Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-01-06][nuasmeninta nutartis byloje][II-69-1108-2021].docx
Bylos nr.: II-69-1108/2021
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 191008196 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla Nr. II-69-1108/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00402-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. sausio 6 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,

sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Sandrai Poškienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. K. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Gudašiui,

asmeniui, kuris gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn D. J. ir jo atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. K. ir jo atstovo advokato Ramūno Gudašiaus skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) vyresniosios specialistės R. G. 2020 m. sausio 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: 19107670804.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės R. G. 2020 m. sausio 15 d. nutarimu (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta pagal A. P. ir R. K. 2019 m. rugsėjo 27 d. pateiktus skundus(reg. Nr. 20-AP-7823 ir reg. Nr. 20-AP-7824) dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau ir – Inspekcija) pareigūnų (tarnybinį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio Inspekcijos viršininko D. J.) galimai neteisėtų veiksmų – skunduose buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis, turimus įrodymus, liudytojų apklausas, įvertinus tai, jog tyrimo metu byloje neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad D. J. vairavo transporto priemonę padarydamas grėsmę eismo saugumui keliančius kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra, nutarime prieita išvados, jog D. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių.

2020 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas R. K. ir jo atstovo advokato Ramūno Gudašiaus skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai tęsti administracinio nusižengimo tyrimą pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. R. K. ir A. P. skundą registracijos Nr. 20-AP-7824, ROIK: 19107670804.

Skunde nurodoma, kad nutarimas turėtų būti panaikintas, nes administracinio nusižengimo teisenoje pareiškėjas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir dėl to buvo apribota jo galimybė susipažinti su skundžiamu nutarimu. Pareiškėjui nepateikta duomenų apie tai, koks buvo atliktas tyrimas, kokie proceso veiksmai buvo atlikti tikrinant jo skunde nurodytą informaciją. Skundas Institucijoje buvo gautas 2019 m. rugsėjo 27 d., o nutarimas priimtas 2020 m. sausio 15 d., tai yra beveik po keturių mėnesių nuo skundo padavimo dienos, todėl Institucija turėjo imperatyvią pareigą atlikti visus įmanomus veiksmus administracinio nusižengimo požymiams nustatyti ir patraukti pažeidėją administracinėn atsakomybėn. Institucija atlikusi tyrimą nesugebėjo tinkamai surinkti duomenų apie padarytą administracinį pažeidimą, todėl tyrimą nutraukė. Skunde taip pat pažymima, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas – Institucija net tik pažeidė ANK normas, reglamentuojančias administracinio nusižengimo teiseną (ANK 578 straipsnio 1 dalis, 620 straipsnio 1 dalis, 621 straipsnis ir kt.), tačiau sukūrė ydingą praktiką, kad pareiškėjui – nukentėjusiajam būtų atimta galimybė skųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuri pradėta pagal pareiškėjo – nukentėjusiojo skundą. Tokiu būdu pareiškėjui, Lietuvos Respublikos piliečiui, užkertamas keliais kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo teisme, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime remiamasi pareigūnų D. J., T. K. ir T. G. paaiškinimais apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. kai apie 23.00 val. laukuose buvo pastebėtas vieno iš pareiškėjų vairuotas automobilis. Pradėjus artėti prie minėto automobilio, jis padidinęs greitį nuvyko miško kryptimi. Važiuojant paskui pareiškėjų automobilį buvo įjungti tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos švyturėliai. Automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pamatęs švyturėlius didino greitį, tačiau po kurio laiko, pasivijus R. K. vairuojamą automobilį, šis sustojo. Pradėjus sustabdytos transporto priemonės patikrinimą, buvo nustatytas ne vienas Inspekcijos pareigūnų tyrimo kompetencijoje esantis pažeidimas. D. J. vairavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) reikalavimų bei grėsmės eismo saugumui nekėlė. Atsiliepime pažymima, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Institucijos įsitikinimu, pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų ir priėmė teisingą sprendimą administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Atsiliepime nurodoma, jog tyrimo metu byloje neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad D. J. vairavo transporto priemonę padarydamas grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus nėra, ir daroma išvada, jog D. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Pareiškėjas R. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad pažeidimas buvo padarytas, nes jis buvo apakintas ilgosiomis šviesomis, be to, turėjo staigiai keisti automobilio važiavimo kryptį, vos nesugadino broliui priklausančio automobilio. Jis po medžioklės važiavo namo 30-40 km/h greičiu miško keliuku – tokiu greičiu važiavo visą atstumą. Važiavo dviese su kolega A. P.. Staiga paskui juos „iššoko“ automobilis ir dideliu greičiu privažiavo įjungdamas ilgąsias šviesas. Piktybiškai bandė lenkti, blokuoti. Galvojo, kad iš paskos važiuoja girti, ar vartoję narkotinių medžiagų. Buvo priversti sustoti ir praleisti, nes kitaip būtų sukėlęs avariją. Sustojo radęs properšą. Pareigūnai buvo neuniformuoti, vienas jų (T. G.) atidarė bagažinę, priėjo kiti pareigūnai. Pareigūnų automobilis buvo visai nežymėtas, švyturėlių nebuvo. Tamsus eilinis automobilis, todėl negalėjo suprasti, kad yra stabdomi. Tik vėliau sužinojo, kas vairavo automobilį, nes tamsoje buvo neįmanoma įžiūrėti. Nuvažiuodamas po patikrinimo pamatė, kuris iš pareigūnų atsisėdo už vairo. Jis suprato, kad pareigūnai rado naktinio matymo prietaisą, kurį turėti nedraudžiama, paėmė šautuvą ekspertizei. Su tuo naktinio matymo prietaisu tik medžioti yra draudžiama. Tą naktinį priedėlį galima nusipirkti bet kokioje medžioklės prekių parduotuvėje, juo naudotis, stebėti naktinę gamtą joks teisės aktas nedraudžia. Stirninas buvo teisėtai sumedžiotas, įrašytas į medžioklės lapą, medžiojo savo medžioklės plotuose. Kuo yra kaltinami sužinojo tik po mėnesio ar po pusantro. Anksčiau yra buvę, kad stabdė aplinkosaugininkai, bet jie buvo su uniformomis, su skiriamaisiais ženklais. Įvykio metu po medžioklės jau buvo nustojęs lietus, kelio danga buvo slidi. D. J. pavojingi veiksmai pasireiškė ilgų šviesų spiginimų, bandymų blokuoti kelią, dėl ko turėjo staigiai pakeisti važiavimo kryptį. Vienu metu pareigūnų automobilis buvo privažiavęs prie jų automobilio. Jis (pareiškėjas) pradėjo stabdyti, kai kelias išplatėjo ir matė, kad galima sustoti. Jo vairavimo stažas yra 20 metų ir jis niekada nėra bėgęs nuo pareigūnų.

Pareiškėjo atstovas advokatas Ramūnas Gudašius teismo posėdžio metu skundą prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad D. J. davė prieštaringus parodymus apie tai, kad stabdymo metu naudojo garso signalus su švyturėliais. Kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 138), įvykio metu pareigūnų automobilyje nebuvo sumontuoto garsinio signalo – jis sumontuotas tik 2019 m. rugpjūčio 29 dieną. Į bylą pateikta išklotine apie įvykio metu automobilio ,,Subaru“ judėjimo kryptį ir greitį negalima remtis, nes pats D. J. pripažino, kad šie rodmenys užfiksuoti nesertifikuotu prietaisu. Vairuotojas D. J. pažeidė nuostatų, numatytų ANK 426 straipsnio 6 dalyje, reikalavimus, kur griežtai reglamentuota, kad uniformuoto policijos, Karo policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Karo policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Karo policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Šių veiksmų, įvykio metu pareigūnai neatliko – nemojavo atšvaito lazdele skersai judėjimo krypties, per garsiakalbį jokių nurodymų vairuotojui R. K. nedavė, nes garsiakalbio pareigūnų automobilyje nebuvo. D. J. vairuojamas automobilis ,,Subaru forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nudažytas specialia žalia spalva, ant automobilio nebuvo oranžinių išilginių juostų, nors D. J. bylos nagrinėjimo teisme metu, teigė, kad juostos buvo. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobiliai, kuriais vykstama į reidus, privalo būti žalios spalvos su oranžinėmis juostomis šonuose, švyturėliai turi būti ant stogo, kurie matomi 360 laipsnių kampu. Ant pareigūnų automobilio įvykio metu nebuvo jokių oranžinių juostų, taip pat nebuvo oranžinių emblemų ant automobilio priekinių durelių ir ant variklio gaubto. Šią aplinkybę, be R. K. ir A. P. paaiškinimų, patvirtina ir paties D. J. teismui 2020 m. spalio 9 d. pateiktos foto lentelės Nr. 1, 2, kuriose matyti, kad automobilis ,,Subaru forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos be oranžinių juostų šonuose. Foto lentelėje Nr. 2 matyti, šalia stovintis kitas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tarnybinis automobilis ,,VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atitinka visus įsakymo reikalavimus – yra nudažytas žalia spalva ir oranžinėmis juostomis ant šonų. Be to, ant D. J. automobilio stogo nebuvo mėlynos spalvos švyturėlio, matomo 360 laipsnių kampų, kaip to reikalauja Aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 571 Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų ir jų aprašymo. Šią aplinkybę iš dalies taip pat patvirtina 2020 m. spalio 9 d. vedėjos V. G. pasirašytas ir teismui pateiktas raštas, kuriame nurodoma, kad šis automobilis turėjo nestacionarų magnetinį mėlynos spalvos švyturėlį, tai reiškia, kad šis švyturėlis, bet kuriuo momentu, magneto pagalba gali būti uždedamas ant automobilio stogo arba nuimamas, todėl jo įvykio metu ten nebuvo. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, tamsiu paros metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisės stabdyti transporto priemonių, kadangi subjektai, turintys teisę stabdyti transporto priemones tamsiu paros metu, griežtai apibrėžti ANK 426 straipsnio 6 dalyje ir Inspekcijos pareigūnų tarp jų nėra. Šios aplinkybės, pareiškėjo atstovo nuomone, įrodo, kad vairuotojas D. J. nuo pat pradžių veikė pažeidinėdamas įstatymus.

