Baudžiamoji byla Nr. 1-335-1020/2018

Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13345-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.2.; 1.1.4.4.3.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.17.3.; 1.2.17.5.1.; 1.2.29.1.1.  (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Lauros Golubkienės (toliau – prokurorė) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje: 

P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį;

T. Z. (T. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 1 dalį, 

n u s t a t ė :        

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS

P. J. ir T. Z. veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami nustatytą tvarką, įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: pažeisdami nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d, įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčio, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, veikdami kartu bendrininkų grupėje, T. Z. nurodžius 2018 m. kovo 21 d. Latvijos Respublikoje, netoli Rygos paimti cigarečių krovinį ir atgabenti jį į Lietuvą, P. J. 2018 m. kovo 21 d. apie 18 val., Latvijos Respublikoje, netoli Rygos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, paėmė krovinį - 60 vnt. durų maketų, kuriuose buvo paslėpta 45 720 pakelių cigarečių „NZ GOLD“ ir automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno minėtą krovinį į Lietuvą, kur 2018 m. kovo 22 d. 9 val. 30 min. Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis buvo sulaikytas ir patikrintas policijos pareigūnų, kurie minėtame automobilyje surado 60 vnt. durų maketų, kuriuose buvo paslėpta 45 720 pakelių cigarečių „NZ GOLD“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 150 236,40 EUR. Šiais veiksmais P. J. ir T. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. J. 2018 m. kovo 21 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Latvijoje, netoli Rygos, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą: Tarptautinį krovinio važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad krovinys – 60 vnt. durų paimtas 2018 m. kovo 21 d. Latvijoje, Rygoje, (duomenys neskelbtini), krovinio siuntėjo nenurodė, uždėjo įmonės „S“ antspaudą bei krovinio gavėju nurodė UAB „G“, (duomenys neskelbtini), kuri minėto krovinio gauti neturėjo, krovinio vežėju nurodė UAB „R“, uždėjo antspaudą su UAB „R“ rekvizitais, nors minėta įmonė užsakymo vežti krovinį nebuvo gavusi ir jo nevežė, po ko minėtą žinomai netikrą dokumentą jis laikė ir gabeno automobilyje Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2018 m. kovo 22 d. 9 val. 30 min. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), krovinio patikrinimo metu pateikė Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio specialistui A. V.. Šiais veiksmais P. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

T. Z. taip pat neteisėtai laikė aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, o būtent: jis nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. savo gyvenamojoje vietoje - name (duomenys neskelbtini), laikė aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kol 2018 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu minėtame name šis aparatas buvo rastas ir paimtas pareigūnų. Šiais veiksmais T. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje.

II. KALTINAMŲJŲ PARODYMAI

Kaltinamasis P. J. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad T. Z. jam tiesiai nepasakė, jog duryse bus paslėptos cigaretės, jis pats suprato, kad jam teks vežti ne duris, o cigaretes, nes T. Z. jam pasakė, jog lydės jo automobilį Lietuvoje ir praneš jam jei pakeliui pamatys pareigūnus bei liepė jam su juo kalbėti per raciją. Kadangi viena racija buvo sulūžusi, jie kalbėjo telefonu. Minėti pokalbiai ir buvo užfiksuoti jam ankstesnės apklausos metu parodytame 2018 m. spalio 9 d. protokole. T. Z. jam taip pat pasakė, kad krovinys bus be dokumentų, todėl jis pats suklastojo tarptautinį krovinių važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė išgalvotus duomenis. Minėto cigarečių krovinio paėmimas ir gabenimas vyko Latvijoje, asmenų, kurie jam perdavė krovinį ten jis nepažįsta ir jokių jų kontaktų neturi. T. Z. jam pasakė kur paimti krovinį ir jis taip padarė. Jie su T. Z. susitiko degalinėje Lietuvoje, jau po to, kai jis kirto sieną. Jis, kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, turėjo šį krovinį pristatyti į automobilių aikštelę prie (duomenys neskelbtini) bendrovės „E“, (duomenys neskelbtini). Jis nutarė pakeisti savo pirminius parodymus, nes nori prisipažinti, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 39-40). 

Kaltinamasis T. Z. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl aparato, skirto stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymo jis prisipažįsta: bandė šiuo aparatu gaminti naminį alkoholį, o vėliau šį aparatą kratos metu paėmė pareigūnai. Dėl cigarečių gabenimo organizavimo nori pasakyti, kad kaip ir sakė savo ankstesnėje apklausoje, cigaretes parvežti iš Latvijos jo paprašė nepažįstamas vyriškis. Jis jam prisistatė E. vardu, tačiau jo dokumentų jis nematė. Jis pasakė, kad cigaretės bus paslėptos duryse ir reikės vežti duris. Jis pasakė, kad krovinį reikės vežti dviem automobiliais, vienas iš kurių būtų tas, kuris veš cigarečių krovinį, o kitas turės jį lydėti. Šis žmogus už tai jam žadėjo sumokėti 1 000 Eurų. Jis jam paliko savo kontaktą „Blackberry“ programoje „Messenger”, per kurią galima susirašinėti su užšifruotais abonentais. Jis pagalvojo, kad krovinį galės atvežti P. J., nes jis turėjo krovininį mikroautobusą. Jis su juo susitiko ir susitarė pažadėdamas P. J. sumokėti 500 EUR. Po kelių dienų E. jam per minėtą „Messenger“ programą atsiuntė nurodymus, kad automobilis turi atvykti tam tikrą dieną ir tam tikrą valandą prie žiedo, esančio netoli Rygos ir paimti krovinį, kurį reikės nuvežti į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) bendrovės „E“, (duomenys neskelbtini). Jis paskambino P. J. ir pasakė, kur jis turi važiuoti paimti krovinio. Vėliau, kai P. J. jau grįžo į Lietuvą su minėtu kroviniu, jis jį pasitiko vienoje iš degalinių ir važiavo priekyje jo automobilio. Važiuojant jie su P. J. kalbėjo telefonu. Minėti jų pokalbiai buvo užfiksuoti 2018 m. spalio 9 d. elektroninių ryšių kontrolės protokole, su kuriuo jam buvo leista susipažinti ankstesnės apklausos metu. Vėliau jis skambino P. J., bet jis nekėlė ragelio ir suprato, kad jis sulaikytas. Jis nutarė pakeisti savo parodymus, nes nori prisipažinti ir gailisi dėl savo padarytų veiksmų (2 t., b. l. 61).

III. FAKTINIŲ APLINKYBIŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis

Apygardos teismo įsitikinimu, kaltinime nurodytas kaltinamųjų padarytų veikų faktines aplinkybes patvirtinta ne tik jų parodymai ir prisipažinimas, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Tai, kad P. J. ir T. Z. atliko neteisėtus veiksmus disponuodami akcizais apmokestinamomis prekėmis, be jų parodymų, patvirtina šie duomenys:

liudytojo pareigūno A. V. parodymai apie tai, kad 2018 m. kovo 22 d. apie 9.30 val. sustabdžius patikrinimui automobilį Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. J., ir apžiūrėjus krovinį, nustatyta, kad vežamos durys yra galimai netikros, o jas išardžius pastebėta, kad tarp plokščių yra cigarečių „NZ Gold“ pakeliai su baltarusiškomis banderolėmis (1 t., b. l. 12) ir šiuos liudytojo parodymus patvirtinantys minėto automobilio apžiūros protokolai (1 t., b. l. 33-36, 46-50) bei objektų – cigarečių apžiūros protokolas su fotolentelėmis (1 t., b. l. 65-70);

2018 m. kovo 23 d. daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad 45 720 pakelių cigarečių „NZ Gold“ buvo perduoti saugojimui (1 t., b. l. 74-76) bei Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. raštas „Dėl muitinės vertės nustatymo“, iš kurio matyti, kad tokio kiekio ir rūšies cigarečių muitinė vertė su privalomais mokėti mokesčiais yra lygi 150 236,40 EUR (1 t., b. l. 74);

2018 m. balandžio 5 d. daikto – telefono apžiūros protokolas ir 2018 m. birželio 21 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 160, 181-182), iš kurių matyti, kad P. J. ir T. Z. mobiliais telefonais (skambučiais ir naudodami programą „Messenger“) bendravo tiek prieš įvykį, tiek ypatingai dažnai tai darė automobilio sulaikymo rytą, t. y. 2018 m. kovo 22 d.;

2018 m. spalio 5 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo protokolas, iš kurio matyti, kad T. Z. 2018 m. kovo 20 d. vakare telefonu susisiekė su P. J. ir jam nurodė, kad rytoj jam reikės vykti „į svečius“, o 2018 m. kovo 22 d. ryte nuo 8.14 val. iki 8.19 val. T. Z. telefonu nurodė P. J. neskubėti, važiuoti iš paskos, nurodyti kuriame kelio kilometre jis dabar yra, o vėliau – 10.10 val., P. J. neatsakius į skambučius, T. Z. P. J. išsiuntė SMS žinutę, su tekstu „kur tu“ (1 t., b. l. 165-169); ir kitais byloje esančiais ir pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytais duomenimis. 

Taigi apygardos teismui nekyla abejonių, jog minėti asmenys veikdami kartu padarė BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – neteisėtai Lietuvos Respublikoje disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 EUR).

Visgi, apygardos teismo įsitikinimu, abiems kaltinamiesiems kaltinime nurodytos veikos kvalifikuotos netinkamai, be to, vieno iš bendrininkų, t. y. T. Z., vaidmuo teisine prasme, t. y. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, negalėjo būti apibrėžtas kaip organizatoriaus, net jei jo vaidmuo iš tiesų turėjo vadovaujančio, veiksmus bendrininkų grupėje koordinuojančio ir organizuojančio , asmens požymius.

Remiantis pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turiniu, kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje užėmė visiškai skirtingus vaidmenis. P. J. bendroje nusikalstamoje veikoje užėmė vairuotojo, t. y. asmens, kuris priėmė ir vežė krovinį, vaidmenį, o T. Z. buvo šios veikos organizatorius, kuris dėl krovinio pervežimo kreipėsi į P. J. bei jam nurodė iš kur krovinį pasiimti, kur jį pristatyti ir pan. (pareiškimo dėl proceso baudžiamuoju įsakymo 1-3 l.). Prokuroro pateiktame kaltinime tokia P. J. veika kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, o T. Z. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, Teismų praktika. 2009, Nr. 32). Šios teisminės praktikos LAT ir toliau nuosekliai laikosi (pvz. LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269-648/2017; 2K-328/2014; 2K-325/2013).

Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, asmuo, nusikalstamos veikos organizatoriumi teisine prasme gali būti tik esant dviem bendrininkavimo formoms: organizuotai grupei ir nusikalstamam susivienijimui („Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.“). Šioje baudžiamojoje įstatymo nuostatoje neminima trečia galima bendrininkavimo forma – „bendrininkų grupė“, kuri ir yra inkriminuota nagrinėjamoje byloje. Taigi pagal įstatymą, organizatoriaus, BK 24 straipsnio 4 dalies prasme, negali būti bendrininkų grupėje. Kita vertus, teismų praktikoje tam tikrais bei retais atvejais sutinkamas ir platesnis šios įstatymo nuostatos aiškinimas. Antai, LAT vienoje iš nutarčių yra nurodęs, kad organizatorius paprastai yra organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau gali būti ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, jei jo veiksmai yra sudėtingi, daugiaplaniai ir įvairialypiai, susiję su nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu jai. Tačiau organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-391/2011).

Teismas, įvertinęs jau minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas, aptartą kasacinio teismo praktiką ir baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, jog T. Z., skirtingai nei nurodoma prokurorės pareiškime, teisine prasme negali būti pripažįstamas BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo organizatoriumi – padarant veiką, jis buvo kartu veikęs vykdytojas (bendravykdytojas), kuris iš tiesų turėjo aktyvesnio, veiksmus koordinuojančio, vadovaujančio ir kartu atskirus veiksmus bendrininkų grupėje vykdančio  asmens vaidmenį.

Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų bei kitų rašytinių bylos duomenų, abiems bendrininkams buvo aišku, jog jie susitaria veikti bendrai, savo veiksmais kėsinasi į tą patį nusikaltimo objektą – akcizais apmokestinamų prekių disponavimo tvarką, o ir pats T. Z. savo aktyviais veiksmais realizavo dalį minėto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių.

Pirmiausia byloje nėra ginčo dėl to, kad gavęs pasiūlymą užsidirbti iš cigarečių gabenimo, T. Z. surado vairuotoją, kuris šias prekes galėtų atgabenti į reikiamą vietą Lietuvoje. Būtent T. Z. paaiškino P. J., kur ir kada jam reikia vykti pasiimti krovinį. Vėliau, jau P. J. su kroviniu esant Lietuvoje, T. Z. koordinavo šių prekių gabenimą Lietuvos teritorijoje; domėjosi, kurioje vietoje (kokiame kelio kilometre) P. J. šiuo metu yra; pats važiuodamas automobiliu priekyje lydėjo P. J. vairuojamą automobilį su kroviniu bei stebėjo ir pranešinėjo apie situaciją kelyje; P. J. nurodė, kokio važiavimo greičio jam laikytis ir pan. Iš to akivaizdu, kad T. Z. ne tik suteikė būtiną informaciją P. J. dėl krovinio paėmimo ir gabenimo, bet ir pats atliko tiesioginius veiksmus šį krovinį gabenant – veikė kaip vairuotojo palydovas kelyje ir informatorius apie situaciją jame. Apygardos teismo įsitikinimu, tokie T. Z. veiksmai rodo, kad jis realizavo dalį būtinųjų padaryto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių – jo indėlis gabenant krovinį buvo esminis ir svarbus siekiant šį krovinį pristatyti į sutartą vietą, taigi, prokurorės pozicija dėl jo veikimo bendrininkų grupėje yra teisinga (T. Z., kaip ir P. J., teisine prasme yra vykdytojas, o bendrininkų grupė, kaip jau minėta, galima tik esant dviem vykdytojams).

Apygardos teismo įsitikinimu, T. Z. šioje situacijose pripažinti nusikaltimo organizatoriumi, būtų nepagrįsta ir remiantis jau minėta kasacinio teismo pozicija. Teismas bylos duomenų pagrindu neįžvelgia, jog darant šią veiką buvo būtini ir tuo pačiu atlikti sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys žymaus intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą. Nustatyta, kad T. Z. 2018 m. kovo 20 d. telefonu bendravo ir informavo P. J. apie jau paruoštą krovinį (byloje nepaneigta versija dėl to, kad apie poreikį išgabenti krovinį T. Z. informavo nenustatytos tapatybės asmuo, kaltinamojo įvardijamas E.) ir būsimą jo paėmimo laiką, o su pastaruoju vėliau intensyviau bendravo tik 2018 m. kovo 22 d. rytą, pastarajam įvažiavus į Lietuvą. Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad T. Z. pats atliko tam tikrus išankstinio planavimo veiksmus (pagal bylos medžiagą, jis surado vairuotoją ir su juo kontaktavo bei jam įvažiavus į Lietuvą jį lydėjo). Taigi elementarus ir įprastas tokios veikos padarymo modelis, net ir esant koordinuojančio ir vadovaujančio asmens vaidmeniui, neleidžia T. Z. laikyti veikos organizatoriumi teisine prasme.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tais atvejais, kai keli vykdytojai tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, kvalifikuojant jų veiksmus, nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį yra nereikalinga. Atsižvelgiant į visa tai, tiek T. Z., tiek P. J. bendrininkų grupės sudėtyje padarytos veikos kvalifikuotinos pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, be nuorodų į BK 24 straipsnio nuostatas, o kaltinime nurodytas T. Z., kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus vaidmuo, iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių šalintinas.

Apygardos teismas pažymi, jog šie pakeitimai nėra esminiai ar lemiantys, kad baudžiamosios bylos aplinkybės nėra aiškios ir dėl to teismui kyla pagrįstų abejonių dėl byloje sprendžiamų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 423 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, šie kvalifikavimo ir bendrininko vaidmens identifikavimo netikslumai nepasunkina kaltinamųjų teisinės padėties, nekeičia išvados dėl to, kad esminės padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės yra nustatytos ir nedviprasmiškos, todėl įvardinti netikslumai gali būti ištaisyti ir neperduodant bylos nagrinėti ją įprasta tvarka teisiamajame posėdyje. Teismo įsitikinimu, priešingas sprendimas, turint omenyje ir kaltinamųjų teisę po baudžiamojo įsakymo priėmimo prašyti surengti bylos nagrinėjimą, tik suvaržytų proceso dalyvių teises, bylos nagrinėjimas truktų ilgiau, proceso dalyviai patirtų laiko ir galimai finansines sąnaudas, nors gynybos apimtis ir ypatumai nuo to nepasikeistų.

Dėl kitų nusikalstamų veikų

Baudžiamojo įsakymo dalyje dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis aptartais bylos duomenimis, P. J. parodymais ir prisipažinimu, teismui taip pat nekyla abejonių dėl to, kad P. J. pagamino netikrą dokumentą – tarptautinį krovinio važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, tokias teismo išvadas pagrindžia ne tik jau minėti, bet ir kiti byloje esantys įrodymai.

Pažymėtina, jog buvęs P. J. darbdavys, UAB „R“ direktorius A. P., parodžius jam CMR Nr. (duomenys neskelbtini) važtaraštį, nurodė, kad užsakymo parvežti krovinį (60 durų) iš Latvijos jie neturėjo ir minėta įmonė šio krovinio nevežė; tokio važtaraščio jų buvęs darbuotojas P. J. surašyti negalėjo, nes tokio užsakymo tiesiog nebuvo. Be to, pasak A. P. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. kovo 30 d. P. J. buvo išėjęs nemokamų atostogų (1 t., b. l. 19), o tai atitinka ir paties kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis atostogavo. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2018 m. birželio 28 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu A. P. pateikti dokumentai – prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija ir pan. (1 t., b. l. 24-30). Šių duomenų pagrindu konstatuotina, jog kaltinime nurodytos aplinkybės dėl P. J. įvykdyto dokumentų klastojimo pasitvirtino ir jo veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Taip pat laikytina įrodyta tai, kad kaltinamasis T. Z. neteisėtai disponavo aparatu naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Apie tai byloja ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, tačiau ir jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos rezultatai (1 t., b. l. 105-110) – kartu su šiuo įrenginiu rastos talpos su broga (raugalu) ir bendras 2,34 l stiprių naminių alkoholinių gėrimų kiekis (1 t., b. l. 117-118); bei specialisto išvada, kuria nustatyta, jog minėtas įrenginys yra skirtas gaminti naminiams alkoholiniams gėrimams (1 t., b. l. 114-115). Atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad T. Z. neteisėtai disponavo aparatu stipriems naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 1 dalį.  

IV. BAUSMIŲ SKYRIMAS

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Prokuroro pareiškime nurodytų bausmių ir kaltinamųjų pozicijos dėl pasiūlytų bausmių kontekste pažymėtina, jog kaltinamieji neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo dar labiau švelninti jų teisinę padėtį. Tiek kaltinamasis P. J., tiek T. Z., jiems pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodė, kad sutinka su bausmės rūšimi, tačiau prašo maksimaliai sumažinti jiems siūlomą skirti galutinį baudos dydį – 300 MGL (15 000 EUR) ir leisti šią sumą sumokėti per 2 metus (2 t., b. l. 94-97).

Prieš aptariant kiekvieno iš kaltinamųjų bausmės skyrimui svarbias individualias aplinkybes, teismas pastebi, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuojama sunkiausia veika – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis – šiuo konkrečiu atveju yra išties pavojinga ir pavojingesnė nei tokio pobūdžio bylose dažnai nustatomos nusikalstamos veikos. Tokia išvada darytina dėl to, kad 2018 m. kovo 22 d. nusikaltimo padarymo atveju, neteisėtu būdu gabentų prekių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais apie 12 kartų viršijo tą (150 236 / 12500 (250 MGL)), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Akivaizdu, jog tokio kiekio ir vertės cigarečių patekimas į Lietuvos Respublikos rinką išties pažeistų valstybės ekonomiką ir jos verslo tvarką. Dėl šios priežasties, apygardos teismas konstatuoja, jog kaltinamiesiems skirtina bausmė turi būti žymi, siekiant, kad būtų užtikrinta BK 41 straipsnio paskirtis. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju ypatingai svarbu, ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, tačiau juos paveikti, kad ateityje jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nes tokio masto veikos paprastai yra itin pelningos, todėl skiriamos bausmės turi būti adekvačios konkrečiai situacijai. Apygardos teismo vertinimu, pernelyg švelni bausmė gali būti stimulu ateityje tokias veikas daryti nepaisant gresiančių baudžiamojo poveikio priemonių, tuo atveju, kai gaunama nauda ir pelnas iš nusikalstamos veikos yra ženkliai didesnė nei taikomos poveikio priemonės. Pagal BK 1992 straipsnio 1 dalies sankciją asmuo už tokią veiką baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų. Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji nėra teisti. Jų atžvilgiu, pagal padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nėra pagrindo svarstyti griežčiausios – laisvės atėmimo – bausmės skyrimo klausimo. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta veika padaryta po baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl baudos sankcijos sugriežtinimo įsigaliojimo. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, minimali bauda už šią veiką – 150 MGL (7 500 EUR), maksimali – 6000 MGL (300 000 EUR), o baudos vidurkis 3075 MGL (153 750 EUR). Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių vertė (150 236 EUR) tik nežymiai mažesnė už skirtinos baudos vidurkį.  

Dėl P. J. skirtinos bausmės

Kaltinamasis P. J. veikdamas bendrininkų grupėje padarė BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų tyčinį nusikaltimą, o veikdamas vienasmeniškai – BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant pasipelnyti. P. J. yra vidurinio išsilavinimo, dirbantis vairuotoju, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 75), praeityje 12 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus (galiojančių nuobaudų neturi) (2 t., b. l. 76-77).

Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu numatyta, kad P. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatuoti šios aplinkybės nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės P. J. ilgą laiką nepripažino ir tik jo pabaigoje – jam išaiškinus galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu – pakeitė savo parodymus. Tokios situacijos kontekste konstatuoti šio asmens nuoširdaus gailesčio dėl padaryto teismas negali. Visgi apygardos teismas pažymi, jog P. J. paskutinių apklausų metu pakankamai detaliai paaiškino padarytos veikos aplinkybes ir laikytina, jog pastarasis padėjo išaiškinti padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Dėl to teismas pripažįsta prokurorės nurodytą ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad vieną iš inkriminuojamų veikų jis padarė veikdamas šioje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą, pažymėtina, kad be P. J. BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas negalėjo būti padarytas – šios veikos padarymui būtinas asmuo, kuris gabena akcizines prekes. Visgi lyginant su T. Z., P. J. vaidmuo veikos padaryme nebuvo pagrindinis ir esminis joms padaryti. Kitaip tariant, nors būtent jis gabeno minėtas prekes, tačiau šiai funkcijai atlikti jį surado T. Z., nurodęs kaip ir kur jis paims krovinį, o vėliau būtent šis asmuo P. J. lydėjo ir teikė jam informaciją dėl būtino elgesio ir situacijos kelyje. Taigi P. J., kaip bendrininko, vaidmuo buvo mažiau žymus ir jis nebuvo toks aktyvus kaip T. Z., kurio veiksmais P. J. už atlygį apskritai buvo įtrauktas į neteisėtą veiklą.

Tokių aplinkybių kontekste, įvertinus ir nustatytą žymią neteisėtai disponuotų akcizinių prekių vertę už prekių gabenimą, bet tuo pačiu tik antraeilį P. J. vaidmenį gabenant prekes, jo asmenybę ir pirmą teistumą, siūlomos skirti 450 MGL (21 500 EUR) (pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį) ir 100 MGL (5 000 EUR) (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį) dydžio baudos yra laikytinos pagrįstomis ir teisingomis. Teismas pastebi, kad toks baudos dydis įstatymo prasme yra itin menkas ir artimas minimaliam baudos dydžiui, visgi jis, atsižvelgiant į antraeilį vairuotojo vaidmenį ir galimai žadėtą atlygį  už nusikalstamos veikos padarymą, yra pakankami žymus ir leisiantis kaltinamajam suprasti, kad darydamas tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis gali sulaukti bausmės, kuri sukels ženklius ir ilgalaikius teisinius padarinius. Taigi, šiuo atveju 450 MGL (21 500 EUR) bauda net ir būdama žymiai mažesnė už galimą bausmės vidurkį, t. y. 153 750 EUR, yra pakankama ir teisinga (pagal BK 61 straipsnio 2 dalį „Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.”).  

Sprendžiant bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas subendrinimo klausimą, pabrėžtina, jog, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. LAT yra nurodęs, kad „<...> padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016; Nr. 2A-6-303/2017). Pažymint, jog P. J. šioje byloje inkriminuotas būtent sunkaus ir nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymas, jam už BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta bausmė (450 MGL dydžio bauda) apima bausmę skirtą už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (100 MGL dydžio baudą). Taigi skirtina galutinė subendrinta bausmė - 450 MGL (22 500 eurų) dydžio bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla yra užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, P. J. atžvilgiu taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinę bausmę jo atžvilgiu nustatant 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudą.

Teismo įsitikinimu, įvertinus kaltinamajam paskirtą bausmės dydį, bendras įstatyme numatytas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo reikštų neproporcingą naštą, todėl teismas įžvelgia pagrindą tenkinti P. J. prašymą nustatant ilgesnį 2 metų baudos sumokėjimo terminą.

Dėl T. Z. skirtinos bausmės

Kaltinamasis T. Z. veikdamas bendrininkų grupėje padarė BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų tyčinį nusikaltimą, o veikdamas vienasmeniškai – BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. T. Z. yra pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (2 t., b. l. 87), anksčiau neteistas (2 t., b. l. 90-91), praeityje 8 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (galiojančių nuobaudų neturi) (2 t., b. l. 83-84).

Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip ir P. J. atveju, numatyta, kad T. Z. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatuoti šios aplinkybės nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino (išskyrus kaltę dėl neteisėto disponavimo aparatu, kuris skirtas gaminti naminius stiprius alkoholinius gėrimus) ir tik sužinojęs apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nurodė, kad dėl to nuoširdžiai gailisi. Tokios situacijos kontekste konstatuoti pastarojo nuoširdaus gailesčio dėl padaryto teismas negali. Visgi apygardos teismas, kaip ir P. J. atveju, įžvelgia jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – padėjimą išaiškinti padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad vieną iš inkriminuojamų veikų jis padarė veikdamas šioje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vertinant kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą, pirmiausia pažymėtina, kad be T. Z. BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas negalėjo būti padarytas, t. y. visose šios veikos darymo stadijose T. Z. buvo aktyvus ir būtinas bendrininkas siekiant realizuoti minėtos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Kaip jau minėta, būtent jis surado vairuotoją gabensiantį prekes į Lietuvą, o Lietuvoje ir toliau koordinavo bei pats prisidėjo gabenant šį krovinį į sutartą vietą, o to padaryti nepavyko tik dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (krovinys buvo sulaikytas pareigūnų). T. Z. užverbavo nusikalstamai veikai kitą kaltinamąjį, pasiūlydamas už tai jam piniginį atlygį. Taigi akivaizdu, kad T. Z., kaip bendravykdytojo, vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo žymiai pavojingesnis nei P. J.. Teismas jau konstatavo, kad T. Z. negalima laikyti šios veikos organizatoriumi teisine prasme, tačiau pripažino jo vadovaujantį ir tarpusavio, t. y. dviejų vykdytojų veiksmus, koordinuojantį vaidmenį bendros nusikalstamos veikos padaryme. Todėl jam skirtina bausmė pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį turi būti griežtesnė už skirtąją P. J. ir negali būti tokia pati kaip P. J. ar net švelnesnė, turint omenyje prokurorės pareiškime išreikštą poziciją dėl jam siūlomos bausmės bei P. J. turto (automobilio ir telefono) konfiskavimo. Taigi teismas niekaip negali sutikti su prokurorės pozicija siūlant iš esmės švelnesnius teisinius padarinius pavojingiau veikusiam asmeniui ir, atsižvelgdamas į šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos mastą, jau minėtus įstatyme numatytus baudos dydžius, pakankamai inertišką bei įstatymo pokyčius nevisuomet atspindinčią teisinę praktiką šiuo klausimu, įžvelgia aiškų pagrindą didinti T. Z. skirtiną baudą. 

Bylos duomenimis, T. Z. nuo 2007 metų pradžios niekur nedirba (2 t., b. l. 88), o šiuo metu yra nutraukęs darbo paieškas paties pageidavimu (2 t., b. l. 89). Jo gyvenamosios vietos kratos metu buvo rastas aparatas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei tam tikras kiekis brogos (raugalo) ir minėtų gėrimų. Tokie duomenys apie jo darbą, padarytų nusikalstamų veikų kontekste, rodo, kad T. Z. pragyvenimui pajamas gauna ir iš nelegalių šaltinių. Kaip jau minėta, jo vaidmuo neteisėtai gabenant itin didelį akcizais apmokestinamų prekių kiekį, kurio vertė net 150 236 EUR, t. y. tik nežymiai mažesnė už įstatyme numatytą baudos vidurkį, buvo vadovaujantis. Kita vertus byloje nėra paneigta kaltinamojo nurodyta versija apie šių prekių priklausomybę kitiems asmenims. Taigi atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, jam skirtina 600 MGL (30 000 EUR) dydžio bausmė už BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, net ir turint omenyje faktą, jog ji yra artima minimaliai ir ženkliai, net 5 kartus, mažesnė nei įstatyme numatytas baudos vidurkis, bus proporcinga bei kartu sulaikys asmenį nuo pakartotinio panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. 

Be jau minėtos veikos T. Z. taip pat neteisėtai laikė aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, o už šią veiką pagal BK 201 straipsnio 1 dalies sankciją asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įstatymo prasme ši veika mažiau pavojinga nei kitam kaltinamajam P. J. inkriminuota BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta veika. Atsižvelgiantį į tai, įvertinus surastų draudžiamų medžiagų kiekį ir pačios veikos pavojingumą, už šią veiką T. Z. skirtina 80 MGL (4 000 EUR) dydžio bauda.

Sprendžiant bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas subendrinimo klausimą, pažymėtina, jog remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Todėl 600 MGL dydžio bauda skirta už neteisėtą disponavimą cigaretėmis apima už mažiau pavojingos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą baudą ir galutinė subendrinta bausmė kaltinamajam nustatytina 600 MGL (30 000 eurų) dydžio bauda. Tokia subendrinta bausmė tinkamai atspindi padarytų veikų pavojingumą ir nėra per griežta, net ir turint omenyje kaltinamojo nurodomas aplinkybes, reiškiančias pakankamai didelę finansinę naštą. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis turi suprasti, kad darydamas tokio pobūdžio nusikalstamą veiką gali sulaukti bausmės, kuri sukels ženklius ir ilgalaikius teisinius padarinius.

Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla yra užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, T. Z. atžvilgiu taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinę bausmę jo atžvilgiu nustatant 400 MGL (20 000 eurų) dydžio baudą.

Teismo įsitikinimu, įvertinus kaltinamajam paskirtą bausmės dydį, bendras įstatyme numatytas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo reikštų neproporcingą naštą, todėl, tenkinant kaltinamojo prašymą, nustatytinas ilgesnis 2 metų baudos sumokėjimo terminas.

V. KITI TEISMO IŠSPRĘSTINI KLAUSIMAI

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti 

45 720 pakelių cigarečių „NZ GOLD“, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlio poskyriui, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75) ir metalinis aparatas, skirtas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (destiliatorius), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20. (1 t., b. l. 120-121) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

UAB „R“ antspaudas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20 (1 t., b. l. 63-64) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam jo savininkui – UAB „R“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Atsižvelgiant į tai 2 (dvi) radiostotelės (racijos) „WOUXUN“ su pakrovėjais, mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20 (1 t., b. l. 63-64) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikaltimų padarymo priemonės konfiskuotinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma iš P. J. konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip uždraustos veikos priemonę. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ši transporto priemonė buvo nusikaltimo padarymo priemone, kuria buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės. Pastaroji nuosavybės teise priklauso P. J., taigi ši transporto priemonė taip pat konfiskuotina. Dėl šios priežasties 2018 m. kovo 23 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį turtą paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamiesiems baudžiamojoje byloje yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kadangi ši paskirtoji kardomoji priemonė buvo pakankama ir užtikrino BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, ji iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina.

Pažymėtina, jog prokurorė, vadovaudamasi BK 65-66 straipsnio nuostatomis, prašė į kaltinamajam P. J. skirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 23 d., kaip sumokėtą 2 MGL dydžio baudą. Visgi iš bylos duomenų matyti, kad P. J. laikinai sulaikytas buvo 2018 m. kovo 22 d. 9.30 val. (1 t., b. l. 187), o nutarimas paleisti jį į laisvę jam paskelbtas ir jis paleistas 2018 m. kovo 23 d. 15.31 val. (1 t., b. l. 189). Taigi darytina išvada P. J. laikiname sulaikyme išbuvo daugiau nei vieną parą. Todėl, remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BK 65 straipsniu, į P. J. paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytinos dvi laikino sulaikymo paros, kas atitinka 4 MGL dydžio baudą.    

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 – 421 straipsniais,

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 1992straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 450 MGL (22 500 EUR) dydžio baudą.

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu bei P. J. paskirti subendrintą bausmę – 450 MGL (22 500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. skirti 300 MGL (15 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti P. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 22 d. 9.30 val. iki 2018 m. kovo 23 d. 15.31 val., ir galutinį mokėtiną baudos dydį P. J. atžvilgiu nustatyti 296 MGL (14 800 eurų).

Nustatyti, kad P. J. paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o po įsiteisėjimo – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į P. J. priklausantį krovininį automobilį Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, šį automobilį konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

T. Z. (T. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 1992straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 600 MGL (30 000 EUR) dydžio baudą.

T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 80 MGL (4 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu bei T. Z. (T. Z.) paskirti subendrintą bausmę – 600 MGL (30 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Z. skirti 400 MGL (20 000 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad T. Z. (T. Z.) paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

T. Z. (T. Z.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o po įsiteisėjimo – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 2 (dvi) radiostoteles (racijos) „WOUXUN“ su pakrovėjais, mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20 (1 t., b. l. 63-64) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo priemones konfiskuoti. 

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 720 pakelių cigarečių „NZ GOLD“, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlio poskyriui, Nemenčinės II k., Nemenčinės sen., Vilniaus raj., Vilniaus g. 69 (1 t., b. l. 75) ir metalinį aparatą, skirtą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (destiliatorių), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20. (1 t., b. l. 120-121) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta – sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, UAB „R“ antspaudą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20 (1 t., b. l. 63-64) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam jo savininkui – UAB „R“.

P. J. ir T. Z. (T. Z.) išaiškinti, kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Baudą privaloma sumokėti per 24 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                     Ernestas Rimšelis