Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1115-317/2014;

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04349-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7.;79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

D. S. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2014 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-12186634-14 pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1331 str. 1 d.  ir nubaustas 600 Lt bauda.

Prašydamas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014 m. gegužės 14d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti,  D. S. su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Šio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi D. S. skundas netenkintas, skundžiamas nutarimas paliktas galioti.

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, D. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde vadovaujamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, konkrečiai administracine byla Nr. N63-523/2010, kurioje atskleidžiamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. įtvirtintos pareigos turinys. Išdėstęs Kelių eismo taisyklių 32 p. turinį, apeliantas nurodo ir faktines bylos aplinkybes. 2013-12-18 Kauno Apskrities VPK Kelių policijos valdyba raštu UAB „G.“ nurodė, kad yra atliekamas tyrimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurį padarė UAB „G.“ priklausančio automobilio vairuotojas. Apeliantas, kaip bendrovės vadovas, 2014-03-17 Kelių policijos valdybai pranešė, jog jų nurodyta transporto priemone naudojasi 4 UAB „G.“ valdybos nariai ir nurodė jų vardus, pavardes, asmens kodus bei gyvenamąsias vietas. Jis tiksliai negalėjo nurodyti vieno asmens, nes nežinojo kas tuo metu vairavo automobilį, policijos paprašė pateikti vaizdinę medžiagą, kuri padėtų identifikuoti automobilį vairavusį asmenį.

Policijos pareigūnai šios medžiagos nepateikė, bendrovės valdybos nariai dėl galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo neapklausti. Tačiau 2014-03-26 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir 2014-05-14 priimtame nutarime nurodyta, kad D. S. policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2013-11-22, 16.49 val. vairavo UAB „G. priklausantį automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, pažeidė tiek bendrosios, tiek specialiosios dalies Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, Saugaus eismo automobilių keliais bei Kelių eismo taisyklių nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos, kurios iš esmės nėra, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei principus, o tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą netenkinti apelianto skundo. Analizuojamu atveju yra kilęs ginčas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 1331 str.

Apeliantas atkreipia dėmesį į ATPK 9 str. turinį bei nurodo, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.

Apeliantas pažymi, kad ATPK 1331 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, o visas teisės normos turinys atskleidžiamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad apeliantas pažeidė KET 32.1 punkto ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nuostatas, įtvirtinančias transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybę. Transporto priemonių valdytojo sąvoka atskleidžiama šio įstatymo 2 str. 74 p. Iš šių nuostatų apeliantas daro išvadą, kad transporto priemonės valdytojas, būdamas atsakingas ir rūpestingas, privalo žinoti duomenis apie konkretų asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone, bei juos pateikti policijos pareigūnui.

Apeliantas tvirtina, kad byloje esantis rašytinis paaiškinimas rodo, jog jis, pareikalavus policijos pareigūnams, nurodė keturis asmenis (jų vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamąsias vietas), kurie yra UAB „G.“ valdybos nariai ir naudojasi aukščiau minėtu automobiliu darbo reikalais vykstant į komandiruote ir kitus renginius. Vėliau šį paaiškinimą patikslino, nurodydamas du asmenis, kurie minėtu automobiliu važiavo nurodytu laiku, nurodytu keliu, tačiau įvardinti vieno negalėjo, nes tuo metu automobilyje nebuvo ir kuris nurodytu laiku sėdėjo už automobilio vairo nematė, tai nesimatė ir iš policijoje pateiktos fotonuotraukos. Vienas iš jo raštuose nurodytų asmenų – V. A. – buvo nubaustas už padarytą administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio buvo prašoma pateikti duomenis. Todėl apeliantas yra įsitikinęs, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintą pareigą įvykdė tinkamai.

Apeliantas nurodo Konstitucinio Teismo 2013-04-12 nutarimą, kuriame pabrėžta transporto priemonių savininkų (valdytojų) pareigos. Jis, kaip bendrovės vadovas būdamas rūpestingas ir atsakingas, šią pareigą įvykdė ir su policijos pareigūnais bendradarbiavo. Jo teigimu, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar kitiems asmenims. Nebuvo paneigta aplinkybė, kad jis-UAB „G.“ direktorius, leisdamas bendrovei priklausančiu automobiliu naudotis ne vienam, o keliems asmenims, kurie yra bendrovės valdybos nariai, galėjo tiksliai nežinoti, kuris iš nurodytų asmenų konkrečiu laiku vairavo automobilį, nes važiavo dviese, o jo automobilyje nebuvo. Jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis nevengė pareigos pateikti duomenis apie asmenį, galimai valdžiusį bendrovei priklausantį automobilį ir pateikė. Pateikti duomenų apie vieną konkretų asmenį negalėjo, nes ir asmenys tuo metu važiavę automobiliu, tiksliai negalėjo prisiminti, kuris valdė automobilį pažeidimo padarymo metu. Apeliantas pažymi, jog už pažeidimo padarymą nubaustas V. A., kuris iki nubaudė apeliantą, nebuvo apklaustas.

Skunde teigiama, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmę. O surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes, privalo protokolą surašę pareigūnai. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo   administracinėn   atsakomybėn   asmens   kaltę   turi   įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d.). Kadangi apeliantas nėra padaręs pažeidimo, numatyto ATPK 1331 str. 1 d., jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

D. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino ATPK, Saugaus eismo automobilio keliais įstatymo bei Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nuostatas, neįvertino, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis nevengė bendradarbiauti su policija ir pateikė visą jam žinomą informaciją, todėl nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal ATPK 1331 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas teisus, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad D. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1331 str. 1 d., sudėtis.

ATPK 1331 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą ir užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo trijų šimtų litų iki aštuonių šimtų litų ir įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui _ nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ), nustatytos taisyklės pažeidimas.

SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas- privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nuostatoms antrina ir KET 32.1 punktas, kuris numato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.

Būtent SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje ir KET 32.1 punkte nustatytų pareigų nevykdymas ir inkriminuotas D. S..

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N63-523/2010 Administracinė jurisprudencija. 2010, 19).

Apeliantas neginčija, kad Kelių policijos valdyba jo, kaip UAB „G.“ vadovo, pareikalavo pateikti informaciją apie tai, kas 2013-11-22, 16:49 val., naudojosi UAB „G.“ priklausančiu automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas – kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 62,12 km viršytas leistinas važiavimo greitį. Taigi, informacija buvo pareikalauta siekiant išsiaiškinti padarytą administracinį teisės pažeidimą.

D. S. iš esmės neginčija ir jam pagal SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje kilusios pareigos, tačiau tvirtina, kad jis suteikė Kelių policijos valdybai visą jam žinomą informaciją apie automobilio Audi Q7 naudotojus 2014-01-02 (ne 2014-03-17, kaip nurodyta skunde) pranešime Nr. 140102-02. Tačiau kaip matyti iš šio pranešimo, D. S. pateikė visą sąrašą asmenų (5 asmenis), kurie turėjo galimybę naudotis automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vėliau, jau po 2014-03-26 protokolo už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje, su administraciniu nurodymu, surašymo, 2014-04-29 D. S. pateikė dar vieną pranešimą Nr. 140429-01, kuriame nurodė du asmenis, kurie 2013-11-22 16.49 val. naudojosi automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau toks pareigūnų reikalavimo išpildymas nereiškia, jog D. S. tinkamai įvykdė įstatymo numatytą pareigą, nes nei viename pranešime reikiama informacija, kaip numatyta teisės aktuose, nebuvo pateikta. Šios pareigos tinkamo įvykdymo nepagrindžia ir tas faktas, kad už  2013-11-22, 16:49 val. padarytą KET pažeidimą buvo nubaustas vienas iš pranešime Nr. 140429-01 nurodytų asmenų – V. A., tačiau šis asmuo buvo nubaustas tik dėl to, kad pats prisipažino nurodytu laiku vairavęs automobilį, bet ne dėl D. S. pateiktos informacijos.

SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus, juridinio asmens vadovas, turi nurodyti konkrečius duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Taigi, siekdamas tinkamai įvykdyti SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje ir KET 32.1 punkte nurodytą pareigą, D. S., kaip UAB „G.“ vadovas, turėjo nurodyti ne visus asmenis, kurie turėjo teisę naudotis automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o konkretų vieną asmenį, kuris nurodytu laiku – 2013-11-22, 16:49 val. vairavo šį automobilį ir galėjo padaryti KET pažeidimą. Tokių konkrečių duomenų D. S. nepateikė. Taip SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos įvykdymo turinys aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-38-2013.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės aktuose (SEAKĮ 20 str. 2 d. ir KET 32.1 p.) yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą. Asmuo, kaip bendrovės vadovas, pagal bendrovės veiklos pobūdį dažnai perduodamas automobilį naudotis kitiems asmenims, turi pareigą savo vadovaujamos bendrovės veiklą vykdyti taip, kad padarytą teisės pažeidimą tiriantiems pareigūnams turėtų galimybę operatyviai pateikti reikiamą informaciją apie bendrovės automobiliu besinaudojančius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-2105/2010). Vienintelė išimtis, kai transporto priemonės savininkui (valdytojui) negali kilti teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno teisėto reikalavimo, duodamo teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas konkrečiai nurodytu metu naudojosi transporto priemone, yra numatyta SEAKĮ 20 str. 2 d., t. y. kai teisėtas transporto priemonės savininkas (valdytojas) prarado transporto priemonę prieš savo valią. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad D. S., veikdamas kaip rūpestingas ir pareigingas turto (automobilio) valdytojas, negalėjo gauti reikiamų duomenų apie konkretų transporto priemonę vairavusį asmenį dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Todėl apelianto argumentas, kad jis galėjo ir nežinoti, kas naudojosi automobiliu minimu laiku, nes jame nevažiavo, Institucijos pateiktose nuotraukose vairuotojo negalima įžiūrėti, o galimybę juo naudotis turėjo keli asmenys – visi bendrovės valdybos nariai – nėra pakankama priežastis paneigti apelianto atsakomybę pagal ATPK 1331 str. 1 d. Apeliantas, kaip bendrovės vadovas ir jos turto valdytojas, valdantis tokį pavojingą objektą kaip automobilis, privalo imtis priemonių užkirsti kelią galimam pažeidimui. Vien tai, kad numatant įpareigojančią teisės normą nebuvo nustatytos konkrečios pareigos kaip pasiekti reikalaujamo rezultato, o leista įgyvendinimo priemones pasirinkti patiems transporto priemonės savininkams (valdytojams) nereiškia, kad įpareigojanti teisės norma neturi būti vykdoma ar gali būti vykdoma  interpretuojant savaip.

Apeliantas tvirtina, kad byloje nėra nustatyta ir būtinojo subjektyviąją pažeidimo pusę sudarančio elemento – kaltės: jo veiksmai nebuvo tyčiniai, jis tyčia nevengė atlikti įstatymo nustatytos pareigos. Tačiau pažymėtina, jog ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina apelianto kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kuri pasireiškė neatsargumu (ATPK 11 str.), nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu. D. S. privalėjo nurodyti Institucijai asmens, kuris naudojosi automobiliu, duomenis, tačiau to nepadarė dėl aplaidaus savo funkcijų vykdymo bendrovėje. Tokia yra ir Lietuvos teismų praktika aiškinant kaltės turinį dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-3115-10; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-533-200/2013; Kauno apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-815-579/2014 ir kt.).

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog D. S., būdamas UAB „G.“ vadovu ir transporto priemonės valdytoju, Institucijos reikalaujamos informacijos (asmens vardo, pavardės, gyvenamosios vietos), kas 2013-11-22, 16:49 val., naudojosi UAB „G.“ priklausančiu automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas nepateikė, taigi, neatliko pareigų, nustatytų SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 32.1 punkte, todėl yra teisingai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), ir palikdamas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-12186634-14 nepakeistą, o D. S. skundo netenkindamas, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti D. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                                     Algirdas Jaliniauskas