Asmuo, kuris gali būti partrauktas administracinėn atsakomybėn, D. J. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir paaiškino, kad įvykio vakarą buvo naudoti mėlynos spalvos švyturėliai. Ilgos šviesos tikrai nebuvo įjungtos. Stabdymo metu buvo naudojamas ir garsinis signalas. Pareiškėjo automobilį pastebėjo stovintį vidurį lauko – kilo įtarimų, kad tai medžiotojų automobilis, nutarta privažiuoti artyn, tačiau tas automobilis padidino greitį ir nulėkė. Važiuojant iš paskos matėsi, kaip pastebėtas automobilis prie posūkio važiuodamas dideliu greičiu slydo. Buvo nutarta, kad tai galimai yra brakonieriai, kurie šalinasi iš įvykio vietos, galbūt vežasi neleistinų dalykų. Tuomet padidino greitį ir pradėjo persekiojimą su mėlynos spalvos švyturėliais. Privažiavus prie automobilio, R. K. sustojo. R. K. vairuoto automobilio patikrinimo metu suprato, kad automobilis buvo persekiotas ne veltui, nes vyrai su savimi turėjo nukopijuotą medžioklės lapą, ko neleidžia medžioklės taisyklės. Jie medžiojo be medžioklės lapo, buvo rastas naktinio matymo priedėlis, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje – A kategorijos ginklas. Be to, R. K. buvo sumedžiojęs stirniną su draudžiamo kalibro ginklu. Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas numato, kad pareigūnai įtarę, jog yra daromas administracinio nusižengimo pažeidimas, bet kuriomis turimomis priemonėmis ir galimybėmis turi užkirsti kelią daromam pažeidimui. R. K. parodymai, kad pareigūnai savavališkai atidarė bagažinę, kad buvo neuniformuoti, neatitinka tikrovės. Policija tinkamai išnagrinėjo R. K. skundą. D. J. taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad po šio įvykio Aplinkos ministerijoje buvo gautas skundas dėl pareigūnų veiksmų, buvo parašytas dar vienas skundas į Kauno rajono policijos komisariatą dėl fizinės prievartos panaudojimo šių asmenų atžvilgiu. Skundai atmesti. Mano, kad tokiais skundais bandoma padaryti poveikį pareigūnams. Pažymi, kad viskas vyko tarnybos metu, jis buvo su kolegomis – T. K. ir T. G.. Automobilis priklauso Aplinkos apsaugos departamentui. Automobilis juodos spalvos, pažymėtas skiriamaisiais ženklais, kaip nurodyta Aplinkos apsaugos ministro įsakyme. Ant automobilio šonų yra užrašas ,,Aplinkos apsaugos departamentas“, oranžinės juostos, mėlynos spalvos švyturėliai, kurie matomi ir priekyje ir gale, buvo naudojamas ir garso signalas. Švyturėliai yra stacionarūs, įrengti prie priekinių lempų, šonuose ir gale, kad matytųsi iš visų pusių. Automobilis nebuvo apžiūrėtas. D. J. nurodė, kad jis turi teisę stabdyti transporto priemones. Buvo fiksuoti R. K. ir A. P. pažeidimai, administracinė teisena vis dar vyksta. Kai sustabdė automobilį, R. K. ir A. P. buvo informuoti, kokiu klausimu bus atliekamas patikrinimas, pareigūnai prisistatė, jis pats parodė tarnybinį pažymėjimą. Patikrinimas truko apie 2 valandas. D. J. negalėjo pasakyti, kokiu greičiu persekiojo automobilį, tačiau greitis buvo nemažas. Buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame užfiksuoti nustatyti pažeidimai. Surinkus visus duomenis, administracinėn atsakomybėn buvo patraukti asmenys, tai yra, vairuotojas ir keleivis, kurie dalyvavo neteisėtoje medžioklėje. D. J. pažymėjo, kad kaltu nesijaučia, jokių teisės aktų nepažeidė.

