Civilinė byla Nr.2S-797-345/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10666-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos 116.10.2.; 122.3.; 122.4.; 122.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties pagal pareiškėjo UAB „FF lizingas“ prašymą dėl papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, suinteresuoti asmenys – L. R., UAB „Skomė“, antstolis D. B..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „FF lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priimti papildomą sprendimą – pasisakyti dėl 2011-10-24 pareiškėjo pareiškimo dėl galimai nusikalstamų veikų. Nurodė, kad pateikė teismui pareiškimą dėl galimai antstolio D. B. atstovės antstolės R. J. nusikalstamos veikos vykdomojoje byloje, tačiau teismas, priimdamas nutartį, dėl šių pareiškėjo argumentų nutartyje nepasisakė.
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo UAB „Skomė“ prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad nėra nei vieno CPK 277 straipsnyje numatytų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų.
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo D. B. prašo prašymą palikti nenagrinėtu arba jį atmesti. Nurodė, kad nėra nei vieno CPK 277 straipsnyje numatyto pagrindo papildomai nutarčiai priimti. Be to, teismas 2011-11-09 nutartyje pasisakė dėl antstolio ir jo atstovės veiksmų ir juos įvertino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas atmestas. Teismas konstatavo, jog teismas 2011-11-09 nutartyje pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų, tuo tarpu antstolių D. B. ir R. J. 2011-06-24, 2011-07-01, 2011-07-05, 2011-07-07 patvarkymai dėl lėšų paskirstymo nebuvo skundžiami.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „FF lizingas“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atskirąją nutartį dėl antstolių D. B., R. J. ir antstolio padėjėjos A. P. galimai nusikalstamų veikų, priimant 2011-06-24, 2011-07-01, 2011-07-05 ir 2011-07-07 patvarkymus vykdomojoje byloje. Teismui nusprendus, kad nėra galimybės išspręsti klausimo iš esmės, nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl antstolių D. B. ir R. J. galimai nusikalstamų veikų vykdomojoje byloje, t.y. antstolis pažeisdamas tris teismo nutartis ir savo priimtą 2011-05-26 patvarkymą dėl šios vykdomosios bylos sustabdymo bei teismo draudimo atlikti bet kokius veiksmus šioje vykdomojoje byloje, priėmė 2011-06-24, 2011-07-01, 2011-07-085 ir 2011-07-07 patvarkymus dėl išieškotų iš pareiškėjo lėšų paskirstymo L. R. ir antstoliui D. B.. Taip pat teismas nepasisakė dėl antstolio padėjėjos A. P. galimai nusikalstamos veikos – pareiškėjo 2011-06-08 pareiškime rezoliucijos suklastojimo. Teismo priimta nutartis yra nemotyvuota.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Skomė“ prašo skundą atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies nustatytose ribose, priteisti 907,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad nėra nei vieno CPK 277 straipsnyje numatytų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų. Teismas dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų išsamiai pasisakė ir juos pagrįstai atmetė. Pareiškėjas skunde mini antstolės R. J. priimtus patvarkymus dėl lėšų paskirstymo, tačiau šių patvarkymų pareiškėjas neskundė. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, visis pareiškėjo reikalavimai buvo išspręsti 2011-11-09 nutartimi, todėl nebuvo jokių prielaidų papildomos nutarties priėmimui, dėl ko pareiškėjui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl antstolių D. B. ir R. J., antstolio padėjėjos A. P. galimai nusikalstamų veikų vykdomojoje byloje atlikimo, tačiau teismas dėl tokio pareiškėjo skundo argumento nepasisakė. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartyje, nagrinėdamas pareiškėjo UAB „FF lizingas“ skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad suinteresuoti asmenys šioje byloje padarė nusikalstamas veikas ir yra pagrindas pareiškėjo prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Papildomo sprendimo priėmimo galimybė nustatyta CPK 277 str., kuriame įtvirtintas ir baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas priima papildomą sprendimą, jeigu nenusprendė dėl kurių nors reikalavimų, dėl kurių šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, o taip ir minėtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuoti asmenys padarė nusikalstamas veikas ir todėl yra pagrindas pareiškėjo prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui atmesti pareiškėjo UAB „FF lizingas“ pareiškimą dėl papildomos nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties pagal pareiškėjo UAB „FF lizingas“ skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame be kitų skundo argumentų, taip pat prašė įvertinti ir antstolių D. B. ir R. J., antstolio padėjėjos A. P. galimai nusikalstamų veikų padarymą vykdomojoje byloje. Dėl minėtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties teisėtumo Vilniaus apygardos teismas pasisakė 2012 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-122-345/2012.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kadangi nutartyje yra įvardinti esminiai prašymo priimti papildomą nutartį netenkinimo argumentai, todėl pareiškėjo pareiškimas buvo pagrįstai atmestas ir nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota.
Suinteresuotas asmuo UAB „Skomė“ prašo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pareiškėjui baudą CPK 95 straipsnio 1 dalies nustatytose ribose. Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Nagrinėjamojoje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti pareiškėjo UAB „FF lizingas“ procesinėmis teisėmis, kadangi teisę reikšti skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl papildomos nutarties priėmimo numato civilinio proceso nuostatos, kurio tenkinimas sprendžiamas vertinant šioje nutartyje nurodytus teisinius kriterijus, kurių visuma, kvalifikuojant faktus, yra pagrindas teismui daryti išvadas dėl pareikšto skundo pagrįstumo. Faktas, kad pareiškėjas UAB „FF lizingas“ kreipėsi į teismą su skundu dėl apeliantui nepalankių teismo nutarčių savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas, nes tokią teisę pareiškėjui nustato CPK 334 straipsnis bei garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).
Suinteresuotas asmuo UAB „Skomė“ prašo iš apelianto priteisti turėtas advokato pagalbos išlaidas apeliacinėje instancijoje, tačiau prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis apeliacinėje instancijoje – 907,50 Lt nėra pagrįstas, todėl mažintinas, atsižvelgiant į tai, jog byla negali būti laikoma sudėtinga ir reikalaujanti daug advokato darbo bei laiko sąnaudų. Be to apeliacinės instancijos teismo posėdis buvo rašytine tvarka, taip pat atsižvelgiant ir į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punktą, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir atlygintinų advokato pagalbos išlaidų sumą apeliacinės instancijos teisme mažina nuo 907,50 Lt iki 400 Lt.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „FF lizingas“ (į.k.110774988) suinteresuoto asmens UAB „Skomė“ (į.k. 122574319) naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Teisėjas Henrichas Jaglinskis