Civilinė byla Nr. e2S-686-390/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00213-2022-7

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.1.14.3; 3.2.4.11; 3.3.2.4(S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl neteisėtai įgytų pinigų sugrąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Marijampolės apylinkės teisme 2022 m. kovo 7 d. gautas ieškovo V. K. ieškinys atsakovui A. K. dėl neteisėtai įgytų pinigų sugrąžinimo, kuriuo prašoma iš priteisti atsakovo 1 031 Eur ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Taip pat ieškovas nurodė, kad yra sumokėjęs 5 Eur žyminį mokestį, tačiau atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį prašė atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

4.       Teismo vertinimu, ieškovo pateiktų dokumentų nepakanka, kad būtų galima nustatyti, jog ieškovo materialinė padėtis yra sunki. Todėl nusprendė, kad nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir ieškovą įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 18 Eur.

5.       Taip pat teismas nusprendė, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, nes nėra pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas, t. y. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 031 Eur žyminį mokestį, kuri sumokėjo atsakovui pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1284-714/2017, tačiau jokių įrodymų, kad prašomą priteisti sumą ieškovas sumokėjo atsakovui nėra pateikta.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti įrodymus, kad sumokėta A. K. 1 031 Eur. 2017 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1284-714/2017 įsiteisėjęs, todėl buvo privalu jį vykdyti. Tačiau pašto kvitas, įrodantis, kad buvo įvykdyta perlaida A. K., nėra išsaugotas, nes jau praėjo penkeri metai. Tačiau tai nereiškia, kad savo teisių ieškovas negali ginti teisme.

1.2.                      Teismas be pagrindo neatleido nuo dalies – 18 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Pateiktos visos pažymos bei nurodytos visos aplinkybės, kodėl ieškovas negali sumokėti viso žyminio mokesčio. Be to, teismo reikalavimo pateikti kitus įrodymus apie turtinę padėtį per 14 dienų neįmanoma, nes visos įstaigos atsakymus pateikia per 30 dienų. Iki šiol kitose bylose pateikta identiška informacija buvo pakankama, kad teismas mokėtiną žyminį mokestį sumažintų ar visiškai atleisdavo nuo jo mokėjimo. Šios aplinkybės rodo teisėjo Artūro Raukčio šališkumą bei kerštą dėl nepalankių kai kuriems teisėjams duomenų viešinimą.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

7.       Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2012 m. sausio 27 d prašymą baudžiamojoje byloje dėl pastabų protokole, 2017 m. ir 2018 m. prašymus policijai ir atsakymus į juos, 2007 m. rugpjūčio 20 d. prašymą civilinėje byloje dėl pastabų protokole, 2012 m. vasario 7 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje, 2021 m. liepos 30 d. atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-4288-503/2021, prašymą su priedais dėl žyminio mokesčio sumažinimo.  

8.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

9.       Atsižvelgiant į ieškovo naujai pateiktų dokumentų sudarymo datą bei turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, be to, jie neturi esminės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl atsisakytina priimti apeliantų pateiktus naujus įrodymus.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

11.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas jiems pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo

12.       CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei šio mokesčio atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 80, 83, 84 straipsniai). CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

13.       Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1324-186/2018).

14.       Nagrinėjamu atveju, ieškovo mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį – 23 Eur, tačiau ieškovas, sumokėjo 5 Eur, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies (18 Eur) mokėjimo prašė atleisti, tokį prašymą grįsdamas sunkia finansine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu skundžiama nutartimi netenkino ieškovo prašymo. Taigi, ieškovas atskiruoju skundu prašo atleisti nuo 18 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nurodydamas, kad  pateikti duomenys pagrindžia jo sunkią turtinę padėtį.

15.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo bei visos jo šeimos turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti ir asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pažymėtina, kad kuo daugiau tokios rašytinės informacijos teismui yra pateikiama, tuo asmens turtinė padėtis įvertinama tiksliau ir patikimiau. Įrodinėjimo pareiga tenka pačiam asmeniui, kuris pateikia tokį prašymą (CPK 178 straipsnis).

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik pateikti duomenys apie ieškovo 2018 m. ir 2020 m. negautas pajamas, nuo kurių skaičiuotinas pajamų mokestis, bei atsakovui priklausančios banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 4 d. nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo sunkią turtinę padėtį ir atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nes jie neatspindi realios ieškovo turtinės padėties ieškinio padavimo metu.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, registraciją Užimtumo tarnyboje ir kt. Ieškovas siekia pagrįsti esant pagrindą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo nurodydamas, kad teismai pagal tuos pačius įrodymus atleisdavo ieškovą nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Tačiau ieškovas nenurodo jokių konkrečių bylų, kuriose buvo nagrinėjamas analogiškas ieškovo prašymas. Be to, teismų anksčiau nustatytos aplinkybės savaime negali būti laikytinos aktualiomis (nepakitusiomis) nagrinėjamu metu.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų ir ieškovo argumentų visumą, ieškovo ieškinio sumos dydį bei mokėtiną žyminį mokestį, beveik visiškas ieškovo atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo neatitiktų proporcingumo principo.

18.       Nurodytų argumentų pagrindu, darytina išvada, kad ieškovas neįvykdė jam įstatymo numatytos pareigos įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra itin prasta ir jis negali sumokėti viso 23 Eur dydžio žyminio mokesčio. Marijampolės apylinkės teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo paliktina nepakeista. 

19.       Procesinis terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2022m. kovo 16 d. nutarties reikalavimams įvykdyti ir nustatytai 18 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti ieškovui nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų pateikimo

20.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ieškinio trūkumą – nėra pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas ieškinio turtinis reikalavimas, t. y. įrodymai, kad prašomą priteisti sumą ieškovas sumokėjo atsakovui.

21.       Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1225/2009). Pažymėtina ir tai, jog įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (atitinkamai, savo teisių pažeidimą) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

22.       Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuotu ieškinio trūkumu dėl nepateikto įrodymo, patvirtinančio pareikšto ieškinio pagrįstumą. Šis pirmosios instancijos teismo nurodytas trūkumas nėra esminis, kurį ieškovas privalo šalinti nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą. Todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl įrodymų, kad prašomą priteisti sumą ieškovas sumokėjo atsakovui, pateikimo teismui naikinama.

23.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį dalį, kuria įpareigotas  ieškovas V. K. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, palikti nepakeistą. Kitą nutarties dalį, kuria nustatytas terminas ieškovui V. K. pateikti įrodymus, kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovui prašomą priteisti sumą, panaikinti.

Nustatyti ieškovui V. K. 10 dienų terminą nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos sumokėti 18 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Algimantas Kukalis