Civilinė byla Nr. e2A-208-603/2023

   Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00390-2020-8

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.;

                                                                                      3.3.1.14.

                                                                                                                                                         (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  atsakovo S. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. H. ieškinį atsakovei A. V. dėl žalos atlyginimo.

 Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. H. pateikė ieškinį, kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti, kad terminą ieškiniui dalyje dėl kreditorinio reikalavimo priėmusiam palikimą įpėdiniui pareiškimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti; 2) priteisti iš atsakovės A. V. 3 587,50 Eur piniginę kompensaciją už esminį turto pagerinimą, 6 950,95 Eur piniginę kompensaciją už pasisavintus daiktus, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. jis ir T. Š. gyveno kartu nuo 2006 metų liepos mėnesio. 2008 m. liepos 29 d. susituokė. Gyveno T. Š. nuosavybes teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Namą, ūkinius pastatus ir teritoriją aplink namą remontavo, gerino su T. Š. iš bendrų lėšų bei ieškovo asmeninių lėšų. T. Š. mirė (duomenys neskelbtini)., o visą savo turtą testamentų paliko savo dukrai A. V.;

1.2. su atsakove buvo žodžiu susitarę, kad ieškovas iki gyvos galvos gyvens toje namo dalyje, kurioje gyveno kartu su T., tačiau 2018 metų spalio pabaigoje gavo laišką, iš kurio sužinojo apie panaikintą jo gyvenamosios vietos deklaravimą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2018 pradžioje atsakovei pradėjus užsiminti apie tai, kad ieškovas išsikraustytų iš jos namo, tam neprieštaravo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad namas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu, pretendavo į piniginę kompensaciją ir 2019 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į atsakovę nurodydamas kiek yra investavęs į namo gerinimą ir į kokio didžio kompensaciją pretenduoja. Su atsakove dėl kompensacijos susitarti nepavyko;

1.3. norėjo atsiimti iš garažo jam priklausančius daiktus, tačiau atsakovė neleido, buvo pakeista spyna garaže. Dėl tokių buvo priverstas kreiptis į policiją, tačiau nepavyko nei atgauti daiktų, nei susitarti dėl jų atsiėmimo. 2019 m. birželio 2 d. grįžęs namo, rado pakeistas spynas name, todėl negalėjo patekti į namo dalį, kurioje liko visi asmeniniai daiktai. Kreipimasis į policiją taip pat nepadėjo;

1.4. santuokos metu buvo atlikti tokie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gerinimo darbai: 1) įvestas vandentiekis nuo šulinio iki namų. Darbai buvo atlikti 2008 metų vasarą, papildomai buvo apšiltinti vamzdžiai 2010 metų pavasarį – vasarą; vertė apie 290 Eur; 2) vandentiekio išvedžiojimas po namus: kriauklės įrengimas virtuvėje; vonios kambario rekonstrukcija (kriauklės įrengimas, vandens šildytuvo pajungimas), 2 kriauklės (virtuvėje ir vonioje), vandens filtrai, vandens šildytuvas, vandens maišytuvai. Darbai buvo atlikti 2008 metų rudenį; vertė apie 1 450 Eur; 3) atliktas vonios kambario remontas: išklijuotos plytelės, iškalta plastikinėmis dailylentėmis, vonios vandens maišytuvo pakeitimas, dviejų vonios spintelių gamyba ir montavimas; darbai buvo atlikti 2009 metų sausio mėnesį, vertė apie 174 Eur; 4) langų keitimas verandoje, 5 medinių langų keitimas į plastikinius, langų demontavimas/montavimas, vidinių ir išorinių palangių demontavimas/montavimas. Darbai buvo atlikti 2011 metų kovo mėnesį; vertė apie 1 100 Eur; 5) langų keitimas virtuvėje ir kambaryje, 4 medinių langų keitimas į plastikinius. Langų demontavimas/montavimas, vidinių ir išorinių palangių demontavimas/montavimas. Darbai buvo atlikti 2015 metų rugsėjo mėnesį; vertė apie 900 Eur; 6) namo lauko durų keitimas. Medinių durų demontavimas/montavimas. Laiptų apklijavimas lauko plytelėmis, dviejų turėklų įrengimas. Darbai buvo atlikti 2013 metų rugsėjo mėnesį; vertė apie 296 Eur; 7) atliktas verandos kapitalinis remontas: pertvaros demontavimas/montavimas, lubų ir sienų parengimas dažymui, dažymas. Darbai buvo atlikti 2011 metų kovo mėnesį; vertė apie 290 Eur; 8) kambario remontas: tapetų nuėmimas, sienų parengimas, tapetų klijavimas, šildymo radiatorių dažymas. Darbai buvo atlikti 2016 metų vasarą; vertė apie 203 Eur. Visa pagerinimo darbų ir medžiagų vertė yra 4 703 Eur, todėl jam priteistina 2 351,50 Eur;

1.5. gyvenant santuokoje buvo pagerinta ir namo aplinka – pakeista tvora (metalinės tvoros demontavimas/montavimas, stulpų betonavimas), darbai atlikti 2007 – 2008 metais; vertė 1 448 Eur bei aplinkos sutvarkymui įgyta penkios tonos skaldos, dvidešimt tonų smėlio ir smėlio - skaldos mišinio, šešios tonos molio, viso už 724 Eur. Viso į aplinkos gerinimą investuota 2 172 Eur, todėl ieškovas reikalauja priteisti 1 086 Eur;

1.6. po T. Š. mirties padarė garažo stogo remontą aptepant bitumine mastika iš vidaus ir iš viršaus, šiuos darbus vertina 50 Eur bei apšiltino vištidę apkalant sienas skydais ir šildant porolonu, darbus vertina 100 Eur, todėl prašė priteisti 150 Eur;

1.7. išvarius jį iš namų juose ir garaže liko jo asmeniniai daiktai, kuriuos ieškovas bandė atsiimti gražiuoju, tačiau atsakovė to padaryti neleido. Po T. Š. mirties nesikreipė į atsakovę dėl paveldėto turto, kadangi manė, jog bus laikomasi žodinio susitarimo ir jis liks toliau gyventi name iki gyvos galvos. Santuokos metu buvo nupirkta ši buitinė technika ir baldai, kurie liko name: 1) dvi palydovinės antenos, jų išvedžiojimas, du tiuneriai. Įrengta 2008 metų lapkričio mėnesį; vertė apie 405 Eur; 2) skalbimo mašina „Gorenje“, jos montavimas. Įrengta 2008 metų gegužės mėnesį; vertė apie 346 Eur; 3) virtuvės baldų gamyba. Keturios spintelės, valgomas stalas. Nupirkta 2008 metų lapkričio mėnesį; vertė apie 232 Eur. 4) miegamojo dvigulė lova. Nupirkta 2009 metų gruodžio mėnesį; vertė apie 434 Eur; 5) šaldymo kamera „Snaigė“. Nupirkta 2008 metų spalio mėnesį; vertė apie 405 Eur; 6) televizorius „Vido“. Nupirktas 2007 metų liepos mėnesį; vertė apie 290 Eur; 7) televizorius „Samsung“. Nupirktas 2011 metais; vertė 203 Eur; 8) šešios minkštos kėdės. Nupirktos 2015 metų rugsėjo mėnesį; vertė apie 300 Eur; 9) minkštas svetainės kampas. Nupirktas 2015 metų rugsėjo mėnesi; vertė 400 Eur; 10) lauko baldai: plastikiniai stalas ir šešios kėdės. Nupirktas 2010 metų vasarą; vertė 100 Eur; 11) pastatomas šviestuvas ir dvi stalinės lempos. Pirkti laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2014 metų; vertė 72 Eur; 12) du komplektai užuolaidų. Pirkti laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2014 metų; vertė apie 145 Eur; 13) elektrinis virdulys; vertė 25 Eur; 14) Du dulkių siurbliai. Pirkti laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2014 metų; vertė 100 Eur. Viso įsigyta baldų ir buitinės technikos už 3 457 Eur, todėl reikalavimo suma 1 728,5 Eur;

1.8. namuose liko šie ieškovo asmeniniai daiktai: Avalynė: juodi ilgi žieminiai batai - 10 Eur; tamsus pusbačiai - 10 Eur; rudi batai - 20 Eur; juodi batai - 15 Eur; zomšiniai batai - 25 Eur; šviesūs batai - 30 Eur; išeiginiai batai - 30 Eur; 3 poros naminių šlepečių - 10 Eur; 2 poros sportbačių - 20 Eur. Išvardytų daiktų vertė 170 Eur; 17) drabužiai: 6 demisezoninės striukės po 25 Eur - 150 Eur; pilkas vilnonis paltas - 60 Eur; kariškas kitelis - 30 Eur; 2 nauji nailoniniai marškinėliai po 20 Eur - 40 Eur; 3 sportinės striukės po 20 Eur - 60 Eur; 5 sportinės kelnės po 6 Eur - 30 Eur; 4 žieminiai megztiniai po 15 Eur - 60 Eur; 4 rudeniniai/žieminiai golfai po 10 Eur - 40 Eur; 5 džemperiai po 20 Eur - 100 Eur; 12 baltų ir spalvotų marškinių po 8,50 Eur - 100 Eur, kepurė, žieminė kepurė, kepė, dvi kepuraitės - 40 Eur; 4 poros rudeninių/žieminių pirštinių po 10 Eur - 40 Eur; 6 šalikai po 8,20 Eur - 50 Eur; 6 poros žieminių vilnonių kojinių po 2,50 Eur - 15 Eur; 4 apatiniai marškinėliai po 5 Eur - 20 Eur, kurių bendra vertė 835 Eur; 18) dokumentai (dublikatų gavimas): darbo knygelė - 30 Eur; 5 pažymos iš darbovietės apie darbo stažą po 10 Eur už pažymą - 50 Eur; 4 pažymas apie gyvenamosios vietos registraciją po 5 Eur už pažymą - 20 Eur; gimimo liudijimas - 20 Eur; ištuokos liudijimas iš Minsko - 20 Eur; santuokos su T. Š. liudijimas - 10 Eur; apostilė apie T. Š. mirtį su pažyma - 30 Eur; investicinio fondo „Imuščestvo“ čekių sertifikatas - 20 Eur; pažymos iš Minsko soc. apsaugos fondo ir archyvo - 20 Eur; dokumentai, patvirtinantys akcijų „Slavneft“ buvimą - 50 Eur; galiojančios sutartys modemui ir aifonui - 5 Eur, viso 275 Eur; 19) kiti daiktai namuose: kambarinė antena televizoriui 15 Eur; tiuneris televizoriui - 70 Eur; televizorius „Samsung“ - 405,45 Eur; 1 1 butelis degtinės, 2 buteliai putojančio vyno, 10 skardinių alaus, 2 buteliai vyno, 1 pakuotė vyno - 40 Eur; 4 pakeliai cigarečių „Winston“ - 15 Eur; miltai, daržovės, konservai - 25 Eur; lipni juosta, 3 vnt. - 5 Eur; durų spynų šerdelės, 3 vnt - 10 Eur; kištukinis naktinis šviestuvas - 5 Eur; prožektorius su judėjimo jutikliu - 15 Eur; Tonometras - 60 Eur; žemėlapiai, automobilinių kelių atlasai 4 vnt. - 20 Eur; energija taupančios lemputės, 15 vnt. - 40 Eur; virtuvinių peilių rinkinys (raudonomis rankenomis) - 15 Eur; staliniai laikrodžiai krištolinis ir medinis - 50 Eur; rašikliai, 30 vnt. ir 2 stovai rašikliams - 15 Eur; plaunantys skysčiai, skalbimo milteliai, tualetinis popierius, kempinės indams plauti, popieriniai rankšluosčiai, balintojai, skalautuvai, indų plovimo skystis - 30 Eur; aromatinė lempa, eterinis aliejus, 5 vnt, mažos žvakės, 80 vnt. - 15 Eur; lauko, kambario ir kūno termometrai - 5 Eur; kanceliariniai reikmenys: smeigtukai, sąvaržėlės, trintukai, liniuotės, lekalai - 10 Eur; ruletės 5 m., 2 vnt. - 5 Eur; batų tepalas, batų šepečiai, 3 vnt. - 5 Eur; dujiniai žiebtuvėliai, 2 vnt., dujų balionėlis - 5 Eur; didelis dujų balionas, užpildytas 2019 m. gegužės mėnesį, užpildymas - 12 Eur; mobilių telefonų pakrovėjai, 3 vnt. - 10 Eur; metalinės kopėčios 1.5 m - 10 Eur; vyriškos nosinės, 10 vnt. - 5 Eur; suvenyras „Kiaulytė“ - 10 Eur; taupyklė „Mėlynas dinozauriukas“ pilna 1 Eur ir 2 Eur monetų - 120 Eur; rinkinys: suvenyrinė gertuvė, rašiklis, raktų laikiklis - 25 Eur; bintai elastiniai medicininiai, 2 vnt. - 5 Eur; sekatorius - 15 Eur; lygintuvas - 10 Eur; valiutų tikrinimo aparatas - 40 Eur; autometras - 20 Eur; lituoklis - 5 Eur; vyriški juodi skėčiai, 3 vnt. - 15 Eur; lietuvių kalbos žodynai, 2 vnt. - 15 Eur; knygos „Rusijos valstybės istorija“ 4 tomai senąja slavų kalba - 100 Eur; medicininiai žinynai, 4 vnt. - 25 Eur; skriestuvas - 10 Eur; prailgintuvas, 2 vnt. - 5 Eur; sieninis šviestuvas - 30 Eur; paveikslas „Jėzus ir Luka“ - 20 Eur; medicininės brošiūros, 6 vnt. - 10 Eur; elektrinė kavavirė - 30 Eur; ikona ir mano krikšto kryželis - 100 Eur; kavinukas kavai virti - 5 Eur; rankiniai vyriški laikrodžiai, 3 vnt. - 20 Eur; paauksuotas moteriškas laikrodis, priklausęs mano mamai - 40 Eur; akumuliatorius „Huawei“ - 15 Eur; sidabrinė grandinėlė su sidabriniu kryželiu - 30 Eur; šiukšlių kibiras su dangčiu, 121-5 Eur; elektrinė kirpimo mašinėlė - 20 Eur; ausinės aifonui - 5 Eur; kampamatis - 5 Eur; toršeras - 15 Eur; stalinė lempa - 5 Eur; 2 suvenyrinės stiklinės - 5 Eur; 2 suvenyriniai puodukai - 5 Eur; nedidelės gilios lėkštės, 6 vnt. - 5 Eur; puodai, 5 vnt. - 20 Eur; pagalvės, 4 vnt. - 15 Eur; patalinės komplektai, 2 vnt. - 10 Eur; pagalvės užvalkalai - 4 vnt. - 15 Eur; kilpiniai rankšluosčiai (pirties, kūnui, rankoms), 10 vnt. - 20 Eur; antklodė, 1,5 m. - 10 Eur; pledai sofai, 2 vnt. - 10 Eur; padėklai kriauklei (plautuvei) mėlyni, 3 vnt. - 5 Eur, viso daiktų už 1 812,45 Eur; 20) namo verandoje ir rūsyje liko šie mano asmeniniai daiktai: išstumiamas skersinis - 25 Eur; metalinis stovas televizoriui - 25 Eur; rankinis šildytuvas - 30 Eur; kirviai, 2 vnt. - 10 Eur; malkos, 4 kub. m., 3 pakuotės briketų namo šildymui - 160 Eur; kroviklis automobiliui - 10 Eur; paleidėjas - kroviklis automobiliui - 20 Eur; techniniai skysčiai: automobilių šampūnas, distiliuotas vanduo, balionėlis su dažais, 2 vnt., skysčiai automobilio salonui valyti, skystis nuo rūdžių - 20 Eur; statybiniai gulsčiukai - 5 Eur; oro vėdinimo plastikiniai rėmeliai, 5 vnt. - 5 Eur; užsirakinančios durų rankenos, 3 vnt. - 5 Eur; dažymo teptukai, įvairių dydžių, 20 vnt. - 30 Eur; prailgintuvai 3 m. ir 2 m. - 10 Eur; atsuktuvai - 5 vnt. - 10 Eur; elektriniai atsuktuvai, 2 vnt. - 5 Eur; skląsčiai durims, 2 vnt. - 5 Eur; smulkių galąstuvų rinkinys, 10 vnt. - 5 Eur; 2 grandinės benzopjūklui, tepalas - 40 Eur; dujinis degiklis, 2 balionėliai - 15 Eur; šlifavimo mašinėle „Boch“ - 120 Eur; karutis malkoms vežti - 20 Eur; cigaretės „Winston“, 3 pakeliai - 10 Eur; pakabukas su raktu - 5 Eur; mėsmalė - 10 Eur; keraminis dubenėlis - 5 Eur; kojelės nešiojamam stalui - 5 Eur, viso daiktų už 610 Eur; 21) garaže liko asmeniniai daiktai: dėklas brėžiniams - 5 Eur; 3 sėdynės automobiliui „Sharan“ - 150 Eur; benzinas (laikytas 10 1 kanistruose) 40 1 - 40 Eur; vantų ruošiniai (ąžuolas, beržas, liepa), 30 ryšuliukų įvairių žolių, 350 vnt. vantų - 500 Eur; tinklinio kamuoliai, 2 vnt. - 30 Eur; lagaminėlis su galvučių ir raktų rinkiniu - 40 Eur; atsarginės dalys automobiliui „Sharan“, 8 dėžutės - 150 Eur; juodas krepšys su įvairiai raktais 30 vnt. - 50 Eur; raudonas krepšys su įvairiais raktais 15 vnt. ir atsuktuvais 5 vnt. - 20 Eur; techniniai skysčiai automobiliui: rūdžių nuėmėjas, silikoninis tepalas, krumpliaračių tepalas, antifrizas, skystis salonui valyti, automobilio šampūnas, polirolis, stabdžių skystis, „Mobil“, bitumas, mastika, vėsinimo skystis - 30 Eur; daržo inventorius: 3 kastuvai, 2 laužtuvai, 3 grėbliai, šepetys - 20 Eur; kontrolinės lemputės 12wt, 2 vnt. - 5 Eur; piltuvai techniniams skysčiams, 3 vnt. - 5 Eur; špateliai, kelnė, kaltai, viso 6 vnt. - 15 Eur; gesintuvai automobiliui, 2 vnt. - 10 Eur; baltas šalmas - 5 Eur; dėžutė su elektros detalėmis: rozetės, jungikliai, relės, trišakiai, paskirstytojai — 30 Eur; kuro skirstytuvas automobiliui „Krab“ - 80 Eur; kopėčios 2,5 m. - 15 Eur; nešiojama elektros lempa 5 m. - 20 Eur; dideli polietileniniai maišiai, 12 vnt. - 5 Eur; automobilio valytuvai, 4 komplektai - 10 Eur; saugikliai, 4 komplektai - 5 Eur; automobiliniai trosai 5 m., 2 vnt. - 10 Eur; ruletės: 50 m., dvi 10 m., dvi 5 m. - 15 Eur; liniuotė 3 m išstumiama - 10 Eur; benzopjūklo raktai ir galąstuvas - 5 Eur; vėlinių žvakės, 4 vnt. - 5 Eur; kanistras benzopjūklui užpildyti su benzinu 41-5 Eur; atsarginis diskas ir 2 poros padangų automobiliui - 15 Eurų; sekatoriai šakoms pjauti, 2 vnt. - 5 Eur; lemputės automobiliui, 6 vnt. - 5 Eur; prailgintuvas 20 m. - 5 Eur; viso daiktų už 1 320 Eur; 22) lauke liko lauko palydovinės antenos, 2 vnt., 60 m. kabelio, montavimas - 150 Eur; medinės kopėčios į palėpę 5 m. - 30 Eur; 6 vištos, grūdų maišas - 20 Eur, viso daiktų už 200 Eur. Daiktų vertė priteistina kaip žala.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad:

 2.1. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK 2019 m. birželio 10 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, konstatuojant, jog „<...> policijos akivaizdoje atidarė gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus prie namo norėjo, kad S. H. paimtų jam priklausančius daiktus, tačiau jis tai padaryti atsisakė.“ Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 2019 m. liepos 10 d. nutarime atsakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat konstatuota faktinė aplinkybė, jog „<...> S. H. krovėsi į maišus jam priklausančius rūbus, dėl kurių priklausomybės ginčas nekilo. Taip pat S. H. pareigūnams nurodė, kad iš buvusios savo gyvenamosios vietos pasiėmė tik jam priklausančius daiktus.“ Minėtame 2019 m. birželio 10 d. nutarimo tekste yra konstatuota faktinė aplinkybė, jog ieškovas atsisako išsikraustyti iš atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, todėl ne atsakovė neleidžia ieškovui atsiimti daiktų, o ieškovas atsisako šiuos daiktus pasiimti. 2019 m. liepos 10 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tekste, tiek ankstesnio nutarimo tekste konstatuotos faktinės aplinkybės, jog ieškovas daiktus pasiėmė ir jam to padaryti niekas nedraudžia. Taigi minėti nutarimai paneigia ieškovo argumentus, jog atsakovė neleido pasiimti jam priklausančių daiktų, o reikšdamas tokį reikalavimą ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita;

2.2. ieškovas atsiėmė daiktus civilinės bylos nagrinėjimo metu, o daiktų atsiėmimo metu dalyvavo procesą fiksavusi antstolė. Po šio apsilankymo ir daiktų pasiėmimo tiek su ieškovu, tiek su jo atstove buvo bendraujama ir prašoma pasiimti likusius daiktus, tačiau juos žadėjęs atsiimti ieškovas to nepadarė. Toks ieškovo elgesys patvirtina, jog atsakovei priklausančiame turte ieškovo daiktų, kurie yra išvardinti patikslintame ieškinyje, nėra ir niekuomet nebuvo. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje išvardintų daiktų įsigijimą ar pasidėjimą atsakovei priklausančiame turte. Taip pat ieškovas ir nepaaiškina, kodėl, turėdamas galimybę šiuos daiktus pasiimti, jų nepasiima, o pradeda teisminį procesą. Atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų;

2.3. byloje nėra duomenų apie žodinį ieškovo ir atsakovės susitarimą, kurio pagrindu ieškovui būtų suteikta teisė gyventi atsakovei priklausančiame name;

2.4. ieškovas nepateikė objektyvių priežasčių, kurios būtų laikytinos svarbiomis terminio praleidimo priežastimis, todėl ieškovo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo priėmusiam palikimą įpėdiniui pareiškimo paduoti atnaujinimo atmestinas, konstatavus, kad terminą ieškovas praleido dėl savo neaktyvumo, nerūpestingumo, pasyvumo, t.y. dėl paties ieškovo kaltės;

2.5. ieškovas deklaratyviai išvardina, neva jo atliktus atsakovei priklausančio turto pagerinimus, jų vertę, tačiau šių savo teiginių nepagrindžia, t.y. neteikia į bylą šiuos jo išsakytus teiginius patvirtinančių įrodymų. Nepateikti ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje išvardintus atliktus pagerinimus bei tokius pagerinimus pagrindžiantys dokumentai. Taigi ieškovas neatliko jokių pagerinimų atsakovei priklausančiam turtui, taip pat nepatyrė su šio turto pagerinimu susijusių išlaidų;

2.6. nors ieškovas ir buvo sudaręs santuoką su atsakovės motina, tačiau jo gyvenimą atsakovės motinai priklausančiame nekilnojamajame turte reikėtų vertinti kaip panaudos teisnius santykius. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas turėjo ginčo savininko leidimą atlikti turto remontą. Todėl atsakovė neprivalo kompensuoti ieškovui jo reikalaujamų 2587,50 Eur išlaidų, susijusių su turto pagerinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo S. H. atsakovės A. V. naudai 1150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas sprendė netenkinti reikalavimo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti. Rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi ir padarė išvadą, kad ieškovas pareiškė reikalavimą ne kaip T. Š. kreditorius, o kaip sutuoktiniams priklausiusio turto bendrasavininkis (dalyje dėl daiktų kainos priteisimo) ar asmuo, savo asmeninėmis ar bendromis su palikėja lėšomis pagerinęs turtą. Kadangi reikalavimas (teisių pažeidimas) neegzistavo palikėjai esant dar gyvai ir ieškovui gyvenant palikėjai priklausančiame name nebuvo būtinumo reikšti reikalavimus dėl piniginės kompensacijos už turto pagerinimą ar žalos priteisimo, nėra taikytinos civilinio kodekso nuostatos dėl termino pareikšti įpėdiniams kreditorinį reikalavimą.

5. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti 3587,50 Eur piniginę kompensaciją už esminį turto pagerinimą teismas rėmėsi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, jog turi būti įvertinta tai, ar pagerinimas yra esminis, jog pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą, o tokio pobūdžio reikalavimas gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai nurodoma tiksli lėšų suma ar konkretūs atlikti su ginčo turtu susiję darbai, bei pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Pažymėjo, kad vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, ieškovui buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, teikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, ekspertizės paskyrimo, liudytojų apklausos, nustatytas terminas teisei teikti įrodymus realizuoti.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, laikė, jog ieškovas nepagrindė 3587,50 Eur piniginės kompensacijos už esminį turto pagerinimą. Aptardamas ieškovo nurodomus gyvenamojo namo, kiemo statinių remonto darbus teismas pažymėjo, kad  ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių turto (namo) vertę prieš pagerinimus ir po jų (ekspertizės ar kitų), nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atliktų darbų (langų, durų keitimo, vandentiekio įrengimo darbų ir kt.) faktą, apimtis ir vertę, nenurodė, kokiais įrodymais grindžia prašomas priteisti sumas už atliktus darbus. Ieškovo pateikto išrašo iš išlaidų knygos nelaikė įrodymu, kadangi prie jos nebuvo pridėta pirminių dokumentų (sąskaitų – faktūrų, pinigų mokėjimo ar pervedimo kvitų ir pan.), kurių pagrindu ieškovas surašė sumas į išlaidų knygą. Pripažinęs, kad tiek atliktiems darbams, tiek ieškovo nurodytiems prašomiems išreikalauti daiktams taikytinas nusidėvėjimas, ieškovas nusidėvėjimo niekaip neįrodinėjo ir ją nurodė savo nuožiūra. Teismas pažymėjo, kad pagerinimų vertę apskaičiuojant kaip už naujus objektus,  būtų per daug pažeistos priešingos pusės teisės ir teisėti interesai, nepaneigta nepagrįsto praturtėjimo galimybė. Įvertinęs tai, kad dalis darbų buvo atlikti gan senai, teismas laikė, jog darbų vertė, praėjus daugiau kaip 10 metų, yra gerokai sumažėjusi, juolab kad po darbų atlikimo ieškovas ir pats naudojosi remonto darbų rezultatais.

7. Teismas taip pat pritarė atsakovės atstovo pastebėjimui, jog ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka išrašo iš išlaidų knygos duomenų. Pažymėjo, kad neatitikimai sudaro pagrindą abejoti ieškovo paaiškinimų patikimumu. Taip pat vertino ir liudytojos G. K. parodymus, kurie yra priešingi ieškovo paaiškinimams dėl atliktų verandos remonto bei pertvarų įrengimo darbų ir pažymėjo, kad nėra pagrindo labiau tikėti ieškovo paaiškinimais nei liudytojos parodymais. Todėl verandos remonto ir pertvarų įrengimo darbus ieškovo lėšomis laikė neįrodytais.

8. Teismas nesutiko ir su ieškovo paaiškinimais dėl įvesto vandentiekio iki namų bei santechnikos darbų. Nurodė, kad pagal liudytojos G. K. ir atsakovės paaiškinimus mamos namo pusėje iki atsikraustant ieškovui buvo radiatoriai, įvestas vanduo, šildymo katilas, visi būtini vamzdžiai, ir jokių papildomų darbų iki apsigyvenant ieškovui nebuvo atlikta. Teismas taip pat rėmėsi ir VĮ „Registrų centras“ išrašu, pagal kurį gyvenamajame name 1995 m. vasario 23 d. fiksuojant kadastro duomenis buvo vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas. Padarė išvadą, jog ieškovo nurodomi santechnikos darbai galėjo būti paprastasis remontas, kurio rezultatu jis vėliau naudojosi daugiau nei 10 metų, todėl visos jų vertės atsakovė neprivalo apmokėti.

9. Teismas laikė, jog ieškovas nepagrindė ir pakeistų langų virtuvėje ir kambaryje, langų demontavimo/montavimo, vidinių ir išorinių palangių demontavimas/montavimo darbų. Pažymėjo, kad ieškovo nurodoma suma neatitinka išlaidų knygoje nurodyto išrašo, o jų neatitikimo ieškovas negalėjo paaiškinti ir teismo posėdyje. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kokie langai buvo pakeisti, kokiais langais, kokia jų būklė bei vertė šiuo metu, o pateiktas vaizdo įrašas iš antstolio faktinių aplinkybių protokolo ir nuotrauka nėra pakankamai informatyvūs nuspręsti, kokia yra langų vertė. Nurodė, kad nors namo pagerinimo darbai atlikti ir senai, tai savaime neatleidžia ieškovo nuo įrodinėjimo pareigos.

10. Teismas pažymėjo, kad ir kiti ieškovo nurodomi darbai - kambario remontas, tvoros įrengimas, aplinkos pagerinimas, garažo stogo remontas, vištidės apšiltinimas nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Be to, garažo stogo remontas ir vištidės apšiltinimas atlikti po T. Š. mirties, o byloje nepateikti įrodymai, jog darbai atlikti testamentinės įpėdinės pavedimu ar turint jos sutikimą.

11. Teismas laikė, kad aktualūs ir duomenys apie ieškovo turėtas lėšas turto pagerinimui. Teismas vertino byloje esančius įrodymus apie ieškovo gautas pajamas, jo turėto turto Minske sandorį ir padarė išvadą, jog tikėtina aplinkybė, kad sandoriui iš esmės atitinkant apsimestinio sandorio sąlygas, faktiškai jokie pinigai (22 000 dolerių) pagal ieškovo ir jo brolio sudarytą dovanojimo sandorį nebuvo perduoti.

12. Teismas netenkino ir reikalavimo priteisti 6950,95 Eur piniginę kompensaciją už pasisavintus daiktus. Nustatė, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. birželio 11 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio pažeidimo bylos teiseną pakankamai patvirtina atsakovės sutikimą, jog ieškovas atsiimtų daiktus, tačiau tą padaryti ieškovas atsisakė. Teismas nustatė, kad leidimą ieškovui pasiimti daiktus patvirtina ir byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 14 d. antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, paties ieškovo pripažinimas teismo posėdyje paaiškinant, kad dėl atsakovės vyro išsakytų grasinimų vienas į atsakovės namus nevyks.

13. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės vyro grasinimų, kurių realizavimo ieškovas bijo, bei tai, kad ieškovas nenori apmokėti antstolei už faktinių aplinkybių atsiimant daiktus konstatavimą, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus. Kadangi nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl žalos priteisimo. Taip pat teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas abejoti ieškovo išvardintų daiktų buvimu pas atsakovę, kadangi ieškovas paaiškino, jog ieškinyje ne visi daiktai išvardinti, jie surašyti iš atminties, daiktų nematant. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė, kuo remiantis nurodytos daiktų vertės, ir nors pripažino, kad jiems turi būti taikomas nusidėvėjimas, jo faktiškai netaikė. Kadangi ieškovas reikalavimo užtikrinti daiktų atsiėmimą nereiškė ieškinyje, o teikdamas paaiškinimus ir baigiamosiose kalbose, dėl šio reikalavimo sprendė išsamiau nepasisakyti.

14. Teismas sprendė, kad atsakovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos  pagal šalių atstovų byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, pagal tai, kad atsakovės atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, ir atitinka 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Kadangi ieškovas 2019 m. balandžio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su vėlesniais pakeitimais yra atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytus atvejus, antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir teismo turėtų pašto išlaidų valstybei iš ieškovo ir atsakovės nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

15.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas dėl netinkamo faktinių aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimo;

15.2. teismas nepagrįstai sprendė, kad neįrodytas reikalavimas dėl 3587,50 Eur piniginės kompensacijos už esminį turto pagerinimą.

15.3. atsakovė neneigė, kad egzistuoja kilnojamasis turtas. Testamentu paliktas atsakovei namas ir žemės sklypas, bet ne namų apyvokos daiktai ir baldai, kurie visą laiką buvo naudojami po sutuoktinės mirties. Kadangi nėra galimybės daiktus atsiimti, prašoma išmokėti piniginę kompensaciją, apskaičiuotą įvertinus natūralų daiktų nusidėvėjimą;

15.4. netenkindamas ieškinio teismas įteisino daiktų pasisavinimą, neįvertindamas, kad santuokos metu buvo įgytas bendras turtas. Ieškinyje minimų daiktų kaina yra 2-3 kartus didesnė nei nurodyta ieškinyje;

15.5. teismo abejonės, kad ieškovo daiktai yra pas atsakovę, nepagrįstos. Antstolei sudarant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, vaizdo įraše matomi 4 tomai istorijos knygų, gertuvė, plastikinės kėdės verandoje ir kiti daiktai;

15.6. teismas neleido išsamiai pasisakyti dėl susiklosčiusios situacijos, nuolat nutraukdamas ieškovą. Taip pat nebuvo leista atsakovei ir liudytojams užduoti klausimų, nurodant, kad tai nėra susiję su ieškiniu.

16. Atsakovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

16.1. priešingai nei nurodo apeliantas, liudytojai negalėjo konkrečiai nurodyti aplinkybių, kurioms esant buvo atliekami darbai, kas darbus atliko, kokia darbų kaina ir kas už šiuos darbus sumokėjo. Ieškovas nepateikė duomenų apie minėtų darbų būklę ir vertę. Be to, ieškovo argumentus dėl atliktų tam tikrų namo pagerinimų paneigė ir liudytoja. G. K., paaiškinusi, kad ji įrengė pertvarą, meistrai verandą išdažė žalia spalva, o iki atsikraustant ieškovui mamos namo pusėje buvo radiatoriai, įvestas vanduo, šildymo katilas, visi būtini vamzdžiai, o tuo tarpu vandentiekis, elektra buvo dar gyvenant tėčiui. Apeliacinio skundo argumentais nepagrindžiama nei atliktų nurodomų pagerinimų vertė, nei patirtos išlaidos ar faktas, kad į atliktus nurodomus pagerinimus ieškovas investavo savo asmenines ar bendras su atsakovės mama lėšas;

16.2. pateikti rašytiniai įrodymai paneigia apelianto nurodytą aplinkybe, jog atsakovė neleido atsiimti ieškovui priklausančių daiktų. Apeliantas daiktus atsiėmė civilinės bylos nagrinėjimo metu, daiktų atsiėmimo metu dalyvavo procesą fiksavusi antstolė. Po apelianto apelianto apsilankymo buvo bendraujama su juo bei atstove ir prašoma pasiimti likusius daiktus, tačiau žadėjęs atsiimti daiktus apeliantas iki šiol to nepadarė. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl atsakovės vyro grasinimų, kurių realizavimo apeliantas nurodo bijantis bei tai, kad apeliantas nenori apmokėti antstolei už faktinių aplinkybių atsiimant daiktus konstatavimą, nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Kadangi nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl žalos priteisimo;

16.3. apelianto elgesys patvirtina aplinkybę, jog atsakovei priklausančiame turte apelianto daiktų, kurie yra išvardinti patikslintame ieškinyje nėra ir niekuomet nebuvo. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išvardintų daiktų įsigijimą ar pasidėjimą atsakovei priklausančiame turte, taip pat nepaaiškino, kodėl turėdamas galimybę šiuos daiktus pasiimti, jų nepasiima, o pradeda teisminį procesą.

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

19.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

20.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovo reikalavimai priteisti kompensaciją už esminį turto pagerinimą ir daiktų pasisavinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo esmės

21.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma bei liudytojų parodymai nepagrindžia ieškovo prašomos priteisti sumos dėl esminio turto pagerinimo. Taip pat įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip vienos iš sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ir netenkino ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją už pasisavintus daiktus. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad atliktus namo remonto darbus patvirtino byloje kviestos liudytojos, kad remonto darbus patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, o atliktų darbų ir daiktų vertė nurodyta apytiksliai, t. y. ne įsigijimo kaina, be to, ji per pusę mažesnė. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais atsisakyta priteisti kompensaciją už ieškovo nurodomus daiktus, įrodinėdamas, jog nėra galimybės daiktų pasiimti, o teismas nepagrįstai nurodo abejojantis daiktų buvimu, kadangi antstolei konstatuojant faktines aplinkybes, vaizdo įraše matomi esantys daiktai. Taigi, kaip matyti iš apelianto argumentų, iš esmės apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad jam už esminį turto pagerinimą, gyvenant kartu T. Š. nuo (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesio, o santuokoje nuo (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso kompensacija. Nurodo, kad namą, ūkinius pastatus ir teritoriją aplink namą remontavo, gerino su T. Š. iš bendrų lėšų bei savo asmeninių lėšų. Paskaičiavo, kad piniginė kompensacija už esminį turto pagerinimą sudaro 3 587,50 Eur.

23.       Civilinis procesas inter alia (be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

25.       Taigi, įrodymų vertinimas priskirtas teismo diskrecijai, o vien šalies nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis pats savaime dar nereiškia, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos ar taikytos netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

26.       Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumos vertinimo motyvavimą, iš esmės jam pritaria. Iš tiesų, nors ieškovas gana detaliai įvardino atliktus namo ir aplinkos darbus, nurodė jų vertę, pusę sumos prašydamas priteisti iš atsakovės, tačiau vien tik deklaratyvus darbų ir jų vertės išvardijamas nesuponuoja išvados, jog ieškovui turėtų būti priteisiama kompensacija už ieškovo nurodomus atliktus esminius pagerinimus. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė atliktų darbų fakto, jų masto ir vertės (CPK 178, 185 straipsniai). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog išsamiai aptarti ieškovo argumentai dėl jo nurodytų atliktų namo ir aplinkos bei ūkinių pastatų pagerinimų, ieškovo argumentai įvertinti kartu su rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas jau nurodytų aplinkybių, aptars tik esmines aplinkybes ir atsakys į apelianto argumentus, kuriais remiamasi apeliaciniame skunde.

27.       Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo, reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo. Pritartina teismo teiginiui, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių turto (namo) vertę prieš ieškovo įrodinėjamus pagerinimus ir po jų, iš kurių būtų galima nustatyti sumas už atliktus darbus. Dėl šių teismo išvadų apeliantas nenurodė jokių argumentų, remdamasis tik tuo, jog langų ir dukrų keitimą pagrindžia byloje pateiktos nuotraukos, o atliktus namo remonto ir gerbūvio darbus patvirtina liudytojų parodymai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto manymu langų ir durų pakeitimo faktą patvirtinančios pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti namo būklė iki langų bei durų keitimo, ir po jų pakeitimo, nelaikytinos pakankamu įrodymu, leidžiančiu daryti išvadą, jog ieškovas pagrindė prašomas priteisti sumas už šiuos darbus. Viena vertus, sutiktina su ieškovu, jog fotonuotraukos galėtų būti (o ir yra) vienos iš įrodymų, pagrindžiančių langų ir durų keitimą, tačiau, kita vertus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokia yra pakeistų langų ir durų vertė šiuo metu. Dar daugiau, abejonių dėl šių darbų vertės kelia ir apelianto išrašai iš jo išlaidų knygos, kadangi ieškinyje nurodyta suma ir išlaidų knygose nurodytos vertės neatitinka, ieškovas dėl to detalesnių paaiškinimų nepateikė, pripažindamas, jog sumas užrašė iš atminties, nėra išlikusių pirminių dokumentų, o iš išrašų bei fotonuotraukų taip pat nėra aišku, kokie langai pakeisti, kokiais langais buvę langai pakeisti ir, kaip jau buvo minėta, kokia jų vertė šiuo metu (esant nusidėvėjimui), kadangi darbai atlikti ganėtinai senai (daugiau nei prieš dešimt metų).

28.       Antra, faktiniai duomenys gali būti nustatomi ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, tačiau be kita ko ir liudytojų parodymais (CPK 176 straipsnio 2 dalis), į kuriuos teismas turi procesinę pareigą atsižvelgti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad faktiniai duomenys pamatomi, pastebimi, kokiu nors būdu sužinomi, įsimenami, saugomi ir fizinio asmens atgaminami. Tačiau jie gali būti ir subjektyviai pateikiami (pavyzdžiui, nutylint dalį aplinkybių, akcentuojant tam tikrus jų aspektus ar kitaip neobjektyviai perduodant žinias) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taip pat jie gali būti subjektyvūs dėl to, kad liudytojas paprastai gali neturėti visos objektyvios reikšmingos informacijos, o įspūdis gali susidaryti tik jam pačiam stebint ir subjektyviai vertinant tam tikras aplinkybes. Be to, liudytojų parodymų turiniui reikšmės gali turėti ir laikas, kadangi dalis aplinkybių, svarbios detalės gali būti pamirštos. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas vertino liudytojų paaiškinimus, nurodydamas, jog iš liudytojų J. G. ir V. V. paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, kokie tiksliai darbai ir kieno lėšomis buvo atlikti. Nors apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, teigdamas, kad esminius pagerinimo darbus minėti liudytojai patvirtina, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiems argumentams nepritaria. Teisėjų kolegija, perklausiusi liudytojų J. G. ir V. V. paaiškinimus teismo posėdžio metu, sutinka su apeliantu, jog minėti liudytojai pastebėjo atliktus darbus, tačiau, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį teismas, negalėjo tiksliai pasakyti, kas darbus atliko ir kieno lėšomis darbai atlikti. Kita vertus liudytoja G. K. ir atsakovė nurodė, jog dalis ieškovo išvardintų darbų (vandentiekis, radiatoriai, šildymas, elektra) buvo atlikti dar iki ieškovo, o verandos remontas ir pertvaros įrengti liudytojos G. K. lėšomis. Taigi laikytina, kad ir apelianto nurodomi liudytojai nepagrindė apelianto nurodomų aplinkybių dėl esminių namo ir aplinkos darbų atlikimo, jų masto bei vertės.

29.       Trečia, kaip jau buvo minėta, teismas detaliai vertino ieškovo nurodomą turto pagerinimą, nurodydamas, jog byloje, išskyrus ieškovo paaiškinimus, nėra objektyvių duomenų apie santuokos metu atliktų darbų faktą, apimtį ir vertę. Be to, kaip pagrįstai atkreiptas dėmesys, ieškovo nurodomi darbai atlikti daugiau nei prieš dešimt metų ir jų vertė neabejotinai yra pakitusi, o iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti nurodytų darbų bei prašomų išreikalauti daiktų nusidėvėjimo. Nors apeliantas nurodo, kad darbų ir daiktų vertė surašyta apytiksliai, nurodoma reikalavimo suma per pusę mažesnė, tačiau tai laikytina tik subjektyviu ieškovo vertinimu ir savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovo apskaičiuota kompensacija atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus, o ieškovą toks apskaičiavimo būdas atleidžia nuo įrodinėjamo pareigos.

30.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatęs vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, netenkino ieškovo reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją už negrąžinamus ieškovui daiktus.

31.       Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė - turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).  Civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis).

32.       Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

33.       Apeliantas apylinkės teismo sprendimą ginčija tuo aspektu, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia ieškovui priklausančių asmeninės nuosavybės teise daiktų pasisavinimu. Apeliantas ir apeliaciniame skunde nurodo, kad negali daiktų pasiimti, todėl prašo priteisti kompensaciją už daiktus, paskaičiuotą įvertinus daiktų nusidėvėjimą.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo argumentus, apelianto įrodinėjamas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus laiko, jog apeliantas ir teikdamas apeliacinį skundą nepagrindė, jog atsakovė pasisavino ieškovo daiktus, tokiu būdu atlikdama neteisėtus veiksmus. Byloje pateikti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. birželio 11 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio pažeidimo bylos teisenos pagrindžia, jog atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas atsiimtų daiktus, tačiau ieškovas tai padaryti atsisako. Atsakovės sutikimą pagrindžia ir 2020 m. gruodžio 14 d. antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, kaip matyti iš antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, apeliantas atsiėmė dalį daiktų, kurie užfiksuoti minėtame protokole. Atsakovė taip pat nurodo, jog buvo prašoma apelianto atsiimti likusius daiktus, juos apeliatas žadėjo pasiimti, tačiau iki šiol to nepadarė. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog byloje surinkta medžiaga paneigia atsakovės neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

35.       Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl apelianto argumentų, susijusių su daiktų verte, nepasisako, kadangi tai neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

36.        Apeliantas, ginčydamas skundžiamą sprendimą, nurodo, jog teismas neleido išsamiai pasisakyti dėl susiklosčiusios situacijos, nuolat nutraukdamas, be to, nebuvo leista atsakovei ir liudytojams užduoti klausimų, nurodant, kad tai nėra susiję su ieškiniu.

37.       CPK 250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymų tyrimas pradedamas dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų tyrimu; pirmas teismo posėdyje paaiškinimus duoda ieškovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, po to – atsakovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys.

38.       Nagrinėjamu atveju iš 2022 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teismo posėdžio matyti, jog teismo posėdyje buvo klausoma tik ieškovo paaiškinimų: ieškovas prisiekė, davė paaiškinimus, jam buvo užduodami klausimai, o teismo posėdis truko 9:05-12.00 val. Ieškovo apklausa buvo tęsiama, o ieškovas paaiškinimus davė ir 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje. Taip pat 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje ieškovas uždavė klausimus atsakovei, liudytoja G. K. atsakinėjo į ieškovo ir jo atstovės klausimus. Taigi nėra pagrindo teigti, jog ieškovas negalėjo duoti išsamių paaiškinimų ar jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti ir dėl to buvo apribota jo teisė būti išklausytam ar teikti paaiškinimus (CPK 250 straipsnis). Kaip nustatyta išklausius 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašą, priešingai nei teigia ieškovas, jam ir jo atstovei buvo suteikta teisė užduoti klausimus atsakovei, liudytojai G. K.. Išklausius 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašą taip pat nustatyta, kad bylą nagrinėjusi teisėja davė pastabas ieškovui dėl to, jog užduodami klausimai nėra susiję su nagrinėjama byla, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto teisės duoti paaiškinimus apribojimo. Pažymėtina, kad duodami paaiškinimai ar užduodami klausimai turi būti susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku. Taigi laikytina, jog apelianto argumentai dėl procesinių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.  

39.        Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

       Dėl procesinės bylos baigties

40.        Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

42.       Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 500 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – mokėjimo nurodymą. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija maksimalios Rekomendacijose nustatytos sumos, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

netenkinti         ieškovo (apelianto) apeliacinio skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 Priteisti iš ieškovo S. H. atsakovės A. V. naudai 500,00 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 Teisėjai                                                                    Loreta Bujokaitė

Eglė Surgailienė

Rūta Veniulytė-Jankūnienė