D. J. atstovas advokatas Mantas Šriupša teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pareiškėjo skundo neaišku, kaip konkrečiai buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Skunde nenurodytas nei vienas KET punkto pažeidimas. Tai apsunkina D. J. galimybę suprasti, kuo jis yra kaltinamas ir ribojama jo teisė į gynybą. Pareiškėjo automobilį sumėtė todėl, kad pats pareiškėjas padarė KET pažeidimą. Pats pareiškėjas sąmoningai sukėlė pavojingą situaciją „mesdamas“ savo vairuojamą automobilį į dešinę arba į kairę pusę. D. J. objektyviai neturėjo jokios galimybės blokuoti priekyje jo važiuojančio pareiškėjo vairuojamo automobilio – tą darė vairuotojas, važiavęs priekyje. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnų automobilis visada važiavo jam iš paskos, tuo tarpu pažymoje apie tarnybinį patikrinimą nurodyta, kad vienu metu pareigūnų greitis buvo 105 km/h, vadinasi, ir pats pareiškėjas važiavo tokiu greičiu, nesilaikė KET, todėl jo transporto priemonė tapo nebevaldoma ir jis pats sukėlė avarinę situaciją, dėl kurios galėjo nesuvaldyti transporto priemonės. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 418 patvirtintos tvarkos 8 punkte aplinkos apsaugos pareigūnams yra numatyta teisė stabdyti transporto priemones tamsiu paros metu. Tvarkos 8.3. punkte numatyta, kad automobilis stabdomas lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio mėlynos spalvos švyturėlį, rekomenduojama stabdyti apšviestuose kelio ruožuose. Prima – stabdyti tikrai galima, antra – stabdyti su skrituliu taip pat galima, tačiau su skrituliu stabdyti galima tada, kai transporto priemonė atvažiuoja iš priekio. Stabdydami iš galo policijos pareigūnai niekada nemojuoja skrituliu, tam yra naudojami švyturėliai. Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkoje nieko nekabama apie garso signalą, taigi jo gali apskritai nebūti. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šioje situacijoje buvo lietus, blogas matomumas, miškas, kelmai ir neatsargus vairuotojas, kuris važiavo dideliu greičiu, kurio vairuojamą automobilį mėtė. Tai yra tyčiniai veiksmai, kurie parodo KET 127 punkto nesilaikymą. Pareiškėjas pažeidė ir KET 128 punktą, nes nesulėtino greičio suvokdamas, kad kelio danga yra šlapia ir slidi, didino greitį, važiavo su keleiviu keldamas pavojų ir jam. Tuo tarpu D. J. nepadarė nei vieno KET pažeidimo, todėl nutarimas turi būti paliktas galioti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. V. parodė, kad jam įvykio aplinkybės žinomos todėl, kad kaip to įvykio pasekmė yra nagrinėjamos administracinės bylos dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimų R. K. ir A. P. atžvilgiu. Apie įvykį žino tik tiek, kiek yra susidūręs administracinio nusižengimo bylose. Žino, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 23.00 val. buvo sustabdytas automobilis, kuriame buvo du ekipažo nariai – R. K. ir A. P., kurie buvo patraukti administracinėn atsakomybėn dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimo. Buvo pateiktas pareiškėjo skundas Aplinkos apsaugos departamentui dėl pareigūno veiksmų ir buvo atliktas tarnybinis patikrinimas – pažeidimų nebuvo nustatyta. Automobilis ,,Subaru Forester“ yra priskirtas D. J., kaip viršininkui. Visi Aplinkos apsaugos departamento automobiliai yra pažymėti, tačiau oranžinės juostos yra ne ant visų automobilių.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad

 2019 m. rugpjūčio 6 d. jie su R. K. buvo išvažiavę į medžioklę, į savo medžioklės plotus, kurie yra Kazlų Rūdos savivaldybėje. Važiavo namo, kai netoli Ežerėlio gyvenvietės pamatė, kad iš tolo greitai atvažiuoja automobilis ilgomis šviesomis. Jis R. K. pasakė, kad reikės automobilį praleist, nes kažkur skuba, tačiau miško keliukas yra siauras, smėlėtas, po lietaus, todėl nebuvo kur trauktis. Minėtas automobilis privažiavo prie pat jų automobilio su įjungtomis ilgomis šviesomis, norėjo juos lenkti. Buvo blogas matomumas priekyje, kai su ilgomis šviesomis tas automobilis važiavo iš paskos. Radę properšą truputį pasitraukė ir sustojo, tas automobilis taip pat sustojo ir labai greitai atsidarė R. K. vairuoto automobilio bagažinė. Tuomet iššoko dar du vyrai, vienas iš vienos pusės, o kitas iš kitos, jis su R. K. buvo pasimetę. Iš jų pradėjo reikalauti dokumentų, pradėjo purtyti jo visas kišenes. Dar vienas pareigūnas įspyrė jam (liudytojui) į koją. Pareigūnai išėmė iš jų automobilio du šautuvus nuo galinės sėdynės, išpurtė kuprines. Pareigūnai neprisistatė. Jis atpažino D. J., nes buvau jį matęs Medžiotojų sąjungos susirinkime. Pareigūnai rado naktinio matymo prietaisą. D. J. įsisodino jį į automobilį, o R. K. nusivedė T. K.. Pareigūnai buvo su civiliais drabužiais, pareigūnų automobilyje buvo vaizdo registratorius, kiek prisimena, D. J. taip pat turėjo kamerą. Surašė daiktų paėmimo protokolus, susikrovė jų (liudytojo ir R. K.) daiktus. Pareigūnų automobilis buvo be skiriamųjų ženklų, neskleidė garsinio signalo. Signalizavo tik ilgosiomis šviesomis. Jų automobilyje buvo trys pareigūnai. Jis patyrė išgąstį. Jie važiavo 30-40 km/h greičiu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. G. parodė, kad buvo vykdomas reidas, kurio vadovas buvo D. J.. Reide su D. J. dalyvavo jis ir T. K.. Vykdant reidą laukuose buvo pastebėtas automobilis, tačiau šis automobilis juos pastebėjęs pradėjo važiuoti link miško. Matėsi, kad automobilis vis didina greitį. Pagalvojo, kad tai gali būti brakonieriai, nes įprastai žmonės nesprunka. Įjungė mėlynus švyturėlius ir pradėjo miško keliukais sekti automobilį. Buvo matyti bėgimo požymiai – ties posūkiais matėsi įrėžtos automobilio slydimo žymės. Stabdant minėtą automobilį, jis nestojo. Sustojo tik po kurio laiko. Jis su T. K. išlipo iš automobilio, priėję prisistatė, kad yra iš aplinkos apsaugos ir paprašė, kad parodytų medžioklės lapą. Asmenys bendravo mandagiai, parodė dokumentus, ištraukė medžioklės lapą. Be to, vejantis automobilį, jis pamatė išmestą maišą ir pagalvojo, kad jie ką nors išmetė iš savo automobilio, tačiau nebuvo kada stoti patikrinti. Patikrinti nuvažiavo vėliau, kai automobilį jau buvo sustabdę. Jis (liudytojas) sėdo į automobilį ir nuvažiavo atgal, kur buvo pastebėjęs tą maišą, tačiau maišas buvo tuščias. Tuo pačiu apžiūrėjo aplinką, kad įsitikintų, jog tikrai minėti asmenys nieko neišmetė, ir grįžo atgal. Asmenų patikrinimas jau buvo pradėtas, buvo apžiūrinėjami jų turėti šautuvai, po kurio laiko buvo pradėtas rašyti patikrinimo aktas. Pareigūnų automobilį vairavo D. J.. Į reidą vyko tarnybiniu automobiliu ,,Subaru Forester“. Sustabdžius automobilį buvo nustatyta daug pažeidimų: rastas naktinio matymo priedėlis, sumedžiotas stirnino patinas ginklu, kuriuo negalima medžioti, vėliau paaiškėjo ir tai, kad buvo medžiojama su atšviestu medžioklės lapu. Nežino, kodėl jie sustojo, galbūt paslėpė savo turėtą įrangą ir nusprendė sustoti. Kokiu greičiu važiavo, liudytojas negalėjo pasakyti, nes matydavo šviesas, o kartais jos dingdavo iš akiračio. Atstumas buvo nemažas iki jų. Visi jų ekipažo nariai buvo su uniformomis, taktinėmis liemenėmis. Buvo prietema. Prie sustabdyto automobilio pirmi priėjo jis ir T. K.. Tarnybinis automobilis buvo pažymėtas skiriamaisiais ženklais. Kai pareiškėjo vairuotas automobilis buvo sustabdytas, šalia buvo išmestas naktinio matymo priedėlis bei naktinio matymo priedėlio žiedas, kuris montuojasi su optika.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. K. parodė, kad vykdė reidą kartu su kolegomis – D. J. ir T. G.. Reido metu Kauno rajone, pamatė automobilį, kuris stovėjo lauko kelyje. Buvo tamsus paros metas. Minėtas automobilis kurį laiką pastovėjęs, pradėjo judėti į priekį. Jie važiavo paskui automobilį, kai netrukus automobilis dideliu greičiu pajudėjo iš vietos. Lauko keliu nuvažiavo į mišką. Įtardami, kad tai gali būti medžiotojai arba neteisėtai medžiojantys asmenys, kurie išsigandę bando pasišalinti iš pažeidimo padarymo vietos, nusprendė juos pasivyti ir sustabdyti. Sekė automobilį ,,Mitsubishi Outlander“, greitis buvo gana nemažas, ypač važiuojant vingiuotu keliu. Automobilis sustojo netoli Ežerėlio miestelio. Priėję prie automobilio prisistatė. Minėtą automobilį vairavo R. K., o su juo kartu važiavo A. P.. Apklausus asmenis, paaiškėjo, kad jie vykdo medžioklę. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad medžiotojai medžiojo naudodami suklastotą medžioklės lapą, vyrai su savimi turėjo naktinio matymo priedėlį, kurie yra Lietuvos civilinėje apyvartoje uždrausti, priskiriami A kategorijos ginklams. Buvo nustatyta, kad R. K. su mažo kalibro ginklu sumedžiojo stirnos patiną, kas vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, yra draudžiama. Tokio kalibro ginklais medžioti yra draudžiama. Tą vakarą buvo apklausti vyrai, surašytas patikrinimo aktas, paimti medžioklėje naudoti graižtviniai ginklai, naktinio matymo priedėlis, medžioklės lapas, stirnino skerdiena, iš asmenų buvo paimti medžiotojų bilietai ir jiems išduoti laikinieji medžiotojų bilietai. Buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą dėl medžioklės lapo originalumo, teismo ekspertizės centras nustatė, kad dokumentas yra suklastotas. Po visų šių įvykių prasidėjo pareigūnų persekiojimas, bandymas įbauginti rašant įvairius skundus. Nustačius visas aplinkybes buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai medžioklės vadovui A. P. ir R. K.. Jis (liudytojas) įvykio metu sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje šalia vairuotojo. Automobilis buvo stabdomas naudojant mėlynos spalvos švyturėlius. Kiek prisimena, švyturėliai sumontuoti priekyje prie grotelių ir ant galinio stiklo. Pareiškėjas negalėjo nepastebėti pareigūnų, nes švyturėliai buvo matomi. Ant pareigūnų automobilio šonų buvo lipdukai su įstaigos pavadinimu, kurie yra akivaizdžiai matomi. Visi jų ekipažo nariai buvo su tarnybinėmis uniformomis bei taktinėmis liemenėmis su šviesą atspindinčiais atšvaitais, priekyje užrašas ,,aplinkos apsauga“, kairėje pusėje įsegtas aplinkosaugininko ženklelis. Nugaroje yra daug didesnis užrašas ,,aplinkos apsauga“. Ant tarnybinės striukės rankovių yra aplinkos apsaugos emblemos. Visada, kai vyksta į medžioklės reidą, dedasi savo tarnybines uniformas. Švyturėliai yra integruoti automobilyje, jie su LED apšvietimu ir turėtų būti matomi kelių šimtų metrų atstumu. Sustabdžius automobilį, ant žemės buvo rasta mova, kuri, kaip nustatyta kriminalinės policijos biure, idealiai sutapo su A. P. ginklo laikikliu ir turėtu naktinio matymo priedėliu. Sujungus tuos tris daiktus į vieną, jis tampa A kategorijos ginklu ir yra draudžiamas. Jie bandė prisivyti automobilį, kuriuo važiavo asmenys, galimai padarę pažeidimus – sustabdžius automobilį šis faktas pasitvirtino.

 

Skundas netenkintinas

 

ANK 641 straipsnio nuostatomis teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, jog įvertinus nutarime nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį negalima remtis vien tik pranešėjų parodymais, kadangi šio įvykio dalyvių parodymai skiriasi, o tiesioginių ir neginčytinų įrodymų ar objektyvių liudininkų nenustatyta. Taip pat pažymima, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Remiantis nurodytais motyvais nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Iš Institucijos pateiktos administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19107670804 dokumentų nustatyta, kad skundžiamas nutarimas priimtas Institucijai ištyrus A. P. ir R. K. skundus, Institucijoje gautus 2019 m. rugsėjo 27 dieną (administracinio nusižengimo byla ROIK: 19107670804, b. l. 5-9, 10-13). Nurodytuose skunduose (jų dalyse, adresuotose Institucijai) tiek A. P., tiek R. K. teigė, kad, jų nuomone, 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 23.00 val. D. J. vairuodamas automobilį padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. R. K. įsitikinimu, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas, kadangi D. J. iš paskos jo (R. K.) vairuojamo automobilio važiavo su įjungtais tolimųjų šviesų žibintais akindamas R. K. bei pažeisdamas KET 95.3 punktą ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, priartėdavo prie jo (R. K.) vairuojamo automobilio galinės dalies vieno metro atstumu taip pažeisdamas KET 126 punktą. 

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. KET 95.3 punktas numato, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi). KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Sprendžiant, ar nutarimu pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl galimo KET 95.3 ir 126 punktų pažeidimo, pirmiausiai turi būti nustatyta, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pareiškėjas siekė įrodyti, kad tarnybinį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs Inspekcijos viršininkas D. J. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pavojingai manevravo, važiavo įjungtais tolimųjų šviesų žibintais taip akindamas transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, t. y. patį pareiškėją, ir pažeisdamas KET 95.3 punktą. Pareiškėjas taip pat siekė įrodyti, kad D. J. nesilaikė tokio atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, priartėdavo prie automobilio galinės dalies vieno metro atstumu (KET 126 punktas). Dėl minėtų „Subaru“ automobilio vairuotojo veiksmų, R. K. teigimu, jis buvo priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį, greitį sulėtinti iki minimumo, stengiantis manevruoti ir neatsitrenkti į šalia kelio augančius medžius.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad D. J. 2019 m. rugpjūčio 6 d. važiavo su įjungtais tolimųjų šviesų žibintais taip akindamas transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Pats D. J. teismo posėdžio metu teigė, kad jo vairuoto automobilio tolimųjų šviesų žibintai nebuvo įjungti ir jais nebuvo signalizuojama stabdomam automobiliui. Byloje yra tik suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių ir skundus teikusių pareiškėjo bei liudytoju apklausto A. P. teiginiai apie tai, kad D. J. važiavo įjungtais tolimųjų šviesų žibintais, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šių teiginių teisingumą. Pagrįstų abejonių šių teiginių teisingumu teismui kelia ir tas faktas, kad apie šį pažeidimą policijai buvo pranešta tik praėjus daugiau ne mėnesiui laiko, o ne paties įvykio metu ar iš karto po jo. Tuo tarpu vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. J. 2019 m. rugpjūčio 6 d. vairuodamas tarnybinį automobilį nesilaikė tokio atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę (KET 126 punktas). Priešingai – byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad net ir vydamasis pareiškėjo vairuojamą automobilį, dėl ko teko vairuoti sudėtingomis sąlygomis (važiuoti dideliu greičiu tamsiu paros metu miško keliu) D. J. sugebėjo tarp automobilių išlaikyti tokį atstumą, kad nekeltų pavojaus nei savo ekipažo, nei pareiškėjo ekipažo nariams. Ir pareiškėjas, ir liudytoju apklaustas A. P. tvirtino, kad medžioklės dieną lijo, kad jiems grįžtant kelias po lietaus buvo šlapias ir slidus. Vadovaujantis tarnybinio automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 6 d. maršruto ir greičio duomenimis (b. l. 201) D. J. vairuoto automobilio greitis 23.07 val., t. y. prieš sustabdant pareiškėjo vairuotą automobilį, buvo 105 km/h, pats pareiškėjas ir liudytoju apklaustas A. P. patvirtino, kad pareigūnų automobilis atlėkė dideliu greičiu. Tačiau net ir esant slidžiai kelio dangai bei dideliam pareigūnų automobilio greičiui, D. J. vairuotą automobilį sustabdė saugiai ir, kaip paaiškino teismo posėdyje D. J., tokiu atstumu, kad tarnybinio automobilio šviesos apšviestų tikrinamą automobilį – tai leidžia teismui daryti išvadą, kad KET 126 punktas nebuvo pažeistas.

Sprendžiant skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, svarbiu laikytinas ir kaltės klausimas. ANK 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš būtinųjų administracinės atsakomybės elementų. Kaltė – tai asmens, padariusio pavojingą veiką, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais administracinio nusižengimo sudėties požymiais.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Inspekcijos pareigūnams einant tarnybines pareigas, reido metu. Šią aplinkybę patvirtina atitinkamo laikotarpio pareigūnų darbo grafikas (administracinio nusižengimo byla ROIK: 19107670804, b. l. 49), patikrinimo metu surašytas oficialus dokumentas – patikrinimo aktas Nr. 164 (administracinio nusižengimo byla ROIK: 19107670804, b. l. 55-56), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (12.7)-AD5-20442 pateikta informacija (b. l. 155-157).

Tiek D. J., tiek kartu su juo reide dalyvavę byloje liudytojais apklausti pareigūnai, teismui nurodė, kad jie buvo įsitikinę, jog laukuose pastebėtas ir jiems įtarimų sukėlęs automobilis (jo ekipažas) bando pasišalinti. Nors R. K. teigė, kad jis ir A. P. neturėjo priežasties bėgti nuo juos persekiojusių aplinkos apsaugos pareigūnų, tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia šią pareiškėjo versiją. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo vairuotame automobilyje buvo rastas naktinio matymo priedėlis, mova, sutampanti su A. P. ginklo laikikliu ir turėtu naktinio matymo priedėliu (kaip parodė liudytoju apklaustas T. K., sujungus minėtus tris daiktus į vieną, jis tampa A kategorijos ginklu ir yra draudžiamas), suklastotas medžioklės lapas, neleistino kalibro ginklu sumedžiotas stirtinas. Teismo posėdžio metu dėl naktinio matymo priedėlio R. K. paaiškino, kad jį galima laisvai bet kur įsigyti, kad niekas nedraudžia juo naktį stebėti gamtą – šie pareiškėjo paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, kad jam, kaip medžiotojui, buvo gerai žinoma, ką su naktinio matymo priedėlio galima daryti teisėtai ir kas yra draudžiama. Atitinkamai, jam buvo žinoma ir tai, kad šį prietaisą draudžiama naudoti medžioklėje, tuo tarpu byloje nekilo ginčo dėl to, kad R. K. ir A. P. buvo sustabdyti vykstantys iš medžioklės, automobilyje vežėsi sumedžiotą stirniną. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ir su juo kartu važiavusiam A. P. buvo žinoma apie draudžiamus daiktus jų automobilyje ir jie buvo suinteresuoti išvengti aplinkos apsaugos pareigūnų patikrinimo bei aktyviais veiksmais to siekė, dėl ko pareigūnai buvo priversti juos vytis. Tuo tarpu tarnybines pareigas ėjęs ir reido metu tarnybinį automobilį vairavęs D. J. suvokė, kad vejasi sustabdymo bandantį išvengti automobilį (jo vairuotoją) ir siekė tą automobilį pavyti, kad būtų galima atlikti jo patikrinimą – teismas nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad D. J. vairuodamas tarnybinį automobilį sąmoningai bei piktybiškai siekė sukelti pavojų pareiškėjui, kaip vairuotojui. Atitinkamai, D. J. veiksmuose nenustatyta ne tik objektyvioji, bet ir subjektyvioji ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pusė – nenustatyta jo kaltė.

Bylą nagrinėjant teisme pareiškėjo ir jo atstovo pateikti argumentai apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėją stabdęs pareigūnų automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be skiriamųjų ženklų, be švyturėlių ir be garsinio signalo, kad patys pareigūnai buvo neuniformuoti, vertintini kritiškai. Jei policijai apie įvykį būtų pranešta ir policija būtų iškviesta operatyviai, t. y. tik pastebėjus įtarimų keliantį vairavimą ar per įmanomai trumpiausią laiką po įvykio, akivaizdu, kad būtų buvusi galimybė apžiūrėti tiek pareigūnų automobilį, jo komplektaciją, tiek pareigūnų aprangą. Tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, į policiją buvo kreiptasi praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio. Todėl būtent dėl paties pareiškėjo delsimo buvo prarasta galimybė surinkti objektyvius duomenis dėl minėtų aplinkybių. Į bylą pateiktos vykdant teismo įpareigojimą darytos automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (b. l. 104-107), Inspekcijos pareigūnų uniformos fotonuotraukos (b. l. 109-110) – pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad įvykio metu pareigūnų automobilis ar apranga buvo ne tokie, kaip fotonuotraukose.

Pareiškėjo ir jo atstovo motyvai, kad Inspekcijos pareigūnai pažeidė automobilių stabdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kad jie apskritai neturėjo teisės stabdyti pareiškėjo automobilio tamsiu paros metu, teismo vertinimu, nelaikytini reikšmingais sprendžiant atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį klausimą, aiškinantis, ar D. J., kaip vairuotojas, padarė atitinkamus KET pažeidimus. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. reido metu fiksuotų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimų A. P. atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimas (b. l. 115-121), kuris Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi paliktas nepakeistas (b. l. 187-195) – tai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo nustatyta esminių procedūrinių pažeidimų stabdant bei tikrinant medžiotojų automobilį, fiksuojant medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Skunde pateikiami argumentai, kad administracinio nusižengimo teisenoje pareiškėjo nepripažinus nuketėjusiuoju buvo atimta jo galimybė skųsti nutarimą, apribota galimybė ginti savo teises ir laisves. Dėl šių argumentų pasakytina, kad bylą nagrinėjant teisme buvo ne tik įgyvendinta pareiškėjo teisė skųsti nutarimą, susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, bet ir maksimaliai sudarytos galimybės gauti įrodymus, kurie, pareiškėjo nuomone, buvo reikalingi vertinant nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir kurių nebuvo ištyrusi skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. J. pažeidė KET 95.3 ir 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, Institucija pagrįstai skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.

 

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjo R. K. ir jo atstovo advokato Ramūno Gudašiaus skundo netenkinti – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės R. G. 2020 m. sausio 15 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 19107670804 nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja                                                        Vaiva Nevardauskienė