Civilinė byla Nr. e2A-1997-967/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24458-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus M. T., ieškinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Mikroklimatas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. T., (toliau – ieškovė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. L. (toliau – atsakovas) 35 797,54 Eur žalos atlyginima?, 5,00 procentų dydžio metines palu?kanas už priteistą sumą nuo bylos iške?limo teisme iki teismo sprendimo visiško i?vykdymo ir byline?jimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad vienintelis akcininkas ir vadovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą ir paskyrė nemokumo administratoriumi M. T.. Pagrindinė bendrovės veikla buvo darbų, susijusių su įvairių inžinerinių sistemų (vėdinimo, šildymo, kondicionavimo, santechnikos ir pan.) įrengimu, vykdymas. Veiklos laikotarpiu daliai darbuotojų, t. y. atskaitingiems asmenims avansu išmokėtos ieškovei priklausančios lėšos išlaidoms, susijusioms su jų atliekamomis darbo funkcijomis ir bendrovės vykdoma veikla, padengti. Nemokumo administratoriui M. T. susipažinus su buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatyta, kad iki bankroto proceso pradžios į sąnaudas nurašytos darbuotojams, t. y. atskaitingiems asmenimis, išmokėtos sumos: 1) atsakovas 2018 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą, kuriuo į bendrovės sąnaudas nurašė darbuotojams išmokėtas ir išlaidų dokumentais nepagrįstas sumas, iš viso 22 323,73 Eur; 2) 2018 m. rugpjūčio 19 d. buhalterinės apskaitos programoje atliktu buhalteriniu įrašu į bendrovės sąnaudas nurašytos darbuotojams išmokėtos ir išlaidų dokumentais nepagrįstos sumos, iš viso 13 473,81 Eur. Atliekant antrąjį nurašymą, atskiras bendrovės vadovo įsakymas nepriimtas. Taigi bendra į ieškovės sąnaudas nurašyta darbuotojams išmokėta ir išlaidų dokumentais nepagrįsta suma sudaro 35 797,54 Eur. Bendrovės veiklos laikotarpiu nebuvo užtikrinama darbuotojams išmokėtų piniginių lėšų panaudojimo kontrolė. Šiuo tikslu bendrovėje nebuvo nustatyta (patvirtinta) jokia tvarka, pagal kurią konkretus darbuotojas būtų turėjęs atsiskaityti už jam išmokėtas pinigines lėšas, susijusias su pavestų darbo funkcijų vykdymu (toks dokumentas nemokumo administratoriui M. T. neperduotas); taigi bendrovės darbuotojai nesupažindinti su atsiskaitymo už avansu išmokėtas pinigines lėšas vykdymo tvarka. Iš atskaitingų asmenų nereikalauta avanso apyskaitų, kuriose būtų fiksuojama išmokamų piniginių lėšų (avanso) paskirtis ir dydis, patirtų išlaidų dydis, su jį pagrindžiančiais dokumentais bei nepanaudotas likutis. Kadangi bendrovėje nebuvo reglamentuotas darbuotojų atsiskaitymas už jiems pervestas pinigines lėšas, konkrečiais išlaidų dokumentais nepagrįstų piniginių lėšų išieškojimas iš pačių darbuotojų negalimas; be kita ko, dar ir dėl to, kad prieš pat bendrovės bankrotą į sąnaudas nurašyta 35 797,54 Eur suma neįtraukta į balansą (taigi, nėra bendrovės turtas). Taigi dėl netinkamo atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų vykdymo ieškovei iš viso padaryta 35 797,54 Eur žala, kurios dydį sudaro darbuotojų išlaidų dokumentais nepagrįstos išmokėto avanso sumos, nurašytos į veiklos sąnaudas.

3.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbuotojams avansu sumokėtus sumos buvo susidarę per tam tikrą tęstinį laikotarpį, kai vykstantys į tarnybinę komandiruotę asmenys gaudavo avansu sumas, skirtas padengti komandiruotės metu patiriamas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad vykimas į komandiruotes faktiškai buvo, asmenys šias išlaidas patyrė, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nepateikė jas patvirtinančių dokumentų (dėl praradimo, nepaėmimo iš paslaugas suteikusių asmenų, susidėvėjimo ir t.t.); tai buvo susiję su dideliu asmenų skaičiumi, kas sudaro didelę administracinę naštą ir nebūtinai garantuoja galimybę tas sumas atgauti (didelė dalis darbuotojų dėl finansinio neraštingumo dažnai neturėdavo jokio finansinio rezervo ir gyveno tik iš gaunamo atlyginimo); buvo priimtas sprendimas šias išlaidas nurašyti į sąnaudas. Šių sumų tolimesnis laikymas bendrovės balanse būtų tik sudaręs neteisingą vaizdą apie įmonės turtą ir / ar gautinas sumas. Sprendimas darbuotojų patirtų išlaidų kompensavimą nurašyti į sąnaudas – socialiai teisingas sprendimas jų atžvilgiu, darbuotojams tapus bendrovės pirmos eilės kreditoriais. Priverstinis išieškojimas iš labiausiai pažeidžiamos kreditorių grupės, bendrovei dėl menamų skolininkų skaitlingumo ir nemokumo administratoriaus M. T. polinkio permokėti pasamdytiems teisininkams (pavyzdžiui civilinėje byloje prieš UAB „Verslo gijos“ konstatuota, kad ieškovės atstovavimo išlaidos nepagrįstai didelės, todėl sumažintos beveik 40,00 procentų) patiriant dideles teisinės pagalbos išlaidas, tikėtina, nebūtų apgynęs bendrovės kreditorių interesų, o tik dar labiau pabloginęs šių labiausiai pažeidžiamų bendrovės kreditorių finansinę padėtį.

