Civilinė byla Nr. 2-1539-945/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00329-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;

 (S)

2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

sekretoriaujant Robertai Janeliūnienei,

dalyvaujant ieškovui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas ieškiniu (1 t., b. l. 15–21) prašo priteisti iš atsakovės 274 305,47 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4749-232/2018 (naujas bylos numeris – 2-2525-232/2019) nustatė terminą ieškovo teikiamo ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės trūkumams pašalinti nurodydamas, jog procesinis dokumentas teismui negali būti teikiamas elektroniniu paštu, kadangi tokiu atveju teismas neturi galimybės identifikuoti dokumentą pateikusio asmens. Teismas išaiškino, kad ieškinį ieškovas turi teikti popierine forma arba naudodamasis teismų informacinės sistemos (toliau – Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Ieškovui apskundus nurodytą nutartį atskiruoju skundu, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019 ieškovo skundą atmetė. Ieškovas nurodo, kad šios teismų nutartys priimtos neteisėtų bylas nagrinėjusių teisėjų veiksmų pagrindu. Nutartys priimtos neatsižvelgiant į tai, kad elektroniniu paštu siunčiamas dokumentas buvo pasirašytas saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu parašu, o elektroninis paštas yra elektroninių ryšių priemonė, todėl ieškinys buvo pateiktas vadovaujantis 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 (toliau – Reglamentas) 25 ir 46 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies, 1751 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11 punkto nuostatomis. Ieškovo vertinimu, atsisakant priimti ieškovo elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus, kurie teismams buvo pateikti elektroniniu paštu, o ne per Liteko VEP posistemį, buvo netinkamai taikytas Aprašo 3 punktas ir taip apsunkinta ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos ieškovo pasirinktomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kartu ieškovas nurodo, kad Aprašo 3 punktas ta apimtimi, kuria ribojama asmenų teisė elektronine forma procesinius dokumentus teismui pateikti kitokiu būdu, nei per Liteko VEP posistemį, prieštarauja ieškinyje nurodytiems aukštesnio lygmens teisės aktams. Turtinę žalą ieškovas sieja su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2525-232/2019 jo pareikšto reikalavimo suma (215 191,63 Eur), o taip pat Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2891-886/2018, kurią atsisakyta sustabdyti dėl to, jog Vilniaus apygardos teismas aukščiau paminėta nutartimi nepriėmė ieškovo ieškinio, reikšto reikalavimo suma (34 766,32 Eur), Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10068-435/2019 ieškovui už dokumentų teikimą elektroniniu paštu paskirtos baudos suma (500 Eur), teismui savo išvadą grindžiant aukščiau paminėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, bei Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-23319-1088/2018 pareikšto ieškinio, kurį taip pat atsisakyta priimti tuo pačiu pagrindu, suma (24 347,52 Eur). Neturtinę žalą ieškovas nurodo siejantis su ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, pavojaus, beteisiškumo jausmu, galvos, stuburo, kojos skausmais, miego, kraujospūdžio sutrikimais, taip pat laiko gaišimu rengiant procesinius dokumentus, kuriais ieškovas siekia apginti savo teises, dėl ko nelieka laiko vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą, bendrauti su šeimos nariais, taip pat ginti savo teises kituose teisminiuose procesuose.

2.       Atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 34) atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalimi, atsakovei tenka pareiga atlyginti tik neteisėtais teisėjo ar teismo kaltais veiksmais padarytą žalą. Ieškovo nurodyti veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad teisėjai, nagrinėdami ieškovo nurodomas bylas, padarė procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų. Be to, ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio tarp jo nurodomų teisėjų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos.

Ieškinys atmetamas

3.       Kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4749-232/2018 (naujas bylos numeris – 2-2525-232/2019) (1 t., b. l. 181–181A) nustatė terminą ieškovo teikiamo ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės (1 t., b. l. 131–180) trūkumams pašalinti nurodydamas, kad procesinis dokumentas teismui negali būti teikiamas elektroniniu paštu, kadangi tokiu atveju teismas neturi galimybės identifikuoti dokumentą pateikusio asmens. Nesutikdamas su tokia teismo išvada ieškovas pateikė atskirąjį skundą (1 t., b. l. 182–191), kuris buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019 (1 t., b. l. 192–199). Ieškovas nurodo, kad teisėjams nurodytoje civilinėje byloje netinkamai aiškinant procesinių dokumentų pateikimą teismui reglamentuojančias teisės normas jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

4.       Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 2–3 dalimis, turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, atsakovas turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

5.       Vadovaujantis CPK 12–13, 42 straipsniais, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu kuriamu teisiniu reglamentavimu, pareiga tiksliai įvardinti ieškinio faktinį pagrindą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovas neteisėtus veiksmus sieja su teisėjų atsisakymu priimti ieškovo teismui konkrečioje civilinėje byloje elektroniniu paštu teiktą ieškinį. Būtent šių veiksmų teisėtumo vertinimas ir sudaro nagrinėjamos bylos ribas. Nors ieškovas nurodė ir tris Kauno apylinkės teismo civilines bylas, kurios Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi (1 t., b. l. 74–76) buvo prijungtos prie nagrinėjamos bylos apžiūrai, jis aiškiai pabrėžė, kad šiose bylose esantys duomenys yra reikšmingi galimai ieškovui padarytos turtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, tačiau neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, siejo išimtinai tik su teisėjų procesiniu elgesiu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4749-232/2018 (naujas bylos numeris – 2-2525-232/2019) ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019.

6.       Nors ieškovas nurodo, kad jo sprendimo 3 punkte nurodytoje byloje teiktas ieškinys buvo pasirašytas elektroniniu parašu, todėl atsisakydami jį priimti teismai pažeidė Reglamento 25 ir 46 straipsnių reikalavimus, pažymėtina, jog ieškinio trūkumai buvo siejami ne su jo pasirašymu, bet su jo pateikimo būdu, t. y. iš esmės kitokio pobūdžio procesiniu teisiniu santykiu. Reglamento 25 straipsnis yra skirtas elektroninio parašo teisinei galiai, o 46 straipsnis – elektroninio dokumento teisinei galiai įvardinti. Ieškovo teisė teikti teismui elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus nėra kvestionuojama, ieškinys nebuvo priimtas ne dėl to, kaip jis pasirašytas, bet dėl to, kad jis teismui pateiktas elektroniniu paštu. Klausimai, susiję su dokumentų įteikimo būdais, nepatenka į Reglamento taikymo sritį, todėl spręsti, kad sprendimo 3 punkte nurodytą bylą nagrinėjusių teisėjų veiksmai yra nesuderinami su Reglamento 25 ir 46 straipsnių reikalavimais, nėra pagrindo.

7.       Ieškovas taip pat akcentuoja, kad sprendimo 3 punkte nurodytą bylą nagrinėję teisėjai pateikė Aprašo 3 punkto nuostatų, numatančių galimybę procesinius dokumentus teismui pateikti naudojantis Liteko VEP posistemiu, aiškinimą, kuris yra nesuderinamas su aukštesnių teisės aktų reikalavimais. Šį argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą.

8.       Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimo tvarka Konstitucijoje neapibrėžta, tam skirtos teisminius procesus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. Reikalavimai raštu teikiamo procesinio dokumento turiniui apibrėžti CPK 111 straipsnio 2 dalyje. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje papildomai nurodoma, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Specialūs reikalavimai tokio dokumento turiniui numatyti CPK 1751 straipsnio 3 dalyje. Ieškovo cituojamo Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, numatanti galimybę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, yra identiška CPK 1751 straipsnio 2 daliai. Toks teisinis reglamentavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad įstatymu yra įtvirtinta asmens teisė procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma ir elektroninių ryšių priemonėmis. Kartu įstatyme imperatyviai nurodoma, kad elektroniniai dokumentai teismui turi būti teikiami ne bet kaip, o būtent vadovaujantis specialiomis taisyklėmis, kurias turi nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas nusprendė įstatymo lygmenyje nedetalizuoti elektroninės formos procesinių dokumentų teikimo teismui tvarkos, kompetenciją tokią tvarką nustatyti suteikdamas konkrečiam subjektui – teisingumo ministrui. Kaip matyti iš Aprašo preambulės, būtent įgyvendindamas šį pavedimą teisingumo ministras ir patvirtino Aprašą. Dėl nurodytos priežasties abejoti tuo, kad tvirtindamas Aprašą teisingumo ministras veikė savo įgaliojimų ribose, nėra pagrindo.

9.       Vertindamas Aprašu kuriamą teisinį reglamentavimą teismas papildomai pažymi, kad vienu iš procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarkos nustatymo tikslų įstatymo leidėjas aiškiai įvardijo būtinybę identifikuoti dokumentą teikiantį asmenį (Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis, CPK 1751 straipsnio 6 dalis). Tik identifikavęs procesinį dokumentą pateikusį asmenį teismas gali nustatyti, ar dokumentą teismui pateikė tokią teisę turintis subjektas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad procesinio dokumento pateikimas gali sukurti teisines pasekmes tiek jį pateikusiam asmeniui (pvz., pareigą atlyginti priešingos šalies ir teismo išlaidas, susijusias su procesu (CPK 93, 96 straipsniai), atsakomybę už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 straipsnis) ir pan.), tiek ir kitiems proceso dalyviams (pvz., bylos jų atžvilgiu iškėlimas (CPK 137 straipsnis), galimas suvaržymų taikymas (CPK 137 straipsnio 6 dalis, 144 straipsnis) ir pan.). Dėl nurodytos priežasties įstatymu teisingumo ministras ir buvo įpareigotas nustatyti specialią procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką, kuri leistų identifikuoti procesinį dokumentą teikiantį asmenį. Toks teisinis reglamentavimas paneigia ieškovo argumento, kad elektroninis paštas taip pat yra elektroninių ryšių priemonė, aktualumą nagrinėjamai bylai. Elektroninio pašto, kaip elektroninių ryšių priemonės, statusas nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas. Sprendimo 3 punkte nurodytoje byloje ieškinį atsisakyta priimti ne dėl to, kad elektroninis paštas nelaikomas elektroninių ryšių priemone, bet dėl to, jog procesinių dokumentų teikimas ieškovo pasirinktu būdu neatitinka Aprašo reikalavimų.

10.       Teismas akcentuoja ir tai, kad būtent sprendimo 9 punkte nurodytų reglamentavimo tikslų įgyvendinimas ir sąlygojo teisingumo ministro nurodymą Aprašo 3 punkte, jog elektroniniai dokumentai teismui gali būti teikiami ne bet kokiomis elektroninių ryšių priemonėmis, o būtent naudojantis Liteko VEP posistemiu. Aprašo 4–5, 11 punktuose reglamentuojama prisijungimo prie Liteko VEP posistemio tvarka užtikrina, kad prisijungiantį prie sistemos asmenį bus galima objektyviai identifikuoti ir tik šiam asmeniui patvirtinus dokumento išsiuntimą teismui toks dokumentas bus pripažintas tinkamai pateiktu. Būtent tuo teisingumo ministro nurodytas dokumentų pateikimo būdas iš esmės skiriasi nuo jų siuntimo elektroniniu paštu. Gavęs elektroninį laišką teismas neturi galimybės patikrinti, kas dokumentą pateikė. Nors ieškovas teisingai nurodo, kad Asmens duomenų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1–3 patvirtintų Piliečio sertifikavimo taisyklių 4 punkte yra įtvirtintas ne tik kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatas, skirtas kvalifikuotam elektroniniam parašui patvirtinti, bet ir asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas, skirtas asmens tapatybei elektroninėje erdvėje nustatyti, kaip matyti iš į bylą ieškovo iniciatyva Asmens duomenų išrašymo centro pateiktos informacijos (1 t., b. l. 87–88, 94–97), toks sertifikatas ieškovui nėra ir negali būti išduotas, kadangi tokie sertifikatai išduodami tik valstybės tarnautojams ir statutiniams pareigūnams. Ieškovas į bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jo naudojamas elektroninis paštas yra nustatyta tvarka sertifikuotas, t. y. kad už sertifikavimą atsakinga institucija yra patvirtinusi šiuo elektroniniu paštu besinaudojantį asmenį, jog kartu su elektroniniu laišku gavėjas gauna patvirtinimą apie šį laišką siuntusio asmens tapatybę. Nurodytos aplinkybės atskleidžia Aprašo 3 punkte įtvirtinto dokumentų įteikimo būdo pasirinkimo, jo išskyrimo iš dokumentų pateikimo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis objektyvumą.

11.       Kartu teismas pažymi, kad tiek ieškinio turinys, tiek ir paties ieškovo parengiamojo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai atskleidžia ieškovo pozicijos dėl Aprašo nuostatų atitikimo įstatymų reikalavimams nenuoseklumą. Viena vertus, ieškovas nurodo, kad Aprašo 3 punktas suvaržo jam įstatymu garantuojamas teises. Kita vertus, ieškovas akcentuoja, kad žala jam buvo padaryta neteisėtais teismų veiksmais netinkamai aiškinant galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. tiek įstatymų reikalavimus, tiek ir Aprašo nuostatas. Kitaip tariant, ieškovas laikosi pozicijos, kad Aprašo nuostatos turi būti aiškinamos kaip suteikiančios jam teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektroniniu paštu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir pats ieškovas nėra įsitikinęs savo pozicijos dėl teisės aktų tarpusavio prieštaravimo pagrįstumu.

12.       Apibendrindamas sprendimo 8–11 punktuose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad Aprašo 3 punkto nuostata dėl konkretaus elektroninių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis būdo parinkimo neprieštarauja Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 1751 straipsnio 3, 6 dalies nuostatoms.

13.       Įvertinęs ieškovo argumentus dėl galimai netinkamo Aprašo 3 punkto nuostatų aiškinimo, teismas pažymi, kad, skirtingai nei tvirtina ieškovas, Aprašo 3 punkte aiškiai nurodoma, jog elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai teismui teikiami ne bet kaip, tačiau būtent naudojantis specialiai tam sukurtu Liteko VEP posistemiu. Jokių išimčių, kurios sukurtų civilinio proceso dalyviui teisę procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis teikti ne per Liteko VEP posistemį, Aprašas nenumato. Ieškovo cituojamas Aprašo 11 punktas yra skirtas ne papildomiems procesinių dokumentų pateikimo būdams apibrėžti. Aprašo III skyrius, kuriame yra 11 punktas, numatantis proceso dalyvio teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, apibrėžia dokumentus, kurie gali būti teikiami Apraše nustatyta tvarka bei šių dokumentų įforminimą, o dokumentams naudoti skirtos elektroninių ryšių priemonės bei dokumentų pateikimo tvarka yra aptarti Aprašo II skyriuje, kuriame yra ir 3 punktas, numatantis, kad elektroniniai dokumentai turi būti teikiami būtent naudojant Liteko VEP posistemį.

14.       Kartu teismas pažymi, kad subjektyvus ieškovo pasirinktas procesinių dokumentų teikimo teismui būdas yra nesuderinamas ne tik su sprendimo 9–10 punktuose aptartu tikslu identifikuoti procesinį dokumentą teikiantį asmenį, bet ir papildomais tikslais, kurių siekiama Liteko VEP posistemio įdiegimu. Vadovaujantis Teismų įstatymo 371 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, naudojantis Liteko VEP posistemiu inicijuota civilinė byla gali būti tvarkoma vien elektronine forma. Tokiu atveju ne tik proceso dalyvio pateikiami dokumentai laikomi automatiškai įteiktais teismui (Aprašo 17 punktas), bet ir teismo procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims, besinaudojantiems Liteko VEP posistemiu, įteikiami elektroniniu būdu (Aprašo 21–23 punktai). Taip ne tik užtikrinamas proceso operatyvumas, bet išvengiama su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų ar jos mažinamos. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, ieškovo elgesys teikiant procesinius dokumentus elektroniniu paštu, bet kartu nesutinkant, kad byla būtų vedama elektronine forma ir dokumentai jam siunčiami per Liteko VEP posistemį, ne tik paneigia nurodytus elektroninės sistemos naudojimo tikslus, bet ir lemia papildomas neigiamas pasekmes. Vadovaujantis CPK 111, 113–114 straipsnių nuostatomis, teikdamas dokumentus popierine forma ieškovas privalėtų pateikti vieną procesinio dokumento ir jo priedų egzempliorių teismui ir dar po vieną dokumento ir jo priedų kopiją visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Pabrėžtina, kad ieškovas aiškiai nurodo nesutinkantis gauti dokumentus per Liteko VEP posistemį, reikalauja, kad byla būtų vedama popierine forma, o teikdamas dokumentus elektroniniu paštu ieškovas siekia šios pareigos išvengti, perkeldamas teismui (o kartu ir valstybei) tiek dokumentų spausdinimo, tiek ir jų įteikimo proceso dalyviams išlaidas. 

15.       Tokią išvadą leidžia daryti ir procesinis ieškovo elgesys, kai jis pateikia dokumentus elektroniniu paštu, o vėliau, siekdamas išvengti sprendimo 3 punkte nurodytoje byloje pritaikytų pasekmių (atsisakymo priimti netinkamai teikiamus dokumentus), dar kartą pateikia pasirašytą popierinės formos procesinį dokumentą be priedų (žr., pvz., 1 t., b. l. 109–122). Ši aplinkybė paneigia ir ieškovo argumentą, kad skundžiamais veiksmais buvo nepagrįstai apribotos jo teisės kreiptis į teismą. Galiojančiu teisiniu reglamentavimu yra užtikrinamas teisminės gynybos prieinamumas. Kiekvienam elektroniniu būdu dokumentus teismui teikti pageidaujančiam asmeniui suteikiama galimybė susikurti paskyrą Liteko VEP posistemyje. Nepageidaujantis dokumentų teikti tokia tvarka asmuo gali juos teikti raštu. Kaip matyti iš ieškovo pozicijos, Liteko VEP posistemiu naudotis jis atsisako, dokumentus teikti raštu gali, tačiau nenori to daryti laikydamasis CPK 111, 113–114 straipsniuose nustatytos tvarkos. Kitaip tariant, ieškovo pasirinkimą dokumentus teismui teikti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos nulėmė ne objektyvus poreikis, bet subjektyvus savo teisių ir pareigų santykio supratimas.

16.       Kaip nepagrįstas atmetamas ir ieškovo argumentas, kad jis negali naudotis Liteko VEP posistemiu, kadangi dėl vykdomo persekiojimo negali būti užtikrintas galimybėmis prisijungti prie sistemos. Vien ieškovo nurodomas faktas, kad prieš keletą metų vykusio baudžiamojo proceso metu jam buvo taikomas areštas, savaime negali būti vertinamas kaip pagrindas spręsti, jog tokie patys ar panašūs suvaržymai ieškovui bus taikomi ir ateityje. Kita vertus, CPK 78 straipsnyje įtvirtintas procesinių terminų atnaujinimo institutas užtikrina asmenų, kurie procesinių veiksmų negalėjo atlikti nustatytais terminais dėl objektyvių priežasčių, interesų apsaugą. 

17.       Kartu teismas pažymi, kad sprendimo 3 punkte nurodytoje byloje teismų priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo patikrinta apeliacine tvarka, o kasacinio skundo ieškovas neteikė.

18.       Apibendrindamas sprendimo 6–17 punktuose nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Ši išvada pripažįstama savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

19.       Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebū9tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje nurodoma, kad atlyginama tik tokia ž\ala, kuri pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikoma skolininko veiksmų rezultatu.

20.       Ieškovas prašo jam priteisti 274 305,47 Eur turtinės žalos atlyginimą. Įvertinęs ieškovo pateiktą turtinės žalos apskaičiavimą, teismas pažymi tokias reikšmingas aplinkybes: 

20.1.                      Nors ieškovas į bylą teikė duomenis apie turėtas gydymo išlaidas (1 t., b. l. 59–60, 62, 119), kaip matyti iš jo formuluoto ieškinio pagrindo, reikalavimo šias išlaidas pripažinti turtine žala ieškovas nereiškia.

20.2.                      215 191,63 Eur turtinę žalą ieškovas sieja su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4749-232/2018 (naujas bylos numeris – 2-2525-232/2019) jo reikšto reikalavimo suma. Tokia ieškovo pozicija yra aiškiai nepagrįsta dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip matyti iš nurodytoje byloje priimtų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties turinio, ieškinio trūkumai neapsiribojo netinkamu procesinio dokumento pateikimo būdu (atsiuntimu elektroniniu paštu). Teismai nustatė ir esminius faktinio ieškinio pagrindo trūkumus nurodydami, kad ieškinys nėra tinkamai suformuluotas. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ieškinys 2019 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovui buvo grąžintas dėl to, kad teismo nustatytų trūkumų, įskaitant ir trūkumą, susijusį su netinkamai suformuluotu ieškinio faktiniu pagrindu, ieškovas nešalino. Antra, kaip minėta sprendimo 15 punkte, ieškovui yra užtikrinamas teisminės gynybos prieinamumas. Vien tai, kad teismai nepriėmė jo nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos teikiamo procesinio dokumento, nereiškia, kad ieškovas prarado teisę tapatų reikalavimą reikšti pakartotinai, laikydamasis nustatytų reikalavimų. Trečia, savo reiškiamo reikalavimo ieškovas nesiejo su ieškinio parengimo ar kitų procesinių veiksmų atlikimo nurodytoje byloje išlaidomis. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas neįrodė turėjęs išlaidų ar negrįžtamai praradęs galimybę gauti pajamų dėl to, jog jo teikiamas procesinis dokumentas nebuvo priimtas.

20.3.                      34 766,32 Eur turtinę žalą ieškovas sieja su Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2891-886/2018 jo atžvilgiu pareikštu reikalavimu. Ieškovas akcentavo nurodytoje byloje teikęs teismui prašymą bylos nagrinėjimą sustabdyti kol bus išnagrinėtas jo Vilniaus apygardos teismui pateiktas ieškinys. Įvertinęs teismų informacinės sistemos Liteko duomenis ir apžiūrai prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2891-886/2018 medžiagą teismas pažymi, kad prašymą sustabdyti civilinę bylą ieškovas teikė 2018 m. rugsėjo 3 d. posėdžio metu. Teismas posėdžio metu priimta žodine nutartimi prašymą atmetė nurodydamas, kad ieškovas Vilniaus apygardos teismui ieškinio nėra pateikęs. Šią išvadą patvirtina duomenys, kad ieškinį Vilniaus apygardos teismui ieškovas pateikė tik 2018 m. rugsėjo 17 d. (1 t., b. l. 130). Be to, aptariamoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje sprendimas buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 24 d., t. y. iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kurią priimant atliktus teisėjų veiksmus ieškovas siekia pripažinti neteisėtais, priėmimo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp ieškovo įvardintų neteisėtų veiksmų bei Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2891-886/2018 pareikštų reikalavimų nėra jokio ryšio.

20.4.                      24 347,52 Eur turtinę žalą ieškovas sieja su Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23319-1088/2018 jo reikštu turtiniu reikalavimu. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, o taip pat apžiūrai prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-23319-1088/2018 medžiagos, šioje byloje 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, t. y. anksčiau nei Vilniaus apygardos teismo nutartimi, ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Tarp trūkumų taip pat buvo įvardinta aplinkybė, kad procesinis dokumentas pateikiamas elektroniniu paštu. Tačiau 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nurodytas įpareigojimas buvo panaikintas, suteikus ieškovui galimybė teismo atspausdintą procesinį dokumentą pasirašyti atvykus į teismą. Kaip matyti iš nurodytoje byloje priimtos 2018 m. spalio 26 d. nutarties turinio, ieškinys grąžintas ieškovui dėl atsisakymo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Kartu pabrėžtina, kad ryšio tarp nurodytoje byloje reikšto reikalavimo ir nagrinėjamoje byloje ieškovo įrodinėjamų neteisėtų veiksmų nebuvimą patvirtina ir faktas, jog ieškinio grąžinimas ieškovui nekliudė jį pareikšti pakartotinai, ištaisius teismo nustatytus trūkumus. Kitaip tariant, ieškovo nurodomi teisėjų veiksmai niekaip neįtakojo jo Kauno apylinkės teismui teiktame ieškinyje įvardijamos turtinės teisės, o taip pat neužkirto kelio šią teisę ginti reiškiant ieškinį teisės aktuose nustatyta tvarka.

20.5.                      500 Eur turtinę žalą ieškovas sieja su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10068-435/2019 jam paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pakartotinai teikiant teismams ieškinius netinkamu būdu (elektroniniu paštu). Iš dalies sutikdamas su ieškovo pozicija, kad tarp Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-4749-232/2018 bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. 2-4-516/2019 nagrinėjusių teisėjų veiksmų ir ieškovui Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10068-435/2019 paskirtos baudos egzistuoja netiesioginis ryšys, kadangi Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje citavo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį, teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Pirma, tiesioginio priežastinio ryšio egzistavimo faktą paneigia aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi savarankiškai išsprendė ieškovo teikto procesinio dokumento priėmimo klausimą. Vien tai, kad išvada dėl netinkamo dokumentų teikimo būdo atitiko nurodytąją Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, savaime nepatvirtina priežastinio ryšio. Antra, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties turinio, bauda ieškovui buvo skirta už jo veiksmų pakartotinumą, konstatavus piktnaudžiavimo faktą tokia pačia tvarka procesinius dokumentus teikiant skirtingose bylose. Trečia, faktą, kad sankcijos paskyrimą nulėmė neteisėtas paties ieškovo elgesys, patvirtina ir toje pačioje byloje Kauno apylinkės teismo priimta 2019 m. liepos 1 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl baudos panaikinimo, bei Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1071-638/2019, kuria atmestas ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties.

21.       Apibendrindamas sprendimo 20 punkte nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti turtinės žalos faktą, o taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodomos turtinės žalos ir įrodinėjamų neteisėtų veiksmų, faktą.

22.       Kartu pabrėžtina, kad priežastinio ryšio sąlyga negali būti konstatuojama ir nenustačius neteisėtų veiksmų fakto (žr., sprendimo 18 punktą). Ši aplinkybė pripažįstama pagrindu atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Visi ieškovo nurodomi nepatogumai (laiko sąnaudos, dvasiniai išgyvenimai ar fiziniai susirgimai) gali būti vertinami kaip paties ieškovo sisteminių veiksmų ignoruojant teisės aktų reikalavimus rezultatas, bet ne teismų ar teisėjų veiksmų nagrinėjant civilines bylas pasekmė.

Dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

23.       Vadovaujantis CK 6.248, 6.272 straipsnio 2 dalimi, kaltė preziumuojama tik tada, jeigu nustatomos kitos trys civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti neteisėtų veiksmų ir žalos faktus, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės prezumpcija netaikoma.

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Konstatavus, kad nėra sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, ieškinys atmetamas. Teismo sprendimui įsiteisėjus Kauno apylinkės teismui grąžinamos apžiūrai prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2891-886/2018, Nr. 2-23319-1088/2018 ir Nr. 2-10068-435/2019.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

        ieškinį atmesti.

        Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Kauno apylinkės teismui apžiūrai prijungtas civilines bylas Nr. 2-2891-886/2018, Nr. 2-23319-1088/2018 ir Nr. 2-10068-435/2019.

        Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                 Marius Bartninkas