Baudžiamoji byla Nr. 2K-478/2012

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00202-2009-8

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                       1.1.8.2;

                                                                                                       1.1.11.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę, padarytą 2009 m. liepos 9–10 d.) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę, padarytą 2009 m. rugpjūčio 15–17 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę, padarytą 2009 m. rugpjūčio 15–17 d.) ir 187 straipsnio 1 dalį subendrinus apėmimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę, padarytą 2009 m. liepos 9–10 d.), ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartis, kuria nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A. L., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą bei susipažinusi su baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

D. B. nuteistas už tai, kad:

2009 m. liepos 9 d. 22.00 val.–2009 m. liepos 10 d., 8.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su A. L., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į H. J. bei J. Z. D. ūkinį pastatą ir pagrobė jiems priklausančius daiktus: žoliapjovę (trimerį) „Einhell“, benzininį pjūklą „Partner“, elektrinį oblių „Rebir“ IE -5708C, diskinį elektrinį pjūklą „Rebir“ IE 5107G1, kampinį šlifuoklį WINKEL SCHLEIFERR WV 125-800, elektrinį pjūklą „Rebir“, elektrinį galąstuvą, akumuliatorinį suktuvą „Klaus“ K-1004, purkštuvą „Elektrichsche“, įrankių rinkinį „Hromvanadium“, elektrinį grąžtą (drėlę), diskinį pjūklą KLING CRAFT, kurių bendra vertė 3090 Lt;

2009 m. rugpjūčio 15 d.–2009 m. rugpjūčio 17 d., 7.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su A. L., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į H. J. bei J. Z. D. gyvenamąjį namą ir pagrobė jiems priklausančius daiktus: televizorių „Samsung“, pneumatinį pistoletą, 2 vnt. radijo stotelių, trijų degiklių dujinę viryklę, 10 vnt. butelių alkoholinių gėrimų, kaljaną, turistinę palapinę, miegmaišį, lygintuvą, nešiojamojo kompiuterio kroviklį, 2 vnt. akumuliatorių lėktuvų modeliams, DVD leistuvą; tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su A. L. įsibrovė į nukentėjusiųjų ūkinį pastatą ir pagrobė jiems priklausantį krosinį motociklą ČZ. Taip nukentėjusiesiems buvo padaryta 4200 Lt turtinė žala.

D. B. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrai su A. L., laužtuvu išlaužęs įėjimo į H. J. ir J. Z. D. gyvenamąjį namą dvi durų užrakinimo spynas, sugadino įėjimo duris, staktą, išlaužė sodybos ūkinio pastato duris ir jas sugadino. Taip nukentėjusiesiems buvo padaryta 550 Lt dydžio turtinė žala.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kasatorius skunde teigia, kad teismai teisingai nurodė, jog jis nusikalto pirmą kartą ir būdamas nepilnametis, tačiau nepagrįstai jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Pasak kasatoriaus, teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad jam įtaką darė vyresnis už jį bei anksčiau jau teistas A. L. Kartu kasatorius nesutinka ir su teismų nuomone, jog jis piktybiškai nevykdė ankstesnių teismų įpareigojimų. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę pakeisti nuomonę dėl jį apibūdinančių duomenų – teismui buvo pateiktos net dvi teigiamos Klaipėdos laivininkų mokyklos surašytos jo charakteristikos. Kartu kasatorius pabrėžia, kad jis pasikeitė, nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, ir pasižada daugiau niekada nesielgti priešingai nei reikalaujama įstatyme.

Kasatoriaus nuomone, teismai, aiškindami BK 55 straipsnio, 92 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai nurodė, kad nuteistam nepilnamečiui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, o žodis „paprastai“ nėra imperatyvas. Pasak kasatoriaus, tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, jo padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, jis pasitaisė, žalą atlygino, sudaro sąlygas taikyti jam BK 55, 92 straipsnių nuostatas ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Kasatorius pažymi ir tai, kad jeigu ikiteisminiai tyrimai nebūtų buvę išskirti, viskas galėjo būti vertinama kitaip, t. y. liepos–rugpjūčio mėnesiais padarytos nusikalstamos veikos galėjo būti vertinamos kaip tęstinės.

              Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo D. B. kasacinį skundą atmesti.

              Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų ir BK 55, 92 straipsnių nuostatų nepažeidė.

              Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio nuostatų. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą ir atsakė į visus esminius jo argumentus.

              Pasak prokuroro, nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl BK 55, 92 straipsnių taikymo nepaneigia šiuo klausimu pateiktų apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, kaip to ir reikalaujama įstatyme, motyvavo, kodėl nuteistajam D. B. skiria laisvės atėmimo bausmę.

              Prokuroras, atsiliepime sutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl BK 92 straipsnio taikymo, nurodo, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nuteistam nepilnamečiui yra teismo teisė, o ne pareiga. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo, gali jam netaikyti BK 92 straipsnio nuostatų, jeigu nusprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

              Kasacinis skundas atmestinas.

              Dėl paskirtos bausmės rūšies ir jos vykdymo atidėjimo

Skundžiamu nuosprendžiu kasatorius nuteistas už du apysunkius, kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kuriuos jis padarė būdamas nepilnametis. Už kiekvieną iš jų paskirtos sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas atitinkamai devyniems mėnesiams, vieneriems metams, penkiems mėnesiams. Šias bausmes subendrinus apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais, paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

BK 178 straipsnio 2 dalies bei 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas ir laisvės atėmimas, ir kitos alternatyvios bausmės.

BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas vadovaujasi ne tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kurie yra vienodi visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, bet ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais, numatytais BK XI skyriuje. Pagal šio skyriaus BK 91 straipsnio 3 dalį teismas gali skirti nepilnamečiui terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad D. B. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Be to, D. B. galutinė laisvės atėmimo bausmė paskirta skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus su laisvės atėmimo bausme, kuri buvo paskirta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu. Pastaruoju nuosprendžiu D. B. buvo nuteistas už tris nusikalstamas veikas (vagystes įsibraunant į gyvenamąsias patalpas bei svetimo turto sugadinimą), be to, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas už padarytas tris nusikalstamas veikas ir baudžiamąjį nusižengimą.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu D. B. buvo taikytas BK 92 straipsnis, t. y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Paskyręs nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą prieš priimant nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, teismas, subendrinęs bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, esant BK 92 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms, gali vėl atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs D. B. bausmę už nusikalstamas veikas, padarytas prieš priimant nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, subendrinęs bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir paskyręs laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo neatidėjo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad D. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas nepripažino, iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, tačiau po jų padarymo du kartus buvo nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nuosprendžiais paskirtų įpareigojimų nevykdė, 2011 metais buvo du kartus baustas administracine tvarka. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – taikyti BK 92 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą atmetė, priimtoje nutartyje į apelianto argumentus atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas pripažino teisingomis, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas manyti, kad D. B. paskirtos bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, nenustatė.

Teisėjų kolegija konstatuoti, kad teismai netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir remiantis kasatoriaus nurodytais argumentais, tenkinti jo prašymą – pakeisti teismų sprendimus ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – neturi teisinio pagrindo.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Nuteistojo D. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                     Alvydas Pikelis                                                                                                                                                                 Viktoras Aidukas

                                                                                                                                   Aldona Rakauskienė