Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1S-506-511/2007
Procesinio sprendimo kategorija: 2.11
(S)
N U T A R
T I S
2007 m. lapkričio
10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant
Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Irmantui Ruželei, viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apylinkės prokuratūros skundą dėl
2007-10-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties.
Teismas,
išnagrinėjęs skundą,
N U S T A T Ė:
D. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-04-04, 20 val. 31 min., (duomenys neskelbtini)savo namuose, viešu
pareiškimu, panaudodamas visuomenės informavimo priemonę, t.y. iš jam priklausančio
kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys
neskelbtini), į internetinio naujienų tinklapio www.delfi.lt 2007-04-02 publikuoto straipsnio „A. V.: Apie Lietuvos žydų restitucijos problemą” komentarų
skiltį, pasirašydamas slapyvardžiu „nacis”, parašė komentarą: „mažai dar tu žydpalaikių
adolfas išnaikino. aš juos visus išnaikinčiau, kalba apie genocida
nesamone...patys buvo kgbistai komuniagos kiek lietuviu iššaudė ar į sibira
išvežė“, taip tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti
prieš žydų tautybės žmonių grupę dėl jų tautybės.
2007-10-22 Panevėžio
miesto apylinkės teismas nutartimi, taikydamas BPK 424 str. 1 d. bei BPK 3
str. 1 d. 1 p., D. B. atžvilgiu baudžiamąjį procesą
nutraukė, nustatęs, jog D. B. veiksmuose nėra
nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 1 d., požymių.
Panevėžio
apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia šią Panevėžio
m. apylinkės teismo 2007-10-22 nutartį, ją prašo panaikinti ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog nutartis yra
nepagrįsta, padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių,
prieštarauja logikos dėsniams bei baudžiamosios teisės teorijos nuostatoms. D. B. internete pasisakymai neatitinka ir pažeidžia
Konstitucijoje ir kt. teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, kurios gina asmens
teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti
informaciją bei idėjas, nes laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją
nesuderinama su nusikalstama veika - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės
neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir
dezinformacija. Kaltinamojo komentaras netolerantiškas, istoriškai
nepagrįstas, teisinantis genocidą ir įžeidžiantis žydų tautą. Be to, šią
priešingą įstatymams veiką iš esmės konstatavo nutartyje ir teismas,
patvirtindamas įstatymams prieštaraujančią kaltinamojo veiką. Teismas sau
prieštaravo, nurodydamas, jog D. B. nesuvokė tokios savo
veikos pavojingumo ir nenorėjo taip veikti. Kad D. B. suvokė
daromos veikos pavojingumą patvirtina ir tai, kad pastarasis, susipažinęs su
įtarimu, pilnai pripažino savo kaltę, todėl teismo išvada, kad D.
B. nesuvokė daromos veikos pavojingumo, prieštarauja bylos duomenims bei D. B. parodymų ir kitos surinktos medžiagos visumai. Teismas
motyvuotai nepagrindė tiesioginės tyčios valinio elemento – nebuvimo ir
nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą.
Skundas tenkintinamas dalinai.
BPK 424 str.
1d. numato, jog baudžiamasis procesas dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo
nutraukiamas, kai teismas nustato, jog yra aplinkybių, dėl kurių procesas
negalimas. Teismas procesą nutraukė pagal BPK 3 str. 1
d. 1p. Šiuo pagrindu procesas gali būti nutrauktas tik tuomet, kai
akivaizdžiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
požymių. Tuo tarpu, pirmos instancijos teismas, šiuo pagrindu nutraukdamas
procesą, konstatavo, jog D. B. veikoje yra BK 170 str. 1d.
numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės bei objekto požymiai,
tačiau suabejojo dėl D. B. kaltės. Iš byloje esančių
protokolų matyti, jog pagal pareikštą įtarimą dėl BK 170 str. 1d. numatytos
viekos D. B. kaltu prisipažino ( b.l. 26-28) ir sutiko
dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ( b.l. 36). Tačiau teismas
skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog D. B. turėjo tikslą
išsakyti savo nuomonę, o ne tyčiotis, niekinti, skatinti neapykantą ar
kurstyti prieš žydų tautybės asmenis, todėl jo veikoje nėra šio nusikaltimo
subjektyviosios pusės. Suabejojęs dėl D. B. kaltės,
kurią D. B. pats teigė pripažįstąs, pašalinti kilusią
abejonę teismas galėjo tik ištyręs įrodymų visumą, o tam, vadovaudamasis BPK
423 str. 1d., bylą turėjo perduoti nagrinėti į teisiamąjį posėdį. Tuo tarpu
išvadą dėl D. B. kaltės teismas padarė D.
B. net neapklausęs ir tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta.
Apygardos
teismas, nagrinėdamas šį skundą, nesvarsto prokuroro argumentų, kur
tvirtinama, jog D. B. yra kaltas dėl veikos, kuria
kaltinamas, ir dėl D. B. kaltės nepasisako, nes šis
klausimas gali būti išspręstas tik atlikus įrodymų tyrimą bei iš esmės
išnagrinėjus bylą.
Teismas,
vadovaudamasi LR BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
NUTARĖ:
Panaikinti
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-22 nutartį dėl baudžiamojo proceso D. B. atžvilgiu nutraukimo.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Tikra
Teisėjas Eligijus
Gladutis