Administracinė byla Nr. I-1541-171/2010
Proceso Nr. 3-61-3-00712-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. I., A. J., T. V., N. U., Š. J., D. S., V. K., V. F., M. S. (M. S.) skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė
pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kuriame prašo solidariai priteisti iš atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau- VSAT prie LR VRM) Varėnos rinktinės ir Lietuvos valstybės A. I. darbo užmokesčio nepriemoką- 2003, 41 Lt, A. J. darbo užmokesčio nepriemoką 1661, 82 Lt, T. V. darbo užmokesčio nepriemoką 266, 94 Lt, N. U. darbo užmokesčio nepriemoką 1754, 88 Lt, S. J. darbo užmokesčio nepriemoką 516,79 Lt, D. S. darbo užmokesčio nepriemoką 2137, 01 Lt, V. K. darbo užmokesčio nepriemoką 623, 65 Lt, V. F. darbo užmokesčio nepriemoką 1093, 51 Lt, M. S. darbo užmokesčio nepriemoką 1083, 92 Lt.
Paaiškino, kad dirba VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriuje (toliau-OVS).
Nurodė, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas, atsakovas nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai, todėl nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 A. I. buvo neišmokėta 2003, 41 Lt, nuo 2007-03-01 iki 2009-12-31 A. J. buvo neišmokėta 1661, 82 Lt, nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 T. V. buvo neišmokėta 266, 94 Lt, nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 N. U. buvo neišmokėta 1754, 88 Lt, nuo 2007-04-24 iki 2009-12-31 Š. J. buvo neišmokėta 516, 79 Lt, nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 D. S. buvo neišmokėta 2137, 01 Lt, nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 V. K. buvo neišmokėta 623, 65 Lt, nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 V. F. buvo neišmokėta 1093, 51 Lt, nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 M. S. buvo neišmokėta 1083, 92 Lt.
Neišmokėtų priemokų ir priedų sumą patvirtina VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pateikti duomenys iš asmeninių uždarbio kortelių: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), , Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. IX-855, kuriuo išdėstė Valstybės tarnybos įstatymą nauja redakcija. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių yra priemokos ir priedai, kurių suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (23 straipsnio 2 dalis).
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog minėtas teisinis reguliavimas yra neteisėtas.
Pareiškėjai pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 5 str., valstybės valdžią Lietuvoje įgyvendina Vyriausybė. Tai reiškia, kad bet kokie Vyriausybės veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Vyriausybė Lietuvoje savarankiško teisinio subjektiškumo neturi (juridinio asmens statuso). Pagal analogiją taikant CK 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Vyriausybės veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo manymu, šioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali būti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybė.
Atsakovas VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinė su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 54 - 55) nurodė, kad nevykdyti įstatymų reikalavimų Varėnos rinktinė negalėjo, todėl visiškai nepagrįstas skundo teiginys, kad atsakovai, apskaičiuodami priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad nuo 2009 m. sausio 1 dienos pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakciją, pareiškėjui mokamų priedų ir priemokų suma nebuvo ribojama.
Atsakovo manymu, iš pareiškėjų skunde išdėstytų teiginių galima daryti išvadą, jog jie reikalauja žalos (negautų pajamų) atlyginimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Varėnos rinktinės neteisėtų veiksmų.
Pažymėjo, kad šiuo atveju Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta pareiškėjų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį nebuvo paneigta ir Varėnos rinktinės aktais ar veiksmais ribojama, nes darbo užmokestis buvo išmokamas pagal galiojantį įstatymą. Pareiškėjai nenurodo, kad Varėnos rinktinė 2007-2008 metais neteisingai apskaičiavo ir išmokėjo jam priklausantį darbo užmokestį.
Mano, kad Varėnos rinktinė šioje byloje nėra tinkamas atsakovas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str., valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir Teismas.
Daro išvadą, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Kadangi sprendimai riboti pareiškėjui priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neišmokėtai pareiškėjui darbo užmokesčio daliai netaikytina.
Pabrėžė, kad neginčija, jog valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, tačiau pareiškėjai A. I., T. V., S. J., V. K., V. F. ir M. S., į teismą kreipėsi 2010 m. kovo 20 d., reikalauja priteisti sumas už ilgesnį negu treji metai laikotarpį. 2007 metų sausio-vasario mėnesiai iš nurodomo termino pilnai išjungtini. Trejų metų terminas skaičiuotinas nuo kreipimosi į teismą dienos.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT prie LR VRM su pareiškėjų skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 47 - 50) nurodė, kad iš skunde išdėstytų teiginių galima daryti išvadą, jog pareiškėjai reikalauja žalos (negautų pajamų) atlyginimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjams reikalavimus grindžiant CK 6.271 straipsniu Lietuvos valstybę turi atstovauti Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Pažymėjo, jog pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.
Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, jog Darbo kodekso 298 str. terminas nėra tapatus ieškinio senaties terminui (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Jis reglamentuoja ne teisės ginti pažeistus interesus trukmę, bet materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą faktiškai nustatydamas tam tikras priteistinų išmokų ribas, kurios nustatomos ne pinigų suma, bet konkrečiu terminu. Ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (Darbo kodekso 27 str. 5 d.).
Pareiškėjai su skundu į teismą kreipėsi 2010 m. kovo 19 d., todėl vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis piniginiai reikalavimai galėtų būti tenkinami nuo 2007 m. kovo 19 d. Jei teismas pripažintų, jog Varėnos rinktinė pažeidė jų teises, priteistina suma pareiškėjams A. I., A. J., T. V., Š. J., V. K., V. F. ir M. S. turėtų būti mažinama už 2007 metų sausio ir vasario mėnesius, bei kovo mėn. 13 darbo dienų.
Atsakovės manymu, kadangi sprendimai riboti pareiškėjams priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neišmokėtai pareiškėjui darbo užmokesčio daliai netaikytina.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT prie LR VRM atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 112)
Skundas tenkintinas iš dalies.
Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos stažą) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimus, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai dirba VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriuje (b. l. 1 - 7, 8 – 43; 60 - 92).
Darbo užmokesčio nepriemoka A. I. susidarė už periodą nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 - 2003, 41 Lt; A. J. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 - 1661, 82 Lt; T. V. nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 - 266, 94 Lt; N. U. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 - 1754, 88 Lt; Š. J. nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 - 516, 79 Lt; D. S. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 - 2137, 01 Lt; V. K. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 - 623, 65 Lt; V. F. nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 - 1093, 51 Lt; M. S. nuo 2087-01-01 iki 2008-12-31 - 1083, 92 Lt.
Remiantis DK 186 straipsnio 2 dalimi šie priedai ir priemokos yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis.
Neišmokėtų priemokų ir priedų sumą patvirtina VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pateikti duomenys iš asmeninių uždarbio kortelių: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), , Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8 - 43).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Byloje yra ginčas, ar pareiškėjai turi teisę į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą, kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiškėjo kreipimosi į teismą. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m. yra suformuluota nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikšminga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis“. Toliau šioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimą Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo būti taikomos. Ta pati teismo pozicija išdėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimų įvykdymu reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Dėl šios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.
Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad nagrinėdamas šį ginčą teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu (taikyti 70 procentų apribojimą) galiojančius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais. Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimą, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, atsakovų argumentai, kad neišmokėtas darbo užmokestis negali būti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra pagrįsti. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iš pareiškėjo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo remiantis, konstatuotina, kad už darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga. Už darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Taigi bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Pareiškėjai tarnybos santykiais yra tiesiogiai susiję su VSAT prie LR VRM Varėnos rinktine, todėl neišmokėtas darbo užmokestis priteisiamas iš VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės.
Atsakovė VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinė prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjų A. I., T. V., S. J., V. K., V. F. ir M. S., reikalavimams priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2007 metų sausio-vasario mėnesius.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT prie LR VRM, taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą 70 procentų ribojimui už 2007 m. sausio- vasario mėn. ir kovo mėn. 13 darbo dienų pareiškėjams A. I., A. J., T. V., Š. J., V. K., V. F. ir M. S..
Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Skundas teismui paduotas 2010-03-19 (b. l. 1 - 7), o pareiškėjai A. I., A. J. ir V. K. prašo priteisti neišmokėtas sumas už laikotarpį nuo 2007-03-01.
Nurodyti pareiškėjai, siekdami apginti savo pažeistą materialinę teisę, į teismą turėjo kreiptis per tris metus nuo to momento, kai sužinojo, jog už 2007 m. kovo mėnesį jiems susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.
VSAT prie LR VRM vado 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 4-788 patvirtinto „Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo užmokesčio mokėjimo valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis“ tvarkos aprašo 2 p. numato, kad darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį: Už pirmą mėnesio pusę nuo kiekvieno mėnesio 15 iki 25 dienos mokamas 40 proc. darbo užmokesčio dydžio avansas. Avanso suma apvalinama 10 Lt tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis. Avanso suma gali būti mažesnė nei 40 proc. pareigūno, tarnautojo ar darbuotojo apskaičiuotas darbo užmokestis, jei iš jų darbo užmokesčio yra vykdomos išskaitos pagal vykdomuosius raštus. Už antrą mėnesio pusę išmokama likusi suma, gauta atėmus avansą, gyventojų pajamų mokestį, įmokas socialiniam draudimui ir kitas priklausančias išskaitas iš darbo užmokesčio. Ši atlyginimo dalis išmokama kiekvieną mėnesį nuo 3 iki 10 dienos.
Taigi, šiuo atveju laikytina, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi pareiškėjai, 2007 m. balandžio mėnesį (pagal aprašą- 3-10 d.), gavę atlyginimą už 2007 m. kovo mėn., turėjo sužinoti apie pažeistas jų teises.
Pažymėtina, kad atsakovių nurodyti pareiškėjai- T. V., Š. J., V. F. ir M. S. nėra praleidę Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatyto bendrojo trejų metų ieškinio senaties termino, kadangi jie prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį 2008-01-01 (Š. J.- nuo 2008-04-01), todėl jiems senaties terminas taip pat netaikytinas, nes nepraleistas.
Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą. Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Pareiškėjai prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį, neviršijantį 3 metų, t. y. A. I.- nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31, A. J. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31; T. V. nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31; N. U. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31; Š. J. nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31; D. S. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31; V. K. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31; V. F. nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31; M. S. nuo 2087-01-01 iki 2008-12-31.
Kaip jau buvo minėta, už darbo organizavimą ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimą yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Pareiškėjų ir atsakovės Lietuvos valstybės, iš kurios jie solidariai prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiškėjų darbo organizavimą, todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką iš Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str.,
n u s p r e n d ž i a
pareiškėjų A. I., A. J., T. V., N. U., Š. J., D. S., V. K., V. F., M. S. (M. S.) skundą patenkinti iš dalies.
Iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės priteisti A. I. 2003, 41 Lt (du tūkstančius tris litus ir keturiasdešimt vieną centą), A. J. 1661, 82 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt du centus), T. V. 266, 94 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus ir devyniasdešimt keturis centus), N. U. 1754, 88 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis litus ir aštuoniasdešimt aštuonis centus), Š. J. 516, 79 Lt (penkis šimtus šešiolika litų ir septyniasdešimt devynis centus), D. S. 2137, 01 Lt (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis litus ir vieną centą), V. K. 623, 65 Lt (šešis šimtus dvidešimt tris litus ir šešiasdešimt penkis centus), V. F. 1093, 51 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt tris litus ir penkiasdešimt vieną centą), M. S. (M. S.) 1083, 92 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt tris litus ir devyniasdešimt du centus) neišmokėto darbo užmokesčio.
Pareiškėjų skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Irena Paulauskienė