Civilinė byla Nr. eB2-373-480/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00177-2024-9

  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.2; 3.4.4.12; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S)

Kauno

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Japonija.lt“ atstovui advokatui K. R., atsakovui R. R., atsakovei D. P. ir jos atstovei advokatei V. K.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Japonija.lt“ ieškinį dėl uždarosios akcinės bendrovės „Japonija.lt“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) ,,Japonija.lt“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: pripažinti UAB ,,Japonija.lt“ (toliau – ir ieškovė) bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad tiek D. P. (toliau – ir atsakovė), tiek R. R. (toliau – ir atsakovas) veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą; apriboti atsakovės D. P. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; solidariai iš atsakovų R. R. ir D. P. (toliau – ir atsakovai) priteisti 137 094 Eur dydžio sumą ieškovės naudai ir 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; solidariai iš atsakovų priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad R. R. pripažino esą buvęs įmonės de facto vadovas. D. P. buvo ir de jure, ir de facto vadove, todėl bendrovės bankrotas buvo tyčinis tiek dėl vadovės D. P., tiek ir dėl R. R. veiksmų. Atitinkamai žala turi būti atlyginta solidariai abiejų atsakovų. 2024 m. birželio 10 d. iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas administratoriui turėjo perduoti įmonei priklausantį ir turtą ir įmonės dokumentus, tačiau iki šiol neperduotas. Atsakovės elgesys rodo ne tik jos nesąžiningumą, bet ir pažeidžia teisėtus kreditorių lūkesčius dėl tinkamos įmonės turto apsaugos ir jo perdavimo nemokumo administratoriui. Atsakovė, neperdavusi ieškovės balanse apskaitytų piniginių lėšų nemokumo administratoriui, atliko neteisėtus veiksmus ir nesilaikė bendros pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, kaip to reikalauja teisės aktai ir bendrieji atsakingo valdymo principai.

3.       Atsakovas R. R. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis buvo faktinis UAB ,,Japonija.lt“ vadovas, priiminėjo visus sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, turėjo visus įmonės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu nesutinka, nes įmonė bankrutavo dėl nepavykusio verslo, prasidėjusios pandemijos, o dokumentų neperdavė, nes nežinojo apie prasidėjusį į bankrotą. Savo veiksmais žalos niekam nepadarė.

4.       Atsakovė D. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2021 m. gruodžio 17 d. buvo nedarbinga dėl nėštumo, o vėliau buvo vaiko priežiūros atostogose. Ieškovei nuo 2021 m. gruodžio 17 d. faktiškai vadovavo ir sprendimus priiminėjo R. R.. Nuo 2022 m. gruodžio 12 d. pasikeitė ieškovės akcininkai ir vieninteliu ieškovės akcininku tapo VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovu taip pat buvo R. R., kuris jau faktiškai vadovavo ir ieškovės veiklai. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, galinčių sukelti ieškovei žalą. Atsakovė neturėjo jokio ieškovės turto ir dokumentų, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovės balansas už ataskaitinį laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 buvo sudarytas 2022 m. balandžio 15 d. ir pateiktas VMI bei VšĮ ,,Registrų centras“ ieškovės atsakingų asmenų: R. R. ir buhalterės J. G.. Atsakovė neperdavė ieškovės nemokumo administratoriui dokumentų ne dėl sąmoningo siekio, kad ieškovė bankrutuotų, ar kad neatsiskaitytų su kreditoriais, o dėl to, jog faktiškai neturėjo ieškovės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų bei nevaldė bendrovės turto ir nepriiminėjo jokių ieškovės veiklos sprendimų.

Teismas

k o n t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Japonija.lt“ 2024 m. birželio 10 d. iškelta bankroto byla, nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų UAB „Japonija.lt“ valdymo organai privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 28 d., todėl bendrovės dokumentai ir turtas nemokumo administratorei turėjo būti perduoti iki 2024 m. liepos 15 d.

6.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuo 2019 m. kovo 12 d. UAB ,,Japonija.lt“ direktore buvo D. P., kurios darbo teisinių santykių pabaiga Sodros duomenimis fiksuota 2024 m. vasario 20 d. (VSD pabaiga).

7.       Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. gruodžio 17 d. ji turėjo nedarbingumą, o vėliau buvo vaiko auginimo atostogose. Šios aplinkybės neneigė nei atsakovas R. R., nei liudytoja apklausta buvusi įmonės buhalterė J. G..

8.       Sodros ir LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 28 d. buvo valstybės lėšomis draustas asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, draudimu ir nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2025 m. vasario 19 d. valstybės lėšomis draustas asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų draudimu.

9.       Byloje pateiktas 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymas, kuriuo D. P. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 17 iki 2024 m. vasario 19 d. laikinai eiti direktoriaus pareigas pavedė R. R.. 2022 m. spalio 14 d. įgaliojimas byloje patvirtina, kad R. R. nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovės įgaliotas valdyti įmonės banko sąskaitas.

10.       2022 m. gruodžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad pardavėjai E. T. ir G. T. pardavė pirkėjui UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ 25 paprastas vardines bendrovės akcija, kurios suteikė 100 procentų balsų bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo R. R., kas patvirtina jo paties teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad jis įmonėje UAB ,,Japonija.lt“ veikė per akcininką. Negana to, 2022 m. gruodžio 14 d. vienintelio akcininko sprendimu VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. paskyrė UAB ,,Japonija.lt“ direktoriumi R. R., t. y. UAB ,,Japonija.lt“ akcininko vadovas save paskyrė eiti UAB ,,Japonija.lt“ vadovo pareigas.

11.       Bylos duomenimis 2023 m. liepos mėnesį UAB ,,Japonija.lt“ dirbo 8 darbuotojai, 2023 m. spalio 20 d. – 1 darbuotojas, o nuo 2024 m. vasario 20 d. – 0 darbuotojų. Teismo posėdžio metu R. R. paaiškino, kad nors JAR duomenimis įmonė verčiasi restoranų maitinimu, tačiau taip pat teikė ir reklamos paslaugas.

12.       Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme D. P. atžvilgiu buvo iškelta administracinio nusižengimo byla A6.-735-1165/2024 dėl to, kad ji žinodama apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui - turimą mokestinę nepriemoką VMI, žinodama įmonės finansinę padėtį, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 5 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės kreditoriais, taip pažeidė VMI teises ir teisėtus interesus. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarimu administracinė byla nutraukta, konstatuojant, kad atsakovės veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elemento – kaltės, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. 2024 m. sausio 5 d. atsakovė nebuvo įmonės vadove, o įmonei vadovavo kitas asmuo.

13.       Paskutinis įmonės balansas pateiktas už 2021 metus, sudarytas 2022 m. balandžio 15 d., patvirtintas sistemoje 2022 m. balandžio 30 d., jį pasirašė R. R. ir buhalterė J. G. (toliau – ir liudytoja). Teismo posėdžio metu nuo UAB ,,Japonija.lt“ įsteigimo momento buvęs faktinis vadovas R. R. (tiek vėliau juridinis vadovas įgaliojimų ir 2022 m. gruodžio 14 d. vienintelio akcininko sprendimu), tiek liudytoja negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 ir 2023 metus.

14.       R. R. pateikta 2024 m. spalio 25 d. Kratos protokolo kopija patvirtina, kad jis pats konkrečiai ir aiškiai nurodė, kad vadovavo UAB ,,Japonija.lt“ ir visi įmonės dokumentai 2024 m. buvo jo žinioje. Iš 2024 m. spalio 25 d. R. R. namuose atliktos Kratos apyrašo matyti, kad krata atlikta dėl nutartyje nurodytų UAB ,,Japonija.lt“ dokumentų ir kitų daiktų, buvo paimtas nešiojamas kompiuteris su pakrovėju Lenova. 2024 m. spalio 25 d. Kratos protokole fiksuota, kad R. R. gyvenamosios vietos adresu rasta su UAB ,,Japonija.lt“ susijusių PVM sąskaitų.

15.       Buvusios UAB ,,Japonija.lt“ buhalterės J. G. pateikti 2024-11-12, 2024-12-01, 2024-12-08, 2024-12-14, 2025-04-04 lydraščiai patvirtina, kad ji ikiteisminiam tyrimui pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – ir FNTT) pareikalavimą institucijai teikė įvairius įmonės buhalterinės dokumentus. Ji nurodė, kad FNTT buvo vienintelė įstaiga, kuri kreipėsi į ją dėl UAB ,,Japonija.lt“ dokumentų pateikimo, visus dokumentus, kurie buvo prašomi, ji institucijai pateikė. Tuo pačiu byloje esantis nemokumo administratoriaus 2025 m. rugsėjo 19 d. pakvitavimas patvirtina, kad FNTT jam įmonės dokumentus yra grąžinusi.

16.       Iš FNTT 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo matyti, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 2 d. požymių. D. P. byloje dalyvavo specialaus liudytojo statusu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta faktinių duomenų, kad nusikalstamą veiką padarė D. P.. Nesant faktinių pagrindų D. P. pareikšti įtarimą jos atžvilgiu, buvo panaikintas jos, kaip specialaus liudytojo, teisinis statusas.

17.       Atsakovas R. R. teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad UAB ,,Japonija.lt“ tiesiogiai, ar per kitas įmonės visada jis vadovavo įmonei ir faktiškai, o vėliau ir juridiškai. Buvo, kad jis valdė įmonę per akcininką, per kurį paskyrė D. P. direktore, ėjo laikinai direktoriaus pareigas, vėliau valdė tiesiogiai. Dėl atsakovės pozicijos įmonėje paaiškino, kad ji visą laiką įmonėje dirbo kaip sušių meistrė, ją net paskyrus direktore, jos faktiškai atliekamas darbo pobūdis nepasikeitė. Atsakovė buvo tik fiktyvi direktorė ir realiai ji nevadovavo įmonei, jokių sprendimų nepriimdavo, nei įmonės antspaudu, nei banko sąskaitomis, įmonės buhalterijos dokumentais ir kt. nedisponavo, visa tai buvo atsakovo R. R. žinioje. Prisijungimą prie banko sąskaitos turėjo buhalterė (byloje liudytoja) ir R. R.. 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. spalio 14 d. įgaliojimus parengė R. R. ir juos atsakovei pateikė tik pasirašyti (kad atsakovė jį įgalioja eiti direktoriaus pareigas). Atsakovas nurodė, kad anksčiau įmonės direktorės pareigas ėjo S. S., kuriai išėjus iš darbo, direktore paskirta D. P.. Įmonės dokumentai, kurie buvo direktorės S. S. žinioje, buvo perduoti R. R. žodžiu, joks dokumentų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Atsakovė jokių dokumentų negavo. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus rengdavo ir teikdavo tik buhalterė ar atsakovas.  

18.        Liudytoja J. G. patvirtino R. R. nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad iš esmės įmonės reikalais visą laiką bendravo tik su R. R., atsakovės net nėra mačiusi (pirmą kartą mato teismo posėdyje). Žino, kad atsakovė dirbo restorane, ji daugiau atliko vadybininkės funkcijas. Visus sprendimus priimdavo R. R., dėl reikiamos informacijos ar duomenų tikslinimo ji kontaktuodavo tik su juo. Rengiant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ji pati įmonės turto apskaitos neatlikdavo, balanse įrašydavo duomenis iš pateiktų dokumentų, kuriais faktiškai disponavo R. R..

19.       Atsakovės advokatė nurodė, kad D. P. niekada nebuvo ir nevadovavo įmonei, faktiniu įmonės vadovu buvo R. R., kuris nuo 2022 m. gruodžio 14 d. tapo UAB ,,Japonija.lt“ vadovu de jure ir de fakto. Atsakovė turi vidurinį išsilavinimą, neturėdama vadovavo patirties ir jokio supratimo apie įmonės valdymą, dokumentus, teisinius reikalus, atsakovė niekaip nesusijusi su bendrovės veikla, ji dirbo virtuvėje sušių meistre, buvo nuo R. R. priklausoma, direktore sutiko būti jo paprašyta (kad išsaugotų darbo vietą). R. R. buvo UAB ,,Japonija.lt“ tuo metu vienintelio akcininko MB ,, (duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir vadovas, šio vienintelio tuometinio akcininko sprendimu formaliai UAB ,,Japonija.lt vadove atsakovė ir buvo paskirta.

III.        Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl atsakovų atsakomybės ir žalos atlyginimo

20.       Ieškiniu LUAB ,,Japonija.lt“ atstovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir D. P. 137 094 Eur dydžio sumą ieškovės naudai. Nurodė, kad atsakovė D. P., kaip buvusi įmonės vadovė, atsakinga už buhalterinės sąskaitos organizavimą bei išsaugojimą. Ji atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu apskaitos vedimu bei įmonės turto ir dokumentų neperdavimu bankroto administratoriui, dėl ko kilo žala. 

21.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą: 1) parenka apskaitą tvarkantį asmenį, išskyrus atvejus, kai tokia teisė įstatymuose, reglamentuojančiuose subjekto veiklą, nustatyta kitiems subjekto valdymo organams; 2) užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; 3) nustato ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką; 4) nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą; 5) užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui; 6) užtikrina galimybę pagal šio įstatymo 9 straipsnį apskaitos duomenis į valstybės informacinę sistemą – išmaniąją mokesčių administravimo informacinę sistemą (i. MAS) teikti standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje; 7) užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, subjekto vadovas užtikrina, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis: 1) nedelsiant, kai inicijuojamas nemokumo procesas; 2) nedelsiant, kai priimamas sprendimas dėl subjekto likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo; 3) vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais, išskyrus šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Minėtų pareigų tinkamas vykdymas leidžia nustatyti atliktas ūkines operacijas ir įvertinti įmonės valdomo turto apimtį, jos masės pokytį tiek įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, tiek ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims.

23.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, vadovui gali kilti savarankiškais pagrindais (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮFAĮ) 27 straipsnis), jei jie netinkamai organizavo įmonės apskaitą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą. Taip pat pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus gali kilti ir teismo nutarties pagrindu.

24.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (1 punktas); visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija) (2 punktas). Išdėstytos nuostatos įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei.

25.       Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

26.       Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Bendrovės valdymo organų ar jų narių veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti ne tik fiduciarinių pareigų bendrovei, nurodytų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimu, bet ir įstatymuose įtvirtintų imperatyvių pareigų nevykdymu.

27.       Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, neperdavė nemokumo administratoriui įmonės turto ir dokumentų, dėl to patyrė 137 094 Eur žalą, t. y. tokio dydžio, kokios vertės turtas apskaitytas paskutiniame bendrovės balanse už ataskaitinius 2021 metus.

28.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB ,,Japonija.lt“ iškėlus bankroto bylą paskirtas nemokumo administratorius įpareigojo buvusią įmonės vadovę D. P. pateikti nemokumo administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Tačiau iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad dokumentų faktinis perdavimas atsakovei niekada nebuvo įvykęs, ji niekada nedisponavo jokiais įmonės dokumentais, turtu ir kt., jos dispozicijoje nebuvo jokios informacijos apie įmonės turto apimtį. 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad juos teikė buhalterė ir R. R., kuris pats pripažino, kad buvo faktinis įmonės vadovas. Atsakovė nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2025 m. vasario 19 d. buvo vaikų priežiūros ir auginimo atostogose, gavusi nemokumo administratoriaus raginimą pateikti įmonės dokumentus jam paaiškino, kad yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, jokių dokumentų neturi, visi dokumentai pas R. R.. Administracinės bylos A6.-735-1165/2024 nutarimas nutraukti atsakovės atžvilgiu administracinę bylą ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos 2025 m. gegužės 21 d. nutarimas ,,Panaikinti specialaus liudytojo teisinį statusą“ iš esmės priimti remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis apie atsakovės tik fiktyvų vadovavimą įmonei ir nenustačius jos kaltės dėl įmonės netinkamo valdymo.

29.       Teismo vertinimu aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi netenkintas D. P. prašymas dėl baudos panaikinimo, o Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi palikta nepakeista, šios nagrinėjamos bylos kontekste savaime neturi prejudicinės reikšmės dėl bylų skirtingo nagrinėjimo dalyko. Be to, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo teismas klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesant tų esminių dokumentų visumos, kurie pateikti šioje byloje. Nurodytoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas nebuvo atliktas kitų šioje byloje pateiktų įrodymų kontekste (atliktas siauresne apimtimi), todėl negalima skiriant baudą nustatytų faktinių aplinkybių neatsietai ir vienareikšmiškai taikyti šioje byloje.

30.       Kadangi atsakovė fiziškai dokumentų niekada neturėjo, jais negalėjo disponuoti dėl savo atliekamos fiktyvios direktorės funkcijos, teismas sprendžia, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų neperduodama bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, nepadarė žalos kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei.

31.       Priešingai, byloje atsakovas R. R. ne kartą patvirtino, kad jis visą laiką buvo faktinis UAB ,,Japonija.lt“ vadovas, priiminėjo visus sprendimus, disponavo įmonės kasa, sąskaita (-omis), turėjo visus įmonės dokumentus, antspaudą, jis arba buhalterė parengdavo dokumentus, o atsakovė tik pasirašydavo. 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentus buhalterė rengė pagal jo pateikus dokumentus, o jis 2021 metų  finansinę ataskaitą patvirtino, kas suponuoja išvadą, kad R. R. disponavo įmonės turtu, kuris finansinės apskaitos dokumentuose įvertintas 137 094 Eur sumai. Vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų, t. y. už 2022 ir 2023 metus (aktualu iki bankroto bylos iškėlimo) R. R. nei VMI ir VšĮ ,,Registrų centrui“ neteikė, nors pagal įgaliojimus, o vėliau 2022 m. gruodžio 14 d. vienintelio akcininko sprendimą jis buvo įmonės vadovas ir tą privalėjo padaryti, tačiau dėl kokių priežasčių to nepadarė nei atsakovas, nei liudytoja teismo posėdyje paaiškinti negalėjo.  

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

33.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Tačiau vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreipiamas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; taip pat į tai, kad tai yra apibendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra nustatyti, remiantis kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 28 punktas). 

34.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to pagal kasacinio teismo praktiką tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 67 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama įrodyti padarytą žalą, t. y. kad ji neteko turto, buvusio bendrovės vadovų žinioje, rėmėsi 2021 metų balanso duomenimis. Nors iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei (2024 m. birželio 10 d.) praėjo daugiau kaip dveji metai, todėl realus bendrovės turėtas turtas galėjo pakisti, tačiau vėlesnių laikotarpių finansinės atskaitomybės dokumentai bendrovėje nebuvo rengiami, taip pažeidžiant ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą, 58 straipsnį ir Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo, galiojusio iki 2024 m. liepos 1 d., 16, 28 ir kitus straipsnius.

36.       Ataskaitiniame balanse už 2021 metus įmonės turtą 137 094 Eur sumai sudarė: ilgalaikis nematerialus turtas – 9 000 Eur, ilgalaikis materialus – 12 058 Eur, trumpalaikis turtas atsargos – 99 565 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 15 437 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 034 Eur.  

37.       Teismo posėdžio metu analizuojant balansą už ataskaitinius 2021-01-01 – 2021-12-31 metus, sukonkretinti ir tiksliai pasakyti, kas sudarė tam tikros rūšies turtą nei R. R., nei liudytoja negalėjo, tik nurodė, kad materialųjį turtą 12 058 Eur sumai galėjo sudaryti restorano įranga, kitos vykdomos veiklos produkcija, R. R. nurodė, kad galėjo būti ir 2-3 automobiliai. Įmonės atsargos 99 565 Eur sumai – galėjo būti restorano produkcija, kuria prekiavo, t. y. austrės, ikrai; per vienerius gautinos sumos 15 437 Eur – debitorių skolos; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 034 Eur. Dėl nematerialaus 9 000 Eur vertės turto nei atsakovas, nei liudytoja teismo posėdžio metu konkrečiai paaiškinti nieko negalėjo.  

38.       Kaip matyti, didžiąją dalį įmonės turto sudarė atsargos (austrės, ikrai), kuriomis, kaip nurodė atsakovas, buvo prekiaujama ir tiekiama klientams. Tačiau šiai aplinkybei pagrįsti, kur buvo laikomas tokios apimties turtas, kada jis realizuotas, kokia faktinė pajamų suma gauta jas realizavus ir kt. nėra. Šiuo atveju atsakovas nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kitų patikimų duomenų, kurie patvirtintų atsargų panaudojimą bendrovės veikloje faktą.

39.       Balanse fiksuota 15 437 Eur per vienerius metus gautina suma, t. y. debitorių skolos, kurios taip pat laikytinos įmonės turtu. Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis, įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais; trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų; skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024 ir jame nurodyta praktika). Tačiau nagrinėjant bylą dėl buvusio bendrovės vadovo padarytos žalos atlyginimo a priori (iš anksto) teigti, kad balanse užfiksuotos pirkėjų skolos neturi vertės, negalima. Atsakovas nepateikė skolininkų sąrašo, skolas pagrindžiančių dokumentų, informacijos apie prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, duomenų, kad skolininkai nemokūs, suėjęs ieškinio senaties terminas ir pan., t. y. kad realios galimybės atgauti skolas nėra. Posėdžio metu atsakovas nepaaiškino, kokių priemonių ėmėsi debitorių skoloms išieškoti.

40.       Kaip minėta, materialiuoju turtu 12 058 Eur sumai atsakovas spėjamai įvardijo restorano įrangą bei tuo metu galimai turėtus 2-3 automobilius. Buhalterė nurodė, kad tai galėjo būti restorano įranga ir įmonės papildomos veiklos reklamos priemonės. Šiuo aspektu ieškovė yra pažymėjusi, kad  visus automobilius atsakovas 2023 metais pardavė su juo susijusiai įmonei. Taigi byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie ieškovės turėtą materialųjį turtą ir jo sudėtį, išskyrus skirtingą poziciją ir deklaratyvius paaiškinimus.

41.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025 ir jame nurodyta praktika).

42.       Tokiu atveju konstatuotina, kad kadangi bendrovėje nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, nebuvo sudaromi 2022 metų ir vėlesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentai, įrodinėjimo našta pagrįsti, jog 2021 metų balanso duomenyse užfiksuotas turtas per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo pakito (buvo panaudotas bendrovės tolesnėje veikloje, sumažėjo jo vertė dėl nusidėvėjimo ar kitų priežasčių, pan.), teko atsakovui, faktiškai valdžiusiam įmonę ir buvusiam atsakingam už minėtų įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą. Tam, kad galima būtų konstatuoti turto pokytį bendrovės veikloje, atsakovas, kuriam buvo prieinami bendrovės veiklos dokumentai, sąskaitos, įmonės turtas ir kt., privalėjo pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus ar kitus patikimus duomenis, tačiau to nepadarė. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo pasyvus ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aukščiau nurodytas aplinkybes, todėl laikytina, kad atsakovas R. R. nevykdė įstatymuose numatytų įpareigojimų ir veikė neteisėtai.

43.       Esant faktinei situacijai, kad nepateikti jokie dokumentai, iš kurių matytųsi pokytis (tame tarpe ir finansinės atskaitomybė dokumentai už 2022 m. ir 2023 m.), jokios informacijos apie 137 094,00 Eur vertei buvusį turtą nėra, darytina išvada, kad turtas, buvęs atsakovo žinioje, buvo prarastas ir / ar panaudotas kitoms, su įmonės veikla ir kreditorių interesais nesusijusioms veikloms ir kt. Nustačius, kad turtas prarastas ir / ar neperduotas dėl juridinio asmens faktinio vadovo R. R. kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, R. R. turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Todėl konstatuotina, kad įmonei atsidaro 2021 metų balanse nurodyto turto vertei lygi žala, lėmusi ir įmonės kreditorinių reikalavimų padidėjimą (atsiradimą).

44.       Atsakovo neteisėti veiksmai ir atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje, kadangi atsakovui netinkamai įvykdžius pareigas, neteikus balansų ir netinkamai tvarkius įmonės dokumentus, konkrečiai nenurodžius 2021 metais buvusio turto, nepateikus duomenų, koks tai turtas, kaip jis realizuotas ir kt., o teismui konstatavus, kad nurodytas turtas prarastas, - ieškovei dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) atsidaro žala, kadangi tinkamai vykdžius pareigas įmonė ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos, nes realizavus įmonės turtą bei išieškojus gautina sumas iš įmonės skolininkų ir kt., būtų dengiami įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai (ir/ar nebūtų didėję). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas kaltas.

45.       Nagrinėjamu atveju nustačius visas būtinas sąlygas atsakovo R. R. materialinei atsakomybei taikyti, iš atsakovo ieškovei priteistina 137 094,00 Eur žalos atlyginimo.

46.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu

47.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

48.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

49.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

50.       Be to, aktuali išlieka ir iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

51.       Taigi, tiek pagal JANĮ nuostatas, tiek pagal teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas, turi egzistuoti privalomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti nustatyta, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat gali būti nustatytos ir papildomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau vien tik papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Taigi, tam, kad būtų konstatuota, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, yra būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

52.       Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

53.       Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas ieškinio reikalavimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėja tuo, jog atsakovė neperdavė nemokumo administratorei įmonės buhalterinių duomenų, taip galimai siekdama nuslėpti jos atliktus veiksmus ir įmonės privedimą prie tyčinio bankroto. Taigi faktines aplinkybes dėl tyčinio bankroto iš esmės įrodinėja ir palaiko atsakovės  D. P. neteisėtų veiksmų atžvilgiu.

54.       Tačiau, kaip nustatyta byloje, D. P. nors buvo įmonės vadovė, tačiau realiai įmonei nevadovavo, jokių įmonės dokumentų neturėjo, įmonės turtu, atspaudu, banko sąskaitomis ir kt. nedisponavo, ji įmonėje faktiškai dirbo sushi meistre, vėliau ilgam laikui išėjo vaiko (-ų) auginimo ir priežiūros atostogų. Visą laiką įmonės faktiniu vadovu, prižiūrėjusiu, kontroliavusiu, priiminėjusiu įmonės sprendimus, valdžiusiu įmonės sąskaitas, disponavusiu įmonės dokumentais, turtu ir kt. buvo tik R. R.. Nuo 2022 m. gruodžio 14 d. vienintelio akcininko  sprendimu jis paskirtas UAB ,,Japonija.lt“ vadovu, kas reiškia, kad tapo įmonės vadovu de fure ir de fakto. Visi įmonės dokumentai visą laiką buvo tik jo žinioje. Atsakovė, kurios veiksmus ieškovė ieškinyje nurodo ir vertina kaip netinkamus, buvo tik fiktyvi vadovė, jokių dokumentų ir turto niekada neturėjo, todėl objektyviai negalėjo būti atsakinga už dokumentų perdavimą (negali perduoti to, ko niekada neturėjo). Jos veiksmai (neveikimas) niekaip negali būti priskiriami prie sąmoningo siekio neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo.

55.       Administratorius kaip dar vieną tyčinio bankroto aplinkybę nurodo tai, kad 2023 metais UAB ,,Japonija.lt“ atsakovas perleido susijusiam asmeniui VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ (kuriam atsakovas vadovavo) visas turėtas transporto priemones. Nurodė, kad įmonė galėjo būti panaudota jos vadovo asmeniniams poreikiams tenkinti, kas lėmė, kad įmonės buhalterija buvo vedama apgaulingai, galimai klastojant, teikiant klaidinančius ir faktinės aplinkybės neatitinkančius duomenis. Tačiau aplinkybė dėl ieškovės turėtų automobilių perleidimo, nepateikiant jokių objektyvių, nurodytą aplinkybę pagrindžiančių duomenų, ar 2021 metais materialaus turto apimtį tikrai sudarė ir automobiliai, kokia konkrečiai kiekvieno jų vertė ir, ar 2023 metais parduoti būtent 2021 metais balanse fiksuoti automobiliai (jei tokių buvo) ir kt., byloje nėra.

56.       Kaip minėta, bankrotą galima pripažinti tyčiniu tuomet, kai nustatoma, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėja, darydama tik prielaidas, jog atsakovas galimai sudarė įmonei nenaudingus sandorius, tokiu būdu blogindamas įmonės turtinę padėtį. Tokie argumentai iš esmės tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, nesudarantys pagrindo išvadai kvalifikuoti kaip esminio nemokios bendrovės turtinės padėties pabloginimo, dėl kurio bendrovės bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į ieškovės abstraktų ir iš esmės nemotyvuotą argumentą darytina išvada, kad nepateikta įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų, jog nurodyti bendrovės sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi, nukreipti asmeniniams poreikiams tenkinti, kad tokie veiksmai buvo sąmoningi ir sistemingi, siekiant privesti įmonė prie bankroto.

57.       Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2024).

58.       Be to, teismas pažymi, kad R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis vienu metu valdė apie 12 įmonių, UAB ,,Japonija.lt“ finansinė padėtis buvo pakankamai sudėtinga. Įvertinus ankstesnius metus matyti, kad įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga nuo 2018 m. (turtas sudarė 30 833 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 45 0865 Eur, veikla nuostolinga - -16753 Eur). 2019 m. turtas – 89 009 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 133 379 Eur, veikla nuostolinga -30 117 Eur. 2020 m. turtas 94 153 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 136 145 Eur, veiklos pelningumas menkavertis, t. y. 2 378 Eur. Taigi finansinės atskaitomybės dokumentai suponuoja išvadą dėl įmonės finansinės padėties sudėtingumo, kurį lėmė ir įmonės veiklos pradžia COVID 19 pandemijos ir karantino ribojimų kontekste. Tai, kad įmonės finansinė padėtis visą laiką buvo pakankamai  sudėtinga paaiškino ir liudytoja. Tačiau tai, kad įmonė veikė, bandė vykdyti veiklą ir nepalankiomis karantino sąlygomis, savaime nesuponuoja išvados, kad įmonė buvo sąmoningai privesta prie bankroto, esant tyčiniams vadovo veiksmams.  Teismo vertinimu, veikiau tai faktinio, o vėliau ir de jure vadovo R. R. neatidūs, nepakankamai rūpestingi veiksmai valdant daug įmonių vienu metu, kurių, kaip jis nurodė, turėjo net dvylika.   

59.       Tyčinis bankrotas negali būti konstatuojamas vien tuo pagrindu, kad įmonės vadovas neperdavė nemokumo administratorei įmonės finansinių dokumentų ir turto, t. y. turi būti nustatomas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Kai toks ryšys nenustatytas, kaip minėta, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius atsakovo civilinę atsakomybę ir ieškinį iš dalies tenkinant, o atskiriems tyčinio bankroto požymiams nesudarant pagrindo konstatuoti, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, ieškinys šioje dalyje netenkinamas.

60.       Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl UAB „Japonija.lt“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra pagrindo taikyti atsakovei JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytos atsakomybės, todėl ir šis ieškinio reikalavimas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

62.       Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ieškovė reiškė du reikalavimus, t. y. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (dėl kaltų asmenų nustatymo ir apribojimo eiti vadovo pareigas išvestiniai reikalavimai) ir žalos priteisimo. Byloje ieškovė patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių.

63.       Nagrinėjamu atveju teismui tenkintus reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia, kad ieškovės ieškinys tenkintas 50 proc. Šioje byloje ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo tenkintas tik atsakovo atžvilgiu, todėl ieškovei iš  atsakovo R. R. priteistina 1 210,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

64.       Nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 2 003 Eur, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 56 Eur, viso – 2 059 Eur. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (50 proc.), iš atsakovo R. R. valstybei priteisiama 1 030 Eur žyminio mokesčio (2 059 Eur x 50 proc. (suapvalinta)).

65.       Valstybė patyrė 87,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o ieškovė yra likviduojama įmonė ir yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškomos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 44 Eur valstybės išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Japonija.lt“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 137 094,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis tūkstančius devyniasdešimt keturis eurus) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 137 094,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Japonija.lt“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1 030, Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokant šias sumas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini)  biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 44,00 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Albina Rimdeikaitė