Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1489-640-2014].docx
Bylos nr.: 2A-1489-640/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vš.Įst.Vilniaus Universiteto Ligoninės Santariškių klinikos Ieškovas
Vš.Įst.Vilniaus Universiteto Ligoninės Santariškių klinikos Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Darbo drausmė:
Darbo drausmės užtikrinimas ir teisės aktai, reglamentuojantys darbo drausmę
Darbuotojų drausminė atsakomybė:
Darbo drausmės pažeidimas
Drausminių nuobaudų rūšys, skyrimo terminai ir tvarka
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimo atidėjimas
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio proceso esmė, paskirtis ir tikslai
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-1489-640/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23653-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.3.1; 15.4; 121.1.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų  kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ieškinį atsakovei G. L. dėl  darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

 

  1. Ginčo esmė

 

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2013-06-18 sprendimu Nr. DGKS-2212 nusprendė pareiškėjos prašymą tenkinti ir pripažinti negaliojančiu VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymą Nr. V-69 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ bei drausminę nuobaudą - pastabą, paskirtą G. L., panaikinti.

Ieškovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-06-18 sprendimą ir atsakovės G. L. prašymus: 1. pripažinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymą Nr. V-69 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ negaliojančiu; 2. panaikinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymą Nr. V-69 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, atmesti kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-06-18 sprendimas Nr. DGKS-2212 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad ieškovas 2013-01-16 gavo mirusio paciento E.Ž. žmonos J. Ž. skundą dėl, jos manymu, pacientui ligoninėje netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl ko jos sutuoktinis mirė. Ieškovo teigimu, siekiant išsiaiškinti skunde nurodomas aplinkybes ligoninės administracija 2013-01-18 organizavo skundo nagrinėjimą Širdies chirurgijos centre, t.y. atsakovės darbo vietoje. Ieškovas pažymi, kad nagrinėjant skundą, dalyvavo centro darbuotojai, tame tarpe ir atsakovė. Ieškovas paaiškino, kad skundžiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos 2012-12-22 - 2012-12-23 gydytojo J. V. ir gydytojos G. L. budėjimų metu, todėl šie asmenys buvo paprašyti paaiškinti skunde nurodomas aplinkybes. Ieškovas nurodė, kad atsakovė posėdžio metu paaiškino, kad pacientą tik stebėjo, gydymas jam buvo paskirtas dar priėmimo skyriuje, vaistus pacientas gavo, jo būklė buvo stabili. Ieškovas pažymėjo, kad savo veiksmų atsakovė nefiksavo gydymo stacionare istorijoje. Ieškovas teigė, kad pacientas į ligoninę buvo hospitalizuotas skubos tvarka, buvo įrašytas į pacientų, laukiančių širdies transplantacijos eilę, taigi buvo sunkios būklės. Pasak ieškovo, atsakovė viso skundo nagrinėjimo metu teigė, kad ji pacientui neskyrė gydymo, nes jis nusiskundimų dėl savijautos pablogėjimo nereiškė, ir dėl to ji neturėjo pareigos daryti įrašų gydymo stacionare istorijoje. Šį atsakovės teiginį ieškovas vertina kritiškai. Ieškovas paaiškino, kad jau kitą dieną po atsakovės budėjimo paciento būklė smarkiai pablogėjo, jis buvo gaivinamas, perkeltas į Reanimacijos skyrių, kur mirė. Pasak ieškovo, atsakovė buvo supažindinta su mirusio paciento žmonos skundu ir buvo informuota, kad savo veiksmais (neveikimu) - nedarydama įrašų medicinos dokumentuose, ji pažeidė generalinio direktoriaus 2012-01-30 įsakymu Nr. V-55 patvirtintas „Gydymo stacionare istorijos F033/a pildymo taisykles“, t.y. pažeidė Taisyklių 13 p.: skubos tvarka hospitalizuotam pacientui įrašų apie sveikatos būklės pakitimus nedarė ne rečiau kaip vieną kartą per dieną ir pažeidė Taisyklių 14 p., t.y. 2012-12-23 nepasirašė paskyrimų lape. Ieškovo teigimu, po skundo aplinkybių nagrinėjimo Centre, atsakovės buvo paprašyta pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl skunde išdėstytų bei jo nagrinėjimo Centre metu paaiškėjusių aplinkybių. Paaiškinimą atsakovė pateikė 2013-01-21, kur nurodė kad įrašo ligos istorijoje nedarė, nes pacientas buvo hospitalizuotas vidutinio sunkumo stabilios būklės, papildomų skundų 2012-12-23 neturėjo, ekstrinei konsultacijai ji nebuvo kviesta. Tai, pasak ieškovo, reiškia, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie tai, kokį pažeidimą ji padarė ir suprato, dėl ko yra kaltinama, ką įrodo ir atsakovės paaiškinimo tekstas: „<...> gydymo stacionare istorijos (F003/a) pildymo taisyklių nepažeidžiau“. Ieškovas pažymėjo, kad susipažinusi su jai paskirta drausmine nuobauda, atsakovė nenurodė, kad nesuprato už ką yra nubausta ir tariamai netinkamai pateikė pasiaiškinimą. Ieškovo nuomone, jei darbuotoja būtų pateikusi tokį argumentą, jį darbdavys būtų svarstęs ir ėmęsis atitinkamų veiksmų, todėl tik skunde darbo ginčų komisijai išsakyta atsakovės nuostata, jog ji nežinojo, kokį darbo drausmės pažeidimą yra įtariama padariusi ir negalėjo pateikti tinkamo paaiškinimo, ieškovo vertintina kritiškai. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad atsakovės paaiškinimas, pateiktas darbdaviui, visiškai atitiko nagrinėjamo įvykio aplinkybes, buvo aiškus ir pagrįstas. Ieškovas paaiškino, kad toliau tirdamas mirusio paciento atstovės skundą, darbdavys generalinio direktoriaus 2013-01-28 įsakymu Nr. V-46 „Dėl neplaninio audito atlikimo“ sudarė audito grupę. Pastaroji, atlikusi skunde nurodytu laikotarpiu teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų auditą pateikė išvadas, kuriose, pasak ieškovo, patvirtinti atsakovės veiksmais (neveikimu) padaryti medicinos dokumentų pildymo taisyklių pažeidimai. Ieškovas nurodė, kad priešingai, nei teigia darbo ginčų komisija, darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūros, taigi ir audito organizavimo bei vykdymo DK nereglamentuoja. Ieškovas teigė, kad su skunde nurodytomis aplinkybėmis atsakovė buvo supažindinta, todėl darbdavys neturėjo pareigos supažindinti atsakovę su audito išvadomis. Pasak ieškovo, apibendrinus visą skundo tyrimo medžiagą, atsakovės pasiaiškinimą bei poziciją dėl darbo drausmės pažeidimo (jo neigimą), darbdavys atsakovei skyrė lengviausią drausminę nuobaudą - pastabą. Ieškovas nurodė, kad darbdavys nagrinėjamu atveju raštu iš naujo nesuformulavo dėl ko turi pateikti pasiaiškinimą atsakovė, nes visos darbo drausmės pažeidimo, kurio padarymu buvo įtariama atsakovė, aplinkybės buvo nurodytos paciento atstovės skunde, su kuriuo atsakovė buvo supažindinta. Ieškovo teigimu, darbdavys tinkamai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes, būtinas pagrįstai, atitinkančiai padaryto pažeidimo sunkumą, drausminei nuobaudai parinkti bei skirti, o darbuotoja tinkamai suprato, kokio darbo drausmės pažeidimo padarymu yra įtariama. Pasak ieškovo, vertinant DK 240 str. l d. taikymą bei jo formalaus pažeidimo įtaką atsakovei skirtos drausminės nuobaudos teisėtumui akivaizdu, kad nei vienos darbo santykių šalies interesai pažeisti nebuvo, tačiau ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 str. l d. reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovas pažymėjo, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 str. l d. reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Ieškovo nuomone, tai, kad darbdavys raštu nesuformulavo, dėl kokio pažeidimo turi pateikti pasiaiškinimą atsakovė, nėra reikšminga teisingam pažeidimo aplinkybių išsiaiškinimui bei tinkamam pasiaiškinimui pateikti. Ieškovas nurodė, kad Centro darbuotojų susirinkime buvo išsiaiškintos visos skunde nurodytos aplinkybės, išklausyti atsakovės pasisakymai. Ieškovo vertinimu, dėl tos aplinkybės, kad atsakovės nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, kurio aplinkybės buvo detaliai išnagrinėtos Centro susirinkime, kuriame dalyvavo bei teikė paaiškinimus ir atsakovė, nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Ieškovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos drausminei atsakomybei atsirasti. Vadovaujantis Santariškių klinikų generalinio direktoriaus 2013-01-28 įsakymu Nr. V-46 „Dėl neplaninio audito atlikimo“, pasak ieškovo, buvo atliktas neplaninis auditas, kurio metu buvo vertintas pacientui E.Ž. Santariškių klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas. Po audito 2013-02-05 pateiktose išvadose buvo nustatytos dėl atsakovės veiksmų atsiradusios medicinos dokumentų pildymo neatitiktys vidaus ir išorės teisės aktams. Ieškovo nuomone, atsakovės neteisėti veiksmai, o tiksliau - neveikimas, pasireiškė tuo, kad, turėdama pareigą, įtvirtintą Taisyklių 13 p., ji skubos tvarka hospitalizuotam pacientui švenčių dieną - gruodžio 23 d. ne rečiau kaip vieną kartą per dieną nepadarė įrašų gydymo stacionare istorijoje. Tai, pasak ieškovo, patvirtino ir pati atsakovė savo paaiškinime. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė savo skunde darbo ginčų komisijai netinkamai cituoja ir aiškina nurodytą norminį aktą, tendencingai pateikdama jo ištrauką. Tai, kad gydytoja yra atsakinga už tinkamą medicinos dokumentacijos tvarkymą, ieškovo teigimu, įtvirtinta ir atsakovės 2012-03-01 Pareigų instrukcijos dalies „Atsakingas už:“ 4 p. bei dalies „Atlieka darbus“ 3 p., numatančiame jos funkcijas: „Tvarko medicininę dokumentaciją, atlieka įrašus, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir ligoninės patvirtintais dokumentais“. Toks, ieškovo teigimu, ligoninės dokumentas yra ir generalinio direktoriaus 2012-12-19 įsakymu Nr. V-680 patvirtintas „Širdies chirurgijos centro darbo reglamentas“, kurio 4.4.7.11 p. numato budinčio širdies chirurgo pareigas, kurių tarpe yra ir 4.4.7.11.5 p. numatyta pareiga į medicinos dokumentaciją įrašyti ne tik visus atliktus veiksmus, bet ir visus stebėjimus. Ieškovas pažymėjo, kad taisyklių 14 p. yra numatyta ir gydytojo pareiga paskyrimų lapuose pasirašyti kasdien. To nepadariusi paciento E.Ž. paskyrimų lapuose atsakovė, pasak ieškovo, nurodytą punktą pažeidė. Ieškovas nesutiko su atsakovės skunde nurodyta aplinkybe, kad ji neturėjo pareigos daryti įrašus gydymo stacionare istorijoje, nes „<..> nebuvo informuota apie ligonio būklės kitimą“. Ieškovo teigimu, sekti būklę turėjo pati atsakovė. Ieškovas atsakovės kaltę sieja su aplaidžiu neveikimu ir nerūpestingai atliekamomis pareigomis. Todėl, ieškovo manymu, atsakovės kaltė konstatuota pagrįstai. Ieškovas paaiškino, kad darbdaviui padaryta žala pasireiškia tuo, kad buvo pažeisti ligoninės vidaus norminiai dokumentai, o kartu ir nustatyta įstaigos vidaus tvarka, be to, mirusio paciento atstovė inicijavo ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūra - ligoninės veiksmus apskundė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, o tai, ieškovo teigimu, neigiamai paveikė ligoninės dalykine reputaciją. Ieškovas teigė, kad atsakovė savo neteisėtu neveikimu, dėl savo kaltės, t.y. nevykdydama ligoninės vidaus norminiuose aktuose bei savo pareigų instrukcijoje nustatytos pareigos pildyti medicinos dokumentaciją, padarė darbo drausmės pažeidimą ir dėl darbuotojos kaltų veiksmų darbdavys patyrė neturtinę žalą, tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, dėl to yra visos būtinos sąlygos drausminei atsakomybei atsirasti. Pasak ieškovo, darbdavys, skirdamas atsakovei drausminę nuobaudą - pastabą, už Taisyklių 13 ir 14 p. pažeidimą, vadovavosi ligoninės vidaus aktais bei skyrė ją laikydamasis DK numatytos tvarkos, teisėtai ir pagrįstai. Ieškovas nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, nurodo, kad komisija, priimdama sprendimą tenkinti atsakovės prašymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl drausminių nuobaudų skyrimo, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nepilnai, nevisapusiškai įsigilino į bylos aplinkybes ir jas ištyrė. Ieškovas nesutiko su komisijos teiginiais, kad darbuotojai buvo atimta galimybė apsiginti nuo jai pareikštų įtarimų, argumentuodamas tuo, kad paprašyta darbuotoja pateikė rašytinį pasiaiškinimą, pasiaiškino tinkamai, jokių pretenzijų darbdaviui dėl tariamai nesuprastų pateiktų jai įtarimų padarius darbo drausmės pažeidimą, nereiškė, o paskyrus jai drausminę nuobaudą atsakovė taip pat papildomų prašymų paaiškinti, dėl ko yra nubausta, darbdaviui nereiškė, todėl, ieškovo teigimu, akivaizdu, kad darbuotojos teisė pareikšti savo nuomonę dėl jai teikiamų įtarimų buvo tinkamai užtikrinta. Ieškovo teigimu, komisijos sprendimo teiginiai prieštarauja vienas kitam: teisėtai konstatuodama, kad kolektyvo susirinkimas nėra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, tuo pačiu pastaroji kaip neteisėtą darbdavio veiksmą nurodo, jog šio susirinkimo metu „<..> nebuvo priimtas protokolinis siūlymas rekomenduoti atlikti tarnybinį patikrinimą arba vidaus auditą“. Toks sprendimas, pasak ieškovo, nėra priskirtas kolektyvo susirinkimo, kuris nėra ligoninės valdymo organas, kompetencijai, o sprendimą, kaip turi būti atliekamas gauto skundo tyrimas, priima ligoninės generalinis direktorius, kas, pasak ieškovo, įvyko. Ieškovo teigimu, komisijos sprendimo teiginys, kad atsakovės neteisėtą neveikimą - medicinos dokumentų nepildymą paneigia jos paciento ligos istorijoje 2012-12-24 padarytas įrašas, patvirtina, kad komisija netinkamai įsigilino į nagrinėjamo atvejo aplinkybes: darbo drausmės pažeidimo esmė ir yra ta, kad atsakovė jokio įrašo paciento ligos istorijoje nepadarė 2012-12-23, t.y. savo budėjimo, kuris truko nuo 2012-12-23 7.00 val. iki 24.00 val. metu, tuo pažeidė nustatytą tvarką, dėl ko ir buvo nubausta. Ieškovo nuomone, darbo ginčų komisija, teisingai konstatavusi, kad atsakovė įrašą medicinos dokumentuose padarė tik 2012-12-24, padarė neteisingą išvadą, kad tai atitinka ligoninės vidaus tvarką. Ieškovas pažymi, kad komisija neteisingai aiškina medicinos sąvokas: sunkios paciento būklės sąvoka nėra pateikiama jokiame nei medicinos, nei teisės akte, todėl pagal susiklosčiusią medicinos praktiką paciento, hospitalizuoto skubos tvarka, kas buvo nagrinėjamu atveju, būklė laikoma sunkia. Ieškovas paaiškino, kad vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 Nr. V-208 įsakymu „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ patvirtintu Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka bei mastu, pacientui, atvykusiam į sveikatos priežiūros įstaigą be siuntimo, t.y. skubos tvarka, medicinos pagalba teikiama tik tuo atveju, jei jo gyvybei gresia pavojus (3, 5 p.). Tai, ieškovo teigimu, reiškia, kad paciento E.Ž., į Santariškių klinikas hospitalizuoto skubos tvarka, būklė buvo sunki ir atsakovė stebėti pacientą bei daryti įrašus jo medicinos dokumentuose turėjo ne rečiau kaip kartą per dieną. Pasak ieškovo, komisijos nuomonė, kad budintis gydytojas pats statuso nerašo, yra klaidinga bei prieštaraujanti budinčio gydytojo veiksmus reglamentuojantiems ligoninės teisės aktams. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, komisija tik patvirtino atsakovės neteisėtus veiksmus. Ieškovas teigė, kad budintis gydytojas yra ne paciento saugojimo paslaugas teikiantis asmuo, o asmens sveikatos priežiūrą vykdantis gydytojas, todėl jis pats turi aktyviai nustatinėti paciento būklę bent vieną kartą per dieną, kas aiškiai nurodyta taisyklėse ir savo stebėjimus bei kitus veiksmus jis turi fiksuoti medicinos dokumentuose - rašyti būklės įvertinimą - statusą, ko atsakovė ir nedarė. Ieškovas nesutiko su komisijos kritiška nuomone dėl ieškovo išsakytos aplinkybės, kad atsakovė „<...> privalėjo skaityti ligos istorijas ir pati atsirinkti, kuris iš 90 ligonių yra „sunkios būklės“. Ieškovo teigimu, komisija, neturėdama jokių rašytinių įrodymų, nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu laikotarpiu Širdies chirurgijos centre buvo 90 pacientų. Tai, pasak ieškovo, paneigia pateikiama rašytinė informacija: 2013-12-23 atsakovės budėjimo metu Širdies chirurgijos centre buvo 52 pacientai, iš jų skubos tvarka hospitalizuotų - 7 asmenys, todėl budinti gydytoja turėjo ypatingą dėmesį atkreipti į 7 pacientus. Ieškovas paaiškino, kad visa pirminė informacija, reikalinga nustatyti paciento būklę, yra tituliniame Gydymo stacionare istorijos lape. Ieškovas pažymi, kad paciento E.Ž. nurodyto medicinos dokumento tituliniame lape aiškiai nurodyta, kad jis pristatytas į stacionarą skubos tvarka, dėl šios ligos gydosi stacionare pakartotinai. Pasak ieškovo, budinti gydytoja, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo susipažinti su pacientų Gydymo stacionare istorijų bent jau tituliniais lapais. Priešingu atveju, ieškovo teigimu, nesusipažinusi su pacientų medicinos dokumentais, ji vykdyti savo tiesioginių funkcijų - tinkamai teikti pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugas, negalėtų. Ieškovo nuomone, pamačiusi, kad pacientas E. Ž. yra hospitalizuotas skubos tvarka bei dėl to paties susirgimo gydomas stacionare nebe pirmą kartą, atsakovė, siekdama suteikti pacientui kvalifikuotas paslaugas, aktyviai turėjo domėtis jo gydymo Santariškių klinikose istorija. Ieškovas pažymi, kad visi gydytų pacientų medicinos dokumentai yra nuskanuoti bei yra ligoninės kompiuterinėje programoje „Elektroninė ligos istorija“, prie kurios priėjimą turi kiekvienas gydytojas. Ieškovas nurodė, kad aktyvius budinčio gydytojo veiksmus numato ir Širdies chirurgijos centro darbo reglamentas (4.4.7.11.p.), todėl komisijos samprotavimai apie atsakovės pareigas budėjimo metu bei paciento E. Ž. atžvilgiu, ieškovo teigimu, prieštarauja medicinos praktikai bei ligoninės vidaus taisyklėms. Ieškovo teigimu, komisija, priėmusi sprendimą tenkinti atsakovės prašymą panaikinti jai skirtą drausminę nuobaudą, nurodo, kad ji buvo skirta praėjus 48 paroms, t.y. pažeidžiant DK 241 str. l d. nurodytą vieno mėnesio terminą nuo pažeidimo paaiškėjimo, siejant šį faktą su 2012-12-24, t.y. su faktine įrašo medicinos dokumentuose nepadarymo data, o drausminė nuobauda paskirta 2013-02-11, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Ieškovo teigimu, darbo drausmės paaiškėjimas DK 241 str. l d. prasme reiškia darbo drausmės pažeidimo pasidarymą aiškiu darbdaviui, t.y. asmeniui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą. Toks asmuo, pasak ieškovo, ligoninėje yra generalinis direktorius. Ieškovas paaiškina, kad apie atsakovės darbo drausmės pažeidimą įstatymo prasme tapo žinoma ligoninės generaliniam direktoriui gavus paciento atstovės skundo tyrimo rezultatus - atlikto vidaus audito išvadas, nurodytas medicininio audito skyriaus vedėjos Č. Š. 2013-02-05 tarnybiniame pranešime „Dėl neplaninio audito rezultatų“. Dėl to, ieškovo teigimu, DK 241 str. įtvirtinti drausminės nuobaudos skyrimo atsakovei terminai skaičiuotini nuo 2013-02-05, todėl pastarajai 2013-02-11 drausminė nuobauda skirta, priešingai nei sprendime nurodo komisija, nepraleidus įstatyme įtvirtinto vieno mėnesio termino. Ieškovas pažymėjo, kad konstatavusi drausminės nuobaudos skyrimo termino praleidimą, komisija savo sprendimo tenkinti atsakovės prašymą šia aplinkybe nemotyvavo. Ieškovo teigimu, sprendimas priimtas nenurodant jokių motyvų bei teisinio pagrindo, komisija pasisakė ne dėl visų skunde teiktų prašymų todėl komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovo teigimu, komisijos sprendime nurodoma padarytos žalos formuluotė yra aiškiai pasakanti, jog įstaigai padaryta neturtinė žala, todėl, pasak atsakovo, komisijos sprendimo samprotavimai nurodytu klausimu negalėtų būti vertinami kaip tinkamas įstatymo taikymas. Ieškovas nesutinka su komisijos teiginiais, kad „<..> įvardintų pažeidimų motyvai nėra sukonkretinti, konstatuojami kaip galimai padaryti“. Ieškovas teigė, kad pažeidimų motyvai darbdaviui negali būti žinomi, juos nurodyti gali tik pažeidimus padaręs asmuo. Ieškovo teigimu, atsakovės padaryti pažeidimai drausminės nuobaudos skyrimo dokumentuose suformuluoti konkrečiai, o ne kaip galimai padaryti. Atsižvelgiant į tai, ieškovas manė, kad komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o drausminė nuobauda atsakovei buvo skirta vadovaujantis DK normomis, todėl negali būti panaikinta. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad teismui priėmus sprendimą atmesti ieškinį būtų suformuotas neigiamas precedentas, leisiantis ligoninės gydytojams nedaryti įrašų medicinos dokumentuose, kas turėtų įtakos tinkamam įstaigos darbo organizavimui bei pacientų teisėtų lūkesčių užtikrinimui.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu ieškovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ ieškinį tenkino ir panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-06-18 sprendimą Nr. DGKS-2212 bei pareiškėjos G. L. prašymą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo atmetė (b.l. 190-202, 1 tomas). Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, jog atsakovės argumentai, kad jos kaip gydytojos aplaidus pareigų vykdymas nesukėlė pasekmių, yra nepagrįsti. Teismui nekilo abejonių, kad atsakovės pareigų neatlikimas turėjo tiesioginę reikšmę pacientui suteiktų paslaugų kokybei. Teismas nurodė, jog darbuotojos G. L. kaltė dėl darbo pareigų netinkamo atlikimo yra įrodyta ir todėl ji teisėtai ir pagrįstai buvo patraukta drausminėn atsakomybėn. Atsakovei skirta švelniausia įstatyme numatyta nuobauda. Ji nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darbdavys nepažeidė DK 240 str. reikalavimų skirdamas atsakovei drausminę nuobaudą, nes atsakovei buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, be to, nurodė, jog atsakovė galėjo teikti paaiškinimus darbo bylos nagrinėjimo metu tiek darbo ginčų komisijoje, tiek teisme. Kita vertus, nurodė, jog ieškovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ teisingai nurodo, kad nuobaudos skyrimo tvarkos formalūs pažeidimai teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu naikinti paskirtą nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirtoji nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Taip pat nurodė, jog DK 241 str. 1 d. nustatytų terminų ieškovas skirdamas nuobaudą nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darbo ginčų komisija netinkamai vertino faktines aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas. Todėl darbo ginčų komisijos sprendimą panaikino, o darbuotojos G. L. ieškinio reikalavimus panaikinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymą Nr. V-69 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ bei drausminę nuobaudą - pastabą, paskirtą G. L., atmetė.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Atsakovė G. L. apeliaciniu skundu (b.l. 2-12, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir pažeidė CPK 176 str., bei 185 str. nuostatas,  todėl priėmėm neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo, jog ieškovas skirdamas jai drausminę nuobaudą pažeidė DK 240 str. nustatytą tvarką ir raštu nepareikalavo pasiaiškinimo. Tokiu būdu buvo neužtikrinta jos kaip darbuotojo teisė pasiaiškinti darbdaviui dėl jam paskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė pažeidimą. Be to, nurodo, jog darbdavys, reikalaudamas pasiaiškinti turi nurodyti konkrečiai kokiu darbo drausmės pažeidimu darbuotojas įtariamas. Apeliantė nurodo, jog visų pirma reikalavimas pasiaiškinti, gavus E.Ž. žmonos skundą, buvo pateiktas ne raštu, o žodžiu. V. T. nurodydamas pasiaiškinti, nenurodė, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą ji padarė. Be to, nebuvo nurodytas terminas, per kurį ji turi pasiaiškinti. Atsakovė nežinojo, kokį pažeidimą ji padarė ir neįtarė, jog jai gresia drausminė nuobauda. Be to, nurodo, jog prašymą pasiaiškinti jai davė V. T., t.y. Širdies chirurgijos centro direktorius, o ne ieškovo generalinis direktorius, kuris skyrė nuobaudą, todėl apeliantės pasiaiškinimas V. T. negali būti prilyginamas pasiaiškinimui darbdaviui, rengiančiam drausminės atsakomybės bylą. Apeliantė nurodo, jog ji nebuvo supažindinta su audito rezultatais. Taip pat apeliantė nurodo, jog drausminė nuobauda gali būti taikoma tik drausminę nuobaudą padariusiam asmeniui (DK 235 str.). Nurodo, jog pažeidimo, numatyto Taisyklių 13 p., ji nepadarė. Nurodo, jog įrašą apie ligonio būklę ji padarė dar nesibaigus savo budėjimo laikui. Jos niekas neinformavo apie tai, jog ligonis yra hospitalizuotas skubos tvarka. Kadangi ligonio būklė buvo stabili, įrašų daryti ji neprivalėjo. Be to, nurodo, jog ji nebuvo tinamai supažindinta su tokiais reikalavimais. Apeliantė pažymi, kad Taisyklių 14 punkte nurodomas gydytojas, tačiau ne budintis gydytojas. Nurodo, jog nuostata nėra aiški, kyla neaiškumai, dėl kurių atsakingas darbdavys. Apeliantė nurodo, jog ligomis iš viso neturėjo būti perkeltas į I širdies chirurgijos skyrių, o privalėjo būti perkeltas į bet kurį laisvų vietų turintį terapijos profilio skyrių, kas reiškia, jog pats darbdavys pažeidė pacientų hospitalizavimo tvarką. Nurodo, jog teismas nemotyvavo sprendimo, kuo pasireiškė patirta žala. Vien tariamas formalus dokumentacijos pildymas negali suponuoti pacientui suteiktų paslaugų nekokybiškumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (b.l. 14-19, 2 tomas) prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą. Nurodo, jog apeliantė atkartodama aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, netinkamai aiškina apeliacinio proceso tikulis ir nesilaiko reikalavimų apeliacinio skundo turiniui. Nurodo, jog apeliantė išdėsto naujas aplinkybes – susijusias su gydytojo A. V. veiksmais, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, todėl pagal CPK 306 str. 2 d. negali būti nagrinėjamos. Apeliantė pati nurodo, jog neskyrė gydymo pacientui, nes jo būklė buvo stabili, tačiau pati pripažįsta, jog ligonio ji net neapžiūrėjo. Pažymi, jog jau kitą dieną, po atsakovės budėjimo ligonio būklė smarkiai pablogėjo. Ieškovas nurodė, jog atsakovė buvo supažindinta su mirusio ligonio žmonos skundu ir buvo informuota, jog ji savo veiksmais padarė generalinio direktoriaus 2012-01-30 įsakymu Nr.V-55 patvirtintų “Gydymo stacionare istorijos F33/a pildymo taisyklių (toliau-Taisyklės) 13 ir 14 p. pažeidimus, t.y. nedarydama įrašų medicinos dokumentuose (skubos tvarka hospitalizuotam pacientui įrašų apie sveikatos būklės pakitimus nedarė rečiau nei vieną kartą per dieną, nepasirašė paskyrimų lape. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie jos padarytus pažeidimus ir jai suteikta teisė pasiaiškinti. Vien tai, jog nebuvo laikytasi reikalavimo pareikalauti pasiaiškinimo raštu iš darbuotojo negali būti pagrindu panaikinti drausminę nuobaudą, kai drausmės pažeidimas buvo padarytas. Nurodo, jog atlikus auditą naujų aplinkybių nebuvo nustatyta, o tik pasitvirtino paciento atstovės skunde nurodytos aplinkybės, todėl atsakovė nebuvo supažindinta su audito išvada ir darbdavys neturėjo pareigos prašyti pakartotinai pasiaiškinti atsakovę. Atsakovės kaltė buvo konstatuota pagrįstai. Nurodo, jog žala pasireiškė tuo, jog buvo pažeisti ligoninės vidaus norminiai aktai ir nustatyta įstaigos vidaus tvarka. Be to, mirusio paciento žmona inicijavo ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, kas neigiamai paveikė ligoninės dalykinę reputaciją. Be to, nurodo, jog darbdavio konstatuotus G. L. Taisyklių pažeidimus patvirtino Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos savo 2013-11-28 kontrolės ataskaitoje. Ieškovas nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo 2011-04-12 nutartyje, priimtoje c.b. Nr.3K-3-176/2011, nurodė, jog DK nėra įtvirtintų nuostatų, kurių pagrindu darbuotojas turėtų būti traktuojamas silpnesne darbo teisinių santykių šalimi, todėl dominuoja šalių lygybės principas (DK 2 str. 1 d. 4 p., 15, 16 str.). Teisiniame reguliavime darbuotojui palanki naudingesnė nuostata yra taikoma tik esant norminių darbo teisės aktų nuostatų prieštaravimams (DK 11 str. 2 d.). nagrinėjamojoje byloje tokių prieštaravimų nenustatyta. Todėl vertinti apeliantę kaip silpnesnę darbo teisinių santykių šalį nėra pagrindo.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovei paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliantė apeliaciniame skunde buvo nurodžiusi prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog apeliantė yra darbuotoja ir jos padėtis kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies suponuoja tam tikrus bylos nagrinėjimo ypatumus. Nurodo, jog teismas netinkamai ištyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai analizavo faktines bei teisines aplinkybes, todėl siekiant, jog nagrinėjant apeliacinį skundą būtų visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės, o apeliantei sudarytos visos galimybės žodinio proceso tvarka būti išklausytai ir pateikti savo argumentus dėl apeliacinio skundo, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Apeliantė nurodo, jog jai turi būti sudarytos galimybės pateikti savo argumentus dėl apeliacinio skundo bei būti išklausytai. Pažymėtina, jog apeliantė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl savo teisę būti išklausytai ji realizavo. Be to, visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės prašymo. Kolegija pažymi, jog vien darbuotojo statusas nesuteikia pagrindo šalį traktuoti kaip silpnesnę. Todėl apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

Byloje nustatyta, kad darbuotoja G. L. dirba VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ budinčia gydytoja širdies chirurge pagal 2002 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį Nr. 4218 (b.l. 25-27. 1 tomas).

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymu Nr. V-69 atsakovei I - o širdies chirurgijos skyriaus gydytojai širdies chirurgei G. L. pareikšta pastaba. Drausminė nuobauda skirta vadovaujantis Audito skyriaus vedėjos Č. Š. 2013-02-05 tarnybiniu pranešimu už VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ generalinio direktoriaus 2012-01-30 įsakymu Nr. V-55 patvirtintų gydymo stacionare istorijos (F Nr. 003/a) pildymo taisyklių 13 p. ir 14 p. pažeidimą (b.l. 34, 1 tomas).

 

Dėl darbo drausmės pažeidimo aplinkybių ir veikos neteisėtumo

 

Drausmės pažeidimo aplinkybės yra susijusios su pacientui E. Ž. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Byloje nustatyta, kad pacientas 2012-12-22, 18.20 val. buvo paguldytas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ I širdies chirurgijos skyrių.

Iš paciento ligos istorijos nustatyta, kad pacientas buvo pristatytas skubos tvarka – tai pažymėta tituliniame lape (b.l. 12, 1 tomas). Pacientas apžiūrėtas 2012-12-22, 18.09 val. ir jo būklė buvo įvertinta kaip vidutinio sunkumo, stabili, nustatyta diagnozė ir sudarytas gydymo planas (b.l. 15, 1 tomas). Paciento būklę (statusą) užpildė gydytojas R. K..

Tolimesnis įrašas ligos istorijoje padarytas 2012-12-24, 6.30 val. (b.l. 16, 1 tomas). Šiame ligos istorijos įraše, kurį padarė gydytoja G. L., nurodyta, kad pasiskundus palatos kaimynui, pacientas E. Ž. rastas be kvėpavimo judesių, buvo pradėtas išorinis širdies masažas, dirbtinis kvėpavimas, atvyko reanimacinė brigada, buvo taikytos reanimacinės priemonės, pacientas buvo defibriliuotas, intubuotas, atsistatė širdies veikla, perkeltas į II reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių (b.l. 16, 1 tomas).

Pacientas E. Ž. 2012-12-31, 23.00 val. mirė.

Byloje nustatyta, kad gydytoja G. L. nuo 2012-12-23 7.00 val iki 2012-12-24 7.00 val. dirbo kaip budinti gydytoja širdies chirurgė (b.l. 31, 1 tomas). Darbdavio atstovė teisme paaiškino, kad drausminė nuobauda G. L. paskirta iš esmės už tai, kad ji budėjimo metu netinkamai pildė paciento E. Ž. medicininius dokumentus.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ generalinio direktoriaus 2012-01-30 įsakymu Nr. V-55 patvirtintų gydymo stacionare istorijos (F Nr. 003/a) pildymo taisyklių 13 punktas nustato, kad skubos tvarka hospitalizuotiems ligoniams įrašai apie sveikatos būklės pakitimus ir tyrimus daromi ne rečiau kaip vieną kartą per dieną, o planine tvarka – ne rečiau kaip kasdien darbo dienomis, o išeiginėmis ir švenčių dienomis – stebimiems sunkiems terapinio profilio pacientams, bei chirurginio profilio pacientams – ne rečiau kaip vieną kartą per darbo dieną ir išeiginių ir švenčių dienomis, jei pacientas stebimas dėl sunkios būklės (b.l. 49, 1 tomas). Tų pačių taisyklių 14 punktas nustato, kad gydytojas ir slaugytoja paskyrimų lapuose pasirašo kasdien (b.l. 50, 1 tomas).

Apeliantė nurodė, jog drausminė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai, nes jokio pažeidimo ji nepadarė. Nurodo, jog apie tai, jog ligonis buvo hospitalizuotas skubos tvarka, ji nežinojo. Nurodo, jog ji nebuvo tinkamai supažindinta su vidaus taisyklėmis. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog gydymo stacionare istorijoje yra nurodyta, jog pacientas pristatytas į stacionarą skubos tvarka (b.l 12, 1 tomas). Todėl atsakovė turėjo pareigą pildyti paciento ligos istoriją. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir juos vertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės pareigų nevykdymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, gydytojui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, ir todėl profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas. Apeliantė, būdamas gydytoja, turėjo veikti ir atlikti savo pareigas dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinat maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl apeliantės argumentai, jog ji nebuvo informuota apie paciento būklę ir jo pristatymo būdą į stacionarą, nesudaro pagrindo teigti, jog jai nekilo pareiga pačiai domėtis ir vertinti paciento medicininius dokumentus ir susipažinti su jos žinioje esančių ligonių ligos istorijomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino tiek byloje esančius įrodymus, tiek apeliantės paaiškinimus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, jog ji nebuvo tinkamai supažindinta su  vidaus tvarkos taisyklėmis. Kolegija pažymi, jog apeliantė savo apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti ir analizuoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė tik nurodo, jog teismas juos netinkamai vertino ir padarė nepagrįstą išvadą, tačiau konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas keisti ar naikinti priimtą teismo sprendimą, nenurodo. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio pagrįstumo buvo priimta įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertinus šalių bei liudytojo paaiškinimus, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitai bylos medžiagai. Be to, kaip teisingai pažymėta ginčijamame sprendime, apeliantė turi didelę darbo patirtį – 10 metų, todėl jos argumentai, jog ji nežinojo ar nesuprato vidaus tvarkos taisyklių ar atskirų jos sąvokų bei kategorijų, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantės argumentai, jog kaip gydytojos aplaidus pareigų vykdymas nesukėlė pasekmių, yra nepagrįsti. Drausminė nuobauda apeliantei buvo skirta už nepakankami rūpestingą savo pareigų nevykdymą, t.y. nustatytos vidaus tarkos taisyklių nesilaikymą. Tai sąlygojo ieškovo kaip įstaigos vidaus darbo tvarkos pažeidimą. Dėl apeliantės padarytų pažeidimų iškilo abejonių dėl pacientui suteiktų paslaugų kokybės, dėl ko paciento atstovė iškėlė ginčą ikiteisminio nagrinėjimo tvarka. Todėl nėra pagrindo teigti, jog jokios žalos apeliantės padaryti pažeidimai ieškovui nesukėlė.   Atsakovės pareigų neatlikimas turėjo tiesioginę reikšmę vertinant pacientui suteiktų paslaugų kokybę. Tokiu būdu įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog darbo drausmės pažeidimai, t.y. pareigų neatlikimas (nepildymas privalomų medicininių dokumentų), buvo padarytas atsakovės neveikimu ir tas sukėlė neigiamas pasekmes ieškovui.

Dėl pareikalavimo darbuotojo pasiaiškinti prieš skiriant drausminę nuobaudą

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą. Visų pirma, iš jos nebuvo tinkamai pareikalauta pasiaiškinimo, kaip tai numato DK 240 str.

Apeliantei  VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymu Nr. V-69 drausminė nuobauda – pastaba buvo paskirta už VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ generalinio direktoriaus 2012-01-30 įsakymu Nr. V-55 patvirtintų gydymo stacionare istorijos (F Nr. 003/a) pildymo taisyklių 13 p. ir 14 p. pažeidimą.

Darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės teisė teikti paaiškinimus dėl pažeidimo buvo realizuota ir neapsunkinta. Kolegija nurodo, jog 2013-01-18 VU ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro posėdyje, kuriame buvo svarstomas J. Ž. skundas, o konkrečiai aplinkybės, dėl kurių atsakovei buvo skirta drausminė nuobauda, apeliantė dalyvavo ir jai buvo žinomi pažeidimai, kurių padarymu ji kaltinama (b.l. 21-23, 1 tomas). Apeliantė 2013-01-21 pateikė paaiškinimą būtent dėl tų veiksmų (įrašų apie paciento būklę nepadarymo) (b.l. 24, 1 tomas). Drausminė nuobauda apeliantei buvo paskirta būtent dėl šio pažeidimo (įrašų nepadarymo), kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliantė kaip darbuotojas turėjo tinkamą galimybę  pateikti savo paaiškinimus. Tai, jog paaiškinimą apeliantei nurodė duoti ne drausminę nuobaudą skirti galintis subjektas žodžiu, sudaro pagrindą teigti, jog formali drausminės nuobaudos skyrimo tvarka buvo pažeista, tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog vien formalūs pažeidimai nelaikomi pagrindu naikinti paskirtą nuobaudą, kuomet darbo drausmės pažeidimas yra padarytas, o paskirtoji drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Be to, kaip matyti iš 2013-02-11 įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo turinio (b.l. 34, 1 tomas), skiriant drausminę nuobaudą apeliantės paaiškinimai buvo įvertinti, todėl apeliantės argumentai, jog paaiškinimą ji davė ne tam asmeniui, kuris skyrė nuobaudą ir jos abejonės, jog skiriant nuobaudą į juos nebuvo atsižvelgta ir jie nebuvo įvertinti, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš bylos, atlikto audito rezultatai (b.l. 32-33, 1 tomas) patvirtino jau nustatytas aplinkybes, dėl kurių apeliantei buvo nurodyta pasiaiškinti ir dėl ko ji davė savo paaiškinimus 2013-01-21 paaiškinime. Naujų aplinkybių nebuvo nustatyta ir nauji pažeidimai apeliantei nebuvo inkriminuojami, todėl ieškovas neturėjo pareigos supažindinti ir pateikti audito medžiagą atsakovei.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnio nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad drausminė nuobauda - pastaba atsakovei paskirta nepažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo procedūrų.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ginčą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam 2000 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų  apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus bei prašymą. Tačiau kolegija pripažįsta, jog prašomos bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduotinų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir jas sumažina iki 1500 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, į.k. 124364561, naudai.

 

 

 

 

Teisėjai                                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienė                            

 

                                                        Liuda Uckienė

 

                                                       

Alvydas Barkauskas                                                                                                  

 

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 240 str. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka
  • DK 241 str. Drausminės nuobaudos skyrimo terminas
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • DK 235 str. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • 3K-3-176/2011
  • DK 2 str. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai
  • DK 11 str. Darbo įstatymų įgyvendinimas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 327 str. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui
  • CPK 324 str. Žodinis bylos nagrinėjimas iš esmės
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CPK 322 str. Apelianto teisė prašyti rašytinio proceso
  • 3K-3-153/2009
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas