Civilinė byla Nr. e2-145-407/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00191-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.9; 3.4.5.4 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „PEGAS Distribution“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pilsena“ restruktūrizavimo plano pakeitimas.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pilsena“ restruktūrizavimo bylą; nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 29 d.

2.       Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Pilsena“ nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą dėl RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano pakeitimo. Nurodė, kad RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano pakeitimui pritarė kreditoriai abejose grupėse. Pažymėjo, kad bendrovė moka mokesčius ir nėra skolinga einamųjų įmokų nei Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai.

3.       Klaipėdos apygardos teisme gautas kreditorės UAB „PEGAS Distribution“ prašymas dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo netvirtinimo, restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Kreditorė nurodė, kad restruktūrizavimo plano pakeitimų esmę sudaro pasiūlymas sumažinti atsiskaitymo sumas su kreditoriais pirmaisiais ir antraisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais ir atsiskaitymą perkelti į trečiuosius ir ketvirtuosius restruktūrizavimo plano vykdymo metus, nustatyti sąlygas, kada restruktūrizavimo planas gali būti laikomas nevykdomu ar netinkamai vykdomu. Kreditorės teigimu, restruktūrizuojama bendrovė turi pateikti teismui ne tik formalius su restruktūrizavimo procesu susijusių asmenų pritarimus restruktūrizavimo planui, bet ir duomenis, kurie patvirtintų restruktūrizavimo plano įvykdymo realumą, restruktūrizuojamos bendrovės gyvybingumą, gebėjimą atsiskaityti su visais kreditoriais per restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano pakeitimą, kuriam pritarė 2025 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimas.

5.       Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plano projekto pakeitimu buvo keičiamos plano nuostatos, susijusios su reikalavimų tenkinimu pirmaisiais ir antraisiais plano vykdymo metais, terminais ir sąlygomis. Jos išdėstomos taip, kad pirmaisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais nepatenkintų pirmos eilės kreditorių reikalavimų mokėjimo terminas atidedamas iki antrų plano vykdymo metų pabaigos.

6.       Hipotekos kreditoriaus UAB URBO banko reikalavimo tenkinimo apimtys pakeičiamos taip, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. tretieji asmenys įvykdo 4 062,97 Eur prievolę už bendrovę hipotekos kreditoriui, iki 2026 m. gruodžio 20 d. padengiama 97 000 Eur pagrindinės skolos suma. Iki 2027 m. rugsėjo 20 d. padengiama 57 000 Eur pagrindinės skolos suma. Iki 2028 m. liepos 20 d. padengiama visa likusi hipotekos kreditoriaus reikalavimo suma. Mokėjimai hipotekos kreditoriui vykdomi dalimis pagal šalių suderintą grafiką ne mažesnėmis nei aukščiau nurodytos apimtimis. Į reikalavimo tenkinimo apimtis įtraukiami ir mokėjimai realizavus įkeistą bendrovės veikloje nenaudojamą turtą. Antros eilės kreditorių reikalavimams tenkinti antraisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais skiriama bendra 68 000 Eur lėšų suma (buvusi suma 105 922,60 Eur). 37 922,60 Eur sumos mokėjimas paskirstomas tretiems ir ketvirtiems restruktūrizavimo plano vykdymo metams lygiomis dalimis (po 18 961,30 Eur per plano vykdymo metus).

7.       Teismas padarė išvadą, kad RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo planas yra nuosekliai vykdomas, planu nustatyti tikslai įgyvendinami, restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, o daromi pakeitimai nėra esminiai, kadangi keičiamos tik tam tikros plano nuostatos, o pakeitimai pagrįsti ekonominėje ir politinėje aplinkoje vykstančiais objektyviais pokyčiais. Teismas nurodė, kad plano pakeitimas buvo svarstomas ta pačia tvarka, kaip ir pats planas, jam pritarė kreditoriai balsų dauguma. Duomenų, kad plano pakeitimai neatitinka JANĮ nustatytų reikalavimų ar neproporcingai riboja ir pažeidžia prieštaraujančio restruktūrizavimo plano pakeitimui kreditoriaus interesams, nenustatyta.

8.       Pateikti teismui duomenys taip pat patvirtina, jog kreditorių reikalavimų tenkinimui buvo skirtas visas bendrovės uždirbtas pinigų srautas (EBITDA), bendrovė yra padengusi apie 89,5 tūkst. Eur plano paveikiamų pirmos eilės ir hipotekos kreditorių reikalavimų, taip pat įvykdė 43 tūkst. Eur įsipareigojimų plano nepaveikiamiems kreditoriams.

9.       Teismas nurodė, kad prastesnius veiklos rezultatus lėmė išorinės priežastys (žaliavų kainos svyravimai ir didelė prasto sezoniškumo įtaka), tačiau RUAB „Pilsena“ savo gyvybingumą išlaiko. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano pakeitimas gali būti tvirtinamas, o restruktūrizavimas – tęsiamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Kreditorė UAB „PEGAS Distribution“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį ir prašymą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimo atmesti ir iškelti bankroto bylą RUAB „Pilsena“, neskirti bankroto bylos administratore UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė teismo vaidmenį restruktūrizavimo plano ir jo pakeitimų tvirtinimo metu, tačiau savo funkciją atliko netinkamai, nes vadovavosi tik dalimi nemokumo administratorės pateiktų ir bankroto byloje surinktų duomenų ir tik ta dalimi, kuria nemokumo administratorė grindė būtinumą patvirtinti plano pakeitimus. Nors pats teismas nurodė, kad tiek plano, tiek jo pakeitimo tvirtinimo metu turi būti įvertintas restruktūrizavimo priemonių proporcingumas restruktūrizavimo tikslui, tačiau šios pareigos nevykdė.

10.2.                      Teismas nenurodė jokių konkrečių skaičiavimų ar finansinių rezultatų, kurie leistų pagrįstai tikėtis, kad per likusį restruktūrizavimo laikotarpį RUAB „Pilsena“ veikla iš nuostolingos taps pelninga ir dar tiek, kad uždirbto pelno pakaktų atsiskaityti su visais kreditoriais.

10.3.                      Restruktūrizavimo plano realumas turi būti įvertintas iš naujo, turi būti nustatoma, ar restruktūrizavimo planas vykdomas ir ar bus vykdomas pakeistomis sąlygomis.

10.4.                      Restruktūrizavimo planas nėra vykdomas: nėra atsiskaitoma su kreditoriais nustatytais terminais, darbuotojų reikalavimai buvo padengti Garantinio fondo lėšomis, nėra rastas finansinis partneris, neteikiami pasiūlymai dėl finansinio reikalavimo dengimo kapitalizuojant skolą, nevykdomo planai dėl refinansavimo. Su kreditoriais atsiskaito su RUAB „Pilsena“ susiję asmenys smulkiomis sumomis, todėl tik sudaromas įspūdis, kad su kreditoriais atsiskaitoma, tačiau iš esmės plano vykdymo metu RUAB „Pilsena“ finansiniai įsipareigojimai tik padidėjo.

10.5.                      UAB Urbo bankas yra kredito įstaiga ir jos nesutikimas papildomai finansuoti RUAB „Pilsena“ veiklą rodo šios bendrovės finansų būklės ir jos perspektyvų profesionalų vertinimą – vykdoma veikla nesudaro sąlygų pelningai veiklai ir tuo pačiu net prielaidų išvadai, kad yra galimybė iš veiklos gaunamomis pajamomis padengti kreditorių reikalavimus.

10.6.                      Vien tai, jog bendrovė vykdo veiklą, nėra pagrindas konstatuoti, kad ji yra gyvybinga.

10.7.                      Plano vykdymo duomenys (RUAB „Pilsena“ balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos) rodo, kad RUAB „Pilsena“ nei prieš plano patvirtinimą, nei jo vykdymo metu niekada nedirbo pelningai, nuotoliai tendencingai tik didėja, kai, tuo tarpu, pardavimo pajamos mažėja, o RUAB „Pilsena“ valdymo organai, nemokumo administratorius tik didina išlaidas. Taip bendrosios ir administracinės sąnaudos ne tik nesumažėjo, palyginus su plano verslo plane numatytomis, bet žymiai padidėjo.

10.8.                      Nepateikti argumentai, kaip bus pagerinti veiklos rezultatai bei gautas bent teigiamas jos finansinis rezultatas.

10.9.                      RUAB „Pilsena“ turėjo pateikti tokį verslo planą, kuris pagrįstų galimybę uždirbti didesnį pelną negu buvo numatyta, tvirtinant restruktūrizavimo planą. Bendrovei dirbant nuostolingai ir nepadengus dalies kreditorių reikalavimų per pirmus du plano vykdymo metus, veiklos rezultatas per trečiuosius ir ketvirtuosius plano vykdymo metus turi būti atitinkamai didesnis. Plano tvirtinimo metu jo sudedamojoje dalyje – verslo plane – buvo pateikti skaičiavimai ir prognozės dėl pelno uždirbimo, todėl, pasikeitus siektiniems tikslams, keistinas ir verslo planas.

10.10.                      Plano pakeitimai negalėjo būti ir negali būti tvirtinami, nes nėra atnaujinti jo duomenys pagal reikšmingas faktines aplinkybes – nepakeistas kreditorių sąrašas ir nenurodyta aktuali bendra kreditorių reikalavimų suma, nors nustatyta, kad ši suma reikšmingai padidėjo, padidėjo bendrovės nuostolis. Dėl to plane nepateikti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminai.

10.11.                      Ar planas vykdomas, sprendžia teismas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) teisės normas (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir įstatymas nenumato galimybės plane nustatyti savarankiškų plano vykdymo ar nevykdymo konstatavimo sąlygų. Restruktūrizavimo plano pakeitimu įvedama jo dalis „Plano vykdymo vertinimo taisyklės“ neteisėtai grindžiama JANĮ 116 straipsnio 3 dalimi. Ši teisės norma skirta nustatyti reikalavimus galutinės restruktūrizavimo ataskaitos turiniui. Plano pakeitimu įvedama jo dalis „Alternatyvių restruktūrizavimo Plano įgyvendinimo priemonės“ vėlgi skirta pateisinti plano nevykdymo sąlygas.

11.       RUAB „Pilsena“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

11.1.                      Kreditorių dauguma palankiai įvertino restruktūrizavimo plano pakeitimus ir pritarė restruktūrizavimo plano pakeitimui. Šis faktas patvirtina, kad dauguma kreditorių tiki RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo perspektyvomis ir šis tikėjimas išreikštas įvertinus faktinę ir ekonominę situaciją, vykdomą veiklą su jos specifika bei priežastis, dėl kurių pirmaisiais plano vykdymo metais RUAB „Pilsena“ patenkino ne visus numatytus kreditorių reikalavimus.

11.2.                      Atsakovės akcininkas UAB „Elijos miestas“ iš kreditorių, pateikusių sutikimus, perėmė reikalavimus ar juos refinansavo – jos reikalavimas šiuo metu sudaro 118 tūkst. Eur vietoje 20 tūkst. Eur restruktūrizavimo proceso pradžioje.

11.3.                      Atsakovė su hipotekos kreditoriumi nesiderėjo ir šiuo metu nesidera dėl papildomo finansavimo. Papildomo finansavimo klausimas bus svarstomas tik reikšmingai sumažinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą ir tik restruktūrizavimo proceso pabaigoje, kaip tai numatyta restruktūrizavimo plane.

11.4.                      Teismui pateikti restruktūrizavimo byloje esantys duomenys pagrindžia, kad RUAB „Pilsena“ yra gyvybingas ūkio subjektas.

11.5.                      RUAB „Pilsena“ pardavimo pajamos per 2025 m. 3 ketvirčius (2 359 836 Eur) buvo didesnės nei per atitinkamą praeitą 2024 m. 3 ketvirčių laikotarpį (2 316 025 Eur). Preliminariais 2025 m. lapkričio 30 d. duomenimis pardavimo pajamos sudarė 2 804 430 Eur ir jau yra didesnės nei visų 2024 m. pardavimo pajamos (2 724 483 Eur) bei didesnės nei per atitinkamą 2024 m. laikotarpį gautos pardavimo pajamos (2 663 021 Eur). Nors RUAB „Pilsena“ nepasiekė restruktūrizavimo plane prognozuoto pardavimo pajamų lygio, jos pardavimo pajamos kryptingai didėja, o ne mažėja.

11.6.                      RUAB „Pilsena“ taikomos veiklos efektyvinimo priemonės leidžia tikėtis reikšmingai geresnių veiklos rezultatų ateityje. Pavyzdžiui, 2025 m. spalio – 2026 m. sausio mėnesių laikotarpio (žemiausio pajamų lygio laikotarpis dėl sezoniškumo įtakos) užsakymai yra ženkliai geresni nei atitinkamo to paties 2024 m. – 2025 m. laikotarpio. Dėl pritaikytų rinkodaros priemonių 2026 m. sausio mėnesio užsakymų skaičius pagal patvirtintus kontraktus yra net 2,6 karto didesnis nei 2025 m. Tiek piniginės įplaukos, tiek faktiniai pardavimai 2025 m. yra didesni nei 2024 m.

11.7.                      Atsakovė moka visus einamuosius mokesčius valstybės institucijoms ir tai taip pat patvirtina RUAB „Pilsena“ gyvybingumą. Plano vykdymo eigoje atsakovė dėl susidariusios situacijos rinkoje nepadengė dalies restruktūrizavimo plane numatytų įsiskolinimų, tačiau dėl to ir inicijuotas restruktūrizavimo plano pakeitimas. Tai dabartinėmis rinkos neapibrėžtumo sąlygomis nėra nenormalu ir nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė nėra gyvybingas juridinis asmuo.

11.8.                      RUAB „Pilsena“ galimybės atsiskaityti su kreditoriais išlieka iš esmės nepakitusios dėl atliktų restruktūrizavimo plano pakeitimų ir pasiektų susitarimų su kreditoriais, todėl verslo plano keitimo poreikio nebuvo. Restruktūrizavimo plano pakeitime yra pateikta informacija, jog su turto įkaito turėtoju yra sutarti nauji (ilgesni) atsiskaitymo terminai, taip pat papildyti įkaito turėtojo reikalavimo tenkinimui reikalingų lėšų gavimo šaltiniai – veikloje nenaudojamo įkeisto turto pardavimas. Šios priemonės leidžia RUAB „Pilsena“ didesnę dalį iš jos veiklos generuojamo pinigų srauto nukreipti kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

12.       Nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą toliau nagrinėja UAB „Profitus Crowdfunding“ atskirojo skundo ribose.

Dėl restruktūrizavimo plano keitimo ir tvirtinimo tvarkos

15.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl JANĮ 112 straipsnio taikymo apimties, be kita ko, ar, sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimo, iš naujo turi būti vertinamas restruktūrizuojamos įmonės gyvybingumas. Apeliacinės instacijos teismas toliau pasisako dėl restruktūrizavimo plano keitimo tvarkos ir gyvybingumo vertinimo.

16.       Gali būti keičiamas tik patvirtintas restruktūrizavimo planas, todėl JANĮ 112 straipsnio taikymas yra aktualus tada, kai jau yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, tačiau vėliau, restruktūrizavimo proceso eigoje, atsiranda poreikis restruktūrizavimo planą keisti.

17.       Poreikį keisti restruktūrizavimo planą gali lemti įvairios priežastys: pirma, pasikeitusi įmonės ekonominė ir finansinė padėtis, kurią, be kita ko, gali lemti ir pasikeitusios rinkos sąlygos, kai, pavyzdžiui, pajamos tampa mažesnės, negu buvo suplantuotos patvirtintame restruktūrizavimo plane, išauga sąnaudos (žaliavų pirkimas, energija, darbo užmokestis ir kt.), stebimas klientų praradimas ar paklausos kritimas ir pan.; antra, kai nepavyksta įgyvendinti plane numatytų priemonių, kurios gali būti susijusios tiek su finansiniais, tiek su ekonominiais, tiek su techniniais restruktūrizavimo plano aspektais, pavyzdžiui, nepavyksta parduoti restruktūrizavimo plane numatyto turto, pritraukti suplanuotų investicijų, suplanuota tvarka ir terminais nepavyksta patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų ir pan., trečia, keičiasi kreditorių sudėtis: patvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie anksčiau buvo ginčijami, arba atnaujinamas terminas naujiems kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti, keičiasi kreditorių finansiniai reikalavimai tikslinant jų patvirtinto finansinio reikalavimo dydį. Visos šios priežastys iš esmės indikuoja apie tai, kad pasikeitė įmonės, turinčios finansinių sunkumų, teisinė, ekonominė ar finansinė padėtis ir, galimai, kyla poreikis iš naujo persvarstyti jos restruktūrizavimo perspektyvas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-942-407/2025 15 punktą).

18.       Apeliacinės instacijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo procesas – tai visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Restruktūrizavimo procesas yra dinamiškas: nors jo eiga yra suplanuojama ir patvirtinama restruktūrizavimo plane, tačiau tinkamas jo vykdymas priklauso ne tik nuo pačios įmonės ar jos kreditorių, bet ir nuo iš esmės nekontroliojamos ekonominės aplinkos. Atitinkamai, nėra priemonių, užtikrinančių, kad restruktūrizavimo procesas bus sėkmingas, t. y. baigsis patvirtinus galutinę restruktūrizavimo ataskaitą (JANĮ 116 straipsnis) ar baigsis kitais JANĮ nustatytais pagrindais (JANĮ 117 straipsnis). Veiksmingas restruktūrizavimo procesas lemia didesnes investicijas ir pasitikėjimą verslo aplinka (Valstybinio audito 2015 m. spalio 2 d. ataskaita „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“); veiksmingo restruktūrizavimo proceso tikslas gali būti pasiektas tik tada, kai bus nustatyta ir konstatuota, jog įmonės restruktūrizavimas yra ekonomiškai ir socialiai naudingesnis mokumo problemų sprendimo būdas nei bankrotas.

19.       Tiek teisės praktikoje, tiek teisės doktrinoje pažymima, kad gyvybingumas yra ne tik būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, bet ir vienas esminių restruktūrizavimo proceso tikslų; būtent įmonės (ne)gyvybingumas leidžia nustatyti, kuriuo būdu (bankroto ar restruktūrizavimo) gali būti sprendžiamos įmonės mokumo problemos (Remigijus Jokubauskas, „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27 (2), p. 570, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-806-934/2024 40 punktas, 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020 30 punktas ir kt.). Todėl gyvybingumo vertinimas iš esmės yra aktualus visame restruktūrizavimo proceso etape.

20.       JANĮ 112 straipsnyje nurodyta, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas. JANĮ ir poįstatyminiuose aktuose nėra nustatyta reikalavimų restruktūrizavimo plano pakeitimo turiniui ir formai. Apeliacinės instacijos teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano pakeitimas gali būti išdėstomas kaip nauja restruktūrizavimo plano versija, iš kurios turi būti aiškiai matyti tai, kas restruktūrizavimo plane yra keičiama ir objektyviai keitėsi; gali būti rengiamas atskiras restruktūrizavimo plano pakeitimo dokumentas, tampantis neatsiejama restruktūrizavimo plano dalimi. Tačiau esminis reikalavimas, sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimo, kad tiek teismui, tiek kreditoriams būtų pateikta išsami informacija apie restruktūrizavimo plano vykdymą ir pakeitimus, jog šią informaciją būtų galima palyginti ir objektyviai įvertinti. Todėl didelę reikšmę, be kita ko, turi nemokumo administratoriaus rengiamos restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitos už kiekvieną juridinio asmens finansinių metų ketvirtį JANĮ 103 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakyme Nr. V4-6 „Dėl Juridinio asmens restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitos tvirtinimo“ nustatytą formą.

21.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano (pakeitimų) svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano (pakeitimų), jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano (pakeitimų) atitiktį ĮRĮ 12 straipsnio (šiuo metu – JANĮ 104 straipsnis) reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui (jo pakeitimams) šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020 23 punktą, 2021 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-421/2021 38 punktą, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1014-450/2024 32 punktą).

22.       Apeliacinės instacijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimo (ne)pagrįstumo, iš esmės reikalinga atlikti pokyčių analizę – dėl kokių priežasčių yra keičiamas restruktūrizavimo planas, kas jame yra keičiama ir kokią įtaką tai daro įmonės gyvybingumui. Pokyčiai gali būti nežymūs arba lemti esminius restruktūrizavimo plano pakeitimus: kuo reikšmingesni finansiniai ir ekonominiai pokyčiai fiksuojami, kuo labiau keičiasi (blogėja) kreditorių finasinė padėtis restruktūrizavimo metu, tuo reikšmingesnis yra gyvybingumo vertinimas iš naujo pasikeitus aplinkybėms.

Dėl ginčo esmės

23.       Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad restruktūrizavimo planas yra nevykdomas: nebuvo atsiskaityta su kreditoriais plane nustatyta tvarka ir terminais, nevykdomi įsipareigojimai pritraukti finansinį partnerį, kuris turėjo padengti dalį įsipareigojimų kreditoriams, nevykdoma ir restruktūrizavimo plano sąlyga dėl kreditorių reikalavimų dengimo kapitalizuojant skolą, kreditorių reikalavimų refinansavimo. Apeliantės teigimu, RUAB „Pilsena“ yra negyvybinga ir nemoki: plane numatytos priemonės nėra veiksmingos, RUAB „Pilsena“ pajamos mažėja, o restruktūrizavimo procesas tik didina bendrovės išlaidas, nepasiekti restruktūrizavimo plane numatyti pinigų srautai, bendrovė veikia nuostolingai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.

24.       Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nėra aišku, už kokius restruktūrizavimo plano pakeitimus buvo balsuota 2025 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkime. Iš esmės atskirajame skunde keliamas ginčas dėl to, kad nėra duomenų, jog teismas sprendė dėl tokio restruktūrizavimo plano pakeitimo turinio, už kurį kreditoriai balsavo 2025 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui kartu su kreditorių susirinkimo 2025 m. lapkričio 6 d. protokolu Nr. 3 buvo pateikti kreditorių susirinkimo balsavimo biuleteniai ir duomenys, kad kreditoriams elektroniniu laišku buvo išsiųsta informacija apie vyksiantį kreditorių susirinkimą, pridėti darbotvarkė, įmonės veiklos ataskaita, RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano pakeitimas, balsavimo raštu biuletenis. Kreditoriai, atsiuntę balsavimo biuletenius, nenurodė ir nėra duomenų, kad jie negalėjo susipažinti su restruktūrizavimo plano pakeitimu. Apeliantė taip pat dalyvavo kreditorių susirinkime ir balsavo prieš restruktūrizavimo plano pakeitimą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė duomenų, kad ji elektroniniu paštu gavo ir balsavo dėl kitokio turinio restruktūrizavimo plano pakeitimo projekto nei tas, dėl kurio sprendžiama šioje civilinėje byloje.

25.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo, reikšminga įvertinti, kokią įtaką pakeitimai turi gyvybingumui; šis vertinamas atliekamas lyginant restruktūrizavimo plane numatytas priemones ir išsikeltus tikslus su faktine įmonės padėtimi, kuri gali atsispindėti tiek pačiame restruktūrizavimo plano pakeitimo dokumente, tiek restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitoje, tiek kituose šalių pateiktuose dokumentuose. Apeliacinės instacijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismui ir kreditoriams buvo pateiktas restruktūrizavimo plano pakeitimas; iš pateikto restruktūrizavimo plano pakeitimo duomenų nėra aišku, kaip buvo vykdomas restruktūrizavimo planas – kokie restruktūrizavimo plano rodikliai buvo pasiekti, kurie tikslai įgyvendinti, o kurie – ne, kodėl atsirado poreikis keisti restruktūrizavimo planą, kodėl antros eilės kreditoriams antraisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais skiriama bendra 105 922,60 Eur buvo sumažinta per pusę, kodėl buvo nutarta keisti atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi tvarką. Todėl atskirojo skundo argumentai ir restruktūrizavimo plano pakeitimas Nr. 1 bus vertinamas, be kita ko, atsižvelgiant į RUAB „Pilsena“ 2025 m. lapkričio 7 d. restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitą už 2025 m. 3 ketvirtį (20 t., b. l. 111).

26.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad restruktūrizavimo plane buvo numatytos dvi pagrindinės priemonės finansiniams sunkumams įveikti – atidedant skolų mokėjimo terminus ir pritraukiant apyvartines lėšas (restruktūrizavimo plano 5.1. papunktis). Restruktūrizavimo plane taip pat nurodyta, jog su dalimi kreditorių yra aptartos reikalavimų kapitalizavimo, atidėjimo, dalinio dengimo refinansuojant galimybės; kreditoriai turi teisę nepritarti refinansavimui (restruktūrizavimo plano 5.1.4 papunktis). Taip pat pažymėta, kad finansinio partnerio pagalbos mastai sudarys vidutiniškai 63 tūkst. Eur per pirmus trejus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus, taip pat bendrovė ketina refinansuosi kreditus ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais. Nemokumo administratorė savo procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad bendrovės akcininkė UAB „Elijos miestas“ iš kreditorių, pateikusių sutikimus perėmė reikalavimus ar juos refinansavo, jo reikalavimas šiuo metu sudaro 118 tūkst. Eur vietoje 20 tūkst. Eur proceso pradžioje; šie nemokumo adminsitratorės teiginiai nėra paneigti. Pirmaisiais ir antraisiais restruktūrizavimo metais nenumatyta gauti finansavimo iš kredito įstaigų. Dar daugiau, dėl refinansavimo ar kapitalizavimo buvo tartasi su konkrečiais kreditoriais – apeliantės kreditorės UAB „PEGAS Distribution“ atžvilgiu nebuvo prisiimti įsipareigojimai ar sudaryti susitarimai dėl skolos kapitalizavimo (restruktūrizavimo plano priedas Nr. 6 „Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikai“), o aplinkybė, ar UAB „Pegas Distribution“ skola vėliau bus refinansuota ar padengta bendrovės lėšomis, neturi esminės reikšmės. Todėl, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nėra pagrindo teigti, jog restruktūrizavimo planas šioje dalyje nėra vykdomas.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad įmonė nepasiekė restruktūrizavimo plane suplanuotų pardavimo pajamų: restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu 2024 m. gruodžio mėnesį buvo planuota gauti 4,18 mln. Eur pajamų ir metus baigti pelningai, tačiau faktiškai 2024 m. įmonė gavo tik 2,7 mln. Eur pajamų ir baigė su 425 106 Eur nuostoliu. Iš 2025 m. 3 kevirčio ataskaitos duomenų kyla pagrįstų abejonių, ar 2025 metais taip pat bus pasiektas suplanuotas pajamų lygis. Visgi apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad, nors RUAB „Pilsena“ nepasiekė restruktūrizavimo plane prognozuoto pardavimo pajamų lygio, jos pardavimo pajamos kryptingai didėja ir nuostolis mažėja. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad įmonė yra negyvybinga, tačiau nepateikė skaičiavimų ar argumentų, jog dėl finansinių pasikeitimų restruktūrizavimo planas tapo nerealus ar neįgyvendinamas. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, ne teismui, o būtent kreditoriui, nepritariančiam restruktūrizavimo plano pakeitimui, tenka pareiga skaičiavimais pagrįsti ir įrodyti negyvybingumą, t. y. skundą teikiantis asmuo privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, reikšminga laiko ir tai, kad 2025 metais didžioji prekybos dalis vyko su naujais klientais, taip pat daugelis klientų sugrįžo. Tai rodo augantį pasitikėjimą rinkoje, atitinkamai, leidžia pagrįstai manyti apie teigiamas veiklos perspektyvas ateityje.

28.       Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pajamų ir išlaidų svyravimai yra natūralus ir daugelio įvairių priežasčių lemiamas procesas. Bendrovė kreditoriams pateikė pranešimą (prezentaciją) apie savo veiklos rodiklius, nurodė problemas, su kuriomis susidūrė ir priežastis, dėl kurių nebuvo pasiekti planuoti rezultatai. Tuo tarpu kreditoriai, turėdami galimybę su jais susipažinti ir įvertinti gautus duomenis pritarė plano pakeitimui.

29.       Apeliacinės instancijos teismas reikšminga laiko ir tai, kad restruktūrizavimo plano pakeitimu nėra siekiama atidėti visų kreditoriams suplanuotų mokėjimų: iš suplanuotų 105 077,40 Eur mokėjimų pirmąja eile tenkintiniems kreditorių finansiniams reikalavimams dengti tik 37 922,60 Eur suma paskirstoma tretiesiems ir ketvirtiesiems restruktūrizavimo metams; iš 109 000 Eur, suplanuotų sumokėti hipotekos kreditoriui, bus dengiama 97 000 Eur pagrindinės skolos suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti pakeitimai esmingai nekeičia ir neblogina kreditorių padėties, palyginti su ta, kuri patvirtinta restruktūrizavimo plane. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga laiko ir tai, kad restruktūrizavimo plano pakeitimui buvo pritarta paveikiamų kreditorių grupėse, o tai indikuoja apie tai, kad kreditoriai pasitiki ir tiki restruktūrizavimo proceso sėkme.

30.       Atskirajame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą, kuriuo restruktūrizavimo planas papildytas dalimis „Plano vykdymo vertinimo taisyklės“ bei „Alternatyvios restruktūrizavimo plano įgyvendinimo priemonės“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog yra ginčijami ir šie restruktūrizavimo plano pakeitimo aspektai, tačiau jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

31.       Teismas tvirtina galutinę restruktūrizavimo ataskaitą, kuri teismui turi būti pateikta per 30 dienų nuo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos (JANĮ 116 straipsnio 2, 6 dalis). JANĮ 116 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kokia informacija turi būti pateikiama galutinėje ataskaitoje, o šios informacijos teisingumą ir atitikimą restruktūrizavimo planui ir jo pakeitimui vertins teismas. Atskirajame skunde teisingai pažymima, kad būtent įstatymas įtvirtina reikalavimus restruktūrizavimo plano ataskaitai, todėl kreditorių susirinkimas neturi teisės nustatyti kitokio reguliavimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pakeitimo dalies „Plano vykdymo vertinimo taisyklės“ turinį, sprendžia, kad šioje restruktūrizavimo plano pakeitimo dalyje paaiškinami, detalizuojami JANĮ 116 straipsnio 3 dalyje įvardinti punktai ir jie nagrinėjamu atveju vertintini kaip informacinio pobūdžio, nesukeliantys jokių materialiųjų teisių ir pareigų. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo netvirtinti šios restruktūrizavimo plano pakeitimo dalies.

32.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino restruktūrizavimo plano pakeitimą, kuriuo nustatytos alternatyvios restruktūrizavimo plano įgyvendinimo priemonės. Šioje dalyje nurodyta, kad „[b]endrovė, siekdama įgyvendinti restruktūrizavimo plano tikslus ir uždavinius, susijusius su esamų skolų restruktūrizavimu ir pertvarkymu, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu gali sudaryti susitarimus su kreditoriais dėl restruktūrizavimo plane nustatytų skolų mokėjimo terminų išdėstymo, kurie būtų kvalifikuojami Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau JANĮ) 2 straipsnio 18 dalyje numatyta pagalba juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti. Sudarius susitarimą dėl mokėjimo terminų išdėstymo, toks kreditorius suteiktos pagalbos apimtyje tampa restruktūrizavimo plano nepaveikiamu kreditoriumi, nes plane numatyti reikalavimų tenkinimo terminai negali būti ankstesni nei prievolės įvykdymo terminas (JANĮ 113 straipsnio 2 dalis). Restruktūrizavimo planas netikslinamas, toks susitarimas laikomas restruktūrizavimo plano dalimi nepažeidžiant susitarime nustatytų konfidencialumo sąlygų, o tokiam kreditoriui mokėtinos lėšos proporcingai perskirstomos kitiems kreditoriams, nekeičiant bendros kreditoriams mokėtinos sumos. Sudarius susitarimus su kreditoriais ir patenkinus restruktūrizavimo plane likusių paveikiamų kreditorių reikalavimus, būtų laikoma, jog planas yra įvykdytas ir inicijuojama restruktūrizavimo proceso užbaigimo procedūra vadovaujantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka, įvykdžius restruktūrizavimo planą.“

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės restruktūrizavimas yra kolektyvinis procesas, kurio metu užtikrinama įmonės dalyvių (savininkų) ir kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-247-881/2021). Restruktūrizavimas turi būti nukreiptas į anksčiau vykdytos ūkinės įmonės veiklos tobulinimą, pertvarkymą, optimizavimą. Tačiau didžiausia reikšmė tenka įmonės ir jos kreditorių bendradarbiavimui, kadangi tik kreditoriams teikiant tam tikrą finansinę pagalbą nuolaidas (atidedant finansinių reikalavimų vykdymo terminus, atsisakant reikalavimų ar jų dalies, kitaip teikiant pagalbą) galima užtikrinti veiksmingą restruktūrizavimo procesą.

34.       Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės restruktūrizavimo paskirtį bei tikslus yra pažymėjęs, kad įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).

35.       Svarbus restruktūrizavimo proceso ypatumas yra tas, kad jo metu, nors ir pakitusia forma, tebevykdoma įmonės ūkinė veikla ir verslas, tačiau šiuo laikotarpiu jau nebegali būti naudojamasi visiška komercine laisve. Kadangi restruktūrizavimo proceso metu įmonės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, tai, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011  m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

36.       Restruktūrizavimo planas yra esminis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuriame apibrėžiama juridinio asmens būklė, finansiniai sunkumai bei jų mastas, restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslai ir pats restruktūrizavimo procesas, priemonės, kuriomis siekiama atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą bei gyvybingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-881-910/2024). Restruktūrizavimo plano projektui (restruktūrizavimo plano pakeitimams) turi pritarti juridinio asmens dalyviai ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 106 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis); kreditorių susirinkimo pritarimas restruktūrizavimo plano projektui yra viena iš sudėtinių šio plano svarstymo ir tvirtinimo procedūrų. Teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas turi būti vykdomas jame nustatyta tvarka, o šio vykdymo kontrolė ir šios kontrolės kontekste kreditorių teisių apsauga, yra įgyvendinama įstatyme įtvirtintais teisiniais instrumentais.

37.       Iš restruktūrizavimo plano pakeitimo matyti, kad iš esmės yra siekiama išvengti restruktūrizavimo plano keitimo procedūrų sudarant individualius susitarimus su kreditoriais. Tačiau su restruktūrizavimo proceso tikslais bei pagrindiniais principais yra nesuderinami tokie veiksmai, kurie iškreipia restruktūrizavimo kolektyviškumo pobūdį ir kuriais siekiama išvengti restruktūrizavimo plano – pagrindinio restruktūrizavimo proceso dokumento – keitimo ir tvirtinimo tvarkos.

38.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje restruktūrizavimo plano pakeitimo dalyje neteisingai taikomas ir aiškinamas JANĮ. Pirma, kreditorių pagalba finansiniams sunkumams įveikti taip, kaip ji yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 18 dalyje, yra laikoma sudėtine restruktūrizavimo plano dalimi (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 10 punktas); įstatymas nedraudžia kreditoriams suteikti pagalbos, priešingai, tai skatina, tačiau visa tai turi būti atspindėta restruktūrizavimo plane, kuris tampa privalomas ir vykdytinas jį patvirtinus. Antra, JANĮ 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo prievolių vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau, kaip suėjus šiems terminams. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad skolos mokamos tik suėjus jų terminui, tačiau nekeičia nei prievolės, nei paties kreditoriaus teisinio statuso restruktūrizavimo byloje. Bet koks susitarimas su kreditoriumi dėl prievolės atidėjimo ar vykdymo išdėstymo traktuotinas kaip restruktūrizavimo metu suteikta paveikiamo kreditoriaus pagalba restruktūrizuojamam skolininkui. Trečia, restruktūrizavimo proceso ir restruktūrizavimo plano vykdymo metu turi būti atsiskaitoma tiek su paveikiamais, tiek su nepaveikiamais kreditoriais; su pastaraisiais atsiskaitoma iš karto, suėjus jų prievolės vykdymo terminui. Nepaveikiami kreditoriai yra tie, su kuriais atsiskaitoma neatidedant prievolės vykdymo ir (ar) jos nemodifikuojant. Nepaveikiamas kreditorius gali tapti paveikiamu kreditoriumi, jeigu su juo neatsiskaitoma tinkamai ir laiku, tačiau paveikiamas kreditorius negali tapti nepaveikiamu kreditoriumi, kadangi jau patvirtintu restruktūrizavimo planu konstatuota, jog prievolės visiems kreditoriams buvo atidėtos.

39.       Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimo dalies, kuria iš esmės neteisingai taikomos ir aiškinamos JANĮ teisės normos bei kuriomis siekiama išvengti restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir keitimo tvarkos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo nutarė patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą, keičiantį restruktūrizavimo plano nuostatas, susijusias su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimu bei papildytą dalimi „Plano vykdymo vertinimo taisyklės“; naikinti ar keisti šio procesinio sprendimo atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41.       Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino restruktūrizavimo plano dalį „Alternatyvios restruktūrizavimo plano įgyvendinimo priemonės“, kadangi šia dalimi yra siekiama išvengti restruktūrizavimo plano keitimo ir tvirtinimo tvarkos procedūrų, o toks siekis neatitinka restruktūrizavimo proceso tikslų ir esmės, todėl ši pirmosios instancijos teismo dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsisakoma tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimo dalį „Alternatyvios restruktūrizavimo plano įgyvendinimo priemonės“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42.       RUAB „Pilsena“ pateikė prašymą dėl 1 409,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo; nurodė, kad byla yra priskirtina antrai sudėtingumo grupei, teikiant atsiliepimą buvo reikalinga išanalizuoti daug dokumentų ir aplinkybių, todėl prašo bylinėjimosi išlaidų nemažinti.

43.       Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad atskirasis skundas buvo patenkintas iš dalies – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo patenkinta 40 proc. atskirojo skundo. Antra, RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo byloje yra paskirtas nemokumo administratorius, kuriam yra mokamas atlygis už nemokumo proceso priežiūrą, konsultacijas ir organizavimą; nemokumo administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus, įtvirtintus JANĮ – nemokumo administratoriui keliami išsilavinimo ir patirties reikalavimai. Nors bendra taisyklė yra ta, kad nemokumo administratorius neturi procesinės pareigos kiekvieną civilinę bylą, kurioje sprendžiami su administruojama bendrove susiję klausimai, vesti pats (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-677-241/2020 44 punktą), tačiau akcentuotina, kad atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti nebuvo reikalingos išskirtinės žinios, atskirasis skundas iš esmės buvo grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir išnagrinėtas skundas pirmosios instancijos teisme, byla yra tiesiogiai susijusi su restruktūrizavimo procesu – restruktūrizavimo proceso organizavimu, plano keitimu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mažina priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 500 Eur sumos.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria patvirtintos restruktūrizavimo plano pakeitimo dalys dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos pakeitimo bei papildymo dalimi „Plano vykdymo vertinimo taisyklės“, palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta restruktūrizavimo plano pakeitimo dalis „Alternatyvios restruktūrizavimo plano įgyvendinimo priemonės“, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimo dalį „Alternatyvios restruktūrizavimo plano įgyvendinimo priemonės“.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „PEGAS Distribution“ (juridinio asmens kodas 304084365) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pilsena“ (juridinio asmens kodas 302310036) naudai.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis