Administracinė byla Nr. eA-589-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10290-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 30.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimo pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, akcinė bendrovė „Amber Grid“, akcinė bendrovė „KN Energies“ (buvusi akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“), uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Achema“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. O3E-1621 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2023 metams“ (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti iš Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.       Nutarimas priimtas viršijant Tarybos kompetenciją, pažeidžia pareiškėjo teises ir įstatymų saugomus interesus, be kita ko, prieštarauja aukštesnę teisinę galią turintiems nacionalinės teisės aktams bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisiniam reguliavimui. Nutarimu nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – ir Papildoma dedamoji) neįvertinus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ignitis“ (iki reorganizacijos 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Litgas“) teiktos valstybės pagalbos be išankstinio suderinimo su Europos Komisija. Be to, Nutarimu nustatyta Papildoma dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą.

2.2.       Papildoma dedamoji yra apskaičiuota remiantis galbūt neteisėtais Tarybos priimtais teisės aktais, kurie iškreipia Papildomos dedamosios apskaičiavimo formulę ir kurių teisėtumas turėtų būti analizuojamas papildomai. Be to, buvo nesilaikyta Tarybos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 patvirtintos Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos (toliau – ir Kainų nustatymo metodika) 21 bei 24 punktų ir Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio nuostatų.

2.3.       Taryba Nutarimą priėmė pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintą skaidrumo principą, surengė skubų posėdį, apie šį neteisėtą faktą pranešdama tik likus dviem dienoms iki posėdžio.

2.4.       Nutarimas priimtas vadovaujantis galimai neteisėta Tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-465 patvirtinta Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodika (toliau – ir Vidutinės importo kainos nustatymo metodika), kurią patvirtinant Taryba viršijo Įstatymo nuostatomis suteiktą kompetenciją.

2.5.       Įstatymų leidėjas numatė konkrečias dvi aplinkybes, kurios nėra vertinamos nustatant vidutinę suvestinę gamtinių dujų importo į Lietuvos Respubliką kainą (toliau – ir Vidutinė importo kaina). Taryba, praplėsdama šį sąrašą, iš esmės įtvirtino ir naują teisinį reglamentavimą, kuris prieštarauja įstatymų leidėjo įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Taryba neturi kompetencijos priimti teisėkūros aktų ir viršydama teisės aktų suteiktą kompetenciją nustatyti Vidutinę importo kainą, kuri yra sudedamoji Papildomos dedamosios dalis ir lemia jos dydį.

2.6.       Vidutinės importo kainos nustatymo metodika neužtikrina objektyvios Vidutinės importo kainos nustatymo. Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7.3., 7.5. ir 7.6 papunkčiuose nurodyta, jog Taryba, skaičiuodama Vidutinę importo kainą, nevertina gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų; sudarytų gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandorių; gamtinių dujų kiekių, perduodamų iš trečiosios šalies į trečiąją šalį. Taryba, skaičiuodama Vidutinę importo kainą pagal Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, vertina tik dalį šios rinkos. Įstatymas nesuteikia leidimo ir kompetencijos Tarybai savo nuožiūra pasirinkti vertinamų aplinkybių apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, todėl skaičiavimai neatitinka objektyvios visos gamtinių dujų rinkos situacijos.

2.7.       Tarybos reguliavimas reiškia dirbtinį pareiškėjo (taip pat kitų privačių asmenų) sąnaudų didinimą. Pareiškėjas yra įpareigojamas (nors Nutarimu nustatomas Papildomos dedamosios dydis lygus nuliui, tačiau nėra jokių priežasčių konstatuoti, kad ateityje ir vėl nebus nustatomas mokėtinas Papildomos dedamosios dydis, kadangi taikoma valstybės pagalbos schema ir teisės aktai, kuriais apskaičiuojama Papildoma dedamoji nesikeičia) mokėti Papildomą dedamąją, priklausančią nuo potencialių maksimalių vartojimo pajėgumų.

2.8.       Tarybai priimant Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką ir į Vidutinę importo kainą įtraukiant visus reikšmingus veiksnius, tinkamai įgyvendinant Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatą, Papildomos dedamosios dydis turėtų keistis. Papildomos dedamosios dydis yra susietas su Vidutine importo kaina. Tarybai nevertinant dalies reikšmingų veiksnių, Papildoma dedamoji yra apskaičiuota netiksliai ir neatitinka realios rinkos situacijos.

2.9.       Vidutinės importo kainos nustatymo metodika sudaro prielaidas nepagrįstai taikyti dvigubus standartus nustatant tarpusavyje susijusius dydžius – Vidutinę importo kainą ir Papildomą dedamąją. Toks vertinimas pažeidžia skaidrumo, sistemiškumo, lygiateisiškumo principų reikalavimus. Tarybos nutarimais patvirtinta Vidutinės importo kainos nustatymo metodika ir Vidutinė importo kaina turi esminės reikšmės vertinant Nutarimo teisėtumą, kadangi nustačius minėtų Tarybos nutarimų neteisėtumą, Nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Byloje yra būtina įvertinti šių Tarybos nutarimų teisėtumo klausimą. Teisės aktų teisėtumo vertinimą pagal kompetenciją atlieka Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), todėl tikslinga teismui kreiptis į LVAT dėl nurodytų Tarybos nutarimų teisėtumo ištyrimo.

2.10.       Nutarimu nustatyta Papildoma dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą, o gamtinių dujų sektoriuje įtvirtinama monopolija, pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 37 straipsnio nuostatas.

3.       Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.1.       Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai ir atitinkamai buvo pakeista Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis bei įtvirtintas naujas finansavimo modelis, t. y. prie gamtinių dujų perdavimo kainos numatyta įtraukti gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos.

3.2.       Nuo 2018 m. gruodžio 22 d. įsigaliojus Įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimams buvo papildomai nustatyta, kad į dedamąją įtraukiamos tik tos Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąnaudos, kurios nėra įtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, bei tai, jog perdavimo sistemos operatoriaus administruojamų surinktų lėšų nuokrypis, susidaręs dėl skirtumo tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų vartojimo pajėgumų, taip pat suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) operatoriaus prognozuojamų ir faktinių reguliuojamos veiklos pajamų nuokrypis Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant papildomą dedamąją.

3.3.       Nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo Įstatymo 5 straipsnio 4, 5 dalių, 9 straipsnio 6, 7 dalių pakeitimai, kuriais nustatyta, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla, išskyrus veiklos nutraukimą vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, bus vykdoma ne trumpiau nei iki 2044 m. gruodžio 31 d., iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyjant plaukiojančiąją suskystintų gamtinių dujų saugyklą. Taryba, įvertinusi suskystintų gamtinių dujų terminalo operatoriaus pateiktas papildomos dedamosios mažinimo priemones, taip pat atsižvelgdama į plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos įsigijimo ir finansavimo sąnaudas, įtraukia tiesiogiai ir netiesiogiai su šiomis sąnaudomis ir papildomos dedamosios mažinimo priemonėmis susijusias pagrįstas sąnaudas į papildomą dedamąją ir nustato pastoviųjų sąnaudų kompensavimą per ne trumpesnį nei Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklos laikotarpį, t. y. iki 2044 m. gruodžio 31 d.

3.4.       Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N), kuriuo suderino valstybės pagalbą pagal 2018 m. gruodžio 18 d. Įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintą schemą. Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. SA.53074 (2019/N) pažymėjo, kad leidžiama teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 106 ir 108 straipsnių nuostatomis. Europos Komisija 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbė sprendimą Nr. SA.57032 (2020/N) apie suderintą valstybės pagalbą, kuriuo patvirtinama, kad Lietuvos Respublikos ketinama suteikti garantija Šiaurės investicijų bankui dėl AB „Klaipėdos nafta“ teikiamos paskolos plaukiojančiai suskystintų gamtinių dujų laivui – saugyklai įsigyti yra su vidaus rinka suderinama ir atitinka valstybės pagalbos kriterijus. Su Europos Komisija suderinus valstybės pagalbą, buvo sudarytos galimybės, laikantis Įstatymo, ES bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, Tarybai priimti Nutarimą bei nustatyti Papildomą dedamąją. Tarybos kompetenciją nustatyti Papildomos dedamosios dydį yra pripažinęs LVAT, kuris 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021 konstatavo, kad įvertinus Įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatas, Tarybai yra suteikta kompetencija nustatyti Papildomą dedamąją.

3.5.       Įvertinus Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias Tarybai suteikta diskrecijos teisė nustatyti objektyviai reikšmingus veiksnius, kurie vertinami bei nevertinami apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, Taryba Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkte nustatydama veiksnius, kurių Taryba nevertina apskaičiuodama Vidutinę importo kainą, neviršijo Įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi jai suteiktos kompetencijos ribų. Tarybai Įstatymu įtvirtinta pareiga nustatyti ne tik Papildomos dedamosios dydį ir apskaičiuoti Vidutinę importo kainą, bet ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant Papildomos dedamosios dydį (Įstatymo 5 str. 2 d., 11 str. 4 d. 1 p., 5 d.). Be kita ko, 2018 m. gruodžio 18 d. Įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad Taryba iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. teisės aktus, kurių pagrindu būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina.

3.6.       Taryba gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų nevertino, kadangi gamtines dujas transportuojant iš saugyklų, transportuojamų gamtinių dujų kaina visais atvejais padidėja, be to, gamtines dujas tiekiant iš saugyklų, galimos situacijos, kai iš saugyklų patiekti gamtinių dujų kiekiai gali būti apskaityti kelis kartus, o vertinant gamtinių dujų kiekius, tiekiamus iš saugyklų, galbūt, išaugtų pareiškėjo bei kitų asmenų mokėtinas Papildomos dedamosios dydis. Gamtinės dujos, keliaudamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, negali būti patiektos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje ir nedaro įtakos joje prekiaujamų dujų kainoms, todėl Vidutinės importo kainos apskaičiavimo metu nevertinant gamtinių dujų kiekių, kurie perduodamo iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, Vidutinės importo kainos nustatymo teisingumas ir objektyvumas nėra pažeidžiamas. 

3.7.       Papildomos dedamosios taikymo už vartojimo pajėgumus principas, įtvirtintas Įstatymu, o ne Tarybos priimtais teisės aktais. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybai nėra suteikta kompetencija nustatyti kitokius kriterijus ar įvertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios nurodytos Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias būtų nustatomas konkretaus asmens, įskaitant ir pareiškėjo, mokėtinas Papildomos dedamosios dydis. Vertinant Įstatymo nuostatas, susijusias su Vidutinės importo kainos nustatymu bei jos apskaičiavimu, Įstatyme įtvirtintas reglamentavimas Tarybai suteikia diskrecijos teisę įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuoti Vidutinę importo kainą.

3.8.       Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (toliau – ir ESBT) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu byloje Nr. T-193/19, 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimą valstybės pagalbos byloje SA.44678 (2018/N) panaikino ne dėl to, kad nuo 2016 metų įsigalioję Įstatymo pakeitimai nėra suderinami su ES teise ir vidaus rinka (t. y. ne dėl materialinės teisės normų pažeidimų), o tik dėl procedūrų derinant dalį finansavimo modelio elementų nevisiško išpildymo (išimtinai procedūrinių pažeidimų). Be to, prie Tarybai priskirtinos kompetencijos nėra numatytos funkcijos atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su valstybės pagalbos derinimu ar ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę.

3.9.       Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamos imperatyvios suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros naudojimo taisyklės, t. y. gamtinių dujų sistemos naudotojams (be kita ko, pareiškėjui) nediskriminaciniais pagrindais užtikrinama teisė naudotis infrastruktūra. Gamtinių dujų sistemos naudotojai šią teisę įgyvendina sutarčių su gamtinių dujų terminalo operatoriumi pagrindu. Pareiškėjas naudojasi gamtinių dujų terminalo infrastruktūra įsigydamas gamtines dujas mažesne kaina nei iš trečiųjų šalių, todėl pareiškėjas laisvai naudojasi demonopolizuotos rinkos alternatyvomis ir gauna akivaizdžią ekonominę naudą.

3.10.       Taryba, priimdama Nutarimą, nepažeidė skaidrumo principo, pareiškėją apie Tarybos posėdį informavo vadovaudamasi teisės aktais bei nepadarė jokio procedūrinio pažeidimo veikdama išskirtinai vartotojų interesais. Be to, pareiškėjas nenurodė motyvų dėl Tarybos atliktų skaičiavimų nustatant Papildomą dedamąją neteisingumo.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „KN Energies“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1.       Vertinant Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkto teisėtumą, Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje yra paminėti veiksniai, kurie nėra vertinami nustatant Vidutinę importo kainą, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas siekė pateikti baigtinį nevertinamų veiksnių sąrašą, kadangi teisės normos formuluotė nepalieka abejonių, jog galutinį vertinamų ir nevertinamų veiksnių sąrašą sudaro Taryba, atsižvelgdama į įstatymų leidėjo tikslus ir Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus. Teismas šioje byloje negali pasisakyti dėl to, ar Tarybos sudarytas veiksnių sąrašas yra tinkamas ar pakankamas Vidutinei importo kainai nustatyti, kadangi tai yra ekonominio – politinio vertinimo klausimas, kuris administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas.

4.2.       Vidutinė importo kaina – gamtinių dujų įsigijimo (produkto) kaina, o gamtinių dujų rinkos kaina – kaina, už kurią gamtinių dujų tiekėjai nori parduoti gamtines dujas, o gamtinių dujų vartotojai – nusipirkti, bei kurioje yra įskaičiuojama ne tik gamtinių dujų įsigijimo (produkto) kaina, bet ir gamtinių dujų tiekėjo sąnaudos ir pelno marža. Vidutinės importo kainos skaičiavimas ir vertinimas Papildomoje dedamojoje yra tikslingas, kadangi paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos (produkto kaina) yra prilyginamos kitų gamtinių dujų tiekėjų įsigyjamų gamtinių dujų sąnaudoms (produkto kainai) ir paskirtajam tiekėjui sudaromos sąlygos konkuruojant gamtinių dujų tiekimo sąnaudų bei maržos apimtyje realizuoti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo būtinąjį kiekį. Pareiškėjo siūlomu atveju, jeigu būtų vertinama gamtinių dujų rinkos kaina, paskirtajam tiekėjui galbūt būtų kompensuojama ir dalis tiekimo veiklos sąnaudų, kurios pagal Įstatymą neturėtų būti kompensuojamos. Todėl pareiškėjo teiginiai apie Tarybos neobjektyvumą ar poreikį kitaip skaičiuoti Vidutinę importo kainą nėra pagrįsti.

4.3.       Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis laikomos trijų kategorijų sąnaudos: (i) skirtumas tarp už būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir vidutinės faktinės dujų importo kainos; (ii) technologinės sąnaudos; (iii) ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos. Neteisėta valstybės pagalba nėra minima, todėl Įstatymo 11 straipsnio 4 ar 6 dalis nesukuria Tarybai pareigos išskaičiuoti tariamai neteisėtos valstybės pagalbos (kurios neteisėtumas nėra įrodytas) iš kurių nors metų Papildomos dedamosios.

4.4.       Iš pareiškėjo paaiškinimo sunku suprasti, kokia konkrečiai rinka monopolizuojama Nutarimu, kita vertus, Papildomos dedamosios gavėjai teikia „paslaugas“, o ne parduoda „prekes“, todėl SESV 37 straipsnis vykdomos veiklos atžvilgiu nėra taikomas. AB „KN Energies“, kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo operatoriaus, veikla apsiriboja terminalo paslaugų teikimu visiems subjektams, turintiems poreikį importuoti suskystintas gamtines dujas į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. AB „KN Energies“ gamtinių dujų (prekių) pardavimo veiklos nevykdo ir negali vykdyti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, o tai reiškia, kad pareiškėjo inkriminuojamas SESV 37 straipsnio pažeidimas negali būti taikomas AB „KN Energies“ veiklos atžvilgiu.

4.5.       SESV 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ES, siekdama sukurti vidaus rinką ar užtikrinti jos veikimą, imasi priemonių pagal atitinkamas ES sutarčių nuostatas. SESV 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ES apima visą prekybą prekėmis apimančią muitų sąjungą, kurioje tarp valstybių narių uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverčio poveikio mokėjimai, o jų santykiams su trečiosiomis šalimis nustatomas bendrasis muitų tarifas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Nutarimas pažeidžia SESV 26 ir 28 straipsnių nuostatas ir riboja laisvą prekių judėjimą.

4.6.       Pareiškėjas apie Tarybos posėdį buvo informuotas, Nutarimas pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl teigti, kad informavimas apie posėdį likus vienai dienai galėjo sąlygoti procedūrinį pažeidimą ar kad buvo pažeistas skaidrumo principas, nėra pagrindo.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

5.1.       Nutarimu nustatyta Papildoma dedamoji yra 0 Eur/(MWh/parą/metus), todėl faktiškai pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjo argumentai, kad Taryba privalėjo įvertinti neteisėtai 2016 m.–2018 m. teiktą valstybės pagalbą UAB „Ignitis“ ir ta neteisėta dalimi mažinti Papildomos dedamosios dydį, yra nepagrįsti, kadangi valstybės pagalbos egzistavimo ir jos suderinamumo klausimas neturi jokios įtakos Nutarimo teisėtumui. Pareiškėjas siekia, kad teismas įvertintų Įstatymo nustatytą teisinį reguliavimą (ne Nutarimą, o iš esmės visus susijusius nacionalinius teisės aktus, kuriais remiantis Nutarimas buvo priimtas) ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas vien dėl to, kad pareiškėjas yra nepatenkintas Įstatyme nustatytu reguliavimu.

5.2.       Vidutinės importo kainos nustatymas, siekiant, kad kaina labiausiai atitiktų rinkos kainą ir gamtines dujas įsigyjantys subjektai būtų konkurencingi, yra ekonomine bei finansine analize grindžiamas procesas, kurį atlieka Taryba. Reikalavimai, kuriais remiantis yra nustatoma Vidutinė importo kaina, įskaitant ir reikalavimą nevertinti gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų (Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7.3. p.), yra ekonomikos bei finansų dėsniais grindžiamos Tarybos taisyklės. Pareiškėjo keliamas klausimas, ar galima objektyviai nustatyti Vidutinę importo kainą, nevertinant gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų, yra ne teisinis klausimas, bet Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos ekonominio, politinio pagrįstumo klausimas. Byloje nėra pagrindo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkto atitikties Įstatymo 11 straipsnio 5 daliai, nes tokiu prašymu pareiškėjas ginčija teisės aktų ekonominį pagrįstumą, be to, pareiškėjas neįrodė, kad yra pagrįstų abejonių, jog teisės aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

5.3.       Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad neteisėtos valstybės pagalbos grąžinimas turi būti sprendžiamas būtent naikinant Nutarimą, kuriuo nustatytas Papildomos dedamosios dydis, taikomas nuo 2023 m. sausio mėn. Jeigu 2016 m.–2018 m. Papildomos dedamosios dydis būtų kada nors pripažintas neteisėtu (tokio sprendimo Europos Komisija nėra priėmusi), tokiu atveju galimi įvairūs valstybės pagalbos grąžinimo būdai, dėl kurių turėtų nuspręsti pati valstybė, priimdama atitinkamus teisės aktus, įskaitant galimybę sumažinti Papildomos dedamosios dydį į ateitį arba fiziškai grąžinant kiekvieno vartotojo permokėtą Papildomos dedamosios sumą ir pan. Kad valstybės pagalba turėtų būtų grąžinama naikinant Nutarimą, kuriuo nustatyta Papildoma dedamoji yra lygi 0, pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, ir tokio pagrindo nėra nustatyta nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose.

5.4.       Pareiškėjo argumentai, kad dėl Papildomos dedamosios išaugo veiklos sąnaudos, produkcija tapo mažiau konkurencinga ir tai sukėlė ES vidaus prekybos ribojimus, yra neįrodyti bei nepagrįsti. Pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp Papildomos dedamosios ir ES vidaus prekybos ribojimų.

5.5.       Nutarimas buvo priimtas skubos tvarka, nepažeidžiant skubos tvarka priimamų Tarybos sprendimų priėmimo procedūros taisyklių, be to, pareiškėjas nepaaiškino, kokią įtaką Nutarimo turiniui būtų turėjusi aplinkybė, jeigu pareiškėjas būtų informuotas apie posėdžio datą anksčiau. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl Nutarime esančių skaičiavimų neteisingumo, o nurodyti argumentai susiję su pretenzijomis dėl teisės aktų, kurių pagrindu buvo priimtas Nutarimas, bet ne dėl paties Nutarimo, kurio esmė yra teisės aktuose numatyta tvarka apskaičiuoti atitinkamo dydžio Papildomą dedamąją ir ją paskelbti.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

6.1.       Byla nutrauktina pareiškėjui neturint subjektinės teisės paduoti skundą, kadangi pareiškėjas ginčija Nutarimą, kuriuo tik nustatytas Papildomos dedamosios dydis 2023 metams, t. y. šiuo atveju Nutarimu nustatyta 0 Eur/(MWh/parą/metus) dydžio Papildoma dedamoji, kas reiškia, kad Nutarimo priėmimas ir jo egzistavimas nedaro jokios įtakos pareiškėjui, jo teisėms ir interesams, todėl net ir panaikinus Nutarimą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

6.2.       Priimdama Nutarimą Taryba teisėtai bei pagrįstai nustatė tokią Papildomąją dedamąją, kokia ir turėjo būti apskaičiuota ir nustatyta pagal Kainų nustatymo metodikoje apibrėžtą Papildomos dedamosios apskaičiavimo formulę. Be to, nėra teisės akto, kurio pagrindu Taryba, skaičiuodama Papildomąją dedamąją 2023 metams, būtų turėjusi įvertinti 2016 m.–2018 m. mokėtų lėšų atitikimą valstybės pagalbos reikalavimams.

6.3.       Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su valstybės formuojama politika bei ją įgyvendinančiais teisės aktais, taip pat ir Vidutinės importo kainos nustatymo metodika, įstatymo leidėjo Tarybai suteikta diskrecija apibrėžti veiksnius, kurie objektyviai gali turėti reikšmės apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, nesudaro pagrindo išvadai, kad Nutarimas neteisėtas ar nepagrįstas. Nutarimu nustatydama Papildomą dedamąją, Taryba veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų suteikta diskrecija bei įgaliojimais, savo veikloje yra nešališka ir nepriklausoma, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo padaryti kokie nors pažeidimai.

6.4.       Suskystintų gamtinių dujų terminalo finansavimo bei stabilaus ir nepertraukiamo būtino suskystintų gamtinių dujų terminalo eksploatavimo užtikrinimo mechanizmas, įskaitant ir Papildomos dedamosios nustatymą, kaip tik paskatino, sudarė sąlygas bei užtikrino laisvą prekybą bei laisvę teikti paslaugas tarp visų ES narių. Aplinkybė, kad pareiškėjas pageidauja pasinaudoti suskystintų gamtinių dujų terminalo teikiama nauda, tačiau nenori vykdyti kitų su tuo susijusių pareigų, nesudaro pagrindo išvadai, kad yra ribojama konkurencija ar laisva prekyba. Atitinkamai atmestini ir pareiškėjo dėstomi samprotavimai apie apribotą laisvą prekių judėjimą vidaus ir išorės rinkose, sąlygotą Papildomos dedamosios nustatymo.

6.5.       Nėra pagrindo teigti, kad Taryba veikė netinkamai ar nesilaikydama nustatytų informavimo terminų. Pareiškėjas nenurodė ir nekėlė klausimo dėl to, kad informuojant apie vyksiantį Tarybos posėdį nebuvo laikytasi konkrečių Tarybos taikytinuose aktuose įtvirtintų terminų, o aplinkybė, kad Taryba, priešingai negu pageidautų pareiškėjas, priėmė kitokį Nutarimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad Nutarimas priimtas pažeidžiant skaidrumo principą.

6.6.       Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų, aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių ar keliančių abejonę dėl norminių aktų atitikties Įstatymo normomis. Nėra pagrindo kreiptis į LVAT dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkto teisėtumo tyrimo.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

7.1.       Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyti veiksniai privalomai turi būti eliminuojami iš Vidutinės importo kainos apskaičiavimų, tačiau Įstatyme pateikta nuoroda į „kitus objektyvius reikšmingus veiksnius“, kuriuos turi įvertinti Taryba, rengdama metodiką, suponuoja, kad vertinamų ir nevertinamų veiksnių sąrašas gali būti platesnis. Šių veiksnių sąrašo nustatymas patikimas Tarybos diskrecijai. Teismas, tikrindamas Tarybos atliktus sudėtingus vertinimus, gali patikrinti, ar, įgyvendindama savo diskreciją, Taryba nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų.

7.2.       Vidutinės importo kainos nustatymas, siekiant, kad kaina labiausiai atitiktų rinkos kainą ir gamtines dujas įsigyjantys subjektai būtų konkurencingi, yra ekonomine bei finansine analize grindžiamas procesas, kurį atlieka Taryba. Visi reikalavimai, kuriais remiantis yra nustatoma Vidutinė importo kaina, įskaitant ir reikalavimą nevertinti gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų, yra ekonomikos bei finansų dėsniais grindžiamos Tarybos taisyklės, todėl pareiškėjo keliamas klausimas yra ne teisinis, bet ekonominis.

7.3.       Jeigu 2016 m.–2018 m. Papildomos dedamosios mokėjimas pažeistų valstybės pagalbos taisykles (kas nėra įrodyta), tai niekaip nelemia Nutarimo neteisėtumo, t. y. nėra jokios teisės normos, kuri įpareigotų Tarybą spręsti tariamai neteisėtos valstybės pagalbos pasekmių klausimo būtent tokiu būdu, kurį nurodo pareiškėjas, t. y. išskaičiuojant tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš kurių nors metų Papildomos dedamosios mokėjimų. Tokios teisės normos skunde neįvardina ir pareiškėjas, todėl priimdama Nutarimą Taryba nepažeidė jokių teisės normų.

7.4.       Europos Komisija, dar 2013 m. vertindama suskystintų gamtinių dujų terminalo finansavimo tvarką per kiekvieno gamtinių dujų vartotojo mokamą Papildomą dedamąją, pripažino naudą konkurencijai. Europos Komisija nurodė, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas užtikrina gamtinių dujų saugumą bei suteikia alternatyvą iki šiol buvusiam vieninteliam gamtinių dujų tiekėjui į Lietuvą. Europos Komisija taip pat pripažino, kad neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai kompensuoja veiksmingos prieigos prie suskystintų gamtinių dujų terminalo taisyklės, leidžiančios trečiosioms šalims naudotis suskystintų gamtinių dujų terminalu.

7.5.       Panaikinti administracinį teisės aktą galima tik dėl tokio procedūrinio pažeidimo, kuris galėjo turėti įtaką nepagrįsto administracinio teisės akto priėmimui. Pareiškėjo dalyvavimas posėdyje ir (ar) informavimas apie posėdį anksčiau nebūtų nieko pakeitęs. Analogiški Tarybos posėdžiai vyksta nuo 2012 m., todėl pareiškėjo požiūris į tariamus pažeidimus Tarybai yra žinomas. Savo poziciją šiuo klausimu pareiškėjas yra išsakęs aibėje skundų ir teisminių procesų. Atitinkamai, pareiškėjo galimybė pasisakyti dar kartą tuo pačiu klausimu minėtuose posėdžiuose nebūtų turėjusi jokios įtakos Nutarimo turiniui ir (ar) priėmimui. Tai leidžia manyti, kad Tarybos padarytas procedūrinis pažeidimas (jeigu toks būtų įžvelgtas) nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Nutarimo.

II.

8.       Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas tenkino iš dalies trečiojo suinteresuoto asmens AB „KN Energies“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė AB „KN Energies“ iš pareiškėjo 2 995,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą trečiojo suinteresuoto asmens AB „KN Energies“ prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė. Teismas tenkino iš dalies trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė AB „Amber Grid“ iš pareiškėjo 1 324,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas atmetė kitą trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9.       Teismas nustatė, kad:

9.1.       Tarybos Dujų ir elektros departamento Dujų skyrius (toliau – ir Dujų skyrius) parengė 2022 m. lapkričio 21 d. pažymą Nr. O5E-1333 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo pastoviosios kainos dalies ir perkrovos paslaugų kainų 2023 metams“, kuria Tarybai siūlė patvirtinti AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainos pastoviąją dalį (be pridėtinės vertės mokesčio), galiosiančią nuo 2023 m. sausio 1 d. – 0,00 (Eur/(MWh/parą/metus)) ir nustatyti suskystintų gamtinių dujų perkrovos paslaugos kainas, galiosiančias nuo 2023 m. sausio 1 d. (be pridėtinės vertės mokesčio).

9.2.       Dujų skyrius parengė 2022 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. O5E-1355 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2023 metams“ (toliau – ir Pažyma), kuria siūlė Tarybai nustatyti Papildomą dedamąją – 0 Eur/(MWh/parą/metus), taikomą nuo 2023 m. sausio 1 d., ir suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydį, įskaičiuotą į nustatytą Papildomą dedamąją – 68 590 Eur.

9.3.       Tarybos 2022 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. R2-(VV)-7629 „Dėl papildomų klausimų 2022-11-25 tarybos posėdyje (nuotoliniu būdu)“ 35 įmonėms ir institucijoms (pagal adresatų sąrašą) pranešta apie 2022 m. lapkričio 25 d. nuotoliniu būdu vyksiantį Tarybos posėdį, kuriame bus svarstomi papildomi klausimai, tarp kurių ir klausimas „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2023 metams“.

9.4.       Nutarimu, kaip ir siūlyta Pažymoje, patvirtinta Papildoma dedamoji – 0 Eur/(MWh/parą/metus), taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d., ir suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydis, įskaičiuotas į nustatytą Papildomą dedamąją – 68 590 Eur.

9.5.       Pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl Nutarimo, kaip individualaus administracinio teisės akto, teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimo pripažinta iš esmės analogiškuose ginčuose (LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-121/2013). Ginčijamo Nutarimo turinys, t. y. nustatyta 0 Eur/(MWh/parą/metus) dydžio Papildoma dedamoji, nepaneigia pareiškėjo subjektinių teisių turinio bei apimties, kadangi Nutarimu sudaromos prielaidos teisei susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo, todėl teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo nėra.

9.6.       Tarybai įstatymais tiesiogiai pavesta reguliuoti valstybės reguliuojamas gamtinių dujų kainas, į kurias įeina ir gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos, taip pat ir nustatyti Papildomą dedamąją (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021). Įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi Tarybai suteikta diskrecijos teisė nustatyti objektyviai reikšmingas aplinkybės nustatant Vidutinę importo kainą ir pripažinti nevertinamomis nereikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad pareiškėjas kitaip vertina Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, ar nesutinka su Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkte nurodytais kriterijais, nesudaro pagrindo abejoti Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos pagrįstumu.

9.7.       Pareiškėjas, nurodydamas aplinkybes dėl Vidutinės importo kainos, kuri įtakoja Papildomos dedamosios nustatymą, skaičiavimo, nepateikė jokių argumentų dėl Tarybos atliktų skaičiavimų nustatant Papildomą dedamąją neteisingumo, todėl aiškios klaidos atvejis neįrodytas. Teismas neatlieka ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Tarybai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Tarybai. Todėl atmestinas pareiškėjo prašymas kreiptis į LVAT bei pareiškėjo argumentai, kad Taryba viršijo savo kompetenciją, nustatydama kriterijus, kurie nevertinami nustatant Vidutinę importo kainą (Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 p.).

9.8.       Pareiškėjui teigiant, kad Nutarimas priimtas neįvertinus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Ignitis“ teiktos valstybės pagalbos be išankstinio suderinimo su Europos Komisija, nagrinėjamoje byloje yra aktuali LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-679-789/2023, kuria pažymėta, kad jau yra išnagrinėtos administracinės bylos, kuriose ginčai kilo tarp tų pačių ginčo šalių dėl analogiško pobūdžio Tarybos nutarimų, kuriais nustatytos Papildomos dedamosios atitinkamai 2019 metams, 2020 metams ir 2021 metams teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pažymėta, kad LVAT jau yra konstatavęs, jog, sprendžiant dėl Tarybos nutarimo, kuriame nustatoma Papildoma dedamoji taikoma 2019 metams (įskaitant ir 2020 m.), teisėtumo ir pagrįstumo, 2016 metais taikyta valstybės pagalbos schema neturi esminės reikšmės, o iki Įstatymo pakeitimų taikyta valstybės pagalbos schema neturi reikšmingos įtakos Tarybos nutarimo, kuriuo nustatyta Papildoma dedamoji taikoma 2021 m., teisėtumui ir pagrįstumui.

9.9.       LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-562-968/2023, kurioje nagrinėtas ginčas kilo dėl Tarybos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3E-1265 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2021 metams“ teisėtumo ir pagrįstumo) konstatuota, kad dėl pareiškėjo teiginių, jog nustatant Papildomą dedamąją turėjo būti įvertinta UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, remiamasi LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023 pateiktais išaiškinimais. Paminėtoje byloje buvo keliamas analogiškas klausimas, vertintas tas pats teisinis reguliavimas, todėl paminėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) taikytini nagrinėjamoje byloje. Nebuvo būtinybės vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste. Valstybės pagalbos schemos pakeitimų, padarytų 2016 m., taikymo ir teisinių padarinių, kilusių ar galėjusių kilti pareiškėjui, vertinimas, tarp jų ir pareiškėjo nurodomų permokų, jeigu tokios būtų, grąžinimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o šioje byloje taikytina teisė nenumato jokių įskaitymų teisės ir pareigos nustatant Papildomą dedamąją.

10.       Teismas, vadovaudamasis LVAT suformuota praktika 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-679-789/2023 bei 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-562-968/2023, sprendė, kad ir šioje nagrinėjamoje byloje nėra būtinybės vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, kadangi 2016 metais taikyta valstybės pagalbos schema neturi esminės reikšmės ir įtakos Nutarimo, kuriuo nustatyta Papildoma dedamoji 2023 metams, teisėtumui ir pagrįstumui.

11.       Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Nutarimas prieštarauja ES teisiniam reguliavimui bei sudaromos prielaidos monopolizuoti rinką, iškraipyti konkurenciją, nustatomi nepagrįsti laisvo judėjimo apribojimai. Įsiteisėjusiais Europos Komisijos ir ESBT sprendimais (Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. SA.36740, Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimas SA.44678, Europos Komisijos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. SA.53074 (2019/N), ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. T-193/19) tokių pareiškėjo nurodytų pažeidimų nekonstatuota. Teismas atmetė tokius pareiškėjo argumentus taip pat ir dėl to, jog jie subjektyvūs (pagrįsti pareiškėjo subjektyviu nesutikimu su egzistuojančiu teisiniu reguliavimu) bei neteisinės prigimties (susiję su ekonominiu vertinimu, kurio teismas neatlieka).

12.       Nutarimas yra tik tam tikro reguliavimo įgyvendinamasis dokumentas. Valstybės pagalba suteikiama įtvirtinant teisinį reguliavimą ir Nutarimas tėra konkretus teisinį reguliavimą įgyvendinantis instrumentas. Teismui nekilo abejonių dėl bylai aktualių teisės aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams ir ES teisės aktams.

13.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Taryba Nutarimą priėmė pažeisdama VAĮ įtvirtintą skaidrumo principą, nes rengė skubų posėdį ir apie tai pranešė likus dviem dienoms iki posėdžio. Tarybos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 45 punkte nurodyta, kad Taryba organizuoja posėdžius Tarybos kompetencijai pavestiems klausimams spręsti ir tvarkomuosius posėdžius. Dviejų Tarybos narių iniciatyva gali būti rengiami Tarybos posėdžiai skubos tvarka (Reglamento 48 p.). Reglamento 65 punkte, be kita ko, nurodyta, kad papildomi klausimai eiliniam ar neeiliniam posėdžiui gali būti teikiami skubos tvarka dviejų Tarybos narių teikimu – kuruojančio Tarybos nario ir kito Tarybos nario, kurio kuruojami klausimai yra glaudžiai susiję su skubos tvarka teikiamu klausimu. Kai Tarybos posėdžiui teikiamas papildomas klausimas yra kuruojamas Tarybos pirmininko, posėdžio medžiagą kartu turi teikti vienas iš Tarybos narių. Klausimas dėl Papildomos dedamosios 2023 metams nustatymo Tarybos posėdyje buvo nagrinėtas kaip papildomas klausimas, kurį teikė nagrinėti Tarybos posėdyje du Tarybos nariai. Pareiškėjui (kaip ir kitoms įmonėms ir institucijoms pagal adresatų sąrašą) buvo pranešta Tarybos 2022 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. R2-(VV)-7629 „Dėl papildomų klausimų 2022-11-25 tarybos posėdyje (nuotoliniu būdu)“ apie 2022 m. lapkričio 25 d. nuotoliniu būdu vyksiantį Tarybos posėdį, kuriame bus svarstomi papildomi klausimai, tarp kurių ir klausimas „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2023 metams“. 

