Baudžiamoji byla Nr. 1-8-1059/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09290-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.2.; 1.1.4.4.3.; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.3.; 1.2.12.1.1.; 1.2.12.1.2.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.4.6.1.; 2.3.4.6.2.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

Panevėžys

        Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas, 

sekretoriaujant Rūtai Marinskaitei, Astai Butėnaitei, Ingai Madeikienei, Raimundai Šateikienei, Evaldai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorams Ričardui Juozainiui, Sandrai Povilonienei,

        viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

        V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas: 2006 m. balandžio 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, ilgiau kaip 7 paroms per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus – 390 litų. 2007 m. balandžio 25 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teistumas išnykęs,

        Pagal paskutinį 2021 m. vasario 18 d. prokurorės pakeistą kaltinimą kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), kaltinamajame akte kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 1 dalyje (2 veikos),

        D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti pagal individualios veiklos pažymą, neteista,

Pagal paskutinį 2021 m. vasario 18 d. prokurorės pakeistą kaltinimą kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), kaltinamajame akte kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 1 dalyje (2 veikos),

E. J.

Pagal paskutinį 2021 m. vasario 18 d. prokurorės pakeistą kaltinimą kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajame akte kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje,

N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), našlė, pensininkė, teista: 1991-02-27 Rokiškio r. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 104 straipsnį (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 7 metams, įstatymo dėl amnestijos 4 str. 1 d. pagrindu bausmė sumažinta iki 5 metų 6 mėnesių 15 dienų, 1994-04-13 paleista iš pataisos namų pagal Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą „Dėl malonės“, teistumas išnykęs,

Pagal paskutinį 2021 m. vasario 18 d. prokurorės pakeistą kaltinimą kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 172 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajame akte kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

V. M. laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėnesio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 3 d., veikdamas bendrai su D. G., organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose papirkimą, siekdamas paveikti jų valią realizuojant savo teisę rinkti, o būtent:

organizuodamas papirkimą, pasiūlė (duomenys neskelbtini) patalpose, kad D. G. už 10 eurų atlygį, surastų ir papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) pagal sąrašą Nr.12 (duomenys neskelbtini); D. G. tęsiant nusikalstamą sumanymą, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ji ieškojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) pagal sąrašą Nr.12 (duomenys neskelbtini) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone D. G. už 10 eurų atlygį papirko I. P., O. T., po ko jis (V. M.) (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė D. G. perdavė D. G. ne mažiau 20 eurų už surastus ir papirktus asmenis. 

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 172 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2019 m. kovo 17 d., veikdamas bendrai su D. G. organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose, papirkimą, siekdamas paveikti jų valią realizuojant savo teisę rinkti, o būtent:

organizuodamas papirkimą, (duomenys neskelbtini) patalpose, D. G. pasiūlė, kad ji pažadėdama 5 eurų atlygį surastų ir papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas A. V. ir tam tikslui davė D. G. ne mažiau 10 eurų; D. G. vykdant nusikalstamą sumanymą, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ieškant asmenų, kurie už 5 eurų atlygį balsuotų už kandidatą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas A. V. bei suradusi minėtus asmenis (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, D. G. už 5 eurų atlygį papirko V. B., V. B., tokiu būdu paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valią, realizuojant savo teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 172 straipsnio 2 dalyje.

D. G. laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėnesio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 3 d., veikdama bendrai su V. M., papirko asmenis, turinčius teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose, siekdama paveikti jų valią realizuojant savo teisę rinkti, o būtent:

V. M. organizavus papirkimą ir pasiūlius D. G. (duomenys neskelbtini) patalpose, kad ji (D. G.) pažadėdama 10 eurų atlygį, surastų ir papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) pagal sąrašą Nr. 12 (duomenys neskelbtini); po ko, V. M. (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė jai (D. G.) ne mažiau 20 eurų už surastus ir papirktus asmenis; tęsdama nusikalstamą sumanymą, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ji ieškojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą pagal sąrašą Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, už 10 eurų atlygį papirko I. P., O. T., tokiu būdu ji paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valią, realizuojant savo teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose. Taip pat ji, siekdama paveikti rinkėjų valią realizuojant savo teisę rinkti, t. y. laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d., (duomenys neskelbtini) patalpose, siūlydama 10 eurų atlygį papirko E. J., kad jis 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą pagal sąrašą Nr.12 (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu, taip pat ji pasiūlė E. J. surasti ir papirkti asmenis, kurie už 10 eurų atlygį 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą pagal sąrašą Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu; E. J. tęsdamas nusikalstamą sumanymą, ieškojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą pagal sąrašą Nr. 12 (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu bei suradęs minėtus asmenis, siūlydamas 10 eurų atlygį, papirko M. S., V. V., R. D., A. S., tokiu būdu ji (D. G.) kartu su E. J. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valią, realizuojant savo teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2019 m. kovo 17 d., veikdama bendrai su V. M., papirko asmenis, turinčius teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose, siekdama paveikti jų valią realizuojant savo teisę rinkti, o būtent:

V. M. organizavus papirkimą, (duomenys neskelbtini) patalpose, pasiūlius ir perdavus jai (D. G.) ne mažiau 10 eurų, kad ji, pažadėdama 5 eurų atlygį surastų ir papirktų, asmenis, kurie balsuotų už kandidatą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas A. V.; ji, tęsdama nusikalstamą sumanymą, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, už 5 eurų atlygį papirko V. B. ir V. B., tokiu būdu ji paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valią, realizuojant savo teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje.

E. J. laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d., veikdamas bendrai su D. G., papirko asmenis, turinčius teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose, siekdamas paveikti jų valią realizuojant savo teisę rinkti, o būtent:

D. G. (duomenys neskelbtini) patalpose, pasiūlius, kad jis (E. J.) surastų ir papirktų asmenis, kurie, tame tarpe ir jis, už 10 eurų atlygį, balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą pagal sąrašą Nr. 12 (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ieškojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą pagal sąrašą Nr. 12 (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu bei suradęs minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, siūlydamas 10 eurų atlygį, papirko M. S., V. V., R. D., A. S., tokiu būdu jis kartu su D. G. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valią, realizuojant savo teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose.

Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2016-02-18 iki 2019-03-20 7.25 val., neturėdamas leidimo, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambario rašomojo stalo stalčiuje, laikė trylika vienos grupės pramoninės gamybos 4,56 mm kalibro imitacinių šovinių (5,56x45), skirtų šaunamiesiems A ir B kategorijos įvairiems graižtviniams ginklams, kol kratos metu 2019-03-20 7.25 val. juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais E. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, tačiau išnagrinėjus bylą nustatyta, kad jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, todėl jis dėl šio kaltinimo išteisintinas.

N. G. pagal paskutinį 2021 m. vasario 18 d. prokurorės pakeistą kaltinimą buvo kaltinama tuo, kad laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėnesio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 3 d., veikdama bendrai su V. M. ir D. G., organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose, sistemingą papirkimą bei sistemingai papirko, siekdama paveikti jų valią realizuojant savo teisę rinkti, o būtent:

V. M. organizavus sistemingą papirkimą ir pasiūlius (duomenys neskelbtini) patalpose D. G. bei nenustatytoje vietoje pasiūlius N. G., kad D. G. ir ji ( N. G. ), pažadėdamos 10 eurų atlygį, surastų ir sistemingai papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą pagal sąrašą Nr. 12 (duomenys neskelbtini); po ko, V. M. (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė D. G. 200 eurų už surastus ir papirktus asmenis, bei V. M., nenustatytoje vietoje, perdavė D. G. 100 eurų skirtų jai (N. G.) už surastus ir papirktus minėtus asmenis, o D. G. nenustatytoje vietoje, perdavė N. G. 100 eurų, už surastus ir papirktus asmenis; tęsdama nusikalstamą sumanymą, (duomenys neskelbtini) rajone, ji, organizuodama sistemingą papirkimą, ieškojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą pagal sąrašą Nr. 12 (duomenys neskelbtini) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) rajone, sistemingai už 10 eurų atlygį papirko D. V., R. V.; D. G. tęsiant nusikalstamą sumanymą ir organizuojant sistemingą papirkimą, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ieškojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą pagal sąrašą Nr. 12 (duomenys neskelbtini) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, D. G. sistemingai už 10 eurų atlygį papirko I. P., O. T., D. D., E. D., tokiu būdu ji (N. G.) kartu su V. M. ir D. G. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valią realizuojant savo teisę rinkti atstovus į V. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybą 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose.

Šiais savo veiksmais N. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 172 straipsnio 2 dalyje, tačiau išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, todėl ji išteisintina.

Bylos įrodymai ir jų vertinimas

           Kaltinamasis V. M. kaltu pagal teismui pateiktą kaltinimą kaltės nepripažino, nurodė, kad veikų, kuriomis yra kaltinamas, nepadarė. 2019 m. vasario – kovo mėnesiais su D. G. ir N. G. nieko neorganizavo ir nedarė jokių veiksmų, siekiant papirkti asmenis, turinčius teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą bei renkant (duomenys neskelbtini) rajono merą. Su jomis niekada nekalbėjo šia tema, nieko neaptarinėjo. Kaltinamajame akte nurodytų ir teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų nepažįsta ir niekada nėra su jais bendravęs. D. G. ir N. G. pažįsta iš seniau, nes jie dirbo kartu ir jos abi buvo (duomenys neskelbtini) narės, o jis tuo metu buvo šios partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas. Su D. G. anksčiau dirbo kiaulių komplekse. Jų darbiniai santykiai baigėsi kažkur prieš 4 metus. Komplekse jis buvo direktorius, o D. G. – šėrikė. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) jis nebepriklauso, minimų rinkimų metu priklausė. D. G. taip pat buvo minėtos partijos narė. Kalbos apie rinkimus galėjo būti tik bendrų susirinkimų metu, kur dalyvavo ir daugiau asmenų, bet tai buvo daugiau bendro pobūdžio pokalbiai ir nieko bendro su kaltinamajame akte nurodytais veiksmais neturi. Nei D. G., nei N. G., nei kam nors kitam pinigų nesiūlė ir nedavė. Nieko neprašė, kad surastų asmenis, kurie už pinigus balsuotų rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą ar (duomenys neskelbtini) mero rinkimuose. Prieš 2019 m. rinkimus su D. G. ir N. G. atskirai nebuvo susitikę, tik per partijos susirinkimus. Kaip ir kiekvienais metais sveikindavo moteris su Kovo 8 d., vežė gėlių, tačiau, atrodo, kad jų nerado ir paliko gėles parduotuvėje (duomenys neskelbtini)., kad perduotų jas minėtoms moterims. Pas D. G. ir N. G. namuose nebuvo. N. G. kreipėsi į jį dėl lovos išvežimo. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) narys ir moteris jam pasakė, kad lova yra paimta iš savivaldybės ir niekas jos nepaima. Tada jis, apsilankęs savivaldybėje, Socialinės globos skyriuje paprašė, kad padėtų ir paimtų iš moters tą lovą, kadangi jos sugyventinis mirė ir niekas iš jos tos lovos nepaima. Jis padėjo N. G., kad lova būtų grąžinta.

        A. V. pažįsta, tai buvęs meras. Jis kaip meras, vesdavo tarybos posėdžius, o jis kaip tarybos narys juose dalyvavo. Prieš rinkimus su juo jokios kalbos nebuvo, kad padės rinkimuose ir agituos rinkėjus. Jo to niekas neprašė. A. V. į jį šiuo klausimu nesikreipė.

        Skaitė bylos medžiagą. Apie kitų kaltinamųjų parodymus negali pasisakyti, negali jų vertinti, už tai negali atsakyti. Po rinkimų D. G. yra skambinęs, nes jam paskambino viena partietė bei nurodė, kad kažkas D. atsitiko.  Paskambino D. G. ir paklausė, kas nutiko, tačiau ji jam nieko neatsakė. Jai buvo kažkokios problemos ir daugiau jie nieko nekalbėjo. Teismo pagarsintame pokalbyje yra jo žodžiai.

        Kaltinamoji D. G. pagal pateiktus kaltinimus kalta neprisipažino. Nurodė, kad pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje, buvo labai išsigandusi, kai pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), įsiveržė policijos pareigūnai. Tai buvo prieš 2 metus kovo mėn., po rinkimų. Policijos pareigūnai smarkiai daužė į duris, įsiveržė į namus. Ji duris atidarė. Pareigūnai turėjo nutartį leisti daryti pas ją kratą, pasakė, kad ji kaltinama papirkimais ir apieškojo namus. Jie buvo ilgai, išvertė visus namus, neleido nei nusiprausti, nei kavos atsigerti, nei į tualetą nueiti. Buvo labai išgąsdinta, jie jai pasakė, jog ją išveš į (duomenys neskelbtini) ir uždarys kelioms paroms. Kratos metu paėmė telefoną, planšetinį kompiuterį ir asmens tapatybės kortelę (toliau – ATP). Pas ją dar buvo vienas sąrašas žmonių, kuriuos ji agitavo balsuoti. Sąrašas (tomas 2, b. l. 61) paimtas iš jos. Ji agitavo žmones, kad balsuotų kuo daugiau už (duomenys neskelbtini) ir už V. M.. Kalbėjo ir skatino žmones, kad jie eitų balsuoti, norėjo padėti. Norėjo sužinoti kiek balsuotų žmonių, kad surinkti daugiau balsų. Sąraše esantys žmonės yra jos pažįstami, jų ir prašė, kad eitų balsuoti. Tai buvo paprastas prašymas balsuoti ir kalbos apie atlygį nebuvo. Labai nenorėjo balsuoti du pažįstami žmonės, tai I. P. ir O. T.. Šie 2 asmenys jos paprašė duoti pinigų, nes norėjo išgerti ir tada pažadėjo, kad jie balsuos, todėl jiems davė kažkiek pinigų, nes galėjo sau tai leisti. Davė jiems pinigų ant alaus, kad balsuotų, galbūt 10 eurų iš viso. Kai davė pinigų, nurodė, kad balsuotų už (duomenys neskelbtini), už V. M.. Buvo kalba, kad pažymėtų (duomenys neskelbtini) ir išreitinguotų V. M.. Savęs išreitinguoti neprašė, nes rinkimuose nedalyvavo, nebuvo įtraukta į sąrašą. Jos sudarytame sąraše yra kai kurių asmenų parašai. Prie sąraše esančių pavardžių, kai kur pasirašė pati, o kai kur patys žmonės. Yra telefonu bendravusi, tai ir pati parašė pavardę bei pasirašė. Pati sąraše pasirašė už S. J., E. J.. Mano, kad parašus padarė pagal jų parašus. Taip pasižymėjo, kad jie balsuos. Daugiau visur ne jos parašai. Kiti asmenys patys pasirašė, t. y. pavardė atitinka parašą. Su tais pasirašiusiais asmenimis ji norėjo užtikrintumo, kad jie tikrai eis balsuoti. Ji kalbėjo su visais, kas galėtų balsuoti ir, kas sutiko balsuoti, paprašė jų parašų, kad žinotų kiek žmonių balsuos.

        Kitas sąrašas (tomas 2, b. l. 62) buvo paimtas iš jos darbo vietos – parduotuvės. Ruošėsi savo gimtadienio šventei ir pasidarė sąrašiuką. Ką taškiukai reiškia prie pavardžių nežino. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta vieną kartą. Gal ir galėjo ikiteisminio tyrimo metu nurodyti, ką reiškia sąrašuose taškiukai ir brūkšniukai. Sąraše po A. V. pavarde yra žmonių pavardės. Ji taip pat agitavo, kad žmonės balsuotų už A. V., nes jį geriau pažinojo nei kitą kandidatą. Jos niekas neprašė, kad agituotų žmones balsuoti už (duomenys neskelbtini) ar už A. V.. Tai darė savo iniciatyva. Mero rinkimuose niekam nėra davusi jokio atlygio.

        Ji neatsimena to, ką sakė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. (Duomenys neskelbtini) pareigūnai grubiai ir piktai jai pasakė, kad ji turi pasakyti jiems teisybę apie balsų pirkimus, su kuriais susiję V. M. ir N. G., nes jie ją uždarys kelioms paroms. Ji suprato, ką jie nori išgirsti, tą ir pasakė. Jie klausinėjo vienas per kitą, klausimai buvo įdomūs. Ją tiesiog puolė keletas žmonių. Tą uždarymą suprato, kad uždarys į areštinę ir nepaleis namo bei nieko neatiduos nei ATP nei telefono. Jie jai pasakė, kad viską žino ir kad turi prisipažinti. Pasakė tik tai, ką jie norėjo girdėti, kad ją paleistų. Jai tuo metu buvo šokas. Visi pareigūnai jai darė spaudimą, taip pat ir apklausą atlikęs R. T.. Iš pradžių ją apklausinėjo 3 pareigūnai, o paskui ją nusivedė į kitą kabinetą. Iš pradžių buvo 1 moteris ir 3 vyrai. G. G. jai matytas. Jis buvo pas ją namuose per kratą, darė jai spaudimą. Buvo psichologinis spaudimas. Jai tiesiog buvo liepta rengtis ir važiuoti. (Duomenys neskelbtini) policijos komisariate (toliau – PK) buvo lygiai tas pats. (Duomenys neskelbtini) PK ją pareigūnai pasisodino prie savęs, kol laukė. Ten buvo ir daugiau laukiančių žmonių. Savo noru telefono neatidavė. Jį paėmė iš jos iš karto, kai tik atvyko į namus, tarp 7 val. ir 7. 30 val. Daiktų paėmimo protokolo namuose ji nepasirašinėjo. Peržvelgė nutartį dėl kratos, bet buvo iš miego prikelta ir nesuprato, kas vyksta, todėl jos nebeskaitė. Paskui gal ir paaiškino, kad čia dėl rinkimų, bet tuo metu jautė tik puolimą. Ant protokolo yra jos parašai, tačiau ji pasirašė net neskaičiusi, nes norėjo, kad greičiau ją paleistų. Gale protokolo, žodžius, kad jį perskaitė ir surašyta teisingai, parašė pati, savo ranka. Iš kur tos apklausoje nurodytos detalės ir kodėl parodymai duoti tada ir teisme skiriasi, negali paaiškinti. Pranešimas apie įtarimą gal ir buvo jai perskaitytas prieš pradedant apklausą. Ant šio pranešimo apie įtarimą yra jos parašas. Negali pasisakyti, kodėl taip nutiko, kad įtarimas yra siauras ir abstraktus, o apklausos metu nurodytas aplinkybes papasakojo plačiai ir su detalėmis. Nurodė konkrečias sumas, nes galbūt tuo metu taip atrodė, pagal žmonių skaičių sąraše. Duomenis apie V. M. ir N. G. nurodė, nes pareigūnai ją kvotė, kad pasakytų būtent tas pavardes. Teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole yra jos parašas. Kodėl nepasinaudojo teise į gynėją, nežino. Pareigūnai jai diktavo ką reikia sakyti ir jai teliko pritarti. R. T. darė jai spaudimą, ji tokio žmogaus gyvenime nėra mačiusi, jai buvo baisu, jis žiūrėjo jai į akis ir ji suprato, ką turi sakyti. Apklausa truko 3 val., bet jai tai buvo visa amžinybė. Kratos metu nesiūlė jai pasikviesti advokato, neleido naudotis telefonu. Apklausa prasidėjo apie 12 val. Ir kratos metu, ir važiuojant į (duomenys neskelbtini) pareigūnai visko jos klausinėjo. Visada buvo kalbama apie tuos balsus iki pat apklausos. Jos duoti parodymai policijos pareigūnams nėra teisingi. Girdėjo, ką pasakojo liudytojai V. B. ir V. B.. Kodėl jie pasakojo apie 10 eurų perdavimą, nežino. Jie yra kaimynai, nėra susipykę. D. V. skambino ir prašė pabalsuoti, tačiau už tai pinigų nesiūlė. Savo sudarytų sąrašų, t. y. pirmo, kurio jau nebėra ir antro, kuris yra byloje, niekam neteikė. Tie sąrašai visą laiką buvo pas ją. Sugalvojo agituoti žmones balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir V. M., nes buvo šios partijos narė, o su V. M. dirbo gal 10 metų, norėjo jam padėti, nes jai  jis buvo geras, pinigų paskolindavo, ir šiaip. Norėjo jam atsidėkoti, padėti, kad kuo daugiau žmonių už jį balsuotų. (Duomenys neskelbtini) programa ir linija jai tiko. V. M. jos neprašė ieškoti žmonių ir rinkimuose juos papirkti. Jie net nebuvo su juo susitikę. V. M. jai jokių pinigų nepadavė. Ji prisipažįsta, kad 2 žmonėms davė pinigų ant alaus dėl to gailisi. N. G. dėl rinkėjų papirkimo jokių pinigų neperdavė. Dėl rinkimų su ja nebendravo. E. J. vardą bei pavardę į sąrašą įrašė ji ir pati už jį pasirašė. Jį taip pat agitavo, kad eitų balsuoti, tačiau pinigų nesiūlė ir nedavė. Nemano, kad E. J. galėjo paveikti prašydama pabalsuoti.  Su E. J. jie dažnai susitinka ir bendrauja, nes yra giminės. Dėl rinkimų ji E. paprašė, kad paagituotų dėl balsavimo kitus žmones. Tai buvo prašoma daryti be atlygio. Ji nesigilino kiek tų žmonių suagitavo E. J.. Norėjo, kad rinkimus laimėtų V. M.. Agituodama norėjo padėti geram žmogui, kad jis laimėtų. Anksčiau dirbo V. M. vadovaujamoje įmonėje. Jų santykiai buvo geri, darbiniai. Gailisi, kad apklausos metu nurodė, jog V. M. davė pinigus, organizavo tą balsų pirkimą, tuo metu juto didelį spaudimą ir labai išsigando, kad ją uždarys keletui parų ir tiesiog nežinojo ką sako, nesuprato, jog jos tokie parodymai V. M. gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Jos tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu nulėmė jos išgąstis ir panika. Įtariamojo teisės jai tikriausiai buvo išaiškintos. Pareigūnai jai sakė, kad gali ją sulaikyti 3 paroms. Ji įsivaizdavo, kad ją „uždarys“ ir nežinojo kuriam laikui. Kodėl apklausos metu išskyrė, kad vieniems žmonėms sumokėjo pinigus, o kitiems nesumokėjo, nežino, negali pasakyti, nes viskas yra susipainioję. Tuo metu jos finansinė padėtis buvo gera. Dirbo pagal individualią veiklą rūbų parduotuvėje, tačiau dabar, per šią pandemiją, ji ant bankroto ribos. Parduotuvės pelnas minimų rinkimų metu buvo virš 1000 eurų į mėnesį. Gyvena viena, išlaikytinių neturi, vaikai gyvena atskirai. 

        Byloje esantiems įrodymams patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti kaltinamosios D. G. duoti parodymai, kur ji parodė, kad maždaug prieš 14 metų, tikslaus laikotarpio pasakyti negali, ieškojo darbo ir įsidarbino (duomenys neskelbtini), darbininke. Įmonėje dirbo apie 12 žmonių, įmonės direktorius V. M.. Tokiu būdu su V. M. susipažino. Su V. M. ją siejo tik darbiniai santykiai. Bendrovėje ji pradirbo maždaug apie 10 metų, per tą laikotarpį bendrovei vadovavo V. M.. Maždaug prieš 5-7 metus kartu su drauge I. S., taip pat dirbusia (duomenys neskelbtini), nusprendė įstoti į (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, kad (duomenys neskelbtini) organizuoja įvairius sąskrydžius, nemokamus koncertus. Ji kaip partijos narė į metus turėjo mokėti 6 Eurų nario mokestį. Daugiau kažkokių konkrečių pareigų ir įsipareigojimų neturėjo. (duomenys neskelbtini) narė yra lyg šiol. Dabar partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas yra V. M., t. y. tas pats asmuo pas kurį ji dirbo (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) skyriui vadovauja apie metus laiko. Prieš tai partijos skyriui vadovavo A. J.. Partijos skyriuje yra apie 200 narių, tas skaičius nuolat kito. Partijoje susirinkimai organizuojami nedažnai. Tai būna kartą į metus visuotinis Lietuvos suvažiavimas, taip pat vietinis prieš Kalėdas (duomenys neskelbtini). Prieš šių metų savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimus jos žiniomis partijos susirinkimų nebuvo. Paskutinį kartą partijos susirinkimas vyko (duomenys neskelbtini), maždaug prieš du mėnesius, kur buvo suvažiavę visos Lietuvos (duomenys neskelbtini) skyrių nariai. Susirinkimas buvo kas metinis, niekuo neypatingas. Po to susirinkimo ji kaip (duomenys neskelbtini) narė jokiuose susirinkimuose nei vietiniuose nei Lietuvos mastu nedalyvavo. Maždaug prieš tris mėnesius jai dirbant jos parduotuvėje pas ją atvažiavo V. M. ir siūlė kandidatuoti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą. M. prieš atvažiuodamas jai skambino. Telefone yra įsivedusi M. telefono numerį kaip „(duomenys neskelbtini)“. Ji nesutiko, kadangi suprato, kad nieko negali pasiūlyti žmonėms, o dėl skaičiaus nenori kandidatuoti. 2019 metais maždaug vasario mėnesio pabaigoje likus savaitei iki tarybos rinkimų, tikslios datos neatsimena, bet tai tikrai buvo ne savaitgalis ir ne pirmadienis, maždaug prieš pietus pas ją į darbo vietą, (duomenys neskelbtini) atvažiavo V. M. ir pasiūlė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir siūlė jai įkalbinėti kitus asmenis balsuoti už (duomenys neskelbtini). M. sakė, kad reikia ieškoti žmonių, kurie balsuotų už (duomenys neskelbtini) ir žadėjo jiems už balsą mokėti po 10 eurų. M. sakė, kad balsuojant reitinguoti partijos narius nebūtina. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) sąrašas rinkimuose dvyliktas, o M.  buvo įrašytas kandidatų į tarybos narius sąraše pirmu numeriu, jo žmona 5 numeriu. Už vieno žmogaus balsą (duomenys neskelbtini) naudai M. pažadėjo sumokėti 10 eurų. Ji su M. pasiūlymu sutiko, nes jis jos pažįstamas, jos paprašė bei ji negalėjo atsakyti. Jokio finansinio ar kitokio atlygio iš jo nesitikėjo. M. jai sakė, kad rinktų tik pažįstamus žmones, kurie už atlygį balsuotų už partiją. Jokių ataskaitų teikti jis neprašė. Taip pat jis nereikalavo pateikti kažkokių įrodymų, kur matytųsi, kad žmogus pabalsavo už reikiamą nurodytą, t. y. (duomenys neskelbtini). Neatsimenu ar M. jai nurodė kokį žmonių skaičių ji turėtų įkalbinti, kad balsuotų už jo partiją. Ji pati nusprendė, kad sudarys žmonių sąrašą, kurie balsuos už (duomenys neskelbtini), jį parodys M.. M. žadėjo apmokėti pagal jos sudarytą sąrašą už žmogų mokėdamas po 10 eurų. Į neteisėtą veiklą dėl balsų pirkimo buvo įtraukta ir N. G.. Ji jai nuvežė pinigus. Ji tiksliai neatsimena, kokiame tų metų rinkimų ture V. M. jos paprašė, kad nuvežtų N. G. pinigus, kurie skirti už jos surinktų rinkėjų balsus. Ji iš jo suprato, kad ji taip pat ieškojo rinkėjų, kurie už pinigus balsuotų (duomenys neskelbtini) naudai ir V. buvo su ja susitikęs. Kokiomis aplinkybėmis, t. y. kur ir kada M. buvo susitikęs su N. G. ji nežino. Atsimena, kad antrame rinkimų ture, M. jai davė apie 100 eurų, kuriuos ji turėjo perduoti N. G. už rinkėjus, kurie balsuos (duomenys neskelbtini) naudai. Ji dabar tikrai neatsimena ar M. jai padavė pinigus, kad ji juos perduotų G. už pirmą rinkimų turą. G. jai rinkėjų sąrašo neperdavinėjo, ji pas ją tokio sąrašo nėra mačiusi. N. G. yra (duomenys neskelbtini) narė, daugiau jokia veikla ji neužsiima ji sėdi namuose. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat kaip ir N. G.. Žino, kad G. „pirko balsus“ vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), o ji daugiau iš įvairių savo pažįstamų. Atsimena, kad ji skambino tokiai V. D. ir ją įkalbinėjo, kad ji balsuotų už (duomenys neskelbtini). D. gyvena netoli (duomenys neskelbtini). D. jai atsakė, kad jai jau skambino N., ir jau siūlė balsuoti už 10 eurų. Kiek N. prikalbino žmonių už pinigus balsuoti už (duomenys neskelbtini) nežino, bet pagal sumą antrame ture iš sumos 100 eurų gali sakyti, kad tai turėtų būti apie 20 žmonių, nes už balsą antrame ture buvo mokama po 5 eurus. Kitų asmenų, kurie būtų įtraukti į tą veiklą dėl balsų pirkimo nežino. Po M. apsilankymo pas ją parduotuvėje ji skambino įvairiems pažįstamiems, pas juos važiavo į namus, taip pat pažįstamus parduotuvės klientus įkalbinėjo, kad jie balsuotų už (duomenys neskelbtini), žadėdama jiems atlygį 10 eurų. Labai daug žmonių buvo prieš (duomenys neskelbtini), net nežino kodėl. Gal, kad nieko nenuveikė, dėl partijos pirmininko. Pažadėjus pinigus, žmonės sutikdavo balsuoti už (duomenys neskelbtini). Pinigus žadėjo ne visiems. Buvo asmenų, kuriuos šiaip agitavo balsuoti be jokio atlygio. Ji be atlygio agitavo balsuoti savo tėvus, sūnų M. M., M. draugę A. L., taip pat agitavo balsuoti be atlygio buvusias bendradarbes, R. Ž. bei jos prašė, kad paagituotų J. K.. Parduotuvėje jai nepažįstamus žmones kalbindavo balsuoti nežadėdama jiems jokio atlygio. Asmenims, kurie sutiko balsuoti už atlygį, ji žadėjo po balsavimo jiems sumokėti po 10 eurų. Kam ji žadėjo sumokėti pinigus, kad pabalsuotų už (duomenys neskelbtini) pirmame ture tiksliai neatsimena. Ji buvo susidariusi tų asmenų sąrašą. Kratos metu policijos pareigūnai paėmė vieną sąrašą su asmenų pavardėmis. Tai sąrašas likęs nuo antro rinkimų turo. Jame surašyti asmenys, kurie už pinigus pabalsavo už (duomenys neskelbtini) ir kuriems vėliau už tai buvo atlyginta. Pirmo sąrašo nebeturi, jį sunaikino, tai yra suplėšė ir sudegino V. M. nurodymu. Pirmas sąrašas asmenų beveik niekuo nesiskiria nuo antro sąrašo. Ji sudariusi pirmą sąrašą dar prieš rinkimus jį parodė V. ir jis pagal jį jai išmokėjo 200 eurų. Pinigai buvo sumokėti prieš rinkimus. M. pinigus jai atvežė į darbą. Kokiomis kupiūromis buvo atvežti pinigai, ji neatsimena. Jie niekaip nebuvo įpakuoti, tiesiog M. ištraukė iš piniginės ir jai padavė. Ji jam parodė jos sudarytą sąrašą. M. į jį labai nekreipė dėmesio, kiekvieno žmogaus nežiūrėjo. Gal tik matė bendrą asmenų skaičių. Pinigus jis jai padavė vieną dieną iki rinkimų tai buvo šeštadienis. Sekmadienį įvyko rinkimai. Ji pati nuvyko balsuoti ir balsavo už (duomenys neskelbtini), skambino pagal jos sudarytą sąrašą asmenims ir klausinėjo ar jie buvo balsuoti. Asmenys, kuriems skambino tikino, kad balsavo už (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkė yra buvusiame vaikų darželyje. Balsavimas vyko nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Komisijoje buvo 4 nariai, viena moteris dalyvavo kaip stebėtoja. Iš komisijos narių ji pažįsta V. B., ir I., kurios pavardės neatsimena. Trečia komisijos narė taip pat iš (duomenys neskelbtini), tačiau neatsimena jos vardo. Kiti du nariai atvykę iš kitur, jų nepažinojo.  Ji neprašė, kad kuris nors iš komisijos narių jai praneštų ar tam tikri asmenys buvo balsuoti. V. B. priklauso (duomenys neskelbtini). Ar ji gavo kokius nors nurodymus iš M. ji nežino, tačiau ji jos nieko neprašė bei jai jokių nurodymų nedavė. Po pirmo rinkimų turo ji atsiskaitė su visais žmonėmis pagal sąrašą, kurie balsavo už (duomenys neskelbtini). Su dauguma žmonių ji atsiskaitė sekmadienį vakare, tai yra važinėjo pas žmones, taip pat pirmadienį ir antradienį. Dalis žmonių atėjo pas ją į parduotuvę, kur jiems sumokėjo pinigus. M. buvo išrinktas į (duomenys neskelbtini)  į tarybą pirmu numeriu, taip pat į tarybą pateko jo žmona D. 

        Prieš antrą rinkimų turą, renkant (duomenys neskelbtini) rajono merą pas ją atėjo V. M. į parduotuvę, tai buvo darbo dienomis likus savaitei iki rinkimų. M. atėjęs jai  padavė 100 eurų, sakydamas, kad reikia balsuoti už kandidatą į merus V. bei sakė, kad rinkėjams bus mokama po 5 Eurus už balsą. Kiek žino V. nepriklauso jokiai politinei partijai. V. tai buvęs (duomenys neskelbtini) meras šitoje besibaigiančioje kadencijoje. Kokios jo sąsajos su V. M. nežino. M. pasakė, kad rinkėjus reikės įkalbinėti balsuoti tuo pačiu principu kaip ir per pirmą rinkimų turą, tik vietoj 10 eurų jiems mokėti 5 eurus. Ji vėl įkalbinėjo beveik tuos pačius žmones, kuriuos buvo įkalbinusi pirmame ture. Dauguma tu pačių žmonių sutiko balsuoti už 5 eurų atlygį už merą V. Pareigūnai kratos metu pas ją nuo šaldytuvo paėmė sąsiuvinio languotą lapą, kuriame yra asmenų sąrašas, kurie sutiko balsuoti už V. bei jiems buvo pažadėti pinigai. Sąrašą sudarinėjo ji ranka pati, taip pat sąraše yra įrašų,  kur žmonės įsirašė savo vardą ir pavardę. Sąrašą sudaro Eilės numeris vardas pavardė ir parašas. Sąraše esantis prie eilės numerio taškas reiškia, kad tam asmeniui buvo sumokėti pinigai, brūkšnys nesumokėti. Pinigai nesumokėti buvo jai artimiems asmenims, t. y. sąraše esantiems Nr. 3 jos sūnui M. M., Nr. 4 sūnaus draugei A. L., 7 P. K. jos mamai, 8 J. K. jos tėčiui, 2 M. G., t. y. jos dukrai. O. D. ir O. T. iš sąrašo išbraukti per klaidą, tačiau jiems pinigai vis tiek buvo išmokėti. Yra tokių asmenų, kurie pinigus gavo, tačiau sąraše patys nepasirašė, o ji pasirašė jų vardu, kad nebereiktų gaišti laiko ir atskirai važiuoti pas tuos asmenis. Tai yra tiems asmenims su kuriais ji susiskambino pasiūlė už pinigus balsuoti už V. ir iš jų išgirdus teigiamą atsakymą, pasirašė už juos. Tai yra ji pasirašė už 2 numeriu sąraše esančią M. G., 12 D. D., 13 E. D., 14 ir 15 B. A. ir A. 22 J. S., 23 E. J. ir K. V.. Kitiems asmenims tai yra už Nr. 5 A. J. pasirašė jo sūnus A. J., esantis sąraše Nr. 6. Jie gyvena kartu, pinigus už balsavimą aš padėjau jiems ant stalo. Iš O. D. ji nuomojuosi parduotuvę. Ji jai pinigus sumokėjo parduotuvėje. Nr. 10 O. T. pinigus sumokėjo po jo skambučio. Jis jai paskambino bei po to atvažiavo pas ją į namus paimti pinigus. Ji jam sumokėjo 10 eurų, nes taip pat už (duomenys neskelbtini) balsavo jo sugyventinė I. P.. Sąraše esantiems Nr. 12 ir Nr. 13 D. D. ir jos vyrui E. D. pinigus t. y. 10 eurų padavė kai jie užėjo į parduotuvę. Aplinkybes kokiomis padavė pinigus ji gali painioti, nes jai šiek tiek maišosi abudu rinkimų turai, kuriuose ji tiems patiems asmenims mokėjo pinigus. Nr. 14 ir Nr. 15 yra jos kaimynai. Jiems pinigus išmokėjo pas juos nuvažiavusi į namus. Sekmadienio ar pirmadienio vakare. Prieš nuvažiuojant pas juos ji jiems pasiskambino. Nr. 16 ir Nr. 17 kaimynai L. V. ir A. V.. Jiems pinigus sumokėjo prieš balsuojant jiems atėjus pas ją į parduotuvę. Nr. 18 ir Nr. 19 yra parduotuvės klientai V. J. ir D. T.. Jie kartu gyvena. Pinigus jiems sumokėjo parduotuvėje, jie įsirašė savo vardus ir pavardes savo ranka ir pasirašė. Po Nr. 19 yra spausdintinėmis raidėmis parašyta (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad sąrašas sudarytas ir skirtas antram rinkimų turui, kur reikia balsuoti už V.. Nr. 20 V. B. jos kaimynas, pas kurį nuvažiavo į namus prieš pat balsavimą ir jam sumokėjo pinigus. Nr. 21 V. L. yra (duomenys neskelbtini) kiosko pardavėjos dukra, kuriai sumokėjo kioskelyje. Pati pardavėja D., kurios pavardės neatsimena, lyg tai D. nesutiko, kad ją įtrauktų į sąrašą. Ji jai nemokėjo jokių pinigų. Nr. 22 Nr. 33 brolis ir sesė J. E. ir J. S.. Pinigus ji padavė J. pas jį namuose, 10 eurų. M. V. O. D. draugė, pinigus padavė parduotuvėje. K. V. skirtus pinigus padavė jo mamai pas ją namuose.  

        Antras pas ją kratos metu paimtas sąrašas, surašytas ant A4 formato lapo, kurio vienoje pusėje yra jai  skirta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūra, kitoje pusėje sąrašas 19 asmenų, kurie buvo pakviesti vasario 12 dieną į jos gimtadienio šventę, kuri vyko per du kartus ir pas ją namuose ir pas kaimynus pas juos įrengtoje salėje. Antrame rinkimų ture buvo tie patys komisijos nariai, ji pati buvo balsuoti. Po balsavimo ji išmokėjo asmenims pinigus. Meru buvo išrinktas G., tai yra ne tas asmuo už kurį rinkėjams buvo mokami pinigai.  Dėl rinkėjų papirkimo antradienį į darbą jai atvežė M.  30 eurų.  Ji visiškai prisipažįsta padariusi nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

        Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas įtariamosios D. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, iš kurio matyti, kad D. G. parodymų duoti nepageidavo. Nurodė, kad parodymus duos, kai apsispręs (t. 4, b. l. 36-28).

        Kaltinamasis E. J. pagal pateiktus kaltinimus kaltu neprisipažino. Parodė, kad buvo gavęs skambutį iš tėčio anksti ryte, kad pas jį atvažiavo policija. Jis buvo tuo metu išvykęs ir per kokį pusvalandį grįžo. Kiek atsimena, davė jam kažką paskaityti, kad yra kaltinamas. Pareigūnams sakė, kad nelabai sutinka su šituo dalyku. Jie jam liepė vis tiek pasirašyti ir informavo, jog darys kratą. Atliekant kratą, rado stalčiuje šovinių. Toliau pareigūnai supildė visus dokumentus, paėmė kompiuterį, telefoną ir pasus. Tada vyko į policijos komisariatą ir prasidėjo apklausa.

        Vadovybė žinojo, kad šoviniai yra pas jį ir jis žadėjo juos pristatyti. Jis ir pats gali turėti tokio kalibro šovinius, nes pas jį yra toks pat šautuvas, kadangi yra medžiotojas. Be to, tie šoviniai nėra pavojingi, nes jie yra imitaciniai. Jis turi teisę medžioti graižtviniu ginklu ir būtent tokio pat kalibro ginklą turi. Taip išėjo, kad jis grįžęs po pratybų padėjo savo amunicinius drabužius skalbti. Mama dėdama rūbus į skalbimo mašiną, patikrino kišenes ir išėmė visokius daiktus ir sudėjo viską į stalčių. Tarp jų buvo ir minėti šoviniai. Po to, apie šovinius pranešė savo vadovybei ir jie jam sakė, kad jie nėra pavojingi ir gali juos grąžinti per sekančias pratybas. Per pratybas būna dažnai, kad ne vienas karys parsineša šovinių, nes nebūna kada  jų skaičiuoti. Kai koviniai šoviniai būna, tai viskas būna su parašu. O dėl imitacinių šovinių, nėra taip griežtai. Pratybos vyko maždaug 1-2 savaitės prieš kratą. Pas jį rasti imitaciniai šoviniai buvo 23 kalibro. Apie tai, kad tuos šovinius parsinešė namo pranešė savo kuopos intendantui. Tas pranešimas buvo dar prieš kratą jo namuose.

        D. G. yra jo tėčio pusseserė. Buvo susitikęs su D. G., ji paklausė ar jis eis balsuoti, pasakė, kad dar nežino, kaip ir galvojo eiti. Ji jo klausė už ką balsuos, jai atsakė, kad už V. M. ir A. V.. Šiuo klausimu jų nuomonės sutapo. Jis ir taip būtų balsavęs už V. M., nes jį pažįsta, seniau su juo buvo dirbęs tame pačiame darbe, t. y. (duomenys neskelbtini). Jis buvo darbininkas, o V. M. – direktorius. Tada D. G. jo paprašė paagituoti ir daugiau žmonių. Kai jos paklausė dėl ko visa tai, tai ji jam atsakė, jog dėl statistikos. Ji dėl pinigų už agitaciją nieko nesakė. Jis savo noru sutiko paklausinėti žmonių. Jam pačiam rinkimai nerūpėjo. Savo pažįstamų, draugų paklausinėjo ar jie eis balsuoti, už ką balsuos bei paklausė ar jie gali pabalsuoti už V. M.. Dėl rinkimų jis kalbėjo su A. D., D. D., R. D., A. C., U. P. ir V. V.. Su visais kaltinamajame akte išvardintais žmonėmis jis bendravo. Pinigų jiems nesiūlė, nebent juoko formoje. Juokavo, kad uždirbsi kalną pinigų. Jie visada draugų kompanijoje taip pajuokauja. Pinigų duoti neplanavo, jam niekas jokių pinigų nedavė ir nesiūlė. Minėtų asmenų jis klausė už ką balsuos ir daugelio mintys sutapo su jo. Jis jiems nieko nepatarė. Pasiūlė pabalsuoti už jos giminaitės D. G. kolegą, pažįstamą V. M., (duomenys neskelbtini). Apie balsavimą dėl kitų asmenų kalbos nebuvo.

        Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus. Policijoje buvo  apklaustas 1 kartą, taip pat 1 kartą buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus nei teisme, nes jautė spaudimą. Atvykus į policijos komisariatą buvo toks vaizdas, kad jie viską žino, pareigūnai sakė jam, kad jis papirko žmones, nors taip nebuvo. Jie jam sakė prisipažinti, nes taip bus geriau. Detalės apklausoje atsirado, nes taip klausinėjo, o sumos – jam sakė, kad po 5 ar 10 eurų, jie patys viską užsiminė. Policijos komisariate jį apklausinėjo S. P. ir apklausoje dalyvavo R. G.. Moteris buvo tik sekretorė, o R. G. klausinėjo. Be moters buvo dar 3 vyrai. Iš R. G. gavo spaudimą, sakė prisipažinti, nes jie viską žino. Jam buvo šokas, tai ir sakė, kad rašytų ką jie nori. Jis yra karys savanoris, nenorėjo, kad jį sulaikytų ir taip susigadinti savo reputaciją. Policijos pareigūnai sakė, kad jeigu prisipažins pačiam bus geriau. O jei neprisipažins, tai sakė, kad „pasodins“, o ar terminą minėjo nebeprisimena. Kuris pareigūnas taip sakė nepasakys, nebeprisimena, nes praėjo daug laiko.

        Ikiteisminio tyrimo teisėjas Č. K. spaudimo kaip ir nedarė. Pas policijos pareigūnus ir ikiteisminio tyrimo teisėją jo duoti parodymai beveik tokie pat. Kažkaip ne taip ten buvo. Pakeista tik dalyje, kad 50 eurų negavo. Gal ne taip jį suprato.

        Jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Buvo rasti sąrašai, tačiau su rinkimais tai nesusiję, čia buvo rinkti pinigai dėl sodybos nuomos.

Girdėjo liudytojų parodymus, kur jie sakė, kad žadėjo visiems atlygį po 10 eurų, jei jie balsuos už jo nurodytą kandidatą. Tačiau jie gal ne taip suprato, nes apie pinigus jokių kalbų nebuvo, nebent juoko formoje sakė, kad uždirbs daug pinigų. Jie jo paklausė koks tikslas, tai pajuokavo, kad uždirbs pinigų, nors jo tikslas buvo tik paagituoti. Visiems įdomu kaip už dyką galima kažką daryti. Jis jiems sakė, kad jei eis balsuoti, kad pasakytų dėl statistinių duomenų. Advokatu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nelabai pasitikėjo, nes jo nepažinojo. Kodėl apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją į advokato klausimą atsakė, kad po rinkimų jiems sumokės D. G., paaiškinti negali. Jis tokio sakinio nesakė, tiesiog viskas buvo palikta iš pirminės apklausos pas policijos pareigūnus. Ikiteisminio tyrimo teisėjas Č. K. minimaliai apklausinėjo, nes jis keitė parodymus dėl pinigų. Jo parodymuose nurodyta, kad jis kovo 2 d. susitiko su D. G., kuri jam perdavė 50 eurų, iš kurių 10 eurų pasiliko sau. Jis yra kalbėjęs su A. S.. Tą pokalbį prisimena, tačiau juokais buvo kalbama. Jis visada taip šneka su juo. „Neišožintų“ žodį sakė, kad neskleistų kalbų, kad papirkinėjimai tokie, nes jie kalbėjo juokais. Apie kokį sąrašą jis kalbėjo, neatsimena. Jis jokio sąrašo neturėjo, tiesiog paklausė savų, skelbimo nedėjo.

        Per pokalbį su D. G. klausdamas, ko ten ji prisirinko, matyt apie statistiką kalbėjo. Jis tik agitavo, o D. G. rinko statistiką. Jam statistika neįdomi.

        Po pokalbio su D. G., kurio metu jo prašė agituoti kitus rinkėjus, jis nežinojo, kad čia kažkas nelegalaus, galvojo, jog tikrai čia tik dėl statistikos.

        Tuos išvardintus kaltime asmenis jis susitiko atsitiktinai, jų neieškojo. Jie visi yra pažįstami. Su jais susitikdavo bendroje aplinkoje. Jis neatliko jokio mokėjimo, jam pinigų niekas nedavė. Nesidomėjo ar jo agituoti žmonės iš viso balsavo.

        Pirmoje apklausoje norėjo, kad dalyvautų gynėjas, tačiau pareigūnai nesuteikė tokios galimybės. Tik po apklausos jo paklausė ar reikės advokato, tai jiems ir atsakė, kad tuo momentu jam jau tikrai nebereikės advokato. Dėl advokato atsisakymo pasirašė jau po apklausos. Jis jau iš pat pradžių norėjo advokato, dar kai kratą pas jį atliko, tačiau jam niekas tokios galimybės nesuteikė, atėmė visus telefonus. Policijos vadovybei nesiskundė, nes nežinojau, kad taip yra pažeidinėjamos jo teisės. Teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole parašas yra panašus į jo. Po atliktos apklausos jis tada turėjo daug kur pasirašyti. Visi jo parašai buvo sudėti po apklausos. Pranešime apie įtarimą yra jo parašas. Iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją su advokatu bendravo, o po jos jis kažkaip keistai dingo ir į jo skambučius nebeatsiliepė. Iki apklausos buvo su juo bendrauta ir viskas aptarta. Ant apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo yra jo parašas. Kai vyko rinkiminė kompanija jis su V. M. nebuvo susitikęs ir bendravęs.

        Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo E. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2019-03-20 dieną jis buvo apklaustas tyrėjos, šie parodymai iš dalies yra teisingi, jų pilnai netvirtina.

        2019-03-03 (duomenys neskelbtini) vyko Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai. Jam atrodo, kad 2019-03-01, penktadienio vakare sulaukė skambučio iš tėčio pusseserės D. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Ji jam pasakė, kad reikia susitikti, kažko nori jo paklausti. Jis nieko neklausinėjo ir tą pačią dieną, po skambučio nuvažiavo pas D. į darbą, dirbančią drabužių parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į darbą, D. parduotuvėje buvo viena. Ji jo paklausė ar jis eis balsuoti 2019-03-03 dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų. Jai atsakė, kad neis balsuoti, nes neplanavo to daryti (eiti balsuoti). Tada D., išgirdusi, kad jis neis balsuoti, pasiūlė piniginį atlygį už jo, kaip rinkėjo, balsą. Ji jam pasiūlė 10 eurų už tai, kad 2019-03-03 vykstančiuose rinkimuose balsuotų už V. M., kuris priklauso (duomenys neskelbtini). D. sakė, kad atlygį gaus po rinkimų. Prieš pasiūlant D. piniginį atlygį už balsą, jis nei tais rinkimais domėjosi, nei žinojo kokie yra kandidatai, nei kokioms partijoms jie priklauso. Nežino, kokia nauda D. buvo iš to, kad jis balsuotų už minėtą kandidatą. Ar pati D. priklauso kokiai nors partijai, jis nežino. Tą kartą, kai jis susitiko su D., ji, supratusi, kad jis už piniginį atlygį sutinka balsuoti už jos nurodytą kandidatą, paklausė jo ar jis žino daugiau asmenų, kurie taip pat, tokiu pačiu būdu, norėtų užsidirbti. Atsakė, kad paklausinės pažįstamų ar jie sutiktų taip pat, už piniginį atlygį pabalsuoti už D. nurodytą kandidatą. D. minėjo, kad tiems kitiems asmenims, taip pat už rinkėjo balsą sumokės po 10 eurų. D. jam pasakė, kad jei atsiras žmonių, kurie už piniginį atlygį norės pabalsuoti, jam reikės sudaryti sąrašą, kuriame užrašytų rinkėjo vardą, pavardę ir pasirašytų. Prieš rinkimus sakė, kad tą sąrašą reiks jai paduoti. Taip pat nurodė, kad su tais asmenimis atsiskaitys po visko, tai yra jau kada bus rinkėjai atidavę savo balsą už D. nurodytą kandidatą. D. nesakė kokia nauda jai už tai, kad laimėtų jos nurodytas kandidatas, jis pats neklausė ir nesidomėjo, nes jam buvo neįdomu. Jis pats net nebūtų į tuos rinkimus ėjęs, bet kadangi jam pasiūlė pinigų, tai ir nuėjo, balsavo už D. nurodytą kandidatą – V. M.. Jis įtakotas ir paskatintas D., pasiūlė piniginį atlygį, tai yra 10 eurų už tai, kad 2019-03-03 per rinkimus asmenys pasinaudotų savo rinkimų teise ir balsuotų už V. M. iš (duomenys neskelbtini), šiems asmenims, kurie jo žiniomis sutiko ir nuėjo balsuoti už nurodytą kandidatą: M. S., virš 30 metų, gyv. (duomenys neskelbtini), R. D., apie 35 m. amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), V. S., M. žmonai. Taip pat pasiūlė, bet nenuėjo į rinkimus ir nebalsavo: A. C., apie 30 metų, gyv. (duomenys neskelbtini), U., virš 30 metų – A. C. draugė, D. D., apie 27 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), S. J., apie 24 m., gyv, (duomenys neskelbtini) – tai yra jo sesuo. Jis tiems asmenims sakė, ką jam sakė D., t. y., kad už balsą jie gaus po 10 eurų. Apie tai, kad šie asmenys nenuėjo balsuoti, sužinojo jau po rinkimų, kai paklausė asmeniškai minėtų asmenų. Vieni nenuėjo, nes negavo balsavimo lapelių, kitas pametė, dar kitas pamiršo apie rinkimus. Taip pat buvo ir kam siūlė, bet atsisakė, tai yra A. D., apie 34 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini). Tie minėti asmenys, kuriems jis siūlė piniginį atlygį už balsą, sutiko balsuoti už V. M.. Nežino, nes jų neklausė, ar prieš jam pasiūlant pinigus už rinkėjo balsą, jie apskritai planavo eiti balsuoti, ar turėjo savo kandidatą. Bet tie nurodyti asmenys sutiko balsuoti už nurodytą kandidatą ir gauti iš jo piniginį atlygį. 2019-03-02 sudaręs asmenų sąrašą, kurie už piniginį atlygį sutiko balsuoti už D. nurodytą kandidatą, tai yra V. M., jį padavė D. R. mieste. D. sakė, kad susitiksim po rinkimų, kad ji jam paduos pinigus atsiskaityti su žmonėmis iš sąrašo, kurie ateis balsuoti už jos nurodytą kandidatą. Po rinkimų su D. susitiko 2019-03-05, antradienį. Susitiko dviese jos namuose, daugiau nieko nebuvo. Jis D. pasakė, kiek žmonių iš jo sudaryto sąrašo prieš rinkimus nuėjo balsuoti, ji pinigų jam nedavė. Konkrečiai nieko nepaaiškino. Klausė, kada duos pinigus, ji atsakė, kad pinigai bus vėliau. 2019-03-20 tyrėjai sakė, kad D. davė 50 eurų, taip sakė nes bijojo būti sulaikytas, suimtas. Jam buvo pareikšti įtarimai dėl papirkinėjimo, o realiai jis nieko nepapirkinėjo. Pinigų nurodytiems asmenims už balsavimą nedavė. Kelios dienos iki rinkimų kito turo, tai yra penktadienį, 2019-03-15 jam į telefoną paskambino D. kuri jo klausė, ar jis eis sekmadienį balsuoti dėl (duomenys neskelbtini) mero. Pasakė, kad išvažiavęs, nespės grįžti. Nepamena ar D. siūlė pinigus už tai jeigu eitų balsuoti. 2019-03-17 nebalsavo ir piniginio atlygio negavo, nes jam jau važiuojant link (duomenys neskelbtini) sulaukė iš D. skambučio, kad balsuoti nebereikia. Tai neturėjo reikšmės, kadangi balsuoti vis tiek nebūtų ėjęs. Dalyvauti (balsuoti) rinkimuose šiame rinkimų ture jis nieko neįkalbinėjo. 2019-03-20 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 13 vnt. mokomųjų šovinių, kurie namuose atsirado, nes jis pats tarnauja (duomenys neskelbtini) ir šoviniai yra parvežti iš pratybų. Kratos metu rasta popieriaus skiautė su asmenų vardais ir pravardėmis, bei ties kiekvienu nurodyta 12 eurų – buvo draugų sąrašas iš kurių buvo renkami pinigai dėl sodybos nuomos, ir su rinkimais jokio ryšio neturi. Jis draugams ir pažįstamiems iš karto pasakė, kad už dalyvavimą rinkimuose jiems sumokės (atsiskaitys) po rinkimų D. G. (t. 4, b. l. 101 – 105).

        Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti kaltinamojo E. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kur jis parodė, kad yra blaivus ir neapsvaigęs, pilnai supranta savo sakomų žodžių prasmę ir esmę, jaučiasi gerai, parodymus duoti gali. Pas psichiatrus ir psichologus yra lankęsis tik dėl to, kad jam būtų išduotas leidimas ginklui. Dėl psichinių ligų ir sutrikimų nesilankė. Nėra registruotas priklausomybės ligų kabinete, priklausomybę alkoholiui, narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms neigia. Taip pat nėra turėjęs galvos traumų dėl kurių negalėtų suprasti savo sakomų žodžių. Pranešimo apie įtarimą nuorašą gavo, perskaitė įtarimą ir supranta kokios nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas. Dėl jam pareikšto įtarimo sutinka laisva valia duoti parodymus. 2019-03-03 (duomenys neskelbtini)vyko Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai. Jam atrodo, kad 2019-03-01, penktadienio vakare sulaukė skambučio iš tėčio pusseserės D. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Ji jam pasakė, kad reikia susitikti. Jis nieko neklausinėjo ir tą pačią dieną, po skambučio nuvažiavo pas D. į darbą, dirbančią drabužių parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į darbą, D. parduotuvėje buvo viena. Ji jo paklausė ar jis eis balsuoti 2019-03-03 dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų. Jai atsakė, kad neis balsuoti, nes net neplanavo to daryti. Tada D., išgirdusi, kad jis neis balsuoti, pasiūlė piniginį atlygį už jo, kaip rinkėjo, balsą. Ji jam pasiūlė 10 eurų už tai, kad 2019-03-03 vykstančiuose rinkimuose balsuotų už V. M., kuris priklauso (duomenys neskelbtini). Sakė, kad atlygį gaus po rinkimų. Prieš pasiūlant D. piniginį atlygį už balsą, jis nei tais rinkimais domėjosi, nei žinojo kokie yra kandidatai, nei kokioms partijoms jie priklauso. Jis nežino, kokia nauda D. buvo už tai, kad jis balsuotų už minėtą kandidatą. Ar pati D. priklauso kokiai nors partijai, jis nežino. Tą kartą, kai jis susitiko su D., ji, supratusi, kad jis už piniginį atlygį sutinka balsuoti už jos nurodytą kandidatą, paklausė jo ar jis žino daugiau asmenų, kurie taip pat, tokiu pačiu būdu, norėtų užsidirbti. Jis atsakė, kad paklausinės iš pažįstamų ar jie sutiktų taip pat, už piniginį atlygį pabalsuoti už D. nurodytą kandidatą. D. sakė, kad tiems kitiems asmenims, taip pat už rinkėjo balsą sumokės po 10 eurų. D. jam pasakė, kad jei atsiras žmonių, kurie už piniginį atlygį norės pabalsuoti, jam reikės sudaryti sąrašą, kuriame užrašytų rinkėjo vardą, pavardę ir jam pasirašyti. Prieš rinkimus sakė, kad tą sąrašą reiks jai paduoti. Taip pat nurodė, kad su tais asmenimis atsiskaitys po visko, tai yra jau kada bus rinkėjai atidavę savo balsą už D. nurodytą kandidatą. D. nesakė kokia nauda jai už tai, kad laimėtų jos nurodytas kandidatas, jis pats nesusidarė nuomonės ir nežino iš kur D. turėjo gauti pinigus, už kuriuos turėjo atsilyginti už V. M. balsavusiems asmenims. Jis pats net nebūtų į tuos rinkimus ėjęs, bet kadangi jam pasiūlė pinigų, tai ir nuėjo, balsavo už D. nurodytą kandidatą – V. M.. Taip jo ir D. pokalbis tą kartą parduotuvėje ir baigėsi. Jis, įtakotas ir paskatintas D., pasiūlė piniginį atlygį, tai yra 10 eurų už tai, kad 2019-03-03 per Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimus asmenys pasinaudotų savo rinkimų teise ir balsuotų už V. M. iš (duomenys neskelbtini), šiems asmenims, kurie jo žiniomis sutiko ir nuėjo balsuoti už nurodytą kandidatą: M. S., virš 30 metų, gyv. (duomenys neskelbtini), R. D., apie 35 m. amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), V. S., tai yra M. žmona. Taip pat pasiūlė, bet nenuėjo į rinkimus ir nebalsavo: A. C., apie 30 metų, gyv. (duomenys neskelbtini), U., virš 30 metų – A. C. draugė, D. D., apie 27  metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), S. J., apie 24 m., gyv, (duomenys neskelbtini) – tai yra jo sesuo. Apie tai, kad šie asmenys nenuėjo balsuoti, sužinojo jau po rinkimų, kai paklausė asmeniškai minėtų asmenų. Vieni nenuėjo, nes negavo balsavimo lapelių, kitas pametė, dar kitas pamiršo apie rinkimus. Taip pat buvo ir kam siūlė, bet atsisakė, tai yra A. D., apie 34 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini). Kodėl jis iš karto atsisakė, nežino, gal turėjo savo kandidatą. Tie minėti asmenys, kuriems jis siūlė piniginį atlygį už balsą, sutiko balsuoti už V. M.. Nežino, nes jų neklausė, ar prieš jam pasiūlant pinigus už rinkėjo balsą, jie apskritai planavo eiti balsuoti, ar turėjo savo kandidatą. Nesidomėjo. Bet tie nurodyti asmenys sutiko balsuoti už nurodytą kandidatą ir gauti iš jo piniginį atlygį. 2019-03-02 sudaręs asmenų sąrašą, kurie už piniginį atlygį sutiko balsuoti už D. nurodytą kandidatą, tai yra V. M., jį padavė D. R. mieste. Susitiko dviese. D. sakė, kad susitiks po rinkimų, kad ji jam paduos pinigus atsiskaityti su žmonėmis iš sąrašo, kurie ateis balsuoti už jos nurodytą kandidatą. Po rinkimų su D. susitiko 2019-03-05, antradienį. Susitiko dviese jos namuose, daugiau nieko nebuvo. Jis D. pasakė kiek žmonių iš jo sudaryto sąrašo prieš rinkimus nuėjo balsuoti ir ji jam padavė 50 eurų. Tai yra 10 eurų jam už balsavimą ir likusius pinigus jam reikėjo padalinti į rinkimus nuėjusiems ir už V. M. balsavusiems asmenims. Paaiškina, kad iš tų 50 eurų, papildomai dar 10 eurų pasiliko sau, nes jo sesuo nenuėjo į rinkimus ir jis tai sužinojo jau po to, kai jam D. padavė pinigus, todėl tas papildomas 10 eurų liko pas jį. Po to jis išvažiavo. Atlygį už balsą, tai yra po 10 eurų jis ankščiau nurodytiems asmenims padavė jau kada su jais susitiko. 2019-03-17 vyko rinkimai dėl (duomenys neskelbtini) mero. Kelios dienos iki rinkimų, tai yra penktadienį, 2019-03-15 jam į telefoną paskambino D. kuri jo klausė, ar jis eis sekmadienį balsuoti dėl (duomenys neskelbtini) mero. Pasakė, kad nežino ar spės grįžti iš pratybų. Iš D. suprato, kad ji jam vėl siūlo eiti už atlygį balsuoti. Jis ir tą kartą, dėl mero rinkimų nesiruošė eiti, bet kai jam pasiūlė piniginį atlygį už balsą, jis atsakė, kad sutinka nueiti bei balsuos už jos nurodytą kandidatą, bet tik jei spės grįžti iš pratybų. D. nurodė, kad šį kartą sumokės už balsą 5 eurus. D. taip pat jo klausė, ar bus norinčių daugiau asmenų užsidirbti, tai yra už 5 eurus eiti balsuoti už jos nurodytą kandidatą (duomenys neskelbtini) mero rinkimuose. To pokalbio metu D. pasakė, kad kitų asmenų jis neieškos, nes pats yra išvykęs iš (duomenys neskelbtini) ir neturės laiko, tik sutiko pats už pinigus balsuoti, jei tik spės grįžti. D. jam nenurodė kandidato už kurį reiks balsuoti, nes jis su ja „gyvai“ nesusitiko. Jis 2019-03-17 nebalsavo ir piniginio atlygio negavo, nes jam jau važiuojant link (duomenys neskelbtini), sulaukė iš D. skambučio, kad balsuoti nebereikia. Kodėl jam nebereikėjo balsuoti, jis nežino, gal jau buvo susirinkę pakankamai žmonių, neklausė. Jis nežino, ar D. vienintelė ieškojo tokių asmenų kaip jis, kurie galėtų ieškoti rinkėjų, sutiksiančių už piniginį atlygį balsuoti.

        2019-03-20 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 13 vnt. mokomųjų šovinių, kurie namuose atsirado, nes jis pats tarnauja (duomenys neskelbtini) ir šoviniai yra parvežti iš pratybų. Rasti 3 vnt. po 5 ltr. plastikinės talpos, tarp dviejų iš jų yra tamsios spalvos skystis, o vienoje skaidrus skystis, turintys specifinį alkoholio kvapą. Tai tas alkoholis yra likęs po motinos jubiliejaus ir iš pradėtų butelių buvo supilti į vieną tarą. (Duomenys neskelbtini) automobilyje, rasta popieriaus skiautė su asmenų vardais ir pravardėmis, bei ties kiekvienu nurodyta 12 eurų. Tai draugų sąrašas iš kurių buvo renkami pinigai dėl sodybos nuomos (t. 4, b. l. 95 – 98).

        Kaltinamoji N. G. pagal pateiktą jai kaltinimą kalta neprisipažino. Iš dalies patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur buvo nurodžiusi, kad ji yra (duomenys neskelbtini) narė ir priklauso (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) skyriui. Skyriaus pirmininkas yra V. M.. 2019 m. vyko Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai, taip pat ir (duomenys neskelbtini) rajone. Ji pati asmeniškai dalyvavo abiejuose turuose, kurie vyko 2019-03-03 ir 2019-03-17. Balsavo pirmame ture už (duomenys neskelbtini). Už asmenį nebalsavo ir nežino kas buvo kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merus. Antrame ture aš balsavo už V.. Prieš 10 metų ji dirbo pas V. M. (duomenys neskelbtini). Jis dirbo direktoriumi. Nuo to laiko yra su juo pažįstama. Jis yra tik vieną kartą buvęs pas ją namuose, tai buvo prieš rinkimus. Dar jis buvo pas ją 2019-03-08, kur gyvena (duomenys neskelbtini).  Tačiau tada ji nebuvo namuose, jis paliko jai tulpę parduotuvėje Moters dienos proga. Kai jis buvo pas ją namuose, tada kalbėjo, kad ji nori išvežti lovą. Jis davė savo telefono numerį, kurį įsivedė į telefoną ir įvardino M.. Jos numeris (duomenys neskelbtini). Jis jai pažadėjo pagelbėti dėl lovos. Prašė, kad ji pakalbėtų su kaimynais, draugais, kad balsuotų už jų partiją, ne konkrečiai už jį. Su juo kalbos apie balsų pirkimą, sumas ir pinigų davimą jai, nebuvo. Jis jai jokių pinigų nedavė pirkti balsams. Kitas asmuo jai neperdavė pinigų skirtų balsų pirkimui. Ji niekam nesiūlė balsuoti už pinigus ir pinigų tam tikslui nemokėjo. 2019-03-20 kratos metu pas ją bute adresu (duomenys neskelbtini), rasti sąsiuvinio 4 lapai, iš kurių viename yra jos ranka surašyti žmonių vardai ir skaičiai. Ji tą sąrašą pasidarė, nes planavo su jais kalbėtis apie balsavimą, o skaičiai reiškia, kad tiek yra jų šeimos narių: visi jie iš jų kaimo: V. R. 3 – yra R. V., jo brolis J. ir kitas su jais gyvenantis A. M.. Ji jų neieškojo, tačiau sutiko R. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) prieš pirmą balsavimą ir pasakė ar jis neužmiršo, kad reikia balsuoti. Jis atsakė, kad nepamiršo. Jie visi trys gyvena kažkokiame vagonėlyje, miške ar prie lentpjūvės. R. 3 šeimos nariai 3, su jais neturėjo jokių reikalų. Mes – tai ji ir sūnus R.. Nežino dėl ko parašė 2, užbraukė ir parašė 3, nėra trečio asmens. L. R. 2 – antras nuomininkas V. G., pastarasis neina balsuoti, neturi dokumento. V. 2 – išgalvojo, tokios nėra. A. 2 – A. gyvena gal (duomenys neskelbtini), pavardės nežino. V. 1 – G.; D. 1 - išgalvota; I. – M.. Neatsimena ar su jais buvo susitikusi. Jei ir buvo, tai tik agitavo balsuoti už (duomenys neskelbtini). Kai kurių iš jų jos telefone yra jų numeriai. Kratos metu paimtas telefonas priklauso jai. Cigaretės Premier 13 vnt. ir Fest  8 vnt. pakelių be lietuviškų banderolių priklauso jai. Jas pirko neatsimena kada, (duomenys neskelbtini) turguje, iš nepažįstamos moters. Pirko sau, nes rūko. Kratos metu (duomenys neskelbtini), kur yra registruota, tačiau ten negyvena, o gyvena jos sūnus R., rasta ir paimta planšetė Lenovo, priklauso jai, tačiau ji ja nesinaudoja, nes nemoka, o naudojasi R.. Ji prašė, agitavo žmones eiti balsuoti nieko jiems nesiūlydama. D. G. yra jos kaimo gyventoja. Ji tos pačios partijos narė. Ji pas ją nėra buvusi. D. G. pas ją gal kokį kartą yra buvusi, (duomenys neskelbtini). Ji turi jos telefono numerį, bendrauja telefonu. Jos skambina viena kitai. Dėl šių rinkimų kalbėjosi su ja ir pasakė, kad ką sutiko, su tais kalbėjosi, prašė, kad balsuotų ir tiek. Ji jai dėl balsavimo balsų pirkimo jokių pinigų nedavė. Mano, kad ją kažkas apkalba. Ji nieko nežino apie balsų pirkimus pas juos kaime ir nieko dėl to neįtaria (t. 4, b. l. 152 – 154).

        Teisiamojo posėdžio metu N. G. parodė, kad jos parodymai nebuvo teisingi tik dėl to raštelio. Tas raštelis buvo senai rašytas. Jame surašyti pagrindiniai žmonės į kuriuos kreipdavosi pagalbos, nes prižiūrėjo neįgalų žmogų, kuriuo visada reikėjo rūpintis. Gal su tais savo draugais susitikusi ir paminėjo, kad ateitų pabalsuoti. Su jais pašnekėdavo ir ji žinojo, kad jie palaiko (duomenys neskelbtini). Ji tikslina aplinkybę, jog tas sąrašas yra nesusijęs su rinkimais, bet pripažįsta, kad žmonės, kuriems priminė, jog reikia balsuoti yra tie patys. Tačiau šitas raštelis buvo sudarytas ne dėl rinkimų.

        Žmonės sakė, kad dėl rinkimų ji davė jiems pinigus, gal dėl to, kad buvo išsigandę. Šiaip ne pirmas kartas kada ji jiems paskolindavo pinigų po kelis eurus ir tų dalykų nesureikšmino.  D. V. ji paskolino paskutinį kartą 10 eurų, bet pasakė, kad jai pinigai nesimėto, kai galės, tai gal kai kada padės. Viena gyvena, tai reikėjo tų pagalbininkų. Kažkada ji su vaikais jai sunešė malkas, tai davė ir 50 eurų. Tie duoti pinigai nesusiję su rinkimais.

        Su V. M. kalbėjo, kad negauna pagalbos iš savivaldybės ir jo paprašė, kad padėtų. Su jo pagalba atvažiavo iš savivaldybės žmonės ir paėmė iš jos daugiafunkcę lovą bei kitą inventorių, kurį naudojo kol jos sugyventinis buvo gyvas. Tada V. M. galbūt juoko formoj jai pasakė, jog neužmirštų nueiti pabalsuoti, o kadangi viena gyvena, tai, kad pasiimtų ir draugą kokį. O daugiau nieko jie nebendravo. V. M. pagalba jai nebuvo susijusi su rinkimais.

        Su D. G. taip pat nėra bendravusi dėl rinkimų. Dėl mero rinkimų ji iš viso nesidomėjo. O dėl (duomenys neskelbtini), tai šnekėjo kaip bendrapartietės, kad jei ką susitiks, tai pašnekins, kad balsuotų. Žino, kad jos minėti pažįstami iš sąrašo tingi eiti balsuoti, tai teko juos paraginti. Su D. G. pasiskambina kai reikia. Prašė jos drabužių didesnių parinkti. 2019-03-18 pokalbio su D. G. nepamena. 

        Pagarsinus Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kortelės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo pokalbį Nr. 213 (tomas 3, b. l. 68-69) kaltinamoji N. G. nurodė, kad „nelabai man sekėsi“, tai nelabai atsimena ką reiškė. Tie „drebučiai“, tai V. R. visą „chebrą“ vadina „drebučiais“, tai būtų R. V., J. V. ir A. M.. Žino, kad jie nebuvo balsuoti. Dėl to ji nesusinervino. Matė per langą, kad visa ta kompanija buvo girti nuo pačio ryto. Dėl pirmų rinkimų ji šnekėjo su R., kad eitų balsuoti, o daugiau ji su jais nešnekėjo. Juos girtus matė per antrus rinkimus.          

        Pas ją namuose rado tą sąrašą. Jis yra senas. Gal kažkada pasirašė, kad keli žmonės gali eiti balsuoti. Kokia skaičių reikšmė sąraše neatsimena. Raštelis rašytas jos pačios. „Mes 3“, tai yra ji, sūnus ir sūnėnas. Prisiminė, kad kažkada tas jos senukas siūlė padaryti balių ir sukviesti visus draugus, todėl ir buvo sudarytas tas sąrašas kiek čia jų bus. Su tuo rašteliu yra daug versijų.

        Ji nežino V. M. ir D. G. vaidmens tų rinkimų metu. Nežino ar jie kažką organizavo, nežino jų įtakos rinkimams. Kaltinime nurodoma, kad ji iš D. G. gavo 100 eurų, kuriuos perdavė V. M., tačiau ji tokių pinigų nematė iš viso.

        Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai telefonu paskambino E., kuris yra posėdžių salėje (E. J.). Paprašė pabalsuoti už M., už 10 eurų. Ji pasakė, kad pabalsuos. Ji suprato tai kaip pasiūlymą. 10 eurų buvo minimi gal kaip kyšis, kad pabalsuotų už M.. Pinigų jai nesumokėjo, daugiau nebepaskambino. Daugiau ji su E. nekalbėjo asmeniškai dėl šio įvykio. Abiejuose rinkimuose ji dalyvavo, bet balsavo visai už kitą žmogų, nes vėliau su vyru pašnekėjo ir nutarė nebalsuoti už žmogų, kuris nori papirkti žmones. Šį pasiūlymą ji suprato kaip nerimtą. Ekspromtu taip gavosi, kad paskambino, o ji sutiko. Pirmiau sutiko, o po to pakalbėjo su vyru.

        Tas pokalbis su E. nesutrukdė jai dalyvauti rinkimuose ir nepakeitė jos valios, neapsunkino jos dalyvavimo rinkimuose.

        Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus (t. 1, b. l. 68) V. V. nurodė, kad neatsimena kas kalbėjo ar M., ar E.. Iš pradžių paskambino M., o po to pašnekėjo E.. M. su E. pažįstami gal, nes vasarą važinėdavo motociklais.         Liudytojas M. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su drauge V. V.. Pažįsta E. J. panašiai 2 metus. Sueina retai, bendrauja telefonais. Abu su V. dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose. Tiksliai dienos neatsimena, panašiai 2019 m. savaitė laiko iki pirmų rinkimų, jam paskambino E. ir klausė už ką jis balsuos. Jis nesakė, buvo numatęs kitą žmogų. Jis tada pasiūlė balsuoti už M., nurodė, kad už tai jis sumokės 10 eurų. Jis sutiko. Tada jis atvažiavo pas jį į namus ir davė tuščiame lape parašyti vardą, pavardę ir pasirašyti. Jis pats viską parašė ir įrašė draugę V., pasirašė už ją. Jai apie tai pasakė ir ji sutiko balsuoti už 10 eurų. Jis jiems žadėjo sumokėti po rinkimų. Prieš rinkimus abu su V. apkalbėjo, kad neverta už tokį asmenį balsuoti, kuris renka balsus už pinigus. Be to, to asmens nepažįsta, apie jį nieko nežino, todėl nutarė už M. nebalsuoti. Balsavo už kitą žmogų. Po rinkimų skambino E., norėjo pasakyti, kad nebalsavo už jo siūlymą, tačiau jis neatsiliepė ir daugiau su juo apie tai nekalbėjo. E. jo neklausė, kas dar galėtų balsuoti už pinigus (t. 1, b. l. 63-64).

        Teisiamojo posėdžio metu M. S. papildomai paaiškino, kad jam paskambino E. ir pasiūlė susitikti. Susitiko su E. ir jis pasiūlė balsuoti už M. ir už jo rinkimų kampaniją, už tai siūlė 10 eurų. Šį prašymą suvokė kaip pasiūlymą. Iš pradžių sutiko labai spontaniškai, sako, vaikui sauskelnių paką nupirks už tuos pinigus. Jis davė jam pasirašyti ant popieriuko, bet po to grįžęs namo, pagalvojo, kaip galima balsuoti už tokį žmogų, kuris jau nuo pat pradžių ima kyšius ir todėl jam bandė atskambinti, kad išbrauktų iš sąrašiuko, kad nebereikia jam jo pinigų, bet su juo nesusisiekė. Tuomet vyko savivaldos rinkimai, kurie buvo prieš pusę metų, gal daugiau.

        Šis siūlymas nepadarė jam įtakos. Jis turėjo mintį balsuoti už kitą žmogų. Tas trumpas pokalbis su E. nesutrukdė jam dalyvauti rinkimuose. Rinkimuose dalyvavo, balsavo už ką norėjo. Apie šį įvykį kalbėjo tik su savo drauge – sugyventine V. V.. Kalbėjo apie tai, kaip galima balsuoti už tokį žmogų, kuris siūlo pinigėlius už tuos balsus, kaip jis vadovaus poste. Skambino turbūt jis savo draugei ir paskui jam davė kalbėti. Tai vyko to susitikimo metu. Skambino lyg ir iš savo telefono, tačiau šios aplinkybės negali patvirtinti, nes nebeatsimena jau.

        Jis ant lapuko pats parašė vardą, pavardę ir parašą. V. V. taip pat įrašė į tą lapelį. Dėl V. įrašymo į tą lapelį, ji pati pasakė E. arba jam, to tiksliai neatsimena. E. turbūt nežinojo jos nei vardo nei pavardės, todėl jis ir įrašė ją į tą lapelį, už ją ir pasirašė. Kai pasirašė, pasiūlymą suprato rimtai. Paskui, kai apsitarė ir apsigalvojo, suprato, kad tai nerimtas pasiūlymas. Iš pat pradžių galvojo, kad visai realu gauti tuos 10 eurų, bet po to, kai jis nebeatsiliepė, pagalvojo, kad tai nerealu.

        Liudytojas V. G. parodė, kad niekas jam nieko nesiūlė, niekas jo neagitavo, nedarė įtakos. Nedavė jam niekas nieko pasirašyti. Buvo balsuoti. Balsavo savo valia. G. pažįsta. Pokalbio nebuvo už ką balsuoti. Balsavo už G., kurio nepažįsta. Jam visai nesvarbu už ką balsuoti, balsavo už patį pirmutinį. Ikiteisminio tyrimo metu išsakė tas pačias aplinkybes.        

        Liudytoja I. M. parodė, kad pažįsta proceso dalyvius D. ir N.. Gyvena viename kaime. Prieš rinkimus su D. nebendravo, o su N. susitikdavo parduotuvėje. Nebuvo kalbos prieš rinkimus su ja. Balsavo tuose rinkimuose savo valia. Nebandė niekas daryti įtakos jos apsisprendimui. Dalyvavo savivaldybių rinkimuose, antruose nedalyvavo.

        Liudytojas J. V. parodė, kad 2019 metais kovo mėnesį balsavo rinkimuose laisva valia. Niekas nesiūlė, nedarė poveikio balsuoti už ką nors. Jis pažįsta N. G., D., M.. Gyvena viename kaime. M. buvo komplekso viršininkas, tiek jį ir žino. Šie žmonės su juo dėl rinkimų nekalbėjo, nebuvo jų sutikęs prieš rinkimus. Gyvena su broliu. Brolis nekalbėjo apie tai, kad reikia eiti balsuoti.

                Liudytojas R. V. parodė, kad 2019 metais kovo mėnesį buvo rinkimuose vieną kartą. Už (duomenys neskelbtini) balsavo, visą laiką už ją balsuoja. Pažįsta N. G., M. ir D.. Neįtakojo jo niekas balsavime. Po balsavimo nuėjo pasiskolinti pinigėlių iš N. G.. Buvo atvažiavusi policija jo apklausti. Kai jo paklausė už ką balsuoja, pasakė, kad balsuoja už (duomenys neskelbtini). Sakė, kad klausė N. už ką balsuos, pasakė, kad už (duomenys neskelbtini) visą laiką balsuoja. Jo neprašė, kad balsuotų už (duomenys neskelbtini). Po balsavimo nuėjo paprašyti paskolinti 10 eurų, jam visą laiką paskolindavo. Po rinkimų nunešė tą lipduką N. G., jį jai parodė, pasakė, kad balsuoti buvo, paprašė 10 eurų, tačiau nesakė už ką balsavo. Gavęs 10 eurų, nuėjo į parduotuvę. Jis dažnai nueina pas N.. Po kiek laiko N. atidavė kažkiek tų pinigų, gal 5 eurus. Dar po balsavimo yra skolinęsis pinigų iš jos. N. pinigus padavė pas save namuose.  Gal ir buvo toks pokalbis, kad N. jam liepė nieko nesakyti, kad davė pinigus 10 eurų dėl balsavimo. Gal ji bijojo, kad jei kam pasakys, pagalvos, kad pinigus duoda dėl balsavimo. N. paklausė ar buvo pas jį policija, pasakė, kad dar nebuvo. N. pasakė, kad nesakytų apie tuos 10 eurų. Pokalbiai su G. jam netrukdė apsispręsti eiti į rinkimus ir už ką balsuoti, kai susikūrė (duomenys neskelbtini), jis už ją visą laiką ir balsuoja.

            Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti liudytojo R. V. 2019-10-03 ir 2019-10-18 apklausų metu duoti parodymai, kur liudytojas buvo nurodęs, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu J. V.. Pas juos taip pat gyvena A. M.. Dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių rinkimuose 2019-03-03 ir balsavo už (duomenys neskelbtini). Jis dieną ar dvi prieš rinkimus kaime sutiko N. G., kuri klausė už ką jis balsuos. Ji jam pasiūlė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir tada jis gaus 10 eurų. Jis sutiko. Ji jam liepė po balsavimo atnešti balsavimo lipduką kaip įrodymą, kad balsavo. Apie pasiūlymą nei broliui, nei A., nei kam kitam jis nesakė. Balsavimo metu jis balsavo už (duomenys neskelbtini) ir užbraukė kažkokią pavardę, kurios neprisimena. N. už V. M. balsuoti neprašė. Po balsavimo tą pačią dieną jis nuėjo pas N., adreso neatsimena, kuri gyvena J. M. bute, kur jis N. pateikė balsavimo lipduką, o N. jam sumokėjo 10 eurų, vieną kupiūra. Jam niekur pas N. pasirašyti nereikėjo. Apie gautus pinigus už balsavimą niekam nesakė. Jam nei brolis, nei A. nesakė, kad N. jiems būtų siūliusi balsuoti už pinigus. Jis visą laiką balsuoja už (duomenys neskelbtini) ir be pinigų būtų už ją balsavęs. Jis negirdėjo, kad kiti (duomenys neskelbtini) žmonės būtų balsavę už pinigus. Su D. G. apie tai nekalbėjo. Dėl antro rinkimų turo N. jam nieko nesiūlė ir balsuoti nebuvo. Jis tiksliai dienos neatsimena, kai buvo sutikęs N., kuri sakė, kad buvo apklausta policijoje dėl minėtų rinkimų. N. jam liepė nieko nesakyti, kad ji jam mokėjo 10 eurų dėl balsavimo (1 t., b. l. 111-113).

        Liudytoja V. B. parodė, kad D. G. paskambino ir paklausė ar už V. balsuos. Atsakė, kodėl ji turi balsuoti už V.. Pasakė, kad prašė balsuoti už V. M.. Ji pasakė, kad atvažiuos, o dėl ko atvažiuos, nepasakė. Po valandos ar dviejų ji atvažiavo ir pasakė, kad ji skuba, kad jai reikia pasakyti M., kad būtų kuo daugiau paprašyta žmonių, kurie balsuotų už V.. Ji nesutiko, pasakė, kad skuba, motina bažnyčioje buvo palikta, reikėjo parvežti ir vaikas paliktas, nes dukra išvažiavusi, vyras skubėjo į parduotuvę. Jie labai skubėjo. D. G. prašė balsuoti, nes ji M. prižadėjusi. Jos taip ir išsiskyrė. D. G. paskambino ir pasakė, kad jai šitie dalykai nepatinka ir kad ji ateis, nes buvo parašyta jos pavardė, pasakė, kad jai tai nereikalinga. Nuėjo pas D. G. ir išsibraukė. Buvo popieriukas, kurį jai reikėjo dėl statistikos parodyti M.. Ji negalvojo, kad D. G. atvažiuos, kai jai atsakė, jog tikrai nebalsuos už V.. Jai buvo sukrėtimas, kad D. G. atvažiavo ir dar tokio dalyko prašo. D. G. yra jos pažįstama, gyvena tame pačiame kaime. Ji prašė balsuoti už V.. Ji iš pradžių nieko nesiūlė tik išeidama paliko pinigus. Ji paliko 10 eurų. Ji prašė ir vyro. Supratusi, kad čia vyksta negeri dalykai, papirkinėjimas tuos pinigus grąžino nuėjusi pas ją ir išsibraukė, o jos vyras norėjo balsuoti tik už V., nes jis jam patiko. Pinigai suprato, kad buvo palikti dėl balsavimo už V..

        Pirmuose rinkimuose, kai vyko savivaldybių tarybų rinkimai, jos neagitavo, neprašė. Anksčiau G. jai nėra palikusi pinigų. Jos M. nieko neprašė, tačiau G. taip sakė. Ji rinkimuose dalyvavo, priklausė (duomenys neskelbtini). M. buvo (duomenys neskelbtini) narys. Ji sutiko būti rinkimų komisijos nare kaip (duomenys neskelbtini) atstovė, nes nario mokestį iš jos imdavo. Susitikimas su G. nesutrukdė jai sudalyvauti rinkimuose.

        Ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus gal daugiau streso buvo, tada niekas jos neklausė apie pinigų palikimą, todėl nepaminėjo šios aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu atvažiavo nepažįstami žmonės į namus, apsirikę pasuko į miško pusę, išsivežė į (duomenys neskelbtini), jai buvo stresas. Ją vežė vieną, o vyras liko namuose. Jie sumaišė kelią, bet paskui grįžo. (Duomenys neskelbtini) nuvežė į policijos komisariatą. Ją tada apklausinėjo policijos komisariate, o vyrą apklausinėjo gal po kelių dienų. Davė ne pilnus parodymus, nes policija ne pilnai ją apklausė, teisme papasakojo viską kaip buvo.

               Liudytojas V. B. parodė, kad D. G. – pažįstama, (duomenys neskelbtini) gyventoja. V. B. yra jo sutuoktinė. Jam grįžus namo ten buvo D. G., kuri  paklausė už ką balsuos, pasakė, kad už V.. Svetimų žmonių daugiau namuose nebuvo. Pasirašyti paprašė ant lapelio, jis parašė pavardę ir viskas. Nesureikšmino to pasirašymo ant lapelio. Pareigūnai buvo atvažiavę į kiemą, jį apklausė lengvajame automobilyje. Buvo ta aplinkybė, jog siūlė po 5 eurus. Pakišo tuos 5 eurus, neatsisakė, tačiau pinigai nepaveikė jo valios. Žmona atsisakė paimti pinigus. Jis gavo 5 eurus, o paskui grąžino. Ji po visko nuėjo ir išsibraukė. Jo pavardė gal ir liko. Parodžius sąrašą (t. 2, b . l. 61) patvirtino, kad parašas yra jo. Nebeatsimena ar ji ir jo 5 eurus nunešė ar tik savo. Tų pinigų davimą suprato kaip už parašo padėjimą. Pasirašė, kad balsuos už V.. Paprašė pasirašyti ir padavė 5 eurus. Ji padėjo pinigus, gal ant stalo, nors to gerai nepamena. Atrodo, kad tie pinigai buvo popieriniai, buvo du popieriukai. Jis nebuvo kartu su žmona, kai ji nunešė pinigus D. G. bei to nematė. Jie su žmona kalbėjosi, kad ji nuneš pinigus ir išsibrauks. Nežino kieno iniciatyva D. G. tai darė. Prieš apklausą pareigūnai įspėjo jį dėl melagingų parodymų.

        Liudytoja S. J. parodė, kad kaltinamasis E. J. – jos brolis, todėl parodymus prieš jį duoti atsisakė. Apie rinkimus, kurie vyko 2019 m. nedaug žino, kontakto su D. G. neturėjo jokio. Mero rinkimuose ji nedalyvavo, jai jokios įtakos niekas nedarė, nesiūlė balsuoti. D. G. jai jokių sąrašų nedavė ir neprašė pasirašyti.

               Liudytoja V. D. parodė, kad ji kalbėjo telefonu su D. G., bet ji ir be siūlymo žinojo už ką balsuoti. Pakalbėjo labai trumpai, ji pasakė, kad pati žino už ką balsuoti. Tai buvo tiesiog pokalbis. Jos su D. G. yra draugės ir dažnai pasikalba. V. yra jos klasiokas, jį pažįsta nuo mokyklos laikų, todėl bet kokiu atveju būtų už jį balsavusi. Niekas nieko jai nesiūlė, ji  pasakė, kad balsuos už V..

        Liudytojas A. V. parodė, kad jis buvo kandidatas į merus ir tikrai nieko neprašė, kad kas pirktų balsus. Pažįsta V. M. apie 20 m., su juo yra kalbėjęs prieš rinkimus, jis atėjo pas jį ir pareiškė, kad jis norėtų jį remti rinkimuose. Buvo kalba apie paramą, nes jis buvo politinės partijos skyriaus vadovas, o partijos kartais pasirenka savo kandidatus, kuriuos nori remti. Tai jo pasirinkimo laisvė, tikrai nebuvo keliamos jokios sąlygos. Ta parama buvo trys dienos iki rinkimų, kada buvo pasakyta, kad jų partija norėtų jį remti, nes šiaip jie buvo opozicijoje, kada jis buvo meru ir nusprendė palaikyti jį. Jis kalbėjo partijos vardu. Atsimena tą pokalbį, bet tuo metu nebuvo aptarinėjami jokie dalykai apie kažkokią ateitį, koalicijas ir panašiai. Sukėlė jam nuostabą, kai V. M. atėjo jo paremti, nes jis ne vienintelis, „Už laisvę augti“ taip pat buvo visą laiką prieš jį ir jie buvo opozicijoje, tačiau taip pat pareiškė paramą jam. V. M. buvo pas jį du pirmus metus pozicijoje, o tik paskui išėjo į opoziciją. Jei pasako, kad partija remia, niekas nedetalizuoja kaip ta parama bus, jei neklysta, buvo viešas pasisakymas laikraštyje, kad buvo parama, o jis dar turėjo sumokėti pagal rinkimų įstatymą. Jis rinkimus pralaimėjo. V. M. nieko nebūtų laimėjęs, jeigu jis būtų laimėjęs rinkimus. Prieš pirmą turą tarp jo ir (duomenys neskelbtini) derybų nebuvo.

Liudytojas O. T. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, jog jis dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, tačiau tik pirmame ture. Jo sugyventinė I. P. buvo balsavimo komisijos narė (duomenys neskelbtini) kaime. Kelios dienos prieš pirmus rinkimus jam D. G., kuri gyvena jų kaime siūlė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir Nr. 12, pavardės neminėjo. Ji siūlė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir už tai siūlė 10 eurų už balsą. Jis sutiko. Taip pat tai siūlė ir jo sugyventinei I.. Jis ir I. sutiko balsuoti už pinigus. D. buvo atvažiavusi pas juos į namus, kur jis ir I. pasirašė parašais sąraše. Sąrašas buvo kažkokiame sąsiuvinyje, lyg tai langeliais. D. sakė, kad jiems sumokės po pirmo turo rinkimų. Jis ir I. balsavo pirmuose rinkimuose. Jis balsavo už (duomenys neskelbtini), pažymėjo ne tą pavardę.  Jis būtų iš viso nėjęs balsuoti. O dabar ėjo tik dėl to, kad pasiūlė pinigų. Už ką balsavo I., nežino. Po kelių dienų, po pirmų rinkimų jis buvo nuėjęs pas D. į namus, kur ji jam sumokėjo 20 eurų už jį ir I.. Dėl antrų rinkimų jis D. nebuvo sutikęs ir jam telefonu ji nesiūlė balsuoti už pinigus. Jis daugiau nėjo balsuoti (t. 1, b. l. 147-149).

                  Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. T. papildomai nurodė, kad D. G. yra jo kaimynė. Ikiteisminio tyrimo metu, buvo sustabdytas vidury kelio (duomenys neskelbtini), prisistatė policininkais, apklausė automobilyje, kuris buvo nežymėtas. Automobilis nebuvo panašus į policijos automobilį, bet pareigūnai tikri buvo. 2019-03-26 galėjo vykti apklausa. Kai jį apklausė pareigūnai, buvo išgėręs. Automobilyje buvo spausdintuvas ant galinės sėdynės. Apklausinėjo vienas vyras ir viena moteris. Tuos pinigus jis gavo. Viskas surašyta teisingai.

        Liudytoja I. P. parodė, kad D. G. ir N. G. yra kaimynės. Ji rinkimuose balsavo. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Ją apklausė vyras ir moteris namuose, kurie buvo apsirengę civiliai. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos duotus parodymus (t. 1, b. l. 151-153) nurodė, kad parodymai tikriausiai yra teisingi. Jos draugas jai pasakė, kad D. G. jam ir jai pasiūlė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir V. M., siūlė 10 eurų. Tvirtina tą aplinkybę, jog ji ir O. sutiko balsuoti už pinigus. Pasirašė sąraše, nors nežinojo, kam jis skirtas, parašė vardą, pavardę ir parašą. Byloje esantis dokumentas – sąrašas (t. 2, b. l. 61) nežino ar tas sąrašas, kuriame pasirašė, bet čia rašyta ne jos ranka ir ne O.. Pokalbis su D. G., nesutrukdė jai dalyvauti rinkimuose ir neapsunkino jos valios.

        Liudytojas E. D. parodė, kad D. G. – žmonos sesuo, o E. J. – pažįstamas. Jis tik po rinkimų išgirdo, kad žmonos sesuo yra įtariama balsų papirkinėjimu. Balsavo savo valia, niekas neagitavo, nepatarinėjo. Jis pasirašinėjo prieš rinkimus. Kiek suprato M. norėjo kelti kandidatūrą ir reikėjo tam tikro skaičiaus žmonių parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, jam taip ir sakė. Už M. jo prašė pasirašyti žmonos sesuo. Byloje esančiame dokumente – sąraše (t. 2, b. l. 61) parašas yra ne jo.

        Liudytoja V. L. parodė, kad rinkimuose balsavo laisva valia. Poveikis dėl balsavimo nebuvo daromas. Ji apsitarė už ką balsuoti šeimoje, mama parduotuvėje parašė, kad ji balsuos už A.. Jo mama pasirašė už ją. Jai nieko nežadėjo, nemokėjo už balsavimą. Parodžius                byloje esantį dokumentą – sąrašą (t. 2, b. l. 61), liudytoja nurodė, kad parašas ne jos.

        Liudytoja A. B. parodė, kad ji balsavo renkant merą. Poveikis, įtaka nebuvo jai daroma balsavime. Abiejuose rinkimuose balsavo laisva valia. Atlygio niekas nežadėjo. Nėra pasirašinėjusi jokiuose sąrašuose.  Liudytojai parodžius byloje esantį dokumentą – sąrašą (t. 2, b. l. 61) liudytoja nurodė, kad tai jos parašas. V. M. pažįsta. Jai nepatinka ta partija ir ji už ją nebalsuoja.

        Liudytojas A. B. parodė, kad jis 2019 metų savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose balsavo laisva valia, poveikio niekas nedarė balsavime. Visi kaltinamieji yra jai matyti. Niekur jis nesirašė dėl rinkimų. Byloje esančiame dokumente – sąraše (t. 2, b. l. 61) parašas yra ne jo. Anksčiau to lapelio nematė bei ant jo nesirašė.

        Liudytojas A. M. parodė, kad pirmą kartą balsavo savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose, antrą kartą nebalsavo. Balsavo laisva valia, įtakos balsuoti už vieną ar kitą partiją ar kandidatą niekas nedarė. Nepasirašinėjo sąrašuose dėl balsavimo. Girdėjo gandų, kad balsai yra perkami parduotuvėje, stovėdamas eilėje, iš bobučių, kurios kalbėjo, kad po rinkimų ėjo tikrinti prokurorai ar kas. Prieš rinkimus su D. G. ir N. G. nebendravo. Broliai V. nebalsavo su juo kartu. Tvirtina aplinkybę, jog J. ir R. V. antrame ture tikrai nebuvo balsuoti, nes kartu gėrė, todėl ir jis pats nebalsavo antrame ture.

        Liudytojas D. D. parodė, kad  su E. J. kartu tarnauja (duomenys neskelbtini). Pavasarį susitiko su E., jis paklausė ar yra susiplanavęs už kokią partiją balsuos. Jis politika nesidomėjo, neturėjo kandidatų, prašė pabalsuoti už partiją bei pasirašyti ant kažkokio lapelio. Jis paprašė pasirašyti su tuo tikslu, kad jie galėtų prognozuoti ar išeis į sekantį turą ar dėl statistikos. Pasakė, kad jei ketins balsuoti, pabalsuos, nebus sunku, tačiau jis nedalyvavo rinkimuose.

        Per kiekvienas pratybas jie gauna šaudmenis. Priklausomai nuo pratybų pobūdžio, ar žvalgyba, ar puolimas, atitinkamas ir šovinių kiekis būna. Kartais gauna tik 30 šovinių, kartais ir po kelis šimtus. Per paprastas pratybas būna imitaciniai šoviniai, priklausomai nuo ginklų tipų, nes vieniems priskirti vienokie ginklai, kitiems kitokie. Jam atrodo, kad E. priskirti du ginklai skirtingų kalibrų. Imitaciniai šoviniai tiesiog skleidžia garsą, anksčiau jie buvo metaliniai, o dabar gamina plastikinius. Koviniai šaudmenys būna tik per kovinius šaudymus. Koviniai šaudymai būna tik 2-3 kartus per metus. Imitacinius šaudmenis išduoda jų kuopos intendantas M. G., kuris atsakingas už visas materialines vertybes. Ir aprangą ir šaudmenis jis išdavinėja. Po pratybų turi grąžinti šovinius. Jie pasirašo už imitacinių šovinių gavimą, bet kiek grąžina nelabai pasirašo, su koviniais yra griežčiau. Kovinių šaudmenų laisvai nesivežioja, o gauna tik šaudykloje. Išduodant skaičiuoja, bet dėl grąžinimo nebepasirašo. Po pratybų būna chaosas, visi tvarkosi, kartais būna, kad kai kas pamiršta, kad buvo į kišenę įsidėjęs. Pasiimi kokias 3 dėtuves, po 30 šovinių, viso 90 šovinių, užtaisai, kitus palaidus kažkur susidedi ar į dėžutę įsimeti ir būna, kad kartais pasimiršta, paskui vis tiek turi juos grąžinti. Yra ir jam pasitaikę, kad kišenėje pora šovinių užsiliko, bet paskui grąžino. Pratybos vyksta mažiausiai vieną kartą į mėnesį, bet būna per savaitę 2 ar 3 kartus ir būna dar kursai. Visiems žinoma tvarka, kad šovinius reikia grąžinti. Žodžiu deklaruoja, kad grąžina. Intendantas skaičiuoja šovinius, jis turi juos grąžinti į sandėlius. Jie pasiima iš intendanto ir grąžina jam, jis skaičiuoja. Imitacinius šovinius dar naudodavo nebent rankoms pasišildyti, išsiardydavo miške kai šalta, pasipildavo parako, užsidegdavo liepsnelę pasišildyti. Pastebėjus, kad šoviniai yra užsilikę naktį neveža, bet akcentuoja, kad kuo greičiau reikia grąžinti.

        Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, kad siūlė balsuoti lyg ir už M., nors šią aplinkybę galėjo pasufleruoti tyrėja.

        Liudytojas A. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimų abiejuose turuose. Balsavo (duomenys neskelbtini) kaime. Jam balsuoti už pinigus nei jo sūnus E., nei kas kitas nesiūlė, neprašė. D. G. yra jo pusseserė, ji nesiūlė balsuoti už pinigus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o jo tėvas A. J. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Tėvas sunkiai vaikšto ir iš savo namų niekur nevažiuoja. D. G. atvažiuoja pas jo tėvą, nedažnai, kartą ar du į mėnesį. Pas jį D. beveik neatvažiuoja. D. buvo atvažiavusi 2019 m. kovo mėnesį, pas jo tėvą į kaimą. Jis tuo metu buvo pas tėvą, mano, tai buvo prieš pirmą balsavimą, kuris vyko 2019-03-03. D. klausė už ką jis balsuos. Jis pasakė, kad už jos partiją. D. jo neįkalbinėjo ir jam pinigų nesiūlė. Jis jau buvo iš anksto apsisprendęs už ką balsuos ir ji jo nuomonės nepakeitė. Jis negirdėjo, kad ji įkalbinėtų jo tėvą A. dėl minėtų balsavimų. D. lyg tai yra jo prašiusi pasirašyti kažkokiame sąraše, kad ji žinotų kiek žmonių balsuos už jos partiją. D. prašė ir jis pasirašė, tačiau, kiek atsimena, tik viename sąraše, tai yra tik vieną kartą. Jam parodytą sąrašą atpažįsta, kad tokiame pasirašė. D. prie jo parašė jo tėvo Nr. 5 ir jo Nr. 6 vardus ir pavardes. Jis prie duomenų pasirašė už save ir už tėvą. Tame sąraše prieš juos buvo keletas žmonių, o po jų, dar kitų žmonių sąraše nebuvo. Jis neatsimena kada šį sąrašą pasirašė, tai yra prieš pirmus rinkimus, ar prieš antrus, kurie vyko 2019-03-17. Nei po pirmo, nei po antro rinkimų turų D. nėra palikusi ant stalo pinigų, konkrečiai už balsavimus. Tėvas jam nesakė, kad būtų radęs pinigų. Antrame ture balsavimų į (duomenys neskelbtini) mero postą jis balsavo už G.. Jam A. V. žinomas, tačiau nei D., nei kas kitas jo neįkalbinėjo balsuoti už A. V.. Antrą kartą D. sąrašuose pasirašyti nesiūlė ir jis nepasirašinėjo. Jis dalyvavo 2019-03-20 kratos metu pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur pasirašė ant kratos protokolo. Krata buvo daroma dėl jo sūnaus E. J., kaip pas įtariamąjį. Jis atsimena, kad pas E. kambaryje, rašomojo stalo stalčiuje pareigūnai rado 13 vienetų šovinių. Jis iki tol nematė tų šovinių, kad E. juos turi. E. tarnauja (duomenys neskelbtini) apie 3 metus. E. jam sakė, kad šoviniai liko jo kuprinėje nuo pratybų pajėgose ir žadėjo grąžinti į dalinį, tačiau pamiršo (t. 1, b. l. 136-141).

        Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. papildomai paaiškino, kad tame sąraše užrašė jį ir tėvą, o jis pasirašė vardu ir pavarde. Tyrėja rodė jam tuos sąrašus. Nesuprato dėl ko pasirašo, žmogus pasakė, kad dėl savęs reikalingas sąrašas. G. pasakė, kad jai parašo reikia dėl savęs. Žinojo kokiai partijai priklauso G.. Ji priklausė (duomenys neskelbtini). Už tėvą pasirašė, nes galvojo, kad jis balsuos už (duomenys neskelbtini). Balsavo už (duomenys neskelbtini). Tėvas dalyvavo pirmame balsavime, bet nepaklausė kaip jam sekėsi. Jis suprato, kad G. parašus renka, kad žinotų kas balsuos už (duomenys neskelbtini). D. G., prašydama pasirašyti, neįtakojo jo apsisprendimo, jis jau buvo apsisprendęs, nes turi daug pažįstamų toje partijoje. Sąraše ( t. 2, b. l. 62) šalia jo vardo ir pavardės yra jo parašas taip pat parašas ir už tėvą A. J..

        Jis yra medžiotojas, sūnus taip pat. Jis naudojasi jo ginklais. Turi du lygiavamzdžius šautuvus ir tris karabinus. Graižtviniais ginklais taip pat naudojasi. Sūnus jam sakė, kad po pratybų įsidėjo šovinius į kišenę, pamiršo grąžinti. Sūnus turi teisę naudotis ir graižtviniais šautuvais. Jo ginklas 8 kalibro, 22, 223 kalibro ir lygiavamzdžiai. Sūnus naudojasi didesnio kalibro šoviniais nei buvo rasti.

           Liudytojas A. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad 2019-03-01 apie 16.50 val. jam į telefoną paskambino pusbrolis E. J., kuris jo klausė ar jis norėtų užsidirbti 10 eurų. E. pasakė, kad reikės pabalsuoti už vieną žmogų. Jis suprato, kad reikės balsuoti 2019-03-03 vyksiančiuose rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius. E. pasakė, kad reikės pabalsuoti už partiją Nr. 12, sąrašo Nr. 1. Apie balsavimą į mero postą kalbos nebuvo. Jis tuo metu nebuvo apsisprendęs už ką jis balsuos. Taip pat nebuvo susipažinęs su kandidatų sąrašais. Jis prašė E. duoti laiko pagalvoti. Jis iš karto paskambino savo sugyventinei L. S., kuri priklauso Socialdemokratų partijai ir kuri taip pat buvo kandidatų sąrašuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius. Jai pasakė apie E. pasiūlymą ir prašė internete pažiūrėti sąrašus, kas yra kandidatas už kurį E. siūlė balsuoti. L. informacijos nerado ir liepė nesivelti ir neiti balsuoti už pinigus. Netrukus E. jam per „Messenger“ programą atsiuntė reklaminę skrajutę, kurioje Nr. 12 buvo (duomenys neskelbtini), o sąraše Nr. 1 buvo V. M.. Tada juokais atrašė E., kad per mažai pasiūlė pinigų, jei būtų pasiūlė 50 eurų, tada drąsiai būtų balsavęs. Jis juokais pasiūlė L. tokiu būdu užsidirbti, tačiau ji nesutiko. E. jo neprašė tokiu būdu surasti balsuojančių žmonių ir daugiau su juo apie tai nekalbėjo. D. G. yra jo motinos pusseserė. Jam nėra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje, apylinkėse, (duomenys neskelbtini) rajone, būtų renkami ir vežami žmonės balsuoti. Daugiau niekas jam nesiūlė balsuoti už pinigus (t. 1, b. l. 41-43).  

        Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. papildomai paaiškino, kad sumokėta jam nebuvo, nes jis atsisakė. Pagal siūlomą sumą pirminis pasiūlymas nepasirodė rimtas. Nebuvo pasakyta kas ir kada sumokės Neprašė paklausti daugiau asmenų, tik jo paklausė. Pokalbis neturėjo lemiamos įtakos jo apsisprendimui balsavime. Jis negavo jokio pranešimo apie įtarimą. Negavo tokių duomenų, kad slapta klausomasi jo telefoninių pokalbių.

           Liudytoja L. S. pavirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad gali būti, jog 2019-03-01 jai į telefoną paskambino A. S., kuris jai pasakė, kad jis gavo pasiūlymą balsuoti už 10 eurų. Jis jai nesakė kada ir iš ko gavo tokį pasiūlymą. Jis jos klausė ar ji nenorėtų tokiu būdu užsidirbti. Ji nesutiko, tačiau dėl įdomumo pasidomėjo už ką buvo pasiūlymas balsuoti. Iš karto A. nepasakė, tačiau vėliau perskambino ir pasakė, kad už partiją Nr. 12 ir sąraše už asmenį Nr. 1. Ji suprato, kad reikės balsuoti 2019-03-03 vyksiančiuose rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius. Ji bandė atrasti internete kokia tai partija ir koks asmuo, tačiau nerado. Vėliau dienos laike ji surado informaciją, kad Nr. 12 yra (duomenys neskelbtini), o asmens pavardės neatsimena. Ji nežino kas siūlė už pinigus balsuoti A.. Jai niekas daugiau nesiūlė balsuoti už pinigus. Ji pažįsta E. J. kuris yra A. pusbrolis ir D. G., kuri yra A. motinos pusseserė. Nei vienas iš jų jai nesiūlė balsuoti už pinigus. Ji pati yra priklauso Socialdemokratų partijai ir buvo kandidate į (duomenys neskelbtini) rajono tarybos narius (t. 1, b. l. 48-50).

        Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. papildomai paaiškino, kad pokalbis su sutuoktiniu neturėjo reikšmės jos apsisprendimui balsavime. Nežino ar jos vyrui tuo metu buvo pradedami ar atliekami kokie ikiteisminiai tyrimai. Nėra gavusi jokio pranešimo dėl telefoninių pokalbių kontroliavimo. Pokalbis su sužadėtiniu atrodė rimtas. Kadangi studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje teisę, jos vyras teisiniais klausimais visada kreipiasi į ją, jie visada pasitaria.

           Liudytojas A. C. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 53-55), kur buvo nurodęs, kad E. J. pažįsta apie metus. Abu susipažino tarnaudami (duomenys neskelbtini), kur toliau abu tarnauja. Jo draugė U. P. E. J. pažįsta tik per jį. Nei jis, nei U. nedalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose. Niekada nebalsuoja. Jie abu sirgo. Būtų balsavę (duomenys neskelbtini) mieste. Apie 2019 m. vasario pabaigoje, prieš rinkimus, E. buvo atvažiavęs pas jį į namus ir jie kalbėjosi lauke. Jis tada sirgo. Siūlė jam balsuoti už kažkokį asmenį, pavardė gali būti panaši į M.. Jam parodė, kažkokius balsavimo sąrašus, kur jau buvo daugiau žmonių vardų, pavardžių. Jis savo ranka įrašė savo vardą, pavardę ir parašą. Jis jam pasakė, kad jo prašė kažkokia moteris surinkti žmonių parašų dėl balsavimo, tačiau tiksliau neaiškino. Jis nieko blogo nepagalvojo ir savo ranka įrašė savo duomenis ir pasirašė bei įrašė U. vardą, pavardę bei nuėjo į butą, davė jai pasirašyti. Jam nieko nesakė, kad neis balsuoti. E. jam nesiūlė jokių pinigų už balsavimą. Po rinkimų jis E. matė kažkada, jis klausė jo ar jie balsavo. Pasakė, kad nebalsavo, nes abu labai sirgo ir turėjo labai aukštas temperatūras. E. neseniai jį perspėjo, kad gali gauti šaukimą į policiją dėl minėtų rinkimų. Jis tik sakė, kad pagavo kažkokią moterį, pas kurią atrado sąrašus, kuriuose jie pasirašė.

           Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. C. papildomai paaiškino, kad E. J. paprašė jo pabalsuoti už žmogų, kurio pavardė prasideda lyg ir iš m raidės, partijos nežino. Dėl atlygio nebuvo kalbos. Sąraše pasirašė jis ir jo draugė. Prieš jį sąraše buvo dvi ar trys pavardės, prie kurių jau buvo pasirašyta. Suprato, kad pasirašė dėl skaičiaus, kad būtų aišku kas už ką balsuoja. 

        Taktinių pratybų metu šaudmenys jiems yra išduodami. Šaudmenis išduoda intendantas M. G.. Yra vedama išduodamų šaudmenų apskaita. Kai vyksta pratybos, ima bazinį komplektą šovinių, pavyzdžiui keturias dėtuves, dvi dėžutes, deda į kuprinę, į maišelius ir būna daug tokių variantų, kad tie šoviniai pasimeta ir namo parsineša, ir mašinoje atranda. Jei yra koviniai šoviniai, tai yra griežtai skaičiuojama, po kiekvieno šaudymo turi duoti raportą, kiekvieną žmogų patikrina ar šovinio neišsineša, o kai yra imitaciniai, tai būna, kad šimtą šovinių pameta, suskaičiuoti neįmanoma. Imitaciniais šoviniais negalima sužeisti žmonių, jie neturi sviedinio, yra tik garsas. Po pratybų sudeda visus šovinius į dėžę ir atiduoda atgal intendantui. Priduodant šovinius pasirašyti nereikia. Jie likusius šovinius sudeda į dėžę, o intendantas juos tada veža į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini).

        Liudytoja U. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su draugu A. C.. Nei ji, nei A. nedalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose. Abu tada labai sirgo. Būtų balsavę (duomenys neskelbtini) mieste.         Ji pažįsta E. J., jis yra A. draugas, jie abu tarnauja (duomenys neskelbtini). Jį pažįsta mažiau nei metai. Panašiai 2019 m. vasario pabaigoje, prieš pirmus rinkimus, ji ir A. buvo namuose. A. buvo kažkur trumpam išėjęs iš buto ir grįžo su kažkokiu sąrašu. Jame buvo žmonių vardai, pavardės, parašai. Jame buvo A. vardas, pavardė, parašas. Tame sąraše A. buvo įrašęs jos vardą ir pavardę ir liepė jai pasirašyti. Jis trumpai pasakė, kad tie sąrašai dėl balsavimo. Nieko daugiau neaiškino ir ji neklausinėjo. Balsuoti nebuvo nei vienuose rinkimuose. Pirmuose – sirgo, o dėl ko nėjo į antrus nežino. Tomis dienomis ji asmeniškai E. nematė, su juo nebendravo. Nieko nežino apie tai, kad E. būtų siūlęs jiems ar kitiems balsuoti už konkretų asmenį ir už tai siūlęs, bei mokėjęs pinigus. A. jai apie tai taip pat nieko nesakė. A. ją perspėjo, kad gali būti kviečiami į policiją. Jam tai pasakė E., nes yra sąrašuose, kur pasirašė. Nei jai, nei A. niekas už pinigus balsuoti nesiūlė ir pinigų nemokėjo (t. 1, b. l. 58-60).

           Liudytoja R. D. parodė, kad kaltinamasis E. J. – pažįstamas. Buvo balsuoti rinkimuose 2019 m. Dėl balsavimo rinkimuose jai nebuvo daromas spaudimas. E. paklausė ar nenori balsuoti, atsakė, kad gali tik nežino už ką. Jis sakė už ką reikia balsuoti, nurodė pavardę, bet neatsimena kokia. Siūlė 10 eurų, nesakė, kas ir kada sumokės. Pinigų nesumokėjo. Tada 10 eurų jai buvo reikalingi. Apsisprendė balsuoti už kitą asmenį. Pasiūlymą parduoti balsą vertino nerimtai. Nesitikėjo gauti pinigų ir jų negavo. Ant lapelio pasirašė, kam jis skirtas nesidomėjo. Tą pasirašymą suprato, kaip žinojimą už ką balsuoja. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta policijoje, tačiau sakė netiesą.

        Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti liudytojos R. D. 2019-03-28 apklausos metu duoti parodymai, kur ji buvo nurodžiusi, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta E. J. kaip kaimo gyventoją. Ji dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, abejose turuose. Balsuoja (duomenys neskelbtini) kaime. Tiksliai dienos neatsimena, panašiai prieš pirmą rinkimų turą, ji kaime sutiko E.. Jis jos klausė už ką balsuos. Ji pasakė, kad iš vis gal neis balsuoti. Dar buvo nenusprendusi už kokį tarybos narį balsuos, o už merą jau buvo apsisprendusi, už tą ir balsavo. Jis jai pasiūlė balsuoti už 2 numerį, pavardės neminėjo ir sakė, kad jei balsuos, gaus 10 eurų. Ji sutiko. Jis neminėjo, kada sumokės. Ant kažkokio lapelio, jis užrašė jos vardą, pavardę ir ji pasirašė. Tame lapelyje daugiau vardų, pavardžių nebuvo. Ji pirmame ture balsavo už minėtą numerį 2. Neatsimena to asmens vardo, pavardės ir kokiai partijai priklausė. Apie tą žmogų nieko nežino, jis jai buvo negirdėtas. Po rinkimų jis jai pinigų nesumokėjo ir jos neieškojo. Ji jo taip pat neieškojo. Kai pasirašė, tada gailėjosi, kad sutiko. Apie tai savo vyrui nesakė (t. 1, b. l. 73-75).

           Liudytojas A. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad su E. J. yra draugai. Žmona R. D. taip pat sueina su E.. Jis dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, abiejuose turuose ir balsavo (duomenys neskelbtini) kaime. Jis su E. kalbėjosi apie rinkimus prieš pirmą turą. Pokalbis vyko gal būt pas jį namuose. Jis jo klausė už ką balsuos. Jam pasakė, kad balsuos už (duomenys neskelbtini). Tada jis jo paklausė ar nenori užsidirbti ir balsuoti už kažką kitą. Atsakė, kad nenori. Pinigų sumos jis nenurodė. Jokiame sąraše jis pasirašyti nesiūlė. Tuo metu jis nežinojo, ką jis siūlė jo žmonai R.. Ji jam nesakė, o jis jos apie tai neklausė. Jis balsavo už tuos, už kuriuos norėjo balsuoti (t. 1, b. l. 83-85).

        Liudytoja L. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad 2019-03-14 apie 14 val. užėjo į dėvėtų drabužių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje dirba jos kaimynė D. G.. Pokalbio metu D. jos paklausė už ką ji balsuos antrame balsavimų ture 2019-03-17. Ji atsakė, kad balsuos už R. G.. Tada D. pasakė, kad šiai reikia sužinoti kiek žmonių iš (duomenys neskelbtini) kaimo galėtų balsuoti už A. V.. D. G. priklauso (duomenys neskelbtini), o A. V. šiai partijai nepriklauso. Ji suprato, kad D. G. kažkas paprašė iš (duomenys neskelbtini) sužinoti kiek žmonių balsuos už A. V.. Ji mano, kad asmeniškai D. G. to sužinoti nereikėjo. (Duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) skyriui vadovauja V. M.. D. G. jai padavė langeliais sąsiuvinio lapą ir paprašė jame pasirašyti. Ji suprato, kad pasirašė už tai, kad turėtų balsuoti už A. V.. Lape buvo daugiau žmonių vardų, pavardžių ir parašų. D. G. sakė, kad šiai reikia surinkti kuo daugiau žmonių sąraše, kurie pasirašys, kad balsuos už A. V.. D. G. jos klausė ar ši gali įrašyti jos vyrą A. V.. Ji sutiko ir D. G. įrašė, o ji už vyrą pasirašė. 2019-03-15 ar 16 d. kalbėdama telefonu su D. G. pasakė, kad jos sūnus K. V. gali pabalsuoti už A. V.. Ji tai pasiūlė, nes D. G. sakiusi, kad trūksta žmonių, kurie balsuotų už A. V.. Jai D. pinigų už balsavimą nesiūlė ir nemokėjo. Ji dalyvavo rinkimuose, tačiau balsavo už R. G.. Jai neteko girdėti, kad (duomenys neskelbtini) kaime žmonėms būtų siūloma balsuoti už pinigus už A. V.. Ji vyrui A. V. pasakė, kad ji pasirašė už jį D. G. pateiktame sąraše, kad jie balsuos už A. V.. K. V. buvo balsuoti 2019-03-17 (t. 1, b. l. 170-172; 173).

        Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. V. papildomai paaiškino, kad žinojo, jog K. patinka V., jis buvo su juo susitikime ir žinojo, kad jis tikrai už jį balsuos, vyras taip pat. Tą pasirašymą sąraše ji priėmė juokais, kadangi tai buvo juodraštinis variantas, eilinis popieriukas, ne oficialus raštas, nesureikšmino to. Kadangi jos draugavo kaip kaimynės, pasirašė kaip draugė draugei, jai atrodė, kad tas popieriukas nieko nereiškia. Suprato, kad renkami preliminarūs duomenys apie asmenis, kurie galėtų balsuoti už V., neįsivaizdavo, kad čia kažkas rimta. Pasirašydama galvojo, kad balsuos už G., apie V. net neturėjo minčių. Nebuvo prieš, kad jos balsą priskaičiuotų kaip už V.. Pasirašymas jai nepadarė įtakos balsuojant rinkimuose. Nebuvo apie atlygį jokios kalbos. Atlygis nebuvo jai suteiktas. Jai nebuvo sutrukdyta rinkimuose pareikšti savo valią ir dalyvauti balsavime.

        Liudytojas K. V. parodė, kad vieną dieną prieš rinkimus jis parvažiavo namo, su tėvais dar diskutavo ar eiti balsuoti ar ne, bet nusprendė, kad gal nereikia. Grįžęs susitiko D. G.. D. G. paklausė ar jam nebūtų sunku pabalsuoti už A. V.. Atsakė, kad gali, nes jeigu būtų ėjęs balsuoti, už jį ir būtų balsavęs. Balsuoti ėjo. D. G. prašymas įtakojo jo nuėjimą į rinkimus, tačiau nepadarė įtakos jo apsisprendimui dėl pretendento. Atlygio už balsavimą nesiūlė, tiesiog buvo žodinis prašymas. Jo nebuvo prašoma pasirašyti sąrašuose. Sąraše (t. 2, b. l. 61) esantis parašas yra ne jo.

        Liudytojas A. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad jis dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, abiejuose turuose. Jis pažįsta D. G., kuri gyvena jų kaime. Apie rinkimus su ja nekalbėjo ir ji jam nesiūlė už ką balsuoti, už balsavimą atlygio nežadėjo. Jam atrodo, kad prieš antrą turą kažkuriuo laiku, jam skambino jo žmona L. V. ir klausė ar jį įrašyti į sąrašus. Jis nežino dėl ko buvo tie sąrašai, bet suprato, kad tie sąrašai buvo susiję su balsavimu. Žmona klausė ar balsuos už V.. Atsakė, kad taip. Tai suprato, kad tie sąrašai dėl V.. Jis ir pats buvo nusprendęs balsuoti už V., todėl jo apsisprendimui tai įtakos neturėjo. Žmona pasakė, kad jį įrašys į tuos sąrašus ir už jį pasirašys. Jis tų sąrašų nematė. Žmona neminėjo, kad jam ir jai už tą pasirašymą sąraše ir už balsavimą mokės pinigus. Nėra girdėjęs, kad būtų sudaromi tokie sąrašai dėl balsų pirkimo. Negirdėjo, kad tai darė D. G. ir kad ji mokėjo pinigus. Žmona neminėjo pas ką tuose sąrašuose pasirašė. Dėl pirmo balsavimo turo nesiūlė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ar už M.. Abiejuose rinkimuose balsavo už tą ką norėjo. Pirmame ture balsavo už (duomenys neskelbtini), o antrame už V. (t. 1, b. l. 175 – 176).

        Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. papildomai paaiškino, kad dėl rinkimų jam niekas nedarė įtakos, pinigų nesiūlė. Jo apsisprendimo balsuoti niekas neįtakojo.

        Liudytoja D. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad D. G. pažįsta iš matymo, ji prekiauja šalia jos kiosko (duomenys neskelbtini) dėvėtais drabužiais. Ji dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, abejose turuose ir balsavo (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. Gali būti, kad po pirmo turo balsavimo, ji buvo atėjusi į jos kioską ir prašė pasirašyti kažkokiame sąraše. Ji minėjo, kad sudaro sąrašus ir nori žinoti kiek žmonių ateis į balsavimus ir suprato, kad jai sumokės kažkokią premiją už tai, kad surinks kuo daugiau parašų. Ji pasirašė. Po kelių dienų klausė ar ji daug surinko parašų, tai ji jai rodė sąrašą, kuriame buvo daugiau žmonių vardų, pavardžių ir parašų. Ji sakė, kad priklauso partijai, tačiau neatsimena kokiai. D. jos neklausė, už ką ji balsuos, nesiūlė balsuoti už konkretų asmenį ar partiją, taip pat nesiūlė balsuoti jai už pinigus. Ji kalbėjosi su D., nes ji ilgai nedirbo. Klausė, kur ji buvo. Ji sakė, kad sirgo ir kad ji buvo policijoje apklausoje kaip įtariamoji dėl balsų pirkimų. Iš jai parodyto sąrašo ji atpažįsta Nr. 1 esantį savo parašą kaip panašų, tačiau ji jokių pinigų už tai negavo. Ji jokiai partijai nepriklauso. Balsavo už (duomenys neskelbtini) ir už V. (t. 1, b. l. 123 – 125).

        Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. B. papildomai paaiškino, kad sąrašas atrodė kaip sąsiuvinis, suprato, kad D. G. renka parašus dėl rinkiminės apklausos. Ji net neskaitė, iš draugiškumo pasirašė. Ji rinkimuose balsavo laisvai.

        Liudytoja D. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kur dirba parduotuvėje pardavėja. Nedalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, nes dirbo. Prieš antrą turtą į parduotuvę atėjo D. G., jos klausė už ką balsuos. Ji atsakė, kad neis balsuoti, o jei eitų balsuoti, tai balsuotų už A. V., nes jis labai geras meras. D. paprašė jos pasirašyti į sąrašą, nes renka parašus už A. V.. Ji tame sąraše parašė dukros vardą, pavardę ir pasirašė. Tame sąraše buvo daugiau žmonių vardų, pavardžių (t. 2, b. l. 7-8).

        Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. L. papildomai paaiškino, kad ji dukrai sakė, kad padėjo parašą, jog ji eis balsuoti. Atpažįsta savo parašą sąraše (t. 2, b. l. 61).

        Liudytoja O. D. parodė, kad ji vaikštinėjo po parduotuvę, kai D. G. paklausė už ką balsuos. Ji pasakė, tada D. G. paprašė pasirašyti dėl apklausos, ji pasirašė.

Ji tik parašą padėjo, vardas ir pavardė lyg ir buvo jau. Suprato, kad pasirašė už ką galvoja balsuoti. Galvojo balsuoti už (duomenys neskelbtini), V., G., kažką iš jų.  Atpažįsta savo parašą sąraše (t. 2, b. l. 61). Už rinkimus jai nesiūlė ir nedavė pinigų, nebuvo nė kalbos apie tai. Rinkimuose balsavo, pokalbis neturėjo jokios įtakos jos balsavimui.

        Liudytojas G. V. parodė, kad jis rinkimuose nedalyvavo. Niekas jo nekalbino balsuoti, nieko nedavė pasirašyti. R. L. yra jo draugas apie rinkimus su juo nekalbėjo.

        Liudytoja D. V. parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ne visai tikslūs. Ji paprašė, kad N. G. jai paskolintų pinigų, pasakė, kad galės arba atidirbti, arba atiduoti vėliau. Ji jai nesiūlė pinigų, tik pasakė balsuoti už (duomenys neskelbtini). Ji prašė N. paskolinti pinigų apie 10-15 eurų. Ji paklausė už ką balsuos, pasakė, kad gal už (duomenys neskelbtini), pasakė, kad gerai. Siūlymo nebuvo, ji pati pasakė, kad balsuos už (duomenys neskelbtini). Negavo ji lipduko, jo nenešė. N. skolos negrąžino, nes nebuvo su ja susitikusi. Ji jos neieškojo dėl skolos grąžinimo. Policijai sakė, kad pinigus davė už balsavimą dėl to, kad gal išsigando. Anksčiau iš N. skolindavosi pinigų, grąžindavo arba padėdavo darbuose. Dabar negrąžino skolos, nes nebuvo su ja susitikusi dėl karantino. Pinigus gavo kovo mėnesį. Įvykius geriau prisimena dabar, duoda tikslesnius parodymus. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu gal išsigalvojo tą aplinkybę, kad pasakė, jog nori su ja pasikalbėti ne telefonu ir kad kovo 1 dieną atvyktų pas ją į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Iki pokalbio su N. galvojo balsuoti už (duomenys neskelbtini). Pokalbis su N. neturėjo įtakos jos apsisprendimui už ką balsuoti.

        Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti liudytojos D. V. 2019-03-28 apklausos metu duoti parodymai, kur ji buvo nurodžiusi, kad lyg ir 2019-02-27 jai paskambino jos pažįstama N. G., kuri pasakė, kad su ja nori pasikalbėti ne telefonu ir pasakė, kad atvyktų pas ją į namus (duomenys neskelbtini), kovo 1 d. Ji žinojo, kur ji gyvena, nes buvo prašiusi pagalbos suvežti malkas į namus. 2019 m. kovo 1 d. apie 15.30 val. ji nuvyko pas ją į namus, ji gyvena viena. N. pradėjo jai sakyti, kad ji pinigais nesimėto, kad reikia ateinančiuose rinkimuose kovo 3 d. balsuoti už partiją Nr. 12, t. y. (duomenys neskelbtini). Už tai, kad balsuotų jai pasiūlė 10 Eur. Ji neklausė už ką ji galvojo anksčiau balsuoti. Ji iki N. pasiūlymo nebuvo apsisprendusi už ką balsuoti. Ji sutiko su N. pasiūlymu. N. pasakė, kad su ja atsiskaitys įvykus balsavimui, reikės ateiti į jos namus ir jai pateikti lipduką, kurį turės jai duoti rinkimų komisijoje (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių įrodymų, kad ji balsavo už (duomenys neskelbtini) N. pateikti neprašė.

        2019-03-03 ji atidavė savo balsą už (duomenys neskelbtini), bet kiek pamena jokio kandidato balsavimo biuletenyje nepažymėjo. Tą pačią dieną apie 14.00 val. nuėjo pas N. į namus ir pateikė gautą lipduką. Ji tik trumpai paklausė „Ar prabalsavai?“. Suprato, kad klausia apie (duomenys neskelbtini) ir atsakė, jog taip. N. jai padavė 10 Eur kupiūrą. N. padėkojo ir nieko nesakė ar dar reikės kada balsuoti. 2019 m. kovo 14 ar 15 d. apie 16.00 val. pamatė telefone praleistą N. skambutį. Ji tepasakė, kad norėjo pakalbėti apie ateinančius kovo 17 d. mero rinkimus, tačiau nebereikia, nes jau užtenka jos surinktų žmonių ir jeigu kas pasikeis, tai ji jam paskambins kovo 16 d. Ji suprato, kad N. jeigu prireiks prašys, kad per rinkimus už atlygį vėl balsuotų už kokį jos parinktą kandidatą į (duomenys neskelbtini) rajono merus. N. jai nebepaskambino. 2019-03-02 apie 10.00 val. būdama (duomenys neskelbtini), paskambino pažįstamai D. G. ir prašė ją parvežti į (duomenys neskelbtini). D. savo automobiliu apie 17 val. ją vežė į (duomenys neskelbtini). D. jos klausė už ką ji balsuos. Ji pasakė, kad apie tai jau kalbėjo su N.. D. pasakė, kad tada jai jos nebereikia. Iš to ji suprato, kad D. norėjo jos prašyti to pačio ko prašė N. (t. 1, b. l. 87-90).                 

        Liudytojas D. T. parodė, kad važiavo su drauge nusipirkti kebabų, užsisakė, pasakė, kad pagamins už 10-15 minučių. Kitoje pusėje kebabinės užėjo į dėvėtų drabužių parduotuvę pažiūrėti darbinių drabužių, jų klausė už ką balsuos ar balsavo. Sakė, kad balsuos už A. V.. Ta moteris, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, pasakė, kad kaip tik renka parašus už jį, todėl ir pasirašė už V.. Neklausė, kodėl čia tas parašas, manė, kad bus geriau. Tą parašą suprato kaip palaikymą. Tiksliai šio įvykio datos neatsimena, žino, kad buvo šilta, gal pavasaris ar vasara. Su drauge pasirašė. Ta parduotuvė buvo miesto centre (duomenys neskelbtini). Ta moteris jam jokio poveikio nedarė, pinigų nesiūlė. Pasirašė ant lapo, ant kurio buvo kažkiek vardų, pavardžių. Tas pokalbis su pardavėja jo apsisprendimui rinkimuose už ką balsuoti neturėjo įtakos, jis buvo apsisprendęs. Ant lapo pasirašė jis pats ir draugė V. J.. Sąraše (t. 2, b. l. 61) ne jo parašas.

        Liudytoja V. J. parodė, kad buvo rinkimų įkarštis, kai dėvėtų drabužių parduotuvėje centre (duomenys neskelbtini) pardavėja paklausė jų už ką balsavo, pasakė, kad už V., paprašė parašo. Atrodo, kad jie jau buvo pabalsavę, pakalbėjo apie rinkimus, paprašė jų parašų ir pasirašė. Nesuprato už ką pasirašė, galvojo, kad už V., nes pasakė, kad balsavo už jį, tai suprato kaip palaikymą. Gal prieš antrą turą buvo užėję. Tas lapas buvo paprastas iš sąsiuvinio langeliais. Sąraše (t. 2, b. l. 61) jos parašas. Pinigų jiems nesiūlė. Nebuvo įtakojama, kad reikia už vieną ar kitą asmenį pasirašyti.

        Liudytoja A. L. parodė, kad 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvavo. Dėl dalyvavimo balsavime jai niekas nedarė įtakos. D. G. yra jos buvusio draugo mama. Ji davė jai pasirašyti lape. Ji pasirašė. Kai su M. kalbėjo dėl ko pasirašo, jis sakė, kad tai dėl išankstinio balsavimo. D. G. neminėjo už ką ten reikia pasirašyti. Atlygio už pasirašymą nesiūlė. Sąraše (t. 2, b. l. 61) yra jos parašas.

        Liudytoja P. K. parodė, kad yra D. G. motina. Jai pinigų niekas nedavė ir nesiūlė. Ji nežino jokių aplinkybių dėl ko dukra yra teisiama. Rinkimuose nedalyvavo. Jokio poveikio jai niekas nedarė, apie tai pirmą kartą girdi. Jokiuose sąrašuose ji nepasirašė ir niekas jai nesiūlė pasirašyti.

Liudytoja S. J. parodė, kad D. G. jai yra labai tolima giminaitė. Nelabai ką žino apie tuos rinkimus, kurie vyko 2019 m., nes kontakto su D. neturėjo jokio. Mero rinkimuose ji nedalyvavo. Rinkimuose jai niekas jokios įtakos nedarė, niekas nesiūlė balsuoti. D. G. jai jokių sąrašų nedavė ir neprašė pasirašyti.

        Liudytoja I. S. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą nuo pat pradžių iki pabaigos. Apklausinėjo liudytojus, įtariamuosius, rinko medžiagą. R. V. apklausinėjo pagal įtariamosios N. G. parodymus, pagal jos sąrašą pačiame miestelyje, tarnybiniame automobilyje. Automobilyje nebuvo ryšio, tai apklausos protokolą rašė ranka. Jie patys susirado liudytoją, kadangi neturėjo tikslių duomenų. Važiavo, ieškojo, klausinėjo, nusistatinėjo patį asmenį ir apklausinėjo iš karto vietoje. Pradžioje jie jį klausinėjo apie tai, kas jam žinoma apie tas aplinkybes dėl ko vyksta tyrimas, o po to jis pasakojo ir kas buvo neaišku, jie klausė. Tą, ką papasakojo R. V., tą ir užrašė. Jokių duomenų jie nesuteikė, tik klausinėjo apie konkrečias aplinkybes. Liudytojas, kaip ir visada, perskaitė apklausos protokolą ir jį pasirašė. Neturėjo jokių pretenzijų. Baigiant tyrimą kaltinamuosius apklausinėjo visus. Pradžioje apklausinėjo ne visus, kadangi buvo pasiskirstę darbais. Pradžioje apklausinėjo N. G.. Jos apklausą šiek tiek atsimena. Pagal jos parodymus buvo renkami duomenys ir ieškomi liudytojai. Ji pati atliko kratą pas N. G. namuose. Kratos metu buvo rastas sąrašas, pagal kurį vėliau apklausinėjo. O kitas sąrašas buvo rastas pas kitą kaltinamąją D. G..

Pirminius įtarimus dėl nusikalstamos veikos visada jie patys formuluoja, o po to derina su prokurorais. Dirba (duomenys neskelbtini) ir tokią bylą tyrė, nes ji jiems paskirta pagal kompetenciją.

Žmones apklausinėjo pagal įtariamųjų parodymus ir tuos rastus sąrašus. Sąrašai buvo rasti pas D. G. ir N. G.. Pas įtariamąjį E. J., kiek atsimena, sąrašų nebuvo. Rastuose sąrašuose E. J. pavardė buvo, jis buvo įrašytas D. G. sąraše. Tai buvo rinkėjų sąrašai. E. J. dalyvavo papirkimuose ir pats buvo įtrauktas į tuos sąrašus, tai taip ir buvo apklausinėjamas, kadangi jis buvo įtariamasis, tai ir buvo apklaustas kaip įtariamasis.

Sąrašą (t. 2, b. l. 117) atsimena, rado kratos metu virtuvėje spintelėje. Tai buvo pas N. G. namuose. Ji pati papasakojo apie tuos sąrašus apklausos metu. Ji aplinkybes aiškino įtikinimai, kiek pasakė, tiek ir fiksavo jos parodymus. Skaičiukai reiškia asmenų skaičių, tai buvo paaiškinta apklausoje. Kiek žino antras sąrašas paimtas pas D. G. namuose. Jai įtarimą reiškė kitas kolega ir pagal tą sąrašą klausinėjo apie bylos aplinkybes. Pagal šį sąrašą apklausinėjo ne ji.

Liudytojas R. T. parodė, kad jis apklausinėjo D. G.. Apklausa vyko tarnybinėse patalpose, kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jo darbo vietoje, kabinete. Apklausoje dalyvavo jis vienas. Jokio spaudimo įtariamajai nebuvo daroma. D. G. buvo išaiškintos jos kaip įtariamosios teisės, užpildytos pažymos IBPS sistemoje su jos anketiniais duomenimis. Įtariamajai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir ji buvo apklausta. D. G. davė gana nuoseklius parodymus, graudinosi ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Dėl jos parodymų nuoseklumo ir patikimumo abejonių nekilo. Apklausa  truko ilgai.

Pati įtariamoji nurodė naujų detalių, kurios nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo metu. Kiekvienam įtariamajam išaiškinamos teisės turėti gynėją. Šis atvejis niekuo neišskirtinis, todėl turėjo būti išaiškintos teisės dėl gynėjo. Jam nebuvo keista, kad įtariamoji atsisakė gynėjo. Praktikoje tai būna gana dažnai, juo labiau, kai duoda nuoširdžius parodymus.

Pamena, kad įtariamoji buvo apklausta po kratos, tačiau tą dieną buvo suplanuota daug procesinių veiksmų šioje byloje. Kratos metu pas D. G. jis nedalyvavo.

Apklausoje D. G. pati nurodė asmenis. Apklausos metu galėjo būti nagrinėjamas pas D. G. rastas sąrašas. Įtariamoji kalbėjo laisvai, pasakojimo metu buvo užduodami klausimai, kai pradėdavo sakyti perteklinius dalykus.

D. G. kalbėti apie suėmimą nebuvo jokio pagrindo, o apie sulaikymą ar buvo kalbėta, neatsimena, greičiausiai irgi ne, nes ji jau būtų buvusi sulaikyta iki pristatymo į komisariatą.

Jis kituose veiksmuose šiame ikiteisminiame tyrime nedalyvavo. Į (duomenys neskelbtini) nevyko.

D. G. į apklausą atvyko su pareigūnais.

Apklausos metu D. G. maitinimo tikrai negavo, ar iki apklausos jį gavo, nežino.

Jis atliko veiksmą nuo apklausos pradžios iki pabaigos, apklausos metu ji išeiti negalėjo. Vienas iš pareigūnų, kuris ją atlydėjo buvo G. G..

Su R. G. sėdi tame pačiame kabinete. Jis galėjo būti išvykęs ir negrįžęs iš (duomenys neskelbtini). R. G. galėjo dalyvauti šiame tyrime, nes jame dalyvavo beveik visi valdybos pareigūnai.

Apklausos metu D. G. graudinosi, kad pateko į tokią situaciją, kad turi nemalonumų, dirbo kažkieno naudai ir dėl nedidelio uždarbio turi nemalonumų. Ji tokių žodžių nepasakė, tiesiog bendra situacija, nes ji neteista, nepriekaištingos reputacijos ir pakliuvusi į tokią situacija natūralu, kad graudinosi. Ji gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo.

Apie visas kitas įvykusias apklausas jam buvo žinoma, nes jis yra skyriaus viršininkas. Tą dieną buvo apklaustas E. J. bei visi įtariamieji.

Liudytojas R. G. parodė, kad apklausas vykdo ikiteisminio tyrimo tyrėja. E. J. apklausoje jis dalyvavo. Šią apklausą šiek tiek atsimena.

Pamena, kad atlikinėjo kratą pas E. J.. Po jos grįžo į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) buvo vykdoma jo apklausa ir jam buvo pareikšti įtarimai bei jis dalyvavo toje apklausoje. Apklausą atlikinėjo tyrėja S. P.. Toje apklausoje jo pagrindinės funkcijos buvo užtikrinti tyrėjos apsaugą, tačiau galėjo paklausti ir klausimų.

Apklausoje E. J. viską pasakojo laisvanoriškai. Kalbos su E. J. apie galimą suėmimą nebuvo, nepamena, kad jam būtų sakyta, jog jis gali būti sulaikomas.

Būna, kad jei apklausa užtrunka jie pasikeičia, todėl galėjo būti ir tokių dalykų, kad paprašė kažkurio kolegos, kad jį pakeistų, jei buvo išėjęs dėl kažkokių priežasčių.

 Įtariamojo E. J. apklausa turėjo vykti pas tyrėją S. P. kabinete. 

Apklausos metu E. J. jautėsi normaliai. Esant policijoje žmogus natūraliai jaučia kažkokią įtampą. Nepasakytų, kad įtariamasis buvo akivaizdžiai susijaudinęs, bet matėsi, kad jis jaučiasi nejaukiai būdamas policijos įstaigoje.

Galima sakyti, tai buvo ikiteisminio tyrimo pradžia. Buvo aptarta taktika dėl kratų atlikimo, kas ir pas ką turi važiuoti atlikinėti kratas. Dėl suėmimo jokių aptarimų nebuvo.

Jie važiavo į kratas. Jų užduotis buvo atlikti kratas ir atvežti įtariamuosius, tą jie ir darė bei tai aptarė. O tolimesnius veiksmus planuoja grupės vyresnieji.

Jis yra žvalgų viršininkas, kurie yra atsakingi už kratas, už sulaikymus, už pristatymus, už apsaugą, už konvojavimą.

Tą dieną nuvyko pas E. J. ir turbūt iki pietų atliko kratą. Po to jam pasakė, kad jis bus pristatytas į policijos komisariatą. Jis sutiko važiuoti su jais geranoriškai, prievartos prieš jį nebuvo. Turėjo būti atliekamos kratos ir pas kitus asmenis.

Apie D. G. žino, kad buvo to ikiteisminio tyrimo dalyvis. Į policijos komisariatą po kratos E. J. atvyko su jais, jį atvežė kažkas iš pareigūnų. Kratos metu ir vykimo į (duomenys neskelbtini) E. J. nebuvo agresyvus. Praktikoje yra tokie dalykai, kad apklausų metu, žmonėms sužinojus tam tikrus dalykus, pasikeičia emocijos, todėl yra natūralu, kad jie turi užtikrinti tyrėjos saugumą.

Kratoje pas E. J. jis dalyvavo. Kratos metu buvo paimti šoviniai, skystis, turintis alkoholio kvapo ir automobilyje raštelis ant popieriaus skiautės su užrašytais skaičiais.

Liudytoja S. P. parodė, kad jai buvo duotas pavedimas apklausti vyrą, galimai E. J. ir ji atliko jo apklausą. Tai buvo vienkartinis susitikimas su asmeniu ir seniai, todėl ką konkrečiai jis nurodė apklausoje negali prisiminti.

Kai asmuo atvyksta į apklausą, yra supildoma asmens duomenų pažyma ir joje yra nurodomas asmens procesinis statusas. Po to seka teisių išaiškinimas. Jeigu asmuo yra įtariamasis, jam išaiškinamos įtariamojo teisės ir pateikiamas teisių išaiškinimo protokolo priedas. E. J. buvo teisės išaiškintos. Ar jis galėjo pasirinkti kitą apklausos datą tiksliai neprisimena. Po to įteikiamas įtarimas, kad asmuo žinotų kuo jis yra įtariamas. Tada supildomas teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, o po jo yra pildomas asmens apklausos protokolas. Tuo laiku jau turėjo visos apklausos ir pildomi dokumentai būti IBPS sistemoje ir toje sistemoje tikrai yra metaduomenys, kuriuose nurodoma kada tas protokolas buvo pasirašytas. Ji turėjo teisę įeiti į tą bylą, kadangi apklausa vyko IBPS sistemoje, ji turėjo prieigą.

Niekada nebūna tokių atvejų, kad teisės dėl gynėjo išaiškinamos po apklausos. Yra supildomi visi procesiniai dokumentai ir jie turi savo eiliškumą.

E. J. apklausoje dalyvaujančius asmenius turėjo nurodyti protokole. Apklausoje kartu dalyvavo R. G., kuris yra 3-iojo skyriaus viršininkas ir jis apklausoje dalyvavo labiau dėl saugumo, nes ji to asmens, kuris buvo pristatytas, nepažinojo.

Jos pareigos yra vykdyti apklausą. Asmeniui įteikia pranešimą apie įtarimą ir pasiūlo duoti parodymus.

Šioje byloje kituose veiksmuose nedalyvavo. Atliko tik E. J. apklausą. Tuo metu buvo atliekama daug veiksmų ir viršininkas R. T. jai davė nurodymą apklausti E. J.. Šis pavedimas jai buvo duotas tą pačią dieną.

Tai buvo šviežia bylą, nebuvo žinoma daug aplinkybių, todėl tas įtarimas E. J. buvo abstraktus.

Ji nebuvo ikiteisminį tyrimą vedančioji tyrėja, todėl tos bylos aplinkybių nežinojo. E. J. įteikus pranešimą apie įtarimą ir pasiūlius duoti parodymus bei jam sutikus, parodymai, kurie yra užfiksuoti yra duoti savo valia. Ką jis pasakojo, tą ji ir užrašė. Apklausoje patikslinamųjų klausimų galėjo būti, jei jis kalbėjo apie įvykius, kurie nesusiję su įvykiu, arba pasitikslinti ką jis turėjo omenyje.

Nepastebėjo, kad R. G. kažką diktuotų E. J.. Jis apklausoje dalyvavo tik dėl saugumo ir turėjo būti nurodytas kaip apklausoje dalyvaujantis asmuo, o ji nurodyta, kaip apklausą atliekantis pareigūnas.

Dokumentų metaduomenyse yra nurodytas dokumento pasirašymo laikas, tai reiškia tuo laiku pasirašė ir asmuo, kuris buvo supažindintas su teisėmis. Kiekvienas protokolas pasirašytas sistemoje, iš karto spausdinamas ir duodamas žmogui pasirašyti.

Po apklausos yra atspausdinamas tekstas ir duodamas asmeniui susipažinti. Tada paklausiama ar asmuo turi pastabų, ar apklausa surašyta gerai. Ji duoda visiems asmenims susipažinti su apklausos protokolu ir jeigu asmuo po protokolu parašo, kad jis su juo susipažinęs, vadinasi, tas protokolas jam buvo duotas ir turėjo jį perskaityti. Kokiomis aplinkybėmis E. J. atsisakė gynėjo neatsimena. Atsisakyti gynėjo yra asmens teisė, tai yra jo apsisprendimas.

Apklausa turėjo būti be pertraukos. Jei vyko pertrauka tai turėjo būti įrašyta protokole.

Kažkokios E. J. išskirtinės reakcijos neatsimena.

Liudytoja A. U. parodė, kad prieš 2 metus pavasarį buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl balsų pirkimo ir jai buvo pavesta užduotis nuvykti į (duomenys neskelbtini) miestą ir apklausti 2 liudytojus. D. V. buvo viena iš jų. Jos apklausą atsimena miglotai. Atsimena, kad savo ekipaže, važiavo dviese.

D. V. apklausa buvo atliekama tarnybiniame automobilyje. Kartu buvo P. M..

Tuo metu tikrai žinojo keletą aplinkybių, ko tikrai turėjo paklausti ir užfiksuoti. Pagrindiniai klausimai buvo ar kas prašė D. V. už atlygį balsuoti už (duomenys neskelbtini). Jeigu gerai atsimena, šią informaciją suteikė R. T.. D. V. apklausė dėl konkrečių asmenų, buvo nurodytos pavardės. Atsimena, kad reikėjo klausti apie rinkimus ar ji ėjo balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir ar buvo už tai jai pasiūlytas atlygis bei kas tą atlygį pasiūlė.

Apklausa vyko sklandžiai. D. V. išaiškino jos teises ir pareigas. Tada pasiūlė jai pradžioje pačiai papasakoti aplinkybes, o paskui uždavė patikslinančius klausimus. Ji aplinkybes pasakojo gan sklandžiai, ji viską užfiksavo.

D. V. apklausos metu nepastebėjo, kad ji būtų apsvaigusi nuo alkoholio. Moteris kalbėjo nuosekliai ir rišliai, jokių įtarimų dėl neblaivumo ar kažkokių sveikatos problemų nesukėlė.

Apklausos protokolą D. V. perskaitė pati ir pasirašė. Neturėjo jokių papildymų ir nesakė, kad kažkas užrašyta neteisingai, jai viskas tiko, kas buvo parašyta.

Šiame ikiteisminiame tyrime kituose proceso veiksmuose ji nedalyvavo.

Liudytojas G. G. parodė, kad jis dirbo policijos pareigūnu. Atliko daug procesinių veiksmų šioje byloje. Neatsimena liudytojo O. T. apklausos. Važiuoja visada nežymėtu automobiliu ir kartais apklausia asmenis tame pačiame automobilyje. Niekada neapklausia išgėrusių asmenų. Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, kviečia kolegas nustatyti blaivumui. Jeigu dėl O. T. blaivumo nekilo įtarimas, reiškia nebuvo akivaizdžių požymių, kad jis išgėręs. Jeigu nei tyrėja, nei jis nepajuto kvapo, žmogus buvo adekvatus, reiškia jis ir nebuvo girtas.

Kaltinamųjų nelabai atsimena, bet trys iš jų jam matyti. Daugiausia procesinių veiksmų turėjo su D. G..

D. G. pirmą kartą pamatė per sankcionuotą kratą jos namuose, pagalbinėse patalpose.

Atlikti kratą pavedė kažkas iš jo vadovų, buvo derinama ir su prokuroru. Kratą vyko atlikti ryte, atsimena, kad buvo pavasaris. Vyko už (duomenys neskelbtini) kokį 10 km. Tuo pačiu metu ir kitas ekipažas atliko kratą pas kitą įtariamąjį namuose.

Moteris buvo namuose. Atrodo, kad ją prikėlė. D. G. iš pradžių, kai pasakė, kad darys kratą buvo kažkiek susijaudinusi, sakė, kad ji nekalta, prieštaravo, bet paskui nusiramino ir nieko nebesakė.  Ji buvo informuota dėl ko bus atliekama krata, kuo ji įtariama. Ji galėjo suprasti kuo įtariama. Jai davė susipažinti su nutartimi dėl kratos, ten viskas buvo parašyta ir dar jai tikrai sakė, kad tai dėl balsų klastojimo rinkimų metu. Krata truko gal iki 2 val. Surašė kratos protokolą, ką rado ir t. t. ir kadangi reikėjo išspręsti visus klausimus, tai pasiūlė D. G. vykti su jais į komisariatą. D. G. sutiko savanoriškai važiuoti. Tuo metu buvo labai daug darbo ir trūko žmonių, gal todėl vežė į (duomenys neskelbtini). Išvažiavo iš karto po kratos.  Galutinis tikslas buvo (duomenys neskelbtini), bet galėjo užsukti nebent į (duomenys neskelbtini) PK, jeigu reikėjo ko nors, tačiau tiksliai to nepamena. Kartu važiavo tik kratoje dalyvavę pareigūnai. Važiavo kartu su ja, bet jis vairavo, todėl nematė, kas vyksta automobilio gale, bet atrodo, jog ji neverkė. Gal važiuodami kažką ir kalbėjo, bet ne apie bylą ir tikrai neatsimena apie ką.

Nuo atvykimo į D. G. namus iki atvyko į (duomenys neskelbtini) PK, ji buvo visą laiką su jais kartu, niekur nebuvo viena, nieko neprašė. (Duomenys neskelbtini) galėjo prašyti, kai reikėjo į tualetą, pavalgyti, kavos ar panašiai. Negalėjo ko nors neleisti D. G. atlikti, nespaudė jos, tai tik jos gynyba. 

Telefoną Huawei paėmė kaip parašyta daiktų pateikimo protokole. Negalėjo paimti iš pat pradžių, galėjo tik neleisti juo naudotis. Protokolą surašė tada, kada įrašytas laikas. Jeigu nurodyta 11 val., tada rašė jau (duomenys neskelbtini) PK. Turėjo duoti D. G. pasirašyti savanorišką daiktų dokumentų pateikimo protokolą. Iki tada D. G. tik neleido telefonu naudotis. Nepamena, kad būtų paėmę asmens tapatybės kortelę.

Apie sulaikymą galėjo būti kalba, nes ji buvo įtariamoji. Dėl sulaikymo sprendžia tyrėjas. Buvo kalba apie galimybę turėti advokatą, bet čia prieš arba per apklausą.

Nuo 11.30 val. iki 12.15 val., kai buvo pradėta jos apklausa, D. G. laukė jo kabinete. Apklausė įtariamąją R. T.. Pas jį apklausai D. G. nuėjo, nes jis dirba tame pačiame komisariate.

Kai nuvyko į (duomenys neskelbtini) PK, D. G. buvo įleista ir ten, kur įeiti ne darbuotojams negalima. Gal ją ir palydėjo į R. T. kabinetą. 

Žino ir N. G., kuri buvo irgi įtariamoji toje pačioje byloje. N. G. pirmiausia pamatė lyg ir (duomenys neskelbtini). Tam visam procesui vadovavo R. T. ir R. G.. Asmeniškai su N. G. nebendravo, tik žinojo, kad tokia moteris yra. Laikino sulaikymo klausimus turbūt sprendė tyrėja I. S.. Jis nedalyvavo, kai buvo sprendžiamas N. G. sulaikymo klausimas.

E. J. matė (duomenys neskelbtini) po kratų, o paskui teko susitikti (duomenys neskelbtini) dėl kažkokių procesinių veiksmų. (duomenys neskelbtini) tik prasilenkiant. Jo atžvilgiu jokių procesinių veiksmų neatliko.