Civilinė byla Nr. e2-138-370/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00087-2019-4

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6.

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“  atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-348-613/2020 dėl atsakovės akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo draudimo bendrovė ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „LitCon“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Smiltynės perkėla“ vienašalį 2018 m. gegužės 10 d. sutarties Nr. 2F-37 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei atkurti vienašališkai nutrauktos sutarties Nr. 2F-37 galiojimą ir vykdymą; 2) priteisti iš atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ naudai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei AB „Smiltynės perkėla“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sutarties Nr. 2F-37 nutraukimu, įskaitant naujo viešojo pirkimo teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), infrastruktūros tvarkymo darbų įsigijimui; 2) sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą atsakovei AB „Smiltynės perkėla“ pagal ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 80784 (prie draudimo liudijimo Nr. 710-451-80784).

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

3.       Ieškovei RUAB „LitCon“ pateikus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties dalies pakeitimo, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį pakeitė. Nutartį, kuria ieškovės RUAB „LitCon“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo netenkintas, iš dalies panaikino ir RUAB „LitCon“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovei AB „Smiltynės perkėla“ pradėti, o jei pradėtos – tęsti viešojo pirkimo procedūras, susijusias su tais pačiais rangos darbais, kuriuos pagal Teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), infrastruktūros tvarkymo darbų 2018 m. gegužės 10 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. 2F-37 turėjo atlikti ieškovė RUAB „LitCon“.

4.       Atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ 2019 m. birželio 25 d. pareiškė priešieškinį, kuriame teismo prašo priteisti jai iš ieškovės RUAB „LitCon“ 153 967,26 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė taip pat prašė ieškovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės turto areštą priešieškinio reikalavimo sumai.

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi netenkino atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Konstatavo, kad vien didelė priešieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti dėl grėsmės atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. AB „Smiltynės perkėla“ šios nutarties atskiruoju skundu neskundė.

6.       2019 m. rugsėjo 25 d. AB „Smiltynės perkėla“ pateikė teismui prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo. Nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. baigia galioti Laikino pravažiavimo kelio įrengimo sutartis ir Laikino pėsčiųjų kelio įrengimo sutartis, dėl to šiuo metu ginčo teritorijoje įrengti laikini keliai bus išmontuoti ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negalės vykdyti savo tiesioginių funkcijų – organizuoti keleivių ir transporto priemonių pervežimo vidaus transportu per Kuršių marias. Taip pat nurodė, jog AB „Smiltynės perkėla“ per metus dėl to patirs 227 253 Eur nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo.

8.       Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikė praėjus vos savaitei po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties priėmimo. Teismo vertinimu, pateiktame prašyme atsakovė nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog atsakovės iš esmės vienintelis prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones argumentas – Laikino pravažiavimo kelio įrengimo sutarties ir Laikino pėsčiųjų kelio įrengimo sutarties galiojimo pabaiga. Tačiau, teismas atkreipė dėmesį, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netrukdo atsakovei šių sutarčių pratęsti arba sudaryti naujų, kadangi jos nėra susijusios su tais pačiais rangos darbais, kuriuos pagal teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), infrastruktūros tvarkymo darbų 2018 m. gegužės 10 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. 2F-37 turėjo atlikti ieškovė RUAB „LitCon“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas atmetė. 

9.       Teismas taip pat pasisakė, kad atsakovės prašymo argumentai nepagrindė tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo. Priešingai, teismas iš ieškovės, tiek iš atsakovės pateiktų prašymų atidėti paskirtą teismo posėdį nustatė, kad bylos šalys vedė derybas dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi, t. y. šalys stengiasi ginčą užbaigti taikiai.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir jos prašymą tenkinti – taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.  Atskirajame skunde atsakovė iš esmės atkartoja savo prašymo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, susijusius su Laikino pravažiavimo kelio įrengimo ir Laikino pėsčiųjų kelio įrengimo sutartimis bei jos būsimais nuostoliais dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovė nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      Klaipėdos apygardos teismas nevertino atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad AB „Smiltynės perkėla“ nenurodė pasikeitusių aplinkybių po to, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė pažymi, kad nuo ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki jos prašymo pateikimo taikytas priemones panaikinti praėjo daugiau nei pusė metų, tai lemia Laikino pravažiavimo kelio įrengimo sutarties ir Laikino pėsčiųjų kelio įrengimo sutarties galiojimo pabaigą. Nesant įrengto kelio ir nesant laikino kelio, AB „Smiltynės perkėla“ neturės jokios objektyvios galimybės vykdyti savo tiesioginių funkcijų – organizuoti keleivių ir transporto priemonių pervežimą vidaus transportu per Kuršių marias. Teismas, iš esmės nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė viešąjį interesą, galimybę užtikrinti susisiekimą tarp Klaipėdos miesto ir Kuršių nerijos.

10.2.                      Teismas, nurodydamas, kad ieškovė galėtų pratęsti Laikino pravažiavimo kelio ir Laikino pėsčiųjų kelio sutartis, peržengė nagrinėjamos bylos ribas. Teismas nevertino aplinkybių, ar šiuo metu yra reali galimybė pratęsti šias sutartis, kiek laiko užtruks šių sutarčių sudarymas, ar tai nesukels didesnių nuostolių ir pan. Ieškovės vertinimu, teismas jai nurodė, kaip ji turėtų organizuoti savo veiklą, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

10.3.                      Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės per metus patirtų nuostolių suma bus ne mažesnė kaip 227 253 Eur. Atsakovės vertinimu, galimybė išieškoti patirtus nuostolius iš RUAB „LitCon“ bus apsunkinta, nes įmonė šiuo metu turi finansinių sunkumų ir jai iškelta restruktūrizavimo byla. Be to, ieškovė įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

10.4.                      2020 m. sausio 23 d. atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ į bylą pateikė pranešimą, kuriuo ji informavo ieškovę, kad ji nuo 2020 m. sausio 20 d. vienašališkai nutraukia su ja Sutartį, kadangi 2019 m. birželio 17 d. ji buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

11.       Ieškovė RUAB „LitCon“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-692-464/2019 atsakovui AB „Smiltynės perkėla“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

11.1.                      Atsakovė nepagrindė ir neįrodė jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Priešingai, atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.

11.2.                      Atsakovė neįrodė ir nepagrindė galimų nuostolių dydžio ir jų susidarymo skaičiavimo mechanizmo. Atsakovė pateiktu prašymu reikalauja užtikrinti nuostolius, dėl kurių ji jau yra pareiškusi reikalavimus priešieškinyje, t. y. atsakovė tokiu prašymu siekia be ginčo teisenos priešieškinio reikalavimų patenkinimo.

11.3.                      Atsakovas atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, jog skundžiama nutartis pažeidžia viešąjį interesą užtikrinti susisiekimą tarp Klaipėdos miesto ir Kuršių nerijos. Atsakovas jokiais konkrečiais faktais ar aplinkybėmis nepagrindžia tariamo viešojo intereso pažeidimo ar tariamos pavojingos situacijos susiklostymo. Vien deklaratyvi nuomonė negali būti laikoma tinkamu įrodymu ir tokia nuomone negali būti vadovaujamasi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Bylos faktinės aplinkybės

13.       2018 m. gegužės 10 d. ieškovė RUAB „LitCon“ ir atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ sudarė sutartį Nr. 2F-37 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninį projektą atlikti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) infrastruktūros tvarkymo darbus bei parengti vykdomų darbų darbo projektinę bei išpildomąją dokumentaciją.

14.       Ieškovė RUAB „LitCon“, atsižvelgdama į 2019 m. sausio mėnesį buvusias statybos darbams nepalankias gamtines sąlygas (temperatūrų kaitą, kritulius), 2019 m. sausio 18 d. informavo atsakovę apie poreikį statybos darbus stabdyti iki 2019 m. vasario 28 d., pateikė patikslintą darbų grafiką. Atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ į raštą ieškovei RUAB „LitCon“ neatsakė.

15.       Atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ 2019 m. sausio 21 d. raštu informavo rangovą RUAB „LitCon“ kad nuo 2019 m. vasario 21 d. bus vienašališkai bus nutraukta Sutartis.

16.       2019 m. sausio 24 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas informavo ieškovę, kad atsakovė pateikė reikalavimą išmokėti Sutarties įvykdymo užtikrinime, t. y. laidavimo draudime – 2018 m. gegužės 23 d. atlikimo laidavimo draudimo rašte prie draudimo poliso
Nr. 710-451-80784 ir jo pratęsime numatytą draudimo išmoką, kurios suma 110 040,88 Eur.

17.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės 2019 m. sausio 21 d. sprendimu vienašališkai nutraukti Sutartį, kreipėsi į teismą dėl atsakovės sprendimo, vienašališkai nutraukti Sutartį, pripažinimo nepagrįstu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

18.       Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; kt.). Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata ir prejudicinės galios, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pateikus pagrįstą prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teisimo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. e2-1224-516/2018).

19.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo     2019 m. vasario 28 d. nutartį pakeitė ir RUAB „LitCon“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovei AB „Smiltynės perkėla“ pradėti, o jei pradėtos – tęsti viešojo pirkimo procedūras, susijusias su tais pačiais rangos darbais, kuriuos pagal teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), infrastruktūros tvarkymo darbų 2018 m. gegužės 10 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. 2F-37 turėjo atlikti ieškovė RUAB „LitCon“. Teismas konstatavo, kad sudarius naują sutartį su kitais rangovais ar, juo labiau, ją įvykdžius, rangos sutartinių santykių atkūrimas tarp AB „Smiltynės perkėla“ ir RUAB „LitCon“, t. y. tai, ko iš esmės ir siekiama pareikštu ieškiniu dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo, taptų negalimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos, jos nepažeis šalių interesų derinimo taisyklės, taip pat nereikš byloje keliamo ginčo išsprendimo iš esmės.

20.       2019 m. rugsėjo 25 d. AB „Smiltynės perkėla“ pateikė teismui prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo. Nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. baigia galioti Laikino pravažiavimo kelio įrengimo sutartis ir Laikino pėsčiųjų kelio įrengimo sutartis, dėl ko šiuo metu ginčo teritorijoje įrengti laikini keliai bus išmontuoti ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negalės vykdyti savo tiesioginių funkcijų – organizuoti keleivių ir transporto priemonių pervežimo vidaus transportu per Kuršių marias. Taip pat nurodė, jog AB „Smiltynės perkėla“ per metus dėl to patirs 227 253 Eur nuostolius.

21.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė pateikė prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo praėjus 7 dienoms nuo jų pritaikymo. Atsakovės argumentai, kad teismas turi atsižvelgti į situacijos faktinį pasikeitimą nuo momento kada buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šiuo atveju 2018 m. vasario 21 d.), atmestini, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pateikus pagrįstą prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teisimo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1224-516/2018). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovei apie Laikino pravažiavimo kelio įrengimo ir Laikino pėsčiųjų kelio įrengimo sutarčių galiojimo pabaigą buvo žinoma ir 2018 m. vasario 21 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarčiai ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kaip tai numatyta CPK 149 straipsnyje.

22.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad nesant įrengto kelio ir nesant laikino kelio, AB „Smiltynės perkėla“ neturės jokios objektyvios galimybės vykdyti savo tiesioginių funkcijų – organizuoti keleivių ir transporto priemonių pervežimą vidaus transportu per Kuršių marias. Atsakovė atskirąjį skundą teismui pateikė 2019 m. spalio 15 d. nurodydama, kad iki 2019 m. spalio 15 d. Laikino pravažiavimo kelio sutartis pasibaigs ir iki šios dienos kelias bus demontuotas, tačiau į bylą nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, kad kelias yra realiai demontuojamas, jog nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir įvardyta grėsmė bei būsima žala – labai tikėtinos. Taip pat, nuo atskirojo skundo padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki šio skundo nagrinėjimo dienos (2020 m. sausio 23 d.), atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai suvaržo jos galimybes užtikrinti susisiekimą tarp Klaipėdos miesto ir Kuršių nerijos. Atitinkamai, atsakovės teiginiai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė viešąjį interesą, o Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartyje pažymėdamas, kad atsakovė gali pratęsti laikinų kelių sutartis, peržengė nagrinėjamos bylos ribas, yra vertintini kaip subjektyvus atsakovės situacijos suvokimas, nesudarantis pagrindo kitaip vertinti jos atskirojo skundo argumentus.

23.       Atsakovės 2020 m. sausio 23 d. pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad ji 2020 m. sausio 20 d. pateikė pranešimą ieškovei, kuriuo ją informavo, kad nuo 2020 m. sausio 20 d. ji vienašališkai nutraukia su ja Sutartį, nes RUAB „LitCon“ 2019 m. birželio 17 d. buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, šioje byloje nagrinėjamo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo vertinimo iš esmės nekeičia. Atsakovė šiuo savo pranešimu iš esmės informuoja teismą, kad ji antrą kartą nutraukia jau vienašališkai nutrauktą Sutartį, tik jau nauju pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kol byloje nėra išnagrinėtas ginčas dėl atsakovės 2019 m. sausio 21 d. vienašališko Sutarties nutraukimo, negali būti vertinamas jos siekis vienašališkai nutraukti dar neatkurtos Sutarties galiojimo nauju pagrindu. Be to, tai negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, o  RUAB „LitCon“ 2019 m. birželio 17 d. buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, kad tai naujai paaiškėję duomenys, kurie neegzistavo Lietuvos apeliaciniam teismui pritaikant laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudžiant atsakovei AB „Smiltynės perkėla“ pradėti, o jei pradėtos – tęsti viešojo pirkimo procedūras, susijusias su tais pačiais rangos darbais, kuriuos pagal Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvės, infrastruktūros tvarkymo darbų 2018 m. gegužės 10 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. 2F-37 turėjo atlikti ieškovė RUAB „LitCon“.

Dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo

24.       Atsakovė tvirtina, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės per metus patirtų nuostolių suma bus ne mažesnė kaip 227 253 Eur. Atsakovės vertinimu, galimybė išieškoti patirtus nuostolius iš RUAB „LitCon“ bus apsunkinta, nes įmonė šiuo metu turi finansinių sunkumų ir jai iškelta restruktūrizavimo byla. Be to, ieškovė įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

25.       CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybes padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.

26.       CPK 146 straipsnio nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: pirma, realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; antra, tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-778-178/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-963-302/2018). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1441-516/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018).

27.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 2-2367/2013, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017).

28.       2020 m. sausio 9 d. atsakovė į bylą pateikė prašymą bylą nagrinėti skubos tvarka, prašyme nurodė, kad ieškovė jai yra pateikusi pasiūlymą sudaryti taikos sutartį ir: 1) visiškai atsisakyti nuo savo pareikšto ieškinio reikalavimų dėl ginčo viešojo pirkimo sutarties vienašalio nutraukimo ir atitinkamos sutarties galiojimo atkūrimo; 2) atlyginti konkrečią sumą ieškovės patirtų nuostolių dėl atsakovės netinkamo ginčo viešojo pirkimo sutarties vykdymo.

29.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovės prašymo argumentai nepagrindžia tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, jiems pritaria. Aplinkybė, kad įmonė yra restruktūrizuojama, nepagrindžia to, kad ateityje ji nesugebės galimų nuostolių atlyginti. Be to, atsakovės į bylą 2020 m. sausio 9 d. pateiktame prašyme yra nurodyta, kad ieškovė yra išreiškusi valią jai, sudarius taikos sutartį, atlyginti jos patirtus nuostolius dėl atsakovės netinkamo ginčo viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuo atveju taikyti CPK 146 straipsnyje nurodyto nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, kadangi atsakovė iš esmės nepagrindė nuostolių atlyginimo užtikrinimui būtinų sąlygų visumos – atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti paskaičiavimai negali būti vertintini kaip objektyvūs, nes atsakovė juos sudarė savo nuožiūra, o ne pateikė jai šią paslaugą teikiančios įmonės realius paskaičiavimus, taip pat, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė yra išreiškusi valią jai atlyginti visus nuostolius patirtus dėl netinkamo ginčo viešojo pirkimo sutarties vykdymo, nepatvirtina aplinkybės, kad galimų nuostolių atlyginimas bus apsunkintas ar neįmanomas.

30.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja