Civilinė byla Nr. e2A-424-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00893-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1.; 2.6.11.4.2

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Irgita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gatvių apšvietimas“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. T-318 panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Irgita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. T-318 „Dėl miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų įkainių nustatymo ir pritarimo sudaryti sutartį su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“; pripažinti negaliojančia atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2016 m. birželio 28 d. sudarytą Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0778 (toliau – ir ginčo vidaus sandoris).

2.       Nurodė, kad ieškovei laimėjus konkursą, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ja 2014 m. kovo 18 d. sudarė Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0406 (toliau – ir 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartis), kuri galiojo iki 2017 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. T-318, kuriuo nustatė atsakovei UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų įkainius bei pritarė, kad su atsakove UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ būtų sudaryta sutartis dėl miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo pagal priede nustatytus įkainius. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2016 m. birželio 28 d. sudarė Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0778.

3.       Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės 2014 m. kovo 18 d. sudarytos Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutarties Nr. SR-0406 pagrindu tik ieškovė turi teisę teikti želdinių priežiūros ir tvarkymo paslaugas Kauno mieste. Šios sutarties galiojimo laikotarpiu joks kitas asmuo neturi teisės teikti analogiškų paslaugų Kauno mieste be atskiros viešųjų pirkimų procedūros. Šiuo atveju ta apimtimi, kuria paslaugos neužsakomos iš ieškovės ir perduodamos atsakovei UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, ieškovė negauna pajamų ir patiria nuostolių. Sprendimu buvo suteikta privilegija atsakovei UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ ir diskriminuojama ieškovė bei kiti ūkio subjektai, teikiantys analogiškas paslaugas. Kauno miesto savivaldybė savo kontroliuojamai UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ vienašališkai nustatė paslaugų teikimo įkainius, kurie neatitinka rinkos sąlygų; nustatytų įkainių dydžiai yra tiesiogiai susieti su UAB „Irgita“ teikiamų paslaugų įkainiais, sumažinant juos keliais eurais. Įkainiai yra nustatyti dirbtinai, siekiant pateisinti vidaus sandorio poreikį ir monopolizuoti rinką – perimti šią paslaugų teikimo sritį iš teisėtos konkurso laimėtojos UAB „Irgita“.

4.       Anot ieškovės, savivaldybė, suteikdama privilegiją vienam ūkio subjektui, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau ir – Konkurencijos įstatymas, KĮ) 4 straipsnio 2 dalyje garantuojamą ūkio subjektų sąžiningos konkurencijos laisvę, bet ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus bei viešųjų pirkimų esmę. Nagrinėjamu atveju nėra sąlygų sudaryti vidaus sutartį, atitinkančią VPĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Kauno miesto savivaldybė neturėjo jokio teisinio pagrindo sudaryti ginčo vidaus sandorį. Šis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Taip pat jis turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai – pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konkurencijos įstatyme įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvę. 

                                 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad Viešojo pirkimo Kauno miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sąlygų 7.10 punkte ir ieškovės su atsakove Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. kovo 18 d. sudarytos sutarties 6 punkte nurodyta, kad kai paslaugų gavėjui reikalingos paslaugos viršija šioje sutartyje nurodytus maksimalius paslaugų kiekius, bus vykdomas atskiras pirkimas VPĮ nustatyta tvarka. Tiek 2015 m., tiek 2016 m. atsakovė nuolat teikė užsakymus ieškovei UAB „Irgita“ ir, remiantis ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, galima spręsti, kad pagal sutartį atsakovė 2015 m. nupirko paslaugų už 309 157,45  Eur, 2016 m. (galiojant ginčijamam sprendimui) – už 548 086,78 Eur. Be to, atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškove 2016 m. gegužės 27 d. sudarė Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo papildomų paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0459. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad ginčijamas tarybos sprendimas buvo priimtas įvertinus, kokią įtaką jis turės ar galėtų turėti ieškovės galimybėms toliau teikti paslaugas pagal 2014 m. kovo 18 d. sutartį, jis nesuteikė privilegijų, išimtinių (pvz., teikti paslaugas tik vienam ūkio subjektui) ir specialių teisių UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, dėl ko ieškovė būtų turėjusi pasitraukti iš rinkos, būtų patyrusi nuostolių, užtikrino paslaugų nepertraukiamumą, nediskriminavo ūkio subjektų ir neribojo jų konkurencijos. Taip pat teismas nurodė, kad savivaldybėms yra suteikta teisė pačioms pasirinkti, kokiu būdu organizuoti tokių viešųjų paslaugų teikimą, nedetalizuojant, kokiu konkrečiu būdu turi būti parenkamas viešųjų paslaugų teikėjas.

7.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ yra 100 procentų savivaldybės kontroliuojama įmonė, kuri per paskutinius finansinius metus (2015 m.) 93 procentus pajamų gavo iš veiklos, skirtos atsakovės (Kauno miesto savivaldybės kaip perkančiosios organizacijos) poreikiams tenkinti ir funkcijoms atlikti. Kadangi kompetentinga institucija, duodama sutikimą vidaus sandoriui, patikrina ir įvertina aplinkybių, leidžiančių taikyti vidaus sandorio išimtį, buvimą, tai reiškia, kad tokių aplinkybių buvimo paneigimo įrodinėjimo pareigos prezumpcija perkeliama ieškovei UAB „Irgita“, t. y. pareiga nuo sutikimo gavimo momento įrodyti, jog nebuvo aplinkybių, leidžiančių sudaryti ginčo vidaus sandorį, tenka tai ginčijančiam subjektui, t. y. būtent ieškovei.

8.       Teismas nustatė, kad UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ teikiamų paslaugų įkainiai yra mažesni, lyginant su teikiamais UAB „Irgita“. Pažymėjo, jog skiriasi ir abiejų ūkio subjektų teikiamų paslaugų pobūdis ir apimtis: išimtinai tik ieškovė UAB „Irgita“ atlieka medžių kirtimą ir genėjimą, pasitelkdama aukštalipius, medžių, esančių miško žemėje, kai darbams reikalingas automobilinis bokštelis, kirtimą. Ieškovė UAB „Irgita“ yra pripažinta atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skelbto konkurso „Miesto želdinių, želdynų, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimas“ laimėtoja. Su ieškove 2017 m. balandžio 3 d. sudaryta pirkimo sutartis. Visos šios aplinkybės leido teismui spręsti, kad viešąsias paslaugas teikiantis ūkio subjektas iš esmės renkamas konkurso būdu, neribojant ūkio subjektų konkurencijos, jų nediskriminuojant, nesuteikiant nepagrįstų ir neteisėtų privilegijų ar specialių teisių.

9.       Teismo vertinimu, ieškovė, teigdama, kad ginčo vidaus sandoriu buvo suteikta privilegija vienam ūkio subjektui, kad ji neteko pajamų dėl sudaryto ginčo vidaus sandorio, kad yra pažeidžiamos KĮ 4 straipsnio nuostatos, nurodė abstraktaus pobūdžio teiginius, nepaaiškindama ir nenurodydama, kuo, jos manymu, ginčijamas tarybos sprendimas ar sudaryta sutartis pažeidžia draudimą teikti privilegijas ar diskriminuoja atskirus ūkio subjektus, taip pat nenurodė, kuo, jos manymu, yra pažeidžiamos jos KĮ ginamos teisės, t. y. nepateikė jokių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti.

10.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas nusprendė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, sudarydama ginčo vidaus sandorį su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei KĮ 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. 

                                   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde UAB „Irgita“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Galiojant 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarčiai ir ieškovei iš esmės tinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, nebuvo jokios būtinybės sudaryti ginčo vidaus sandorio. Ieškovė nuo 2014 m. kovo 18 d. nepertraukiamai, prieinamai ir kokybiškai teikė paslaugas, ir nebuvo jokių aplinkybių, patvirtinančių priešingai.

11.2.                      Tarybos sprendimas ir ginčo vidaus sandoris tiesiogiai ir akivaizdžiai diskriminuoja UAB „Irgita“, nes šiam ūkio subjektui nebuvo suteikta jokių galimybių konkurencinėmis sąlygomis dalyvauti dėl papildomų miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų užsakymų. Kauno miesto savivaldybės administracija vienašališkai ne konkurso tvarka ir kitomis ne konkurencinėmis sąlygomis nusprendė dalį miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų perduoti jos kontroliuojamam ūkio subjektui UAB „Kauno gatvių apšvietimas“.

11.3.                      2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartyje numatyti maksimalūs paslaugų kiekiai nebuvo viršyti, o ieškovė buvo ir yra pasirengusi juos vykdyti. Net jei taip ir būtų, tai savaime nesuteiktų atsakovei teisės sudaryti ginčo vidaus sandorį.

11.4.                      2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartis nenustatė minimalių paslaugų užsakymo kiekių, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė turėjo teisę neužsakyti paslaugų pas ieškovę, o paslaugas užsakyti vidaus sandorio pagrindu savo kontroliuojamoje bendrovėje.

11.5.                      Tiek atsakovė, tiek ir teismas nesiaiškino kokios yra ieškovės galimybės teikti paslaugas ir kokiais kiekiais jos gali būti teikiamos, nors konstatavo, kad Tarybos sprendimas buvo priimtas įvertinus ieškovės galimybes.

11.6.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad skiriasi abiejų ūkio subjektų teikiamų paslaugų pobūdis ir apimtis. Faktiškai ieškovės ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ teikiamų želdynų tvarkymo paslaugų savivaldybei pobūdis yra toks pats, ir vieni, ir kiti prižiūri želdinius, geni, pjauna ir tvarko medžius savivaldybės teritorijoje. Tarybos sprendime nurodytos analogiškos ieškovės teikiamoms paslaugos, kurias nuo ginčo vidaus sandorio sudarymo mieste teikia UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, tuo tarpu nuo 2017 m. konkurso pabaigos pas ieškovę tik epizodiškai užsakomos paslaugos.

11.7.                      Ieškovė įgijo išimtinę teisę teikti miesto želdinių, želdynų, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje ne mažiau kaip 36 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2017 m. kovo 18 d. Tačiau nepasibaigus 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties terminui atsakovė nusprendė sudaryti sutartį su kitu ūkio subjektu, kuriam išvengiant konkurencijos ne laisvos rinkos sąlygomis pagal vienašališkai nustatytus neaišku kuo pagrįstus tarifus suteikiama iš kito subjekto atimta teisė teikti paslaugas. Sąžiningos konkurencijos sąlygomis konkurso ar kitos konkurencingos procedūros dalyviai siūlo savarankiškai nustatytas paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, jog paslaugos turi būti teikiamos kuo efektyviau už priimtiniausią kainą.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

12.1.                      Jokie ieškovės interesai, galimybė ir teisė konkuruoti atitinkamoje rinkoje pažeista ar apribota nebuvo. Atsakovė kaip ir anksčiau naudojasi ieškovės paslaugomis, jai teikia užsakymus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė nevykdo 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties, neteikia užsakymų, ar, kad užsakymų skaičius ir kiekis ženkliai sumažėjo. Priešingai, visi maksimalūs labiausiai naudojamų paslaugų kiekiai pagal 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartį buvo išnaudoti. Siekiant, kad želdinių priežiūros paslauga būtų teikiama nenutrūkstamai, tinkamai ir laiku, planuojant prižiūrėti didesnius plotus ir dažniau nei ankstesniais metais, buvo sudarytas ginčo vidaus sandoris.

12.2.                      2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties nuostatos numato, kad sutarties priede nurodyti paslaugų kiekiai yra maksimalūs ir paslaugų gavėjas neįsipareigoja pirkti visų priede nurodytų paslaugų ar jų kiekio, o tik įsipareigoja nustatytais įkainiais sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas (5 punktas); techninės specifikacijos pastaboje taip pat nurodyta, jog paslaugų gavėjas neįsipareigoja užsakyti visų lentelėje nurodytų paslaugų ir kiekių. Po ginčo vidaus sandorio sudarymo, ieškovei ne tik, kad nesumažėjo užsakymų, bet jų kiekis net išaugo, dėl ko 2016 m. gegužės 27 d. buvo pasirašyta nauja sutartis dėl papildomų paslaugų pirkimo su ieškove.

12.3.                      Skiriasi abiejų ūkio subjektų teikiamų paslaugų pobūdis ir apimtis: išimtinai tik ieškovė atlieka medžių kirtimą ir genėjimą aukštalipiu būdu, medžių, esančių miško žemėje, kai darbams reikalingas automobilinis bokštelis, kirtimą.   

12.4.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad kitas asmuo negali teikti analogiškų paslaugų Kauno mieste, nes joks teisės aktas nenumato, jog galiojant viešųjų pirkimų sutarčiai negali būti sudaroma kita paslaugų teikimo sutartis, esant poreikiui.

12.5.                      Ieškovė, nurodydama, kad dėl atsakovių veiksmų patiria nuostolius, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Savivaldybės įmonė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ yra ne pelno siekianti įmonė, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ prašė Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

13.1.                      Iš 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties 5 punkto nuostatos matyti, kad sutarties priede nurodyti paslaugų kiekiai yra maksimalūs; paslaugų gavėja neįsipareigojo pirkti visų priede nurodytų paslaugų ar jų kiekio, t. y. šalys aiškiai susitarė, jog paslaugų gavėja neįsipareigoja visas sutartyje numatytas paslaugas pirkti tik iš ieškovės. 2016 m. stipriai išaugus darbų apimčiai, o UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ turint reikiamą kvalifikaciją, gebėjimus ir materialinę bazę, buvo sudarytas ginčo vidaus sandoris, kuris leido darbus atlikti operatyviau ir pigiau.

13.2.                      Ginčo vidaus sandoris nesuteikė specialių teisių UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, dėl ko ieškovė turėtų pasitraukti iš rinkos, patirtų nuotolius. Ieškovė ir toliau teikia paslaugas atsakovei, paslaugų apimtis ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo. Kauno miesto savivaldybė 2015 m. iš ieškovės nupirko paslaugų už 309 157,45 Eur, o 2016 m. (galiojant ginčo vidaus sandoriui) – už 548 086,78 Eur, taip pat sudarė sutartį su ieškove dėl papildomų darbų atlikimo. 

 IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

14.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. T- 314, pripažino negaliojančia atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2016 m. birželio 28 d. Miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0778, priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra panašios į išnagrinėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K- 3- 494-469/2019 aplinkybes. Pastarojoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, jog dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys.

16.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju teoriškai egzistavo galimybė sudaryti ginčo vidaus sandorį, kuriam pagal VPĮ 10 straipsnio 5 dalį 2016 m. balandžio 28 d. gautas Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimas, tačiau tokios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog tokiu būdu nėra pažeidžiamas KĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas.

17.       Spręsdama dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos objektyvaus poreikio sudaryti sutartį su savo kontroliuojama įmone, teisėjų kolegija visų pirma pažymėjo, kad tokio poreikio nepateisina byloje nustatytas faktas, jog ginčo vidaus sandorio, sudaryto su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, priede nustatyti įkainiai yra mažesni, lyginant su nustatytais 2014 m. kovo 18 d. Miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutarties, sudarytos su UAB „Irgita“, priede. Antra, kadangi byloje ginčo dėl to, kad sutarties su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudarymo metu miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų kiekiai, kuriuos Kauno miesto savivaldybės administracija užsakinėjo iš ieškovės pagal minėtą 2014 m. kovo 18 d. sutartį nepasiekė joje įtvirtintų maksimalių kiekių, nėra, paneigtina aplinkybė, jog sutartis su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ buvo sudaryta dėl žymiai padidėjusio paslaugų poreikio. Tokiu būdu Kauno miesto savivaldybės administracija suteikė privilegijas savo kontroliuojamai bendrovei, dėl to galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje (Kauno miesto želdinių ir želdynų tvarkymo rinkoje) konkuruojantiems ūkio subjektams.

18.       Nurodė, kad norėdama pasiremti KĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, atsakovė Kauno miesto savivaldybė savo įsteigtai įmonei galėjo pavesti teikti miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugas atitinkamoje teritorijoje tik tokiu atveju, jeigu, įstatymų nustatyta tvarka atlikusi viešą miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugą teikiančių įmonių atranką, būtų nustačiusi, kad nėra kitų asmenų, galinčių teikti viešą paslaugą, arba tokią paslaugą teikiant kitiems asmenims nebūtų užtikrinamas šios viešosios paslaugos nuolatinis teikimas, gera kokybė, prieinamumas. Nagrinėjamu atveju atsakovė Kauno miesto savivaldybė neįrodė, kad ji, atlikusi viešą paslaugą teikiančių įmonių atranką, būtų nustačiusi, jog Kauno mieste nėra kitų asmenų, galinčių teikti viešą želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugą už konkurencingą kainą, todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė neįrodė, jog turėjo teisę, remdamasi VPĮ 10 straipsnio 5 dalimi, diskriminuoti Kauno miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros tvarkymo rinkoje veikiančius ūkio subjektus ar jų grupes.

19.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija tenkino apeliacinį skundą ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-318 bei pripažino negaliojantį ginčo vidaus sandorį, kaip pažeidžiančius KĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis).

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių kasacinius skundus, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

21.       Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad viena iš aktualių šiai bylai teisės aiškinimo taisyklių, kurią, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. prejudiciniame sprendime byloje Irgita, C-285/18, pateiktą Europos Sąjungos teisės aiškinimą, VPĮ ir kitų teisės normų turinį, suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019, yra tai, kad visi materialieji ir procedūriniai įstatymo leidėjo siekiami taikyti vidaus sandorių sudarymo reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jie nustatyti vykdant iš Europos Sąjungos teisės kylančias pareigas, ar naudojantis vidaus teisinio reguliavimo teise, turi būti aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai ir suprantamai įtvirtinti viename teisės akte – VPĮ (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties 76.2 punktas).

22.       Kasacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į savo suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčo vidaus sandorio atitiktį kitiems nei VPĮ nurodytiems reikalavimams ir dėl to pripažinęs ginčo vidaus sandorį prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

23.       Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs neteisingas išvadas dėl ginčo vidaus sandorio atitikties imperatyviosioms teisės normoms, iš esmės nenagrinėjo ieškovės argumentų dėl jos teisių, įgytų pagal 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartį, pažeidimo, o šio trūkumo dėl šios ginčo dalies faktologinio pobūdžio neįmanoma ištaisyti kasaciniame teisme, teisėjų kolegija nutarė grąžinti bylą pakartotinai nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pakartotinai bylą turėtų nagrinėti tik dėl ginčo vidaus sandorio teisėtumo ieškovės subjektinių teisių užtikrinimo aspektu (nuginčijimo sandorio pagrindas), nes dėl šio sandorio teisėtumo imperatyviųjų teisės normų atžvilgiu galutinai jau pasisakyta kasacinio teismo. 

24.       Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas šalių ginčą, turėtų nustatyti, pirma, 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties turinį ir jos šalių teises ir pareigas, be kita ko, ar ir dėl kokių paslaugų užsakymo kiekių (apimčių) susitarė kontrahentės; antra, jei pirkimo objektas buvo apibrėžtas pagal tam tikrą didžiausią kiekį (t. y. perkančioji organizacija iš tiekėjos įsipareigojo įsigyti ne daugiau kaip atitinkamo kiekio paslaugų), ar ginčo vidaus sandorio sudarymo metu iš ieškovės buvo užsakytas visas iš anksto suderėtas paslaugų kiekis; trečia, jei didžiausi leistini (jei teismas juos kaip tokius kvalifikuotų) paslaugų užsakymo iš ieškovės kiekiai nebuvo viršyti, ar tai padaryta dėl to, kad buvo sudarytas ginčo vidaus sandoris, t. y. ar šių sandorių objektai iš esmės sutampa, be to, dėl kokios tapačių paslaugų apimties sudarytas ir (ar) vykdytas ginčo vidaus sandoris; ketvirta, jei paslaugų užsakymų iš ieškovės apimtis, įtvirtinta 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartyje, buvo nežymiai mažesnė, nei sutarė šios sutarties kontrahentės, o galimai tapačių paslaugų pagal ginčo vidaus sandorį kiekis smarkiai viršijo užsakymų iš ieškovės apimčių trūkumą, ar tokia situacija iš esmės pažeidė ieškovės subjektines teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų pridėjimo prie bylos bei prašymo išreikalauti įrodymus

26.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi pridėjo prie civilinės bylos 2021 m. sausio 12 d. gautus atsakovės UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ rašytinius paaiškinimus; 2021 m. sausio 12 d. gautus atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinius paaiškinimus bei 2014 m. kovo 18 d. Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų sutarties Nr. SR-0406 vykdymo lentelę, kaip rašytinį įrodymą; nustatė ieškovei UAB „Irgita“ bei atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ terminą iki 2021 m. sausio 22 d. pateikti raštu nuomonę dėl priimtų į bylą rašytinių įrodymų ir paaiškinimų. Taip pat nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą iki 2021 m. sausio 22 d. pateikti poziciją ir įrodymus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 352-378/2020 nurodytų nagrinėtinų aplinkybių ir klausimų.

27.       Atsakovė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2021 m. sausio 25 d. pateikė nuomonę dėl kitų atsakovių pateiktų ir pridėtų į bylą rašytinių paaiškinimų bei duomenų.

28.       Ieškovė 2021 m. sausio 27 d. pateikė nuomonę dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartyje nurodytų klausimų bei prašė išreikalauti iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ paslaugų užsakymus ir atliktų paslaugų aktus pagal ginčo vidaus sandorį už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2017 m. kovo 18 d. Ieškovė 2021 m. sausio 27 d. prašymu teismui taip pat pateikė duomenis apie paslaugų užsakymus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. kovo mėn. pagal 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartį, kuriuos prašė pridėti prie bylos.

29.       Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. vasario 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės pateiktų duomenų apie paslaugų užsakymus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. kovo mėn. bei prašymo išreikalauti duomenis; prašė ieškovės prašymų netenkinti.

30.       Atsakovė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2021 m. vasario 10 d. pateikė nuomonę dėl ieškovės 2021 m. sausio 27 d. teiktų prašymų, kuriuos prašė atmesti.

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovių teikiamų rašytinių paaiškinimų bei ieškovės (apeliantės) teikiamų paaiškinimų ir įrodymų esmę, į tai, kad UAB „Irgita“ teikiamais duomenimis siekia pagrįsti savo poziciją dėl jos subjektinių teisių, įgytų pagal 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartį, pažeidimo, o atsakovės atitinkamai teikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo savo poziciją ir atsikirtimus dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, tenkina ieškovės prašymą ir prideda prie bylos jos teikiamus rašytinius paaiškinimus bei duomenis apie paslaugų užsakymus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. kovo mėn., kaip rašytinius įrodymus; taip pat tenkina atsakovių prašymus ir prideda prie bylos jų teikiamus rašytinius paaiškinimus (CPK 314 straipsnis).

32.       Ieškovė taip pat prašo išreikalauti iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ paslaugų užsakymus ir atliktų paslaugų aktus pagal ginčo vidaus sandorį už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 28 d., t. y. nuo ginčo vidaus sandorio sudarymo, iki 2017 m. kovo 18 d., t. y. ginčo vidaus sandorio galiojimo termino pabaigos.

33.       Šio prašymo kontekste svarbu pažymėti, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199

34.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašomi išreikalauti įrodymai apie paslaugų užsakymus ir atliktų paslaugų aktus pagal ginčo vidaus sandorį iš esmės negali nei patvirtinti, nei paneigti turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai aplinkybių – ar buvo pažeistos apeliantės subjektinės teisės, kildinamos iš 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties. Be to, ribotos apeliacijos modelį taikančiose valstybėse, kokia yra ir Lietuva, apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo, jos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, ar tinkamai atliko įrodymų vertinimą, jeigu šalis tokiais argumentais grindžia savo apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, lemiančio poreikį rinkti naujus įrodymus ir juos vertinti apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nenustatė. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas apeliantės prašymo dėl naujų įrodymų išreikalavimo iš atsakovių netenkina (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka ribų

35.       Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 5 d. protokolu Nr. 32-16-6 Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisija paskelbė Kauno miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo supaprastintą atvirą konkursą, kurio laimėtoja buvo pripažinta apeliantė UAB „Irgita“. 2014 m. kovo 18 d. atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir apeliantė sudarė Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0406. Sutarties galiojimo trukmė – 36 mėnesiai, t. y. iki 2017 m. kovo 18 d.

36.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir apeliantė 2016 m. gegužės 27 d. sudarė Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo papildomų paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0459. Sutartis galiojo iki 2017 m. kovo 18 d.

37.       Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. T-318, kuriuo nusprendė: 1) nustatyti UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų įkainius; 2) pritarti, kad su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ būtų sudaryta sutartis dėl miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo pagal priede nustatytus įkainius. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2016 m. birželio 28 d. sudarė miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį.

38.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovių sudaryto vidaus sandorio teisėtumo, kaip neatitinkančio imperatyviųjų teisės normų (niekinio sandorio pagrindas; CK 1.78 straipsnio 1 dalis) bei kaip pažeidžiančio ieškovės subjektines teises (nuginčijamo sandorio pagrindas; CK 1.78 straipsnio 2 dalis).

39.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 352-378/2020 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

40.       CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnių teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-  3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

41.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

42.       Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti kasacinio teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).

43.       Kasacinės instancijos teismas, grąžindamas iš naujo nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teismui pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pakartotinai bylą turėtų nagrinėti tik dėl ginčo vidaus sandorio teisėtumo ieškovės subjektinių teisių užtikrinimo aspektu (nuginčijimo sandorio pagrindas), nes dėl šio sandorio teisėtumo imperatyviųjų teisės normų atžvilgiu galutinai jau pasisakyta kasacinio teismo. Taigi į bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka ribas patenka ieškinio reikalavimas dėl ginčo vidaus sandorio nuginčijimo ieškovės subjektinių teisių aspektu.

44.       Kasacinės instancijos teismas nurodė, ką apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas šalių ginčą, turėtų nustatyti (nutarties 24 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ieškovės subjektinių teisių (ne) pažeidimo aspektu vertins, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus bei šalių argumentus ir atsikirtimus.

Dėl ginčo vidaus sandorio (ne) teisėtumo ieškovės subjektinių teisių užtikrinimo prasme

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu atskleisti 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties turinį, be kita ko, įvertinant dėl kokių paslaugų užsakymo kiekių (apimčių) susitarė kontrahentės (1 kasacinio teismo klausimas).

46.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, visų pirma, vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 26 punktas; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019).

47.       Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 35 punktas).

48.       Iš byloje esančios 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties matyti, kad šalys susitarė, jog šios sutarties objektas yra miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimas (toliau – paslaugos) pagal techninę specifikaciją, pateiktą šios sutarties priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis (1 punktas). 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad paslaugų įkainiai ir maksimalūs kiekiai (apimtis) yra pateikti sutarties priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Techninės specifikacijos II dalyje „Įkainiai ir maksimalios apimtys“ šalys susitarė dėl konkrečių paslaugų įsigijimo, jų planuojamų maksimalių kiekių per vienerius metus ir paslaugų vieneto įkainių. Kad sutarties priede nurodyti paslaugų kiekiai yra maksimalūs, o paslaugų gavėjas neįsipareigoja pirkti visų sutarties priede nurodytų paslaugų ar jų kiekio šalys įtvirtino 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties 5 punkte. Tuo atveju, kai paslaugų gavėjui reikalingos paslaugos viršija nurodytus maksimalius paslaugų kiekius, bus vykdomas atskiras pirkimas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka (6 punktas).

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties turinio matyti, jog kontrahentės susitarė dėl maksimalių paslaugų kiekių (apimčių), tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija neįsipareigojo pirkti visų sutartyje nurodytų paslaugų ar jų kiekio (5 punktas). Taigi šalys pirkimo objektą sutartyje apibrėžė pagal tam tikrą didžiausią kiekį, t. y. perkančioji organizacija iš tiekėjos įsipareigojo įsigyti ne daugiau kaip atitinkamą kiekį paslaugų.

50.       Antruoju klausimu Lietuvos Aukščiausias Teismas įpareigojo apeliacinį teismą išsiaiškinti, ar ginčo vidaus sandorio sudarymo metu iš ieškovės buvo užsakytas visas iš anksto suderėtas paslaugų kiekis. Ieškovės teigimu, dėl analogiškų paslaugų pirkimo 2016 m. sudarius ginčo vidaus sandorį, ji nebegaudavo paslaugų užsakymų, priklaususių pagal jos ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytą 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartį. Tuo tarpu atsakovės su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir pažymi, kad maksimalūs labiausiai naudojamų paslaugų kiekiai pagal 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartį buvo išnaudoti, Kauno miesto savivaldybės administracija nuolat teikė užsakymus ieškovei, o 2016 m., galiojant ginčo vidaus sandoriui, iš ieškovės buvo nupirkta netgi daugiau paslaugų nei prieš tai buvusiais metais.

51.       Nagrinėjamu atveju atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties vykdymo lentelę, kurioje, anot atsakovių, nurodyti išnaudoti paslaugų kiekiai 2016 m. ir 2017 m. Iš pateiktos lentelės ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. kai buvo sudaromas ginčo vidaus sandoris, matyti, kad labiausiai naudojamų paslaugų kiekiai maksimaliai buvo išnaudoti: medžių kirtimas (Techninės specifikacijos 1 punktas), medžių kirtimas aukštalipių būdu (2.2 punktas), krūmų kirtimas (3.1–3.2, 3.4 punktai), medžių genėjimas (4.2–4.3, 4.5 punktai), medžių genėjimas aukštalipių būdu (5.1–5.2 punktai), medžių, esančių miško žemėje, kai darbams reikalingas automobilinis bokštelis, kirtimas (6.1 punktas), nulūžusių medžių šakų surinkimas ir išvežimas miesto gatvėse, skveruose ir parkuose (7 punktas), kelmų rovimas mechanizuotai (8.1–8.2 punktai), kelmų rovimas rankiniu būdu ribotoje erdvėje miesto gatvėse (9 punktas), kelmų frezavimas (10 punktas), sanitariniai kirtimai miško žemėje (14.1 punktas), kraštovaizdžio formavimo kirtimai miško žemėje (17 punktas), pomiškio ugdymas (19.2 punktas), želdinių priežiūra (auklėjimas) miško žemėje (27 punktas), bendroji priežiūra ir apsauga (sanitarinės būklės stebėjimas, neteisėtų kirtimų ar kitos neteisėtos veiklos fiksavimas ir pranešimas atitinkamoms tarnyboms (statistinių ataskaitų pildymas)) 700 ha plote (34 punktas). Dar dalis paslaugų kiekių buvo išnaudota 90 procentų visų galimų užsakyti paslaugų: medžių kirtimas, kai medžio diametras iki 0,2 m (1.1 punktas), medžių kirtimas, kai medžio diametras nuo 0,2 m iki 0,5 m (sudėtingų sąlygų koeficientas 1,5) (1.2 punktas), medžių kirtimas, kai medžio diametras nuo 0,5 m iki 0,8 m (1.3 punktas), medžių kirtimas aukštalipių būdu, kai medžio diametras iki 0,5 m (sudėtingų sąlygų koeficientas 1,5) (2.1 punktas), krūmų kirtimas, kai krūmai vidutinio tankumo (3.3 punktas), miško sodinimas (želdinimas) – želdinių papildymas (23.2 punktas), miško sodmenų apdorojimas repelentais (24 punktas). Likusių Techninėje specifikacijoje nurodytų paslaugų kiekiai maksimaliai išnaudoti nebuvo, nes, pasak atsakovių, šios paslaugų pozicijos yra nepopuliarios (pvz., vietos bei medienos laužavietei paruošimas, medžių žaizdų gydymas, medžių drevių valymas, retinimo kirtimai miško žemėje, tako kirtimo miško žemėje, jaunuolynų šviesinimas, valymas miško žemėje, skruzdėlynų aptvėrimas miško žemėje, inkilų gamyba ir pakabinimas miško žemėje ir pan.).

52.       Apeliantė, grąžinus bylą pakartotiniam nagrinėjimui, taip pat pateikė savo skaičiavimus dėl paslaugų užsakymų kiekių pagal 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartį nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Iš ieškovės 2 lentelėje pateikiamų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. kovo mėn. užsakymų kiekis buvo viršytas dėl dešimties paslaugų pozicijų (Techninės specifikacijos 1.2, 3.2, 3.3, 3.4, 4.2, 4.2, 4.3, 5.1, 14.1, 14.2 punktai). 3 lentelėje pateikiami duomenys apie užsakytus paslaugų kiekius laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. kovo mėn.; maksimalus užsakymų kiekis buvo viršytas dvidešimt šešiose pozicijose. 4 lentelėje pateikiami duomenys apie užsakytus paslaugų kiekius laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. birželio mėn., t. y. iki ginčo vidaus sandorio sudarymo, apie 50 procentų paslaugų pozicijų užsakymų iš viso nebuvo, kitose pozicijose pateikti užsakymai minimalūs. Apeliantė 5 lentelėje pateikė apibendrintus duomenis apie užsakytus paslaugų kiekius už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2017 m. kovo mėn. ir nurodė, kad viso užsakytų paslaugų kiekis buvo viršytas 11 pozicijų.

53.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovių ir apeliantės teikiamus duomenis apie užsakytus paslaugų kiekius, daro išvadą, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos iš ieškovės užsakytų faktinio paslaugų skaičiaus (kiekio), tačiau šalys, apibendrindamos šiuos skaičius, naudoja skirtingas skaičiavimo metodikas: atsakovė skaičiuoja užsakytus paslaugų kiekius už kiekvienus kalendorinius metus, tuo tarpu apeliantė tokius skaičiavimus atlieka už sutartinius metus. Iš byloje esančios 2014 m. kovo 18 d. Techninės specifikacijos ir jos 2015 m. sausio 26 d. pakeitimo, kurios yra neatskiriamos 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties dalys, matyti, kad pačios šalys 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties galiojimo ir vykdymo laikotarpiu paslaugų įkainius ir maksimalius paslaugų kiekius skaičiuodavo už kiekvienus kalendorinius metus, o ne juos apibrėždavo sutartiniais metais, tai teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina atsakovių pasirinktos užsakytų paslaugų kiekio skaičiavimo metodikos teisingumą.

54.       Teisėjų kolegija, apibendrindama šalių pateiktus duomenis apie užsakytus paslaugų kiekius (nutarties 51–52 punktai), sprendžia, kad 2016 m. perkančioji organizacija pasiekė su ieškove sudarytoje sutartyje įtvirtintus populiariausių paslaugų maksimalių apimčių kiekius. Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad šalys, atsižvelgdamos į 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties 6 punktą, kuriame įtvirtina, jog kai paslaugų gavėjui reikalingos paslaugos viršys maksimalius paslaugų kiekius, bus vykdomas atskiras pirkimas VPĮ nustatyta tvarka, 2016 m. gegužės 27 d., t. y. dar prieš ginčo vidaus sandorį, sudarė Miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo papildomų paslaugų pirkimo sutartį, kuria susitarė dėl svarbiausių, dažniausiai pagal 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartį užsakytų ir visiškai išnaudotų paslaugų (keturiolikos pozicijų paslaugų – įvairaus diametro medžių kirtimo, krūmų kirtimo, medžių genėjimo, sanitarinių kirtimų miško žemėje ir kraštovaizdžio formavimo kirtimų miško žemėje) pirkimo. Iš pateiktų duomenų apie užsakytus paslaugų kiekius taip pat matyti, kad dalies paslaugų apimtys buvo labai nežymiai mažesnės nei susitarė kontrahentės (išnaudota paslaugų dalis siekia 90 procentų); likę paslaugų kiekiai tam tikrose pozicijose arba faktiškai išnaudoti nebuvo, arba jų užsakomi kiekiai buvo mažesni nei Techninėje specifikacijoje nurodyti maksimalūs kiekiai.

55.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog jei didžiausi leistini paslaugų užsakymo iš ieškovės kiekiai nebuvo viršyti, turėtų išsiaiškinti, ar tai padaryta dėl to, kad buvo sudarytas ginčo vidaus sandoris, t. y. ar šių sandorių objektai iš esmės sutampa, be to, dėl kokios tapačių paslaugų apimties sudarytas ir (ar) vykdytas ginčo vidaus sandoris (trečiasis klausimas); jei paslaugų užsakymų iš ieškovės apimtis, įtvirtinta 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartyje, buvo nežymiai mažesnė, nei sutarė šios sutarties kontrahentės, o galimai tapačių paslaugų pagal ginčo vidaus sandorį kiekis smarkiai viršijo užsakymų iš ieškovės apimčių trūkumą, ar tokia situacija iš esmės pažeidė ieškovės subjektines teises (ketvirtas klausimas).

56.       Iš byloje esančios atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2016 m. birželio 28 d. sudarytos Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutarties Nr. SR-0778 1 punkto ir Paslaugų įkainių matyti, kad šio ginčo vidaus sandorio ir 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties objektai bei paslaugų pobūdis iš esmės sutampa. Nors atsakovės laikosi priešingos pozicijos ir teigia, kad išimtinai tik UAB „Irgita“ atliko medžių kirtimą ir genėjimą, pasitelkdama aukštalipius, medžių, esančių miško žemėje, kai darbams reikalingas automobilinis bokštelis, kirtimą, tačiau trijų paslaugų išimtis aukščiau nurodytos išvados nepaneigia. Tačiau nepaisant ginčo vidaus sandorio ir 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties objektų bei paslaugų pobūdžio sutapties, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo vidaus sandorio sudarymas nelėmė dalies iš ieškovės užsakomų paslaugų didžiausių leistinų kiekių neviršijimo. Kaip jau minėta, dalies iš ieškovės pagal 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartį užsakomų paslaugų apimtys buvo tik nežymiai mažesnės nei sutarė kontrahentės (išnaudota dalis siekia 90 procentų); likę paslaugų kiekiai tam tikrose pozicijose arba faktiškai išnaudoti nebuvo, arba jų užsakomi kiekiai buvo mažesni nei Techninėje specifikacijoje nurodyti maksimalūs kiekiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktiškai neišnaudotas arba mažesniais kiekiais užsakytas paslaugas, sutinka su atsakovėmis, kad neišnaudotų paslaugų ir / ar mažiau išnaudoti paslaugų kiekiai buvo tose paslaugų pozicijose, kurios pagal savo pobūdį yra retesnės, ne tokios populiarios ar naudojamos mažomis apimtimis (pvz., vietos bei medienos laužavietei paruošimas, medžių žaizdų gydymas, medžių drevių valymas, retinimo kirtimai miško žemėje, tako kirtimo miško žemėje, jaunuolynų šviesinimas, valymas miško žemėje, skruzdėlynų aptvėrimas miško žemėje, inkilų gamyba ir pakabinimas miško žemėje ir pan.). Iš byloje esančių užsakymų lentelių matyti, kad 2016 m. ir 2017 m. neišnaudotos paslaugos ar išnaudotos mažesnėmis apimtimis taip pat nebuvo užsakomos ar buvo užsakomos ženkliai rečiau ir / ar mažesniais kiekais ir 2015 m., t. y. prieš ginčo vidaus sandorio sudarymą. Taigi viso 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutarties vykdymo metu, t. y. tiek ir prieš ginčo vidaus sandorio sudarymą, tiek ir po šio sandorio sudarymo, dalies iš ieškovės užsakomų paslaugų apimtis svyravo, kas teisėjų kolegijos vertinimu, sietina su paslaugų atlikimo poreikio (ne) kilimu, dažnumu, intensyvumu, o ne su ginčo sandorio sudarymu. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal 2014 m. viešojo pirkimo sutartį iš apeliantės 2015 m. buvo nupirkta paslaugų už 309 157,45 Eur, o 2016 m. – už 548 086,78 Eur, kas taip pat patvirtina, jog 2016 m. atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nuolat teikė užsakymus ieškovei ir, kad paslaugų iš ieškovės 2016 m. buvo nupirkta net 77 procentais daugiau nei 2015 m.

57.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo vidaus sandoris buvo sudarytas išnaudojus maksimalius pagrindinių paslaugių pozicijų kiekius, taip pat į tai, kad dalies paslaugų užsakymų iš ieškovės apimtis buvo nulemta objektyvių veiksnių, o ne ginčo vidaus sandorio sudarymo, į tai, kad ir po ginčo vidaus sandorio sudarymo Kauno miesto savivaldybės administracija ir toliau teikė apeliantei užsakymus pagal sutartį dėl neišnaudotų paslaugų kiekių, kurių 2016 – 2017 m. (ginčui aktualiu laikotarpiu) buvo nupirkta kur kas daugiau nei 2015 m., daro išvadą, jog ginčo vidaus sandorio sudarymas ir vykdymas neturėjo jokios neigiamos įtakos UAB „Irgita“ subjektinėms teisėms pagal 2014 m. viešojo paslaugų pirkimo sutartį.  

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

58.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieškovės UAB „Irgita“ apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus ieškovės UAB „Irgita“ apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose neatlyginamos, tuo tarpu atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

60.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovių pateiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovių prašomos iš ieškovės priteisti atstovavimo išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius.

61.       Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta pagal Rekomendacijas. Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

62.       Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

63.       Atsakovės nurodo, kad jų patirtos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos; nagrinėjama byla yra didelės apimties, tęsiasi dar nuo 2016 m., joje sprendžiami sudėtingi ir iš esmės nauji teisiniai klausimai.

64.       Teisėjų kolegija su nurodytais atsakovių argumentais sutinka tik iš dalies. Kolegijos vertinimu, ši byla vertintina kaip išties didelės apimties, kadangi byla nagrinėta pakankamai ilgą laiko tarpą, byloje gausu faktinių aplinkybių. Kita vertus, byloje nebuvo nagrinėjami visiškai nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, kurie įprastai nagrinėjami tokio pobūdžio bylose. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 647- 248/2015). Dėl šių aplinkybių, kolegijos požiūriu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsakovėms priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį sumažinti, remiantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytais rekomenduojamais priteisti maksimaliais dydžiais.

65.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija bendrai patyrė 4 718,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už bylos medžiagos analizę ir 2020 m. sausio 10 d. paaiškinimų dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties parengimą. Atsakovė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ už analogiškas teisines paslaugas patyrė 1 709,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus, išlaidos apmokėtos 2020 m. pirmąjį ketvirtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dalis atsakovių patirtų išlaidų bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme laikytinos nepagrįstomis. Pažymėtina, kad rašytinių paaiškinimų parengimas iš esmės apima civilinės bylos medžiagos analizę, t. y. sudėtinė paslaugos (rašytinių paaiškinimų parengimo) dalis, todėl UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ nepagrįstai atskirai prašo priteisti 370,26 Eur už bylos medžiagos analizę; atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašyme patirtų advokatų kontoros išlaidų atskirai nedetalizuoja. Atsakovių prašomi priteisti advokato išlaidų atlyginimai viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį – 0,4 už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų 8.16 punktas). 2019 m. pirmo trečio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 317,6 Eur, maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 527,04 Eur. Todėl atsakovių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažinamas, atsakovei UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ bei bendrai atsakovėms Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisiant iš ieškovės 527,04 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, patirtų bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

66.       Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme atsakovė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 61,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 3 049,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už kasacinio skundo parengimą; atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija bendrai – 150 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 6 654,59 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už 2020 m. vasario 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo analizę ir kasacinio skundo parengimą. Atsakovės pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus, išlaidos apmokėtos 2020 m. antrąjį ketvirtį. Atsakovių prašomi priteisti advokato išlaidų atlyginimai viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį – 2,2 už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje už kasacinį skundą (Rekomendacijų 8.13 punktas). 2019 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 358 Eur, maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 2 987,60 Eur. Todėl atsakovių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažinamas: atsakovei UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ priteisima iš ieškovės 61,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 2 987,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo; atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai bendrai priteisiama iš ieškovės 150 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2 987,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. 

67.       Kasacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-378/2020 nurodė, kad patyrė 2,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekė 5 Eur. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteisiamas. 

68.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija bendrai patyrė 4 618,57 Eur bylinėjimosi išlaidas už 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. vasario 1 d. rašytinių paaiškinimų rengimą; atsakovė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ patyrė 1 089 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties rengimą, 468,27 Eur už nuomonės dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 11 d. rašytinių paaiškinimų ir įrodymų rengimą, 1 622,61 Eur už ieškovės pateiktos nuomonės, prašymų ir pateiktų skaičiavimų analizę, nuomonės teismui dėl prašymų rengimą bei 108,90 Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą – viso 3 288,78 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovių prašomi priteisti advokato išlaidų atlyginimai už rašytinių paaiškinimų rengimą viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį – 0,4 už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų 8.16 punktas). 2020 m. trečiojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 454,8 Eur, maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 581,92 Eur. Todėl atsakovių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažinamas, atsakovei UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ iš ieškovės priteisiant 581,92 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties rengimą, 468,27 Eur už nuomonės dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 11 d. rašytinių paaiškinimų ir įrodymų rengimą, 581,92 Eur už ieškovės pateiktos nuomonės, prašymų ir pateiktų skaičiavimų analizę, nuomonės teismui dėl prašymų rengimą bei 108,90 Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą; atsakovėms Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bendrai priteisiant iš ieškovės 1 163,84 Eur už dviejų rašytinų paaiškinimų parengimą. 

69.       Apibendrindama nurodytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ iš UAB „Irgita“ priteisiama viso 5 317,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose; atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai bendrai priteisiama 4 828,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

            Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

            Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gatvių apšvietimas“ (juridinio asmens kodas 132684155) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ (juridinio asmens kodas 135277442) 5 317,15 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus septyniolika eurų 15 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

               Priteisti atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) ir Kauno miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111106319) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ (juridinio asmens kodas 135277442) 4 828,48 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 48 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

Teisėjos                                                       Vilija Mikuckienė

                                                               Asta Radzevičienė

                                                               Jūratė Varanauskaitė