4.       Absoliuti dauguma darbuotojų, kuriems buvo išmokami avansai, šiuo metu yra bendrovės pirmos eilės kreditoriai. Todėl ieškovės teiginys, kad dėl atsakovo veiksmų ji neteko vertingo turto, iš kurio galėjo būti dengiami kreditoriniai reikalavimai ir dėl to galimai nukentėjo bendrovės kreditoriai, yra nelogiškas. Šių sumų nurašymas į bendrovės sąnaudas faktiškai pagerino jos pirmos eilės kreditorių situaciją. Pati ieškovė, atsakovo žiniomis, nepaisant aktyvaus teisminių ginčų iniciavimo, didelių išlaidų, skiriamų teisinei pagalbai, auditoriui, buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims ir kt., nėra bent dalinai padengusi pirmos eilės kreditorinių reikalavimų. Be to, nemokumo administratorius M. T. pakankamos informacijos apie vykdomus administravimo veiksmus neteikia nei kreditoriams (atsakovas ir jo vadovaujama įmonė yra ieškovės pirmos ir trečios eilės kreditoriai su ženklia finansinio reikalavimo suma), nei laikosi teismo įpareigojimo kas tris mėnesius teismą informuoti apie administravimo eigą (tik teismui pareikalavus ir įspėjus apie galimas įpareigojimo nevykdymo pasekmes apsiribojo inicijuotų teisminių procesų išvardinimu). Be to, tikėtina, teisinį išsilavinimą turintis, ženklias sumas asmeniškai už bendrovės bankroto administravimą gavęs, bei dar didesne suma administravimo išlaidoms disponuojantis nemokumo administratorius M. T. net ir patiems menkiausiems veiksmams, kaip kad nepagrįstų pretenzijų ieškovės darbuotojų siuntinėjimui, samdo advokatus (konkrečiai paminėtu atveju – advokatą Š. V.).

5.       Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, jog atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančias pareigas, susijusias su tinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu (nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – taisyklės)), kas lėmė dalies bendrovės turto (piniginių lėšų) faktinį netekimą. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, t. y. nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2018 metų spalio mėnesio, įmonėje nebuvo kasos ir atsiskaitymo grynaisiais, todėl taisyklės, kuriomis remiasi ieškovė, netaikytinos darbuotojams atliktiems avansiniams mokėjimams (darytiems bankiniais pavedimais). Vadovaujant bendrovei, kurioje dirbo didelis skaičius darbuotojų, didžioji jų dalis vyko į komandiruotes, todėl atsakovui buvo žinoma, kokias apytiksliai išlaidas patiria darbuotojai komandiruotėse. Dėl to tais atvejais, kai atskaitingi asmenys (darbuotojai) neturėjo galimybės pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jiems atliktos avansinės išmokos negalėjo būti pagrįstos dokumentais. Tačiau reikalauti iš darbuotojų grąžinti sumas, išlaidas faktiškai patyrus, būtų socialiai neteisinga. Taigi atsakovas sprendimą 35 797,54 Eur sumą nurašyti į sąnaudas priėmė pagrįstai, nepažeisdamas bendrovės interesų ir tuo pačiu užtikrindamas bendrovės darbuotojų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1558-608/2021 ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovo 35 797,54 Eur žalos atlyginimą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 35 797,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 247,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 805,00 Eur žyminio mokesčio.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovas, teigdamas, jog darbuotojai iš tikrųjų patyrė išlaidas, kurioms kompensuoti buvo išmokėtos bendrovės piniginės lėšos, tokių įrodymų į bylą nepateikė; minėtų išlaidų realumą atsakovas siekė pagrįsti liudytojų parodymais, tačiau tokia įrodinėjimo priemonė nėra tinkama susiklosčiusioje situacijoje, nes darbuotojai, įgiję bendrovės pinigines lėšas, yra suinteresuoti patvirtinti tokių lėšų įgijimo pagrindą ir jų parodymai negali būti laikomi objektyviais. Teismas pažymėjo, jog bendrovės lėšų išmokos turi būti pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, o tokių dokumentų, liudijančių darbuotojams išmokėtų sumų pagrįstumą, atsakovas į bylą nepateikė; byloje nėra pateikta ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą bendrovės piniginių lėšų išmokėjimo pagrindą, t. y. jog minėtos lėšos buvo išmokėtos komandiruotėje patirtų bendrovės naudai išlaidų kompensavimui ir pan.

8.       Teismas sprendė, jog atsakovas pažeidė jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančias pareigas, susijusias su tinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, kas lėmė dalies bendrovės piniginių lėšų netekimą. Dalis ieškovės darbuotojų už jiems avansu pervestas bendrovės pinigines lėšas neatsiskaitydavo, tačiau jiems ir toliau avansu buvo išmokamos piniginės lėšos. Galiausiai atsakovo veiksmais į bendrovės sąnaudas nurašyta darbuotojams išmokėta ir išlaidų dokumentais nepagrįsta suma, sudaranti 35 797,54 Eur. Teismo vertinimu, tokie atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmai nesuderinami su jam tenkančia pareiga veikti jo vadovaujamos bendrovės naudai ir interesais. Dėl minėtų atsakovo veiksmų bendrovė faktiškai neteko dalies turto, į kurį nemokumo administratorius M. T. būtų galėjęs nukreipti bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų tenkinimą.

9.       Teismas nurodė, jog atsakovas prieš pat bendrovės bankrotą atliktą darbuotojams išmokėtų lėšų, kurios nebuvo pagrįstos jokiais išlaidų dokumentais, nurašymą į bendrovės sąnaudas traktuoja kaip socialiai teisingą tikslą darbuotojų interesais, tačiau toks atsakovo elgesio traktavimas nepagrįstas, nes lėšos buvo išmokėtos tik daliai bendrovės darbuotojų be lėšų išmokėjimo paskirtį patvirtinančių dokumentų. Teismas pabrėžė, jog tokiu būdu buvo patenkinti tik dalies kreditorių grupės – materialiai atskaitingų darbuotojų interesai, o kitų darbuotojų kaip tos pačios eilės kreditorių turtinių interesų patenkinimo galimybės, iškėlus bendrovei bankroto bylą, sumažėjo. Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2077-864/2019, patvirtinta ieškovės kreditorių bendra finansinių reikalavimų suma – 901 492,25 Eur, tame tarpe pirmos eilės kreditorių reikalavimų suma – 527 249,32 Eur. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurašė darbuotojams išmokėtas lėšas prieš pat bendrovės bankroto procesą – dalis išmokėtų sumų, sudaranti 13 473,81 Eur, į sąnaudas nurašyta 2018 m. rugpjūčio 19 d., sekmadienį, o praėjus vos kelioms dienoms, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d., atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tokiais veiksmais dalis bendrovės turto buvo pašalinta iš balanso, kaip gautinos sumos, ir taip sumažintos bendrovės kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bendrovės turto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1558-608/2021 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Tvarka, kokiu būdu atsakingas asmuo atsiskaito bendrovei už jam išmokėtas lėšas, susijusias su pavestų darbų funkcijų vykdymu, buvo nustatyta; kiekvienas darbuotojas, kuris buvo priimamas į darbą, su šia tvarka supažindintas žodžiu. Jokiame įstatyme nenurodyta, jog atsakingo asmens atsiskaitymo su bendrove už jam išmokėtas lėšas tvarka privalo būti nustatyta raštu. Kad bendrovėje atskaitingų asmenų atsiskaitymo su bendrove tvarka buvo nustatyta, patvirtina ir įrodo atsakovo teismui pateiktas 2018 m. vasario 7 d. elektroninis laiškas padalinių vadovams.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas apklausti liudytojais asmenis, neįtrauktus į darbuotojų, kuriems išmokėtos piniginės lėšos buvo nurašytos į bendrovės sąnaudas, sąrašą. Todėl paneigtina pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytojai buvo suinteresuoti duoti atsakovui naudingus parodymus, jų negalint laikyti objektyviais. Atsakovo nurodyti asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojais paprašyti pakviesti ir apklausti asmenys buvo bendrovės administracijos atstovai, kurie priiminėjo darbuotojus į darbą ir supažindindavo su avansinių mokėjimų apskaitos taisyklėmis, reikalaudavo dokumentų pateikimo, juos priimdavo ir vykdydavo pirminę jų apskaitą. Darbų vadovai gerai žino paties darbo specifiką, gali apibūdinti darbuotojus, su kuriais dirbo betarpiškai, jų finansinius, kalbinius ir rašto gebėjimus, vyravusią komandiruočių praktiką. Netenkinus atsakovo prašymo iškviesti į teismo posėdį apklausti liudytojus, buvo pažeista jo teisė teikti byloje įrodymus ir pagrįsti savo atsikirtimus į ieškovės pateiktą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės atsakovui įrodyti aplinkybes, kuriomis šis grindžia savo atsikirtimus, spręsdamas, jog liudytojai suinteresuoti duoti vienokius ar kitokius parodymus, šių net neapklausus, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekse nustatytą įrodymų vertinimo tvarką.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nėra nurodyto nei vieno Lietuvos Respublikos teisės akto ar jo nuostatos, susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu, kurią atsakovas neva savo veiksmais būtų pažeidęs. Konstatuojant, kad atsakovas netinkamai vedė bendrovės buhalterinę apskaitą ir taip neva pažeidė jam kaip įmonės vadovui priskirtas fiduciarines pareigas, nenurodyta nei viena teisės norma, susijusi su buhalterinės apskaitos tvarkymu, kurią atsakovas būtų pažeidęs.

10.4.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybė, jog antra dalis avansinių lėšų buvo nurašyta nepriėmus atskiro įsakymo; šios sumos nurašytos sekmadienį, neįrodo atsakovo nesąžiningumo ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. Įsakymas dėl 13 473,81 Eur sumos nurašymo į bendrovės sąnaudas priimtas 2018 m. rugpjūčio 17 d. (penktadienį) ir su visais dokumentais perduotas nemokumo administratoriui 2018 m. spalio 10 d. Ūkinių operacijų registravimą apskaitoje atliko bendrovės buhalterinių paslaugų sutarties pagrindu samdomas asmuo, todėl atsakovas negalėjo kontroliuoti, kokiu metu (kokią savaitės dieną) jis šiuos įrašus atliko.

10.5.                      Piniginių lėšų nurašymas nepagerino nei vieno iš darbuotojų padėties. Atsakovas, priimdamas šį sprendimą, rėmėsi toliau nurodytais argumentais, kad: 1) nurašytos lėšos – tai darbuotojų faktiškai komandiruotėse patirtos išlaidos, todėl reikalauti jas grąžinti – neteisinga; 2) minėtas išlaidas sudaro sąlyginai nedidelės sumos, tačiau turėtos didelio darbuotojų kiekio atžvilgiu, todėl bandymas jas išreikalauti sudarytų didelę administracinę naštą ir išlaidas, nes faktiškai komandiruotėje išlaidas patyręs darbuotojas, nepaisant fakto, kad dėl vienų ar kitų aplinkybių nepateikė lėšų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, nebūtų sutikęs grąžinti šių avansinių mokėjimų, todėl būtų tekę inicijuoti teisminius procesus.

11.       Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1558-608/2021 nepakeista? ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratoriui M. T. neperduoti jokie dokumentai, kuriais būtų reglamentuota atskaitingų asmenų atsiskaitymo už pervestas pinigines lėšas, susijusias su pavestų darbo funkcijų vykdymu, tvarka; tokie įrodymai nepateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje nenustatyta, kad iš atskaitingų asmenų būtų reikalauta avanso apyskaitų, kuriose fiksuota išmokamų piniginių lėšų (avanso) paskirtis, jų dydis, patirtų išlaidų dydis, su jį pagrindžiančiais dokumentais, nepanaudotas likutis. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, nesant aiškiai reglamentuotos tvarkos, darbuotojai nebuvo supažindinti su atsiskaitymo už avansu išmokėtas pinigines lėšas vykdymu. Taigi nevykdyta efektyvi bendrovės turto (piniginių lėšų) panaudojimo kontrolė, už ką atsakingas vadovas (atsakovas).

11.2.                      Atsakovas nedetalizuoja kas ir kada tvarką žodžiu buvo nustatęs (patvirtinęs), nuo kada ji bendrovėje buvo taikoma. Nepaisant to, jog ieškovė pinigines lėšas atskaitingiems asmenims (darbuotojams) buvo išmokėjusi bankiniais pavedimais, taisyklės taikytinos pagal įstatymo analogiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnio 1 dalis). Piniginių lėšų išmokėjimo forma nepaneigia įmonių valdymo organų pareigos nustatyti jų panaudojimo kontrolės mechanizmą / tvarką, kaip tai numatyta taisyklių 9 punkte.

11.3.                      Atskaitingų asmenų (darbuotojų) atsiskaitymo už bendrovės išmokėtas pinigines lėšas, susijusias su darbo funkcijų vykdymu, tvarka turėjo būti fiksuojama tekstu (arba vaizdu / garsu, jei yra naudojamos tam skirtos informacinės sistemos), kad šią informaciją objektyviai būtų galima identifikuoti. Nagrinėjamu atveju tokia tvarka dokumento forma bendrovėje nenustatyta.

11.4.                      Atsakovas nurodo, kad darbuotojams prieš jų įdarbinimą neva žodžiu buvo išaiškinama tvarka, kaip jie turi atsiskaityti už bendrovės avansu išmokėtas pinigines lėšas, susijusias su darbo funkcijų vykdymu. Supažindinimo su įmonės vidaus politika (aktais) faktą patvirtina darbuotojas, uždėdamas parašą, jog jam yra žinomas įmonės vidaus teisės aktų turinys (reikalavimai). Atsakovo teiginiai apie tariamą žodinį darbuotojų supažindinimą su taikoma tvarka dėl atsiskaitymo už avansu gautas lėšas neįrodo aplinkybės, jog darbuotojams ši tvarka buvo žinoma, į bylą nepateikus jokių minėtą teiginį patvirtinančių įrodymų. 

11.5.                      Ginčo atveju piniginės lėšos būdavo išmokamos darbuotojams, turėjusiems jas skirti (panaudoti) darbo funkcijų vykdymui (atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis). Elektroniniame laiške aptariama iš esmės kita situacija – darbuotojų gautų išankstinių (avansinių) sąskaitų, išrašytų bendrovei, apmokėjimas (sąlygos); šis adresuotas keturiems asmenims, taigi, jo turinys bendrovės pinigines lėšas avansu gavusiems atskaitingiems asmenims (darbuotojams) savaime nebuvo žinomas. Taigi atsakovo akcentuojamas elektroninis laiškas nepatvirtina aplinkybių, reikšmingų bylos kontekste, kad: 1) bendrovės vadovas aiškia forma buvo nustatęs (patvirtinęs) atsiskaitymo už avansu pervestas pinigines lėšas tvarką; 2) atskaitingiems asmenims (darbuotojams) minėta tvarka (reikalavimai) buvo žinoma (jie supažindinti su aktu / dokumentu); 3) atsakovas užtikrino minėtos tvarkos efektyvų įgyvendinimą / vykdymą, t. y. kontroliavo bendrovės avansu išmokėtų lėšų panaudojimą. Net jeigu būtų laikoma, kad atsakovas 2018 m. vasario 7 d. elektroniniame laiške pasisakė dėl terminų, per kuriuos darbuotojai turi pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nėra aišku, kodėl nebuvo užtikrintas šio reikalavimo įgyvendinimas.

11.6.                      Pats atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad avansu sumokėta suma darbuotojams susidarė per tęstinį laikotarpį. Nagrinėjamu atveju atsakovas, daliai darbuotojų už pervestas pinigines lėšas neatsiskaitydavus, ir toliau jas mokėdavo. Akivaizdu, jog tokie bendrovės vadovo veiksmai negali būti laikomi suderinamais su jam tenkančia pareiga veikti bendrovės naudai.

11.7.                      Atsakovas prašė apklausti ieškovės administracijos darbuotojus, kurie, jo teigimu, priimdavo darbuotojus į darbą, supažindindavo su avansinių mokėjimų apskaitos taisyklėmis ir kt. Tačiau šiuo atveju reikšmingas ne bendrovės administracijos darbuotojų galimas situacijos vertinimas, tačiau tų darbuotojų, kurie avansu buvo gavę iš bendrovės pinigines lėšas ir vėliau jų panaudojimo nepagrindę reikalingais dokumentais, realus supažindinimas su atsiskaitymo už bendrovės avansu išmokėtas pinigines lėšas tvarka. Prašymas apklausti darbuotojus, kuriems išmokėtos piniginės lėšos darbo funkcijų vykdymui, nepateiktas. Taigi bendrovės administracijos darbuotojai nebūtų galėję objektyviai patvirtinti fakto, jog kitiems darbuotojams buvo žinoma atsiskaitymo už gautų piniginių lėšų panaudojimą darbo funkcijų vykdymo tikslais tvarka. Dėl šios priežasties buvo netikslinga liudytojais apklausti atsakovo nurodytus asmenis.

11.8.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo, kaip vadovo, specifinį statusą bei šio subjekto netinkamą veikimą susiejo su jam tenkančiomis fiduciarinėmis pareigomis. Tinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas apima ir būtinų vidaus teisės aktų sklandžiam šio proceso įgyvendinimui priėmimą. Atsakovas pažeidė jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančias pareigas, susijusias su tinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, kas lėmė dalies bendrovės turto (piniginių lėšų) faktinį netekimą; bendrovėje privalėjo būti patvirtinta tvarka, kurioje būtų buvę numatyta kaip ir kokiais terminais atskaitingi asmenys atsiskaito už išmokėtas pinigines lėšas, remiantis taisyklių 9 punktu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovėje tokia asmenų, gavusių iš bendrovės pinigines lėšas, susijusias su jiems priskirtų darbo funkcijų vykdymu, atsiskaitymo tvarka nebuvo patvirtinta, nors šią pareigą įgyvendinti bendrovės vadovas (atsakovas) turėjo; dėl to minėti asmenys faktiškai už jiems išmokėtas pinigines lėšas su bendrove neatsiskaitydavo; avanso apyskaitos (atskaitingo asmens išleistų pinigų ataskaitos) nebuvo sudaromos, nors jos pagal taisyklių nuostatas buvo privalomos. Nemokumo administratoriui M. T. po bankroto bylos iškėlimo nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys aplinkybę, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas asmuo (atsakovas) būtų reikalavęs tokio pobūdžio dokumentų (avanso apyskaitų) iš pinigines lėšas gavusių darbuotojų. Nesant užpildytų avanso apyskaitų, sąskaitų, negalima patikrinti, kokiam tikslui faktiškai bendrovės avansu išmokėtos piniginės lėšos buvo panaudotos. Atsakovas nurašė atskaitingų asmenų konkrečiais išlaidų dokumentais nepagrįstas sumas į veiklos sąnaudas; tokie jo veiksmai nesuderinami su pareiga veikti bendrovės naudai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4578-864/2018 ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. T. (nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 26 d.); 2019 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2077-864/2019 bankroto administratoriaus M. T. prašymu patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį pirmos eilės kreditorių (įmonės darbuotojų) finansinių reikalavimų suma – 527 249,32 Eur, antros eilės kreditorių (VMI, SODRA) finansinių reikalavimų suma – 125 016,00 Eur, trečios eilės kreditorinių reikalavimų suma – 249 345,44 Eur, bendra reikalavimų suma – 901 492,25 Eur. Pagal 2018 m. birželio 30 d. balansą, ieškovės turtas sudarė 748 746,00 Eur sumą.  

14.       Bendrovės veiklos laikotarpiu daliai bendrovės darbuotojų, kurie buvo atskaitingais asmenimis, avansu išmokėtos piniginės lėšos išlaidoms, susijusioms su jų atliekamomis darbo funkcijomis ir bendrovės vykdoma veikla, padengti. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, 2018 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą, kuriuo į bendrovės sąnaudas nurašė darbuotojams išmokėtas ir išlaidų dokumentais nepadengtas sumas, iš viso 22 323,73 Eur. 2018 m. rugpjūčio 19 d. buhalterinės apskaitos programoje atliktu buhalteriniu įrašu į bendrovės sąnaudas buvo nurašytos darbuotojams išmokėtos ir išlaidų dokumentais nepadengtos sumos, iš viso 13 473,81 Eur. Bendra į bendrovės sąnaudas nurašyta darbuotojams išmokėta ir išlaidų dokumentais nepagrįsta suma sudaro 35 797,54 Eur (22 323,73 Eur + 13 473,81 Eur).

15.       Taigi, aptartos bylos faktinės aplinkybės iš esmės leidžia daryti išvadą, kad byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės nustatymo.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nurodęs, kad bendrovėje nebuvo nustatyta tvarka, pagal kurią atskaitingas asmuo atsiskaito bendrovei už jam išmokėtas lėšas, susijusias su pavestų darbo funkcijų vykdymu; nemokumo administratoriui M. T. (toliau – nemokumo administratorius) tokie dokumentai nebuvo perduoti, o atsakovas į bylą taip pat nepateikė įrodymų, liudijančių tokių dokumentų buvimą; nesant nurodytos tvarkos, bendrovės darbuotojai nebuvo supažindinti, kaip turi būti vykdomas jų atsiskaitymas už avansu išmokėtas bendrovės lėšas, kas daro lėšų, nepagrįstų konkrečiais išlaidų dokumentais, išieškojimą iš darbuotojų negalimą.

17.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliaciniame skunde teigia, kad nėra įstatyminio reikalavimo atsiskaitymo su bendrove už išmokėtas pinigines lėšas tvarką nustatyti raštu; tokia tvarka buvo, ką įrodo vadovo elektroninis laiškas padalinių vadovams; prašyta liudytojais pakviesti ir apklausti buvusius bendrovės administracijos atstovus (vadovus), priiminėjusius darbuotojus į darbą ir supažindinusius su avansinių mokėjimų apskaitos taisyklėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad tokia įrodinėjimo priemonė nėra tinkama susiklosčiusioje situacijoje, nes darbuotojai, įgiję bendrovės pinigines lėšas, yra suinteresuoti patvirtinti tokių lėšų įgijimo pagrindą ir jų parodymai negali būti laikomi objektyviais (nors atsakovas pažymi, kad liudytojais kviečiami asmenys nebuvo įtraukti į darbuotojų, kuriems išmokėtos piniginės lėšos nurašytos į bendrovės sąnaudas, sąrašą, taigi, nebuvo suinteresuoti duoti atsakovui naudingus parodymus).

18.       Nagrinėjamu atveju į bylą atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikęs 2018 m. vasario 7 d. elektroninį laišką, tema „Dėl čekių apmokėjimo“, kuriuo siekiant greitesnio išlaidų apmokėjimo ir norint išvengti sumaišties (elektroninio ryšio priemonėmis išsiųstų ir vėliau gautų originalų galimo dubliavimosi), prašyta: 1) visų darbų vadovų (jų pagalbininkų) čekius ar sąskaitas, pateiktus darbuotojų apmokėjimui, siųsti du kartus per mėnesį: iki 15 d. ir iki 31 d. registruotu paštu į biurą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2) pateiktus dokumentus surūšiuoti taip, kad buhalterijai nekiltų sunkumų identifikuojant čekį / sąskaitą pateikusį asmenį arba čekyje / sąskaitoje nurodytą pirkinį; 3) pareikalauti iš darbuotojų pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus tvarkingus, įskaitomus ir tik tuos, kuriuose atsispindi kompensuotinas pirkinys (netvarkingi, neįskaitomi ir su darbu nesusijusių išlaidų, pavyzdžiui, asmeninių poreikių patenkinimui skirtų paslaugų ir / prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai – atmestini), kad operatyviau būtų apmokamos avansinės išlaidos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad minėtame elektroniniame laiške aptariama iš esmės kita situacija – darbuotojų gautų išankstinių (avansinių) sąskaitų, išrašytų bendrovei, apmokėjimas (sąlygos). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais, iš 2018 m. vasario 7 d. elektroninio laiško turinio galint spręsti, kad padalinių vadovams pateikta informacija, susijusi su darbuotojams skirtų avansinių išlaidų apmokėjimo tvarka, kurios prašyta laikytis pateikiant registruota pašto siunta iš darbuotojų apmokėjimui gautus čekius ar sąskaitas iki einamojo mėnesio 15 d. ir 31 d. Kadangi darbų vadovai buvo atsakingi už tinkamą savo, kaip vadovų, pareigų vykdymą vidiniuose santykiuose, savitiksliai negalima daryti išvados, kad avansinių išlaidų apmokėjimo tvarka, nurodyta atsakovo 2018 m. vasario 7 d. elektroniniame laiške, nebuvo žinoma bendrovės pinigines lėšas avansu gavusiems atskaitingiems asmenims (darbuotojams), jų su minėtais reikalavimais darbų vadovams nesupažindinus.

19.       Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą liudytojais pakviesti ir apklausti buvusius bendrovės administracijos atstovus (vadovus) K. T. ir J. U., priiminėjusius darbuotojus į darbą ir supažindinusius su avansinių mokėjimų apskaitos taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, tokio prašymo netenkinęs, nurodant, kad tokia įrodinėjimo priemonė nėra tinkama susiklosčiusioje situacijoje, nes darbuotojai, įgiję bendrovės pinigines lėšas, yra suinteresuoti patvirtinti tokių lėšų įgijimo pagrindą ir jų parodymai negali būti laikomi objektyviais.

20.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi.

21.       Šiame kontekste pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę į tinkamą procesą, nesudarydamas jam galimybės įrodinėti savo poziciją dėl darbuotojų supažindinimo su avansinių mokėjimų apskaitos taisyklėmis liudytojų parodymais, taip užtikrinant lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą. Iš dalies galima būtų sutikti su ieškove, kad patvirtinti faktą, jog buvo supažindinti su atsiskaitymo už bendrovės avansu išmokėtas pinigines lėšas tvarka ir apie ją žinojo, galėtų tie darbuotojai, kurie avansu buvo gavę iš bendrovės pinigines lėšas; tačiau nagrinėjamu atveju ginčo išsprendimui reikšmės turėtų ir aplinkybės ar apskritai tokia tvarka bendrovėje buvo, jeigu taip, kokiu būdu ji buvo reglamentuota, ar ji sutampa su nurodytąja 2018 m. vasario 7 d. elektroniniame laiške, kaip vykdytas darbuotojų supažindinimas su ja, kurias galėtų nurodyti liudytojais kviečiami asmenys.

22.       Be kita ko, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjęs, kad avansu piniginės lėšos darbuotojams buvo išmokamos vykstant į tarnybinę komandiruotę, padengiant joje patiriamas išlaidas; vykimas į komandiruotes faktiškai buvo; asmenys šias išlaidas patyrė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nurodytus atsakovo argumentus, pažymėjęs, jog bendrovės lėšų išmokos turi būti pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, o tokių dokumentų, liudijančių darbuotojams išmokėtų sumų pagrįstumą, atsakovas į bylą nepateikė; byloje nėra pateikta ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą bendrovės piniginių lėšų išmokėjimo pagrindą, t. y. jog minėtos lėšos buvo išmokėtos komandiruotėje patirtų bendrovės naudai išlaidų kompensavimui ir pan.

23.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4578-864/2018, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, atsakovas įpareigotas perduoti bankroto administratoriui M. T. bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi šiuo atveju atsakovas objektyviai negalėjo pateikti nei buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie darbuotojams išmokėtų sumų pagrįstumą, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą bendrovės piniginių lėšų išmokėjimo pagrindą, t. y. komandiruotėje patirtų išlaidų kompensavimą.

24.       Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso buvimo bankroto procese, nurodytina, kad kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, tuomet teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). Taigi teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje.

25.       Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorius grindė savo įrodinėjamas aplinkybes toliau nurodytais argumentais, kad: 1) bendrovėje nebuvo nustatyta jokia atsiskaitymo už avansu išmokėtas pinigines lėšas vykdymo tvarka, su kuria darbuotojai būtų supažindinti; 2) iš atskaitingų asmenų nereikalauta avanso apyskaitų, kuriose būtų fiksuojama išmokamų piniginių lėšų (avanso) paskirtis ir dydis, patirtų išlaidų dydis, su jį pagrindžiančiais dokumentais bei nepanaudotas likutis. Atsakovas atkreipęs dėmesį, jog jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, t. y. nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2018 metų spalio mėnesio, bendrovėje nebuvo kasos ir atsiskaitymo grynaisiais, todėl taisyklės, kuriomis remiasi ieškovė (teigdama, kad taisyklėse įtvirtintos nuostatos, susijusios su atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka (reikalaujant iš darbuotojų avansinių apyskaitų, kuriose bu?tu? fiksuojama is?mokamu? le?s?u? (avanso) paskirtis, ju? dydis, patirtu? is?laidu? dydis su ji? pagrindz?ianc?iais dokumentais (sa?skaitomis, ju? numeriais, dato- mis) bei nepanaudotas likutis), taikytinos pagal įstatymo analogiją), netaikytinos darbuotojams atliktiems avansiniams mokėjimams (darytiems bankiniais pavedimais). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog avansinės lėšos darbuotojams buvo išmokamos bankiniais pavedimais, kuriems, anot ieškovės, pagal įstatymo analogiją turi būti taikomos taisyklių nuostatos, nemokumo administratoriui nepateikus papildomų įrodymų – bendrovės atsiskaitomosios(-ųjų) sąskaitos(-ų) išrašų, iš kurių būtų matyti darbuotojams daryti pavedimai su toliau nurodytais duomenimis – išmokamų lėšų (avanso) dydžiu ir mokėjimo paskirtimis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų sąsajumo taisykle, turėjo juos rinkti savo iniciatyva (lot. ex officio), siekdamas nustatyti realų bendrovei padarytos žalos dydį.

26.       Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė teisės akto ar jo nuostatos, susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu, kurią atsakovas savo veiksmais būtų pažeidęs.

27.       Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įvertinus dualistinę bendrovės vadovo teisinio statuso prigimtį (kadangi bendrovės vadovas yra ir vienasmenis bendrovės valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1, 4 dalys)), turi būti nustatoma ar bendrovės vadovui taikytina atsakomybė pagal Civilinio kodekso, ar pagal Darbo kodekso normas, atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį. Nustačius, kad vadovas bendrovei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, kartu nepažeisdamas savo, kaip bendrovės vadovo, kompetencijos, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą taikyti vadovui civilinę atsakomybę, tenka pareiga įrodyti, kad pažeista būtent įstatyme įtvirtinta vadovo pareiga, o ne darbuotojui DK numatytos pareigos (CPK 12, 178 straipsniai).

28.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškinęs, ar atsakovui taikytina civilinė, ar materialinė pagal darbo teisės normas kylanti atsakomybė (kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka), apibendrintai darius išvadas, kad: atsakovas pažeidė jam tenkančias pareigas, susijusias su tinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, kas lėmė dalies bendrovės turto faktinį netekimą; bendrovėje nebuvo patvirtinta asmenų, gavusių pinigines lėšas, atsiskaitymo tvarka, nepagrįstas tokias pareigas numatančio teisinio reglamentavimo normomis.

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

30.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

31.       CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

32.       Teisėjų kolegija padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui išaiškintina, jog byloje turi būti: 1) užtikrinta atsakovo teisė į tinkamą procesą, sudarant jam galimybę įrodinėti savo poziciją liudytojų, galinčių nurodyti ar darbuotojų atsiskaitymo pagal avansu išmokėtas pinigines lėšas tvarka bendrovėje buvo, jeigu taip, kokiu būdu ji buvo reglamentuota, ar ji sutampa su nurodytąja 2018 m. vasario 7 d. elektroniniame laiške, kaip vykdytas darbuotojų supažindinimas su ja, parodymais; 2) renkami papildomi įrodymai – bendrovės atsiskaitomosios(-ųjų) sąskaitos(-ų) išrašai, iš kurių būtų matyti darbuotojams daryti pavedimai su toliau nurodytais duomenimis – išmokamų lėšų (avanso) dydžiu ir mokėjimo paskirtimis, siekiant nustatyti realų bendrovei padarytos žalos dydį; 3) nustatyta, ar atsakovui taikytina pagal Civilinio kodekso ar pagal Darbo kodekso normas kylanti atsakomybė, aiškinantis kokios ir kur numatytos pareigos yra pažeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1558-608/2021 panaikinti, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                                                        Rita Kisielienė

                                                                        Danutė Kutrienė

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė