Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-27][nuasmenintas sprendimas byloje][2YT-11912-1031-2020].docx
Bylos nr.: 2YT-11912-1031/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Turto bankas" 112021042 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Teismo sprendimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė byla Nr. 2YT-11912-1031/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05453-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 

 (S)

3.4.5.20.

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. spalio 27 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,

sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. R. ir jo atstovui advokatui Gvidui Armonavičiui 

nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“,

 

n u s t a t ė:

 

           Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu (1,2 b. l.), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos S. R. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, taip pat teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina S. R.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – garažo boksas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nes nežinojo, kad tai reikia atlikti. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas garažą valdė, leido naudotis kitiems asmenims, garažu rūpinosi kaip savu.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, bylą prašė nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (18-20 b. l.).

 

Pareiškimas tenkintinas.

 

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėjas yra palikėjos S. R. sūnus. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja mirė nutraukusi santuoką, kitų vaikų be pareiškėjo palikėja neturėjo. Po S. R. mirties atsirado palikimas, kurį be smulkių asmeninio bei buities naudojimo daiktų, sudarė ir garažo boksas Nr., esantis (duomenys neskelbtini).

Po palikėjos mirties į notarą dėl paveldėjimo priėmimo niekas nesikreipė, palikimas nebuvo priimtas (6 b. l.). Pateikti duomenys iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro patvirtina, kad palikėja testamento nebuvo sudariusi (11 b.l.).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjas yra palikėjos sūnus – pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Nesant palikėjos testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjo paveldėjimo teisė yra atimta, pareiškėjas turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties.

Teismas, vertindamas tai, kad pareiškėjas po motinos mirties ir toliau rūpinosi turtu, jį prižiūrėjo bei valdė, sprendžia, kad pareiškėjas po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėjas yra mirusios S. R. sūnus, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo V. R. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.

 

 

Teisėjas

Ernestas Šukys

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK5 5.11 str. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
  • CPK