžio 24 d. yra: kredito dalies dengimas 7 024,24 Eur vėluoja 1136 dienas; palūkanų dalies dengimas 7 873,40 Eur vėluoja 1136 dienas; 2020-04-24 datai kredito likutis yra 27 639,51 Eur.

1.3.       Teigia, kad 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. SV20/4-27-1 „Dėl įsiskolinimų nevykdymo ir paskolos sutarties nutraukimo“ Pajūrio kredito unijos nemokumo administratorius tai pat nurodė, kad atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei remdamasis sutarties 15.l. punktu, praneša, jog nutraukia sutartį. 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. SV20/7-7-1 atsakovės nemokumo administratorius pranešė, kad Pajūrio kredito unija 2020 m. liepos 3 d. vienašališkai priėmė sprendimą nutraukti Paskolos sutartį, todėl skola bus išieškoma priverstine tvarka.

1.4.       Nurodo, kad 2011 m. gegužės 9 d. pagal Paskolos sutartį gavo tik 84 000,00 Lt grynaisiais pinigais, o 36 000,00 Lt buvo įskaityti į Jūreivių kredito unijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) LTL. Pagal Paskolos sutartį 36 000,00 Lt suma jai nebuvo perduota, todėl ji pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio l dalį turi teisę ginčyti paskolos sutartį ir reikalauti, kad Paskolos sutartis dalyje dėl 36 000,00 Lt būtų pripažinta nesudaryta. Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 48 straipsnyje nustatyta, jog kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 12 31 iki 2011 05 03).

1.5.       Tačiau 36 000,00 Lt pagal Paskolos sutartį buvo panaudoti Jūreivių kredito unijos pajiniam įnašui atlikti, todėl šioje dalyje paskolos sutartis neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, yra apsimestinė ir prieštarauja KUĮ 48 straipsnio reikalavimams.

1.6.       Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovei iškėlus bankroto bylą, tarp Paskolos sutarties šalių kilo ginčas dėl tikslių mokėtinų sumų pagal Paskolos sutartį. Atsakovės nemokumo administratoriaus pozicija dėl mokėtinų sumų nuolatos keitėsi, nemokumo administratorius nesugebėjo jokiais rašytiniais įrodymais pagrįsti jo nurodytų sumų paskaičiavimo. Ieškovės skaičiavimais mokėtinos sumos, pagal Paskolos sutartį skyrėsi nuo nemokumo administratoriaus paskaičiavimų. Ieškovės teigimu, nemokumo administratorius nedetalizavo pradelstų ir mokėtinų sumų, nebendradarbiavo su ja siekiant suderinti galutines mokėtinas sumas, todėl ji sustabdė prievoles pagal Paskolos sutarties vykdymą iki nemokumo administratorius pateiks prašomus duomenis ir pašalins neatitikimus dėl mokėtinų sumų dydžio.

1.7.       Atsakovės nemokumo administratoriui 2020 m. gegužės 11 d. ji išsiuntė raštą, kuriuo prašė kilusio ginčo dėl Paskolos sutarties vykdymo sprendimą inicijuoti derybomis, o šio ginčo neišsprendus, ginčą dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo spręsti teisme, per įmanomai trumpiausią laiką pateikti visus duomenis ir dokumentus, kuriais grindžiamas galimai pradelstų sumų susidarymas, nurodyti, ar atsakovė disponuoja ieškovės įmokėtomis ir įkeistomis lėšomis (papildomu pajumi), nurodyti, kokios sumos ir kada atsakovės buvo nurašytos nuo ieškovės įmokėtų ir įkeistų lėšų, nurodyti, nepanaudotą ieškovės įmokėtų ir įkeistų lėšų likutį šiai dienai (duomenų teikimo datai), nurodyti kiek ir kokių įmokų ieškovė bei už ją tokias įmokas atlikę asmenys sumokėjo atsakovei (nuo paskolos sutarties sudarymo iki šio momento), nurodyti, kaip atsakovė paskirstė gautas įmokas pagal Paskolos sutartį (nuo paskolos sutarties sudarymo iki šio momento).

1.8.       Atsakovės nemokumo administratorius neteikė jai jokių mokėtinų sumų detalizavimo bei paaiškinimų, tokiu būdu užkirto kelią tinkamai vykdyti Paskolos sutartį, todėl Paskolos sutartis nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovė yra suinteresuota Paskolos sutarties išsaugojimu, siekia sąžiningai šią sutartį vykdyti, todėl prieštarauja šios sutarties vienašališkam nutraukimui.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad:

2.1.       Ieškinyje iš esmės pripažįstama, kad ieškovė nėra pilnai atsiskaičius su Pajūrio kredito unija pagal Paskolos sutartį. Pagal minėtos sutarties Bendrosios dalies 6.5 punktą ieškovė įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti kitas pagal Paskolos sutartį priklausančias mokėti sumas atsakovei Paskolos sutartyje ir tvarkaraštyje nustatytais terminais. Paskolos sutarties Bendrosios dalies 6.8 punktas numato ieškovės įsipareigojimą mokėti atsakovei Paskolos sutartyje numatytus delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal Paskolos sutartį. Pagal minėtos sutarties Bendrosios dalies 5.11.1 punktą, atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį, įspėjusi paskolos gavėją – ieškovę ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų ir reikalauti, kad ieškovė grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, jeigu ieškovė ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal Paskolos sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per 15 kalendorinių dienų nuo atsakovės rašytinio pareikalavimo dienos.

2.2.       Nurodo, kad atsakovė 2020 m. balandžio 27 d. išsiuntė įspėjimą apie ketinamą nutraukti sutartį ir nurodė, kad ieškovės ženkliai pradelstų mokėjimų suma 2020-04-24 dienai buvo 14 897,64 Eur. Šią skolą sudaro 7 024,24 Eur negrąžintos paskolos dalis ir 7 873,40 Eur priskaičiuotų negrąžintų palūkanų dalis. Mokėjimai pradelsti daugiau nei 3 metus.

2.3.       Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog tarp šalių yra ginčas dėl skolos sumos, akcentuoja, kad Pajūrio kredito unija turėjo teisė nutraukti Paskolos sutartį, jeigu ieškovė vėluoja mokėti bet kokią sumą ilgiau kaip 1 mėnesį. Ieškovė pagal Paskolos sutartį jau ilgą laiką neatlieka jokių, net dalinių mokėjimų, todėl šiuo atveju vertinant Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumą, skolos dydis net nėra svarbus, o reikšmingas pats pradelstos skolos faktas, kurio ieškovė iš esmės neneigia, ir pradelsimo laikotarpis, kuris taip pat neginčijamas.

2.4.       Atsakovė jokiu būdu nesiekė Paskolos sutarties nutraukimo, bet siekė susitarti, vykdė derybas, ne kartą siuntė priminimus ir kitokio pobūdžio raštus ieškovei, tačiau nepavykus išspręsti ginčo derybų būdu Paskolos sutarties nutraukimas buvo pasirinktas kaip kraštutinė priemonė, kadangi kiti atsakovės veiksmai nedavė rezultatų. 2020 m. balandžio 27 d. įspėjime atsakovė pasiūlė ieškovei atsiskaityti bei nustatė tam ilgesnį nei Paskolos sutarties Bendrosios dalies 5.11.1 punkte numatytą terminą, t. y. iki 2020 m. gegužės 21 d.

