Administracinė byla Nr. eP-3-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02966-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4571-968/2019 pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir Architektų rūmai, Rūmai) 2018 m. rugpjūčio 7 d. aktą Nr. S18/08/359 (toliau – ir Aktas) ir jame priimtą sprendimą panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 2) panaikinti Architektų profesinio atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 priimtą išvadą ir sprendimą panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 3) įpareigoti Architektų rūmus sprendimą apie Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144, Lietuvos architektų rūmų 2018 rugpjūčio 7 d. Akte priimtų sprendimų panaikinimą viešai paskelbti jos administruojamame interneto puslapyje Atestuotų architektų sąraše; 4) priteisti iš Lietuvos architektų rūmų 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 6) tuo atveju, jei nebūtų tenkinami 1, 2, 3 reikalavimai, iš Architektų rūmų priteisti 230 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      Atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 buvo priimta išvada ir sprendimas panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą dėl to, kad pareiškėjas nesumokėjo Lietuvos architektų rūmų nario mokesčio. Apie sprendimą panaikinti kvalifikacijos atestatą pareiškėjas buvo informuotas Aktu.

2.2.                      Priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. D1-75/ĮV-142 patvirtinti Architektų teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), nes Architektų teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos kompetencijai nepriskirta teisė priimti išvadas ar kitaip spręsti dėl Architektų teritorijų planavimo vadovų atestatų panaikinimo kitu pagrindu, nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju. Architektų profesinio atestavimo komisijos posėdis vyko nesilaikant Nuostatuose nustatytų procedūrų ir Architektų profesinio atestavimo komisija neturėjo įgaliojimo priimti išvadą ir sprendimą dėl architekto teritorijų planavimo vadovo atestato panaikinimo, nes tokia galimybė suteikta tik Architektų teritorijų planavimo vadovų atestacijos komisijai. Pagal Aplinkos ministro ir Kultūros ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. D1-72/ĮV-141 patvirtinto Teritorijų planavimo vadovų atestavimo tvarkos aprašo (toliau – ir TPV Atestavimo tvarkos aprašas) 109.3 papunktį, Architektų rūmai gali panaikinti architektų teritorijų planavimo vadovų atestato galiojimą tik Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju.

2.3.                      Skundžiami sprendimai taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) trečiojo skirsnio, Architektų rūmų tarybos 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. T18/03-2 patvirtinto Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo (toliau – ir Vidaus tvarkos aprašas) reikalavimus, nes pareiškėjas nebuvo kviečiamas į posėdžius.

2.4.                      Pareiškėjui turėtas atestatas (nuo 2015 m. gruodžio 22 d. pratęsta projektavimo ir ekspertizės dalis architektūrinei veiklai ir teritorijų planavimo dalis architektūrinei veiklai) kartu su diplomu suteikė teisę neterminuotai, laikantis tęstinio kvalifikacijos tobulinimo taisyklių, užsiimti profesine architekto veikla visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas pradėjo darbą valstybės tarnyboje, t. y. nustojo verstis profesine architekto veikla. Nei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei architektų atestavimo tvarkoje nėra nurodyta, kad atestato galiojimas galėtų būti panaikintas dėl narystės Architektų rūmuose neturėjimo ar netekimo. Pareiškėjas niekada nebuvo pareiškęs valios stoti į Architektų rūmus. Atsakovas nepagrįstai jo narystę kildina iš Architektų rūmų įstatymo (nuo 2017 metų įsigaliojusios redakcijos), kad Rūmų nariai yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai <...>, Rūmų nariai gali būti ir architektai, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla pripažinta Lietuvos Respublikoje. Atsakovas taikė šį įstatymą atgal, nes pareiškėjas ginčijamų sprendimų priėmimo momentu nesivertė architekto veikla, be to, atsakovas reikalavo Rūmų nario mokestį mokėti už 2016 metus.

2.5.                      Priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvo apsisprendimo narystė. Atsakovas nesilaikė 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – ir Kvalifikacijų direktyva), nes reikalavimai kvalifikacijos pripažinimą sieti su privaloma naryste asociacijoje yra diskriminaciniai ir neproporcingi. Atsakovas, skelbdamas pareiškėjo (kaip neatestuoto architekto) duomenis, pažeidė duomenų apsaugą reguliuojančius teisės aktus. Pareiškėjas nėra pareiškęs laisvos valios būti Architektų rūmų nariu. Pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 20 d. nesiverčia profesine atestuoto Architektų teritorijų planavimo vadovo veikla dėl kitų savo darbinių funkcijų. Be to, pareiškėjo narystės trukmė, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., sudaro 1 metus ir 7 mėnesius, todėl, vadovaujantis Architektų rūmų statuto (toliau – ir Statutas) 15 punkto pagrindu, atsakovas nepagrįstai reikalavo sumokėti nario mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d., dėl ko pareiškėjui buvo padaryta 230 Eur žala. Pareiškėjui taip pat buvo padaryta moralinė žala, nes apie kvalifikaciją patvirtinančio atestato galiojimo panaikinimą buvo paskelbta oficialiame Architektų rūmų interneto puslapyje, o tai sukėlė dideles emocijas, išgyvenimus, pareiškėjas akivaizdžiai pažemintas ir prilygintas architektams neišmanėliams.

3.       Atsakovas Lietuvos Architektų rūmai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1.                      Narystės Lietuvos architektų rūmuose sąlygos ir tvarka nustatyti Lietuvos architektų rūmų statute. Statuto 16.2 punkte numatyta, kad Lietuvos architektų rūmų narys privalo Lietuvos architektų rūmų tarybos nustatyta tvarka mokėti narių susirinkime nustatyto dydžio nario mokestį. Nario mokesčio nesumokėjimas už du metus ir daugiau laikomas esminiu Statute numatytu nario pareigų pažeidimu. Remiantis šiomis teisės nuostatomis, buvo teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančio atestato galiojimą (Statuto 20.3.1 punktas). Pareiškėjas Architektų rūmų nariu tapo 2017 m. sausio 1 d. Architektų rūmų įstatymo pagrindu, todėl pareiškėjas turėjo pareigą nario mokestį už 2017 metus sumokėti iki 2017 m. liepos 1 d., o mokestį už 2018 metus sumokėti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas Lietuvos architektų rūmų nariu tapo būtent įstatymo pagrindu, todėl papildomos valios išreiškimo nereikėjo.

4.2.                      Dėl argumentų, kad nei Statybos įstatyme, nei Teritorijų planavimo įstatyme nenumatyta pagrindų, jog atestatas galėtų būti panaikinamas dėl nario pareigų nevykdymo, nurodė, kad šiuo atveju Architektų rūmų įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo nuostatos turėtų būti vertinamos sistemiškai. Architekto atestato turėjimas ir narystė Rūmuose yra neatsiejami dalykai, t. y. negalima tapti Rūmų nariu, jei asmuo nėra atestuotas architektas ir atvirkščiai, o narystės sąlygos ir tvarka numatyta Statute, priimtame visuotiniame Lietuvos architektų rūmų narių susirinkime, kuriame taip pat dalyvavo ir pareiškėjas ir kuriame yra numatyti architekto kvalifikacijos atestato panaikinimo pagrindai. Priimant skundžiamus sprendimus, jų priėmimo procedūros nebuvo pažeistos. Pareiškėjui apie įstatyme nustatytą pareigą mokėti nario mokestį buvo žinoma, taip pat buvo informuotas apie iš to kylančias pasekmes, tačiau pareiškėjas jokių paaiškinimų neteikė. Prašomos priteisti žalos pareiškėjas neįrodė.

4.3.                      Atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje buvo nagrinėjami taip pat ir architektų, kurie turėjo ir siekė įgyti ne tik teritorijų planavimo vadovų, bet ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciją, susiję klausimai, todėl posėdyje dalyvavo ir Architektų profesinio atestavimo komisijos nariai, ir Architektų teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos nariai. Teisės aktai nedraudžia rengti posėdžių, kuriuose dalyvauja abiejų komisijų nariai. Atsakovo nuomone, jungtinio posėdžio organizavimas teisės aktų nuostatoms neprieštaravo.

4.4.                      Dėl Kvalifikacijų direktyvos taikymo nurodė, kad šios direktyvos nuostatos aktualios tik tiek, kiek nustatomi minimalūs profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Pareiškėjo argumentai dėl duomenų apsaugos nepagrįsti, nes duomenų apie atestatų išdavimą, keitimą ir panaikinimą pateikimą reglamentuoja teisės aktai.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nėra susijęs su pareiškėjo profesinės kvalifikacijos įgijimu ar pripažinimu pagal Kvalifikacijų direktyvą, todėl jos nuostatos neaktualios. Architekto narystės Architektų rūmuose sąlygas ir tvarką numato Statutas. Architektų rūmų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punkte yra numatyta, kad Rūmų taryba numato nario mokesčio mokėjimo tvarką bei priima sprendimus dėl asmens išbraukimo iš rūmų narių. Taigi įstatymas suteikia teisę Rūmų tarybai priimti sprendimą dėl asmenų išbraukimo iš rūmų narių sąrašo, Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis taip pat nustato, kad narystės Rūmuose sąlygos ir tvarka (įstojimas, narystės sustabdymas, išstojimas, pašalinimas) numatomi Statute. Atvejai, kada atestavimą atliekanti institucija (rūmai) panaikina kvalifikacijos atestatų galiojimą, nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje. Statute, be minėtų pagrindų, taip pat nustatyta, kad architekto atestato galiojimas panaikinamas dėl nario mokesčio nesumokėjimo. Pareiškėjo nurodyti procesinio pobūdžio pažeidimai bei argumentai dėl žalos atlyginimo nepagrįsti.

 

II.

 

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą tenkino iš dalies – panaikino atsakovo Lietuvos architektų rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. aktu Nr. S18/08/359 priimto sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; panaikino Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 priimtos išvados ir sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; įpareigojo Lietuvos architektų rūmus apie Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 ir Lietuvos architektų rūmų 2018 rugpjūčio 7 d. akte Nr. S18/08/359 priimtų sprendimų panaikinimą viešai paskelbti Lietuvos architektų rūmų administruojamame interneto puslapyje Atestuotų architektų sąraše; priteisė iš atsakovo Lietuvos architektų rūmų pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos ir 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos architektų rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. Akto ir jame priimto sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą bei Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 priimtų išvados ir sprendimo – panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Teismas nustatė, kad skundžiamu Aktu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog 2018 m. birželio 18 d. vykusiame posėdyje Lietuvos architektų taryba nusprendė panaikinti atestuotų architektų (tame tarpe ir pareiškėjo), skolingų narystės mokestį už du metus ir daugiau, narystę Architektų rūmuose. Lietuvos architektų tarybos sprendimas, fiksuotas protokole Nr. T18-06, buvo perduotas Architektų profesinio atestavimo komisijai, kuri 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 nusprendė panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Aktu pareiškėjas buvo informuotas, kad jo narystė Architektų rūmuose pasibaigė nuo Architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimo teisinis pagrindas – Statuto 16.2 ir 20 punktai, Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis.

10.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, teismas nurodė, kad pagal Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Rūmų nariai yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai. Rūmų nariais gali būti ir architektai, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla pripažinta Lietuvos Respublikoje. Teismas darė išvadą, kad architektų narystės privalomumas Architektų rūmų nariams yra įtvirtintas įstatymu (nuostatos teisėtumas nepripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams), todėl šiuo aspektu pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai (abejonės) dėl prievartinės narystės vertino kaip nepagrįstus. Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies kontekste sistemiškai įvertinęs architekto kvalifikacijos įgijimą ir narystę architektų rūmuose, teismas pažymėjo, kad asmeniui dėl tam tikrų priežasčių netekus atestato, asmuo atitinkamai praranda ir teisę būti Architektų rūmų nariu.

11.       Teismas iš nustatytų faktinių aplinkybių sprendė, kad pareiškėjas prarado (buvo panaikintas) kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai narystę Architektų rūmuose, nes pareiškėjas nesumokėjo Architektų rūmų nario mokesčio.

12.       Spręsdamas, ar atsakovas turėjo teisinį pagrindą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotą Aplinkos ministerijos) panaikinti Statuto 20.3.1. punkto pagrindu (atestatas panaikinamas nesumokėjus nario mokesčio už du ir daugiau metus), teismas pažymėjo, kad Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta pareiga rūmų nariams mokėti nario mokestį. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Rūmų narių susirinkimas turi teisę nustatyti Rūmų nario mokesčio dydį. Narystės architektų rūmuose sąlygos ir tvarka (įstojimas, narystės sustabdymas, išstojimas, pašalinimas ir kita) numatomi Statute (Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Architektų rūmų taryba priima sprendimus dėl asmens įrašymo į Rūmų narių sąrašą ir išbraukimo iš jo, tvarko Rūmų narių sąrašą, iš tarybos narių renka Rūmų tarybos pirmininką (Architektų rūmų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Statuto 20 punkte nustatyta, kad narystė Architektų rūmuose pasibaigia ir architekto kvalifikacijos atestatas panaikinamas dėl esminio Statute nurodyto pažeidimo padarymo, kurių vienas – nario mokesčio nesumokėjimas už dvejus ir daugiau metus.

13.       Teismas pažymėjo, kad TPV Atestavimo tvarkos aprašas nustato fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (miškų tvarkymo schemų, inžinerinės infrastruktūros vystymo planų, žemės gelmių naudojimo planų, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų) rengimui, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. Šio aprašo 109.3 punkte nustatyta, kad Architektų rūmai atestato galiojimą gali panaikinti Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju. Kitos atestatų panaikinimo priežastys galėtų būti aplinkybės, nustatytos Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 dalyse. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad kvalifikacijos atestatų panaikinimas galimas tik nustačius įstatyme numatytas priežastis. Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nėra įtvirtinta, kad kvalifikacijos atestatas gali būti panaikintas, kai narys nesumoka nario mokesčio.

14.       Dėl atsakovo argumentų, kad Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog narystės architektų rūmuose sąlygos ir tvarka (įstojimas, narystės sustabdymas, išstojimas, pašalinimas ir kita) numatomi Statute, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą pareiškėjui išduotą kvalifikacijos atestatą panaikinti vadovautis Statuto nuostatomis, teismas akcentavo, jog Statutas teisės aktų hierarchijoje yra įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, o pagal Konstitucinio Teismo formuojamą konstitucinę doktriną esminės ūkinės veiklos sąlygos, ūkinės veiklos laisvės ribojimas turi būti įtvirtintas ne žemesnės galios nei įstatymas teisės akte. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo kvalifikacijos atestato panaikinimas yra esminis asmens ūkinės laisvės ir veiklos ribojimas, kadangi yra įsikišama į minėtos pareiškėjo pagrindinės teisės esminį turinį, kurio esmės apribojimas panaikina pačios teisės ar laisvės prasmę (konstitucinė pagrindinių teisių ribojimo doktrina).

15.       Kadangi TPV Atestavimo tvarkos apraše aiškiai ir nedviprasmiškai baigtiniu sąrašu įtvirtinta, kokiais atvejais galėtų būti panaikintas asmeniui išduotas kvalifikacijos pažymėjimas, t. y. išskirtinai tik Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais, todėl teismas sprendė, kad šio pažymėjimo panaikinimas kitu, nei nurodyta pagrindu (Teritorijų planavimo įstatymo 40 str. 8 d.) yra neteisėtas, o pareiškėjui išduoto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimą pripažino nepagrįstu.

16.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje kiti išdėstyti argumentai nelaikytini esminiais, todėl detaliau dėl kiekvieno iš jų nepasisakė.

17.       Kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimą pripažinęs nepagrįstu, teismas panaikino Lietuvos architektų rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. Akto dalį dėl jame priimto sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą bei Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 priimtą išvadą ir sprendimą panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Teismas įpareigojo Lietuvos architektų rūmus Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 ir Lietuvos architektų rūmų 2018 rugpjūčio 7 d. akte Nr. S18/08/359 priimto sprendimo (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimą viešai paskelbti jos administruojamame interneto puslapyje Atestuotų architektų sąraše.

18.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad spręsdamas, jog pareiškėjui išduoto kvalifikacijos atestato panaikinimas nemokėjus narystės Rūmuose mokesčio laikytinas neproporcinga teisių ribojimo priemone, nekonstatuoja, jog nario mokesčio nemokėjimas neturi sukelti asmeniui jokių teisinių pasekmių.

19.       Vertindamas pareiškėjo reikalavimo atlyginti 1 500 Eur neturtinę žalą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, asmuo realiai patyrė neigiamas pasekmes, dvasinę sklaidą, šie reiškiniai nebuvo momentiniai ar vienkartiniai.

20.       Atsižvelgęs į tai, kad kvalifikacijos atestato panaikinimas pripažintas kaip esminis pareiškėjo teisių ir ūkinės veiklos ribojimas (neturint kvalifikaciją patvirtinančio atestato pareiškėjui buvo visiškai apribota teisė vykdyti atestate Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą veiklą), taip pat įvertinęs tai, kad tokios reikšmės dokumentas (suteikiantis asmeniui vykdyti atitinkamą veiklą) buvo panaikintas neteisėtai, teismas pripažino, kad pareiškėjas objektyviai dėl to galėjo patirti dvasines ir fizines kančias, jų turinio plačiau nedetalizuojant. Atsižvelgęs į atsakovo veiksmų pobūdį (neteisėti, nerūpestingi), taip pat į tai, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nario mokesčio nebuvo sumokėjęs (kilusių nepatogumų priežastis), teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos architektų rūmų priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21.       Iš dalies tenkinęs pareiškėjo reikalavimą dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas nenagrinėjo skundo alternatyvaus reikalavimo priteisti iš atsakovo 230 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą. Teismas konstatavo, kad šioje byloje iš esmės buvo tenkinti visi pareiškėjo reikalavimai, todėl tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė sumokėjęs žyminį mokestį.

 

III.

 

22.       Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

23.1.                      Skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą tris kartus sumažinant priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nepagrįsta, priimta netinkamai pritaikant ir aiškinant materialiosios teisės normą (Architektų rūmų įstatymo 4 str. 1 d.) ir pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalyje ir 147 straipsnyje nustatytais pagrindais.

23.2.                      Teismo išvada, kad architektų narystės privalomumas Architektų rūmų nariams yra įtvirtintas įstatymu (nuostatos teisėtumas nepripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams), todėl šiuo aspektu pareiškėjo skunduose išdėstyti argumentai (abejonės) dėl „prievartinės“ narystės vertintini kaip nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai, Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai ir Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime suformuluotai konstitucinei valstybės reguliuojama profesine veikla besiverčiančių asmenų prievartinės narystės profesinės savivaldos asociacijose doktrinai.

23.3.                      Teismas skundžiamame sprendime nepateikė motyvų, kodėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata „<...> Rūmų nariai yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai <...>“ konkrečiu bylos atveju, kai priverčiamoji narystė taikyta/taikoma objektyviai nesiverčiančiam atestuoto architekto teritorijų planavimo vadovo veikla pareiškėjui, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostatai niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai ir Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai – įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą. Šiuo atveju įstatymų leidėjas neturi įgaliojimų įstatymu nustatyti prievartinę narystę nesiverčiantiems valstybės kontroliuojama profesija asmenims.

23.4.                      Teismas skundžiamame sprendime nepateikė motyvų, kodėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata „<...> Rūmų nariai yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai <...>“ netaikytina pareiškėjui. Nuo 2017 m. sausio 1 d. (teisinės normos įsigaliojimo) iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (atsakovo sprendimų panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatą dėl nario mokesčio nemokėjimo) pareiškėjas nesivertė atestuoto architekto teritorijų planavimo vadovo veikla ir objektyviai negalėjo tokia veikla verstis, nes buvo Darbo biržoje įregistruotas bedarbis, individualios įmonės, pažymos individualiai veiklai ir minėtos veiklos vykdymui darbo samdos santykių neturėjo, vėliau vertėsi / verčiasi valstybės tarnautojo veikla. Teismas nevertino kitų reikšmingų aplinkybių, kad atsakovas nevykdė nepateikė pareiškėjui sprendimo, kurio pagrindu jis įtrauktas į Rūmų narių sąrašą.

23.5.                      Teismas taip pat nevertino ABTĮ 112–114 straipsnių nuostatų, iš kurių matyti, kad pareiškėjas neturi juridinės teisės kreiptis į teismą dėl Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnių 1 dalies nuostatų pripažinimo prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktams, kadangi toks aukštesnės galios teisės aktas šiuo atveju yra Konstitucija. Teisė piliečiui kreiptis į Konstitucinį Teismą įsigalios tik 2019 m. rugsėjo 1 d. Teismo išvados dalis, kad Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos teisėtumas nepripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams neteisinga ta prasme, kad minėta nuostata nustato prievartinę narystę šia profesine veikla nesiverčiantiems asmenims. Teismas privalėjo arba įrodyti pareiškėjo vertimąsi minėta veikla, arba ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos atitikties Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai ir šios normos išaiškinimo.

23.6.                      Teismas įrodymų netyrimą ir argumentų nenurodymą nepagrįstai pateisino tuo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką jis neprivalėjo į juos atsakyti, tačiau šie argumentai buvo esminiai. Teismas netinkamai tyrė įrodymus, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai surašė sprendimą, todėl bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo neteisingai išspręsta.

23.7.                      Byloje buvo keliamas klausimas dėl svarbių Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų taikymo, tačiau teismas be jokio pagrindo jų nenagrinėjo, pripažino nereikšmingais, teismas neanalizavo pareiškėjo nurodytų prieštaravimų tarp ES ir nacionalinių teisės aktų.

23.8.                      Priteisiamos neturtinės žalos dydį teismas tris kartus sumažino tuo pagrindu, kad pareiškėjui neturtinę žalą sukėlusių nepatogumų priežastis yra byloje neginčijamas faktas apie narystės Rūmuose mokesčio nesumokėjimą. Tokia teismo argumentacija suponuoja išvadą, kad, teismo nuomone, pareiškėjas yra kaltas dėl jo patirtų nepatogumų, nes nevykdė pareigos mokėti Rūmų nario mokestį.

23.9.                      Jeigu teismas nebūtų daręs klaidingų išvadų, būtų iš esmės sprendęs, kad pareiga pareiškėjui mokestį mokėti nustatyta neteisėtai, pareiškėjo kaltės dėl Rūmų nario mokesčio nemokėjimo šiame teisiniame santykyje nėra, todėl nėra jokio pagrindo tris kartus sumažinti pareiškėjui priteisiamo žalos atlyginimo dydį. Teismo sprendimo dalies dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydžio sumažinimo nepagrįstumą ir neteisingumą nulėmė materialiosios teisės (Architektų rūmų įstatymo 4 str. 1 d.) netinkamas išaiškinimas ir pritaikymas, todėl remiantis ABTĮ 147 straipsniu yra pagrindas panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą.

24.       Atsakovas Lietuvos architektų rūmai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25.        Atsakovas nesutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir nurodė, kad narystė Rūmuose siejama su architekto kvalifikacijos atestato turėjimu, o ne su faktiniu vertimusi Atestuoto architekto veikla ir pajamų iš šios veiklos gavimu. Pareiškėjas pats pripažino, kad kvalifikacijos atestatas jam būtinas, siekiant vykdyti ankstesnius garantinius ir sutartinius kaip projektuotojo įsipareigojimus. Dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos dydžio pabrėžė, kad jis neproporcingas, tačiau vien dėl ribotų finansinių galimybių neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo. Šiuo metu jau užregistruotos atitinkamas Architektų rūmų įstatymo pakeitimas, kurį priėmus bus užkirstas kelias tokioms situacijoms ir užpildyta teisinio reguliavimo spraga.

26.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pozicijos dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neišreiškė. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylai išspręsti reikšmingus pareiškėjo argumentus ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės naujų argumentų nenurodė, nepagrindė neturtinės žalos kilimo fakto. Galutinis teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos Aplinkos ministerijos teisėms ir pareigoms

 

IV.

 

27.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

28.       Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui turėjo būti priteista visa prašoma neturtinė žala (1 500 Eur), teisėjų kolegija akcentavo, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir institucijos neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiama dalimi grindė tuo, kad teismas neišnagrinėjo visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų pareiškėjo skundo argumentų, neatskleidė bylos esmės ir todėl pareiškėjui priteisė tris kartus mažesnę pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti nei buvo prašoma skunde. Teisėjų kolegija, vertindama, ar šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti nepakanka 500 Eur, pirmiausia akcentavo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, kad teismas netinkamai vertino CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, kuriais pasireiškia neturtinė žala. Skunde buvo tvirtinama, kad neteisėtais atsakovo veiksmais pareiškėjas buvo pažemintas architektų bendruomenės akyse, pablogėjo jo reputacija, patyrė dvasinius sukrėtimus ir emocinius išgyvenimus, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl, jo teigimu, teismas pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes įvertino nepakankamai, t. y. priteisė per mažą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo neteisėtų veiksmų įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, ginamų vertybių pobūdį. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo kitą darbą, į teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo nesudarė pagrindo išvadai, kad pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti turi būti priteista 1 500 Eur suma.

30.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2725 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nuostata „Rūmų nariai yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai“ prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai (niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai). Atsakydama į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai.

31.       Pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą kontekste teismas paminėjo ir tai, jog Konstitucinis Teismas (žr. 2008 m. sausio 7 d. nutarimą), be kita ko, yra konstatavęs, kad: įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege (pagal įstatymą) priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia (be kita ko) vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą; įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga; asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija ir ex lege priklausantys tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, negali neturėti pareigų, susijusių su atitinkamos asociacijos išlaikymu.

32.       Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvoje architektų profesija yra valstybės kontroliuojama, o Architektų rūmai (profesiniu pagrindu veikianti architektų asociacija) skirti užtikrinti šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą

33.       Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reguliavimą (žr. Nutarties 32 p.), oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas (žr. Nutarties 31 p.), byloje nagrinėjamo ginčo dalyką, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo abejoti Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2725 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nuostatos „Rūmų nariai yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai“ atitiktimi Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai. Todėl apeliaciniame skunde išdėstytas pareiškėjo prašymas tuo pagrindu kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestas kaip nepagrįstas. Atitinkamai kaip nepagrįsti atmesti apeliacinio skundo argumentai, kad su tokiu prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą turėjo pirmosios instancijos teismas.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvų dėl esminių, ginčui reikšmingų skundo argumentų (t. y. dėl ES teisės aktų, kurių pagrindu suformuota konstitucinė prievartinės narystės doktrina, Architektūros įstatymo, Kvalifikacijų direktyvos sisteminio vertinimo, nacionalinio teisinio reguliavimo neatitikimo) ir dėl to byla buvo išnagrinėta neteisingai. Šiame kontekste paminėta, kad pareiškėjas skunde kėlė reikalavimus panaikinti Architektų rūmų ir juose veikiančios Atestavimo komisijos sprendimą panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, įpareigoti atsakovą apie neteisėtų aktų panaikinimą viešai paskelbti Architektų rūmų administruojamoje interneto svetainėje, priteisti pareiškėjui 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad iš jo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. teismo sprendimas atitiko ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų kaip pirmosios instancijos teismo nevertintų (nenagrinėtų) klausimų analizė būtų perteklinė nagrinėjamos bylos kontekste ir iš esmės neturėtų įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, kurias jis siekė apginti teisme.

35.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

 

V.

 

36.       Pareiškėjas S. G. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-4571-968/2019 ir atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-623-1063/2019 (toliau – ir Prašymas).

37.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo S. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4571-968/2019 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu, bei atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4571-968/2019 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu.

38.       Pareiškėjas Prašyme nurodo, kad

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėjo grindžiamą teisminiame procese Nr. 3-61-3-02966-2018-7 (toliau – ir Procesas) priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) administracinėje byloje Nr. eI-623-1063/2019 (toliau – ir Byla) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 nutartimi (toliau – ir Nutartis) pareiškėjo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta architekto kvalifikacijos atestatus turinčių architektų, nesiverčiančių atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Rūmuose (toliau – ir Konstitucinė byla) ir priėmė 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. KT166-A-N14/2020 (toliau – ir Nutarimas). Konstitucinis Teismas Nutarimu pripažino, kad: 1) Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta atestuotų architektų, nesiverčiančių atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (2006 m. lapkričio 21 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad narystės Rūmuose sustabdymo ir pasibaigimo pagrindai yra numatomi šių rūmų statute, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 3 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Pareiškėjas pažymi, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta, jog bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, kai Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai. Pagal šią normą Konstitucinio Teismo Nutarimas yra pagrindas atnaujinti procesą Proceso byloje ir apeliacinėje byloje tiek dėl Sprendimo dalies, kuri nepanaikinta Nutartimi, tiek dėl pačios Nutarties, nes Sprendimo dalis ir Nutartis grindžiami Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) nuostatomis, o Sprendimo dalis ir Nutartis pažeidė pareiškėjo konstitucines teises gintis nuo valstybės veiksmų verčiančių priklausyti Rūmų asociacijai, į teisingą teismą, teisingą žalos atlyginimą už prievartinės narystės Rūmų asociacijoje taikymą jo atžvilgiu.

39.       Pareiškėjas nurodo šiuos proceso atnaujinimo motyvus:

39.1.                      Konstitucinis Teismas de facto pripažino, kad pirmosios instancijos teismas Sprendimo dalį dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo pagrindė motyvu, kad visiškai pasitvirtino skunde nurodyti neturtinės žalos pagrindai toje neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų dalyje, kuri siejama su teismo nustatytais Aktų neteisėtumo pagrindais (neproporcingai už Rūmų nario mokesčio nesumokėjimą pritaikyta sankcija – kvalifikacijos atestato panaikinimu ne įstatymo pagrindais, esmingai ribojant pareiškėjo teisę į ūkinę veiklą), atsižvelgiant į pareiškėjui kilusių nepatogumų priežastį – Rūmų nario mokesčio nesumokėjimą. Šios Sprendimo dalies aplinkybės atskleidžia, kad teismas visiškai pripažino skunde nurodytų neturtinės žalos priežasčių tikrumą, tačiau priteistiną pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą sumažino 3 kartus dėl priežasties, kad, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, pareiškėjas pats atsakingas už kilusius teisinius nepatogumus, nes nesumokėjo narystės Rūmuose mokesčio, nors tai privalo daryti, nes pagal Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) jis nuo 2017 m. sausio 1 d. yra Rūmų narys. Pareiškėjo vertinimu, atnaujinus procesą Byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkto taisyklę Konstitucinio Teismo Nutarimo pagrindu, Sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo turėtų būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – priteisti pareiškėjui iš Rūmų neturtinės žalos atlyginimą už Aktų priėmimą ir viešą paskelbimą neteisėtais pareiškėjo atžvilgiu pritaikant Konstituciją pažeidžiančią Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies normą.

39.2.                      Proceso atnaujinimas Byloje būtinas ir dėl to, kad po Sprendimo įsiteisėjimo, remdamiesi Sprendimo konstatuojamosios dalies motyvais, jog pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai ir teisėtai buvo pritaikyta Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) norma, Rūmai grasindami papildomomis sankcijomis pareikalavo iš pareiškėjo sumokėti narystės Rūmuose mokesčio įsiskolinimą ir pareiškėjas buvo priverstas šį įsiskolinimą sumokėti iš asmeninių lėšų, nors atestuoto architekto veikla nesiverčia ir atlygio už ją negauna. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė teisingumo pareiškėjo atžvilgiu prašytos apginti pažeistos konstitucinės teisės ir laisvės prievarta nesijungti į asociacijas ir nepripažino, kad prievartinė narystė Rūmuose pažeidė Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje ir konstituciniame teisinės valstybės principe garantuojamą teisę.

39.3.                      Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentavo, kad priimdamas Sprendimo dalį pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atlyginimo neturtinės žalos, kilusios iš Konstitucijai prieštaraujančios Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) normos pritaikymo, klausimo ir neatlygino dėl antikonstitucinių valstybės veiksmų pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Apeliacinio skundo argumentus pareiškėjas pagrindė Konstitucine doktrina ir sisteminiu teisės aiškinimu su nuorodomis į tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus ir prašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui patikrinimo. Tačiau apeliacinėje instancijoje klausimas buvo nukreiptas į pareiškėjo konstitucinės teisės prievarta nesijungti į asociacijas apgynimą pateikiant išsamius ir koncentruotus argumentus, kurie buvo nagrinėti ir Konstitucinėje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje neapgynė pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės – į Konstitucinį Teismą kreiptis atsisakė, Sprendimo dalį paliko galioti ir pateikė neteisėtus motyvus, kad Konstituciją pažeidžianti Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) norma pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta teisėtai, todėl neturtinė žala jos taikymu pareiškėjui nebuvo padaryta.

40.       Proceso atnaujinimui reikšminga Konstitucinio Teismo Nutarimo dalis, kuria Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) pripažinta pažeidusi konstitucinį teisinės valstybės principą, t. y. pamatinę konstitucinę vertybę. Konstitucinis Teismas ne kartą (2016 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. birželio 27 d. nutarimuose) yra konstatavęs, jog Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, nėra absoliuti. Taip pat proceso atnaujinimui reikšmingas Konstitucinėje byloje įstatymo leidėjo (Seimo) atstovų 2020 m. birželio 30 d. Konstituciniam Teismui pateiktas išaiškinimas (žr. Konstitucinio Teismo Nutarimo 4 paragrafas), kad Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) normos taikymas ir aiškinimas negalėjo pažeisti Konstitucinės privalomosios narystės asociacijose doktrinos nuostatų, nes norma netaikoma atestuoto architekto veikla nesiverčiantiems asmenims. Minėta įstatymų leidėjo teisinė pozicija, kurios Konstitucinėje byloje nepaneigė Konstitucinis Teismas, suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas Procese privalėjo taikyti ir aiškinti įstatymo normą pagal Konstitucinės privalomosios narystės asociacijose doktrinos turinį ir Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime pateiktą išaiškinimą. Taigi tinkamai veikdami pagal minėtas konstitucines doktrinas, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) normą tiek Rūmų, tiek vėliau Procese bylą nagrinėję teismai privalėjo aiškinti ir taikyti pagal įstatymo normos leidėjų tikruosiuose ketinimuose įtvirtintą materialiosios teisės normos – Konstitucinės privalomosios narystės asociacijose doktrinos turinį, kad Rūmų nariais privalomai tampa tik tie atestuoti architektai, kurie verčiasi atestuoto architekto profesine veikla ir iš jos turi pajamas (gauna atlygį).

41.       Atsakovas Architektų rūmai atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą.

42.       Atsakovas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 2 straipsnio 13 punkte nurodytu pagrindu nurodo, kad teisminiame procese Nr. 3-61-3-02966-2018-7 ginčo dalyku nebuvo pareiškėjo privaloma narystė Rūmuose, kurią numatė Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis. Ginčo pirmosios instancijos teisme administracinėje byloje Nr. eI-623-1063/2019 dalyku buvo Rūmų sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo panaikintas kvalifikacijos atestatas, panaikinimas ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už šių aktų paskelbimą, o apeliacinėje instancijoje buvo keliamas tik papildomų 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimas. Šiuo atveju kyla pagrįstas klausimas, ar teismas galėtų kitaip išnagrinėti bylą dalyje dėl neturtinės žalos dydžio tuo atveju, jei procesas būtų atnaujintas, nors teismo priimtas sprendimas pagrįstas kitais nei Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies teisiniais pagrindais, t. y. ne tais, kuriuos iš dalies prieštaraujančiais Konstitucijai 2020 m. rugsėjo 11 d. Nutarimu pripažino Konstitucinis Teismas. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas Nutartyje pasisakydamas dėl pareiškėjo ginčijamo klausimo – priteistinos neturtinės žalos dydžio – apimtimi savo sprendimą motyvavo ne Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, o kitais, su Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymu nesusijusiais motyvais.

43.       Architektų rūmai pateikė prašymą iš pareiškėjo S. G. atsakovo naudai priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą ir pateikimą) administracinėje byloje Nr. eP-3-602/2021.

44.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas prašomoje atnaujinti byloje nekelia jokių reikalavimų Aplinkos ministerijai, nenurodo, kaip bylos išsprendimas susijęs su Aplinkos ministerijos teisėmis ir pareigomis, mano, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog bylos išsprendimas negali įtakoti Aplinkos ministerijos teisių ir pareigų, todėl prašo dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

45.       Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai pažymi, kad nepriklausomai nuo to, jog Sprendime ir Nutartyje minima Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri Konstitucinio Teismo Nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau Sprendimu, kuris Nutartimi paliktas nepakeistas, pagrindiniai pareiškėjo reikalavimai tenkinti pilna apimtimi, o išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, todėl, mano, kad proceso atnaujinimas nagrinėjamoje byloje, net ir esant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte pagrindui, būtų išimtinai formalus.

46.       Pareiškėjas pateikė paaiškinimus-atsikirtimus į Architektų rūmų ir Aplinkos ministerijos atsiliepimuose nurodytus argumentus, teigdamas, kad jie yra nepagrįsti ir atmestini, nes kontrargumentus, jog Sprendimas nėra pagrįstas antikonstitucinės normos taikymu ir, kad Sprendimas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio sumažinimo nesusijęs su antikonstitucinės normos pritaikymu, paneigiantys argumentai nurodyti Prašyme ir atsiliepimuose nepateikti Prašyme nurodytus argumentus ir aplinkybes paneigiantys įrodymai. Kontrargumentas, kad Sprendimu pareiškėjo teisės buvo apgintos yra paneigtas Prašymo argumentu, jog Konstitucinis Teismas priimdamas nagrinėti pareiškėjo individualų skundą ir jo pagrindu priimdamas Nutarimą pripažino faktą, kad pareiškėjo teisės teismuose nebuvo apgintos. Pareiškėjo teigimu, proceso atnaujinimas nebūtų formalus, jame būtų apgintos realiai pažeistos pareiškėjo teisės, kurių pažeidimą įrodo Konstitucijos 7 straipsnio nuostatos, bus pašalintas iš teisinės apyvartos antikonstitucinės normos pritaikymu grindžiamas teisminis precedentas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

VI.

 

47.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi yra priimtas nagrinėti pareiškėjo S. G. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4571-968/2019 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu.

48.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos posėdyje ir Rūmų akte priimtais sprendimais buvo panaikintas pareiškėjo kvalifikacijos atestato, suteikusio teisę užsiimti jame nurodyta atestuoto architekto veikla, galiojimas, nes nebuvo sumokėtas Rūmų nario mokestis. Pareiškėjo narystė Rūmuose prasidėjo 2017 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Architektų rūmų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, nors nuo 2016 m. gruodžio mėn. jis nevykdė atestuoto architekto veiklos.

49.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu panaikino minėtus Rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos ir Rūmų sprendimus panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą kaip priimtus ne įstatymo pagrindu, tačiau nesuabejojęs ginčijamo teisinio reguliavimo konstitucingumu ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nebuvo sumokėjęs, kaip nustatė, privalomo mokėti Rūmų nario mokesčio, nepriteisė viso reikalauto žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

50.       Pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) tiek, kiek, pasak pareiškėjo, joje nustatyta architekto kvalifikacijos atestatus turinčių architektų, nesiverčiančių atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose.

51.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu nutarė: 1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija; TAR, 2016, Nr. 26508) tiek, kiek joje nustatyta atestuotų architektų, nesiverčiančių atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo (2006 m. lapkričio 21 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 134-5063) 4 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad narystės Lietuvos Respublikos architektų rūmuose sustabdymo ir pasibaigimo pagrindai yra numatomi šių rūmų statute, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 3 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

 

VII.

 

52.       Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

53.       Konstitucijos 106 straipsnio (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2004 straipsnio redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

54.       Konstitucijos 107 straipsnio (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2004 straipsnio redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

55.       Konstitucijos 107 straipsnio (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2004 straipsnio redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.

56.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2332 punkto redakcija) nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas esant šiam pagrindui –  Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.

 

VIII.

 

57.       Konstitucijoje įtvirtinus individualų skundą, Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje kartu buvo įtvirtinta ir norma, nustatanti galimybę ginti pažeistas asmens konstitucines teises ar laisves kreipiantis dėl proceso atnaujinimo byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kai byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi (pagal individualų skundą) priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

58.       Konstitucijos 107 straipsnis įgyvendintas konkrečiose proceso teisės normose – administracinėse bylose – ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte, nustatančiame galimybę atnaujinti procesą Konstituciniam Teismui išnagrinėjus individualų skundą ir pripažinus, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.

59.       Nustačius, kad asmuo išnaudojęs visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojęs visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, ir šio asmens atžvilgiu yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas; vėliau kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kuris išnagrinėjęs individualų skundą pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai; asmuo turi teisę toliau ginti pažeistas asmens konstitucines teises ar laisves kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

60.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas yra Konstitucinio Teismo nutarimo, priimto pagal individualų skundą, vykdymo būdas, kai Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai. Kai asmens konstitucinės teisės ar laisvės iki kreipimosi į Konstitucinį Teismą  nebuvo apgintos (buvo iš dalies apgintos), kreipiantis dėl teisinės gynybos priemonių į teismą, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punktas suponuoja teismo pareigą atnaujinti teismo procesą užbaigtoje byloje ir išnagrinėti klausimą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtą pagal individualų skundą.    

61.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą panaikino ginčijamus administracinius aktus, tačiau iš dalies tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo – nepriteisė viso reikalauto žalos atlyginimo. Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo pareikštus reikalavimus dėl asmens konstitucinių teisių ar laisvių gynimo, taigi teismo sprendimas iš dalies pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus apginantis pareiškėjo teises, priimtas remiantis teisiniu reguliavimu, kuris pagal pareiškėjo individualų skundą vėliau pripažintas Konstitucinio Teismo prieštaraujančiu Konstitucijai, t. y. teisės aktų prezumpcija yra paneigta. Todėl klausimas dėl pareiškėjo teisių gynimo turi būti išnagrinėtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, paneigiantį byloje taikytų teisės aktų konstitucingumo prezumpciją, o procesas nagrinėjamoje byloje atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi, 162 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo S. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4571-968/2019 tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4571-968/2019 pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu.

Administracinę bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai Arūnas Dirvonas 

 

 

                                                                                                   Veslava Ruskan

 

 

                                                                                                    Milda Vainienė