Civilinė byla Nr. e2-12435-631/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00204-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5; 2.6.26; 3.1.7.6; 3.4.1.11.4.3.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier Freight Services LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sfeka“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Greencarrier Freight Services LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sfeka“ (toliau – atsakovė) 1747,66 Eur skolos, 35,42 Eur palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka.
Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 15 d. su atsakove sudarė ekspedijavimo sutartį Nr. 19GC-E/013. Ieškovė sudarytos sutarties pagrindu įsipareigojo pagal atsakovės pateikiamus užsakymus atlikti ekspedijavimo/pervežimo paslaugas, o atsakovė už suteiktas paslaugas sumokėti ieškovei. Ieškovė, atlikusi atsakovės pateiktus užsakymus, išrašė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. spalio 2 d. PVM sąskaitas faktūras: Nr. GCR00042694, Nr. GCR00043675, Nr. GCR00044704, Nr. GCR00044801, Nr. GCR00045360. Nurodė, kad atsakovė nustatytu terminu PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, todėl skola už suteiktas sandėliavimo paslaugas sudaro 1747,66 Eur (el. b. t. I, b. l. 16–20).
Vilniaus miesto apylinkės teismas, pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, 2020 m. vasario 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai (el. b. t. I, b. l. 24–25).
Atsakovė teismui pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ieškovė organizavo krovinio (detalės automobiliams – kuro ir tepalų filtrai) pervežimą. 2019 m. birželio 6 d. įformino prekių išleidimą į laisvą apyvartą, paėmė iš Klaipėdos jūrų uosto krovinį ir atgabeno į savo sandėlius. Teigia, kad krovinys buvo ieškovės žinioje ir nors atsakovė prašė grąžinti krovinį, ieškovė, pažeisdama tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatas, atsisakė jį perduoti atsakovei. Ieškovei negrąžinant krovinio, atsakovė su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, kuris 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu už akių tenkino atsakovės ieškinį ir įpareigojo ieškovę UAB „Greencarrier Freight Services LT“ per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti krovinį, atgabentą pagal 2019 m. kovo 27 d. Kinijos įmonės „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts Co. LTD“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. XS201901170. Atsakovės vertinimu, ieškovė, neteisėtai laikydama krovinį, padarė nuostolių atsakovei ir be jokio teisinio pagrindo išrašė ginčo PVM sąskaitas faktūras 1747,66 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovė su išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis nesutiko ir jas grąžino ieškovei, reikalaudama grąžinti krovinį. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės pažeidimas yra konstatuotas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu už akių, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti sąskaitas, pati pažeidusi sutarties nuostatas.
Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškovei 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 50 procentų šios baudos (2896 Eur) skiriant atsakovei. Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui visiškai nepagrįstą ieškinį, žinodama, kad ginčas dėl krovinio jau buvo išnagrinėtas teisme ir priimtas sprendimas, kuriuo konstatuotas ieškovės sutartinių pareigų pažeidimas. Atsakovė prašo panaikinti priimtą preliminarų sprendimą ir priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 28–31).
Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus. Nurodė, kad atsakovė turėjo ginčų su Kinijos įmonės „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts Co. LTD“, nes neapmokėjo 2019 m. kovo 27 d. sąskaitos faktūros Nr. XS201901170 už gabentas prekes, todėl Kinijos įmonė neišdavė atsakovei konosamento, patvirtinančio teisę gauti iš vežėjo krovinį ir juo disponuoti. Dėl šių aplinkybių, ieškovė neturėjo teisės išduoti krovinio atsakovei ir turėjo naudotis sandėliavimo paslaugomis, laikant pargabentą krovinį. Tuo pagrindu buvo išrašytos ginčo PVM sąskaitos faktūros už susidariusias sandėliavimo išlaidas. Teigia, kad pati ieškovė norėjo geruoju išspręsti susiklosčiusią situaciją ir toliau siekti palankių verslo santykių, todėl pasiūlė atsakovei 50 proc. nuolaidą išrašytoms sąskaitoms, o atsakovė su tuo sutiko. Ieškovė taip pat nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimas už akių buvo priimtas todėl, kad atsakovė pasiūlė tokiu būdu išspręsti susidariusią situaciją ir atgauti krovinį, esant teismo įpareigojimui. Atsakovė pasiūlė ieškovei būti pasyviai minėtoje byloje, o ji, norėdama pagal teisės aktų nuostatas užbaigti vežimo procedūrą ir perduoti krovinį gavėjui, sutiko. Mano, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir naudojasi šalių bendrai sutarta pozicija, atsisako atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir nepagrįstai kaltina ieškovę piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (el. b. t. I, b. l. 37–40).
Teisme buvo gauti atsakovės papildomi paaiškinimai į ieškovės atsiliepimą, kuriuose pažymima, kad pagal prekių pristatymo sąlygas FOB, prekes pakrovus į laivą ir išsiuntus, prekių savininke tapo atsakovė. Pažymėjo, kad ieškovė 2019 m. birželio 6 d. atliko muitinės procedūrą – prekių išleidimą į laisvą apyvartą, kurios be visų privalomų dokumentų nebūtų galėjusi atlikti, tačiau prekių atsakovei nepristatė ir patalpino jas į sandėlį. Mano, kad ieškovė, negrąžindama krovinio, veikė savo rizika, prekes laikė neteisėtai, siekdama pasipelnyti ir gauti didesnį atlygį iš atsakovės (el. b. t. I, b. l. 49–51).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rašte Nr. 36P-47-(7.1.10) išdėstytas rekomendacijas, pateiktas reaguojant į koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvoje didėjimą, taip pat vadovaujantis 2020 m. kovo 16 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. V-107 Dėl prevencinių priemonių dėl koronaviruso (covid-19) plitimo įgyvendinimo, kartu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 (su jo pakeitimais) „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, teismas civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalis).
Preliminarus sprendimas naikintinas. Ieškinys atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 15 d. sudarė ekspedijavimo sutartį Nr. 19GC-E/013 (el. b. apyrašo t. I, b. l. 13–16). Atsakovė pagal 2019 m. kovo 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. XS201901170 įsigijo iš Kinijos įmonės „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts Co. LTD“ prekes (detales automobiliams – kuro ir tepalų filtrus), o ieškovė suteikė krovinio ekspedijavimo/pervežimo paslaugas. Pagal 2019 m. birželio 6 d. importo deklaraciją 19LTVC0100IM140936, buvo atlikta muitinės procedūra – išleidimas į laisvą apyvartą (4000). Ieškovė po išleidimo į laisvą apyvartą toliau saugojo krovinį ir išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. liepos 12 d. Nr. GCR00042694, 2019 m. rugpjūčio 13 d. Nr. GCR00043675, 2019 m. rugsėjo 11 d. Nr. GCR00044704, 2019 m. rugsėjo 13 d. Nr. GCR00044801, 2019 m. spalio 2 d. Nr. GCR00045360 už suteiktas sandėliavimo paslaugas (el. b. apyrašo t. I, b. l. 8–12). Atsakovė, nesutikdama su išrašytomis sąskaitomis, jas grąžino ieškovei (el. b. apyrašo t. I, b. l. 34). Ieškovė taip pat pateikė šalių susirašinėjimą, pagrindžiantį, jog buvo bandoma tartis dėl krovinio grąžinimo ir skolos už sandėliavimą apmokėjimo (el. b. apyrašo t. I, b. l. 37–54).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinį kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.
Vadovaujantis 2019 m. kovo 15 d. ekspedijavimo sutarties Nr. 19GC-E/013 3.1.8 punktu, šalys sutarė, jog ekspeditorius turi teisę sulaikyti krovinį, jei užsakovas nesumoka už suteiktas paslaugas. Visas su krovinio sulaikymu susijusias papildomas išlaidas bei patirtus nuostolius turi atlyginti užsakovas. Pagal sutarties 5.3 punktą, bet kokias baudas, sandėliavimo mokesčius ir kitas išlaidas, kurias ekspeditorius patiria dėl užsakovo kaltės, privalo padengti užsakovas.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė ginčo PVM sąskaitas faktūras išrašė dėl to, kad atsakovė galimai neturėjo konosamento originalo ir negalėdama atiduoti atgabento krovinio, turėjo jį laikyti ir sandėliuoti. Ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė būtų nesumokėjusi už suteiktas ekspedijavimo paslaugas. Laikytina, kad sąlygos, dėl kurių ieškovė laikė ir sandėliavo krovinį, neatitinka ekspedijavimo sutarties 3.1.8 punkte numatytų sąlygų, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės sandėliavimo mokesčio.
Pagal 2019 m. birželio 6 d. importo deklaraciją 19LTVC0100IM140936, buvo atlikta muitinės procedūra – išleidimas į laisvą apyvartą, tačiau ieškovė toliau sandėliavo atsakovei priklausančias prekes ir išrašė ginčo PVM sąskaitas faktūras. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė išdėstė argumentus, jog krovinį sandėlyje saugojo dėl to, kad atsakovė neturėjo prekių nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (konosamento), dėl ko abi šalys sutarusios kreiptis į teismą, kad būtų gautas teismo įpareigojimas dėl prekių grąžinimo, o atsakovė, neva, sutiko apmokėti ginčo PVM sąskaitas faktūras su pritaikyta 50 procentų nuolaida.
Teismui nėra pagrindo sutikti su tokiais ieškovės išdėstytais argumentais, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8511-971/2019 tenkino UAB „Sfeka“ ieškinį ir įpareigojo UAB „GreencarrierFreight Services LT“ per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Sfeka“ krovinį, atgabentą pagal 2019 m. kovo 27 d. sąskaitą - faktūrą Nr. XS2019011701. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad minimu teismo sprendimu (Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8511-971/2019), nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje, todėl neturi būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu už akių konstatavo, kad krovinys, atgabentas pagal 2019 m. kovo 27 d. sąskaitą - faktūrą Nr. XS2019011701, buvo ieškovės žinioje, o ieškovė atsisakė jį perduoti atsakovei. Ieškovė minėtoje civilinėje byloje nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, dėl kokių priežasčių krovinio neperdavė atsakovei.
Pateiktas į nagrinėjamą bylą šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad šalys bendravo dėl susidariusios situacijos išsprendimo būdų, tačiau objektyvių duomenų, jog šalys sutarė sukurti menamą ginčą teisme, kuriame ieškovė turėjusi elgtis pasyviai, nėra (el. b. apyrašo t. I, b. l. 39–40). Teismas neturi pagrindo nesiremti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-8511-971/2019 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 201 straipsnio 1 dalį, norint, kad ne Sąjungos prekės patektų į Sąjungos rinką ar galėtų būti naudojamos arba vartojamos Sąjungos muitų teritorijoje asmeninėms reikmėms, toms prekėms įforminama išleidimo į laisvą apyvartą procedūra. Pagal 2019 m. birželio 6 d. importo deklaraciją 19LTVC0100IM140936, buvo atlikta muitinės procedūra – išleidimas į laisvą apyvartą. Remiantis minėta Sąjungos muitinės kodekso nuostata, po prekių išleidimo į laisvą apyvartą, prekių savininkas, t. y. atsakovė turėjo visišką teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis prekėmis. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė neturėjo nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (konosamento), tačiau atlikus išleidimą į laisvą apyvartą, laikytina, kad buvo atliktos visos muitinės procedūros ir patikrinti visi prekių gabenimą patvirtinantys dokumentai (Sąjungos muitinės kodekso 201 straipsnio 2 dalies c ir d punktai).
Remiantis civilinėje byloje surinktais įrodymais, nėra nustatyta jokių duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovės sandėliuoti prekes. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė sutiko su jai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, pritaikant 50 procentų nuolaidą, tačiau pripažintina, kad elektroniniais laiškais susirašinėjant atsakovės pasiteiravimas dėl sąskaitų su nuolaida, savaime nereiškia atsakovės sutikimo su į bylą pateiktomis išrašytomis sąskaitomis, bei nepatvirtina jokių atsakovės veiksmų, kurių pagrindu tokios sąskaitos buvo išrašomos (el. b. apyrašo t. I, b. l. 37). Priešingai, atsakovė grąžino ieškovei išrašytas ginčo PVM sąskaitas faktūras ir nurodė, kad su jomis nesutinka (el. b. apyrašo t. I, b. l. 34).
Įvertinus visas nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo sandėliuoti atsakovės prekes, nepagrįstai laikė atsakovei priklausantį krovinį, ir neturėjo pagrindo išrašyti ginčo PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės iekšinio reikalavimas atmetamas.
Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti ieškovei 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos (2896 Eur) skiriant atsakovės naudai, nes ieškovė pateikė teismui visiškai nepagrįstą ieškinį.
Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).
Atsakovė prašo skirti baudą už nepagrįstai pareikštą ieškinį, tačiau teismas pažymi, kad ieškinio pagrįstumo nustatymas yra vykstančio civilinio ginčo dalykas. Šalis negali būti baudžiama už ieškinio pareiškimą. Piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis tuo atveju, kai yra reiškiami prašymai ar atliekami kiti procesiniai veiksmai civilinio proceso eigoje, kurie vilkina civilinės bylos nagrinėjimą, trukdo operatyviai išnagrinėti civilinę bylą ar kt. Duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi minėtus veiksmus nėra, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pridėjo išrašą iš 2019 m. birželio 21 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. R19/06/21-1 (el. b. apyrašo t. I, b. l. 35). 2020 m. balandžio 17 d. teisme buvo gauta 2020 m. kovo 5 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. R-2020/03/05-01 ir 2020 kovo 6 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1069108, patvirtinantys advokatui sumokėtą 495 Eur sumą. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, ieškinį atmetus, valstybės naudai iš ieškovės priteisiamos 5,26 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 ir 8 dalimis, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-8983-631/2020, panaikinti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier Freight Services LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sfeka“ atmesti.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sfeka“, j. a. k. 125311184, naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier Freight Services LT“, j. a. k. 300094312, 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier Freight Services LT“, j. a. k. 300094312, 5,26 Eur (penkis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gitana Butrimaitė