Baudžiamoji byla Nr. 1-20-853/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43955-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.5.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 29 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui,

nukentėjusiesiems ir civilinių ieškovų atstovams V. R. ir A. V., jų atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

kaltinamajam S. R. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Šatui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirba UAB „Sajus“ direktoriumi, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalyje, padarymu. 

Teismas

n u s t a t ė:

S. R. buvo kaltinamas tuo, jog jis laikotarpyje nuo 2019 metų gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2019 m. spalio 3 d. neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš nukentėjusiojo V. R. grąžinti jam priklausančią skolą - 30000 eurų, o šiam pareiškus, kad jis nėra skolingas, iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), išvežė V. R. priklausančius daiktus, tai yra paminklams gaminti 200 kvadratinių metrų akmenį, 100 eurų vertės oro kompresorių, 500 eurų vertės raidžių smėliapūtę, 20125,05 eurų vertės granito pjovimo stakles, 8000 eurų vertės savadarbes mėlynos spalvos stakles, 2500 eurų vertės savadarbes šlifavimo – poliravimo stakles, 6 vienetus savadarbius plokščių laikiklius po 25 eurus, viso 150 eurų vertės, 100 vienetų paminklų metalinius laikiklius po 15 eurų vertės, viso 1500 eurų vertės, 250 eurų vertės karutį, 200 eurų vertės savadarbį plokščių pakėlėją, 4,42 kv. m. marmuro plokščių 467,10 eurų vertės, 13,67 kv. m. paminklų 1094,87 eurų vertės, 29,20 kv. m. 12 cm akmens plokščių 3142,68 eurų vertės, 24,90 kv. m. 8 cm akmens plokščių 1800,27 eurų vertės, 550,93 kv. m. G654 akmens plokščių 1007,54 eurų vertės, 6,48 kv. m. akmens plokščių 374,87 eurų vertės, 22,21 kv. m. 3 cm akmens plokščių „Premium“ 1917,47 eurų vertės, 48,07 kv. m. akmens plokščių „Sea wave“ 2481,02 eurų vertės, 9,80 kv. m. akmens plokščių „Shanxi“ 72,89 eurų vertės, 14,15 kv. m. akmens plokščių „Wavw“ 798,85 eurų vertės, 4,53 kv. m. 3 cm akmens plokščių „Aurora“ 449,24 eurų vertės, 2,20 kv. m. 3 cm akmens plokščių „Karatau“ 174,73 eurų vertės, 10 kv. m. akmens plokščių „Sea wave“ 557,85 eurų vertės, 21 kv. m. akmens plokščių „Shanxi 100“ 173,55 eurų vertės, 19,06 kv. m. akmens plokščių „Shanxi 113“ 183,47 eurų vertės, 11,18 kv. m. akmens plokščių „Polished“ 885,28 eurų vertės, 5,32 kv. m. 3 cm akmens plokščių „Sumuka“ 395,70 eurų vertės, 164,58 kv. m. Ukrainos plokščių 6643,11 eurų vertės, 4,06 kv. m. akmens plokščių „Bianca“ 347,11 eurų vertės, bei A. V. priklausančius daiktus, tai yra 6500 eurų vertės formavimo stakles, 9500 eurų vertės gamyklines akmens apdirbimo stakles, 5 kv. m. granito plokščių 1260 eurų vertės, savavališkai vykdė savo pripažįstamą teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiųjų V. R. ir A. V. teisėms ir teisėtiems interesams.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. R. kaltu neprisipažino bei parodė, kad visiškai nesupranta dėl ko yra kaltinamas. Patvirtino, jog bandė „susijungti“ su V. R., tačiau niekas nepavyko bei išsiskyrė keliai, o jis po truputį viską išsivežė. Turėjo įmonę UAB „Sajus“, o MB „Sajaus granitas“ vadovauja jo sutuoktinė G. R.. Planavo jungtis su V. R. įmone UAB „Akmens turgus“. Tai buvo 2018 m. spalio – lapkričio mėnesiais. 2019 m. birželio mėnesį buvo vykdomi darbai. Taip pat buvo priimti MB „Sajaus granitas“ vardu užsakymai. Patvirtino, jog jokių oficialių dokumentų dėl susijungimo nebuvo. Tirkšliuose buvusiais patalpas išsinuomojo, t. y. MB „Sajaus granitas“ sudarė patalpų nuomos sutartį su G. G.. Prieš tai šias patalpas nuomojosi V. R., ten buvo jo daiktai: plokštės, akmenys, technika, autokaras, automobilis. Taip pat buvo staklės, kurios yra paliktos, taip pat buvo poliravimo staklės, žalios staklės, kurias pasiėmė A. V.. Prieš sudarant nuomos sutartį jis sumokėjo V. R. skolas susidariusias už nuomą. Dar davė per 2-3 kartus V. R. grynais 30000 Eur. Jokių dokumentų nepasirašė. Patalpose Tirkšliuose buvo ir jo įmonės daiktai: plokštės, akmenys, įrankiai. Nurodė, jog daiktus iš nuomojamų patalpų privalėjo išsivežti iki nustatyto laiko, t. y. turėjo atlaisvinti patalpas, todėl į patalpas (duomenys neskelbtini) išvežė: paminklus, plokštes, medžiagas, atsuktuvą, plaktuką. V. R. išsivežė pirmiau autobusiukus, įrankius. Stakles išvežė V. R. darbuotojas. Patvirtino, jog V. R. jam yra skolingas 30000 Eur. Nurodė, jog kartu su V. R. važiavo į Radviliškį pirkti plokštes ir paminklus, kuriuos pirko MB „Sajaus granitas“ darbui. Įsigytus daiktus parsivežė į patalpas (duomenys neskelbtini), iš kur šiuos daiktus ir išsivežė. V. R. skolas UAB „Solisko“ atpirko MB „Sajaus granitas“, t. y. padengė įsiskolinimą virš 7000 Eur. Kai jis paprašė V. R. jam atiduoti skolą, pats V. R. išėjo. Nurodė, jog daiktai buvę (duomenys neskelbtini) patalpose priklausė jam, t. y. savadarbės staklės mėlynos, akmens šlifavimo, oro kompresorius, smėliapūtė. Patvirtino, jog su V. R. buvo susitaręs, jog apmokės visas skolas ir tai bus kaip įnašas į bendrą veiklą. Patvirtino, jog kaltinime nurodytų daiktų neišsivežė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. parodė, jog S. R. yra jo dėdė. Nurodė, jog su akmens gaminiais dirba jau 17 metų. UAB „Akmens turgus“ veikia nuo 2015 m. Su S. R. sutarė vykdyti veiklą, dalyvauti projekte. Tai buvo sutarta 2018 m. lapkričio mėnesį. S. R. į bendrą veiklą turėjo įsijungti su piniginiu įnašu. MB „Sajaus granitas“ buvo registruota G. R., S. R. sutuoktinės, vardu. Jis į bendrą veiklą atėjo su savo įnašu, o būtent įranga: granito bloko pjovimo staklės „Diakers“ (įsigytos pagal Darbo biržos projektą), šlifavimo staklės savadarbės, raidžių kalimo staklės, smėliapūtė su kompresoriumi, oro kompresorius, taip pat kiti daiktai, patalpose buvę baldai, kompiuteriai, viso UAB „Akmens turgus“ įnašas 65000 Eur. S. R. įnašas: pirko du autobusiukus, paminklų gaminių, akmens plokščių, viso apie 30000 Eur. Viskas buvo sutarta žodžiu. Ruošėsi bendrai veiklai. Jokių oficialių dokumentų dėl įmonių susijungimo nebuvo pasirašę. Kartu ruošė ir dėjo reklamas, kuriose buvo nurodyti jų abiejų telefonų numeriai. Patvirtino, jog nei jis, nei jo įmonė S. R. nebuvo skolingi. Kai S. R. „užgėrė“ jis vienas pats vykdė veiklą bei prasidėjo nesutarimai. S. R. už gautus projektinius veiklos pinigus, t. y. 40000 Eur, įsigijo automobilį. Tada dėl to įvyko konfliktas ir jis buvo išvarytas iš patalpų esančių Tirkšliuose. S. R. neįleido jo į patalpas ir į teritoriją patekti. S. R. iš patalpų (duomenys neskelbtini) vežė daiktus: plokštes, paminklus. O likusius daiktus paliko bei S. R. pažadėjo grąžinti stakles. Jis sužinojęs, jog S. R. veža daiktus, su A. V. kvietė policiją ir užstojo kelią, kad S. R. neišvežtų jų daiktų. Patvirtino, jog viskas kas surašyta ieškinyje, tai būtent šių daiktų ir neteko, kuriuos S. R. pasiėmė, taip pat patvirtino, jog S. R. išsivežė A. V. akmens formavimo stakles, kurios sugadintos. Patvirtino, jog staklės „Diakers“ buvo įsigytos Lenkijoje iš paramos lėšų per Darbo biržą, bet šios staklės buvo jo įmonės, tik turėjo įvykdyti įsipareigojimus, t. y. išlaikyti darbo vietą. Taip pat Lenkijoje buvo įsigijęs ir bloko pjovimo stakles, kurios parduotos dalimis. Nurodė, jog dalis plokščių ir dabar yra paliktos Tirkšliuose. Dėl tokių S. R. veiksmų patyrė didelę turtinę bei neturtinę žalą, nes prarado darbą, taip pat sugriuvo santuoka, suprastėjo jo sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. V. parodė, jog 2017 m. vasarą atsivežė savo daiktus į patalpas esančias (duomenys neskelbtini). Tai buvo gamyklinės staklės „Suprax“ 25000; formavimo staklės ir granito plokštės 5m2, kurie priklauso MB „Daubarių granitas“, formavimo staklės.  Po to, 2019 m. prisijungė ir V. dėdė S. R., t. y. atsikraustė į tas pačias patalpas. S. R. nusipirko paminklų bei automobilį darbams. Jie per žiemą išvažiavo darbuotis į užsienį į Norvegiją nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio. Kai grįžo iš Norvegijos viskas buvo gerai. Po to, 2019 m. spalio 7 d. turėjo būti Darbo biržos patikrinimas, nes jis taip pat buvo įsigijęs stakles darbui pagal Darbo biržos projektą, ir patalpose Tirkšliuose nieko nebebuvo. Išvažiuodamas į Norvegiją, jam priklausančias stakles, kurios buvo patalpose (duomenys neskelbtini), buvo palikęs V. R.. Žino, jog su jo staklėmis dirbo V. R. kartu su S. R.. 2019 m. spalio mėnesį iš V. R. sužinojo, jog nėra staklių. Jam yra grąžintos formavimo staklės, kurios yra sugadintos ir, kurias pasiėmė su policija iš (duomenys neskelbtini). 1,5 m2 granito plokštės, kurios tebėra Tirkšliuose. 3,5 m2 plokštės yra panaudotos Mažeikių kapinėse. Jo prarastų staklių „Suprax 2500“ vertė yra 9500 Eur, jas 2017 m. įsigijo iš UAB „Akmens turgus“ dėvėtas. Abejas stakles buvo įsigijęs pagal Darbo biržos projektą ir tai buvo užfiksuota. Dėl sugadinto ir prarasto turto patyrė turtinę žalą bei neturtinę žalą, t. y. pašlijo jo sveikata, nemiga, įvykis sukėlė stresą, išgyvenimus, nebeturi įrankių, su kuriais galėtų dirbti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. R. parodė, jog S. R. yra jos sutuoktinis ir ji sutinka duoti parodymus. Ji yra MB „Sajaus granitas“ direktorė bei vienintelė steigėja. Bendrovė įsteigta (duomenys neskelbtini). Įmonė įsteigta paminklų gaminimui bei kapaviečių priežiūrai. Jos įmonėje dirbo du darbuotojai S. R. bei R. Z.. 2019 m. pradžioje V. R. pradėjo prašyti S. R. pagalbos, nes jam nesisekė. Prašė finansinės pagalbos ir siūlė savo pagalbą atidirbimui. V. R. pradėjo dirbti jiems „už nugaros“. Jie sumokėjo skolas apie 30000 Eur. Sumokėjo už V. R. už patalpų nuomą, elektrą, akmenis bei V. R. išvaistė 10000 Eur. Su G. G. buvo sudaryta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Patalpose buvo daug šiukšlių, daug neveikiančių generatorių, variklių bei stovėjo kažkokios staklės. Tuos daiktus buvusius patalpoje išvežė į šiukšlyną. Patalpose liko 2-3 staklės, 2 generatoriai, karučiai, stovai paminklams. Į tas patalpas atsivežė savo daiktus: bortelius, akmens plokštes. Tai buvo MB „Sajaus granitas“ turtas, kuris buvo įtrauktas į apskaitą. S. R. MB „Sajaus granitas“ dirbo kaip šeimos narys be jokių pareigų. Patvirtino, jog jokios veiklos nevykdė, o skelbiama reklama buvo padaryta V. R. iniciatyva. 2019 m. spalio mėnesį buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis. Iš patalpų išsivežė tai, kas priklausė MB „Sajaus granitas“, t. y. akmens plokštes, bortelius, dar kažką vežė, kas atrodė, jog jiems priklausė. Jokių staklių nevežė, nes nebuvo ką vežti. Vienas stakles S. R. ir V. R. išvežė į Salantus remontuoti. Ventoje pardavė stakles įmonei užsiimančiai su paminklais. Išsivežė kažkokį pakrovėją. Patvirtino, jog V. R. įsiskolinimus padengė be jokių sutarčių, nes pasitikėjo giminaičiu. V. R. MB „Sajaus granitas“ nedirbo, tačiau priiminėjo užsakymus MB „Sajaus granitas“ vardu ir rinko rankpinigius. Tada susipyko tarpusavyje ir baigėsi visi darbai. Visus savo daiktus V. R. pats išsivežė anksčiau už juos. Apie A. V. ir jo turtą nieko nežino. Nurodė, jog juridinio įmonių susijungimo nebuvo, tik sutarė ateityje tai padaryti. Patvirtino, jog patalpose veikiančių staklių nematė. Nurodė, jog S. R. nėra pasisavinęs jokių daiktų priklausančių V. R.. Prieš daiktus išvežant viską fiksavo tyrėjas S. Štombergas, o viską išvežus – užpildė G.. Viskas buvo fiksuota fotoaparatu bei viskas išvežta buvo į kitas patalpas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, jog S. R. ir V. R. pradėjo „paminklų“ verslą kartu. Jis užsiima veikla su paminklais. V. R. buvo tame pačiame versle ir jie tarpusavyje dalijosi medžiagomis. Jis V. R. skolino plokštes, nes jam tiko Latvijoje. V. R. pinigų už plokštes vis neatiduodavo. Suma galėjo būti apie 4000-4500 Eur. Jis supratęs, kad pinigų neatgaus iš V. R., nuvažiavo į Daubarius ir matė, jog yra granito blokų, pjovimo staklių dalys, kurios jam buvo reikalingos. V. R. atidavė už skolą tų staklių dalis. Jis pats parsivežė pjūklą ir dar V. R. atvežė dalis, kurias jis paėmė kaip metalo laužą, nesigilino, kas tai buvo. Taip užskaitė V. R. skolą. Tos staklės buvo visiškai išardytos, iš jų nieko nebuvo. Patvirtino, jog jokių sutarčių su V. R. nebuvo sudaręs. Žino, jog V. R. iš Lenkijos buvo parsivežęs dvi blokų pjovimo stakles. Kai atvažiavo paimti pjūklo, buvo tik vienos staklės. Veikiančių staklių iš V. R. nepirko. Matė dar ir kitokių staklių ir lauke, ir viduje, tačiau tiksliai nežino kokios jos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. J. parodė, jog jam yra žinoma, kad S. R. išsivežė kažkokias stakles, jam tai pasakė A. V.. Pats patvirtina, jog nieko nematė. UAB „Akmens turgus“ dirbo oficialiai darbuotoju pas V. R. apytiksliai prieš du metus. Kai dirbo pas V. R., tai ten buvo akmens pjovimo, poliravimo, akmens šlifavimo, frezavimo staklės. Tos staklės buvo Tirkšliuose nuomojamuose patalpose, kurias nuomojosi, tačiau nežino iš ko. Patvirtino, jog iš pradžių dirbo Daubariuose, o po to persikraustė į Tirkšlius. Jis pats ginčų nematydavo, nors ginčijosi S. su V., jie susipyko. S. R. jam liepė išeiti. Patvirtino, jog prie staklių dirbo A. V., V. R., R. ir dar kažkas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos pasirašė net neskaitęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, jog 2018 m. birželio-liepos mėnesiais V. R. pasiprašė išsinuomoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties nepasirašė, susivežė daiktus, akmenis, pjūklus. 2018 m. prieš Kalėdas V. R. atėjo su dėde S. R. ir aptarė dėl veiklos vykdymo, įsivedė elektrą ir dar bendromis jėgomis duris sumontavo. V. R. ilgai ruošėsi vykdyti veiklą kartu su tokiu plonu vaikinuku. Jis iš V. R. pinigų už nuomą negavo ir už tai nebuvo sumokėta, nes nebuvo sutarčių. Vėliau nuomos sutartį pasirašė su S. R. žmona, direktore G. R., su įmone „Sajaus granitas“. Patalpas nuomojo iki 2019 m. rudens. Sutartį nutraukė su ta pačia direktore. Patalpose buvo staklės ir pjūklas akmeniui pjauti ir dar kažkokių „bulgarkių“. Kas šiuos daiktus ir kur išsivežė nežino. Buvo baltas autobusiukas, kuris vežė akmenis. Nurodė, jog G. R. nedavė pinigų už V. R.. Kartu su A. V. sutvarkė patalpas, nes jis liepė išsivežti. Liepė šiukšles išvežti. Jokių staklių tada nebuvo. Kai viską valė buvo policija ir viską stebėjo. Patvirtino, jog buvo mėlynos staklės ir dar kitos kažkokios, tiksliai nežino. S. R. jam sakė, kad savo daiktus pasiėmė. Paskutinis patalpas valė A. V. su kažkokiu vaikinuku.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Z. parodė, jog nuo 2013 iki 2015 m. dirbo pas V. R. „Akmens turgus“ Daubariuose. A. V. irgi dirbo Daubariuose. Pas V. R. nebuvo apiformintas. V. R. jam rekomendavo įsidarbinti į „Sajaus granitas“. 2019 m. gegužės 1 d. pradėjo dirbti „Sajaus granitas“. Dirbo pagalbiniu darbininku Tirkšliuose. Jis darbo sutartį sudarė su G. R.. Dirbo gal puse metų ar daugiau. Tvarkydavo kapavietes, restauruodavo bortelius, supildavo žemes. Darbo nurodymus jam pradžioje duodavo V. R., o vėliau S. R.. Patalpose Tirkšliuose buvo „šlifarkės“, šlifavimo staklės, dar kitos žalios spalvos staklės, perforatorius, aparatas raidėms kalti, kompresorius, įvairių veržliarakčių. Jis pats dirbo su elektriniu rankiniu šlifuokliu. Lauke Tirkšliuose buvo akmens plokštės ir paminklai. Jis padėjo išvežti kažkokias šiukšles, kurias vežė iš Tirkšlių į Mažeikius, į kažkokį garažą. Į tą garažą atvežė akmens raidžių kalimo aparatą, kompresorių, plastmasinių „bliūdų“. S. R. liepė tuos daiktus pakrauti į baltą automobilį. Dar vežė metalus 2 vienetus. Jis žino, jog S. R. ir V. R. susipyko. S. R. paprašė išvežti akmens plokštes iš Tirkšlių, kurių galėjo būti nuo 20 iki 40, dydis 1x2,5 dydžio. Tas plokštes išvežė į aikštelę Mažeikiuose, važiuojant link Skuodo, Kalnėnų rajone, taip jam atrodo. Pakrovė plokštes į S. R. automobilį. Tuo metu buvo jis, J., S.. Plokštes vežė 4-5 kartus, tuo metu V. R. nedalyvavo. Į automobilį tilpo 6-7 plokštės. Iš tos aikštelės visas plokštes vežė į Ventą į S. R. namus. Kompresorių padėjo iškrauti garaže.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. J. parodė, jog vieną rytą sulaukė skambučio iš S. R., nes įvyko konfliktas tarp S. R., jos dėdės, ir V. R., jos brolio. Konflikto metu vienas kitą kaltino. Kaip suprato konfliktas kilo dėl pinigų. Juos ramino. S. R. apkaltino V. R., kad jis netinkamai panaudojo pinigus. Nes jie kartu dirbo, kartu vykdė veiklą, turėjo įmonę ir susijungę kartu veikė. Dar ji dalyvavo ir kitame įvykyje, kur buvo policija ir S. R. neleido V. R. įeiti į darbo patalpas. V. R., A. V. bei S. R. dirbo su akmeniu ir kapinėse. Ji Tirkšliuose yra mačiusi, jog staklės buvo darbo vietoje, nes atvažiuodavo į darbo patalpas. Tos staklės buvo V. R. ir A. V., jie dalyvavo projekte ir turėjo tas stakles, nes prieš tai dirbo Daubariuose. Tai buvo akmens pjovimo ir šlifavimo staklės. Dar lauke kiemo pusėje buvo akmens, pagamintų paminklų, plokštės. Tose patalpose dirbo dviese V. R. ir A. V., vėliau prie jų prisijungė S. R.. Patvirtino, jog V. R. labai skaudžiai išgyvena dėl konflikto su S. R..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. J. parodė, jog S. R. ir V. R. susitarė kartu dirbti. Buvo draugiški santykiai. Vieną vakarą atvažiavo brolis S. R. ir piktinosi jos sūnumi V. R., pagrasino iškviesti policiją. Ryte paskambino S. R. ir pasakė, jog susipyko su V. R.. Ji atvažiavo į Tirkšlius su dukra. Ten konfliktavo S. R. su V. R., dėl darbo. Ten buvo visi darbuotojai. Z. irgi buvo. Mano, jog brolis turėjo būti protingesnis. Atidėjo konflikto sprendimą kitai dienai. Po dviejų savaičių susitiko pakalbėti. Atvažiavo S. R. su G. R.. Brolis kaltino V. R. dėl pinigų. Sakė, jog V. R. jam, S. R., yra skolingas, 13000 eurų. Pradžioje buvo 7000 eurų. Ji suprato, kad S. R. ir V. R. kartu kūrė bendrą verslą. Daugiau santykiai nutrūko, nes S. R. viską užrakino, o V. R. išvažiavo į Norvegiją. Kai grįžo iš Norvegijos V. R. išsikvietė policiją ir būnant policijai visi kalbėjo, tačiau S. R. neleido įeiti į patalpas ir pažiūrėti, ar yra staklės. Policininkai per langą matė, jog staklės yra viduje. Patalpose buvo staklės, kambariukas su įranga ir tualetas. Dirbo su staklėmis, t. y. pjovė ir šlifavo akmenį. Akmenys, plokštės ir paminklai buvo lauke. Akmens buvo labai daug ir jis priklausė V. R.. Tirkšliuose buvo du kartus S. R. buvo ją atsivežęs. Matė, jog ten viskas veikė. A. V. ir V. R. norėjo atsiimti stakles. Ji žino, jog Tirkšliuose dirbo A. V. ir V. R..

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Mindaugas Štombergas parodė, jog buvo tyrimas pagal V. R. skundą dėl ginčo dėl staklių. S. R. buvo kaltinamas pasisavinęs stakles, įrankius. S. R. ir V. R. įmonės buvo (duomenys neskelbtini). Patalpos priklausė G. G.. Patalpose buvo įrengtas biuras, darbinė patalpa, lyg ir staklės buvo, bet ne tos, kurios neva dingusios. Teritorijoje buvo paminklams skirti akmenys. Nukentėjusysis įvardijo, jog S. R. išsivežė stakles ir įrankius. S. R. neigė tai padaręs. Tyrimą perdavė tyrėjai. Patvirtino, jog apžiūrėjo (duomenys neskelbtini), kur S. R. buvo padėjęs akmenis. Jis rinko dokumentus ir vykdė apklausas. Garažas, kuriame buvo rasti daiktai, nepriklausė S. R., kam priklausė nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, jog tiksliai laiko nepamena, jam paskambino policija ir liepė atidaryti garažą. Tuo garažu buvo leidęs naudotis S. R., kad susidėtų daiktus. Jis įdavė S. R. raktą. Kai atvyko prie garažo, vietoje buvo S. R., policininkai ir sūnėnas. Aiškinosi dėl daiktų. Jis atrakino garažą. Garaže buvo sukrauti daiktai, kokie nežino. Sūnėnas kažką išsivežė iš to garažo. Dar liko kažkokių daiktų, kuriuos S. R. išsivežė. Jam yra žinoma, jog tarp S. R. ir sūnėno yra kažkokios šeiminės problemos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, jog ji pas V. R. dirbo, t. y. jos įmonė tvarkė buhalterinę apskaitą V. R. įmonėje UAB „Akmens turgus“ nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. liepos 16 d. Ji neatsimena, ar buvo vykdoma inventorizacija.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Z. S. parodė, jog jam yra žinoma, kad V. R. ir S. R. yra giminaičiai. Jis dirbo pas S. R.. Patvirtino, jog jis nėra dirbęs Tirkšliuose, tačiau yra buvęs Tirkšliuose patalpose. Nepatvirtino, jog vaizdo įraše prie staklių yra užfiksuotas jis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, jog 2012 m. į jo įmonę atvažiavo V. R.. Kalbėjosi dėl paminklų pardavimo. Susitarė, jis teikė V. R. produkciją, kurią V. R. turėjo platinti. Po kurio laiko V. R. nebesisekė. V. R. pritrūko pinigų ir tuo momentu V. R. padėjo jo dėdė S. R. lėšomis ir patarimais. Patvirtino, jog V. R. jam yra skoloje virš 20000 eurų, yra pasirašytas skolų suderinimo aktas. Yra buvęs Tirkšliuose, kur matė nedideles diskines apipjovimo stakles. Įrenginiai buvo patalpose, bet įrenginiai neveikė. Jis su V. R. buvo nuvažiavęs į Latviją apžiūrėti, kur yra jo produkcija – paminklai. Tirkšliuose taip pat matė lauke akmenų bei paminklų. Nurodė, jog jokios apskaitos būdamas Tirkšliuose nevykdė. Skolos iš V. R. nesitiki susigrąžinti. Mano, jog V. R. yra nesąžiningas savo dėdės S. R. atžvilgiu.

Iš 2019 m. spalio 3 d. policijos informacinio pranešimo ROIK 0119000532147, matyti, kad pranešėjas V. R. jau kurį laiką konfliktuoja su pažįstamu asmeniu, kuris neįleidžia į jo pastatą pasiimti savo darbui skirtų daiktų (t. 1, b. l. 30-33).

Iš 2019 m. spalio 7 d. policijos informacinio pranešimo ROIK 0119000539728, matyti, kad pranešėjas V. R. prašo atvykti pareigūnus, nes nauji patalpų nuomininkai neleidžia atsiimti likusių staklių ir įrengimų iš pranešėjo anksčiau nuomotų patalpų (t. 1, b. l. 34-37, 38-41).

Iš 2019 m. spalio 3 d. V. R. pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 22 d. jis sudarė sutartį su Lietuvos Darbo birža, įkūrė įmonę UAB „Akmens turgus“ (toliau – ir įmonė). Iš darbo biržos gavo 13650 eurų subsidijų, taip pat investavo 7350 eurų. Už 21000 eurų, 2017 m. vasario 7 d. nusipirko granito pjovimo stakles „Diakers“ Nr. UHSL-160/M15-1 (toliau – staklės). Iš pradžių įmonė veiklą vykdė Mažeikių r., Daubariuose. Po to, tikslesnės datos neatsimena maždaug prieš metus ar daugiau laiko, įmonės veiklą, įmonės staklės, granitą perkėlė adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas priklauso G. G.. Su G. G. sudarė (duomenys neskelbtini), pastato nuomos sutartį. Vykdant įmonės veiklą, jam trūko įstatinio kapitalo, jam finansiškai padėjo jo dėdė S. R., kuris jam piniginėmis lėšomis paskolino apie 7000 eurų. 2018 metų lapkričio mėnesį adresu (duomenys neskelbtini), savo įmonę MB „SAJUS GRANITAS“, perkėlė S. R., jis užėmė dalį pastato ir jis su savo įmone kitą dalį pastato, jis jį į patalpas įleido geranoriškai. 2019 metų vasario mėnesį, tikslesnės datos neatsimena, jo įmonė patalpų nuomos sutartį su G. G. nutraukė ir patalpų nuomos sutartį pasirašė su S. R.. S. R. pastato dalyje žodiniu susitarimu jam leido vykdyti veiklą toliau. 2019 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos neatsimena, S. R. jam pareiškė pretenzijas dėl jam paskolintų pinigų, ir jo pastato dalyje pakeitė spynas, ir jo nebeįleido. Jo pastato dalyje liko granito pjovimo staklės (staklių vertė 21000 eurų), namų gamybos raidžių smėliapūtė (vertė 500 eurų), kompresorius (100 eurų), paminklų akmens apie 200 kvadratinių metrų (vertė 20000 eurų). Viso jam padaryta 41600 eurų turtinis nuostolis. Jis S. R. daug kartų prašė grąžinti jam jo daiktus ir turtą, jis tą padaryti atsisakė, jam motyvuodamas, kad jis jam skolingas 30000 eurų, ir daiktus atiduos, kai jis jam grąžins pinigus. Jis S. R. yra skolingas tik apie 7000 eurų. Prašo taikyti atsakomybę S. R. dėl neteisėtai sulaikytų jo daiktų (t. 1, b. l. 45-46).

Iš 2019 m. spalio 7 d. A. V. pareiškimo matyti, kad 2019 m. spalio 7 d. apie 14.00 valandą jam susitikus S. R. ir paprašius grąžinti jo įmonei MB „Daubarių granitas“ priklausančias stakles: akmens formavimo staklių ir gamyklinės akmens apdirbimo staklių, kurios yra adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios įmonės teritorijos „Sajaus granitas“, o teritorijos savininkas yra S. R.. Prašo padėti susigrąžinti jam priklausančias stakles (t. 1, b. l. 68). Prie pareiškimo pridėta Darbo vietos steigimo darbų pagal savanoriško užimtumo rėmimo priemonę atlikimo aktas, kuriame nurodyta: formavimo staklės, Ser Nr. (duomenys neskelbtini), Inv. Nr. (duomenys neskelbtini), 6500 eurų vertės ir gamyklinės akmens apdirbimo staklės „Suprax 2500“ - 9500 eurų vertės (t. 1, b. l. 62-67).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo V. R. parodymų, kur jis 2019 m. spalio 3 d. apklaustas liudytoju parodė, kad 2016 m. liepos 22 d. sudarė sutartį su Lietuvos Darbo birža, įkūrė įmonę UAB „Akmens turgus“. Iš darbo biržos gavo 13650 eurus subsidijų, taip pat investavo 7350 eurus. Už 21000 eurų, 2017 m. vasario 7 d. nusipirko granito pjovimo stakles DIAKERS Nr. UHSL-160/M15-1 (toliau – staklės). Iš pradžių įmonė veiklą vykdė Mažeikių r., Daubariuose. Po to, tikslesnės datos neatsimena maždaug prieš metus ar daugiau laiko, įmonės veiklą, įmonės staklės, granitą perkėlė adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas priklauso G. G. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Su G. G. sudarė (duomenys neskelbtini), pastato nuomos sutartį. Vykdant įmonės veikalą, jam trūko įstatinio kapitalo, jam finansiškai padėjo jo dėdė S. R. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris jam piniginėmis lėšomis paskolino apie 7000 eurų. 2018 metų lapkričio mėnesį adresu (duomenys neskelbtini), savo įmonę MB SAJUS GRANITAS, perkėlė S. R., jis užėmė dalį pastato ir jis su savo įmone kitą dalį pastato, jis jį į patalpas įleido geranoriškai. 2019 metų vasario mėnesį, tikslesnės datos neatsimena, jo įmonė patalpų nuomos sutartį su G. G. nutraukė ir patalpų nuomos sutartį pasirašė su S. R.. S. R. pastato dalyje žodiniu susitarimu jam leido vykdyti veiklą toliau. 2019 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos neatsimena, S. R. jam pareiškė pretenzijas dėl jam paskolintų pinigų, ir jo pastato dalyje pakeitė spynas, ir jo nebeįleido. Jo pastato dalyje liko granito pjovimo staklės (staklių vertė 21000 eurų), namų gamybos raidžių smėliapūtė (vertė 500 eurų), kompresorius (100 eurų), paminklų akmens apie 200 kvadratinių metrų (vertė 20000 eurų). Viso jam padaryta 41600 eurų turtinis nuostolis. Jis S. R. daug kartų prašė grąžinti jam jo daiktus ir turtą, jis tą padaryti atsisakė, jam motyvuodamas, kad jis jam skolingas 30000 eurų, ir daiktus atiduos, kai jis jam grąžins pinigus. Jis S. R. yra skolingas tik apie 7000 eurų (t. 1, b. l. 72-73). 2019 m. spalio 14 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad papildomai informuoja dėl jo Įmonei UAB „Akmens turgus“ priklausančių staklių ir kitų daiktų, kad jo žiniomis šie daiktai yra garažuose adresu (duomenys neskelbtini). Juos galėjo pervežti iš (duomenys neskelbtini), S. R., nes turi patalpų raktus, kadangi jas nuomojasi pagal sutartį. Pats jis nematė, kaip staklės buvo vežamos. Ankščiau prieš pareiškimo parašymą jam S. R. darbuotojas R. Z. pasakojo, kad yra planuojama visus daiktus iš minėtų patalpų Tirkšliuose pervežti į naujas patalpas, kurios yra (duomenys neskelbtini). Šiandien nuvyko prie šių patalpų norėdamas pažiūrėti, ar nėra jo daiktų, tačiau patalpos užrakintos, nei lauke prie jų, nei viduje jokių asmenų nebuvo. Pasižiūrėjęs pro durų stiklą pastebėjo, kad patalpoje yra jo įmonės smėliapūtė, raudonos spalvos korpusu su juodu dangčiu, akmens gaminiai, guminės žarnos nuo staklių. Daugiau daiktų nematė, nes patalpų yra ir daugiau, tačiau jos be langų. Kam priklauso patalpos jis nežino. Mano, kad jas nusipirko S. R.. Prašo padėti susigrąžinti daiktus, nes yra įsitikinęs, kad jo įmonei priklausantys daiktai yra tose patalpose. Šių daiktų priklausomybės dokumentus jis išsiuntė elektroniniu paštu prijungimui prie medžiagos (t. 1, b. l. 77-78). 2019 m. lapkričio 28 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad laikosi tų pačių parodymų, kuriuos davė anksčiau apklausos metu. Gali papildomai pasakyti, kad nuomos sutarties su G. G. nebuvo sudaręs, tik žodžiu buvo susitaręs, kad gali naudotis jam priklausančiomis patalpomis, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) 2018 metais vasarą, birželio 11 d., atsikėlė kartu su A. V. į šias patalpas. Pradėjo vežtis daiktus iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tai yra akmenį paminklams gaminti, apie 200 kvadratinių metrų, tiksliai kiekio pasakyti negali; oro kompresorių - 100 eurų vertės, smėliapūtė raidžių - 500 eurų vertės, granito pjovimo stakles - 21000 eurų vertės, savadarbes mėlynos spalvos stakles, skirtos smulkaus granito pjovimui - 8000 eurų vertės, savadarbes šlifavimo - poliravimo staklės - 2500 eurų vertės, savadarbiai plokščių laikikliai 6 vnt. po 25 eurų vertės, viso 150 eurų vertės; paminklų metaliniai laikikliai chromuoto metalo 100 vnt. po 15 eurų vertės, viso 1500 eurų vertės; karutis, specialiai akmens plokštėms vežti - 250 eurų vertės; savadarbis plokščių pakėlėjas - 200 eurų vertės. Taip pat savo daiktus ir stakles atsivežė A. V.. Pateikė prie bylos 2019 m. spalio 26 d. prekių apyvartą, kurioje nurodyti visi akmenys, kuriuos jam S. R. negrąžino, pasisavino kaip savo. Nuomos G. nemokėjo, taip buvo susitarę, bei atsiskaitydavo už komunalinius patarnavimus, tai yra elektrą, vandenį. 2018 metais lapkričio mėnesį, tikslaus laiko nepasakys, į patalpas priėmė dėdę S. R.. Kadangi jis papasakojo S., kad žiemą tiek jam, tiek A. sunkiai sekasi, tai jis pasiūlė atidaryti naują įmonę „Sajaus granitas“ bei padaryti projektą dėl paramos gavimo, tai yra 40000 eurų gauti. Dar buvo susitarimas, kad jis iš savo lėšų nupirks akmens paminklams ir automobilį, kuris bus skirtas į kapines važiuoti bei atlikti kapinėse darbus. Jie sutiko, S. R. atidarė naują įmonę „Sajaus granitas“ bei gavo 40000 eurų paramą. Šie pinigai buvo paskirti ne toms reikmėms, kur reikėjo, juos panaudojo S. sau, dėl to jie susipyko. S. į patalpas jokių staklių nei įrankių neatsivežė, tik nupirko akmens granito plokščių, paminklų ir autobusiuką. 2019 metais vasario mėn. sudarė patalpų nuomos sutartį S. žmona G. R. su G. G.. 2019 metais gegužės mėnesį, S. R. jo į patalpas neįleido, užrakino duris bei liepė dingti, nes jam niekas nepriklauso. S. iškvietė jo mamą D. J. ir jo seserį I. J., kurioms pasakė, kad jį vežtųsi ir čia jam niekas nebepriklauso. P. S. grąžinti visus jo ir A. daiktus, stakles, jis pasakė, kad jis yra skoloje, bei daiktus bei stakles pasilieka sau už skolą, kurį yra 30 000 eurų. Nei jis, nei A. skoloje nėra ir nebuvo, jokios oficialios skolos nebuvo, o apie kokią skolą kalbėjo S. jis net nežino. Policijos pareigūnai jam sugrąžino šiuos daiktus: raidžių smėliapūtę, oro kompresorių ir savadarbes šlifavimo - poliravimo stakles. Jis granito pjovimo stakles turėjo dvi analogiškas, vienos pirktos iš paramos pinigų - 21000 eurų vertės su dokumentais, o kitas pirko už savus pinigus - 4500 eurų vertės be dokumentų, grynais sumokėjo už jas vietoje. Antras stakles, kurias pirko už grynus pinigus, jis jas pardavė už 9000 eurų bei iš tų staklių V. M. kaip skolą pasiėmė elektrinį variklį ir akmens pjovimo diską bei šios staklės buvo net nesurinktos. Taip pat patikslins paskui kiek tiksliai akmenų atgavo ir kiek liko jam negrąžinta, bei nurodys tikslią pinigų akmens plokščių bei paminklų vertę. Jam tai pasakė R. Z. ir yra įsitikinęs, kad granito pjovimo staklės yra (duomenys neskelbtini), šias patalpas S. R. nuomojasi (t. 1, b. l. 82-83, 84-85). 2020 m. liepos 16 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad laikosi tų pačių parodymų, kuriuos davė anksčiau apklausos metu. Gali papildomai pasakyti, kad akmens pjovimo staklės „Diakers“ 21000 eurų vertės iš pradžių buvo lauke, adresu (duomenys neskelbtini), kur iš pradžių dirbo kartu su A. V.. Šių staklių atspausdintą nuotrauką 2019 m. spalio 3 d. savanoriškai pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nuotraukos buvo dvi. Paskui šios staklės buvo atvežtos į naujas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 17 d. savanoriškai pateikė CD diską, kuriame buvo nuotraukos, kurios parodo, kokias stakles, įrangą ir paminklus vežėsi į šias naujas patalpas. Tyrėjai pateikus 2020 m. sausio 17 d. foto lentelę parodo, kad šios staklės yra pažymėtos Nr. 55 ir Nr. 56, kurios yra išardytos ir jos yra krovininiame automobilyje, jos taip buvo vežamos į naujas patalpas. Be to, šios staklės buvo iškrautos lauke, taip pat 2018 metais vasarą, tikslaus laiko nepasakys, galėjo būti birželio ar liepos mėnuo, jas matė ir apžiūrėjo Darbo biržos darbuotoja D. L., kuri užfiksavo jas, bet kokiame dokumente jis nepamena. Kai kurios detalės iš šių staklių buvo panaudotos savadarbėms staklėms, skirtoms smulkaus granito pjovimui, foto lentelėje yra jos pažymėtos Nr. 17 ir Nr. 18, kurios nėra rastos. Savadarbes šlifavimo - poliravimo stakles buvo pervesti Lenkijos įmonei per internetinę bankininkystę per kelis kartus, pateiks pinigų pervedimo išrašą iš banko. Kai su S. R. pradėjo dirbti kartu, tai patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtos vaizdo kameros, kurios filmavo lauko ir vidaus teritoriją, jas rengė D. B. (t. 1, b. l. 87-88). 2020 m. lapkričio 11 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad laikosi tų pačių parodymų, kuriuos davė anksčiau apklausos metu. Gali papildomai pasakyti, kad jis įsikūrė bendrovę „Akmens turgus“ ir yra jos vienintelis savininkas, dėl šios priežasties pareiškimą parašė kaip fizinis asmuo nukentėjęs nuo S. R.. Civilinį ieškinį pateikė kaip bendrovės „Akmens turgus“ ir savo, kaip fizinio asmens, vardu (t. 1, b. l. 89).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo A. V. parodymų, kur jis 2019 m. spalio 7 d. apklaustas liudytoju parodė, kad 2019 m. spalio 7 d. apie 14.00 valandą jam susitikus S. R. ir paprašius grąžinti jo įmonei MB „Daubarių granitas“ priklausančias stakles: akmens formavimo staklių ir gamyklinės akmens apdirbimo staklių, kurios yra adresu (duomenys neskelbtini) priklausančios įmonės teritorijos „Sajaus granitas“, o teritorijos savininkas yra S. R.. Šias stakles priklausančias jo įmonei jam reikia persivežti kitu adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra pateikęs paraišką gauti paramą, o jis jam jų negrąžina. S. R. pasakė, kad stakles grąžins tik tada kai V. R. susimokės jam skolą, jis dėl to nieko nežino ir S. R. skolingas nėra (t. 1, b. l. 99). 2019 m. spalio 14 d. papildomai nukentėjusysis A. V. parodė, kad papildomai informuoja dėl jo mažajai bendrijai „Daubarių granitas“ priklausančių staklių, kad jo žiniomis šie daiktai yra garažuose adresu (duomenys neskelbtini). Juos galėjo pervežti iš (duomenys neskelbtini), S. R., nes turi patalpų raktus, kadangi jas nuomojasi pagal sutartį. Pats jis nematė, kaip staklės buvo vežamos. Ankščiau prieš pareiškimo parašymą jam S. R. darbuotojas R. Z. pasakojo, kad yra planuojama visus daiktus iš minėtų patalpų Tirkšliuose pervežti į naujas patalpas, kurios yra (duomenys neskelbtini). Šiandien nuvyko prie šių patalpų, norėdamas pažiūrėti, ar nėra jo daiktų, tačiau patalpos užrakintos, nei lauke prie jų, nei viduje nieko nebuvo. Pasižiūrėjęs pro durų stiklą pastebėjo, kad patalpoje yra jo įmonės staklių „Weha“ savadarbis pristatomas stalas, atraminė koja 1 vnt. Daugiau daiktų nematė, nes patalpų yra ir daugiau, tačiau jos be langų. Kam priklauso patalpos jis nežino. Mano, kad jas nuomojasi arba nusipirko S. R. (t. 1, b. l. 106-107). 2019 m. lapkričio 4 d. papildomai nukentėjusysis A. V. parodė, kad laikosi tų pačių parodymų, kuriuos davė anksčiau apklausos metu. Gali papildomai pasakyti, kad nuo 2018 metų vasara, tikslaus laiko nepaskys, kartu su V. R. persikėlė į patalpas, kurias V. išsinuomojo iš G. G., bet ar buvo sudaręs nuomos sutartį jis nežino. Jis iš savo patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), persivežė savo akmens formavimo stakles ir gamyklines akmens apdirbimo stakles. Iki 2018 metų lapkričio mėnesio, tiksliai laiko nepasakys, prie jų prisijungė S. R., V. R. dėdė. Kiek žino, kad S. R. pasirašė nuomos sutartį dėl patalpų su G. G.. Kada tiksliai sudarė nuomos sutartį jis nežino, be to, tai padarė jiems nežinant. Šiose patalpose buvo dar ir V. R. pjovimo staklės, raidžių smėliapūtė, oro kompresorius bei dar visokiausių įrankių ir staklių. S. R., kiek žino, pirko pagamintų paminklų. Bei V. R., iš anksčiau, buvo pirkęs akmenis paminklams, o koks kiekis jų buvo jis tiksliai pasakyti, negali. Jis 2018 metais gal gruodžio mėnesį, tikslaus laiko nepasakys, išvyko į Norvegiją dirbti, nes sunkiai sekėsi verslas ir reikėjo pinigų, o su jo staklėmis ir toliau dirbo V. R. ir S. R.. V. R. priimdavo užsakymus bendrovės UAB „Sajus Granitas“ vardu, kuris priklauso, kiek mano, kad S. R.. Kiek žino, kad 2019 metais pavasarį, tiksliai laiko nepasakys, S. R. susipyko su V. R.. V. jam sakė, kad susipyko su S., kad jis pakeitė patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), durų spyną bei V. išvarė. Paskui sulaukė S. R. skambučio, kuris jo klausė, kurios yra jo staklės, jis pasakė, kad jo staklės yra akmens formavimo ir apdirbimo staklės. Tai S. sakė jam, kad savo stakles galės pasiimti. Paskui, kai grįžo iš Norvegijos ir norėjo pasiimti stakles, S. R. jam pasakė, kad jų patalpose, kur jos buvo, jau nebėra, bei pasakė „kai V. grąžins jam skolą, tada jis tau grąžins stakles“. Kiek jis žino, kad V. oficialiai S. R. nėra skolingas, jie tik bendrai dirbo bendrovėje UAB „Sajus Granitas“, S. R. pirko du automobilius veiklai, bet kieno vardu jos registruotos jis nežino. Be to, po susipykimo su V., S. automobilius pasiliko sau bei tuos pagamintus paminklus pasiliko sau. Jam 2019 m. spalio 30 d. grąžintos formavimo staklės Nr. (duomenys neskelbtini), iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kurios buvo išardytos, jas išsivežė dalimis, bet ar jos veikia nežino, nes jų nesusirinko. Prie akmens apdirbimo staklių „Weha“ priklauso dar savadarbis pastatomas stalas bei atraminės kojos dvi, kurios yra atiduotos V. R. su pasižadėjimu saugoti bei daiktai yra saugojami jo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11-112). 2020 lapkričio 10 d. papildomai nukentėjusysis A. V. parodė, kad laikosi tų pačių parodymų, kuriuos davė anksčiau apklausos metu. Papildomai gali pasakyti, kad jis susikūrė mažąją bendriją (MB) „Daubarių granitas“ ir yra jos savininkas, dėl šios priežasties parašė pareiškimą kaip fizinis asmuo nukentėjęs nuo S. R.. Jam ikiteisminio tyrimo metu buvo svarbu atgauti stakles, o apie tai, kad dar buvo granito plokštės net nepagalvojo bei pamiršo. Tik tada atsiminė apie granito plokštes kai reikėjo rašyti civilinį ieškinį dėl žalos bei pradėjo skambinti klientas dėl jų užsakytų plokščių, kur jau buvo sumokėti pinigai, jie jam pradėjo grasinti teismais, nes nevykdo užsakymo. 5 kvadratinių metrų granito plokštės buvo padėtos teritorijos kieme, adresu (duomenys neskelbtini) 1,5 kvadratinių metrų granito plokštę su užrašu jis susigrąžino, kai jau buvo parašytas pareiškimas. 5 kvadratinių metrų granito plokščių kaina 1260 eurai. Jis pateikė civilinį ieškinį kaip nukentėjęs mažosios bendrijos savininkas ir kaip fizinis asmuo (t. 1, b. l. 113-114).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos G. R. parodymų, matyti kad ji vadovauja mažajai bendrijai „Sajaus granitas“, kuri vykdo akmens apdirbimo darbus ir paminklų gamybą. Įkūrus bendriją pradėjo ieškoti patalpų, tinkančių šiai veiklai. Jos vyro S. R. sūnėnas V. R. vykdė tokią pat veiklą, tai yra akmens apdirbimas ir paminklų gamyba, (duomenys neskelbtini). Kadangi jo įmonės UAB „Akmens turgus“ nuomojamos gamybinės patalpos buvo didelio ploto, jis leido jai dalyje pastato vykdyti veiklą. Kai atsivežė jos bendrijai priklausančią įrangą, negali nurodyti, kokie įrengimai buvo V. R. naudotoje pastato dalyje. Ji pati retai nuvykdavo į gamybines patalpas, jai padėjo vyras S. R., kuris ten vykdavo dažniau nei ji. Patalpos priklauso G. G.. Ji nematė, ar V. R. turi nuomos sutartį ar ne. Tačiau šių metų pradžioje patalpų savininkas pradėjo sakyti, kad yra įsiskolinimas už nuomą ir komunalinius mokesčius. UAB „Akmens turgus“ pinigų nemokėjo, jos žiniomis, apie metus laiko. Ji su vyru iš šeimos biudžeto padengė įsiskolinimą ir pasirašė MB „Sajaus granitas“ vardu patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su savininku G. G. nuo 2019 m. balandžio 1 d. bei toliau mokėjo nuomą ir komunalinius mokesčius. Kokio dydžio skolą padengė už V. R. ji negali tiksliai nurodyti, nes jis yra skolingas už daug ką. Jokio dokumento, įrodančio pinigų sumokėjimą neturi, nes tokio nepasirašė. V. R. nuo 2019 m. balandžio mėnesio minėtose patalpose veiklos nebevykdė ir savo vadovaujamai įmonei UAB „Akmens turgus“ priklausančią įrangą ir medžiagas išsivežė į jai nežinomą vietą. Liko senos neveikiančios staklės, tose patalpose, kur jis dirbo. Ar jos priklauso V. R. ir kokia jų paskirtis ji nežino. Vėliau dar sužinojo, kad V. R. MB „Sajaus granitas“ vardu paima avansą iš žmonių už jų užsakytus darbus ir jų neatlieka. Jam nebuvo suteikti jokie įgaliojimai veikti jos vadovaujamos bendrijos vardu, jis nėra jos samdomas darbuotojas. Kodėl jis taip darė nežino, jokių pinigų jis jai nedavė. Dėl šių V. R. veiksmų ir kadangi jis veiklos nebevykdė, jokių įrengimų patalpose neturėjo, už nuomą pinigų nemokėjo, buvo sutarta, kad į patalpas nebevaikščios. Po šio susitarimo buvo pakeistos durų spynos pastate ir toliau vykdoma jos vadovaujamos bendrijos veikla. V. R. nurodytų paminklų akmenų ir jau pagamintų paminklų yra, tačiau mažesnis kiekis nei yra nurodyti 200 kvadratinių metrų, taip pat yra ir kiti įrengimai, kurių paskirties ji nežino. Jokių staklių iš jo naudojamų patalpų neėmė ir kur jos yra nežino. Jos žiniomis V. R. kažkokias stakles, kurių modelio nežino, 2017 metais, laikotarpyje nuo birželio mėnesio iki rugsėjo mėnesio pardavė UAB „Raimeda“. Ji nedraudžia tų daiktų V. R. pasiimti, tačiau jis pats jų pasiimti neatvyko pusę metų, nes buvo išvykęs į Norvegiją. Pretenzijas pradėjo reikšti tik dabar, prieš keletą dienų. Suderinus laiką jis gali atvykti į gamybines patalpas ir pasiimti savo daiktus. A. V. MB „Daubarių granitas“ direktorių pažįsta, jis yra V. R. svainis. Kokių staklių jis reikalauja iš jos vyro S. R. ji nežino. Ar jis buvo jas atsivežęs į MB „Sajaus granitas“ nuomojamas patalpas ar ne, nematė ir negali nurodyti. Jokio leidimo vykdyti veiklą MB „Daubarių granitas“ ji nedavė, nei žodžiu, nei raštu, jos žiniomis su jos vyru taip pat nebuvo niekas derinta. Jei A. V. ką nors ir atsivežė į V. R. naudotą pastato dalį, ji nedraudžia jam pasiimti savo daiktų, nes jokio svetimo turto, nepriklausančio MB „Sajaus granitas“, ji nelietė. V. R. jos šeimai yra skoloje 30000 eurų, tačiau dokumentus turi tik 7350 eurų sumai (t. 2, b. l. 13-14, 23-24).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. M. parodymų matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 3-4 metus atlieka akmens apdirbimo ir paminklų gamybos darbus. Ankščiau veiklą vykdė išsipirkęs verslo liudijimą. Kai pradėjo dirbti minėtoje srityje, pas jį kartais atvykdavo UAB „Akmens turgus“ direktorius V. R., kuris paprašydavo atlikti tam tikrus darbus su akmeniu. 2016 metų pabaigoje ar tai 2017 metų pradžioje jis turėjo akmens plokščių, kurios jam jo darbams netiko. Jas sutiko iš jo nupirkti minėtas V. R., kuris gyvena Mažeikių rajone, tikslaus adreso negali nurodyti. Tačiau pinigus sakė atiduos po to, kai produkciją realizuos. Jis pasiėmė akmenis ir išsivežė. Jokių sutarčių su juo nepasirašė dėl įvykusio sandorio. Pinigų jis jam nėra atidavęs iki šiol. Kai paklausdavo, kada atiduos, vis sakydavo, kad vėliau. Maždaug po dviejų metų nuo akmens išvežimo iš jo dirbtuvių, jie su V. R. susitarė, kad jis pasiims už skolą detalių nuo jo nenaudojamų granito pjovimo staklių. Kartu su juo nuvyko į Daubarių kaimą, tikslaus adreso nepamena, pas jo svainį, kurio asmens duomenų nepamena. V. R. jam parodė kieme stovėjusias stakles, pasakė, kad tai yra jo staklės ir gali nusimontuoti reikalingas detales. Jis nuo jų numontavo elektros variklį ir akmens pjovimo diską, kuriuos išsivežė. Jokių staklių jis nepirko, nes ten buvusios staklės buvo išmontuotos ir nebeveikiančios, trūko daugelio detalių, o tos kurios liko, buvo labai stipriai nusidėvėjusios. Jam V. R. pasakė, kad stakles parsivežė iš Lenkijos, tačiau jam jokių dokumentų nerodė. Jokių kitų sandorių su V. R. ir jo vadovaujama įmone UAB „Akmens turgus“ nesudarinėjo (t. 2, b. l. 33-34).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo G. G. parodymų matyti, kad jam priklauso komercinės paskirties patalpos adresu (duomenys neskelbtini). 2018 metų pabaigoje pas jį kreipėsi V. R. UAB „Akmens turgus“ direktorius kartu su dėde S. R. ir paprašė išnuomoti minėtas patalpas gamybinei veiklai. Jis planavo vykdyti akmens apdirbimo ir paminklų gamybos darbus. Jis sutiko išnuomoti patalpas ir davė jiems raktus, nes jie pradėjo vežti į patalpas įrengimus ir akmens medžiagas, tačiau jokios veiklos dar nevykdė. Pinigus už nuomą jam padavė V. R.. Buvo paruošęs UAB „Akmens turgus“ vardu sutartį, kurią turėjo pasirašyti jos direktorius V. R., tačiau jos pasirašymą vis atidėdavo. O šių metų balandžio 1 dieną pasirašė sutartį su MB „Sajaus granitas“, kurio direktorė yra G. R.. Jis nežiūrėjo, kokie įrengimai yra patalpose ir nežino, kam koks turtas priklauso. Jam priklausančiose patalpose veiklą vykdė V. R. kartu su UAB „Sajaus granitas“. Jis jokių pretenzijų bendrijai, su kuria pasirašė nuomos sutartį šiai dienai neturi. Įsipareigojimai yra vykdomi laiku. A. V. pažįsta iš matymo ir žino, kad jis yra V. R. svainis. Pradžioje jis atvykdavo į jam priklausančias gamybines patalpas pas minėtus asmenis, tačiau vėliau jis jo nebematydavo. Ar jis kokią nors veiklą kartu su nurodytais S. ir V. R. vykdė, jam nėra žinoma. Tai pat negali nurodyti, ar jis atsivežė į jo išnuomotas patalpas kokias nors akmens apdirbimo stakles ar kitą turtą (t. 2, b. l. 38-39, 43-44).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo D. J. parodymų matyti, kad jis apie trejus metus nuo 2016 metų pavasario dirbo V. R. įmonėje UAB „Akmens turgus“, kur atliko įvairius akmens apdirbimo darbus, t. y. jo pjovimas, šlifavimas, poliravimas. Pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje, ūkiniame pastate, įrengtose dirbtuvėse. Vėliau visa įranga buvo perkelta į (duomenys neskelbtini), esančias gamybines patalpas. Jose jis tęsė darbus. Jo žiniomis kažkurios akmens apdirbimo staklės buvo įsigytos už europines lėšas, kurias skyrė Darbo birža, tačiau negali įvardinti staklių su kuriomis dirbo pavadinimų ar kitos informacijos apie jas (t. 2, b. l. 48). Papildomai 2020 m. gegužės 28 d. D. J. parodė, kad laikosi tų pačių parodymų, kuriuos davė anksčiau apklausos metu. Papildomai parodo, kad kai dirbo pas V. R., (duomenys neskelbtini), buvo visokių staklių: poliravimo, pjaustymo, šlifavimo, buvo didelių staklių. Kai V. R. persikraustė į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), persivežė visas stakles iš (duomenys neskelbtini) Ar buvo staklės, kurios pirktos už europines lėšas, gali pasakyti, kad kažkas buvo pirkta ir jas vežėsi V. į patalpas, esančias Tirkšliuose. Kai atsikraustė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš pradžių patalpos buvo tuščios, paskui į tas patalpas vežėsi visas stakles iš (duomenys neskelbtini) ir su jomis dirbo. Šiose patalpose buvo pjaustymo staklių, šlifavimo staklių, akmenį pjovė, tai yra buvo granito pjovimo staklės, pjovimo staklių buvo ne vienos, poliravimo staklių, formavimo staklių, buvo daug staklių visokių. Patalpos buvo pilnai užpildytos, darbui paruoštos, dirbo su tomis staklėmis. Iš darbo išėjo, iš patalpų esančių (duomenys neskelbtini), bet kada tiksliai nepamena, kiek laiko pradirbo tose patalpose negali pasakysi, neatsimena. Jis jau, nuo dabar, nedirba pas V. R. pusantrų ar daugiau metų. Kai išėjo patalpose viskas buvo, ir staklės buvo. S. R. buvo, kai jis dar dirbo, staklės buvo visos, kaip ir buvo. Jis kada tiksliai išėjo negali pasakyti, bet vasaros laiku dar dirbo, dirbo kai buvo darbo sezonas. Paskui išėjo, kitą darbą susirado. Jam nebuvo įdomios V. R. ir S. R. bėdos, jis nesikišo, jie pradėjo pyktis, „vajavotis“, jis išėjo iš jų ir daugiau su jais nebendravo. Kai pradėjo pyktis S. su V. jis išėjo ir nesikišo. Kai išėjo visos staklės buvo, visos veikė ir buvo dirbama. Lauke buvo akmens plokštės, kas jas pirko jis nežino, į piniginius reikalus nesikišdavo, buvo darbininkas ir gaudavo algą. Kai išėjo lauke buvo sudėtos akmens masės plokštės, buvo kelios krūvelės, o kiek tiksliai nežino, vienoje krūvelėje galėjo būti apie 30-40 plokščių. Dirbo su visomis staklėmis. Gali patikslinti, kad jis dar buvo tada, kai patalpose buvo V. R. mama, jo sesuo ir tuo metu V. R. su S. R. susipyko bei tada apsisuko ir išėjo lauk. Kas užrakino patalpų duris nematė, nes jo jau nebuvo, jis buvo išėjęs (t. 2, b. l. 50-51).

Iš 2020 m. gegužės 28 d. SODROS duomenų matyti, kad D. J. pradėjo dirbti kitoje darbovietėje nuo 2019 m. gegužės 22 d. (t. 2, b. l. 53).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo R. Z. parodymų matyti, kad jis nuo 2019 m. gegužės 1 d. pradėjo dirbti UAB „Sajaus granitas“ darbininku, bendrovės direktorė G. R.. Pradėjo dirbti patalpose (duomenys neskelbtini), tikslaus pastato numerio nepamena. S. R. yra G. R. vyras. Matydavo, kad atvažiuoja į teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), V. R. ir kalbėdavo su S. R., o patalpose jo dirbančio nematė. S. R. prašė, padėti išvežti akmens plokštes iš teritorijos, bet tikslaus laiko nepasakys, nepamena, jų buvo gal apie 30 vnt., bet tiksliai kiekio pasakyti negali, vienos plokštės kvadratūra yra 2,5 m2 (kvadrato). Akmens plokštes buvo iškrautos aikštelėje, esančioje Mažeikių mieste, tikslaus adresu nepasakys, bet kažkur Kalnėnų kvartale, kam ši aikštelė priklauso jis nežino. Kai pradėjo dirbti patalpose nematė nei granito pjovimo staklių nei akmens apdirbimo staklių. Jis šias stakles matė Daubariuose, kai nuo 2015 metų pradėjo dirbti V. R. bendrovėje UAB „Akmens turgus“, kartu dirbo ir A. V.. Pas V. dirbo du metus Daubariuose, Mažeikių rajonas. V. jam nesumokėjo už du mėnesius, dėl to išėjo iš darbo bei paskui dar sužinojo, stojant į Darbo biržą, kad net nebuvo oficialiai įdarbintas, nors V. sakė, kad jį įdarbino. Yra buvęs patalpose, esančiose Akmenėje, bet minėtų prieš tai staklių jis nematė. Jis šių staklių nematė atėjęs dirbti pas G. R. į patalpas ir apie tai nieko pasakyti negali. Viską pasakė ką žinojo, o kas ten vyksta tarp S. R. ir V. jis nesidomi ir jis nieko apie tai pasakyti negali. Be to, dar įvairius smulkesnius daiktus, kuriuos nurodė S. R., vežė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 55-56).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos D. J. parodymų matyti, kad V. R. yra jos sūnus, o S. R. yra jos brolis. Ji sutinka duoti parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Gali pasakyti, kad 2018 metais vasaros laiku, tiksliai pasakyti laiko negali, V. persikėlė į naujas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), iš Daubarių, kartu su A. V.. Jie persivežė iš (duomenys neskelbtini) daug staklių, įrankių. Šios naujos patalpos buvo pilnai užpildytos staklėmis, kurias atsivežė V. ir A., tai yra buvo kažkokios ilgos ir plačios šlifavimo staklės, taip pat buvo pjūklas įmontuotas staklėse, dar buvo staklių, bet ji jų išvardinti negali, tik žino, kad buvo pilnai užpildytos patalpos staklėmis ir įrankiais, tai kas skirta darbui su paminklais. V. su A. 2018 metais dirbo visą vasarą, tai yra kai yra darbų sezonas. 2018 metais žiemos laiku A. išvažiavo dirbti į užsienį ir 2019 metais pavasarį turėjo grįžti ir vėl kartu dirbti su V.. 2019 metais, tikslaus laiko nepasakys, V. susitarė dirbti su jos broliu S. R., S. sakė, kad pats nedirbs, o tik prižiūrės ir leis dirbti V.. S. R. su savo žmona G. R. kartas nuo karto atvykdavo pas ją į svečius ir G. R. kažką minėjo, kad ruošia kažkokį projektą, bet kokį ji nežino ir 2019 metais apie gegužės mėnesį sakė G., kad gavo 40000 eurų įmonės veiklai vykdyti ir dabar reikia vykdyti veiklą trys metus bei parodyti, kad darbai vyksta. 2019 metais gegužės mėnesį, tikslaus laiko nepasakys, vakare, pas ją į namus atvyko jos brolis S., jis pradėjo sakyti jai, kad jis išvarė V., pasiėmė raktus, V. nieko nedirba, va toks jos sūnus, jis jam nepadeda, bet konkrečiai dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas tarp V. ir S. tiksliai nepaaiškino. Paskui kitą dieną, V. išėjo į darbą kaip visada į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) Tos pačios dienos ryte apie 8.00 val. paskambino jos brolis S., pasakė, kad jos sūnus įėjo į patalpas kaip niekur nieko dirba, liepė atvažiuoti ir pasiimti sūnų, o jei ne kvies policiją. Ji kartu su savo dukra I. J. į patalpas, kur dirbo V., nuvyko. Atvykusios kalbėjosi su S. patalpų viduje ir patalpose buvo visos tos pačios staklės, kurios buvo ir anksčiau, jos stovėjo tose pačiose vietose. Patalpose buvo ji, jos dukra, V., S., vienas žmogus vardu D. dirbo su staklėmis, dar buvo vienas vyriškis vardu Z.. Su S. ginčijosi ir kalbėjosi V., bet S. vis tiek varė lauk V. ir sakė, kad daugiau čia V. nebedirbs, užrakinėja patalpas, čia nieko nebus ir pats nebedirbs. Būnant patalpų teritorijoje dar matė, kad lauke buvo sudėti ir paminklai bei buvo paminklų plokštės, jų buvo daug, o kiek tiksliai ji nežino. Ji su dukra išsivežė V. namo. Po kokių dviejų savaičių reikėjo paminklo ant tėvų kapo, S. pasikvietė ją į patalpas ir sakė jai išsirinkti paminklui plokštę, lauke buvo sudėtos paminklų akmens masės plokštės, toje pačioje vietoje ir tos pačios plokštės, kurios buvo sudėtos prieš dvi savaites bei S. sakė, kad tai jo plokštės. Kai buvo tą dieną darbininkai pas S. dirbo ir su tomis pačiomis staklėmis, kuriomis dirbo V.. Ji dar žino ir matė, kad 2019 metais visą vasarą S. dirbo šiose patalpose ir darbų turėjo pakankamai. 2019 metais po gegužės mėnesio iki rudens V. dirbo Norvegijoje ir grįžęs į Lietuvą nuvažiavo pas S. pasikalbėti, bet ką kalbėjo ji nežino, tik jai paskambino V. ir pasakė, kad kvies policiją, nes S. neįleidžia į patalpas pažiūrėti, ar yra staklės. Ji su dukra atvyko ir dar S. pasakė, kad V. jam skolingas 30000 eurų, o iš kur tos pinigų sumos ji nežino ir V. paaiškinti negalėjo, nes sakė, kas pats nežino, bet prieš tai anksčiau G. sakė, kad V. skolingas yra tik apie 13000 eurų. Iš kur tos pinigus sumos ji nežino bei V. taip pat nežino. Atsimena, kad A. atvykęs pas jas sakė, kad S. pažadėjo grąžinti stakles pirmadienį, bet koks tiksliai laikas buvo ji nežino, bet galėjo būti 2019 metų rudenį, bet staklių niekas taip negrąžino (t. 2, b. l. 58-59).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos I. J. parodymų matyti, kad V. R. yra jos brolis. 2018 metais vasaros laiku, tiksliai pasakyti laiko negali, brolis V. persikėlė į naujas patalpas, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iš Daubariuose esančiu patalpų, kartu su A. V.. Jie persivežė iš (duomenys neskelbtini) daug staklių, įrankių. Šios naujos patalpos buvo pilnai užpildytos staklėmis bei kitą įrangą, kurias atsivežė V. su A.. Po įsikraustymo ji buvo nuvažiavusi pas V. tik vieną kartą ir matė, kad patalpos užpildytos pilnai, juose buvo kažkokios didelės, ilgos staklės bei dar buvo staklių ar įrangos, kurių paskirties ji nežino ir kaip jos vadinasi taip pat negali pasakyti. Šios staklės buvo skirtos paminklų gamybai ar akmens apdirbimui. Kiek žino, kad V. su A. 2018 metais dirbo visą vasarą, tai yra kai buvo darbų sezonas. Antrą kartą buvo šios patalpose 2019 metais pavasarį, tikslaus laiko nepasakys, kai mamai paskambino jos brolis S. R. ir mama paprašė, kad ji nuvežtų ją iki V., kur yra patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) Ji nuvažiavusi pamatė, kad ten kilo konfliktas tarp V. ir S., o dėl ko tiksliai pasakyti negali, nes jie vienas ant kito šaukė. O pokalbis ir konfliktas įvyko patalpų viduje. Patalpose buvo tos pačios staklės kaip ir anksčiau matė, jos kaip buvo pastatytos tose pačiose vietose taip stovėjo. Konfliktas pasibaigė, kai dėdė S. išvarė jos brolį iš patalpų sakydamas: „Eik lauk, daugiau nebedirbsi čia“ ir brolį parvežė namo. Kai buvo nuomojamų patalpų teritorijoje lauke matė ir akmens masės plokštes sudėtas į krūvą bei buvo paminklų (t. 2, b. l. 61-62).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo Mindaugo Štombergo parodymų matyti, kad jis dirbo medžiagoje pagal skundą, po to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos V. R. ir A. V. atžvilgiu, bei aiškinosi aplinkybes ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Kai išsiaiškino, kad S. R. galimai padarė nusikalstamą veiką, tai tyrimas, surašius tarnybinį pranešimą tiesioginiam vadovui A. B., buvo perduotas toliau tęsti Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai L. G.. Ikiteisminio tyrimo metu, kiek kartų kalbėjo, bet ne vieną kartą, su S. R., jis niekada jam nepripažino, kad paėmė stakles priklausančias V. R. ir A. V.. Apie tai, kad S. R. galimai minėjo jam, kad grąžins stakles kažkokį pirmadienį A. V. ar V. R. jis nieko pasakyti negali, nes nebepamena, be to daug laiko praėjo, medžiagų ir ikiteisminių tyrimų daug turėjo ir visų šios bylos aplinkybių jis nebepamena (t. 2, b. l. 64-65).

Iš 2019 m. spalio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. R. pateikė dokumentus apie akmens granito pjovimo stakles DIAKER, kurių vertė 21000 eurų, pateikta sąskaita bei pateiktos atspausdintos staklių nuotraukos (t. 2, b. l. 71, 73-76).

Iš 2019 m. spalio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. V. pateikė dokumentus susijusius su jam priklausančiais daiktais, t. y. 6500 eurų vertės formavimo staklės, 9500 eurų vertės gamyklinės akmens apdirbimo staklės (t. 2, b. l. 91-92, 93-117).

Iš 2019 m. spalio 3 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), matoma metalinė tvora aptverti statiniai. Pridėtos foto lentelės (t. 2, b. l. 66, 68-69).

Iš 2019 m. spalio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo ROIK 0119000532147 M-1-0166355-19 matyti, kad  2019 m. spalio 3 d. 15.29 val. užregistruotas informacinis ROIK 0119000532147 V. R. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra laikomi jam priklausantys daiktai. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo užrakinta metalinė tvora, asmenų nebuvo. Susisiekus su pastato nuomininku S. R., S. R. paaiškino, kad yra išvykęs atvykti į vietą neturi galimybės, pastate V. R. daiktų nebėra, nes jie parduoti (t. 2, b. l. 77).

Iš 2019 m. spalio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio tyrimo byloje Nr. 01-1-43955-19 matyti, kad 2019 m. spalio 14 d. į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą kreipėsi pareiškėjas V. R., kuris nurodė, kad dalis jo daiktų išvardintų pareiškime, yra laikoma garaže adresu (duomenys neskelbtini), ir juos ten nuvežė S. R.. Patikrinus informaciją daiktai nurodytu adresu esančiame garaže surasti ir perduoti tolimesniam saugojimui pareiškėjui V. R., kadangi iki kol jie buvo surasti S. R. neigė juos turintis ir teigė, kad jokio garažo nenuomoja ir niekur daiktų nelaiko, teikė klaidingą informaciją ir mėgino suklaidinti. Todėl daiktus palikti saugoti S. R. negalima, kadangi gali būti toliau slepiami, kol bus išspręstas ginčas dėl jų priklausomybės. S. R. nurodė, kad jokių daiktų neėmė iš gamybinių patalpų adresu (duomenys neskelbtini), o akmens gaminius iš to adreso pervežė į aikštelę (duomenys neskelbtini), kitų patalpų neturi. Nustatyta, kad žodžiu S. R. susitarė su A. P., jog perveš daiktus į jam priklausantį garažą, (duomenys neskelbtini). O kai S. R. pradės vykdyti veiklą, pažadėjo sudaryti patalpų nuomos sutartį. A. P. nesutiko iki tyrimo pabaigos saugoti S. R. atvežtų daiktų ir leido juos paimti iš garažo. V. R. akmens apdirbimo staklės garaže nerastos (t. 2, b. l. 118).

Iš 2019 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūrima įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai yra tvora aptverta teritorija, šalia negyvenamos paskirties pastato, esančio nurodytu adresu. Patenkama į teritoriją pro vartus, esančius vakarinėje teritorijos pusėje. Pačioje aikštelėje sudėti įvairių formų ir spalvų akmens dirbiniai ir mediniai rėmai. Pridėtos foto lentelės (t. 2, b. l. 119, 120-125).

Iš 2019 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esančio garažo įėjimo durys yra metalinės, rudos spalvos. Pro jas patenkama į patalpą, kurioje sudėti įvairūs daiktai, prie kairiosios ir priekyje esančios sienų yra medinės lentynos. Kairėje patalpos pusėje padėtas savadarbis kompresorius su varikliu, maišai su biria medžiaga, metaliniai stovai, plastikinis indas su įvairiais naudotais įrankiais, generatorius, karutis, dvi staklių kojos, suvirinimo aparatas, karutis akmens plokštei vežti, lentynose stovi įvairūs menkaverčiai daiktai, tarp kurių geltonos spalvos elektrinis šildytuvas, stačiakampio formos ir ovalo formos, raudonu korpusu dujinis šildytuvas. Prieš įėjimo duris sudėti metaliniai rėmai, šalia stalo plokštė su kojomis. Dešinėje patalpos pusėje stovi savadarbės akmens šlifavimo staklės, raudonos spalvos korpusu smėliapūtė, savadarbis metalinis karučio rėmas su ratais. Du metaliniai stovai, metalinis stalo rėmas, plastikinė mėlyna dėžė su naudotais elektriniais ir mechaniniais įrankiais viduje. Pridėtos foto lentelės (t. 2, b. l. 126-127, 129-141). 2019 m. spalio 14 d. raštišku pasižadėjimu saugoti turtą perduota V. R., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 142).

Iš 2019 m. spalio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad  pagal reikalavimą iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), paimtos formavimo staklės Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalimis išardytos ir jos 2019 m. spalio 30 d. nutarimu grąžintos nukentėjusiajam A. V.. Pridėtos foto lentelės (t. 2, b. l. 153-155, 156-159, 160-161).

Iš 2019 m. gruodžio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. R. pateikė prekių apyvartos dokumentus (2 lapai) ir 1 CD diską (t. 2, b. l. 162, 163-164).

Iš 2020 m. sausio 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD diskas, kurį 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė nukentėjusysis V. R.. Atidarius CD diską matosi 9 failai: „Nuotraukos isvarant is patalpu 2019-04“, „Pirkimo-pardavimo sutartis su lenkais“, „Pjuklas Lenkijoje“, „Stakliu dokumentai“, „CMR stakliu parvezimas“, „Pasigamintos stakles - Akmens turgus“, „Patalpos pries isikeliant  2018-06“, „stakliu parvezimas“, „Stakliu video 2019-03 siunciau A. per mesengeri“. Atidarius failą „Nuotraukos isvarant is patalpu 2019-04“, matosi 20 nuotraukų laikotarpiu nuo 2018-09-15 iki 2019-05-02. Nuotraukose matosi paminklų akmens plokštės, paminklai, staklės. Nuotraukos sukeltos į foto lentelę. Atidarius failą „Pirkimo-pardavimo sutartis su lenkais“, matosi dokumentų nuotraukos lenkų ir lietuvių kalba. Nuotraukos sukeltos į foto lentelę. Atidarius failą „Pjuklas Lenkijoje“, matosi 13 nuotraukų ir vienas tekstinis dokumentas pavadinimu „Pjūklas granito blokų pjovimui DIAKERS“. Nuotraukose matosi pjūklas. Nuotraukos iš failo sukelti į foto lentelę, dokumentas atspausdintas ir pridėtas kaip priedas. Atidarius failą „Stakliu dokumentai“, matosi staklių dokumentai, instrukcija kaip naudotis lenkų kalba. Atidarius failą „CMR stakliu parvezimas“, matosi nuotrauka dokumento, kuri įkelta į foto lentelę. Atidarius failą „Pasigamintos stakles - Akmens turgus“, matosi 4 nuotraukos su staklėmis 2019-05-01 dienos, kurios sukeltos į foto lentelę. Atidarius failą „Patalpos pries isikeliant  2018-06“, matosi 10 nuotraukų 2018-06-11 dienos, kurios yra nufotografuotos patalpos bei nuotraukos įkeltos į foto lentelę. Atidarius failą „stakliu parvezimas“, matosi 2 nuotraukos 2017-02-13 dienos, kuriose matosi įvairūs daiktai. Nuotraukos sukeltos į foto lentelę. Atidarius failą „Stakliu video 2019-03 siunciau A. per mesengeri“, matosi dirbančių staklių pjūklas patalpose bei filmuojamos kitos patalpose, kur yra dar kitos staklės (t. 2, b. l. 165-167, 168-196).

Iš 2019 m. spalio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. V. pateikė 1 CD diską (t. 2, b. l. 143).

Iš 2020 m. sausio 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD diskas, kurį 2019 m. spalio 23 d. pateikė nukentėjusysis A. V.. Atidarius CD diską matosi 8 failai, tai yra 7 fotonuotraukos ir viena filmuota medžiaga. Nuotraukos su pavadinimais „IMG_20190501_111639“, „IMG_20190501_111646“, „IMG_20190501_111713“, „IMG_20190501_111728“, „IMG_20190501_111736“, „wycinarka-linowa-do-kamienia 1“, „wycinarka-linowa-do-kamienia 2“. Nuotraukose yra staklės nufotografuotos patalpose 2019-05-01 dienos. Nuotraukos įkeltos į foto lentelę. Filmuota medžiaga yra pavadinimu „20191010_191726“. Atidarius filmuotą medžiagą, vaizdo įrašas trunka 1 minutę 9 sekundės. Vaizdo įraše matosi ant kelio stovinti geltonos spalvos transporto priemonė, prie jo stovi S. R.. Priešais transporto priemonę ant kelio stovi V. R., o filmuoja pats A. V.. A. V. klausia S. R., kur jo staklės, o S. R. sakė „Viskas sutarta pirmadienį“, A. V. sako „Atiduosi stakles pirmadienį“. Vaizdo įrašo metu žodžiu konfliktuoja S. R. su V. R. ir A. V. (t. 2, b. l. 144-145, 147-150).

Iš 2020 m. sausio 14 d. atliktų kratų UAB „Sajus“ patalpose, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Taip pat patalpose, priklausančiose S. R. žmonai G. R., adresu (duomenys neskelbtini), matyti, jog atliktų kratų metu patalpose nieko nerasta (t. 3, b. l. 32-33, 36-37, 40-41, 44-45, 48-49).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų S. R. parodymų, kur jis apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis vadovauja įmonei UAB „Sajus“. Ši įmonė jokių pastatų (duomenys neskelbtini), nenuomoja ir jokios gamybinės veiklos nevykdo, nes tai yra ritualines paslaugas teikianti įmonė. Patalpas adresu (duomenys neskelbtini), gamybinei veiklai nuo 2019 m. sausio 1 d. nuomojasi iš G. G. mažoji bendrija „Sajaus granitas“, kuriai vadovauja G. R.. Jo žiniomis tose patalpose yra neveikiančios senos staklės, kurias naudojo V. R. vadovaujama įmonė UAB „Akmens turgus“. Tai yra ne tos staklės, kurias pareiškime nurodo V. R.. Kitų staklių tose patalpose nėra. Visi akmens ruošiniai, kurie yra nurodytoje teritorijoje, pirkti MB „Sajaus granitas“. Yra tai patvirtinantys dokumentai ir nurodyta įmonė galės juos pateikti. Smėliapūtė ir kompresorius tebėra patalpose, sutinka šiuos daiktus jam grąžinti. Jo žiniomis tas stakles, kurios nurodytos pareiškime, V. R. pardavė įmonei „Ventos paminklai“, kuriai vadovauja V. M. (t. 3, b. l. 126). Papildomai 2019 m. spalio 14 d. S. R. parodė, kad jis vadovauja įmonei UAB „Sajus“. Ši įmonė jokių pastatų (duomenys neskelbtini), nenuomoja ir jokios gamybinės veiklos nevykdo, nes tai yra ritualines paslaugas teikianti įmonė. Patalpas adresu (duomenys neskelbtini) gamybinei veiklai nuo 2019 m. balandžio 1 d. nuomojasi iš G. G. mažoji bendrija „Sajaus granitas“, kuriai vadovauja G. R.. Jo žiniomis tose patalpose yra neveikiančios senos staklės, kurias naudojo V. R. vadovaujama įmonė UAB „Akmens turgus“. Tai yra ne tos staklės, kurias pareiškime nurodo V. R.. Kitų staklių tose patalpose nėra. Didžioji dalis nurodytu adresu esančioje teritorijoje buvusių akmens ruošinių priklauso MB „Sajaus granitas“. Yra tai patvirtinantys dokumentai ir nurodyta įmonė galės juos pateikti. Kiti akmenys ir paminklai, buvo palikti teritorijoje ir niekas nesiruošė jų išvežti. Smėliapūtė ir kompresorius tebėra patalpose. Gamyklinę smėliapūtę, kurios modelio nežino, raudonu korpusu su juodu dangčiu, oro kompresorių ir kitus smulkius daiktus pervežė į patalpas (duomenys neskelbtini), į A. priklausantį garažą. Šiuo metu asmens pavardės nepamena. Jis jam leido daiktus pasidėti. Dar yra akmens šlifavimo įrenginys, dujinis ir elektrinis šildytuvai, suvirinimo aparatas, karutis akmens plokštėms pervežti, metalinis staklių stalas. Šie daiktai yra pirkti už jo duotus V. R. pinigus. Jis jų neatidavė, nes V. R. negrąžina jam skolos, kuri yra 30000 eurų. Kur yra A. V. staklės jis nežino ir negali nurodyti. Jo žiniomis V. R. savo įmonės stakles pardavė įmonei „Ventos paminklai“, kuriai vadovauja V. M. (t. 3, b. l. 131-133). Papildomai 2020 m. sausio 20 d. S. R. parodė, kad dėl pateikto pranešimo apie įtarimą kaltu neprisipažįsta. Gali paaiškinti, kad 2019 m. balandžio 1 d. su G. G. sudarė patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su MB „Sajaus granitas“, kurios G. R.. Kiek žino prieš tai šiomis patalpomis V. R. naudojosi, o ką jis ten veikė nežino. V. R. yra jo sesers sūnus, jam yra artimas giminaitis, kuriam nusprendė padėti, susikurti verslą ir V. R. įtraukti. Kai įsikėlė į patalpas jokių daiktų, kurie sietini ateityje nebuvo, tiktai kažkokie buitiniai daiktai, kurių įvardinti negali. O gretimoje patalpoje buvo kažkoks įrenginys žalios spalvos, galėjo būti formavimo staklės, kurios buvo neveikiančios bei su jomis nebuvo dirbama. Kadangi nusprendė pradėti papildomą verslą, paminklų gamyba, tuo padedant ir savo giminaičiui sūnėnui V. R. padėti, tuo tikslu įkūrė naują įmonę. Pradžiai V. davė 15000 eurų supirkti medžiagoms ir įrankiams reikalingus darbams atlikti. Praėjus po kurio laiko, mėnesio laikotarpyje, atvažiavęs V. R. pas jį į namus ir prašė pinigų, nes trūksta darbo medžiagoms bei įrankiams, be to prasideda nuo gegužės mėnesio darbo sezonas, ir įsivažiavimui trūksta pinigų. Tai vėl investavo 10000 eurų. „Sajaus granito“ įmonės lėšomis nupirko akmens masės plokštes, paminklus ir kitas medžiagas reikalingas paminklų gamybai ir paminklų statymui, šios medžiagos buvo sandėliuojamos nuomojamose patalpose ir jos teritorijoje. Kadangi už gamybą buvo atsakingas V. R. ir į jo gamybos procesą nesikišo, nes jis pats turi savo ritualinių paslaugų verslą ir gamybos procesu nesidomėjo ir pasitikėjo sūnėnu. Paskui dar buvo smulkių išlaidų, reikėjo sūnėnui sutvarkyti transporto priemones ir jis vis prašydavo pinigų smulkioms išlaidoms. Jam sūnėnas vis žadėdavo, kad verslas tuoj įsivažiuos ir pinigus grąžins. Jis atvykęs 2019 metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslaus laiko nepasakys, nuvyko į patalpas ir pamatė, kad patalpose niekas nepasikeitė nuo 2019 m. balandžio 1 d., darbai nevyksta, pastebėjo, kad nebėra transporto priemonių, tai yra dviejų autobusiukų, kuriuos suremontavo už savo pinigus. Suprato, kad yra apgaudinėjamas, o jo duoti pinigai pradingo. Darbai nevyko. Tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas dėl jo duotų pinigų iššvaistymo ir to pasėkoje patalpos buvo užrakintos, kurias užrakino jo darbuotojas R. Z., nes patalpose ir teritorijoje buvo vertingų medžiagų, priklausančių MB „Sajaus granitas“. Jis A. V. nematė, kad dirbtų kartu su V. R. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Daiktai išvardinti pranešime apie įtarimą, tai yra 200 kvadratinių metrų akmens, gali pasakyti, kad šio akmens paminklams gaminti jis nematė nei patalpose, nei teritorijoje, mano, kad V. meluoja. Iškraustant patalpas jis išsivežė tik tas akmens masės plokštes, kurias buvo įsigijusi įmonė MB „Sajaus granitas“ į aptvertą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). O į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančius daiktus MB „Sajaus granitas“, tai yra kompresorių, smėliapūtę, šlifavimo poliravimo stakles, savadarbį karutį, kuris priklausė Tomui, galimai įmonė „Akmenesta“, tikslaus adreso pasakyti negali, bet tai šalia (duomenys neskelbtini). Jokių daugiau daiktų ar staklių jis nematė ir nevežė, kurie išvardinti įtarime. Atidarius naują įmonę MB „Sajaus granitas“ buvo gauta Europos dotacija (parama) 8000 eurų sumai, už tuos pinigus buvo įgyta transporto priemonė – autobusiukas, kuris naudojamas įmonės veikloje, be to, jo kaina buvo virš 23000 eurų, kitus pinigus dengė įmonė iš savo lėšų. Šiuo atveja jis yra apšmeižtas, yra nusavintos jo asmeninės lėšos, o daiktai, kurie buvo perkraustyti į kitas patalpas, priklauso MB „Sajaus granitas“ įmonei (t. 3, b. l. 131-133).

Iš 2020 m. birželio 2 d. antstolės Elenos Miliauskienės pateiktos informacijos matyti, jog akmens pjovimo staklės DIAKERS buvo apžiūrėtos 2017 m. lapkričio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat apžiūros metu UAB „Akmens turgus“ direktorius V. R. teigė, jog UAB „Akmens turgus“ jokio turto neturi, nes visas matomas turtas priklauso kitoms įmonėms (t. 3, b. l. 82, 40-41). 

Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. V. R. paaiškinimo matyti, jog staklės, kurios buvo apžiūrėtos 2017 m. lapkričio 16 d., įsigytos pagal projektą ir priklauso Darbo biržai, o akmens plokščių ir paminklų nebėra, nes juos išsivežė UAB „Solisko“ ir „Akmens fabrikas“ (t. 3, b. l. 85-86).

Iš teisminio nagrinėjimo metu V. R. pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir buhalterinių dokumentų matyti, jog kaltinime nurodytas turtas įsigytas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. spalio 27 d. (t. 5, b. l. 46-48, 113).

Iš 2019 m. balandžio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, jog MB „Sajaus granitas“ išsinuomojo iš G. G. 128,00 kv. m. bendro naudojimo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. (t. 2, b. l. 27-28).

Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog MB „Sajaus granitas“ nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsigijo įvairių įrankių bei akmens plokščių (t. 2, 29, 30, 31).

Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-44238-19, kuri prijungta prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad 2020 m. kovo 4 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesant V. R. veikoje požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, iš esmės konstatuojant, jog tarp V. R. ir A. V. susiklostę civiliniai santykiai, o S. R. ir V. R. buvo sutarę vykdyti bendrą veiklą, todėl abu nedirbdami MB „Sajaus granitas“ priiminėjo užsakymus šios įmonės vardu bei pildė dokumentus MB „Sajaus granitas“ vardu, be to, nors V. R. ir buvo paėmęs pinigus už priimtą užsakymą, kurių neva tai neatidavė įmonei, tačiau S. R. dalį paimto avanso, t. y. 100 Eur sugrąžino A. V., o likusius pažadėjo grąžinti.

BK 2 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo at-veju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o to paties straipsnio 4 dalis – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.

Dėl veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. CK nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelę žalą kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Taigi, kaltininko veika turi pažeisti konkrečių įstatymų konkrečius reikalavimus, kurių būtina laikytis realizuojant savo ar kito asmens teisę. Įstatymų nustatytos teisės realizavimo tvarkos pažeidimas taip pat turi atitikti pavojingumo kriterijų (būti pavojingas). Tačiau nepritartina tokiai praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-357/2014, 2K-470/2014, 2K-242-1073/2020 ir kt.).

Vadinasi, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis, šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnis). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kartu Lietuvos Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011). Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t.

Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Nagrinėjamoje byloje, atsakant į klausimą, ar S. R. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, esminę reikšmę turi baudžiamosios ir kitų teisinės atsakomybės rūšių atribojimas, t. y. reikia įvertinti ir tai, ar pagal savo pavojingumą jo padaryta veika yra tokia, už kurią būtina taikyti pačią griežčiausią teisinio poveikio priemonę – kriminalinę bausmę. Netoleruotina, kai baudžiamoji atsakomybė asmeniui taikoma dėl asmeninių/šeiminių konfliktų ir nesutarimų bei tarpusavio civilinių santykių.

S. R. veika teismui pateiktame kaltinime kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, tai yra S. R. prokuroro kaltinamas tuo, kad jog jis laikotarpyje nuo 2019 metų gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2019 m. spalio 3 d. neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš nukentėjusiojo V. R. grąžinti jam priklausančią skolą - 30000 eurų, o šiam pareiškus, kad jis nėra skolingas, iš patalpų, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), išvežė V. R. priklausančius daiktus, viso 56292,65 eurų vertės bei A. V. priklausančius daiktus, viso 17260 eurų vertės, savavališkai vykdė savo pripažįstamą teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiųjų V. R. ir A. V. teisėms ir teisėtiems interesams. 

Dėl pareikšto kaltinimo S. R. išteisintinas. Teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad S. R. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, kurios padarymu jis kaltinamas, sudėties. Byloje nenustatyta nei nusikalstamos veikos objektyvioji pusė – būtinasis savavaldžiavimo požymis – padariniai, t. y. didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, nei subjektyvioji pusė – nenustatyta, jog S. R. suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Kaltinamasis S. R. buvo kaltinamas tuo, jog savavaldžiavo, t. y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tikrą ir tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiesiems V. R. ir A. V.. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad V. R., A. V. ir MB „Sajaus granitas“ vykdė veiklą bendrose patalpose, t. y. (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys, jog minimų patalpų nuomos sutartį su patalpų savininku G. G. buvo sudarius MB „Sajaus granitas“, nuomos terminas nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. (t. 2, b. l. 17-18, 27-28). Tuo tarpu, nei V. R., nei A. V., nei UAB „Akmens turgus“ ar MB „Daubarių granitas“ jokių susitarimų dėl patalpų nuomos/panaudos nebuvo sudarę. Byloje nėra pateikta duomenų nei apie patalpose, nei kiemo teritorijoje, buvusius kokius tai daiktus, įrenginius, medžiagas (akmens plokštes, akmens ruošinius), gaminius (paminklų gaminius). Iš byloje apklaustų liudytojų bei esančių foto lentelėse ir vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų nustatyta, jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)) A. V. ir V. R. buvo atsivežę ir pasidėję savo įrenginius (įvairias stakles) (t. 2, 144-145, 147-150, 165-166, 169-179, 188-190, 195-196), abejoti šiomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, kaip ir neturi pagrindo abejoti, jog staklės bei įrenginiai UAB „Akmens turgus“ ir MB „Daubarių granitas“ buvo įsigyti pagal paramos sutartis sudarytas su Darbo birža (šiuo metu Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), tai byloje patvirtina atliktos patikros ir jose užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 171, 172, 173, 174-176, t. 2, b. l. 72, 98). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta besąlygiškai, jog būtent visi įrengimai, kurie yra užfiksuoti vaizdo įraše bei foto lentelėse, buvo adresu (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. spalio 3 d., o tiksliau tuo metu, kai neva S. R. V. R. išvarė iš minimų patalpų. Atkreiptinas dėmesys, jog V. R. ir A. V. teiginiai, jog minimus jiems priklausančius daiktus išvežė S. R., tuo ir yra kaltinamas S. R., nėra niekuo byloje patvirtinti. Tai yra byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog būtent S. R. minimus daiktus, priklausančius V. R. ir A. V., išvežė. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, taip pat nėra nustatyta, jog S. R. išvežė daiktus. Viename vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš teritorijos išvežamas autokrautuvas, kuris, kaip teisminio nagrinėjimo metu nustatyta priklausė S. R. (ar MB „Sajaus granitas“) (t. 2, b. l. 144-145). Tuo tarpu kitame vaizdo įraše užfiksuota, jog nukentėjusieji važiuoja iš paskos automobiliui, kuriame pakrautos akmens plokštės, tačiau nėra duomenų, kas gabeno tas plokštes, kur jas gabeno ir kam tos akmens plokštės priklausė (vaizdo įrašai atmintinėje („USB“) prisegtame prie t. 4, galinio bylos viršelio vidinės pusės). Atkreiptinas dėmesys, jog MB „Sajaus granitas“ taip pat išsinuomotose patalpose ir teritorijoje turėjo jai priklausančio turto, kurį reikėjo išsivežti, kai nutraukė patalpų nuomos sutartį, taip pat buvo įsigijusi ir akmens plokščių (t. 2, b. l. 20, 21). Be to, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. R. patvirtino, jog S. R. apmokėjo už kai kuriuos akmens dirbinius UAB „Solisko“, už kuriuos buvo įsiskolinęs V. R. (t. 4, b. l. 95-96). Teisminio nagrinėjimo metu apklausti nukentėjusieji, nepatvirtino, jog matė, kad jiems priklausančius daiktus būtų išvežęs S. R., nurodė, jog užfiksavo, kaip buvo vežamos neva jiems priklausančios akmens plokštės. Liudytoja G. R. nurodė, jog visus savo daiktus dar iki jiems išsikaustant iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išsivežė V. R.. Analogiškai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 13-14). Liudytojas G. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nežino kas, išsivežė akmenis ir daiktus. Liudytojas R. Z. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog iš (duomenys neskelbtini), patalpų S. R. lieptas pakrovė ir išvežė metalus, akmens plokštes bei į garažą (duomenys neskelbtini) vežė akmens raidžių kalimo aparatą, kompresorių, plastmasinius dubenius. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 55-56). Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini),  apžiūros metu rasti ir išimti daiktai, t. y. smėliapūtė (raudonu korpusu, juodu viršumi), oro kompresorius, suvirinimo aparatas, dujinis šildytuvas, elektrinis šildytuvas, keturi kampiniai šlifuokliai, du metaliniai savadarbiai staklių stalai, dvi staklių „Weha“ kojos, savadarbės akmens poliravimo staklės, karutis akmens plokštei vežti, perforatorius „Makita“, keturi vienetai paminklų laikiklių, pagal raštišką pasižadėjimą perduotos saugoti V. R., tačiau byloje nėra neginčijamų duomenų patvirtinančių, kam tiksliai, visi šie daiktai priklausė. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis S. R. teigė, jog minimus daiktus jis liepė atvežti, nes reikėjo ištuštinti patalpas, kadangi buvo nutraukiama nuomos sutartis, ir reikėjo daiktus išvežti iš (duomenys neskelbtini) buvusių patalpų, todėl R. Z. ir išvežė šiuos daiktus, tai patvirtino ir R. Z.. Kaltinamasis teigia, jog minimi daiktai priklauso jam, tačiau tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra, kaip ir nėra duomenų patvirtinančių, jog šie daiktai priklausė UAB „Akmens turgus“ ar MB „Daubarių granitas“ ar nukentėjusiesiems. Iš byloje esančių duomenų, galima teigti, jog tik dvi staklių „Weha“ kojos galimai priklausė MB „Daubarių granitas“. Nepaneigta aplinkybė, jog minimi daiktai priklauso S. R.. Byloje yra pateikta 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaita faktūra MLV 224718, iš kurios matyti, jog MB „Sajaus granitas“ buvo įsigijusi 2 vnt. kampinių šlifuoklių (t. 2, b. l. 19).

Taip pat paneigta A. V. ir V. R. nurodyta aplinkybė, jog S. R. A. V. pažadėjo stakles atiduoti pirmadienį. Iš vaizdo įrašo, matyti ir girdėti, jog A. V. klausia S. R., kada šis atiduos jo stakles, tačiau S. R. nieko apie stakles nesako, tik mini, jog viskas sutarta pirmadienį. Šiame pokalbyje S. R. nepatvirtina, jog turi A. V. stakles bei nepasako, jog stakles atiduos pirmadienį, taip kaip teigia A. V. ir V. R. (t. 2, b. l. 144-145, CD prisegtas prie t. 4 galinio viršelio vidinės pusės „2019-10-23 savanoriškai pateikė A. V.“).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinime nurodyta išvežto turto, neva priklausančio V. R., apimtis ir vertė visiškai nėra pagrįsta, nes iš byloje pateiktų UAB „Akmens turgus“ ilgalaikio turto apyvartos matyti, jog turto įsigijimo vertė bei likutinė vertė yra analogiškos, kaip antai granito blokų pjovimo staklės (t. 1, b. l. 133). UAB „Akmens turgus“ prekių apyvartoje nurodytos įsigytos prekės, kurių apyvarta per nurodytus visus 2019 metus visiškai nepakito, t. y. visiškai nenaudotos jokios medžiagos, nors V. R. teigė, kad darbinę veiklą aktyviai vykdė (t. 1, b. l. 134-135). Teisminio nagrinėjimo metu V. R. pateikė teismui duomenis neva patvirtinančius kaltinime nurodyto turto įsigijimą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. spalio 27 d. (t. 5, b. l. 46-48, 113). Iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 16 d. vietos apžiūros protokolo bei 2018 m. rugpjūčio 7 d. V. R. pranešimo matyti, jog akmens plokščių ir paminklų UAB „Akmens turgus“ nebeturi (t 3, b. l. 83-84, 85-86). Teisminio nagrinėjimo metu V. R. patvirtino, jog jo darbinėje veikloje buvo naudojamos medžiagos (akmens plokštės), o kas likdavo buvo sandėliuojama (t. 4, b. l. 95). Akivaizdu, jog UAB „Akmens turgus“ apyvartoje nurodyta netiksli turimo turto vertė bei kiekiai. Apie tai, jog įmonėje nebuvo atliekamas auditas bei nebuvo inventorizuojamas turtas patvirtino ne tik V. R., bet ir liudytoja apklausta buhalterinę apskaitą UAB „Akmens turgus“ tvarkiusi V. K.. Paminėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu V. R. patvirtino, jog už kai kuriuos akmens dirbinius mokėjo S. R., todėl tai nebepriklausė jam, tačiau tai nebuvo užfiksuota buhalterinėje apskaitoje.

Kaip jau minėta, kvalifikuojant veiką pagal BK 294 straipsnį turi būti nustatytas didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams požymis. Byloje nesant duomenų, jog S. R. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) išvežė kaltinime nurodytus daiktus, laikytina, kad toks požymis byloje nenustatytas ir neįrodytas. Kaltinamajame akte nurodoma, jog S. R. neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš nukentėjusiojo V. R. grąžinti jam priklausančią 30000 Eur skolą, tačiau nenurodyta, kokios įstatymų nustatytos tvarkos S. R. nesilaikė. Pastebėtina, jog inkriminuojant savavaldžiavimą būtinai turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti), tai nebuvo atskleista nei kaltinamajame akte, nei bylos nagrinėjimo metu.

Kaltinime nurodyta, jog S. R. užvaldė V. R. priklausančius daiktus, kai bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog didžioji dalis daiktų priklausė UAB „Akmens turgus“ bei ne A. V. priklausančius daiktus, o MB „Daubarių granitas“ priklausančius daiktus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog dalį daiktų, o būtent formavimo stakles, A. V. pasiėmė iš tų pačių patalpų, t. y. (duomenys neskelbtini), bei teritorijos, pasiėmė granito plokštes. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu V. R. teigė, jog dalis akmens plokščių tebėra Tirkšliuose. Akivaizdu, jog minimas turtas, net nebuvo išvežtas, kaip nurodyta kaltinime. Taip pat nepaneigta aplinkybė, jog dalis neva išvežtų daiktų vis dar yra  teritorijoje (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)).

Aplinkybė, jog dalis išvežtų daiktų buvo surasta (duomenys neskelbtini), nepatvirtina fakto, jog minimi daiktai buvo išvežti dėl neteisėto S. R. veikimo. Priešingai S. R. nurodė, jog dalis daiktų buvo išvežta iš patalpų (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)), nes reikėjo iš patalpų išsikraustyti ir jas atiduoti savininkui. Pastebėtina, jog inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Atkreiptinas dėmesys, jog rastas turtas, kurio išvežimu buvo kaltinamas S. R., t. y. raidžių smėliapūtė, oro kompresorius, savadarbės poliravimo staklės, karutis, ir 4 vnt. paminklų laikiklių vertė pagal kaltinimą viso 3410 Eur suma, kuri teismo vertinimu nėra laikytina kaip didelė žala. Tuo tarpu visi kiti rasti daiktai, kuriuos pagal raštišką pasižadėjimą saugoti turtą, kol baigsis procesas (t. 2, b. l. 142), pasiėmė V. R. net nėra nurodyti kaltinime, kaip neva neteisėtai išvežti daiktai bei nėra nustatyta, kam jie priklauso, t. y. oro kompresorius, suvirinimo aparatas, dujinis šildytuvas, elektrinis šildytuvas, 4 vnt. kampinių šlifuoklių, 2 vnt. savadarbiai staklių stalai, 2 vnt. „Weha“ kojų, perforatorius „Makita“. Paminėtina ir tai, iš byloje esančios 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros MLV 224718 matyti, jog MB „Sajaus granitas“ buvo įsigijusi 2 vnt. kampinių šlifuoklių (t. 2, b. l. 19).

Šiame bylos kontekste, teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Teisė remiasi faktais, o ne prielaidomis ar manymais, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika. Teismas, vadovaudamasis minėtomis nuostatomis ir remdamasis in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, tačiau nepašalinus abejonių ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių S. R. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visos abejonės aiškinamos jo naudai. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime. Baudžiamasis procesas turėtų būti šalutinė ginčų sprendimo priemonė, nes demokratinėje visuomenėje taikomos teisinės priemonės turi būti būtinos ir proporcingos siekiamiems tikslams.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Pažymėtina, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka šiuo atveju prokurorui, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).

Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad S. R. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl jis dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

2020 m. spalio 12 d. ieškovai UAB „Akmens turgus“, V. R., MB „Daubarių granitas“ ir A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašo iš kaltinamojo S. R. priteisti: UAB „Akmens turgus“ 58902,11 Eur turtinei žalai atlyginti; MB „Daubarių granitas“ 12882 Eur turtinei žalai atlyginti; V. R. 2100 Eur turtinei ir 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti; A. V. 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 125-132). Kadangi kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nėra kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymių, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

UAB „Akmens turgus“, MB „Daubarių granitas“, V. R. ir A. V. išaiškintina, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. R., A. V., UAB „Akmens turgus“ ir MB „Daubarių granitas“ atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas prašė iš kaltinamojo S. R. priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi kaltinamasis išteisinamas, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kiti procesiniai klausimai

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:  2019 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu išimti smėliapūtė (raudonu korpusu, juodu viršumi), oro kompresorius, suvirinimo aparatas, dujinis šildytuvas, elektrinis šildytuvas, keturi kampiniai šlifuokliai, du metaliniai savadarbiai staklių stalai, dvi staklių „Weha“ kojos, savadarbės akmens poliravimo staklės, karutis akmens plokštei vežti, perforatorius „Makita“, keturi vienetai paminklų laikiklių, kurie 2019 m. spalio 14 d. raštišku pasižadėjimu saugoti perduoti V. R., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 142), nuosprendžiui įsiteisėjus vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, grąžintini, savininkams, o būtent raidžių smėliapūtė, oro kompresorius, savadarbės poliravimo staklės, karutis, ir 4 vnt. paminklų laikiklių, grąžintinos V. R., dvi staklių „Weha“ kojos – MB „Daubarių granitas“, o likęs turtas, t. y. oro kompresorius, suvirinimo aparatas, dujinis šildytuvas, elektrinis šildytuvas, 4 vnt. kampinių šlifuoklių, 2 vnt. savadarbiai staklių stalai, perforatorius „Makita“, – S. R., nes minėti daiktai rasti S. R. pagal žodinį susitarimą priklausančiose patalpose. Pagal galiojančią prezumpciją, daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 dalis), kadangi byloje nėra įrodyta, jog minėti daiktai priklauso nukentėjusiems, teismas taiko prezumpciją, jog S. R. teisėtai valdė daiktus. 2019 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtos formavimo staklės Nr. (duomenys neskelbtini), kurios ikiteisminio tyrimo metu perduotos A. V. (t. 2, b. l. 160-161), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžintinos teisėtam savininkui MB „Daubarių granitas“; paaiškinimo dėl sutartinių įsipareigojimų kopija, Užimtumo tarnybos lydraščio kopija, Užimtumo tarnybos lydraščio kopija, Darbo vietos įsteigimo akto kopija, Darbo vietos steigimo darbų pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę atlikimo akto, foto nuotraukos kopija, Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties kopija, dėl galutinio subsidijos išmokėjimo kopija, pranešimo dėl materialinių ir teisinių sąlygų sudarymo kopija, galutinės veiklos finansinės ataskaitos kopija, PVM sąskaitų-faktūrų kopijos, MB „Daubarių granitas“ dėl avansinio mokėjimo kopija, MB „Daubarių granitas“ dėl pateikiamų dokumentų kopija, Nekilojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, paraiškos savarankiškam užimtumui remti kopija, pjovimo staklių „Weha“ naudojimo instrukcija, prekių apyvartos dokumentai (t. 2, b. l. 93-117), 2 vnt. CD diskų ir 1 vnt. USB laikmena, kurie prisegti prie bylos t. 4 galinio viršelio vidinės pusės vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Teisminio nagrinėjimo metu prie baudžiamosios bylos buvo pateikta bei prijungta baudžiamoji byla Nr. 01-1-44239-19 (t. 5, b. l. 194), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dokumentų administravimo valdybos Šiaulių apygardos dokumentų valdymo skyriui.

Dėl atskirosios nutarties

Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

Teisminio nagrinėjimo metu išanalizavus UAB „Akmens turgus“ gautas PVM sąskaitas faktūras, prekių apyvartas bei duomenis gautus iš antstolės Elenos Miliauskienės pagrįstai galima teigti, jog UAB „Akmens turgus“ vadovo V. R. veikoje galimai yra požymių nusikalstamos veikos BK 222 ar 223 straipsniuose, t. y. apgaulingo ar aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniu, 307–308 straipsniais

n u s p r e n d ž i a:

S. R. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

UAB „Akmens turgus“, MB „Daubarių granitas“, V. R. ir A. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

- raidžių smėliapūtę, oro kompresorių, savadarbes poliravimo stakles, karutį, ir 4 (keturis) vnt. paminklų laikiklių, grąžinti V. R.;

- 2 (dvi) staklių „Weha“ kojas, grąžinti MB „Daubarių granitas“;

- oro kompresorių, suvirinimo aparatą, dujinį šildytuvą, elektrinį šildytuvą, 4 (keturis) vnt. kampinių šlifuoklių, 2 (du) vnt. savadarbiai staklių stalų, perforatorių „Makita“, grąžinti S. R.;

- formavimo stakles Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti MB „Daubarių granitas“;

- paaiškinimo dėl sutartinių įsipareigojimų kopiją, Užimtumo tarnybos lydraščio kopiją, Užimtumo tarnybos lydraščio kopiją, Darbo vietos įsteigimo akto kopiją, Darbo vietos steigimo darbų pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę atlikimo aktą, foto nuotraukų kopijas, Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties kopiją, dėl galutinio subsidijos išmokėjimo kopiją, pranešimo dėl materialinių ir teisinių sąlygų sudarymo kopiją, galutinės veiklos finansinė ataskaitos kopiją, PVM sąskaitų-faktūrų kopijas, MB „Daubarių granitas“ dėl avansinio mokėjimo kopiją, MB „Daubarių granitas“ dėl pateikiamų dokumentų kopijas, Nekilojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją, paraiškos savarankiškam užimtumui remti kopiją, pjovimo staklių „Weha“ naudojimo instrukciją, prekių apyvartos dokumentus, palikti baudžiamojoje byloje;

- 2 (du) vnt. CD diskų ir 1 (vieną) vnt. USB laikmenos, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamąją bylą Nr. 01-1-44238-19, grąžinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dokumentų administravimo valdybos Šiaulių apygardos dokumentų valdymo skyriui (Žemaitės g. 34, LT-87102 Telšiai).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                          Andželika Butkuvienė