2.5.       Kartu su 2020 m. gegužės 11 d. raštu ieškovei buvo pateikti jos prašyti dokumentai ir informacija, įskaitant dokumentus, kurie pagrindžia ieškovės priskaičiuotos skolos apskaičiavimą, pradelstų mokėjimų detalizaciją ir kt. 2017 m. liepos 24 d. pranešime Nr. SS17-7-24-7 „Dėl skolos bankrutuojančiai Pajūrio kredito unijai padengimo“ buvo pateikta informacija apie bankroto bylos iškėlimą, administratorės kontaktai, informacija apie įsiskolinimą ir nurodytas terminas įsiskolinimui padengti, nurodyta į kokią Pajūrio kredito unijos sąskaitą atlikti mokėjimus, pateikti atsakingų asmenų kontaktai ir kita. Atsakovės atstovai visais įmanomais būdais bendravo su ieškovais, teikė visus jų prašomus paaiškinimus ir dokumentus, siekdami išspręsti kylančius klausimus.

2.6.       Pajūrio kredito unija jau 2020 m. balandžio 27 d. įspėjime nurodė konkrečias pradelstas mokėtinas sumas, o 2020 m. gegužės 25 d. pateikė išsamius duomenis, patogias naudoti ir aiškias suvestines, taip pat sąskaitų išrašus, kurie pagrindžia skolos susidarymo aplinkybes ir skolos dydį, taip pat nurodė pradelsimo laikotarpį.

2.7.       Atsakovės 2020 m. gegužės 25 d. rašte buvo nurodyta, jog ieškovė yra Pajūrio kredito unijos pajininkė, turinti 28,96 Eur pagrindinį pajų ir 9 847,08 Eur papildomą pajų. Taip pat pateiktas paaiškinimas, kad pajaus užskaityti ieškovės įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nėra galimybės, kadangi tai daryti draudžia teisės aktai. Į bylą pateikti atitinkami sąskaitų išrašai, kuriuose matoma, kad ieškovės privalomas pajus buvo suformuotas 2011 m. balandžio 27 d., o papildomas pajus suformuotas 2011 m. gegužės 9 d. Pateikti kasos kvitai kuriuose matoma, kad ieškovė atliko grynųjų pinigų operacijas: 2011-04-27 įmokėjo 100 Lt privalomą pajų, 2020-05-09 įmokėjo 36 000 Lt papildomą pajų, 2013-12-26 atliktas 2 000 Lt išmokėjimas iš papildomo pajaus sąskaitos. Visi paminėti dokumentai buvo pateikti ieškovei 2020 m. gegužės 5 d. siųsto el. laiško prieduose. Atitinkamai, tik suformavus sutarto dydžio papildomą pajų, buvo patvirtintas paskolos suteikimas ir ieškovei išmokėta visa paskolos suma pagal Paskolos sutartį.

2.8.       Ieškovė 2020 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą dėl įsiskolinimo sumažinimo pajumi (pajaus įskaitymo). Atsakovė 2020 m. birželio 17 d. raštu ieškovei paaiškino, kad pajaus užskaitymas įsiskolinimų pagal Paskolos sutartį dengimui nėra įmanomas ir neleistinas remiantis teisės aktų reikalavimais. Net jeigu atsakovei nebūtų iškelta bankroto (nemokumo) byla ieškovė neturėtų priešpriešinio reikalavimo į atsakovę, nes KUĮ 2 straipsnio 8 punktas nustato, kad pajinis įnašas - į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.

3.       Ieškovai I. R. ir A. R. 2020 m. lapkričio 23 d. pateiktame dublike prašo atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus atmesti ir ieškovų ieškinį tenkinti; iš atsakovės išreikalauti 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitos Nr. 09-10RN nuorašą, Jūreivių kredito unijos valdybos ir Jūreivių kredito unijos paskolų komiteto posėdžių, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl paskolos suteikimo ieškovei protokolų nuorašus bei dokumentų, kurių pagrindu buvo priimti sprendimai dėl paskolos suteikimo ieškovei nuorašus; 2011 m. gegužės 9 d. operacijos Nr. 56749 dėl 120 000,00 Lt išmokėjimo dokumento originalą; pareikalauti dokumentų 2011 m. gegužės 9 d. operacijos Nr. 56745 dėl 36 000,00 Lt grynųjų pinigų, 2013 m. gruodžio 16 d. operacijos dokumentas Nr. 100204 dėl 2 000,00 Lt grynųjų pinigų originalus; D. Š. šaukti liudytoja. Nurodo aplinkybes, kad:

3.1.       Pasirašytos paskolos sutarties 2.11 punkte nurodyta, kad paskolos išmokėjimo būdas – grynaisiais pinigais. Nurodo, kad su atsiliepimu į ieškinį bankrutavusi Pajūrio kredito unija nepateikė 2011 m. gegužės 9 d. operacijos Nr. 56749 dėl 120 000,00 Lt išmokėjimo dokumento.

3.2.       Nurodo, kad bankrutavusi Pajūrio kredito unija su atsiliepimu į ieškinį nepateikė jokių Unijos valdybos ir Unijos paskolų komiteto sprendimų dėl paskolos suteikimo ieškovei, bei kitų dokumentų, kurių pagrindu buvo priimti atsakovės valdybos ir atsakovės paskolų komiteto sprendimai dėl paskolos suteikimo ieškovei, todėl neaišku kokiu pagrindu įrodinėjama aplinkybė, kad tik suformavus sutarto dydžio papildomą pajų buvo patvirtintas paskolos suteikimas ir ieškovei buvo išmokėta visa paskolos suma pagal paskolos sutartį.

3.3.       Teigia, kad 2016 m. vasario 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-261-526/2016, 2017 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 (CPK 182 str. 3 p. šių aplinkybių nereikia įrodinėti) ir 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr.09-10RN konstatuota, kad Jūreivių kredito unijoje grynaisiais pinigais išduodant paskolas papildomam pajui suformuoti buvo panaudojamos paskolos lėšos, todėl ieškinyje pagrįstai keliamas klausimas, kad pagal 2011 m. balandžio 28 d. su Jūreivių kredito unija pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 ieškovė 2011 m. gegužės 9 d. gavo tik 84 000,00 Lt grynaisiais pinigais, nes 36 000,00 Lt buvo įskaityti į Jūreivių kredito unijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

3.4.       Nurodo, kad atsiliepime į ieškinį bankrutavusi Pajūrio kredito unija nurodė, kad 2013 m. gruodžio 26 d. atliktas 2 000 Lt išmokėjimas iš papildomo pajaus sąskaitos. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė sąskaitos operacijų išrašą, kuriame matyti, kad 2013-12-16 buvo atlikta mokėjimo operacija – 579,24 Eur „dengimas iš papildomo pajaus sąskaitos“. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį tai pat pateikė 2013-12-16 mokėjimo operacijos dokumentą Nr. 100204 2000,00 Lt „išmokėjimas iš „Papildomas pajus“ sąskaitos“. 2013 m. gruodžio 16 d. atsakovė negalėjo tuo pačiu metu ieškovei išmokėti 2 000,00 Lt grynaisiais pinigais ir atlikti mokėjimo operaciją – 579,24 Eur „dengimas iš papildomo pajaus sąskaitos“, todėl neatitinka tikrovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad ieškovei buvo išmokėtas 2 000,00 Lt papildomas pajus.

3.5.       Atsakovė pateikė gautų įmokų sąrašą, kuris parodo, kad mokėjimai buvo vykdomi iki 2020 m. vasario 29 d. ir pagal Paskolos sutartį yra įmokėta 25 951,15 Eur. Atsakovė taip pat pateikė 2020 m. kovo 4 d. raštą Nr. SV20/3-4-1, kuriame nurodyta, kad pradelstų mokėjimų suma 2020-02-29 yra 14 097,39 Eur. Ieškovų paskaičiavimais nuo 24 328,08 Eur (84 000,00 Lt) paskolos sumos iki 2020-02-15 turėjo būti sumokėta 25 908,75 Eur (246,75 Eur x 105 mėn.), todėl minėtai datai jokios skolos atsakovei nebuvo, nes buvo 42,40 Eur permoka (25 951,15 Eur – 25 908,75 Eur).

3.6.       Atsakovė teismui su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2020-04-28 – 2020-05-05 elektroninio susirašinėjimo duomenis, šiame susirašinėjime ieškovai kėlė klausimus dėl mokėtinų sumų pagal paskolos sutartį. Atsakovės nemokumo administratorius jokio aiškaus paaiškinimo į šiuos ieškovų prašymus negalėjo pateikti, jo pozicija dėl mokėtinų sumų kas kartą keitėsi, jis nesugebėjo jokiais rašytiniais įrodymais pagrįsti jo nurodytų sumų paskaičiavimo. Ieškovų skaičiavimais mokėtinos sumos pagal Paskolos sutartį esmingai skyrėsi nuo nemokumo administratoriaus paskaičiavimo, per pakankamai ilgą laiką jis nedetalizavo pradelstų ir mokėtinų sumų, nebendradarbiavo su ieškovais siekiant suderinti galutines mokėtinas sumas, todėl ir buvo sustabdytos prievolės pagal Paskolos sutarties vykdymas iki nemokumo administratorius pateiks prašomus duomenis ir pašalins neatitikimus dėl mokėtinų sumų dydžio.

3.7.       Kadangi atsakovės nemokumo administratorius tokias savo veiksmais užkirto kelią ieškovei tinkamai vykdyti Paskolos sutartį, todėl 2011 m. lapkričio 28 d. Paskolos sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.

3.8.       Ieškovams kilo abejonių ar bankrutavusios Pajūrio kredito unijos su atsiliepimu į ieškinį pateiktuose dokumentuose: 2011-05-09 operacijos Nr. 56745 dėl 36 000,00 Lt grynųjų pinigų, 2013-12-16 operacijos dokumentas Nr. 100204 dėl 2 000,00 Lt grynųjų pinigų nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, todėl vadovaujantis CPK 114 str. 2 d. prašė pareikalauti šių dokumentų originalus.

3.9.       Atkreipė dėmesį, kad atsakovės paskolų vadybininkė D. Š. žino Paskolos sutarties sudarymo ir piniginių lėšų išmokėjimo pagal šią sutartį aplinkybes, todėl prašė ją šaukti liudyti civilinėje byloje.

4.       Atsakovė Pajūrio kredito unija 2020 m. gruodžio 9 d. pateiktu tripliku prašo ieškovų ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad:

4.1.        Palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad pagal atsiliepimo priede Nr. 12 pateiktą informaciją, kuria remiasi patys ieškovai dublike, ieškovų mokėjimai atsakovei buvo nereguliarūs, nuolatos vėlavo, buvo priskaičiuoti delspinigiai jau nuo pirmosios įmokos (kuri turėjo būti atlikta 2011-06-15, tačiau faktiškai atlikta 2011-06-22). Dėl vėluojančių įmokų, 2012 m. gruodžio 6 d. yra įrašas apie tai dienai sukauptų ir nesumokėtų palūkanų 16 (689,69 Eur) prirašymą į pagrindinę sąskaitą. 2013 m. gruodžio 16 d. dalis įsiskolinimo padengta panaudojant papildomą pajų. Atsakovė ėmėsi ir kitų priemonių, kas aiškiai patvirtina ieškovės sistemingą Paskolos sutarties pažeidinėjimą, pavyzdžiui, dubliko teiginius akivaizdžiai paneigia faktas, kad ieškovė neatliko mokėjimų daugiau nei metus laiko, t. y.  nuo 2017-03-06 iki 2018-04-03, taip pat nuo 2018-09-03 iki 2019-12-18. Per šiuos laikotarpius susikaupė delspinigiai, kurių dengimui buvo panaudotos visos vėlesnės ieškovės įmokos, kurios taip pat buvo itin nereguliarios.

4.2.       Visiškai nesuprantami su dubliku pateiktame priede „paskolų skaičiavimas“ nurodomi skaičiuoklės duomenys, kuriuose pateikiami teoriniai bendro pobūdžio skaičiavimai, atvaizduojantys paskolos dengimą reguliariai atliekant po 246,75 Eur įmokas – šie duomenys visiškai neatitinka faktinės situacijos ir Paskolos sutartyje numatyto mokėjimų grafiko, kurio privalėjo laikytis ieškovė. Skaičiavimuose nurodytas įmokos dydis (246,75 Eur) neatitinka pagal Paskolos sutartį mokėtinos įmokos. Pagal Paskolos sutarties sudarymo metu pasirašytą priedą Nr. 1 (paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas), pirmoji įmoka 2011-06-15 turėjo būti sumokama 1 721,01 Lt (498,49 Eur), o visos vėlesnės įmokos kas mėnesį po 1 218,00 Lt (352,76 Eur).

4.3.       2012 m. gruodžio 6 d. buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 „Dėl paskolos sutarties pakeitimo“, pagal kurio 2.3 punktą numatyta kapitalizuoti palūkanas ir sudaryti naują mokėjimo grafiką, pagal kurį 2013 m. vasario 2 d. turėjo būti sumokama pirmoji įmoka 2 420,81 Lt (701,12 Eur), o vėlesnės įmokos kas mėnesį po 1 263 Lt (365,79 Eur). Tik paskutinė įmoka numatyta 2026 m. gegužės 15 d. turėjo būti mažesnė, t. y. 1 081,65 Lt (313,27 Eur). Ieškovų teiginiai apie tariamą skolos pagal Paskolos sutartį nebuvimą yra visiškai nepagrįsti.

4.4.       Su atsiliepimu pateiktais įrodymais atsakovė dar 2020 m. balandžio 27 d. įspėjime nurodė konkrečias pradelstas mokėtinas sumas, o 2020 m. gegužės 25 d. pateikė išsamius duomenis, patogias naudoti ir aiškias suvestines, taip pat sąskaitų išrašus, kurie pagrindžia skolos susidarymo aplinkybes ir skolos dydį, taip pat nurodė pradelsimo laikotarpį. Ieškovė šių sumų iš esmės neginčijo, tik deklaratyviai nurodė su jomis nesutinkanti, be to, ieškovai sąmoningai nepateikė su ieškiniu Unijos pateiktų dokumentų, nepateikė jokių prieštaravimų atsakovės atliktiems skaičiavimams , todėl Pajūrio kredito unija teikdama atsiliepimą nesutiko, kad tarp šalių vyko arba tebevyksta ginčas dėl įsiskolinimo sumos. Ši suma gali būti apskaičiuota ir patikrinta pagal atsakovės ieškovei pateiktus duomenis, todėl Pajūrio kredito unija laikosi pozicijos, kad jokio realaus ginčo dėl skolos fakto ir dydžio tarp ieškovų ir atsakovės nebuvo. Nauji ieškovų teikiami skaičiavimai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka byloje esančių dokumentų.

4.5.       Teikia papildomus įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovės vėlavimai atsiskaityti pagal Paskolos sutartį buvo nuolatiniai, įvairiais laikotarpiais ieškovei buvo siųsti atsakovės raštai, įspėjimai ir kt. dokumentai raginant atlikti mokėjimus pagal Paskolos sutartimi suderintą grafiką.

4.6.       Ieškovė niekada iki bylos inicijavimo nėra išreiškusi pretenzijų dėl to, kad atsakovė netinkamai skaičiuotų įsiskolinimų dydį, nebuvo pareiškusi nesutikimų ar kėlusi klausimų ir/ar neigusi skolos faktą, taip pat nebuvo prieštaravimo dėl suteiktos paskolos dydžio 120 000 Lt (būtent toks dydis užfiksuotas visoje paskolos bylos medžiagoje).

4.7.       Dublike pateikiami argumentai dėl baudžiamuosiuose procesuose nustatytų aplinkybių nėra susiję su šios bylos aplinkybėmis ir paskolos išdavimu ieškovei, todėl ieškovai negali remtis nustatytais bendro pobūdžio pažeidimais ir teiginiais, o turi įrodyti konkrečių aplinkybių egzistavimą būtent nagrinėjamu atveju.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovai I. R., A. R. ir jų atstovas advokatas A. I. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, pripažinti Pajūrio kredito unijos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, o sutarties dalį dėl 36 000,00 Lt sumos pripažinti nesudaryta ir negaliojančia, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas J. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas

7.       Iš byloje esančios 2011 m. balandžio 28 d. Paskolos sutarties Nr. 11-00030 (specialioji dalis) turinio teismui akivaizdu, kad Kredito unija Jūreivių kredito unija nariui ir paskolos gavėjui I. R. suteikė 120 000,00 Lt paskolą būsto remontui (p. 2.2). Sutartyje numatyta, kad Paskolos gavėjas grąžina paskolą ir moka palūkanas Unijai pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį (p. 2.13.). Paskolos galutinis grąžinimo terminas 2026 m. gegužės 15 d., paskolos išmokėjimo būdas grynais pinigais (p. 2.1.), paskolos grąžinimas užtikrinamas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimu (p. 2.14.). Papildomos sąlygos tai, kad visos esamos ir būsimos lėšos Jūreivių kredito unijoje yra įkeistos Jūreivių kredito unijai. Jūreivių kredito unija pasilieka teisę po metų keisti palūkanų normą (p. 2.21.). Paskolos sutartį pasirašė Jūreivių kredito unijos atstovė paskolų vadybininkė D. Š., paskolos gavėja I. R. bei jos sutuoktinis A. R..

8.       Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė, bankrutavusi Pajūrio kredito unija (buvusi Jūreivių kredito unija), esą nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė ieškovės su Jūreivių kredito unija 2011 m. balandžio 28 d. pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 ir jos nutraukimą prašo pripažinti neteisėtu. Be to, ieškovai ginčija ir dalies 2011 m. balandžio 28 d. pasirašytos sutarties sudarymą ir prašo Paskolos sutartį dalyje dėl 36 000,00 Lt (10 426,32 Eur) pripažinti nesudaryta. Jeigu šis ieškinio reikalavimas būtų atmestas – 2011 m. balandžio 28 d. Paskolos sutartį Nr. 11-00030 dalyje dėl 36 000,00 Lt (10 426,32 Eur) prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Atsakovė su ieškiniu nesutinka visiškai.

Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

9.       Bendrieji sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

10.       Vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje (Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 178). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

11.       Iš Paskolos sutarties bendrosios dalies turinio matyti, kad joje nurodyta, jog Unija įsipareigoja vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, ir reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, esant nors vienai iš šių aplinkybių: paskolos gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per 15 kalendorinių dienų nuo Unijos rašytinio pareikalavimo dienos (5.11 p., 5. 11.1. p.) ir kt.

12.       Prie sutarties pridėtas 1 priedas - paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas, iš kurio akivaizdu, kad jame nurodyta, jog 2011-06-15 yra pirma mokėjimo unijai data, toliau mokant kiekvieno sekančio mėnesio 15 dieną ir iki 2026-05-15 iš viso sumokant 120 000,00 Lt grąžintiną skolą, 99 709,52 palūkanų, o iš viso 219 709,52 Lt.

13.       Paskolos gavėja I. R. savo parašu patvirtino, kad visos sutarties sąlygos, nustatytos bendrojoje ir specialiojoje dalyse, su ja buvo aptartos individualiai ir jai išaiškintos prieš pasirašant sutartį. Paskolos gavėja visas sutarties sąlygas supranta, su jomis sutinka ir jos išreiškia tikrąją paskolos gavėjo valią.

14.       Iš 2012 m. gruodžio 6 d. Susitarimo dėl paskolos sutarties pakeitimo matyti, kad sutarties šalimi vietoje Jūreivių kredito unijos nurodyta Pajūrio kredito unija bei kapitalizuojamos palūkanos ir sudaromas naujas paskolos mokėjimo grafikas (p. 2.3.). Iš paskolos sutarties Nr. 11-00030 priedo, t. y. mokėjimo grafiko matyti, kad nuo 2013-02-15 paskola toliau turi būti mokama kiekvieno sekančio mėnesio 15 dieną iki 2026-05-15 iš viso sumokant 117 388,67 Lt grąžintiną skolą, 85 667,79 Lt palūkanų, o iš viso 203 056,46 Lt. 

15.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. SV20/4-27-1 „Dėl įsiskolinimų nevykdymo ir paskolos sutarties nutraukimo“ Pajūrio kredito unijos nemokumo administratorius kredito gavėjai panešė, kad pastaroji (ieškovė) nevykdo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį ir pradelsti neįvykdyti įsipareigojimai 2020 m. balandžio 24 d. yra: kredito dalies dengimas 7 024,24 Eur vėluoja 1 136 d.; palūkanų dalies dengimas 7 873,40 Eur vėluoja 1 136 d.; 2020-04-24 datai kredito likutis yra 27 639,51 Eur. 

16.       Ieškovai teismui tvirtina, kad su unija yra visiškai atsikaitę, nes jai yra sumokėję apie 26 000,00 Eur ir pažymėjo, kad iki bankroto bylos iškėlimo mokėdavo stabiliai, o jeigu pavėluodavo, vėliau sumokėdavo didesnę sumą. Pripažino, kad palūkanoms mokėti buvo pridėta lentelė, tačiau ieškovas teigia jos nesupratęs.

17.       Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-7-262/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

18.       Iš atsakovės pateiktų gautų įmokų sąrašo matyti, kad mokėjimai buvo vykdomi tik iki 2020 m. vasario 29 d., kad mokėta nereguliariai ir ne pagal grafiką, kad pagal Paskolos sutartį yra įmokėta 25 951,15 Eur. Iš atsakovės pateikto 2020 m. kovo 4 d. rašto Nr. SV20/3-4-1 akivaizdu, kad ieškovės pradelstų mokėjimų suma 2020 m. vasario 29 d. yra 14 097,39 Eur. Kaip minėta anksčiau, atsakovė 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. SV20/4-27-1 „Dėl įsiskolinimų nevykdymo ir paskolos sutarties nutraukimo“ ieškovei panešė, kad pastaroji nevykdo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį ir pradelsti neįvykdyti įsipareigojimai 2020 m. balandžio 24 d. yra: kredito dalies dengimas 7 024,24 Eur vėluoja 1 136 d.; palūkanų dalies dengimas 7 873,40 Eur vėluoja 1 136 d., o kredito likutis 2020 m. balandžio 24 d. datai yra 27 639,51 Eur.

19.       Ieškovams nesutinkant su nurodytomis sumomis atsakovė 2020 m. gegužės 25 d. raštu suteikė informaciją su paaiškinimu ir pridėjo dokumentus (atsiliepimo priedas Nr. 3). Nurodė, kad teikia išsamius sumų detalizavimus šiais dokumentais: Pažyma (priedas Nr. 2), gautos įmokos už paskolą (priedas Nr. 3), priskaičiuotų ir nepadengtu palūkanų analitika (priedas Nr. 4), mokėjimų grafikas (priedas Nr. 5) bei sąskaitų išrašai (priedas Nr. 6). Iš pateikto susirašinėjimo el. laiškais ir atsakymų juose turinio bei pridėtų sąskaitų išrašų, kredito gražinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko ir kitų dokumentų teismui akivaizdu, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškovais ir aiškino jiems kylančius klausimus dėl sutarties vykdymo (atsiliepimo priedai Nr. 4-20).

20.       Ieškovai neginčija, kad paskolos įmokas mokėjo nereguliariai, tačiau tvirtina, jog jau yra sumokėję visą paskolą, kokią realiai gavo, nes likusi paskolos dalis (36 000,00 Lt) jiems nebuvo išmokėta. Byloje kyla ginčas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Atsakovė nesutinka, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su kredito unija ir tvirtina, kad paskolos sutartis buvo mokama ne pagal grafiką, pažeidžiant prievolių vykdymo tvarką, o galiausiai mokėjimai buvo nutraukti, todėl atsakovė įspėjusi ieškovę apie tai, kad nutrauks sutartį ir tai padarė.

21.       Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – CK 6.218 straipsnis. Tuo tarpu, CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį leidžiama tik joje nurodytais atvejais, kurie sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). 

22.       Nagrinėjamu atveju, vertinant ar pagal šalių pasirašytos sutarties esmę griežtas sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, svarbu pažymėti, kad šalys, vykdydamos sudarytas sutartis, turi ir privalo vadovautis ne tik jose apsibrėžtomis teisėmis ir pareigomis, bet tuo pačiu veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.), be to bendradarbiauti, nepažeisti interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės tiek atsiradimo, tiek vykdymo, tiek pasibaigimo metu, dėti maksimaliais pastangas sutarčiai vykdyti (CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniai). 

23.       Sutartinio ir įstatyminio vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Paskolos sutarties pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal Paskolos sutartį. Minima pareiga nebuvo vykdoma drausmingai ir galiausia vykdymas nutrauktas visiškai. Paskolos sutarties 6.5. punkte numatyta viena iš esminių jos sąlygų - grąžinti paskolą ir sumokėti kitas pagal sutartį priklausančias mokėti sumas unijai sutartyje ir tvarkaraštyje nustatytais terminais, už paskolos suteikimą mokėti unijai sutartyje nustatytas palūkanas (sutarties 6.6 punktas). Taip pat mokėti unijai sutartyje numatytus delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal sutartį (sutarties 6.8 punktas). Šių įsipareigojimų nevykdymas yra aiškiai apibrėžtas kaip esminis sutarties pažeidimas, kuris suteikia unijai teisę pasinaudoti viena iš savo teisių gynimo priemonių - vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį, įspėjusi paskolos gavėją – ieškovę ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų ir reikalauti, kad ieškovė grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, jeigu ieškovė ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal Paskolos sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per 15 kalendorinių dienų nuo atsakovės rašytinio pareikalavimo dienos (sutarties 5.11.1 punktas). Pagal sutarties esmę matyti, kad unijai yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai. Tarpiniai paskolos dengimo terminai negali būti pripažįstami neesmine sąlyga, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas. Ieškovė Paskolos sutartimi įsipareigojo vykdyti mokėjimus atitinkamomis mėnesio dienomis pagal sutarties priede nustatytą grafiką. Kad eilinių paskolos įmokų mokėjimas paskolos davėjui yra esminė sutarties sąlyga, patvirtina ir CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad jei paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir jei eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. 

24.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskolos sutarties šalis (unija) vienašališkai nutraukė sutartį joje nurodytu nutraukimo atveju – paskolos gavėjai laiku negrąžinant paskolos dalies, nemokant palūkanų ir kitų pagal sutartį mokėtinų sumų (sutarties bendrosios dalies 5.11.- 5.11.1 punktai). Pagal minėtos sutarties Bendrosios dalies 5.11.1 punktą, atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį, įspėjusi paskolos gavėją – ieškovę ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų ir reikalauti, kad ieškovė grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, jeigu ieškovė ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal Paskolos sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per 15 kalendorinių dienų nuo atsakovės rašytinio pareikalavimo dienos. Teismo posėdžio metu ieškovai neneigė, kad patys nusprendė nebemokėti paskolos, nes yra įsitikinę, kad su unija atsiskaitė. Taip pat neneigė, kad gavo unijos įspėjimus apie pastarosios ketinimą nutraukti sutartį.

25.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog ieškovės sutarties pažeidimai buvo nevienkartiniai, ką pripažino ir pati ieškovė teismo posėdyje. Ieškovė I. R. nuo 2017-03-06 mokėjimų Pajūrio kredito unijai nebeatliko, taigi jos skola ėmė didėti (atsiliepimo priedai Nr. 11-15). Sąskaitos išrašai įrodo mokėjimų vėlavimo sistemiškumą bei didėjimą. Iš atsakovės pateikto 2017-07-24 pranešimo atsakovams Nr. SS17-7-24-7 akivaizdu, kad pradelstų mokėjimų Pajūrio kredito unijai suma 2017-07-24 yra 1 915,82 Eur, ieškovė vėluoja mokėti 131 dieną, priskaičiuota 64,48 Eur delspinigių. Be to, kad ieškovė vėluodavo sumokėti kasmėnesines įmokas. Turėtina omenyje tai, kad gavus įmokas į kredito įstaigos sąskaitą pirmiausiai yra dengiamos unijos išlaidos, paskui delspinigiai, palūkanos ir tik galiausiai, t. y. ketvirtąja eile pagrindinei prievolei įvykdyti (sutarties p. 20.). Taigi ieškovų nurodoma unijai sumokėta 26 000 Eur suma negali būti vertinama kaip visiškas atsikaitymas pagal paskolos sutartį. Akivaizdu, kad ieškovė iki nutraukiant su ja sutartį buvo sumokėjusi tik dalį privalomos mokėti sumos ir mokėjimus unijai nutraukė anksčiau negu nustatyta pagal grafiką, o visos paskolos sumos bei palūkanų ir delspinigių už ją nėra sumokėjusi. Kaip jau minėta, Paskolos sutarties 5.11.1 p. šalys susitarė, kad kai paskolos gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per 15 kalendorinių dienų nuo Unijos rašytinio pareikalavimo dienos Unija turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, ir reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas (5.11 p., 5. 11.1.p.). Sutarties nutraukimo metu ieškovės pradelsti mokėjimai buvo daugiau nei 3 metus ir 2020 m. balandžio 24 d. duomenimis kredito likutis buvo 27 639,51 Eur. Šią skolą sudaro 7 024,24 Eur negrąžintos paskolos dalis ir 7 873,40 Eur priskaičiuotų negrąžintų palūkanų dalis. Turėdamas omenyje aptartas aplinkybes teismas tiki ir remiasi atsakovės pateiktais duomenimis, kad ieškovės 2020 m. balandžio 24 d. pradelstų mokėjimų suma buvo 14 897,64 Eur. Atsakovė (jos bankroto administratorius) įspėjo ieškovę apie tai, kad ji nemoka paskolos, nurodė, kad įsipareigojimai nevykdomi nuo 2017-07-24, nurodė pradelstos skolos, palūkanų ir delspinigių dydžius ir pareikalavo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų padengti įsiskolinimą, bei išaiškino prašymo nevykdymo pasekmes (atsiliepimo priedas Nr. 3, 4). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovei pažeidus pareigą mokėti suteiktą paskolą pagal šalių susitartą skolos ir palūkanų mokėjimo grafiką, Pajūrio kredito unija pagrįstai nutraukė su ieškove I. R. 2011 m. balandžio 28 d. su pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030. Ieškovų argumentai, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, atmestinas. Įvertinus tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti paskolos sutartį su ieškove jai iš esmės pažeidus sutartį pagal šalių sutarties 5.11.1. punktą, nes nustatyta, kad ieškovė ilgiau kaip vieną mėnesį delsė sumokėti pagal Paskolos sutartį mokėtinas įmokas ir nesumokėjo šių įmokų per 15 kalendorinių dienų nuo atsakovės rašytinio pareikalavimo dienos, todėl nėra pagrindo vienašališką sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu (CPK 178, 185 straipsniai).

26.       Byloje ieškovų atstovas tvirtina, kad šiai paskolos sutarčiai taikytini vartojimo teisiniai santykiai ir 2011 m. balandžio 28 d. tarp šalių sudaryta Paskolos sutartis Nr. 11-00030 laikytina vartojimo sutartimi, o ieškovus reikia pripažinti vartotojais, nes paskolos sutartis buvo sudaryta būsto remontui (6.2281 straipsnio 1 dalis). Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) (1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito unija – tai kooperatiniais pagrindais fizinių asmenų (toliau – narių) savanoriškai įsteigta ir kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių pinigines lėšas narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Savitarpio paskolos – tai iš kredito unijoje sukauptų indėlių savo nariams duodamos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu nustatyto dydžio palūkanos (KUĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi kredito unija turi teisę priimti indėlius ir skolinti lėšas, teikti lėšų pervedimo ir kitas finansines paslaugas, o visas kredito unijos uždirbtas pelnas lieka bendruomenėje. Šios kredito įstaigos finansines paslaugas gali teikti savo nariams – fiziniams bei juridiniams asmenims. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, norintis naudotis kredito unijos paslaugomis, privalo tapti jos nariu, vadinasi, įsigyti pajų. Pagrindinis pajus yra kredito unijos vardinis dokumentas, suteikiantis nariui teisę ne tik naudoti finansinėmis paslaugomis, bet ir lygiaverčiai dalyvauti kredito unijos valdyme bei balsuoti visuotiniuose narių susirinkimuose. Vadinasi, kiekvienas kredito unijos narys kartu yra ir jos savininkas. Kredito unijos nariai gali naudotis šiomis finansinėmis paslaugomis, trumpalaikėmis arba ilgalaikėmis paskolomis, už kurias kredito unijos gauna nustatyto dydžio palūkanas.

27.       Turint omenyje tai kas aptarta spręstina, jog pati kredito unijos specifika lemia, kad ji veikia kredito unijos narių suneštų pajinių indėlių pagrindu ir paskolos sutartis išduoda tik savo nariams, t. y. pajininkas. Kiekvienas kredito unijos pajininkas pirmiausia yra unijos dalyvis, tad kartu veikia, kaip jos dalininkas ir kreditų teikėjas kitiems jos nariams. Turint omenyje aptartą teisinį reglamentavimą ir unijos veikimo principus darytina išvada, kad 2011 m. balandžio 28 d. kredito unijos su savo nariu sudaryta sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi.

Dėl Paskolos sutarties dalyje dėl 36 000,00 Lt (10 426,32 Eur) pripažinti nesudaryta ir negaliojančia

28.       Ieškovai akcentuoja, kad ginčas iš esmės kyla dėl 10 000 Eur (36 000,00 Lt) sumos, kurios jie negavo, nes šie pinigai liko, kaip nurodo jie, kredito unijos vidiniuose registruose. Būtent tokia suma nurodoma tuo pagrindu, kad anot I. R. jai buvo išmokėta ne visa paskolos suma, kaip buvo susitarta, o mažesnė. Ieškovai tvirtina, esą pagal Paskolos sutartį 2011 m. gegužės 9 d. jie gavo tik 84 000,00 Lt grynaisiais pinigais, nes kita 36 000,00 Lt suma I. R. nebuvo perduota, o buvo įskaityta į Jūreivių kredito unijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) LTL kaip jos pajinis įnašas. Šia aplinkybe remdamiesi ieškovai ginčija ne tik paskolos sutarties nutraukimą Pajūrio kredito unijos iniciatyva, bet ir prašo 2011 m. balandžio 28 d. su kredito unija pasirašytos Paskolos sutarties Nr. 11-00030 dalį dėl 36 000,00 Lt pripažinti nesudaryta. Tuo atveju, jeigu šis ieškinio reikalavimas būtų atmestas, 2011 m. balandžio 28 d. su unija pasirašytą paskolos sutartį dėl 36 000,00 Lt prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Tokius reikalavimus grindžia tuo, kad pinigai šioje dalyje, t. y. 30 procentų skolos dydžio sumai I. R. nebuvo išmokėti. Aiškina, kad sutartis buvo sudaryta tik toje dalyje, kurioje I. R. paskolą realiai gavo, t. y. 84 000,00 Lt sumos apimtyje. Savo teiginius grindžia Kreditų unijos įstatymo 48 straipsnyje numatytu draudimu, kad iš unijos pinigų negalima formuoti pajaus. Šią 36 000,00 Lt išmokėtinos sumos dalį palikdama unijoje atsakovė pažeidė šį draudimą. Ieškovų atstovas aplinkybes, kad I. R. buvo išmokėta 36 000,00 Lt mažesnė paskolos suma grindžia ir tuo, kad nagrinėjamas atvejis nėra vienintelis, nes Pajūrio kredito unijai bankrutavus šios unijos valdybos nariai buvo teisiami. Baudžiamojoje byloje yra jų paaiškinimai apie net šešis atvejus, kuomet paskolos juos ėmusiems asmenims buvo išmokėtos mažesnės negu susitarta, nes dalis sumos būdavo pasiliekama unijoje kaip pajus. Unijos darbuotojos R. P. ir D. Š., kurios dalyvavo išduodant paskolą ir I. R., buvo nuteistos (D. Š. pripažinta kalta baudžiamuoju įsakymu). Visos baudžiamojoje byloje nagrinėtos aplinkybės dėl šešių paskolų kaip tik buvo išduotos 2011 metais, todėl ieškovų atstovas prašo tai vertinti kaip prejudicinius faktus.

29.       Teismas atmeta tokius ieškovų ir jų atstovo teiginius kaip nepagrįstus. Kaip jau aptarta anksčiau, į bylą pateikta Paskolos sutartis Nr. 11-00030 patvirtina, kad Jūreivių kredito unija savo nariui ir paskolos gavėjui I. R. suteikė 120 000,00 Lt dydžio paskolą. Nurodytas Paskolos išmokėjimo būdas - grynais pinigais. Tai patvirtina ir Paskolos sutarties Nr. 11-00030 turinys, ir į bylą pateikti dokumentai apie paskolos išmokėjimą ir Paskolos grąžinimo grafikas, kuriame paskolos sumos dydis nurodytas būtent 120 000,00 Lt, bei I. R. parašai, esantys ant visų aktualių dokumentų, kuriais ji patvirtino, kad sutarties sudarymo sąlygas, sutarties apimtį ir vykdymo sąlygas supranta ir su jomis sutinka. Iš paskolos mokėjimo grafiko akivaizdu, kad paskolos dydis 120 000,00 Lt, o galutinis grąžinimo terminas šalių numatytas ir susitartas iki 2026 m. gegužės 15 d. 

30.       Kredito unijos turtas, sukauptas iš jos narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės teise priklauso kredito unijai (KUĮ 4 straipsnis). Asmenys, norintys tapti kredito unijos nariais, turi pateikti raštišką prašymą kredito unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji) pasižada laikytis kredito unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti pajų bei vykdyti ir tas kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė iki jam įstojant. Kredito unijos nariu tampama po to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti prašymą (KUĮ 6, 7 straipsniai).

31.       Kredito unijos skiriasi nuo bankų vienu svarbiu aspektu – kiekviena kredito unija, skirtingai nuo banko filialo, yra atskira, autonomiškai savo narių valdoma įmonė, kurios nariai yra ir savininkai, ir klientai, atsakingi už įmonės veiklą, augimą bei rentabilumą. Kredito unija grąžina jo turimą pajų, jei narys yra pilnai atsiskaitęs su kredito unija.

32.       Kaip nurodyta anksčiau, ieškovė I. R. prieš gaudama paskolą tapo Jūreivių kredito unijos nare (pajaus turėtoja), nes prieš sudarydama Paskolos sutartį 2011-04-27 įmokėjo į Jūreivių kredito unijos sąskaitą 100 Lt (28,96 Eur) pagrindinio pajaus (depozito atidarymas) (atsiliepimo priedas Nr. 16), o 2011-05-09 įmokėjo 36 000,00 Lt (9 847,08 Eur) papildomo pajaus (depozito atidarymas) sumas (atsiliepimo priedas Nr. 17). Papildomas pajus turi būti formuojamas jos narių lėšomis. Tai minimali pajinė įmoka, kurią turi įmokėti narys (KUĮ 4, 14 straipsniai). 

33.       Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, aplinkybes, įrodančias pinigų nesumokėjimo ar sumokėjimo faktą, turi įrodyti ginčo šalys pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

34.       Ieškovai teismui tvirtina, kad papildomo pajaus sumos į unijos sąskaitą iš savo lėšų neįmokėjo, kad šią 36 000,00 Lt sumą paliko unijos vidiniuose registruose ir nuo gautos 120 000,00 Lt sumos realiai gavo tik 84 000,00 Lt. Tvirtina, kad buvo toks susitarimas. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti teismas įtikinančių duomenų nenustatė. Iš į bylą pateikto el. susirašinėjimo duomenų matyti, kad 2020-04-28 laiške kredito unijai I. R. neneigia įmokėjusi papildomo pajaus sumą. Ji klausdama teigia, kad: „kodėl nuo pajaus, kurį atidaviau unijai skaičiuojami procentai. Paėmiau pinigus už procentus ir moku dar kartą už pinigus, kuriuos atidaviau unijai.“ (atsiliepimo priedas Nr. 5). Į tai gavusi iš kredito unijos paaiškinimą 2020-04-29 el. laiške I. R. ir A. R. unijos darbuotoją R. V. vėl klausia: „Jūs rašote, kad 120 tūkst. litų pagal sutartį... Ok. O kur nurodyta, kad mes pasiskolinę iš KU 40 tūkst. litų. Už procentus kuriuos mokame ir įnešėm pinigus į KU kasą? Tai koks tas balansas... ar mes galime pervesti viską? Mes pasiruošę,... seniai tai padaryti, bet niekaip iki galo nesusitvarkom?“ Bei vėl klausiama: „kodėl nuo pajaus, kurį atidaviau unijai, skaičiuojami procentai. Paėmiau pinigus už procentus ir moku dar kartą už pinigus, kuriuos atidaviau unijai“. Maža to dar turiu sumokėti unijai dar vieną pajų?? Nes unija iššvaistė jai patikėtus už procentus skolintus pinigus??? Ir bankrutavo“ (atsiliepimo priedas Nr. 6).

35.       Iš to kas aptarta teismui akivaizdu, jog ieškovai pripažįsta, kad pajaus sumą unijai sumokėjo, tačiau piktinasi, kad jis esą yra iššvaistytas. Teismas atmeta ieškovų teiginius apie tai, kad 36 000,00 Lt suma liko unijos vidiniuose registruose, nes tai paneigia anksčiau aptarti bylos dokumentai, iš kurių matyti, kad I. R. prieš gaudama paskolą tapo Jūreivių kredito unijos nare ir įmokėjo 100 Lt ir 36 000,00 Lt papildomo pajaus sumas. Pažymėtina, kad Pajūrio kredito unijos Valdybos posėdžio protokole Nr. 15 yra nurodyta, jog nutarta I. R. išduoti konkretaus dydžio, t. y. 120 000,00 Lt paskolą išmokant ją grynais pinigais ir apie jokią 30 procentų dydžio sumą, kuri liktų unijai nekalbama (tripliko priedas Nr. 3). Teismas atmeta ieškovų atstovo teiginius apie tai, kad yra nustatyti prejudiciniai faktai baudžiamosiose bylose apie tai, kad unija išmokėdavusi 30 procentų mažesnes paskolų sumas pasilikdama pajaus sumą. Ieškovai kaip nukentėjusieji ir jokiu kitu statusu tose bylose nedalyvavo, patys pripažino, kad jų atvejis į baudžiamąją bylą įtrauktas ir tirtas nebuvo. Įrodymų, kad I. R. ar A. R. būtų buvę apklausti ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta. Manytina, kad jokių duomenų apie pažeidimus išduodant paskolą I. R. nebuvo, todėl pagrįstai manytina, kad ikiteisminio tyrimo metu paskolos išdavimo I. R. aplinkybės nebuvo tirtos. Teismas daro išvadą, kad jeigu ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės būtų egzistavusios, tai vykstant tyrimams dėl unijos darbuotojų neteisėtų veikų išduodant paskolas I. R. išduotos paskolos aplinkybės taip pat būtų buvusios tiriamos ir vertinamos.

36.       Pažymėtina, kad liudytojomis 2021 m. spalio 15 d. teismo posėdyje apklaustos N. P., kuri paskolos I. R. išdavimo metu buvo unijos valdybos pirmininke ir D. Š. (susirinkimo sekretorė) nepatvirtino ieškovų teiginių apie tai, kad I. R. buvo išmokėta mažesnė paskolos suma negu nurodyta sutartyje. Liudytoja D. Š. nurodė, kad viskas kas yra užfiksuota dokumentuose apie paskolos išdavimą yra nurodyta teisingai ir būtent tokiais duomenimis reikia vadovautis. Tai, kad ieškovė pasirašė ant visų dokumentų, patvirtinančių pinigų jai išmokėjimą, negali kelti jokių abejonių, kad atitinkamo dydžio paskolos negavo. Aplinkybių, kad I. R. galėjo būti išmokėta 30 procentų mažesnė paskolos suma neprisimena ir tokių atvejų nežino. Tačiau atkreipė dėmesį, kad gerai prisimena, jog A. R. buvo problematiškas žmogus, nuolat vėluodavo mokėti įmokas, jam vis reikėdavo skambinti ir įrodinėti dėl kiekvieno grąžintino paskolos cento, aiškinti, kad paskolos įmokos yra priskaičiuotos teisingai, kad jas skaičiuoja programa. Mano, kad toks smulkmeniškas ir priekabus žmogus negalėjo pasirašyti dokumentų, kad gavo didesnę sumą, jeigu faktiškai jos negavo, jei dalis pinigų nebūtų buvusi išmokėta.

37.       Liudytoja R. P. paaiškino, kad papildomas pajus turėdavo atitikti 30 procentų paskolos dydį ir ši suma būdavo laikoma ne unijos, o jos nario, t. y. paskolą gavusios asmens asmeninėje sąskaitoje. Ši suma būdavo įnešama į atskirai atidarytą sąskaitą, o iš kokių lėšų būdavo sumokamas pajus, tai būdavo paskolą ėmusiojo reikalas. Iš kokių lėšų 36 000,00 Lt sumą į unijos sąskaitą įnešė I. R., ar iš asmeninių pinigų, ar iš pasiskolintų, ji nurodė nežinanti ir nesidomėjusi. Paaiškino, kad reikia žiūrėti kaip yra įrašyta dokumentuose. Turėdamas omenyje liudytojų nurodytas aplinkybes teismas vadovaujasi susijusiais dokumentais bei ima domėn, kad į bylą pateiktas kasos pajamų čekis patvirtina tai, jog  I. R. į Jūreivių kredito unijos kasą įmokėjo 36 000,00 Lt sumą. Taigi teismui nekyla abejonių, kad ieškovė nurodyto dydžio pajaus sumą įmokėjo iš savo lėšų norėdama tapti kredito unijos nare, o įvykdžiusi šią sąlygą gavo iš Jūreivių kredito unijos 120 000,00 Lt paskolos sumą. 

38.       Teismas turi omenyje aplinkybę, kad neigdama kredito unijoje vykdytų piniginių operacijų patikimumą, ieškovė kėlė abejones ir dėl kito dokumento, t. y. 2011-05-09 operacijos Nr. 56751 prigimties, patikimumo ir įrodomosios reikšmės. Šias abejones jie siejo su 2011-05-09 kasos orderiu Nr. 56749, dėl 120 000,00 Lt paskolos sumos jai išmokėjimo ir teismui teigė, kad iš šis dokumentas taip pat gali neatitikti tikrovės, kad tokio dydžio paskola jai nebuvo išmokėta, o išmokėta 36 000,00 Lt mažiau.

39.       Nors ieškovė I. R. ginčijo pasirašiusi dokumente ant 2011 m. gegužės 9 d. operacijos Nr. 56751 dėl 72 749,00 Lt, eilutėje „Kliento parašas“, kategoriškai teigdama, kad parašas ne jos, tačiau 2022 m. vasario 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-62 (22), 11-241 (22) išvadoje ekspertė nurodė, kad pateiktame 2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos kredito unijos operacijos Nr. 56751 dokumente dėl 72 749,00 Lt išėmimo iš Lietuvos kredito unijos, eilutėje „Kliento parašas“ pasirašė I. R.. Ieškovams nesutinkant su išvada, kad parašas nėra suklastotas ir teismui paskyrus pakartotinę rašysenos ekspertizę, 2022 m. liepos 13 d. buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1391 (22), kurio išvadoje ekspertė nurodė, jog tirti pateikto 2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos kredito unijos operacijos Nr. 56751 dokumento dėl 72 749,00 Lt išėmimo iš Lietuvos kredito unijos, eilutėje „Kliento parašas“ esantis parašas yra pasirašytas rašymo priemone (šratinuku), t. y. šis parašas nėra išspausdintas spausdinimo įrenginiu, jį nukopijavus ar nuskenavus naudojant programinę įrangą.

40.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022).

41.       Atsižvelgiant į gautas eksperto išvadas teismas atmeta visas ieškovų abejones dėl dokumento 2011-05-09 operacijos Nr. 56751 prigimties, patikimumo ir įrodomosios reikšmės, todėl tiki, kad ir ant 2011-05-09 kasos orderio Nr. 56749, dėl 120 000,00 Lt paskolos sumos išmokėjimo pasirašė būtent I. R., kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė gavo visą kasos pajamų orderyje Nr. 56749 nurodytą 120 000,00 Lt paskolos sumą, todėl ieškovų teiginiai, kad jiems buvo išmokėta 30 procentų mažesnė paskolos suma, atmestini kaip nepagrįsti.

42.       Išanalizavęs šioje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir esant teismo nustatytoms anksčiau aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys dalyje dėl Paskolos sutarties dalyje dėl 36 000,00 Lt (10 426,32 Eur) pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia taip pat vertintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

43.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

44.       Taigi kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako

Dėl procesinės bylos baigties

45.       Ieškinį atmestus spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

46.       Ieškovės I. R. atstovas į bylą 2021-12-07 pateikė duomenis apie 525,00 Eur atstovavimo išlaidas (Nr. DOK-06305).

47.       Ieškovės I. R. atstovas į bylą 2021-12-28 pateikė duomenis apie 700,00 Eur avanso sumą už ekspertizės skyrimą į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėjimą (Nr. DOK-17355).

48.       Ieškovės I. R. atstovas į bylą 2022-06-14 pateikė duomenis apie 400,00 Eur avanso sumą už pakartotinės ekspertizės skyrimą į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėjimą (Nr. DOK-8726).

49.       I. R.

50.       I. R. 2021-04-27 į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo dar 80,00 Eur avansą liudytojo iškvietimui padengti.

51.       Taigi iš viso ieškovai patyrė 525,00 atstovavimo išlaidų ir 1 100,00 Eur išlaidų už ekspertizių atlikimą bei 160 Eur avanso liudytojų išlaidoms apmokėti išlaidas.

52.       Už rašysenos ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centras 2022-02-04 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 565,70 Eur sumai. 

53.       Už pakartotinės rašysenos ekspertizę Klaipėdos apygardos teismo Finansų skyrius 2022-08-01 Lietuvos teismo ekspertizes centrui apmokėjo 348,48 Eur sumą (Nr. DOK-10806), pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Taigi iš viso už ekspertizes sumokėta 914,18 Eur suma.

54.       Ieškinį atmetus ieškovų atstovavimo išlaidos ir išlaidos už jų prašymu paskirtas rašysenos ekspertizes neatlygintinos. Suma likusi nuo įmokėtos 1 100,00 Eur avansų sumos grąžintina.

55.       Liudytojų išlaidoms apmokėti sumokėtos avanso sumos nebuvo panaudotos, nes jų apklausa vyko nuotoliniu būdu ir liudytojos neprašė atlyginti jų patirtas išlaidas, todėl nepanaudotas 160,00 Eur dydžio avansas ieškovams grąžintinas. Iš viso ieškovams grąžintina 345,82 Eur suma, esanti Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje.

56.       Atsakovės atstovas į bylą 2021-03-01 pateikė duomenis apie patirtas 2 420 Eur atstovavimo išlaidas (Nr. DOK-3193).

57.       2021-12-07 atsakovės atstovas pateikė prašymą ir duomenis apie 1 306,80 Eur atstovavimo išlaidas (pažymą ir 2021-11-05 PVM sąskaitą faktūrą) (Nr. DOK-16242). 

58.       2022-04-12 atsakovės atstovas pateikė prašymą, kad papildomai patyrė 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. apmokėjimo dokumentą ir 2022-02-18 PVM sąskaitą faktūrą (Nr. DOK-5413).

59.       2022-06-01 atsakovės atstovas pateikė prašymą, kad papildomai patyrė 707,85 Eur, t. y. apmokėjimo dokumentą ir 2022-05-31 PVM sąskaitą faktūrą (Nr. DOK-7987).

60.       Atsakovės atstovas J. S. 2022-10-24 pateikė prašymą iš ieškovų priteisti atsakovo papildomai patirtas 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios detalizuotos pridedamose dokumentuose, t. y. 2022-06-22 PVM sąskaitą faktūrą 326,70 Eur sumai ir 2022-09-30 PVM sąskaitą faktūrą 381,15 Eur sumai. Tačiau iš prie prašymo pridėto atsakovės atstovo sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė jam sumokėjo tik 326,70 Eur sumą, todėl laikytina, kad įrodyta patirtų išlaidų sumą yra būtent 326,70 Eur sumai, nes apie kitos, t. y. 381,15 Eur sumos apmokėjimą dokumento nėra (Nr. DOK-14939).

61.       Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau darytina išvada, kad iš viso atsakovė įrodė patyrusi 5 414,75 Eur atstovavimo teisme išlaidų. Turint omenyje rengtų ir teismui teiktų procesinių dokumentų skaičių ir turinį bei byloje vykusių teismo posėdžių kiekį darytina išvada, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovų. 

62.       Kadangi įstatyme nenumatyta solidari proceso dalyvių atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas, ši suma atsakovei iš ieškovų priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 2 707,37 Eur. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai iš ieškovų I. R. ir A. R. 5 414,75 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus keturiolika eurų septyniasdešimt penkis euro centus) atstovavimo teisme išlaidų atlyginimą, t. y. po 2 707,37 Eur iš kiekvieno.

Grąžinti ieškovams I. R. ir A. R. 345,82 Eur avanso sumą, esančią Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje, išmokant į tą pačią sąskaitą iš kurios avansas buvo sumokėtas.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė