Baudžiamoji byla Nr. 2K-154-697/2023

                                                               Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00315-2017-4

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                                       1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1; 1.1.3.7; 2.8.9.1

                                                                                       (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,

nukentėjusiajai E. N. M. ir jos atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,

nuteistajam T. S. ir jo gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui,

nuteistojo juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. S. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus ir juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu T. S. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl trijų veikų), o juridinis asmuo UAB „Turto lizingas“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis, BK 182 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nepadarę veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendis dėl T. S. ir juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ išteisinimo ir priimtas naujas nuosprendis.

T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Turto lizingas“ kasos pajamų orderio Nr. 12 suklastojimo ir panaudojimo) arešto bausme paskiriant 40 parų, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Turto lizingas“ kasos pajamų orderio Nr. 13 suklastojimo ir panaudojimo) arešto bausme paskiriant 40 parų, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Turto lizingas“ kasos išlaidų orderio Nr. 0031 suklastojimo ir panaudojimo) arešto bausme paskiriant 40 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir T. S. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant T. S. bausmės vykdymo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiosios E. N. M., neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuteistojo T. S. priteista nukentėjusiajai E. N. M. 1000 Eur proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Juridinis asmuo UAB „Turto lizingas“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalį – 777 MGL (29 261,82 Eur) dydžio bauda.

Iš nuteistojo juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ priteista nukentėjusiajai E. N. M. 1000 Eur proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Iš nuteistųjų T. S. ir juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ solidariai priteista nukentėjusiajai E. N. M. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo T. S. ir jo gynėjo advokato A. Juozapavičiaus, nuteistojo juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ atstovės advokatės E. Trukšinienės, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro V. Gritės, nukentėjusiosios E. N. M. ir jos atstovo advokato M. Paukštės, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

 

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

1.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: T. S. nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, pagamino netikrą UAB „Turto lizingas“ kasos pajamų orderį Nr. 12, kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad apmokėta 67 389,05 Lt pagal 2014 m. gruodžio 9 d. priedą Nr. 1 prie paskolos sutarties Nr. 20140508-1, tačiau nurodyta suma realiai nebuvo duota T. S., ir tą žinomai netikrą dokumentą 2014 m. gruodžio 19 d., būdamas Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure, apie 15 val. 50 min. T. S. panaudojo duodamas pasirašyti L. M., o vėliau šį netikrą dokumentą įtraukė į UAB „Turto lizingas“ buhalterinę apskaitą.

2.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, atstovaudamas UAB „Turto lizingas“ interesams, apgaule bendrovės naudai įgijo didelės vertės svetimą E. N. M. nuosavybės teise priklausantį turtą (butą) už 29 251,60 Eur (101 000 Lt). Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: T. S., būdamas UAB „Turto lizingas“ direktorius, 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sudarymo tarp UAB „Turto lizingas“ ir L. M. metu nukentėjusiajai E. N. M., dalyvavusiai kaip anūko L. M. garantas, padarė didelį įspūdį kaip patikimo asmens, o 2014 m. lapkričio mėn. vykusio telefoninio pokalbio tarp jo ir E. N. M. metu, apgaulingai pažadėjęs geresnes sudarytos L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sąlygas, įtikino nukentėjusiąją E. N. M. jos anūko L. M. 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 20140508-1 sąlygų pakeitimo nauda, ir tuo tikslu 2014 m. gruodžio 19 d. apie 15 val. 50 min. Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure pagal jo pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos nei žodžiu sutartos su nukentėjusiąja, notarė paruošė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, o nukentėjusioji E. N. M., būdama T. S. apgaulės įtikinta, kad notarės pateikta pasirašyti yra anksčiau su juo aptarta L. M. paskolos sutarties sąlygų keitimo sutartis, pasitikėdama juo pasirašė.

3.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: T. S. nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2014 gruodžio 19 d., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, pagamino netikrą UAB „Turto lizingas“ kasos pajamų orderį Nr. 13, kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad už finansinę konsultaciją gavo 12 610,95 Lt, tačiau nurodyta suma realiai nebuvo duota T. S., ir tą žinomai netikrą dokumentą 2014 m. gruodžio 19 d., būdamas Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure, panaudojo duodamas pasirašyti L. M., o vėliau įtraukė į UAB „Turto lizingas“ buhalterinę apskaitą.

4.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: T. S. tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, pagamino netikrą UAB „Turto lizingas“ kasos išlaidų orderį Nr. 0031, kuriame nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. datą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad E. N. M. sumokėjo 23 169,60 Eur (80 000 Lt) už jos parduodamą butą, bei pats pasirašė už vadovą bei kasininką, tačiau realiai ta suma E. N. M. nebuvo duota, ir tą žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2014 m. gruodžio 19 d., ne anksčiau kaip 15 val. 50 min., kavinėje, duodamas pasirašyti E. N. M., po to pagaminto netikro dokumento vieną egzempliorių davė E. N. M., o kitą įtraukė į UAB „Turto lizingas“ buhalterinę apskaitą.

5.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu UAB „Turto lizingas“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus T. S., kuris turėjo teisę priimti sprendimus bendrovės vardu ir kontroliuoti jos veiklą, savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą E. N. M. nuosavybės teise priklausantį turtą (butą) už 29 251,60 Eur (101 000 Lt). Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: T. S. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sudarymo tarp UAB „Turto lizingas“ ir L. M. metu, nukentėjusiajai E. N. M., dalyvavusiai kaip anūko L. M. garantas, padarė didelį įspūdį kaip patikimo asmens, o 2014 m. lapkričio mėn. vykusio telefoninio pokalbio tarp T. S. ir E. N. M. metu apgaulingai pažadėjęs geresnes sudarytos L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sąlygas, įtikino nukentėjusiąją E. N. M. jos anūko L. M. 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 20140508-1 sąlygų pakeitimo nauda, ir tuo tikslu 2014 m. gruodžio 19 d. apie 15 val. 50 min. Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure pagal T. S. pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos nei žodžiu sutartos su nukentėjusiąja, notarė paruošė buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, o nukentėjusioji E. N. M., būdama T. S. apgaulės įtikinta, kad notarės pateikta pasirašyti yra anksčiau su T. S. aptarta L. M. paskolos sutarties sąlygų keitimo sutartis, pasitikėdama T. S. pasirašė.

 

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

 

6.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų T. S. ir juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų bei jų visumos, ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad T. S. ir juridiniam asmeniui UAB „Turto lizingas“ pareikšti kaltinimai nepasitvirtino.

 Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą motyvavo šiais argumentais:

7.       Nagrinėjamoje byloje surinkti ir įvertinti įrodymai (t. y. nukentėjusiosios E. N. M. ir liudytojo L. M. teisme duoti parodymai apie tai, kad 2014 m. gruodžio 19 d. vykusį sandorį suprato kaip paskolos sutarties sąlygų keitimą, o ne buto pardavimą; L. M. 2015 m. kovo 30 d. atlikto mokėjimo už UAB „Turto lizingas“ suteiktą paskolą išrašas; Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikta L. M. finansinės padėties analizė, iš kurios turinio matyti, jog jis už 2014 m. gegužės 8 d. suteiktą paskolą į UAB „Turto lizingas“ banko sąskaitą pervedė 1331,28 Eur; 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderių Nr. 12, 13 bei išlaidų orderio Nr. 0031 turinio analizė) bei nustatytos aplinkybės (t. y. buto pirkimo–pardavimo sutarties sandoris buvo sudarytas skubiai dėl darbo savaitės ir darbo dienos pabaigos; nukentėjusioji buvo T. S. įtikinta, kad keičiamos tik 2014 m. gegužės 8 d. sutarties sąlygos, todėl pateiktus dokumentus pasirašė neskaičiusi, nes T. S. sudarė jai patikimo asmens įvaizdį; pagaminti suklastoti kasos orderiai tam, kad tariamai patvirtintų, jog L. M. neturi jokių įsiskolinimų UAB „Turto lizingas“ ir būtų galima ne tik panaikinti visus esančius įrašus hipotekoje, bet ir be jokių apribojimų atlikti buto pirkimo–pardavimo sandorį; civilinėmis priemonėmis nukentėjusioji savo teisių apginti nesugebėjo dėl to, jog prieš ją buvo panaudota esminė apgaulė ir kt.) patvirtina, kad T. S. apgaule įgijo didelės vertės turtą juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ naudai, todėl jam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal pareikštą kaltinimą, t. y. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (trys veikos). Be to, byloje neginčijamai įrodyta ir juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ kaltė pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalį.

 

III. Kasacinių skundų argumentai

 

8.       Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ atstovė advokatė E. Trukšinienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasatorė skunde nurodo:

8.1.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio, BPK 219 straipsnio 3 punkto, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

8.2.       Nagrinėjamoje byloje kaltinimas buvo keičiamas net tris kartus. Kasatorės nuomone, tokia procesinė situacija, kai, iš esmės skirtingai formuluojant veiką, jos esminius požymius (apgaulę) ir patį mechanizmą, bandoma dirbtinai sukurti kaltinimą (nors tam nėra nei materialiųjų, nei procesinių pagrindų) ir jį perduoti nagrinėti teismui, akivaizdžiai neatitinka teisinės valstybės principo ir iš esmės sudaro prielaidas paneigti nulla poena sine lege (nėra bausmės be įstatymo) principą.

8.3.       Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Be to, kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė išimtinai prieštaringais nukentėjusiosios E. N. M. ir liudytojo L. M. parodymais.

8.4.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį surašė iš esmės jo nemotyvuodamas, t. y. nenustatęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių bei kaip pasireiškė tiek juridinio asmens UAB „Turto lizingas“, tiek T. S. apgaulė ir kaip jie piktnaudžiavo nukentėjusiosios pasitikėjimu. Pažymima, kad apgaulės požymio neatskleidimas ar neaiškus atskleidimas yra laikomas esminiu BPK pažeidimu, kuris tiek kaltinimą, tiek apkaltinamąjį nuosprendį daro neteisėtus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015). Be to, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas išplėtė kaltinimo ribas, nes apkaltinamajame nuosprendyje nustatė naujas aplinkybes (t. y. T. S. sukūrė patikimo asmens įvaizdį; sudarė sąlygas veikti apgaulės būdu; pažadėjo nukentėjusiajai ir liudytojui sumažinti paskolos įmokų dydį; veikdamas tyčia sudarė naują buto pirkimo–pardavimo sutartį; nukentėjusioji dėl savo senyvo amžiaus negalėjo suvokti sandorių prasmės), kurios dirbtinai sukūrė nuteistųjų tyčią (apgaulę). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nebuvo inkriminuota ir tai, jog T. S. piktnaudžiavo nukentėjusiosios pasitikėjimu juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ naudai.

8.5.       Apeliacinės instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „Turto lizingas“ ir T. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, remiantis tik prielaidomis ir prieštaravimais, o ne jų kaltę pagrindžiančiais įrodymais, taip pat nenustačius visų sukčiavimą kvalifikuojančių požymių. Be to, nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis sprendžiami susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

8.6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1664-235/2016 sprendė iš esmės panašius klausimus, kurie buvo nagrinėjami ir šioje baudžiamojoje byloje. Nukentėjusioji ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis buto pirkimo–pardavimo ir išperkamosios nuomos sutartis bei taikyti restituciją. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos (civilinėje byloje Nr. 2A-255-794/2017) teismai nenustatė pagrindo pripažinti šių sandorių negaliojančiais ir juos panaikinti. Taigi, nukentėjusioji turėjo visas galimybes ginti savo tariamai pažeistas teises civiliniame procese, nes nagrinėju atveju nukentėjusiajai nebuvo sudarytos esminės kliūtys gintis, t. y. nei juridinis asmuo UAB „Turto lizingas“, nei T. S. neslėpė savo tapatybių, nevengė nei nukentėjusiosios, nei liudytojo L. M., taip pat nebuvo apsunkinta galimybė išsiaiškinti sutarčių turinio ir pan. Kasatorės nuomone, vien tai, kad nukentėjusioji nesugebėjo įrodyti savo ieškinio pagrįstumo, yra rungtyniško civilinio proceso rezultato padarinys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Akivaizdu, kad nukentėjusioji, nepasiekusi jos pageidaujamo rezultato civilinio proceso tvarka, bando šioje byloje nepagrįstai perkelti įrodinėjimo naštą baudžiamosios justicijos priemonėmis ir tokiu būdu spręsti tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Tai neatitinka nei formuojamos teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-P-267/2011, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013, 2K-7-152-895/2019 ir kt.), nei baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) paskirties.

8.7.       BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuota grupe. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriami trys apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-215-303/2017). Tuo atveju, jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2008). Kasatorės nuomone, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė sukčiavimą kvalifikuojančio požymio – apgaulės nuteistųjų veiksmuose. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tiek nukentėjusioji E. N. M., tiek liudytojas L. M., siekdami išspręsti susidariusius finansinius sunkumus, suvokė, kokius sandorius sudaro. Tai, kad nukentėjusioji buto pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė neskaičiusi, patvirtina tik jos neapdairų ir nerūpestingą elgesį, o ne jos suklaidinimą.

8.8.       Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje pripažindamas juridinį asmenį UAB „Turto lizingas“ ir T. S. kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, padarė hipotetinio pobūdžio teiginiais ir prielaidomis grįstą išvadą, kad jų kaltę pagrindžia šie nustatyti veiksmai, t. y. piktnaudžiavimas nukentėjusiosios pasitikėjimu; sandorių sudarymas penktadienio darbo dienos pabaigoje; nukentėjusiosios teisinių žinių stoka; pačių sandorių neracionalumas pagal išdėstytas aplinkybes. Pažymima, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. S. su nukentėjusiąja iš esmės nepalaikė jokių ryšių bei nesiėmė jokių veiksmų, kad įgytų nukentėjusiosios palankumą ir pasitikėjimą. Nenustatyta ir tai, kad nukentėjusioji buvo verčiama greičiau pasirašyti sutartis, ar tai, kad dėl penktadienio darbo dienos pabaigos jai buvo sudėtinga suvokti savo veiksmų esmę ir pan.

8.9.       Atkreipiamas dėmesys, kad jei UAB „Turto lizingas“ būtų turėjusi motyvą apgaule įgyti nukentėjusiosios butą, šiam teisiniam rezultatui pasiekti ji turėjo daug lengvesnių priemonių, t. y. sudarant 2014 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, kuria UAB „Turto lizingas“ paskolino liudytojui L. M. 11 584,80 Eur (40 000 Lt), nukentėjusiosios butas tinkamam paskolos sutarties vykdymui užtikrinti buvo įkeistas hipoteka. Akivaizdu, kad, liudytojui nevykdant savo įsipareigojimų, UAB „Turto lizingas“ daug paprasčiau būtų buvę įgyvendinti savo daiktinę teisę – hipoteką, kuri buvo naudojama pagrindinei prievolei užtikrinti, o ne sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį ir iš karto po to išperkamosios nuomos pagrindu perduoti butą valdyti ir juo naudotis nukentėjusiajai.

8.10.       Taigi, UAB „Turto lizingas“ siekis buvo ne įgyti nukentėjusiosios butą, bet gauti pelno užsiimant finansavimu. Be to, šią aplinkybę pagrindžia išperkamosios nuomos sutarties 2.2 punkte išdėstyta nuostata, kad nukentėjusioji būtų įgijusi nuosavybės teises į butą, jeigu būtų tinkamai vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus (mokėjusi mėnesines įmokas). Vis dėlto šių įsipareigojimų nukentėjusioji nevykdė, todėl UAB „Turto lizingas“, kaip sąžiningai ir rūpestingai civilinių teisinių santykių dalyvei, neliko jokios kitos išeities, kaip tik išperkamosios nuomos sutartį nutraukti. Be to, išperkamosios nuomos sutartis buvo nutraukta tik 2015 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus 10 mėnesių nuo išperkamosios nuomos sutarties sudarymo, nors pagal sutartį buvo sumokėtos tik dvi įmokos.

9.       Kasaciniu skundu nuteistojo T. S. gynėjas advokatas A. Juozapavičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

9.1.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių, BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio, BPK 219 straipsnio 3 punkto, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

9.2.       Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą, kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti kaltininkui aiškios inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Taigi, nusikalstamos veikos aprašymas turi būti pakankamai konkretus ir aiškus, atskleidžiantis tuos požymius, kurie sudaro baudžiamojo įstatymo nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-29/2014, 2K-298-222/2015 ir kt.). Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas neatitinka BPK reikalavimų, nes yra neaiškus, nekonkretus ir nesuprantamas, o iš kaltinimo turinio neįmanoma suprasti, kaip pasireiškė esminis sukčiavimo požymis – T. S. apgaulė įgyjant butą iš nukentėjusiosios E. N. M. Pažymima, kad nors vienas iš apgaulės sukčiaujant esminių būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, tačiau kaltinime net nenurodoma, jog T. S. piktnaudžiavo nukentėjusiosios pasitikėjimu.

9.3.       Nagrinėjamoje byloje kaltinimas buvo keičiamas tris kartus. Pažymima, kad du kartus kaltinamasis aktas buvo grąžintas prokurorui kaip neatitinkantis BPK reikalavimų, t. y. būtent dėl netinkamai aprašytos apgaulės ir sukčiavimo mechanizmo. Tuo tarpu trečią kartą, keičiant kaltinimą T. S. ir aprašant jam inkriminuoto sukčiavimo mechanizmą, nebeliko nei išperkamosios nuomos sutarties, nei naujos turtinės prievolės sukūrimo, nei kasos išlaidų ir pajamų orderių sudarymo ir panaudojimo aplinkybių. Nors apeliacinės instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje pritarė pakeisto kaltinimo pagrįstumui, tačiau visiškai nepasisakė ir dėl pirminio kaltinimo (BPK 256 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, tokia procesinė situacija, kai, iš esmės skirtingai formuluojant veiką, jos esminius požymius (apgaulę) ir patį mechanizmą, bandoma dirbtinai sukurti kaltinimą ir jį priverstinai perduoti nagrinėti teismui, akivaizdžiai nenormali ir nepateisinama teisinėje valstybėje. 

9.4.       Pagal BPK 331 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti, už ką asmuo yra nuteisiamas, o veikų, už kurias asmuo nuteisiamas, padarymo aplinkybes išdėstyti tiksliai ir išsamiai, t. y. iš nuosprendžio turinio turi būti aišku, kokias bylos aplinkybes nustatė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, 2K-295-689/2020 ir kt.). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nenurodė nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių bei kaip pasireiškė T. S. apgaulė inkriminuotoje veikoje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pažymima, kad apgaulės požymio neatskleidimas ar neaiškus atskleidimas yra laikomas esminiu BPK pažeidimu, kuris tiek kaltinimą, tiek apkaltinamąjį nuosprendį daro neteisėtus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015).

9.5.       Apeliacinės instancijos teismas išplėtė kaltinimo ribas ir apkaltinamajame nuosprendyje nustatęs naujas aplinkybes (t. y. T. S. sukūrė patikimo asmens įvaizdį; sudarė sąlygas veikti apgaulės būdu (sutartims pasirašyti parinkta vieta notaro biure, pasirinkta darbo savaitės ir darbo dienos pabaiga); pažadėjo nukentėjusiajai ir liudytojui pakeisti sutarties sąlygas (mažiau mokėti už paskolą); tyčiniais veiksmais pakeitė susitarimus su nukentėjusiąja ir liudytoju bei įtraukė pirkimo–pardavimo sutartį; nukentėjusioji dėl savo senyvo amžiaus negalėjo suvokti sandorių prasmės; pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo apgaule įgyjant butą), kurios nebuvo nurodytos nei pirminiame, nei pakeistame kaltinime, pažeisdamas teisę į gynybą bei sąžiningą procesą, nepagrįstai nuteisė T. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl trijų veikų).

9.6.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu T. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, remdamasis tik prielaidomis ir nepaneigtais bei prieštaringais nukentėjusiosios E. N. M. ir liudytojo L. M. parodymais dėl neketinimo parduoti buto, o ne jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, taip pat nenustatęs visų sukčiavimą kvalifikuojančių požymių. Be to, nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis buvo sprendžiami susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

9.7.       Kasatoriaus nuomone, T. S., tik siekdamas padėti E. N. M. išsaugoti butą (kad nebūtų išvaržytas ir neatitektų tretiesiems asmenims), pačios nukentėjusiosios ir liudytojo L. M. iniciatyva (prašymu) refinansavo L. M. paskolą pas notarę sudarydamas su E. N. M. buto pirkimo–pardavimo bei išperkamosios nuomos sutartis. Taip elgdamasis T. S. nieko neapgavo ir negavo jokios nepagrįstos ekonominės naudos. Priešingai, dėl tokių sandorių ekonominę naudą gavo E. N. M., kuri išsaugojo savo butą, o įvykdžiusi sutartines prievoles, būtų išsipirkusi butą (atgavusi nuosavybę). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino šią situaciją ir, ignoruodamas esmines bylos aplinkybes (t. y. nukentėjusiosios ir liudytojo L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus apie ketinimą parduoti butą; liudytojos notarės J. K. parodymus, paties nuteistojo T. S. parodymus bei kitas nustatytas aplinkybes), akivaizdžiai civilinius teisinius santykius įvertino kaip sukčiavimą.

9.8.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti reikia tokios apgaulės, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus (pvz., sutartį, kuri nebuvo sudaryta) arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę, suklastodamas parašą), kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-514/2014, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių aplinkybių, kad T. S. būtų sąmoningai sudaręs tokią situaciją, jog nukentėjusioji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Kasatoriaus nuomone, tai, kad asmuo reiškia nepagrįstus reikalavimus civilinio proceso tvarka, kurie teismo yra atmetami, nereiškia, jog asmeniui buvo apsunkintas toks teisių atkūrimas. Akivaizdu, kad nukentėjusioji, nepasiekusi savo pageidaujamo rezultato civilinio proceso tvarka, bando šioje byloje nepagrįstai ir neteisėtai perkelti įrodinėjimo naštą baudžiamosios justicijos priemonėmis ir tokiu būdu spręsti tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Tai neatitinka nei formuojamos teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013 ir kt.), nei baudžiamosios teisės kaip ultima ratio paskirties.

9.9.       Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje pripažindamas T. S. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai ir neteisėtai padarė išvadą, jog nuteistasis piktnaudžiavo nukentėjusiosios E. N. M. pasitikėjimu ir taip ją apgavo. Pažymima, kad tarp T. S. ir nukentėjusiosios nebuvo susiklostę jokie pasitikėjimo santykiai, kuriais nuteistasis būtų galėjęs kaip nors piktnaudžiauti. Be to, buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo procesą organizavo ir nukentėjusiosios valia dėl parduodamo buto įsitikino notarė. Tai, kad nukentėjusioji buto pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė neskaičiusi, patvirtina tik jos neapdairų ir nerūpestingą elgesį, o ne jos suklaidinimą dėl pažeidžiamumo, senyvo amžiaus ar teisinio išsilavinimo neturėjimo. Nenustatyta ir tai, kad nukentėjusioji buvo skubinama pasirašyti sutartis, ar tai, jog dėl penktadienio darbo dienos pabaigos jai buvo sudėtinga suvokti savo veiksmų esmę ir pan.

9.10.       Atkreipiamas dėmesys, kad jei T. S. ir UAB „Turto lizingas“ būtų turėję tyčią apgaulės būdu įgyti nukentėjusiosios butą, šiam teisiniam rezultatui pasiekti jie turėjo daug lengvesnių priemonių, t. y. sudarant 2014 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, kuria UAB „Turto lizingas“ direktorius T. S. paskolino liudytojui L. M. 11 584,80 Eur (40 000 Lt), nukentėjusiosios butas tinkamam paskolos sutarties vykdymui užtikrinti buvo įkeistas hipoteka. Akivaizdu, kad, liudytojui nevykdant savo įsipareigojimų, UAB „Turto lizingas“ ir T. S. daug paprasčiau būtų buvę įgyvendinti savo daiktinę teisę – hipoteką, kuri buvo naudojama pagrindinei prievolei užtikrinti, o ne sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį ir iš karto po to išperkamosios nuomos pagrindu perduoti butą valdyti ir juo naudotis nukentėjusiajai.

9.11.       Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl nuteistojo T. S. kaltės dėl kasos pajamų orderių Nr. 12, 13 bei kasos išlaidų orderio Nr. 0031 suklastojimo ir panaudojimo taip pat grindžiamos tik prielaidomis ir nepagrįstais bendro pobūdžio samprotavimais. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog paskolos sutartyje, buto pirkimo–pardavimo sutartyje ar išperkamosios nuomos sutartyje nustatytos sąlygos yra nesąžiningos (t. y. nustatytos per didelės palūkanos ir pan.), nereiškia šių sutarčių ar kitų su šiomis sutartimis susijusių dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių) neteisėtumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kokią juridinę reikšmę turintį faktą patvirtino T. S. įrašyti skaičiai (pinigų sumos) kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, ar tai, kieno ir kokios teisės dėl to buvo pažeistos, kam kilo neigiami padariniai ir pan.

9.12.       Atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę, t. y. juridiniam asmeniui negali būti savaime perkeliama fizinio asmens kaltė. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje juridinį asmenį UAB „Turto lizingas“ pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalį, nenustatęs jo kaltės bei aiškiai peržengdamas kaltinimo ribas, nes inkriminavo tokias faktines aplinkybes ir teisinius požymius (netikrų dokumentų suklastojimas bei jų panaudojimas apgaule įgyjant butą), kurie net nebuvo nurodyti kaltinime.

 

IV.        Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

10.       Nuteistojo T. S. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus ir nuteisto juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ atstovės advokatės E. Trukšinienės kasaciniai skundai atmestini.

 

              Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

 

11.       Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-193-648/2022, 2K-104-697/2023 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-16-788/2023 ir kt.). Taigi, kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021, 2K-51-788/2022, 2K-43-594/2023 ir kt.).

12.       Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai, nesutikdami su T. S. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (trys veikos), o juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ nuteisimu pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis, BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat juose ginčija apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytas faktines bylos aplinkybes (T. S., atstovaudamas juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ interesams, sukūrė patikimo asmens įvaizdį; sudarė sąlygas veikti apgaulės būdu (sutartims pasirašyti parinkta vieta notaro biure, pasirinkta darbo savaitės ir darbo dienos pabaiga); pažadėjo nukentėjusiajai ir liudytojui pakeisti sutarties sąlygas (mažiau mokėti už paskolą); tyčiniais veiksmais pakeitė susitarimus su nukentėjusiąja ir liudytoju bei įtraukė pirkimo–pardavimo sutartį; nukentėjusioji dėl savo senyvo amžiaus negalėjo suvokti sandorių prasmės ir pan.) ir įrodymų vertinimą, argumentuodami tuo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiosios E. N. M., liudytojų L. M., J. K., paties nuteistojo T. S. parodymus bei kitus įrodymus, taip pat pateikia ir savąjį jų vertinimą. Tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos aplinkybių ir įrodymų bei jų pakankamumo ir patikimumo aspektais nevertina. Dėl to kasatorių teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

 

         Dėl BPK 219 straipsnio 3 dalies, BPK 255–256 straipsnių pažeidimų

 

13.       Nuteistojo T. S. gynėjas ir nuteistojo juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ atstovė kasaciniuose skunduose teigia, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes jame išdėstyto kaltinimo formuluotė yra neaiški ir nesuprantama. Kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad dėl daugkartinio kaltinimo keitimo buvo pažeistos nuteistųjų T. S. ir juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ teisės į gynybą ir teisingą procesą. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinių skundų argumentais nesutinka.

14.       Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui.

15.       BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-242-719/2022 ir kt.). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-49-654/2023 ir kt.).

16.       Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu pagal kaltinamojo T. S. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus prašymus, jog kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų (t. y. neaiškus), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimis perdavė bylą prokurorui nurodytiems pažeidimams pašalinti (t. y. kaltinimui patikslinti), o nustačius, kad baudžiamojo proceso pažeidimai pašalinti ir kaltinamasis aktas yra pakankamai aiškus ir apibrėžtas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 

17.       Pažymėtina, kad BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-258-788/2022, 2K-95-594/2023 ir kt.).

18.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė rašytinį 2021 m. gruodžio 1 d. prašymą kaltinime nurodytos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį faktines aplinkybes pakeisti (patikslinti) iš esmės skirtingomis bei veikose pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl kasos pajamų orderių Nr. 12, 13 pagaminimo bei panaudojimo) ištaisyti rašytines klaidas (t. y. kaltinime nurodytą „ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 19 d.“ datą pakeisti į „ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d.“). Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio 2021 m. gruodžio 2 d. protokolo turinio matyti, kad, prokurorui pateikus patikslintą kaltinimą, nagrinėjimo teisme dalyviai apie tai buvo informuoti, taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl pertraukos suteikimo kaltinamiesiems ir jų gynėjams susipažinti su kaltinimu bei pasiruošti gynybai.

19.       Pažymėtina, kad kaltinamajame akte T. S. buvo suformuotas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o juridiniam asmeniui UAB „Turto lizingas“ – pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalį nurodant, jog T. S., būdamas direktorius ir atstovaudamas UAB „Turto lizingas“ interesams, apgaule bendrovės naudai įgijo didelės vertės svetimą E. N. M. nuosavybės teise priklausantį turtą (butą) už 29 251,60 Eur (101 000 Lt) šiomis aplinkybėmis: T. S., įvairiomis nuolaidomis bei apgaulingais pažadais įgavęs nukentėjusiosios E. N. M. pasitikėjimą, įtikino nukentėjusiąją pakeisti jos anūko L. M. 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolos sutarties sąlygas, ir tuo tikslu 2014 m. gruodžio 19 d. 15.50 val. Vilniaus m. 45-ajame notarų biure pagal jo pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos, nei žodžiu buvo sutarta su nukentėjusiąja, notarė paruošė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, o nukentėjusioji E. N. M., būdama T. S. apgaulės įtikinta ir pasitikėdama juo, pasirašė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme prokuroro pateiktame prašyme pakeisti (patikslinti) kaltinimą T. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir juridiniam asmeniui UAB „Turto lizingas“ pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalį nurodomos šios aplinkybės: T. S., būdamas UAB „Turto lizingas“ direktorius ir atstovaudamas bendrovės interesams, 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sudarymo tarp UAB „Turto lizingas“ ir L. M. metu nukentėjusiajai E. N. M., dalyvavusiai kaip anūko L. M. garantas, padarė didelį įspūdį kaip patikimo asmens, o 2014 m. lapkričio mėn. vykusio telefoninio pokalbio tarp jo ir E. N. M. metu, apgaulingai pažadėjęs geresnes sudarytos L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sąlygas, įtikino nukentėjusiąją E. N. M. jos anūko L. M. 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolos sutarties sąlygų pakeitimo nauda, ir tuo tikslu 2014 m. gruodžio 19 d. apie 15 val. 50 min. Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure pagal jo pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos nei žodžiu sutartos su nukentėjusiąja, notarė paruošė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, o nukentėjusioji E. N. M., būdama T. S. apgaulės įtikinta, kad notarės pateikta pasirašyti yra anksčiau su juo aptarta L. M. paskolos sutarties sąlygų keitimo sutartis, pasitikėdama juo pasirašė. Akivaizdu, kad prokuroro pakeisto kaltinimo apimtis ir sunkumas nepakito, buvo tik patikslintos kai kurios faktinės aplinkybės, kurios nekeičia veikų kvalifikacijos ir iš esmės nei pasunkino, nei palengvino kaltinamųjų teisinę padėtį. Be to, teisme prokuroro pakeistu kaltinimu vadovavosi tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme prokuroro pakeistas (patikslintas) kaltinimo turinys atitinka kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus, taip pat jame pakankamai išsamiai ir aiškiai, kiek nustatyta ikiteisminio tyrimo duomenimis, išdėstytos visos reikšmingos T. S. ir juridiniam asmeniui UAB „Turto lizingas“ inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, apibūdinančios tiek BK 182 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl trijų veikų) nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai, išnagrinėdami baudžiamąją bylą pagal šį kaltinimą, padarė esminius BPK pažeidimus, kurie suvaržė nuteistųjų teisę į gynybą ir teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami. Vien aplinkybės, kad kaltinimas du kartus buvo perduotas prokurorui nurodytiems pažeidimams pašalinti, o pirmosios instancijos teisme buvo keičiamas (tikslinamas), ar tai, kad nuteistųjų gynyba nesutiko su kaltinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo pažeista T. S. ir juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ teisė į gynybą ar buvo bandoma dirbtinai sukurti kaltinimą. Nuteistieji visose baudžiamosios bylos stadijose žinojo, dėl kokių veikų padarymo, kokiomis aplinkybėmis jie yra įtariami ir vėliau kaltinami, kokios veikos jiems inkriminuojamos, taip pat žinojo apie prokuroro prašymą, kuriuo buvo prašoma pakeisti (patikslinti) kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes, o jų veikas kvalifikuoti taip, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos procesinė situacija nesuvaržė kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie yra kaltinami, bei jų galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo tiek fakto, tiek ir teisės aspektu, taip pat nepažeidė ir teisingo proceso principo.

21.       Nėra pagrindo sutikti ir su kasatorių skundų argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė naujas, kaltinime nenurodytas, T. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl trijų veikų), o juridiniam asmeniui UAB „Turto lizingas“ – inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 20 straipsnio 1, 2 dalyse ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes.

22.       Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-162-303/2019 ir kt.).

23.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1–5 punktuose nurodytas pagrįstu pripažintas kaltinimas T. S. ir juridiniam asmeniui UAB „Turto lizingas“ yra identiškas prokuroro prašymu pakeistame kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytam kaltinimui, jokios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 255 ir BPK 256 straipsnių reikalavimai. Akivaizdu, kad kasatoriai apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų faktinių bylos aplinkybių įvertinimą (T. S., atstovaudamas juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ interesams, sukūrė patikimo asmens įvaizdį; sudarė sąlygas veikti apgaulės būdu (sutartims pasirašyti parinkta vieta notaro biure, pasirinkta darbo savaitės ir darbo dienos pabaiga); pažadėjo nukentėjusiajai ir liudytojui pakeisti sutarties sąlygas (mažiau mokėti už paskolą); tyčiniais veiksmais pakeitė susitarimus su nukentėjusiąja ir liudytoju bei įtraukė pirkimo–pardavimo sutartį; nukentėjusioji dėl savo senyvo amžiaus negalėjo suvokti sandorių prasmės; T. S. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo apgaule įgyjant butą ir pan.) nepagrįstai vertina kaip teismo nustatytas naujas esmines faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šias faktines aplinkybes pateikė ne pagal bet kokias, iki tol proceso dalyviams nežinomas, bet būtent pagal kaltinime nurodytas aplinkybes.

24.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo proceso nuostatos, reglamentuojančios kaltinamųjų teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą, nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos.

 

             Dėl įrodymų vertinimo

 

25.       Kasaciniuose skunduose kasatoriai, ginčydami nuteistiesiems T. S. BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl trijų veikų), o juridiniam asmeniui UAB „Turto lizingas“ BK 20 straipsnio 1, 2 dalyse ir BK 182 straipsnio 2 dalyje inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimą jų veiksmuose, nurodo argumentus, susijusius su, kaip mano kasatoriai, netinkamu apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Kasaciniuose skunduose akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išvadas dėl nuteistųjų kaltės grindė prielaidomis, nepagrįstais bendro pobūdžio samprotavimais bei išimtinai prieštaringais nukentėjusiosios E. N. M. ir liudytojo L. M. parodymais dėl neketinimo parduoti buto, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Taip pat, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 331 straipsnio reikalavimų. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinių skundų argumentais nesutinka.

26.       Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023 ir kt.).

27.       Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, o jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2014, 2K-29-489/2015, 2K-33-697/2023 ir kt.).

28.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį ir motyvus teisės taikymo aspektu pagal kasacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos įrodymų vertinimas ir nuosprendžio surašymas tokių pirmiau nurodytų trūkumų neturi, o kasaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

29.       Kasatorių skundų argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų kaltę grindė jiems nesuprantamais, prieštaringais ir formaliais duomenimis, prieštarauja bylos medžiagai. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyta, kokiais įrodymais grindžiama nuteistųjų kaltė, išdėstyti motyvai, kodėl nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų nekaltumo, argumentai dėl įrodymų visumos vertinimo, taip pat kodėl nuteistųjų iškeltos versijos atmetamos. Be to, skundžiamame nuosprendyje įrodymai palyginti tarpusavyje tiek nuoseklumo, tiek atitikties kitiems bylos duomenims aspektais, išvados argumentuotos, pakankamai motyvuotai paneigtos ir atmestos keltos gynybos versijos. Todėl teigti, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra formalus, nesuprantamas ar prieštaringas, nėra jokio pagrindo.

30.       Iš bylos duomenų ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir tikrindamas apskųstą išteisinamąjį nuosprendį pagal prokuroro bei nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus, pakankamai išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, t. y. T. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl trijų veikų), o juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalį, iš naujo (kitaip nei pirmosios instancijos teismas) įvertino bylos duomenis, surinktus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (nuteistojo T. S., nukentėjusiosios E. N. M., liudytojų L. M., J. M., J. K. parodymus; 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį Nr. 20140508-1, pagal kurią UAB „Turto lizingas“, atstovaujama direktoriaus T. S., L. M. suteikė 40 000 Lt paskolą, o šios paskolos grąžinimui (mokant įmokas pagal sutartyje sudarytas sąlygas) užtikrinti buvo sudaryta sutartinė hipoteka, t. y. įkeistas paskolos laiduotojai E. N. M. priklausantis turtas – butas; prie šios paskolos sutarties esantį 2014 m. gruodžio 9 d. priedą Nr. 1, pagal kurį nurodoma, kad L. M. paskolos davėjai UAB „Turto lizingas“ yra skolingas (įskaitant pradelstas sumokėti įmokas, delspinigius, palūkanas ir nesumokėtos paskolos dydį) iš viso 67 389,05 Lt; Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktą L. M. grynųjų pinigų judėjimo, banko sąskaitų išrašų ir pajamų ir išlaidų analizę, pagal kurią nustatyta, jog liudytojas 2014 metais nedirbo, gavo 41 499,59 Lt pajamų, kurias sudarė paskola iš UAB „Turto lizingas“ ir atlygis už atliktus remonto darbus, ir patyrė 36 147,74 Lt išlaidų (vartojimo ir skolų išieškojimo išlaidų, mokėjo paskolų grąžinimo įmokas), bei tai, kad nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2015 m. kovo 30 d. atliko penkis mokėjimus ir paskolos davėjai UAB „Turto lizingas“ pervedė iš viso 4596,63 Lt (1331,28 Eur); UAB „Turto lizingas“ 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderį Nr. 12, kuriame nurodoma, kad L. M. sumokėjo 67 389,05 Lt paskolos davėjai; UAB „Turto lizingas“ 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderį Nr. 13, kuriame nurodoma, kad L. M. už finansines konsultacijas bendrovei sumokėjo 12 610,95 Lt; UAB „Turto lizingas“, atstovaujama direktoriaus T. S., 2014 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl hipotekos pabaigos (išregistravimo), skolininkui L. M. visiškai įvykdžius 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį bei prie jos nustatytas papildomas sąlygas; 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Turto lizingas“, atstovaujama direktoriaus T. S., už 80 000 Lt (23 169,60 Eur) įgijo E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butą; 2014 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0031, kuriame nurodoma, UAB „Turto lizingas“ sumokėjo nukentėjusiajai 80 000 Lt (23 169,60 Eur) už jos parduodamą butą; 2014 m. gruodžio 19 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201421901, pagal kurią nukentėjusioji E. N. M. įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 19 d. UAB „Turto lizingas“ sumokėti 80 000 Lt (t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 800 Lt; kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, taip pat motyvuotai aptarė ir paneigė gynybos versijas, kad T. S., atstovaudamas juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ interesams, neturėjo tyčios apgaule bendrovės naudai įgyti nukentėjusiosios E. N. M. butą, ir jų pagrindu išdėstė faktines aplinkybes, pagrindžiančias nuteistųjų T. S. ir juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ kaltę. Be to, skundžiamame sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, BPK 331 straipsnis). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

31.       Tai, kad nukentėjusioji E. N. M. ir liudytojas L. M. davė nenuoseklius (prieštaringus) parodymus dėl buto pardavimo aplinkybių, nereiškia, jog byloje yra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistųjų naudai. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalys laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti vertindami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-123-697/2021, 2K-19-594/2023 ir kt.).

32.       Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismo pasirinktas būdas objektyviai tiesai šioje byloje nustatyti atitinka pirmiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs viso baudžiamojo proceso metu duotus nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus (dėl ketinimo (neketinimo) parduoti butą) kartu su kitais bylos duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis, taip pat nustatęs tokių parodymų prieštaringumo priežastį, teisingai ir motyvuotai nusprendė vadovautis kaip objektyviais ir patikimais nukentėjusiosios E. N. M. ir liudytojo L. M. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, t. y. kad su T. S. buvo tariamasi ir ieškoma sprendimo būdų, kaip pratęsti 2014 m. gegužės 8 d. sutarties terminą arba pakeisti jos sąlygas į palankesnes liudytojui ir nukentėjusiajai, o ne tariamasi dėl buto pardavimo sandorio.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ atstovė kasaciniame skunde be pagrindo akcentuoja tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1664-235/2016 sprendė iš esmės panašius klausimus, kurie buvo nagrinėjami ir šioje baudžiamojoje byloje, t. y. nukentėjusioji ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis buto pirkimo–pardavimo ir išperkamosios nuomos sutartis bei taikyti restituciją. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos (civilinėje byloje Nr. 2A-255-794/2017) teismai nenustatė pagrindo pripažinti šių sandorių negaliojančiais ir juos panaikinti. Pažymėtina, kad nors tiek civiliniame, tiek ir baudžiamajame procese galioja laisvas bylos įrodymų vertinimo principas, tačiau Civilinio proceso kodekso nuostatos kai kurioms įrodymų rūšims suteikia prioritetinę reikšmę prieš kitus įrodymus. CPK 197 straipsnio 2 dalis nustato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Akivaizdu, kad, civiline tvarka nagrinėjant bylą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, buvo procesinių kliūčių įvertinti visus bylos įrodymus. Sandorio įforminimas vyko T. S. iniciatyva ir pagal jo pateiktas sąlygas, pas jo pažįstamą notarę, sandorio metu buvo sudaryta notarinė buto pirkimo–pardavimo sutartis, o tokia sutartis pagal minėtą CPK 197 straipsnio 2 dalį priskiriama prie oficialiųjų rašytinių įrodymų ir tokie rašytiniai įrodymai turi prima facie (didesnę) įrodomąją galią. Todėl teismai, nagrinėję bylą civilinio proceso tvarka, negalėjo šio oficialaus dokumento įrodomosios reikšmės paneigti mažesnės įrodomosios galios įrodymais – liudytojų parodymais, dėl to E. N. M. savo teisių negalėjo apginti civilinio proceso priemonėmis.

34.       Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, jog T. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl trijų veikų), o juridinis asmuo UAB „Turto lizingas“ – pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalį, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniuose skunduose.

 

 

           Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

 

 

35.       Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas inkriminavo nuteistojo T. S. veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ – pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalį, skundžiamame nuosprendyje nenustatęs sukčiavimą kvalifikuojančio požymio – apgaulės nuteistųjų veiksmuose. Kasatorių nuomone, nagrinėjamoje byloje tarp nuteistųjų ir nukentėjusiosios susiklostę civiliniai teisiniai santykiai akivaizdžiai buvo nepagrįstai kriminalizuoti, be to, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas baudžiamąjį įstatymą, nevertino, ar nagrinėjamu atveju pačios E. N. M. elgesys buvo apdairus, atidus ir rūpestingas. Tačiau šie kasatorių skundų teiginiai ir juos pagrindžiantys kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

36.       Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta, be kita ko, tam, kas apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-17-976/2020 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-158-303/2021, 2K-6-976/2023 ir kt.).

37.       Vienas iš apgaulės būdų suklaidinant dėl kaltininko ketinimų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018, 2K-201-648/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.). Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).

38.       Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-7-152-895/2019, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021, 2K-7-66-788/2022 ir kt.). Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kai bylose nustatoma, jog įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias) visa apimtimi netaikytinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-7-136-489/2017, 2K-166-895/2019 ir kt.).

39.       Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje, nustatė, kad T. S., būdamas UAB „Turto lizingas“ direktorius ir atstovaudamas bendrovės interesams, bendraudamas su nukentėjusiąja E. N. M. jos anūko L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties klausimais (t. y. dėl L. M. suteiktos 40 000 Lt paskolos grąžinimo užtikrinimo, įkeičiant jai priklausantį butą, taip pat telefonu tariantis dėl L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sąlygų pagerinimo), sudarė nukentėjusiajai patikimo asmens įspūdį. T. S., tuo pasinaudojęs ir melagingai pažadėjęs geresnes sudarytos L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sąlygas, įtikino nukentėjusiąją E. N. M. 2014 m. gruodžio 19 d. apie 15 val. 50 min. Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį, notarės paruoštą pagal jo pateiktas sąlygas, kurios buvo skirtingos nei žodžiu sutartos su nukentėjusiąja, o nukentėjusioji E. N. M., būdama T. S. apgaulės įtikinta, kad notarės pateikta pasirašyti yra anksčiau su T. S. aptarta L. M. paskolos sutarties sąlygų keitimo sutartis, pasitikėdama juo pasirašė. Be to, T. S. ruošėsi svetimo turto – buto įgijimui apgaule, nes, 2014 m. gegužės 8 d. sudarydamas paskolos sutartį itin nenaudingomis L. M. ir nukentėjusiajai E. M. M. (įkeičiant jai priklausantį butą) sąlygomis bei suteiktos paskolos sumą 2014 m. gruodžio 19 d. dirbtinai padidindamas, t. y. įtraukdamas 12 610,95 Lt neadekvataus dydžio finansines paslaugas dėl tos pačios sutarties sudarymo, sukūrė L. M. praktiškai neįvykdomas finansines sąlygas. Tokiu būdu T. S. apgaule UAB „Turto lizingas“ naudai įgijo didelės vertės svetimą E. N. M. nuosavybės teise priklausantį turtą (butą), kurio vertė 29 251,60 Eur (101 000 Lt).

40.       Kasacinės instancijos teismo vertinimu, iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad T. S. neteisėti veiksmai atitinka jam ir juridiniam asmeniui UAB „Turto lizingas“ inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Pažymėtina, kad T. S. sukčiavimas nagrinėjamoje byloje pasireiškė pažadu sudaryti nukentėjusiosios E. M. M. anūkui L. M. geresnes 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutarties sąlygas (t. y. sumažinti paskolos grąžinimo įmokas), šio pažado neketino tesėti. Prieš atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuteistasis T. S. įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą, nes jos anūkui jo atstovaujama bendrovė suteikė paskolą verslo pradžiai, o vėliau, L. M. susidūrus su finansiniais sunkumais, pažadėjo padėti mažinant paskolos grąžinimo įmokas. Taip T. S., nutylėdamas tikruosius savo ketinimus nevykdyti duoto pažado ir apgaule bendrovės naudai užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį turtą, įtikino E. N. M. pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį, nors nukentėjusioji, nežinodama tikrųjų jo ketinimų ir juo pasitikėdama, buvo įsitikinusi, kad 2014 m. gruodžio 19 d. notarų biure pasirašo sutartį, kuria jos anūkui bus pagerintos paskolos sutarties sąlygos mokant mažesnes įmokas. Šie T. S. veiksmai patvirtina jo apgaulę, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, jo atstovaujamos UAB „Turto lizingas“ naudai užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį turtą, kuris neabejotinai susiformavo dar iki turto įgijimo momento. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs T. S., atstovavusio juridinio asmens interesams, nusikalstamų veiksmų pobūdį, pastangas pasiekti norimą tikslą, padarė pagrįstą išvadą, kad T. S., atlikdamas prieš tai aptartus veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos jo vadovaujamai bendrovei ir daromos žalos nukentėjusiajai pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. 

41.       Taigi šioje byloje būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė (t. y. objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas – suklaidinti nukentėjusiąją ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai nutyli reikšmingą informaciją didelės vertės svetimam turtui įgyti) ir didelės vertės svetimo turto įgijimas – apeliacinės instancijos teismo nustatyti ir atskleisti. Be to, skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarti nuteistojo T. S. veiksmai ir argumentuotai atskleistas jo panaudotos esminės apgaulės mechanizmas, siekiant jo vadovaujamos bendrovės naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą.

42.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina ir tai, kad tarp nuteistojo T. S., atstovavusio juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ interesams, ir nukentėjusiosios E. N. M. susiklostę santykiai negali būti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais, nes T. S., turėdamas išankstinę tyčią nevykdyti susitarimo, klaidino nukentėjusiąją dėl tikrųjų savo ketinimų, buvo nesąžiningas, naudojo apgaulę nukentėjusiajai apsisprendžiant sudaryti jai nenaudingą sandorį pagal T. S. sumanytą schemą, į kurią buvo įtrauktas nukentėjusiosios anūkas L. M., kuris dėl nepavykusio verslo projekto buvo spaudžiamas turimos paskolos, todėl turėjo interesą bet kokiomis sąlygomis ją refinansuoti, dėl to nebuvo rūpestingas bei juo pasitikėjusiai močiutei E. N. M. atsakingai nepaaiškino, kad būtų dėmesinga ir nepasitikėtų visais T. S. atliekamais sutarties pakeitimo veiksmais. Be to, nagrinėjamu atveju sudaryto sandorio negalima pripažinti teisėtu civiliniu sandoriu ir dėl to, kad E. N. M., jį sudarydama, neišreiškė valios prarasti turtą (butą) kaltinime nustatytomis aplinkybėmis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusioji buvo senyvo amžiaus, turėjo sveikatos problemų, neturėjo teisinių žinių, norėjo skubiai padėti anūkui, todėl buvo lengviau suklaidinama. O T. S. tuo ir pasinaudojo. Dėl šių priežasčių nukentėjusioji laikytina silpnąja šalimi ir jai civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus negali būti taikomas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad dėl T. S. neteisėtų veiksmų – apgaulės, atliekant įvairias manipuliacijas, pagaminus ir panaudojus netikrus dokumentus, prarasto turto nukentėjusiosios pažeistos turtinės teisės gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo iš esmės pasunkintas. Taigi konstatuotina, kad minėti T. S. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius sukčiavimo sudėties požymius. Todėl darytina išvada, kad T. S., atstovavusio juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ interesams, padarytai nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 2 dalis – pritaikytas tinkamai.

43.       Teisėjų kolegijai šia nutartimi konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas T. S. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tokia pat išvada daroma ir dėl juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalį.

44.       Atkreiptinas dėmesys, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nors įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., naujai išaiškino didelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, tačiau nagrinėjamu atveju, nuteistojo T. S. ir juridinio asmens teisinė padėtis nesikeičia, nes apgaule įgyto turto vertė – 29 251,60 Eur, viršija 400 MGL dydžio sumą.

45.       BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padarinių kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-277-697/2015, 2K-83-648/2020 ir kt.).

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nuteistojo T. S. gynėjas nurodo kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje įvertintos ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog T. S. pagaminti netikri dokumentai, t. y. UAB „Turto lizingas“ 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderiai Nr. 12 ir Nr. 13 bei kasos išlaidų orderis Nr. 0031, kuriuose užfiksuotos realiai neįvykusios finansinės operacijos, panaudoti sukčiaujant (t. y. kasos pajamų orderių pagrindu buvo išregistruotas nukentėjusiosios butas iš hipotekos, kad be jokių suvaržymų pagal jo pateiktas sąlygas notarė galėtų parengti pirkimo–pardavimo sutartį ir pan.), siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą bendrovės naudai, akivaizdžiai pateko į civilinę apyvartą, taip sudarant prielaidas juos panaudoti prieš nukentėjusiąją ir pasikėsinant į baudžiamojo įstatymo saugomą dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą, tikros informacijos ir ja paremtų teisingų sprendimų priėmimą. Taigi, kasacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia kasatorius, nuteistojo T. S. kaltė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl trijų nusikalstamų veikų) įrodyta tinkamai, nenustatyta nei įrodymų vertinimo, nei teisės taikymo klaidų.

47.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniuose skunduose nurodytais pagrindais keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis). 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo T. S. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus ir juridinio asmens UAB „Turto lizingas“ atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės kasacinius skundus atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                    Albinas Antanaitis

 

 

                                                                                                                                Audronė Kartanienė

 

 

                                                                                                                                Alvydas Pikelis