14.       Teismo vertinimu, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos todėl, kad jis apie Tarybos posėdyje nagrinėtą papildomą klausimą buvo informuotas likus vienai darbo dienai iki posėdžio, kadangi tarp šalių susiklostę santykiai yra tęstiniai, t. y. jau yra susiformavusi tokia praktika, o dalyviai yra turintys patirties ir anksčiau ne kartą dalyvavę tokioje procedūroje. Be to, Nutarimas priimtas įvertinus AB „Klaipėdos nafta“ 2022 m. spalio 26 d. rašte Nr. KN-496, UAB „Ignitis 2022 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. SD-2022-437 ir AB „Amber Gird“ 2022 m. spalio 19 d. rašte Nr. 7-101 pateiktą informaciją bei Pažymą, todėl, atsižvelgiant į minėtų dokumentų priėmimo datas, teismas nekonstatavo nepagrįsto delsimo ar piktnaudžiavimo valdžia. Be to, pareiškėjas nepateikė argumentų, kokių pastabų jis nespėjo įvertinti, kas neteisingai apskaičiuota, kokias klaidas padarė Taryba, kurių jis negalėjo nurodyti per posėdį, nes turėjo per mažai laiko. Nesant tokių argumentų ir įrodymų, teismas nekonstatavo procedūrinio pažeidimo.

15.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo atstovo baigiamųjų kalbų metu pareikštos abstrakčios nuomonės, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas atsakovas prieš priimant Nutarimą turėjo atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą bei pateikti išvadas ar Lietuvos Respublikos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta ir veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis, ko pasėkoje galimai inicijuoti Įstatymų pakeitimus, teismas pažymėjo, kad tokia nuomonė turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Teismo vertinimu, pareiškėjo atstovo baigiamųjų kalbų metu pareikšta abstrakti nuomonė dėl neatlikto gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo iš esmės atitinka skundo tikslinimą nauju reikalavimu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalies prasme, kuriam taikytinos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos skundų (prašymų) priėmimo taisyklės. Įvertinęs tai, kad teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, prašymų dėl skundo papildymo naujais reikalavimais, kaip tai numato ABTĮ 81 straipsnio 6 dalis, nebuvo pareikšta, bei tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas pagal pareikštus skundo reikalavimus buvo Nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas, teismas pripažino, kad nėra pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, nustatymo (ABTĮ 81 str. 9 d.). 

16.       Teismas konstatavo, kad Tarybos Nutarimas, kuriuo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2023 metams, yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, Tarybai veikiant teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, atitinka VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas nenustatė aiškių Tarybos klaidų, piktnaudžiavimo įgaliojimais ar diskrecijos ribų peržengimo. Priimant Nutarimą, buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, todėl teismas Nutarimą laikė teisėtu bei pagrįstu, o pareiškėjo skundą atmetė (ABTĮ 88 str. 1 p.).

17.       Teismas tenkino iš dalies trečiojo suinteresuoto asmens AB „KN Energies“ prašymą priteisti iš pareiškėjo 4 157,07 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje iš pareiškėjo priteisiant 2 995,57 Eur. Teismo vertinimu, AB „KN Energies“ prašoma priteisti 1 161,50 Eur suma už nuomonės teismui pateikimą, yra nepagrįsta, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi proceso šalių iki 2023 m. gruodžio 8 d. prašyta pateikti nuomonę dėl bylos stabdymo, kurią (nuomonę) AB „KN Energies“ teismui pateikė 2023 m. gruodžio 8 d., t. y. teismas proceso šalių prašė pateikti nuomonę dėl bylos stabdymo tik vieną kartą, todėl teismas sprendė, kad 2023 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita–faktūra 1 161,50 Eur sumai nepatvirtina, jog šios išlaidos patirtos būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų šioje byloje. Įvertinęs byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pagrįsta ir atitinkanti Rekomendacijų nuostatas priteistina išlaidų už nuomonės pateikimą dėl bylos stabdymo suma yra pagal 2023 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą–faktūrą, t. y. 845,86 Eur suma.

18.       Teismas tenkino iš dalies trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ prašymą priteisti iš pareiškėjo 1 730,03 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje iš pareiškėjo priteisiant 1 324,68 Eur. Teismo vertinimu, tai, kad AB „Amber Grid“ prašydamas priteisti 405,35 Eur sumą už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje pateikė tik 2023 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą ir nepateikė apmokėjimo patvirtinančio dokumento, nepagrindžia, kad AB „Amber Grid“ realiai patyrė šias išlaidas, todėl teismas nepriteisė 405,35 Eur sumos iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“. 

III.

19.       Pareiškėjas AB „Achema“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

20.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl Tarybos neatlikto gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo, kurio atlikimas reglamentuojamas Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Gamtinių dujų rinka Lietuvoje yra pakankamai diversifikuota ir išvystyta, o gamtinių dujų tiekimo saugumas ir patikimumas eilę metų yra užtikrinamas ir bus užtikrinamas komerciniais gamtinių dujų kroviniais, kurie yra ir bus išdujinami SGDT. Šiuos duomenis viešai skelbia SGDT operatorius – AB „KN Energies“. Dėl šių priežasčių Taryba, vykdydama teisės aktuose (Įstatymo 11 str. 8 d.) įtvirtintus įpareigojimus, privalėjo atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, tačiau to nepadarė. Gamtinių dujų tiekimo rinka Lietuvoje atitinka Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamas sąlygas, kurios leistų atsisakyti perteklinės valstybės pagalbos priemonės taikymo, tačiau Taryba neatliko ir toliau vengia atlikti savarankišką gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, kurio išvados galėtų patvirtinti šias aplinkybes, kurios ir iš viešai prieinamos ir skelbiamos informacijos yra žinomos. Vien tik paskirstytų pajėgumų pakanka užtikrinti, kad SGDT galėtų veikti tinkamai. Gamtinių dujų rinka Lietuvoje atitinka Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamas sąlygas, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti perteklinės valstybės pagalbos priemonės. Teismui nepagrįstai įvertinus pareiškėjo argumentus kaip skundo pildymą naujais argumentais ir neįvertinus aplinkybių, kad Taryba neatliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo, teismo sprendimas naikintinas.

20.2.                      Teismas padarė SESV 108 straipsnio 3 dalies draudimo, Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (toliau – ir Konstitucinis aktas) 2 dalies aiškinimo ir taikymo pažeidimus ir priėjo klaidingas išvadas dėl Nutarimo, kuris prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams, teisėtumo. Teismas turėjo vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. sausio 1 d. teikiamą valstybės pagalbą ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, tačiau tai nebuvo padaryta, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

20.3.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad Nutarimas prieštarauja metodikos nuostatoms, reglamentuojančiomis prievolę nustatant SGDT dedamosios dydį nuo 2023 m. sausio 1 d. įvertinti ir praėjusio laikotarpio susidariusį Paskirtojo tiekėjo sąnaudų dėl paskirtojo tiekėjo mokėtinos faktinės kainos už įsigytą išdujinto ir (ar) perkrauto Būtinojo kiekio dalį ir Vidutinės importo kainos skirtumą, nors ESBT panaikino Europos Komisijos sprendimo dalį, kuria buvo suderinta 2016 m.–2019 m. UAB „Ignitis“ teikta valstybės pagalba.

20.4.                      Teismas neįvertino nuo 2016 m. sausio 1 d. valstybės pagalbos schemos pakeitimų UAB „Ignitis“ atžvilgiu lyginant su 2013–2015 m. laikotarpiu ir nepagrįstai laikė šią valstybės pagalbą notifikuotą ir 2013 m. lapkričio 20 d. suderintą, nors Įstatymu buvo suteikta nauja valstybės pagalba UAB „Ignitis“ pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį ir Konstitucinio akto 2 dalį. Teismas, nestabdydamas bylos nagrinėjimo, turėjo savarankiškai įvertinti aplinkybes, susijusias su valstybės pagalbos UAB „Ignitis“ teikimu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kad ESBT sprendimu buvo panaikinta dalis Europos Komisijos sprendimo suderinanti tokios valstybės pagalbos teikimą. Teismas turėjo nustatyti, kad 2016–2018 m. laikotarpiu rinkta SGDT dedamosios dalis privačiam pelno siekiančiam ūkio subjektui – tuometiniam UAB „Litgas“, kurio teises ir pareigas yra perėmęs UAB „Ignitis“, atitinka visus SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius.

20.5.                      Pareiškėjas pateikė argumentus dėl nustatyto SGDT dedamosios dydžio neteisėtumo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismui nagrinėjant bylą aktualu buvo įvertinti UAB „Ignitis“ teiktos nesuderintos valstybės pagalbos dydį. Nustačius UAB „Ignitis“ gautos valstybės pagalbos dydį laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuri dar ir šiuo metu yra nesuderinta su Europos Komisija, todėl prieštarauja tiek ES, tiek ir nacionaliniam teisiniam reglamentavimui, teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo vertinti metodikos, kurios pagrindu priimtas Nutarimas, nuostatas. Teismas turėjo įvertinti, ar atsakovui, priimant Nutarimą, nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas.

20.6.                      UAB „Ignitis“ gavus 78 631 120 Eur su Europos Komisija nesuderintos valstybės pagalbos, šios lėšos privalėjo būti įvertintos nustatant SGDT dedamąją vėlesniems laikotarpiams, taigi ir nustatant SGDT dedamąją Nutarimu. Teismas, vertindamas Nutarimo teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kad Nutarimas prieštarauja metodikai, kurios pagrindu jis buvo priimtas. Nustačius, kad priimant Nutarimą buvo vertinama UAB „Ignitis“ suteikta nesuderinta valstybės pagalba, teismas neturėjo galimybės savarankiškai įvertinti UAB „Ignitis“ gautos permokos įtakos Nutarimu nustatytam SGDT dedamosios dydžiui, todėl Nutarimas turėjo būti panaikintas.

20.7.                      Teismas netinkamai vertino aplinkybę dėl pakartotinio Tarybos procedūrinio pažeidimo be pagrindo Nutarimo priėmimo klausimo svarstymą į Tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukiant skubos tvarka ir kaip papildomą klausimą. Teismas nenagrinėjo, ar toks atsakovo sprendimas buvo argumentuotas ir pagrįstas. Teismas turėjo ištirti ir įvertinti, ar buvo faktinių pagrindų šį klausimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukinėti skubos tvarka kaip papildomą klausimą. Teismas nepagrįstai neįžvelgė skaidrumo principo pažeidimo, kad Taryba apie 2022 m. lapkričio 25 d. posėdį, kuriame turėjo būti tvirtinamas Nutarimas, pareiškėją informavo tik likus vienai dienai iki posėdžio (VAĮ 3 str. 1 d. 11 p.).

20.8.                      Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas pagal AB „Amber Grid“ ir AB „KN Energies“ prašymus. AB „Amber Grid“, AB „KN Energies“ turi savus vidinius teisininkus, klausimas, dėl kurio vyksta ginčas byloje, šiems dalyviams yra aiškus ir suprantamas, todėl advokatų ir / ar advokatų padėjėjų pagalbos byloje nereikėjo. Kitą trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „Ignitis“ šioje byloje atstovavo šios įmonės vidiniai teisininkai. AB „Amber Grid“ prašytos priteisti išlaidos jau yra įskaičiuotos į Nutarime tvirtintą SGDT saugumo dedamąją.

21.       Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

21.1.                      Gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo (ne)atlikimas prieš priimant Nutarimą neturi jokios tiesioginės įtakos Tarybos sprendimui dėl SGDT dedamosios dydžio nustatymo 2023 metams. Pareiškėjas skunde nebuvo pateikęs ir nurodęs jokių argumentų bei motyvų dėl gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo (ne)atlikimo ir šio tyrimo įtakos priimtam Nutarimui, o tik baigiamųjų kalbų metu pareiškė abstrakčią nuomonę, kuri nebuvo motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais, kad pagal Įstatymo nuostatas Taryba turėjo atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą. Pareiškėjo baigiamųjų kalbų metu išsakyta abstrakti nuomonė dėl gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo (ne)atlikimo teismo nevertinta pagrįstai.

21.2.                      Nuo 2019 m. SGDT paskirtojo tiekėjo naudai renkama ir išmokama SGDT dedamoji išlieka suderinta 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimu SA.44678 (2018/N), todėl nėra priežasčių, kodėl SGDT dedamosios nustatymas 2023 metams turėtų būti atliekamas įvertinant 2016–2018 metais paskirtajam tiekėjui galimai suteiktos valstybės pagalbos apimtis.

21.3.                      Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Pakeitimo įstatymas), kurio 2 straipsniu buvo numatyta, kad SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGDT, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Tarybos nustatyta tvarka įtraukiamos į SGDT dedamąją. Pakeitimo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Tarybos nustatyta tvarka įtraukiamos į SGDT dedamąją. Atitinkamai Nutarimu įgyvendinamas nacionalinis reguliavimas. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, suponuojančių kitokį SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų vertinimą ar nuostatų leidžiančių nesilaikyti Pakeitimo įstatymo.

21.4.                      Taryba, priimdama Nutarimą ir nustatydama SGDT dedamąją, įsigaliojusią nuo 2023 m. sausio 1 d., vadovavosi tuo metu galiojusiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, kuris Tarybą įpareigojo nustatyti SGDT dedamąją. Šios bylos nagrinėjimo metu nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad nacionaliniai teisės aktai, jų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuota ir patvirtinta SGDT dedamoji yra neteisėti ir (ar) prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems teisės aktams. Priešingai, LVAT jau yra priėmęs galutines ir neskundžiamas nutartis, kuriomis konstatavo bei nustatė, kad 2019–2021 metams Tarybos nustatytos SGDT dedamosios buvo nustatytos teisėtai ir pagrįstai, o pagrindo mažinti šiems laikotarpiams nustatomą SGDT dedamąją įvertinant 2016–2018 metais paskirtajam tiekėjui galimai suteiktos valstybės pagalbos apimtis, nėra jokio teisinio pagrindo. Taryba, vadovaudamasi Nutarimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, LVAT suformuota teismų praktika, teisėtai, pagrįstai bei nepažeisdama teisės aktų nuostatų, priėmė Nutarimą, kuriuo buvo nustatyta SGDT dedamoji.

21.5.                      SGDT finansavimo modelio kvestionavimas ir vertinimas valstybės pagalbos aspektu, taip pat ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę yra nacionalinės energetikos politikos klausimai, priskirtini Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Energetikos ministerijos) bei konkurencijos priežiūrą atliekančios kompetentingos institucijos kompetencijai. Taryba nesutinka su pareiškėjo argumentais, kuriais teigiama, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, susijusius su SESV ir Konstitucinio akto nuostatomis.

21.6.                      Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su Tarybos posėdžio, kuriuo metu buvo priimtas Nutarimas, organizavimu. Vadovaujantis LVAT suformuota praktika, net ir nustačius, jog Taryba, priimdama Nutarimą, padarė procedūrinį pažeidimą (su kuo Taryba nesutinka), tariamas procedūrinis pažeidimas negalėjo ir neturėjo jokios įtakos Nutarimui priimti, o pareiškėjas šių aplinkybių įtakos Nutarimo teisėtumui nepagrindė ir neįrodė.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

22.1.                      Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar motyvų dėl to, kad, Tarybai neatlikus gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo, Tarybos priimtas Nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtu.

22.2.                      Teismui pasisakius dėl skaidrumo principo pažeidimo priimant Nutarimą ir pareiškėjui nepateikus jokių kitų argumentų dėl gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo neatlikimo įtakos Tarybos priimtam Nutarimui, skundžiamame sprendime teismo pateikiami motyvai ir argumentai yra pakankami.

22.3.                      Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 11 straipsnio 8 dalimi, kompetencija nustatyti būtinojo kiekio dydį bei jo tiekimo laikotarpį suteikta išimtinai tik Vyriausybei. Todėl nei Taryba, nei bet koks kitas subjektas neturi teisės priimti sprendimų dėl būtinojo kiekio tiekimo laikotarpio ar dydžio nustatymo ir jų peržiūrėjimo ar pakeitimo. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad Taryba neatliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo ir dėl to nebuvo pakeistas būtinojo kiekio dydis ar jo tiekimo laikotarpis teismo turi būti nenagrinėjami, atmesti kaip nepagrįsti bei neturintys jokio teisinio pagrindo.

22.4.                      Nuo 2019 m. SGDT paskirtojo tiekėjo naudai renkama ir išmokama SGDT dedamoji išlieka suderinta 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimu SA.44678 (2018/N), todėl nėra priežasčių, kodėl SGDT dedamosios nustatymas 2023 metų II pusmečiui turėtų būti atliekamas įvertinant 2016–2018 metais paskirtajam tiekėjui galimai suteiktos valstybės pagalbos apimtis. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pakeitimo įstatymas, kurio 2 straipsniu buvo numatyta, kad SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGDT, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Tarybos nustatyta tvarka įtraukiamos į SGDT dedamąją.

22.5.                      Pakeitimo įstatymu taip pat buvo numatyta, kad, SGDT dedamąją Tarybos nustatyta tvarka surenka administruoja ir SGDT operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius. Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtinto Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo 3 punktu, SGDT lėšų gavėju yra laikoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirta SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė arba SGDT operatorius, turintis teisės aktų nustatyta tvarka išduotą suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo licenciją, ir paskirtasis tiekėjas.

22.6.                      Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1354 patvirtinto Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo 55 punktu, paskirtasis tiekėjas skiriamas energetikos ministro sprendimu. Atitinkamai energetikos ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-120 UAB „Litgas“ (UAB „Ignitis) buvo paskirtas paskirtuoju tiekėju – taigi minėta įmonė yra SGDT lėšų gavėjas.

22.7.                      Pakeitimo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Tarybos nustatyta tvarka įtraukiamos į SGDT dedamąją. Atitinkamai, Nutarimu įgyvendinamas nacionalinis reguliavimas. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, suponuojančių kitokį SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų vertinimą ar nuostatų leidžiančių nesilaikyti Pakeitimo įstatymo.

22.8.                      Taryba, priimdama Nutarimą ir nustatydama SGDT dedamąją, įsigaliojusią nuo 2023 m. liepos 1 d., vadovavosi tuo metu galiojusiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, kuris Tarybą įpareigojo nustatyti SGDT dedamąją. Nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad nacionaliniai teisės aktai, jų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuota ir patvirtinta SGDT dedamoji, yra neteisėti ir (ar) prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems teisės aktams. Priešingai, LVAT jau yra priėmęs galutines ir neskundžiamas nutartis, kuriomis konstatavo bei nustatė, kad 2019–2021 metams Tarybos nustatytos SGDT dedamosios buvo nustatytos teisėtai ir pagrįstai, o pagrindo mažinti šiems laikotarpiams nustatomą SGDT dedamąją įvertinant 2016–2018 metais paskirtajam tiekėjui galimai suteiktos valstybės pagalbos apimtis nėra jokio teisinio pagrindo. Taryba, vadovaudamasi Nutarimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, LVAT suformuota teismų praktika, teisėtai, pagrįstai bei nepažeisdama teisės aktų nuostatų, priėmė Nutarimą, kuriuo buvo nustatyta SGDT dedamoji.

22.9.                      Vadovaujantis LVAT jau suformuota praktika, net nustačius, jog Taryba, priimdama Nutarimą, padarė procedūrinį pažeidimą, tariamas procedūrinis pažeidimas negalėjo ir neturėjo jokios įtakos Nutarimui priimti, o pareiškėjas šių aplinkybių įtakos Nutarimo teisėtumui nepagrindė ir neįrodė.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „KN Energies“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

23.1.                      Šioje byloje būtina vadovautis LVAT nutartyse dėl 2019–2021 m. SGDT priedų pateiktais išaiškinimais. Administracinėse bylose dėl Tarybos nutarimų, kuriais nustatyti SGDT priedai 2019–2021 m., teisėtumo pareiškėjas rėmėsi iš esmės tapačiais argumentais, kuriuos kelia ir šioje byloje. Taryba, priimdama Nutarimą, nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, neperžengė savo diskrecijos ribų ir tinkamai įgyvendino SGDT ir jo dedamąją reglamentuojančių teisės aktų jai numatytas pareigas. Taryba, priimdama Nutarimą, veikė savo kompetencijos ribose. 

23.2.                      Tarybai įstatymų leidėjo yra suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, be kita ko, įgaliojimai nustatyti SGD tiekimo saugumo papildomosios dedamosios nustatymo tvarką bei tvirtinti SGD tiekimo daugumo dedamosios dydį. Nei Įstatymas, nei Kainų nustatymo metodika nenustato Tarybos diskrecijos teisės spręsti dėl SGDT dedamosios funkcijų ne(egzistavimo) ir, atitinkamai, priimti ar nepriimti sprendimo dėl SGDT dedamosios nustatymo.

23.3.                      Teismas neturi pareigos vertinti, ar SGDT dedamosios nustatymas atitinka Įstatyme ar Kainų nustatymo metodikoje keliamus tikslus ir priežastis SGDT dedamosios taikymui, nes tai yra politinio ir ekonominio pobūdžio, bet ne Tarybos kompetenciją apibrėžiantys klausimai.

23.4.                      Pareiškėjas nepaaiškina, kokios konkrečiai jo teisės Nutarimu buvo pažeistos ir kokios pažeistos pareiškėjo teisės būtų atkurtos, jeigu teismas panaikintų Nutarimą. Pareiškėjo teisės negalėjo būti pažeistos, nes AB „KN Energies“ nustatyta kompensuotina 0 % SGDT pakartotinio dujinimo dedamoji, kuri pareiškėjui nesukelia jokių materialinių padarinių.

23.5.                      Nors teismas akcentavo, kad šiuo metu nėra pripažinta, jog 2016–2018 m. mokėtas SGDT priedas yra su Europos Komisija nesuderinta valstybės pagalba, šis faktas nėra aktualus sprendžiant bylą, kadangi nėra jokios įstatymo ar poįstatyminio teisės akto nuostatos, įpareigojančios Tarybą Nutarime nustatytą SGDT dydį nuo 2023 m. mažinti anksčiau galimai pažeidžiant valstybės pagalbos taisykles išmokėtu SGDT priedu (ypač atsižvelgiant į tai, kad Nutarimu išmokėtos lėšos yra teisėtos ir dėl to ginčo tarp šalių nebekyla).

23.6.                      Nėra jokių teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta, kad SGDT priedo mokėjimas 2016–2018 m. atitinka visus SESV 107 straipsnyje apibrėžtus valstybės pagalbos požymius ir / ar kad tokie mokėjimai pažeistų SESV 107 ir 108 straipsnių taisykles. Pareiškėjas neįrodė, kad 2016–2018 m. vykdyti SGDT priedo mokėjimai pažeidžia valstybės pagalbos taisykles.

23.7.                      Net jeigu 2016–2018 m. SGDT priedo mokėjimas pažeistų valstybės pagalbos taisykles, tokia faktinė aplinkybė nelemia Nutarimo neteisėtumo. Nutarimo priėmimo metu egzistavo Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimas byloje Nr. SA 44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGDT Lietuvoje modifikavimo. Šiuo sprendimu SGDT priedo mokėjimas nuo 2016 m. buvo suderintas su Europos Komisija, todėl SGDT priedo mokėjimo teisėtumas nei priimant Nutarimą, nei 2016–2018 m. nekėlė Tarybai jokių abejonių.

23.8.                      Nėra jokios teisės normos, kuri įpareigotų Tarybą spręsti neteisėtos valstybės pagalbos pasekmių klausimo išskaičiuojant neteisėtą valstybės pagalbą iš kurių nors metų SGDT priedo mokėjimų. ES teisė nenustato teisinės pareigos Tarybai išieškoti neteisėtą valstybės pagalbą iš atitinkamų metų SGDT priedo mokėjimų.

23.9.                      Neteisėta valstybės pagalba nėra minima Įstatymo 11 straipsnyje, todėl Įstatymo 11 straipsnio 4 ar 6 dalys nesukuria atsakovui pareigos išskaičiuoti neteisėtos valstybės pagalbos iš kurių nors metų SGDT priedo. Analogiška išvada darytina ir vertinant Kainų nustatymo metodikos nuostatas.

23.10.                      Kadangi pareiškėjas apie Tarybos posėdį buvo informuotas, posėdyje dalyvauti galėjo, Nutarimas pagrįstas faktiniais duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad posėdžio organizavimas skubos tvarka ar informavimas apie posėdį likus kelioms dienoms galėjo sąlygoti procedūrinį pažeidimą.

23.11.                      Advokato pasitelkimas tokio pobūdžio bylose, kuriose pareiškėjas iš eilės ginčija visus Tarybos nutarimus, kuriais nustatoma suskystintų gamtinių dujų dedamoji, yra būtinas atsižvelgiant į bylose nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, faktinių aplinkybių įvairovę ir pareiškėjo elgesį. Šiose administracinėse bylose yra nagrinėjami sudėtingi klausimai, susiję su valstybės pagalbos taisyklių, nustatytų ES teisės aktuose, taikymu, kuriems yra reikalingos papildomos teisinės žinios ir advokatų pagalba rengiant procesinius dokumentus.

2.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo:

24.1.                      Europos Komisijos atliekamas tyrimas dėl 2016–2018 m. valstybės pagalbos teikimo neturi jokios įtakos Nutarimo teisėtumui. Klausimas dėl valstybės pagalbos UAB „Ignitis“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. teisėtumo nėra šios bylos dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo dalykas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad teismas, nestabdydamas bylos nagrinėjimo, turėjo įvertinti aplinkybes, susijusias su valstybės pagalbos UAB „Ignitis“ teikimu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., yra nepagrįsti.

24.2.                      Nutarimas neprieštarauja ES teisei. Byloje nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, ESBT ir administracinių teismų išaiškinimų. Pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų naujų aplinkybių dėl teismų pateiktų išaiškinimų, susijusių su Įstatyme numatytos SGDT projekto finansavimo tvarkos prieštaravimu ES teisei.

24.3.                      Teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo teiginių dėl gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo (ne)atlikimo. Pareiškėjo atstovas, baigiamųjų kalbų metu pareiškęs nuomonę, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas Taryba prieš priimant Nutarimą turėjo atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, iš esmės atitinka skundo tikslinimą nauju reikalavimu (ABTĮ 50 str. 3 d.). Teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo atstovas prašymo dėl skundo papildymo, kaip tai numato ABTĮ 81 straipsnio 6 dalis, nepareiškė.

24.4.                      Teisės aktai nenumato įpareigojimų Tarybai atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo.

24.5.                      Pareiškėjo keliamas SGDT funkcijos klausimas – tai valstybės ekonominės politikos problematika, o administracinio teismo kompetencijai nėra priskirta vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.

24.6.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad priimant Nutarimą Taryba neatliko jokio procedūrinio pažeidimo. Pareiškėjas nepagrindė nei konkretaus Tarybos procedūrinio pažeidimo, nei nurodė, koks esminis procedūrinis pažeidimas, neleidęs užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, buvo padarytas.

24.7.                      Vien tai, kad AB „Amber Grid“ turi savo vidinius teisininkus, nepaneigia jos teisės būti atstovaujamai advokatų ir už tokią teisinę pagalbą prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

3.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. O3E-1621 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2023 metams“ teisėtumo ir pagrįstumo.

4.                      Ginčijamo Nutarimo 1 punkte nustatyta nuo 2023 m. sausio 1 d. taikoma 0 Eur/(MWh/parą/metus) dydžio gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Nutarimo 2 punkte nustatytas 68 590 Eur suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydis, įskaičiuotas į Nutarimo 1 punkte nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

5.                      Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

6.                      Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Jis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas (i) tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo įtakos Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr. šios teismo nutarties 20.1 p.), (ii) netinkamai įvertino UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teiktą valstybės pagalbą ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste (žr. šios teismo nutarties 20.2–20.6 p.); (iii) netinkamai įvertino atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo rengiant skubų posėdį Nutarimui priimti įtaką šio Nutarimo teisėtumui (žr. šios teismo nutarties 20.7 p.), (iv) nepagrįstai AB „Amber Grid“ priteisė bylinėjimosi išlaidas (žr. šios teismo nutarties 20.8 p.).

7.                      ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

8.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Konstatuotina, kad šiuo aspektu teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

9.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl Tarybos neatlikto gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo, kurio atlikimas reglamentuojamas Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Jo nuomone, Taryba privalėjo atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, nes gamtinių dujų rinka Lietuvoje atitinka Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamas sąlygas, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti perteklinės valstybės pagalbos priemonės.

10.                      Pirmosios instancijos teismas pastaruosius pareiškėjo argumentus vertino kaip abstrakčią nuomonę ir skundo pildymą naujais argumentais, pateiktais jau po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, grindžiamu reikalavimu. Todėl tikrinamame teismo sprendime su pastaraisiais argumentais susijusių reikalavimų nevertino.

11.                      Ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 11 straipsnio, kuriame reglamentuojamas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas, 8 dalyje nustatyta, kad: „SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip pradinis SGD terminalo eksploatavimo laikotarpis, tai yra 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios, nustato Vyriausybė. Šio įpareigojimo vykdymas Vyriausybės nutarimu gali būti sustabdytas ar nutrauktas nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, kai Komisija [Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija], atlikusi gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, pateikia Vyriausybei išvadą, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta ir veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis, ir Energetikos ministerija pateikia išvadą apie tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje yra užtikrintas diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir vartojimas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas bei vartotojų interesų apsauga“.

12.                      Taigi Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta Vyriausybei suteikta diskrecijos teisė, nepasibaigus nustatytam SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo laikotarpiui, sustabdyti ar nutraukti šį įpareigojimą. Įstatyme tokia diskrecijos teisė buvo siejama su (i) Komisijos atliekamu gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimu, (ii) Komisijos Vyriausybei teikiama išvada, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta ir veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis, (iii) su Energetikos ministerijos Vyriausybei teikiama išvada apie tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje yra užtikrintas diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir vartojimas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas bei vartotojų interesų apsauga.

13.                      Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškėjas teigdamas, jog atsakovas prieš priimdamas Nutarimą neatliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo bei nepateikė išvadų ar Lietuvos Respublikos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta ir veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis, iš esmės siekia, kad Vyriausybė priimtų nutarimą dėl Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo laikotarpio sutrumpinimo. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai iš esmės atitinka skundo tikslinimą nauju savarankišku reikalavimu, kuris nėra tiesiogiai susijęs su ginčijamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu.

14.                      Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo įtakos Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, atmetami kaip nepagrįsti.

15.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad teismas neįvertino UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste.

16.                      Teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad, siekiant įvertinti Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, toks vertinimas apskritai turėjo būti atliekamas. Teisėjų kolegijos pozicija šiuo klausimu grindžiama LVAT bylose, kuriose buvo keliami iš esmės analogiški klausimai priimtose nutartyse pateiktais išaiškinimais (žr., pvz., 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-562-968/2023 ir Nr. eA-597-815/2023). Paminėtose bylose buvo keliami analogiški klausimai, šiuo aspektu vertintas tas pats teisinis reguliavimas, todėl paminėtose nutartyse pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) taikytini nagrinėjamoje byloje.

17.                      Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, siekiant įvertinti Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nebuvo būtinybės vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, kadangi:

39.1.                      Vien faktas, jog Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-193/19 panaikino 2018 m. spalio 31 d. Komisijos sprendimą C(2018) 7141 (galutinis) Valstybės pagalbos byloje SA.44678 (2018/N) dėl pagalbos SGD terminalui Lietuvoje pakeitimo toje dalyje, kurioje šiuo sprendimu Komisija nereiškė prieštaravimų dėl 2016 m. pakeitimais skiriamos Valstybės pagalbos, kai tokio teismo sprendimo pagrindas buvo procedūrinių pažeidimų konstatavimas (ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo 220 p.), savaime nesuponuoja nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos schemos neteisėtumo.

39.2.                      Tokioje teisinėje situacijoje, kokia susiklostė šiuo atveju, kai vertinamas 2019 m. įstatymo pakeitimais įtvirtinto SGDT priedo nustatymo teisėtumas, o šiais Įstatymo pakeitimais įtvirtinta valstybės pagalbos schema pripažinta teisėta, nėra pagrindo pripažinti, kad iki 2019 m. įstatymo pakeitimų taikyta valstybės pagalbos schema turėtų reikšmingą įtaką ginčijamam Nutarimui.

39.3.                      LVAT, remdamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų praktika, yra išaiškinęs, kad nacionalinių teismų teisės aiškinti ir taikyti valstybės pagalbos sąvoką apimtis priklauso nuo to, ar Europos Komisija yra pradėjusi formalaus tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, ar ne (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1752-525/2019). Tuo atveju, jei Europos Komisija dar nepradėjo formalios tyrimo procedūros ir todėl nepateikė nuomonės dėl klausimo, ar nagrinėjamos priemonės gali būti laikomos valstybės pagalba, nacionaliniai teismai, kai jų prašoma imtis veiksmų dėl galimo SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio pažeidimo, gali būti priversti aiškinti ir taikyti pagalbos sąvoką, kad nustatytų, ar apie tas priemones buvo pranešta Europos Komisijai.

39.4.                      ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą byloje Nr. T-193/19, kuriuo panaikino 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. SA.44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGDT Lietuvoje dalį, kuria Europos Komisija nereiškė prieštaravimų dėl 2016 m. pakeitimais skiriamos valstybės pagalbos.

39.5.                      Europos Komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. rašte „Dėl Jūsų 2021 m. lapkričio 3 d. laiško dėl tolesnių veiksmų po ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo byloje T-193/19 „Achema“ ir „Achema Gas Trade“ prieš Komisiją“, adresuotame Lietuvos Respublikos energetikos viceministrui, kuriame nurodyta, kad Europos Komisija turės įgyvendinti ESBT išvadą, pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, kuri apsiribos ESBT iškeltais abejotinais klausimais; baigus tyrimo procedūrą, turėtų būti priimtas galutinis ir išsamus sprendimas (žr. LVAT administracinės bylos Nr. eAS-54-789/2022, kurioje priimta 2022 m. vasario 9 d. nutartis medžiagą). Internete (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52023AS44678&from=EN) yra pateikiama aktuali informacija dėl Europos Komisijos atliekamų veiksmų vykdant minėtą oficialią tyrimo procedūrą.

18.                      Kartu pabrėžtina ir tai, kad Valstybės pagalbos schemos pakeitimų, padarytų 2016 m., taikymo ir teisinių padarinių, kilusių ar galėjusių kilti pareiškėjui, vertinimas, tarp jų ir pareiškėjo nurodomų permokų, jeigu tokios būtų, grąžinimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o šioje byloje taikytina teisė nenumato jokių įskaitymų teisės ir pareigos nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydžius.

19.                      Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti nebuvo būtina įvertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos dydžio. Todėl kaip nepagrįsti atmetami ir iš esmės tokia prielaida grindžiami apeliacinio skundo argumentai susiję su esą netinkamai įvertintu UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikta valstybės pagalba ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste.

20.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo rengiant skubų posėdį Nutarimui priimti įtaką šio Nutarimo teisėtumui. Teisėjų kolegija įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą, su Nutarimo priėmimu susijusias faktines aplinkybes sutinka su tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija ir, nekartodama motyvų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog, priimant Nutarimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Nutarimo pagrįstumą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad toks vertinimas atitinka LVAT praktiką suformuluotą bylose (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-562-968/2023 ir Nr. eA-597-815/2023), kuriose buvo keliamas iš esmės analogiškas klausimas, pateiktus išaiškinimus, kurie mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su galbūt atsakovui priimant Nutarimą padarytais procedūriniais pažeidimais, atmetami kaip nepagrįsti.

21.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“ priteisė bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokią poziciją pareiškėjas grindžia tuo, kad AB „Amber Grid“ turi savus vidinius teisininkus, klausimas, dėl kurio vyksta ginčas byloje, šiam dalyviui yra aiškus ir suprantamas, todėl advokatų ir (arba) advokatų padėjėjų pagalbos byloje nereikėjo, AB „Amber Grid“ prašytos priteisti išlaidos jau yra įskaičiuotos į Nutarimu patvirtintą SGDT saugumo dedamąją. Atsakant į šiuos argumentus, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo, susijusio su tinkamai pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis neviršijo maksimalių teisės aktuose nurodomų dydžių, priteisimu trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad AB „Amber Grid“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl LVAT praktika, susijusi su galimybe nepriteisti bylinėjimosi išlaidų viešojo administravimo subjekto naudai, kai viešojo administravimo subjektas turi vidinių resursų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008), šiuo atveju netaikytina. Toks vertinimas atitinka LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-562-968/2023, kurioje buvo keliamas iš esmės analogiškas klausimas, pateiktus išaiškinimus, kurie mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

22.                      Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

23.                      Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

24.                      Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

25.                      Tretieji suinteresuoti asmenys AB „KN Energies“ ir AB „Amber Grid“ pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas (atitinkamai 794,28 Eur ir 865,02 Eur už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, apginamos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų – AB „KN Energies“ ir AB „Amber Grid“ – teisės. Minėtos bendrovės tiesiogiai susijusios su SGDT projekto vystymu ir administravimu, todėl tenkinus pareiškėjo skundą, be kita ko, būtų daroma įtaka SGDT projekto teisiniam vertinimui, ir tai galėtų tiesiogiai paveikti suinteresuotų asmenų padėtį. Įvertinus bylą ir suteiktų teisinių paslaugų turinį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtos išlaidos surašant atsiliepimus į apeliacinį skundą yra būtinos ir pagrįstos, todėl priteisiamos iš pareiškėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Amber Grid“ iš pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ 865,02 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt penki eurai ir du centai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „KN Energies“ iš pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ 794,28 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt keturi eurai ir dvidešimt aštuoni centai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis