Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.9
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė,
sekretoriaujant A. B.,
dalyvaujant ieškovo atstovei M. S.,
atsakovui V. A.,
atsakovo atstovui advokatui M. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Promabud“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Bankrotų grupė“ ieškiniu atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo, ir
nustatė:
Ieškovas BUAB „Promabud“, atstovaujamas administratoriaus MB „Bankrotų grupė“, prašė iš atsakovo V. A. priteisti 78 834,79 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo posėdžio metu nurodė, jog tuo atveju, jei teismas spręs, kad reikalinga atsižvelgti į tai, jog bankrutuojančios įmonės kreditorius Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. atsiėmė finansinius reikalavimus, prašė priteisti 10 742,47 Eur. Žalą skaičiavo, kaip 2009-12-31 buvusios 131,29 Eur skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kreditorinių reikalavimų skirtumą.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-09-22 nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Promabud“ ir bankroto administratoriumi paskyrė MB „Bankrotų grupė“. Nutartis įsiteisėjo 2016-10-04. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-05 nutartimi patvirtino, o 2017-03-21, 2017-03-31, 2017-04-28, 2017-07-31 ir 2017-08-03 nutartimis patikslino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Vienintelis įmonės vadovas buvo atsakovas. Direktorius laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas turi atlyginti žalą pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį.
Įmonė 2008 metais turėjo 7 432,81 Eur pradelstų įsipareigojimų, o 2009-12-31 buvo nemoki: turtą sudarė 197 027,63 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 351 029,02 Eur, iš kurių 136 566,68 Eur sudarė pradelsti įsiskolinimai. Pradelsti įsipareigojimai daugiau nei 1,38 karto viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Įmonės balanse, sudarytame nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, turtą sudarė tik 21 096 Eur vertės trumpalaikis turtas. Į gautinas sumas įmonė įtraukė debitorius UAB „Dungana“, UAB „Stalmetra“, UAB „Srauga“, kurie iki bankroto bylos iškėlimo buvo išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, todėl nėra galimybės atgauti 17 482,33 Eur skolą. Tai reiškia, kad bankroto bylos iškėlimo dieną, įmonės turtą sudarė 3 613,67 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 216 146 Eur, pradelsti įsiskolinimai kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, yra 215 401,47 Eur.
Bankroto byla iškelta praėjus daugiau nei septyneriems metams nuo momento, kai įmonė tapo nemoki. 2009-12-31 buvę 136 566,68 Eur pradelsti įsipareigojimai iki bankroto bylos iškėlimo išaugo iki 215 401,47 Eur (78 834,79 Eur), o turtas sumažėjo nuo 197 027,63 Eur iki 3 613,67 Eur. Žala kreditoriams sudaro 78 834,79 Eur.
Atsakovas, turėdamas žinoti ir žinodamas, kad įmonė nemoki nuo 2009-12-31, nevykdė imperatyvios pareigos ir nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, 2009-12-31 balansas pasirašytas atsakovo. Atsakovas dar trejus metus vykdė nuostolingą veiklą, o nuo 2012-06-11 veiklą sustabdė. Iki veiklos sustabdymo buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai, kuriais įmonės turtas parduotas kitai atsakovo vadovaujamai įmonei (V. A. IĮ „Ekodryvita“) ir Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M., kurio vadovas glaudžiai susijęs su atsakovu. Atsakovas, suvokdamas, kad įmonė neturi finansinių galimybių tęsti ūkinę komercinę veiklą, ir siekdamas išvengti atsakomybės, perleido turtą. Nuo nemokumo iki veiklos sustabdymo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams padidėjo nuo 136 566,68 Eur iki 209 410,42 Eur, t. y. daugiau nei 72 tūkst. eurų, o iki bankroto bylos iškėlimo dienos padidėjo 5 991,05 Eur. Atsakovas privalėjo domėtis veikla, įsipareigojimais kreditoriams ir nepažeisti kitų asmenų teisių.
Trejų metų ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, senaties terminas baigiasi 2019-10-04.
Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovas nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos vadovo pareigos, tuo atveju, jei bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis už ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi priimti sprendimą padengti nuostolius. Neatkūrus nuosavo kapitalo, turi būti svarstomas klausimas dėl įmonės likvidavimo ar kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo (Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 11 dalies 3 punktas). Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas nuo įsteigimo dienos: 2006 m. sudarė minus 712,47 Eur; 2007 m. – minus 51 757,41 Eur; 2008 m. – minus 99 961,48 Eur; 2009 m. – minus 154 001,39 Eur; 2010 m. – minus 193 378,13 Eur; 2011 m. – minus 213 545,13 Eur; 2012 m. – minus 195 050,10 Eur; 2016 m. – minus 195 050 Eur.
Atkreipė dėmesį, jog 3 613,67 Eur debitoriniai reikalavimai negali būti išieškomi. UAB „Listata“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, likusius debitorinius įsiskolinimus (2 436,58 Eur) kreditorių susirinkimas nurašė, dėl išieškojimo iš UAB „Statybos spektras“ buvo praleistas terminas vykdomojo rašto pateikimui, UAB „Legera Group“ nes įmonė nevykdo veiklos, nuo 2010 m. joje nėra darbuotojų, dėl reikalavimo UAB „Statfa“ nebuvo pagrindžiančių dokumentų.
Nesutiko su tuo, kad atsiskaitymas Zaklad Produkcyjno- Budowlany. J. M. buvo atidėtas 90 dienų, nes tokia sąlyga neįrašyta sutartyje. Sąlyga nereali, nes neaišku, kaip Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. sužinotų, kada prekės parduotos, kaip būtų pradėtas skaičiuoti įsiskolinimas
Atsakovas V. A. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neteisingai vertina, jog įmonės nemokumas kilo 2009-12-31. Byloje nėra duomenų, kokiems kreditoriams įmonė turėjo skolas 2009-12-31. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-06-04 nutartį kreditorių reikalavimų suma sudaro 10 873,74 Eur, todėl ieškovas nepagrįstai prašo 8 kartus didesnės žalos. Ieškinio reikalavimų paskirtis yra žalos kreditoriams atlyginimas. Kreditorių reikalavimai galėjo atsirasti iki ieškovui tampant nemokiam ir tai turi įrodyti ieškovas.
Ieškovas nepagrįstai nemokumą nustato pagal 2009-12-31 balansą. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nėra tapatūs pradelstiems įsipareigojimams. Byloje nepateikta dokumentų dėl pradelstų įsipareigojimų. Ieškovo sudaryta pradelstų įsiskolinimų lentelė nepatvirtinta įrodymais.
Kreditorius Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. atsisakė finansinių reikalavimų ieškovui. Ieškovo ir kreditoriaus Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. 2006-11-06 komercinio bendradarbiavimo sutarties pagrindu buvo tiekiamos prekės. Komercinio bendradarbiavimo sutarties 3 paragrafo 5 punkte nustatyta, kad pardavėjas suteikia 90 dienų mokėjimo terminą. Ieškovo pareigos apmokėti sąskaitas terminas nustatytinas pridėjus 90 dienų. Didžiosios dalies sąskaitų apmokėjimo terminas vėlesnis nei 2009-12-31. Prekės tiektos iki 2010 metų spalio pabaigos.
Bankroto byloje teismas tenkino kreditoriaus VSDF Vilniaus skyriaus prašymą įtraukti kreditoriumi su 308,02 Eur finansiniu reikalavimu, tačiau nenurodė, kada atsirado pradelsti mokėjimai. Ieškovas 2010 metais sumokėjo 17 690 Lt įmokų, 2011 metais – 3 000 Lt įmokų. Ieškovas 2010 ir 2011 metais vykdė prievoles ir buvo mokus. Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas sudaro 10 494,63 Eur, iš kurių 9 068,31 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 1 039,99 Eur delspinigiai. VMI finansinis reikalavimas atsirado 2010-2012 metais, 2009-12-31 skolos nebuvo.
Vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo susijusi ne vien su formaliu nemokumo konstatavimu. Vadovas turi įvertinti tolesnes veiklos perspektyvas ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Vertinimas turi atitikti rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Protingos pastangos atgaivinti veiklą negali būti vertinamos kaip neteisėtos, verslas yra susijęs su rizikos prisiėmimu. Atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad galės atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas buvo moki įmonė, tęsė veiklą, atsiskaitė su kreditoriais. Atsakovas tikėjosi pagerinti įmonės finansinę būklę. 2009 metais bendrovė įsigijo tinko gamybos įrenginius, vykdė tinko gamybą ir prekybą. Ilgalaikio turto padidėjimas matyti 2009 m. balanse. 2011-05-02 šiuos įrenginius ieškovas pardavė įmonei Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. Įsipareigojimai kreditoriams nuo 2009 metų stabiliai mažėjo. 2009 metais įsipareigojimai buvo 1 212 033 Lt, 2010 metais – 1 140 271 Lt, 2011 metais – 857 460 Lt, 2012 m. – 746 309 Lt. Atsakovas ir akcininkai R. L. (R. L.) ir J. M. (J. M.) skolino pinigines lėšas. Nuo 2007 iki 2011 metų pabaigos R. L. paskolino 69 299,44 Eur, J. M. nuo 2007 m. kovo iki 2009 m. lapkričio paskolino 19 103 Eur. 2012-06-11 įmonės veikla sustabdyta ir naujų įsipareigojimų kreditoriams neatsirado. Ieškinys galėtų būti tenkintas atėmus įmonės turtą, kuris sudaro 3 613,67 Eur.
Pažymėjo, jog dublike ieškovas keičia ieškinio pagrindą, nurodydamas atsakovo pareigą pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnį sušaukti susirinkimą dėl nuosavo kapitalo padidinimo, todėl šis argumentas neturi būti svarstomas.
Atsakovas neturėjo pareigos kreiptis iki bankroto bylos iškėlimo, nes nebuvo Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio sąlygų. Ieškovo įsipareigojimų santykis su į balansą įrašyto turto verte nebuvo didesnis nei 50 proc. Nebuvo duomenų, jog ieškovas negalės atsiskaityti su kreditoriais. Pradelsti įsipareigojimai atsirado tik vienam kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl pridėtinės vertės mokesčio. Ieškovui atsirado pareiga mokėti pridėtinės vertės mokestį, o pirkėjai nebuvo atsiskaitę. Pažymėjo, jog atsakovas ėmėsi priemonių išieškoti skolas. 2009-2011 metais kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo iš UAB „Dungana“, UAB „ITA Baltic“, UAB „Srauga“, UAB „Legera Group“, UAB „Statybos spektras“, UAB „Revilsta“. Sudarė susitarimus su dabar bankrutavusiu UAB „Andova“ dėl nekilnojamojo turto statybos, o vėliau įskaitė UAB „Andova“ skolas ir įgijo nekilnojamąjį turtą, kurį pardavė. 2009-2012 metais gamino ir pardavinėjo statybinį tinką.
Nuo 2009 iki bankroto bylos iškėlimo įsipareigojimai kreditoriams mažėjo, todėl negalima teigti, jog atsirado žala kreditoriams. Įsipareigojimai Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. nebuvo pradelsti, tai patvirtina įmonių sutartis bei kreditoriaus paaiškinimai. Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. reikalavimų nepateikė, ginčo nekilo, reikalavimas ieškovui pareikštas tik bankroto byloje. Kreditorius tiekė prekes, skolino lėšas, turėjo tolesnės veiklos planų. Įmonei veikiant skola Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. būtų padengta. UAB „Promabud“ įsteigta Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. akcininko ir buvo ketinama vykdyti veiklą Lietuvoje. Atsakovo elgesys atitiko rūpestingo ir apdairaus vadovo matą.
Ieškinys atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl bankrutuojančios įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo netinkamu vykdymu padarytos žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala viršija bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų dydį, įmonės nemokumo momento nustatymo bei vadovo verslo sprendimų vertinimo.
Atsakingų asmenų pareigos paduodant prašymą bankroto bylų kėlimo klausimu reglamentuotos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnyje. Ieškovas rėmėsi įmonės balansu už 2009 metus ir teismui įrodinėjo, jog jau 2009-12-31 BUAB „Promabud“ buvo nemoki ir atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo nurodomo įmonės nemokumo susidarymo metu galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies redakcija (2008-05-22 įstatymas Nr. X-1557 (nuo 2008-07-01) nustatė, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti žalą dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga nustatyti dvi aplinkybes: 1) asmuo turėjo teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) buvo aplinkybės, sudariusios pagrindą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2016-10-17 išplėstiniame išraše su istorija nurodoma, jog BUAB „Promabud“ įregistruota 2006-10-23, jos vadovu nuo 2006-10-23 iki 2016-10-06 buvo atsakovas V. A.. Taigi atsakovo subjektiškumo klausimas yra nustatomas pagal užimtas vadovo pareigas.
Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, 2016-09-22 nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Promabud“. Teismas nenustatė, jog bendrovė turėtų materialaus turto ar lėšų, pažymėjo, kad skola VSDFV Vilniaus skyriui sudaro 308,02 Eur, o Valstybinei mokesčių inspekcijai – 10 494,63 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2017-01-05 nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 10 802,65 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-21 išnagrinėjo ginčą dėl Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M., R. L. ir J. M. kreditorinių reikalavimų tvirtinimo ir patvirtino Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. 198 847,71 Eur kreditorinį reikalavimą ir J. M. 5 680,03 Eur kreditorinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2017-03-31 nutartimi patvirtintas 27,21 Eur UAB „Apsaugos komanda“ kreditorinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2017-04-28 nutartimi BUAB „Promabud“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2017-07-31 nutartimi pakeistas kreditorių reikalavimų sąrašas, išbraukiant V. A. ir įrašant VSDFV Alytaus skyrių su 43,88 Eur reikalavimu. 2018-05-23 Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. ir J. M. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimus, kuriais atsisakė nuo kreditorinių reikalavimų. Vilniaus apygardos teismo 2018-06-04 nutartimi prašymas patenkintas. Patvirtinta, jog antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 10 846,53 Eur, o trečios eilės kreditoriaus – 27,21 Eur.
Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai nustatyti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnyje, pagal kurio nuostatas įpareigoti asmenys turi pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.
BUAB „Promabud“ Juridinių asmenų registrui teikė finansinę atskaitomybę. Balanse už 2009 metus nurodyta, kad įmonės turtą sudarė 197 027,63 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 351 029,02 Eur. Balanse už 2010 metus nurodyta, kad įmonės turtą sudarė 136 867,18 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 330 245,31 Eur. Balanse už 2011 metus nurodyta, kad įmonės turtą sudarė 34 792,05 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 248 337,58 Eur. Balanse už 2012 metus nurodyta, kad įmonės turtą sudarė 21 095,92 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 216 146,03 Eur. Balanse už 2016 metus nurodyta, kad įmonės turtą sudarė 21 096 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 216 146 Eur. Juridinių asmenų registrui pateiktų balansų duomenys patvirtina ieškovo poziciją, jog įsipareigojimų santykis su turimu turtu buvo netinkamas. Ieškovas pateikė lentelę dėl BUAB „Promabud“ pradelstų įsiskolinimų laikotarpiu nuo 2008-12-26 iki 2009-11-27 sandaros. Iš šios lentelės matyti, jog VĮ Turto bankui įsiskolinimas sudarė 131,28 Eur, o Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. – 136 435,40 Eur.
Tarp šalių kilo ginčas dėl įsiskolinimų Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. vertinimo. Iš BUAB „Promabud“ balansų matyti, kad įsiskolinimas Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. yra įrašytas 20 balanso eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos“. Įsipareigojimų įrašymas šioje balanso eilutėje savaime nereiškia, jog šie įsipareigojimai yra pradelsti. 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ metodinėse rekomendacijose, patvirtintose Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. VAS-10, aiškinama, jog šioje eilutėje įrašomos per vienus metus mokėtinos sumos – skolos, kurias įmonė turės sumokėti per trumpesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Per vienus metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje parodomi skoliniai įsipareigojimai, skolos kredito įstaigoms, tiekėjams, įmonių grupės ir asocijuotosioms įmonėms, pagal vekselius ir čekius mokėtinos sumos, valstybės institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims mokėtinos sumos, pelno mokesčio įsipareigojimai, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ir gauti avansai.
Atsakovas teigia, jog nustatant įmonės pradelstų įsiskolinimų sumą neturi būti skaičiuojamas įsiskolinimas Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M., kadangi šis įsiskolinimas nebuvo pradelstas. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kuriais remdamasis prašo naujai įvertinti įmonės balansuose nurodytus įsipareigojimus. Teismui pateiktame 2018-07-05 paaiškinime BUAB „Promabud“ akcininkas R. L. teigia, kad BUAB „Promabud“ įsteigta prekybai Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. produkcija. Siekiant išvengti nuostolingos veiklos, 2012 m. bendrovės veikla sustabdyta, planuota veiklą atnaujinti 2018 m. Įsiskolinimas Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. nebuvo pradelstas, nes 2009 m. sutarties šalys susitarė, kad 90 dienų atsiskaitymo terminas bus skaičiuojamas nuo pirkėjų faktinio sumokėjimo už prekes dienos, o 2012 m. su Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. susitarta dėl atidedamojo termino skolai grąžinti iki 2018 m. bus atnaujinta bendrovės veikla. Analogiškus paaiškinimus davė Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. vadovas J. M. J. M. patvirtino, jog BUAB „Promabud“ skola Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. nebuvo pradelsta iki pat bankroto bylos iškėlimo.
Ankstesnio laikotarpio šalių elgesys bei teikiami dokumentai rodė reikalingumą atsiskaityti su Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. 2016-11-15 bankroto administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą BUAB „Promabud“ bankroto byloje. Su kreditoriniu reikalavimu pateikta komercinio bendradarbiavimo sutartis, kuria remiantis pardavėjas Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. pardavė BUAB „Promabud“ statybines medžiagas. Sutarties komercinių sąlygų skyriaus 5 punktu susitarta, jog pardavėjas suteikia pirkėjui 90 dienų mokėjimo terminą. Prie reikalavimo pridėtas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo suderintas 198 847,71 Eur kreditorinis reikalavimas, nurodytos pateiktos sąskaitos, pažymėta, jog skolos atsiradusios laikotarpiu nuo 2008-11-26 iki 2010-10-07. Pažymėta, jog 2008 m. susidarė 14 232 Eur skola, 2009 m. – 122 202,55 Eur skola, 2010 m. – 62 412,31 Eur skola. Prie bankroto administratoriui pateikto 2016-11-15 finansinio reikalavimo pridėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas konkretus mokėjimo terminas, pvz. 2009-04-16 PVM sąskaita faktūra KG/EU/2/04 turi būti apmokama 2009-05-16.
Šioje byloje komercinio bendradarbiavimo sutartį sudarę bei vykdę asmenys J. M., R. L. ir V. A. teismui įrodinėja, jog 2009 m. buvo susitarta dėl 90 dienų atsiskaitymo termino skaičiavimo nuo pirkėjų faktinio sumokėjimo už prekes dienos, o 2012 m. su Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. susitarta dėl atidedamojo termino skolai grąžinti iki 2018 m, kai bus atnaujinta bendrovės veikla. Kreditorius turi teisę atidėti prievolės vykdymą skolininkui. Terminą gali nustatyti įstatymai, šalių susitarimas ar teismo sprendimas (CK 6.35 straipsnio 1 dalis). CK 6.33 straipsnio 2 dalis nurodo, jog prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas. Komercinio bendradarbiavimo sutartį sudariusių asmenų aiškinimas, jog jam įsipareigojimai nebuvo pradelsti, duoda pagrindą laikyti šią sutarties sąlygą sudaryta ir laikyti balanse nurodytus įsipareigojimus nepradelstais. CK 6.193 straipsnis įpareigoja sutartis aiškinti sąžiningai ir atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes. Vertinant šalių valią dėl atsiskaitymo terminų pagal komercinio bendradarbiavimo sutartį, reikalinga atkreipti dėmesį, jog sutartį sudariusios įmonės yra itin susijusios. Iš R. L. ir J. M. paaiškinimų bei VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog BUAB „Promabud“ buvo įsteigta Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. vadovo prekybai šios įmonės produkcija Lietuvos Respublikoje. Juridinių asmenų registro 2016-10-17 išplėstiniam išraše su istorija nurodoma, jog vieninteliu bendrovės akcininku nuo 2010-06-09 registruotas R. L. Šios aplinkybės patvirtina, kad susitarimai dėl mokėjimo atidėjimo gali būti grindžiami ilgalaikės veiklos perspektyva, Lenkijos įmonės produkcijos pardavimu Lietuvos rinkoje, ne tik vienkartiniais pirkimo-pardavimo santykiais. Tokiu būdu mokėjimo atidėjimas, nekeliant BUAB „Promabud“ bankroto bylos, o išsaugant tolesnės veiklos perspektyvą, laikomas atitinkančiu verslo sprendimo taisyklės reikalavimus. Komercinio tarpininkavimo sutartis yra dviejų privačių juridinių asmenų susitarimas. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nors ir esant abejonių dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo, kai PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodomas kitas atsiskaitymo terminas, neatsiskaitymas įtrauktas į balanso eilutę, kurioje nurodomos per vienerius metus mokėtinos sumos, abiem sutarties šalims patvirtinus susitarimo dėl apmokėjimo atidėjimo buvimą, teismas privalo šiuo susitarimu remtis. Ieškovo argumentai, kad toks susitarimas negalimas dėl neaiškumų atsiskaitant, yra nepagrįsti, nes techninio pobūdžio reikalus šalys gali išspręsti nustatydamos pranešimų teikimo tvarką.
Bankroto bylose pripažįstamas viešojo intereso, siejamo su kreditorių teisių apsauga, buvimas. Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. yra atsisakiusi finansinių reikalavimų bankroto byloje, šios bendrovės sprendimas nebūti BUAB „Promabud“ kreditoriumi, nepažeidžia kitų kreditorių interesų bankroto byloje. Sprendimas dėl rėmimosi šioje byloje išreikšta kreditoriaus pozicija dėl mokėjimų atidėjimo gali turėti įtakos priimant sprendimą dėl žalos atlyginimo, kadangi nelaikant mokėjimų pradelstais, keičiasi turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio skaičiavimas ir kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo pareigos atsiradimo momentas. Šioje byloje priteista žalos atlyginimo suma būtų naudojama bankroto byloje pareikštų kitų kreditorių reikalavimų patenkinimui. Nustačius, jog susitarimas dėl mokėjimo atidėjimo buvo sudarytas, susitarimas sudarytas esant racionaliam paaiškinimui dėl įmonių bendradarbiavimo, nenustatyta, jog susitarimas dėl mokėjimo pagal komercinio bendradarbiavimo sutartį atidėjimo prieštarautų imperatyvioms teisės normoms ir pažeistų viešą interesą.
Nusprendus remtis aiškinimu, jog BUAB „Promabud“ su Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. 2009 m. susitarė dėl 90 dienų atsiskaitymo termino skaičiavimo nuo pirkėjų faktinio sumokėjimo už prekes dienos, o 2012 m. susitarė dėl atidedamojo termino skolai grąžinti iki 2018 m. bus atnaujinta bendrovės veikla, mokėjimai Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. nelaikomi pradelstais ir neskaičiuojami vertinant įmonės nemokumo susidarymo ir vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentą. 2018-09-20 paaiškinimuose atsakovas pateikė turto bei pradelstų įsipareigojimų skaičiavimus, kuriuose neįtraukta skola Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. Ieškovas šios lentelės duomenų teisingumo neginčijo, todėl ja remiamasi nustatant į balansą įrašyto turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Pagal šios lentelės duomenis minimas santykis 2009 m. sudarė 0 proc., 2010 m. – 0,1 proc., 2011 m. – 4 proc., 2012 m. 49,9 proc. 2012 m. įmonė sustabdė veiklą. Tai patvirtina Vilniaus apskrities VMI 2012-07-13 sprendimas, kuriuo ieškovas dėl veiklos nevykdymo nuo 2012-06-11 iki 2017-12-31 atleistas nuo metinės pelno mokesčio deklaracijos teikimo dėl veiklos nevykdymo. 2016-10-04 turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis sudarė 51,4 proc. Įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarymo skaičiavimas pateiktas finansiniame reikalavime (t. 1, b. l. 61-65). Nenustatyta neatitikimo tarp lentelėje pateikto skaičiavimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo pagrindimo. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paduotas 2016-08-22. Iš esmės nebuvo nustatyta, jog iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo BUAB „Promabud“ buvo nemoki. Nenustačius, jog BUAB „Promabud“ buvo nemoki, įmonės vadovui neatsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepadavęs pareiškimo dėl bankroto bylos neiškėlimo, atsakovo neatliko neteisėtų veiksmų.
Ieškovas yra pateikęs duomenis, jog BUAB „Promabud“ pardavė turimą turtą. BUAB „Promabud“ 2011-04-05 Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. už 2 929,25 Eur pardavė automobilį „Renault“, 2011-04-12 – statybines medžiagas už 2 991,24 Eur, 2011-05-02 – statybinius įrenginius už 19 966,40 Eur ir 1 714,85 Eur, 2011-05-03 – statybinių medžiagų už 7 686,53 Eur, 49,53 Eur, 1 111,26 Eur, 1 134,72 Eur, ir 4 233,67 Eur bei automobilį „Renault“ už 2 929,25 Eur, automobilį „Porsche Cayenne“ už 6 371,64 Eur ir automobilį „Ford Mondeo“ už 848,37 Eur. 2011-06-02 IĮ „Ekodryvita“ parduota kompiuterinės įrangos už 978 Eur, 2012-05-03 – kitų prekių už 7 365,91 Eur. Atsakovas pateikė paaiškinimus dėl automobilio „Porche Cayenne“ kainos, ieškovas neįrodinėjo, jog automobilis parduotas per maža kaina. Taip pateiktas 2012-05-03 kasos pajamų orderis dėl IĮ „Ekodryvita“ atsiskaitymo 27 560 Lt. Kaip matyti, turtas buvo parduotas prieš veiklos sustabdymą. J. M. ir R. L. paaiškinimuose nurodoma, jog ketinta veiklą atnaujinti 2018 m., tuo automobilių ir įrangos pardavimas yra pateisinamas. Balanse už 2009 metus mokėtinos sumos sudarė 351 029,02 Eur; 2010 metais 330 245,31 Eur; 2011 metais 248 337,58 Eur; 2012 metais 216 146,03 Eur. Įsipareigojimai tolydžio mažėjo, o ne didėjo. Negalima sutikti, jog įmonės turtas buvo parduotas ir iššvaistytas, kadangi sumažėjo įsipareigojimai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-06 Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje, publikuotoje Teismų praktikoje Nr. 45, atkreiptas dėmesys, jog įmonės nemokumo atveju žala laikytinas įsipareigojimų kreditoriams padidėjimas nuo to momento, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis dėl įmonės nemokumo. Turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą.
Bankroto administratorius ieškinyje žalą skaičiavo kaip įsiskolinimo padidėjimą nuo 136 566,68 Eur (2009-12-31) iki 215 401,47 Eur (bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai), tačiau šiuo metu bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 10 873,74 Eur. Kadangi bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 10 873,74 Eur, tai žalos skaičiavimas remiantis 215 401,47 Eur patvirtintais finansiniais reikalavimais yra neteisingas, nes neatitinka realios padėties. Taip pat pastebėtina, jog bankroto administratorius prašo priteisti gerokai didesnę sumą, nei sudaro bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai. Tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkinamas, bankroto procedūros eigoje nebūtų panaudojama visa priteistų lėšų suma. Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 dalis nustato, jog bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. BUAB „Promabud“ savininkas yra R. L., kuris 2018-09-17 pranešimu nurodė, jog nepageidauja gauti iš V. A. ir iš BUAB „Promabud“ jokios kompensacijos ir kitos paskirties lėšų. Kadangi vienintelis įmonės savininkas nereiškia pretenzijų gauti kompensaciją, priteistą kaip žalos atlyginimą iš vadovo, tai ieškinys svarstytinas tik dėl bankroto byloje kreditorių reikalavimų tenkinimui bei administravimo išlaidų atlyginimui reikalingų lėšų. Teismui nusprendus neįskaičiuoti Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M. finansinių reikalavimų, ieškovas prašė priteisti 10 742,47 Eur sumą, kurią skaičiavo kaip skirtumą tarp patvirtintos finansinių reikalavimų sumos bankroto byloje (10 873,74 Eur) ir 2009-12-31 buvusios skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai 131,29 Eur skirtumą. Kadangi sprendimu nebuvo nustatyti vadovo neteisėti veiksmai, tai žalos dydžio klausimas negali būti sprendžiamas.
Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovas nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos vadovo pareigos, tuo atveju, jei bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis už ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Sutiktina su atsakovu, jog minimi argumentai sudaro naują ieškinio pagrindą, todėl turi būti pateikiamas rašytinis pareiškimas (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Ieškinio pagrindo tikslinimas yra galimas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Kadangi ieškovas, nors ir nepateikęs atskiro rašytinio pareiškimo, naują ieškinio pagrindą nurodė dublike, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, naujas ieškinio pagrindas turi būti nagrinėjamas. Atsakovas triplike yra pareiškęs poziciją dėl naujo ieškinio pagrindo, todėl jo procesinės teisės nėra pažeistos.
Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 11 dalis nustato, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: 1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba 2) pertvarkymo į šio įstatymo 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba 3) bendrovės likvidavimo. VĮ Registrų centrui teiktuose balansuose nuosavas kapitalas buvo neigiamas nuo įsteigimo dienos: 2006 m. sudarė minus 712,47 Eur; 2007 m. – minus 51 757,41 Eur; 2008 m. – minus 99 961,48 Eur; 2009 m. – minus 154 001,39 Eur; 2010 m. – minus 193 378,13 Eur; 2011 m. – minus 213 545,13 Eur; 2012 m. – minus 195 050,10 Eur; 2016 m. – minus 195 050 Eur.
Neigiamo nuosavo kapitalo atsiradimo metu galiojusi Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3-4 dalių redakcija numatė, jog jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau, jeigu po sumažinimo įstatinis kapitalas būtų mažesnis už šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, jis gali būti mažinamas tik iki šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio.
Juridinio asmens vadovas atsako už padarytą žalą juridiniam asmeniui CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Esant neigiamam nuosavam kapitalui atsakovas turėjo vykdyti Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3-4 dalyse numatytas pareigas. Pagal minimas Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už akcininkų informavimą dėl įmonės finansinės padėties, o akcininkai turi pareigą priimti sprendimą dėl juridinio asmens pertvarkymo ar likvidavimo. BUAB „Promabud“ įstatinis kapitalas negalėjo būti mažinamas, kadangi jis buvo minimalus. Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustatė, jog uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Vadovas turi pareigą kreiptis į teismą tik dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, kuri nagrinėjamu atveju negalėjo būti vykdoma, o ne dėl bendrovės likvidavimo. Spręsti dėl likvidavimo gali tik įmonės akcininkai. Kadangi pagrindinę BUAB „Promabud“ skolą sudarė įsipareigojimai Zaklad Produkcyjno- Budowlany J. M., 2009 m. sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo su šia įmone, o 2012 m. priimtas sprendimas stabdyti veiklą, tai akcininkams J. M. ir R. L. apie neigiamą nuosavą kapitalą turėjo būti žinoma. Nuo 2007 iki 2011 metų pabaigos R. L. skolino lėšas bendrovei (atsiliepimo 3 priedas).
Atsakovas neturėjo nei pareigos, nei teisės kreiptis į teismą dėl įmonės likvidavimo dėl nuosavo kapitalo nepakankamumo. Ieškovas neįrodinėjo, kad akcininkams nebuvo žinoma įmonės padėtis, taip pat nepateikė pozicijos dėl priežastinio ryšio tarp minimos pareigos nevykdymo bei žalos atsiradimo, todėl negalima vertinti, ar neatsiskaitymas su Valstybine mokesčių inspekcija atsirado dėl ieškovo veiksmų, atliktų po to, kai turėjo būti sprendžiama dėl įmonės likvidavimo, kadangi mokestinės prievolės atsiradimo laikas nesutampa su tos prievolės atsiradimą sąlygojusiu veiksmu. Spręstina, jog atsakovui nekyla atsakomybė dėl Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3-4 dalyse numatytos pareigos vykdymo.
Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, padarytos žalos bei priežastinio ryšio, ieškinys atmetamas. Už atskirąjį skundą atsakovas sumokėjo 38 Eur, kurie priteisiami iš ieškovo administravimo lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 263, 265, 270, 293 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Atsakovo V. A. naudai iš BUAB „Promabud“, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Bankrotų grupė“ administravimo išlaidų priteisti 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė