Baudžiamoji byla Nr. 1-3367-673/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35005-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 30 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:
prokurorui Sigitui Kanaporiui,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu žmogui), padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., V. Š., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sudavė skėčiu vieną kartą R. K. į kaktą ir vieną kartą per dešinę ranką, tuo padarydama R. K. kaktos kairės pusės sumušimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame rieše, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamoji V. Š. kalta neprisipažino. Parodė, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir nukentėjusioji. Ji antrame, o nukentėjusioji su savo motina - trečiame aukšte. Nukentėjusiąją pažįsta nuo vaikystės. Į tą namą gyventi atskėlė 2019 m., nuo tada ir prasidėjo konfliktai su nukentėjusiąja. Viskas prasidėjo, kai ši paėmė jos kopėčias, po to nenusikėlė savo antenos, nesusitvarkė kamino, žiemą buvo užšalusi jos kanalizacija ir hidroforas, nes nukentėjusioji atidarė duris, taip pat nesitvarko kabančių elektros laidų. Pripažįsta, kad ji yra parašiusi skundų įvairioms institucijoms, nes nori tvarkos, gyveno Vokietijoje, kur yra tvarka, mokėsi (duomenys neskelbtini) sporto mokykloje, kur yra disciplina, bet nukentėjusioji tvarkos nenori. 2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., grįžusi iš darbų nešėsi pirkinius ir butelį vandens, kai benešant jai iškrito skėtis plastikine rankena. Kai ji skėtį pasikėlė, ten buvusi R. K. ją pavadino „invalide“. Ji jai atsakė, kad ji „šudveže“ jos nevadina ir nuėjo namo. Kitokiais žodžiais nukentėjusiosios ji nevadino, kitaip neįžeidinėjo, negrasino užmušti. Tai yra tarp jų įvyko tik apsižodžiavimas, kurį pirmoji pradėjo R. K.. Įvykio metu jokių žmonių kieme nebuvo. Ji R. K. smūgių nesudavė, nukentėjusioji meluoja, nes keršija dėl jos 2020 m. rugsėjo mėn. jai iškviestos veterinarinės tarnybos. Iš kur pas R. K. atsirado sužalojimai nežino, gal pati susižalojo, gal sužalojo gyvuliai. Prieš konfliktą prie jos buvo privažiavęs girtas kaimynas, kuris jai reiškė pretenzijas, kad ji pjauna jo teritorijoje, vaikšto, bet tos pretenzijos buvo nepagrįstos. Nukentėjusioji ją apkalba iš keršto. Santykiai tarp jų blogi. Su nukentėjusiosios motina santykiai normalūs, su ja galima susitarti. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Ji daro ir toliau darys tvarką.
Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., grįžusi iš gyvulių stovėjo kieme prie savo automobilio, kai pribėgusi V. Š. pavadino ją žiurke, pasakė kad ją užmuš, mosavo skėčiu, žadėjo trenkti. Ji nepatikėjo, kad kaltinamoji gali jai suduoti, atsakė, kad tegul tik pabando. Tada kaltinamoji skėčiu sudavė jai į kaktą ir į dešinę ranką. Smūgiai buvo stiprūs. Smūgių metu ji juto skausmą, kaktoje atsirado gumbas, vėliau kaktoje ir ant rankos atsirado „mėlynės“. Sudavusi smūgius rėkdama kaltinamoji ją kaltino, kad ji tvarkėsi prie tvarto, pjovė medžius, o ji neprisideda prie tvarkymo darbų. Rėkdama nuėjo namo, nors ji jai ir sakė, kad kvies policiją. Nors įvykio niekas nematė, ji iš karto nuėjo pas darže buvusią savo motiną V.S., kuriai papasakojo, kad kaltinamoji smurtavo jos atžvilgiu. Mano, kad V. Š. tą kartą jai sudavė smūgius, nes ji, pamačiusi, kad kažkas jos ir kaimyno J. L. teritorijoje pjauna, paskambino kaimynui paklausti - ką jis daro, bet šis pasakė, kad nieko nedaro, kad yra namuose. Matė, kaip kaimynas buvo atvažiavęs ir kalbėjosi su kaltinamąja, po ko atbėgusi kaltinamoji ją pavadino žiurke, sakė, kad maža ją nušauti. Taip kaltinamoji pasakė 10-15 min. iki įvykio. Nurodė, kad iki įvykio jos ir kaltinamosios santykiai jau buvo blogi. Jie blogi tapo kaltinamajai atsikėlus gyventi į jų namą. Prasidėjo viskas nuo to, kad ji pasiėmė kopėčias, kurios buvo jos, o ne kaltinamosios. Viskas kaltinamajai būdavo negerai. Užkliuvo ir antena, kurią pradėjo atjunginėti, paskui anteną pati ir nuėmė. Ji dėl to iškvietė kaltinamajai policiją, po ko ši pasakė, kad ją užvers skundais. Po ko policija gavo anoniminį skundą, darė pas ją kratą, ieškojo narkotikų, tačiau nieko nerado. Dar jai buvo iškviestos veterinarijos, viešosios tvarkos, priešgaisrinė, aplinkos apsaugos tarnybos. Kaltinamoji visur rašė „ant jos“ skundus. V. Š. nuolatos konfliktuoja, ją įžeidinėja, vadina žiurke, „degrade, bomže, šūdveže“, bemoksle, išjunginėja elektrą, užremia duris. Kaltinamoji konfliktuoja ir su kitais kaimynais. Dėl sumušimo į medikus nesikreipė, gėrė raminamuosius. Palaiko ieškinį dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes buvo sumuša, apie mėnesį jautė skausmą, buvo išgąsdinta, iki šiol negali ramiai miegoti, jaučia įtampą, mano, kad kaltinamoji yra neprognozuojama, jai grasina. Kaltinamajai nekeršija, sutiktų susitaikyti su kaltinamąja, atsisakytų ir civilinio ieškinio, bet kaltinamoji turi jos atsiprašyti.
Liudytoja V.S. parodė, kad gyvena su dukra R. K., o V. Š. yra jų kaimynė. 2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., ji buvo darže, kuris yra priešingoje namo pusėje. Girdėjo kaimynės V. Š. piktus riksmus, suprato, kad ji su kažkuo susipyko, tačiau nesigilino, nes tai nebuvo pirmas kartas, dukros balso nesigirdėjo. Po to atėjo dukra R. K., kuri papasakojo, kad V. Š. ją užpuolė, išvadino žiurke, sakė, kad užmuš ir skėčiu sudavė jai į kaktą ir per ranką. Matė, kad ant dukros kaktos yra paraudimas, o ant rankos patikimas ir paraudimas. Dukra skundėsi, kad jai skauda ir svaigsta galva. Tą pačią dieną po įvykio kaltinamoji buvo priėjusi prie jos ir pasakė, kad ji užmuš jos dukrą. Dukra sakė, kad pamačiusi, jog bendrame pastate kažkas kažką pjauna, ji paskambino kaimynui, kuris atvažiavo pasižiūrėti ir pamatė, kaip išlėkė kaltinamoji bei jos draugas. Mano, kad kaltinamoji nori jas iš dvaro, kuriame ji pati gyvena apie 60 metų, išgyvendini, nes taip kaltinamoji yra sakiusi. Gal kaltinamoji tikisi, kad namui likus tuščiam ji gaus paramą ir dvarą atstatys. Kaltinamoji nuolatos konfliktuoja, rašo skundus dėl įvairių dalykų, kviečia įvairias tarnybas, sakė, kad rašė skundus ir rašys. Nurodė, jog kaltinamoji yra grasinusi ir jai, grasino ant galvos plytą numesti, yra ją apmėčiusi lazdomis, išvadinusi necenzūriniais žodžiais.
Rašytiniai įrodymai.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021-10-08 gavus R. K. pareiškimą apie tai, kad 2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., namų kieme, konflikto metu kaimynė V. Š. skėčiu jai sudavė du kartus į kaktos sritį (b. l. 11-14).
Nukentėjusiojo įvykio laiku buvo blaivi (b. l. 37).
Pirmą kartą nukentėjusioji buvo apklausta 2021-10-08 17.59 val., antrą kartą 2021-10-13 (b. l. 42, 47).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1962/2021 (02) R. K. konstatuotas kaktos kairės pusės sumušimas, poodinė kraujosruva dešiniame rieše. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais), tikėtina smūgio metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. spalio 8 d. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 66-67).
Policijos tyrėjos A. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. spalio 8 d., dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju D. N., 16.58 val. buvo gautas pranešimas vykti į (duomenys neskelbtini), kur pranešėjai kaimynė grasino susidorojimu ir sudavė skėčiu į galvą. Nuvykus minėtu adresu, buvo rasta blaivi pranešėja R. K., kuri nurodė, kad kaimynė V. Š. prieš ją smurtavo, suduodama du kartus skėčio rankena jai į kaktos sritį. Atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nusikalstamos veikos įrankio išimti nebuvo galimybės, nes V. Š. buvo pasišalinusi iš įvykio vietos (b. l. 34-35).
V. Š. savanoriškai pateiktas pilkos spalvos skėtis (b. l. 112-114) ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas - skėtis tamsiai pilkos spalvos, trumpu kotu, įvilktas į tamsiai pilkos spalvos medžiaginį dėklą; skėčio bendras ilgis 22,5 cm, rankena apvalios formos, plastikinė, šviesiai pilkos spalvos, prie jos pritvirtina juodos spalvos kilpa; ištraukus rankeną, skėčio bendras ilgis 52 cm., kotas metalinis, ties sujungimu nežymiai įlinkęs, medžiaginė skėčio dalis tvarkinga, du viduje esantys stipinai įlinkę (1 t., b. l. 115-123), ir grąžintas V. Š. pagal pakvitavimą (1 t., b. l. 124-125).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad 2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., V. Š., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sudavė skėčiu vieną kartą R. K. į kaktą ir vieną kartą per dešinę ranką, tuo padarydama R. K. kaktos kairės pusės sumušimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame rieše, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nors kaltinamoji kalta smurtavusi nukentėjusiosios atžvilgiu neprisipažino, teismas, remdamasis įrodymų visuma ir to sąlygotu vidiniu įsitikinimu, daro išvadą, kad kaltinamosios kaltė yra visiškai įrodyta.
Nukentėjusioji R. K. kategoriškai teismui patvirtino, jog kaltinamoji skėčiu sudavė vieną kartą jai į kaktą ir vieną kartą per dešinę ranką, dėl ko jai skaudėjo, kaktoje atsirado gumbas ir kraujosruva, ant rankos taip pat atsirado kraujosruva.
Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto fizinio smurto, tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams teikiant pareiškimą, tiek apklausiama kaip liudytoja, tame tarpe ir surengtos akistatos su kaltinamąja procesinio veiksmo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški.
Nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, jokių duomenų, kad ji nesuprato įvykio situacijos ar ją neteisingai pateikia, nėra. Be to, byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąją ir tyčia melagingai apkaltinti būtent įvykio laiku padarius kriminalinį nusikaltimą. Nukentėjusioji dar akistatos metu su kaltinamąja patvirtino, kad jokio pykčio kaltinamosios atžvilgiu nejaučia, dėl kaltinamosios jai anksčiau iškviestos veterinarinės tarnybos nepyksta, tiesiog susitvarkė tai, kas buvo negerai. Tą patį nukentėjusioji pakartojo ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jai užtektų, jog kaltinamoji jos atsiprašytų, tai ir ieškinio atsisakytų, ir susitaikyti sutiktų.
Taigi nukentėjusiosios, įspėtos ir dėl melagingo pranešimo, ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir ištirti netiesioginės liudytojos V. S. parodymai, kuri, taip pat įspėta dėl melagingų parodymų davimo, nurodė girdėjusi V. Š. piktus riksmus, o iškart po to prie jos atėjo dukra R., ant kurios kaktos ir rankos ji matė paraudimus, ir dukra jai pasakė, kad V. Š. ją užsipuolė, išvadino žiurke, sakė, kad užmuš ir skėčiu sudavė per kaktą ir per ranką, skundėsi, kad jai skauda. Policijos tyrėjos A. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atvykus į įvykio vietą, R. K. iš karto nurodė, kad kaimynė V. Š. prieš ją smurtavo suduodama skėčio rankena į kaktos sritį.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Teismas remiasi šios paminėtos netiesioginės liudytojos V. S. parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir paminėtos liudytojos parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, jų dėl nukentėjusiosios ir liudytojos giminystės laikyti neteisingais ar šališkais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje ištirti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, tai yra: teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusioji specialisto pripažintus ir nustatytus sužalojimus galėjo patirti aplinkybėse nurodytu laiku, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, tikėtina smūgių metu, buku daiktu; akistatos su kaltinamąja protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji kategoriškai tvirtino, jog kaltinamoji jos atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime ir nukentėjusiosios parodymai akistatos metu buvo tokie patys, vienodi ir nuoseklūs, kaip ir užfiksuoti pirminiuose procesiniuose dokumentuose; taip pat ir byloje aprašytas pačios kaltinamosios pateiktas įvykio metu turėtas daiktinis įrodymas – skėtis, kuriuo, kaip tvirtina nukentėjusioji, ji ir buvo sumušta. Liudytojos V. S. parodymais teismas netikėti neturi pagrindo netikėti dar ir todėl, kad pati kaltinamoji nurodė, jog su V. S. jos santykiai normalūs. Be to ir pati kaltinamoji patvirtino nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad laiptais į namus lipusi kaltinamoji sugrįžo (1 t., b. l. 186, 188), po ko, kaip nurodė nukentėjusioji - panaudojo fizinį smurtą.
Kadangi nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiosios tvirtinimu, kad kaltinamosios jos atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas – smūgis skėčiu į galvos sritį bei ranką, sukėlė jai fizinį skausmą. Tą patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Policijos pareigūnams pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą kaltinamoji buvo pasišalinusi, o krata kaltinamosios namuose ieškant nukentėjusiosios nurodyto skėčio buvo atlikta tik praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio (2021-11-16), kai proceso dalyviai jau buvo davę parodymus, buvo surengta akistata, kurios metu nukentėjusioji tvirtino esanti įsitikusi, kad skėtis, kuriuo jai sudavė kaltinamoji, buvo žalios spalvos. Nors teisiamojo posėdžio metu ginčo dėl skėčio spalvos nekilo, pagal įvykio tyrimo aplinkybes galima daryti išvadą, kad ir kaltinamoji turėjo visas galimybes galimai nukentėjusiosios matytu skėčiu atsikratyti, ir nukentėjusioji dėl patirto šoko galėjo netiksliai įsidėmėti skėčio spalvą. Bet kuriuo atveju buvo nustatyta, kad skėtį, kuriuo, kaip tvirtina nukentėjusioji - ji buvo sužalota, kaltinamoji turėjo, o tai, kad nukentėjusiosios nurodytos spalvos skėtis nebuvo rastas - įtakos kaltinamosios veikos kvalifikacijai neturi ir nukentėjusiosios parodymų nepatikimais nedaro.
Nustatyta, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Būdama suaugusi ir psichiškai sveika, nes priešingų duomenų byloje teismui pateikta nebuvo, todėl suvokdama savo veiksmus, galėdama ir privalėdama juos valdyti, kaltinamoji turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jos panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to įpykusi siekė. Kaltinamoji ne tik, kad nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiškai nesigailėjo. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusioji buvo sumušta, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamoji pasielgė įžūliai, įpykusi, ką pripažino bei posėdžio metu pademonstravo ir pati, siekė nukentėjusiajai pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Teismas pažymi, kad kaltinamosios posėdžio metu nuolat deklaruojamas troškimas gyvenamojoje vietoje padaryti jos norimą tvarką, negali būti lydimas nei psichologiniu, nei tuo labiau fiziniu smurtu, nėra ir negali būti pateisinamas bet kokiu kaltinamosios siekiamu tikslu, kad ir koks teisingas jis jai atrodytu.
Kaltinamosios neprisipažinimą padarius nusikaltimą vertinant kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš kaimynę; į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į kaltininkės asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteista, administracine tvarka nebausta (2020 m. lapkričio 12 d. protokolas su administraciniu nurodymu už nustatyto greičio viršijimą, įvykdytas), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruota, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2006 metų nesilankė, ambulatoriškai nesigydė, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė, sveika.
Teismas daro išvadą, kad pirmą kartą teisiamai kaltinamajai už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais - mažesnė nei vidurkis (BK 54 str. 3 d.), kaltinamajai skiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis).
Civilinis ieškinys.
Nukentėjusioji R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neturtinę žalą grindė patirtu skausmu, stresu, išgyvenimais (b. l. 59). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji papildomai nurodė, kad po įvykio gėrė raminamuosius, apie mėnesį jautė skausmą, buvo išgąsdinta, iki šiol negali ramiai miegoti, jaučia įtampą. Ieškinys jai nėra svarbus, nes ne to norėjo, ji nori ramybės, norėjo tik, kad kaltinamoji jos atsiprašytų, bet ji to nesugeba.
Kaltinamoji su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutiko.
Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios tyčia nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta nusikalstama veika suduodant smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį bei ranką, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, be to nukentėjusiąją išgąsdino, sukėlė stresą. Smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas viešame kieme. Nukentėjusioji tvirtino, kad ji iki šiol jaučiasi nesaugi, blogai miega. Tai yra nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Visa tai patvirtina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir tai, kad sunkių pasekmių nusikaltimu nukentėjusiajai sukelta nebuvo, į medikus ji nesikreipė. Nukentėjusiojo nenurodė, kad ji dėl patirto smurto iki šiol jaučia kokias nors neigiamas fizinio pobūdžio sveikatos pasekmes.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi pareigą užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, todėl įvertina ir tai, kad kaltinamoji nedirba, išlaikytinių neturi, duomenų, kad būtų neįgali ir (ar) nedarbinga – nėra, turi registruotiną turtą.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į patirtą skausmą ir išgyvenimus, nesant duomenų apie kokias nors liekamąsias pasekmes nukentėjusiosios fizinei sveikatai, taip pat atsižvelgiant į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į tai, kad kaltinamoji kalta neprisipažino, kaltino nukentėjusiąją meluojant, dėl ko nukentėjusioji patyrė papildomas neigiamas pasekmes, teismas nustato, kad nukentėjusiajai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 400,00 eurų. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamosios, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, byloje jai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Proceso išlaidos.
Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 13,44 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamosios valstybei.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Išaiškinti, kad nuteistoji privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę - areštą.
Priteisti iš kaltinamosios V. Š. 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. K..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamosios V. Š. 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) proceso - teismo pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui, tokiu atveju kaltinamoji antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio išieškojimo).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Laima Šablevičienė